Išeivijos spauda – mūsų laisvės atspindys
Lietuvių išeivijos spauda – neatsiejama mūsų politikos, kultūros ir literatūros istorijos dalis. Kai Lietuvoje įsigalėjo okupacinis režimas, po įvairius pasaulio kraštus pasklidusi lietuviškoji spauda tęsė nepriklausomos Lietuvos spaudos tradicijas ir buvo nevaržoma saviraiškos priemonė – teigė mokslininkė Silvija Vėlavičienė. Išeivijos spauda – tai mūsų laisvės atspindys sunkiu Lietuvai metu. Tai ano meto kultūros židinys ir išeivių lietuvių kovos simbolis.
Išeivijos fondą, saugomą Senujų ir retų spaudinių skyriuje, galima suskirstyti į dvi dalis: 1905–1945 m. ir 1946–1989 m. leidinius. Pirmojo laikotarpio knygų lentynose galima rasti daugiau nei 1200 pavadinimų, o antrojo – virš 3000 pavadinimų užsienyje publikuotų lietuviškų knygų.
Išeivijos leidybos pradžia
Intensyvesnis išeivijos lietuvių kultūrinis gyvenimas ir gausi knygų leidyba 1905–1945 m. buvo ten, kur telkėsi daugiausia lietuvių emigrantų – JAV. Aktyviausias leidybinis gyvenimas vyko Čikagoje, Niujorke. Kitos lietuvių bendruomenės, kurios aktyviai vykdė leidybos veiklą telkėsi Rusijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, tuometinėje Čekoslovakijoje, Danijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje.
Dievo paukšteliai – kultūros žiburys sunkiu metu
Kultūriniu ir istoriniu požiūriu itin reikšmingą po karo leistų lietuviškų leidinių dalį, tapusią vėlesnės lietuvių išeivių knygos leidybos ištakomis, sudaro 1945–1952 m. Vokietijoje DP (Displaced Persons, sutrumpintai DP) stovyklose leisti spaudiniai. Vis dar nesutariama, kaip pavadinti šių stovyklų žmones. Pasak Šiaulių universiteto vyresniosios bibliotekininkės Alinos Šalavėjienės, jie vadinami tremtiniais, pabėgėliais, išvežtaisiais, emigrantais, politiniais pabėgėliais, dipukais, o patys lietuviai pabėgėliai dažnai akronimą DP versdavo Dievo paukšteliai.
Pabėgėlių stovyklose prieglobstį rado daugiau nei 60 tūkstančių lietuvių, čia atkūrusių kultūrinę autonomiją, savo švietimo sistemą, spaudą. Švietimas buvo vienas pagrindinių veiksnių, stimuliavusių leidybą. Šiuo laikotarpiu Vokietijoje pasirodžiusių knygų tiražai buvo gana įspūdingi – kartais prilygo net prieškario Lietuvos tiražams. Pirmųjų išeivijos metų spauda pažymėta skausmingo praradimo tragizmu, aktualizuojami tautinės vienybės siekiai, pabėgėlius lydi nežinomybės jausmas. Tačiau apie diasporą dar nekalbėta, gyventa viltimi ir tikėjimu greitai sugrįžti.
Prof. Remigijus Misiūnas, tyrinėjęs lietuvių DP leidybą, išskyrė knygas, kurios puikiai reprezentuoja šį laikotarpį ir iki šiol nepraranda savo reikšmės. Senųjų ir retų spaudinių skyrius gali didžiuotis turėdamas dalį šių profesoriaus paminėtų knygų: 1950 m. išleistas „Lietuvių kalbos vadovas“, Kazio Griniaus „Atsiminimai ir mintys“, Vinco Ramono romanas „Kryžiai“, pirmieji jaunųjų rašytojų Henriko Nagio, A. Nykos-Niliūno, Antano Škėmos, Mariaus Katiliškio kūriniai. Dipukų knygos ypač vertingos dėl jų leidimo aplinkybių ir knygose išlikusių rankraštinių įrašų – proveniencijų bei marginalijų.
Išeivijos fondo turtai
Gausiausią išeivijos fondo dalį sudaro knygos, leistos Jungtinėse Amerikos Valstijose 1946–1989 m. Į JAV 1948–1950 m., palikdami pabėgėlių stovyklas, traukęsi lietuviai sudarė didžiausią ir aktyviausiai veikusią diasporą.
Verta paminėti fonde saugomus į JAV pasitraukusio Bernardo Brazdžionio kūrinius, tarp kurių esama ir retų egzempliorių. Fonde gausu vertingų Kanados diasporos poeto Henriko Nagio kūrybos leidinių, kurie į skyrių atkeliavo iš asmeninės Jono Prano Palukaičio kolekcijos. Likusią išeivijos fondo dalį sudaro Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikoje įsikūrusių ir po Europą (Vokietija, Didžioji Britanija, Austrija) pasklidusių lietuvių išeivių leistos knygos. Išeivijos fondą taip pat papildo Vytauto Skuodžio kolekcija.
Dėl antrojo pasaulinio karo įvykių iš Lietuvos pasitraukusių emigrantų kūryba pasižymėjo intelektine galia, patriotiniu nusiteikimu ir poreikiu refleksijai. Senųjų ir retų spaudinių skyriaus Išeivijos fonde saugoma literatūra įvairi: gausu emigracijos potyrius atspindinčios grožinės literatūros, taip pat vadovėlių ir kitų mokymo procesui skirtų leidinių; esama memuarų, bendro pobūdžio istorijos atpasakojimų, biografinių tyrinėjimų, filosofinės eseistikos bei išeivių lietuvių bendruomenių gyvenimo aktualijas atspindinčių leidinių.
Parengė vyresn. bibliotekininkė Austėja Krištaponytė, bibliotekininkė Gabrielė Gibavičienė
Daugiau apie lietuvių išeiviją galite paskaityti:
Alinos Šalavėjienės straipsnis „Dipukai. Išėję sugrįžti“, prieiga internete: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-05-31-alina-salavejiene-dipukai-iseje-sugrizti/83081
Audronės V. Škiudaitės straipsnis „Apie užsienio lietuvių spaudą“, prieiga internete: http://www.tekstai.lt/tekstu-naujienos/4049-audrone-v-skiudaite-apie-uzsienio-lietuviu-spauda
