Daugiau naujienų - KAVB - Senieji ir reti spaudiniai
Vasario 25-osios popietę bibliotekoje gausu buvo lermo. Bet ne pabaldos ar kokios ūlionės čia buvo kaltos – į Senujų ir retų spaudinių skyrių pasakojimų apie Juozą Tumą-Vaižgantą susirinko paklausyti gausus būrys Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos mokinių ir ištikimų skyriaus skaitytojų. Lermas (triukšmas), pabalda (nenuorama), ūlionė (linksmybė) – tai tik keli Vaižganto „Pragiedruliuose“ vartoti žodžiai, kurių reikšmę spėliojo renginio žiūrovai. Į „Popietę su Vaižgantu“ susirinkę lankytojai klausėsi istorijų...
Minint šimtmetį nuo tada, kai Lietuvos valstybės sostine tapo Kaunas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje K. Donelaičio g. 8, 2 a. fojė eksponuojama paroda „Tarpukario Kauno aktualijos šaržuose ir karikatūrose“. Susipažįstant su laikinosios sostinės politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo aktualijomis bei asmenybėmis, svarbus ne tik rašytinis, bet ir vaizduojamasis paveldas bei žvilgsnis į laikinosios sostinės gyvenimą dailininkų karikatūristų akimis. Šis žvilgsnis ka...
Atnaujinta 2021-03-18 13:28
„Naujoji vaidilutė“ (1921–1940) – žurnalas moterims inteligentėms, pradėtas leisti tarpukario Lietuvoje, kurio steigėjas ir pirmasis redaktorius buvo Vasario 16-osios Akto signataras Pranas Dovydaitis. Pirmajame leidinio numeryje redaktorius P. Dovydaitis atskleidė žurnalo tikslą – lavinti skaitytojų protą plečiant dvasinį akiratį. Tam tikslui, pasak redaktoriaus, skirti filosofijos, teologijos, istorijos, literatūros, gamtos ir kitų mokslų „straipsniai straipsneliai“. Redakcijos darbo pradžioje 1921–1930 m....
Visų žinoma ir mėgstama, kone seniausia lietuvių liaudies pasaka yra „Eglė žalčių karalienė“. Siužetas daugumai žinomas iš knygų, vaidinimų, Salomėjos Nėries posmų. Bet ar žinome, kaip per šimtmečius keitėsi ši pasaka? XIX amžiaus pradžioje periodiniuose leidiniuose lenkų kalba „Wiadomości Brukowe“ („Gatvės žinios“, 1816–1822), „Dziennik Wileński“ („Vilniaus laikraštis“, 1815–1830) didėjo dėmesys lietuvių literatūrai. Po 1831 m. sukilimo uždraudus periodinę spaudą, iš cenzūros pavykdavo gauti tik leidimus tam...
Antanas Tatarė (1805–1889) – pirmasis Užnemunės lietuvių rašytojas, vikaras, švietėjas, kurio beletristika XIX amžiaus pabaigoje – XX a. pradžioje plačiai paplito Lietuvos kaime. Patys kūrybiškiausi 15 metų praleisti Lukšiuose, kur A. Tatarė parašė tris knygas: „Žyburys rankoje dūšios krikščioniškos“ (1848), „Pamokslai išminties ir teisybės" (1836) ir „Tiesiausias kelias ing dangaus karalystę“ (1853). Iš jų tik antroji – grožinės prozos knyga, kitos dvi – religinės. Nuo 1855 m. A. Tatarė dirbo Sintautų klebon...
Kunigas, rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, tautinio sąjūdžio veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 09 20 Maleišiuose, Svėdasų valsč., Ukmergės apskr. – 1933 04 29 Kaune) labai mylėjo knygas bei turėjo vertingą asmeninę biblioteką, kurioje iš viso buvo sukaupęs apie 4 tūkstančius leidinių. Nuo 1899 m. J.Tumas-Vaižgantas turėjo savo asmeninės bibliotekos antspaudą „Kunigo Juozo Tumo kningynas“, kurį vėliau pakeitė nežinomo autoriaus ekslibrisas „Ora et labora unitis viribus. Kun. Juozapo Tumo“ („Me...