Daugiau naujienų - KAVB - Senieji ir reti spaudiniai

2020-03-09

Literatūros novatorius Antanas Strazdas

Šalia K. Donelaičio Antanas Strazdas (1760 03 09 – 1833 04 23) yra vienas žymiausių pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkų. Poetas taip pat buvo ir kunigas (priklausė dvasininkijos luomui) ir gyveno tada, kai brendo 1830–1831 m. valstiečių sukilimas. A. Strazdo elgesys buvo nesuderinamas su kunigo pareigomis: sukilimu siekta ir baudžiavos panaikinimo, o jis savo eilėse apie baudžiavą rašė itin nepalankiai. Pasaulinės ir dvasinės giesmės. – Kaunas, 1938. P. [7]. Be to, Lietuvoje tuomet buvo įsivyravusi len...

Skaityti daugiau

Atnaujinta 2021-03-18 08:18

2020-02-27

Motiejus Gustaitis: „Gera knyga – tai aukso kasykla“

Motiejus Gustaitis (1870 02 27 – 1927 12 23) – kunigas, rašytojas, vertėjas, švietėjas, pedagogas. Apgynė filosofijos mokslų disertaciją apie A. Mickevičiaus „Krymo sonetus“ ir įgijo daktaro laipsnį. Spėjama, kad M. Gustaitis itin pamėgo soneto formą būtent dėl A. Mickevičiaus „Krymo sonetų“, kuriuos vėliau išvertė į lietuvių kalbą ir išleido 1909 m. Vilniuje. Knygą autorius skyrė J. Basanavičiui. Be to, M. Gustaitis išleido pirmąjį lietuvių kalbos „Stilistikos“ (1923) vadovėlį. Rašytojas buvo ir pirmas Š. Bo...

Skaityti daugiau

Atnaujinta 2021-03-18 08:18

2020-02-05

Lietuvių kultūrinės tapatybės nuotykis knygoje

2020 m. sausio 30 d., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje įvyko humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės-Rimavičienės monografijos „Kilmės įrašas. Komunikacija ir kultūrų hibridizacija Lietuvoje“ sutiktuvės. Diskusijai apie knygą pakvietė bei renginio dalyvius ir svečius pasveikino Senųjų ir retų spaudinių skyriaus vedėja Ramunė Ruseckienė. Renginį moderavo svečias iš VDU, istorijos mokslų daktaras, doc. Remigijus Civinskas. Diskusijoje taip pat dalyvavo KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyr...

Skaityti daugiau

Atnaujinta 2021-03-18 08:18

2020-01-24

Paroda „Raudondvario Tiškevičių asmeninių bibliotekų fragmentai: iš KAVB fondų“

KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje, K. Donelaičio g. 8, 2 a. fojė nuo 2019 01 20 veikia leidinių paroda „Raudondvario Tiškevičių asmeninių bibliotekų fragmentai: iš KAVB fondų“. Po antrojo pasaulinio karo Raudondvario Tiškevičių biblioteka buvo išskaidyta, dalis jos knygų pateko į Kauno technologijos universiteto (tuo metu Kauno politechnikos instituto), Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto bibliotekas bei į privačias kolekcijas. Dalį vertingos Raudondvario Tiškevičių bibliotekos – apie 250...

Skaityti daugiau

Atnaujinta 2021-03-18 08:20

2019-12-30

Laikinosios sostinės aktualijos 1920 metais: lietuvių operos pradžia

1920 m. gruodžio 31 d. Operos ir dramos vaidykloje įvykusios operos „Traviata“ I veiksmas. Nuotr. iš: Valstybinis operos teatras, 1920–1940 / [redaktoriai S. Santvaras ir J. A. Šaltenis]. – Kaunas, 1940. P. [7].

Kaunui nuo 1919 m. sausio pradžios tapus laikinąja Lietuvos sostine, mieste nepaprastai atgijo kultūrinis gyvenimas. Dėl istorinių aplinkybių į Lietuvą iš kitų kraštų pradėjo grįžti jauni kompozitoriai, dainininkai, dailininkai, aktoriai: Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Naujalis, broliai Mikas ir Kipras Petrauskai, A. Sodeika, A. Kačanauskas, J. Dvarionaitė. 1920 m. rugsėjo 1 d. dienraštis „Lietuva“ informavo, kad į Kauną „per Minską-Vileiką atvyko laukiamas mūsų dainininkas tenoras Kipras Petrauskas, Petrapilio...

Skaityti daugiau

Atnaujinta 2021-03-18 08:20

2019-11-19

Leidinio „Kauno kalendorius“ (1906–1939) visuomeniškumas ir kritika

Po spaudos lotyniškomis raidėmis draudimo panaikinimo XX a. pradžioje lietuvių kalba buvo spausdinama nemažai pasaulietinių kalendorių: „Vilniaus kalendorius“, „Žiburio kalendorius“, „Biržų kalendorius“, „Panevėžio kalendorius“ ir kt. Nepriklausomoje Lietuvoje svarbesni yra kalendoriai, skelbti nuo 1920 m.: „Kariškių“, „Ūkininko patarėjo“, „Mūsų laikraščio“. Buvo ir tam tikrų profesijų atstovams skirtų leidinių: „Vargonininkų kalendorius“, „Mokytojo kalendorius“, „Teisininkų kalendorius“, „Policijos kalendori...

Skaityti daugiau