Naujienos
Praėjusią savaitę Senųjų ir retų spaudinių skyriuje lankėsi rašytoja ir Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė. Buvo pristatytos trys autorės knygos – „Sudie, rytojau“, „Žmonės iš Alkapės“ ir „Laiškai Elzei“. Jaukiai susėdę Kazio Bradūno kūrybos skvere kartu su autore ir Kauno gimnazijų devintokais diskutavome apie tarpukario ir šiuolaikines knygas, karjerą, emigraciją, aukštąjį mokslą bei skaudžią patyčių problemą. Susitikimo vieta simboliška – pasirodo, bibliotekos viešnia yra tolima poeto Kazio Bradūno giminaitė. Kūrybiška aplinka ir šiuolaikiškas bei šiltas autorės bendravimo stilius netruko išjudinti auditoriją. Moksleiviai noriai dalijosi mintimis, uždavė rašytojai daug klausimų, prašė autografų ir darėsi asmenukes. 
 
Studijas baigusi Švento Andrėjaus ir Kembridžo universitetuose Jungtinėje Karalystėje Unė mielai dalijosi savo patirtimi. Ji pasakojo, kad studijos užsienyje jai davė labai daug naudingų, praktinių patyrimų, galimybę pamatyti ir įvertinti įvairius reiškinius platesniame kontekste, suteikė drąsos veikti ir netgi paskatino grįžti ir kurti Lietuvai. Vis dėlto ji pabrėžė, kad labai svarbu išvykus neprarasti ryšio su Lietuva. Ji pati tokį artimą santykį palaikė rašydama knygas ir dažnai bendraudama su lietuviais. Būdama rašytoja matytas ar išgirstas patirtis, susijusias su savęs suvokimo, identiteto gyvenant svetimoje šalyje problemomis,  moderniai ir meniškai gvildena knygoje „Žmonės iš Alkapės“. Rašytoja prisipažino pažįstanti žmonių, kurie grįžę į Lietuvą jaučiasi joje svetimi, nesuprasti ir nebeturi ką savo šalyje veikti. O kitiems labai sunku save atrasti ir gyventi užsienyje. Todėl patarimo, kur studijuoti, ji duoti negalinti. Nors pačiai asmeniškai tai ir buvo labai geri studijų metai. 
 
Skaitydami autorės knygų ištraukas kalbėjome apie šiuolaikinio jauno žmogaus gyvenimo aktualijas, patiriamas problemas, kylančius klausimus, ieškojimus, atradimus. Rašytojos kurti pasakojimai labai realūs – tarsi iš gyvenimo. Kai kurie, anot pačios autorės, iš tiesų tikri, užrašyti, tačiau esama ir sukurtų. Rašydama „Žmones iš Alkapės“ Unė Kaunaitė rėmėsi daugiausia savo asmenine, studijų užsienyje patirtimi, todėl neišvengė susitapatinimo su tam tikromis istorijomis. Jos pačios teigimu, iš knygų galima pažinti patį autorių. O štai kurdama naujausią, apie aštuntokų gyvenimą pasakojančią  knygą „Laiškai Elzei“ jau į įvairias situacijas žvelgė iš šono. Dažniausiai istorijos rašytojos mintyse gimsta stebint aplinką, o pastebėjimus užrašant. Vis dėlto pats rašymo procesas, Unės teigimu, vyksta gana chaotiškai – dažniausiai ji žinanti pradžią, pabaigą, vieną kitą knygos epizodą. O kokia bus visa knyga aišku pasidaro tik ją baigus.
 
 
Paklausta, kokią literatūrą ji pati skaitė mokykloje ir kokią rekomenduotų skaityti paaugliui šiandien, autorė pirmiausia minėjo Selindžerio apsakymus, kurie jai, kaip moksleivei, darė didelę įtaką. Sakė skaičiusi ir nemažai klasikos, Antaną Škėmą, apskritai gana sudėtingus kūrinius. Rašytoja kvietė moksleivius išdrįsti išbandyti šiuolaikinę lietuvių literatūrą, pavyzdžiui, Undinės Radzevičiūtės, Giedros Radvilavičiūtės tekstus ir tada nuspręsti, ką skaityti – lietuvių ar užsienio autorių kūrinius. 
 
Bekalbant apie rašymą, paminėta ir patyčių problema, kuri paliečiama ir naujausioje Unės knygoje. Joje subtiliai klausiama, ką šiuolaikinėje visuomenėje vadiname nusikaltimu? Ar nenusikalsti reiškia tik laikytis įstatymų? Ar galime elgtis, kaip norime tose srityse, kurios įstatymu neapibrėžtos? Ar, pavyzdžiui, nuspręsti nesikalbėti su savo klasės drauge ar draugu yra gerai? Ar tai ne nusikaltimas? Kalbėta, kad patyčių problema aktuali visiems žmonėms, nes ir suaugusiųjų pasaulyje ji egzistuoja, tik subtilesne forma. Dažnai patyčių netrūksta ir viešojoje erdvėje. Rašytoja atliko eksperimentą – paprašė pakelti rankas tų, kurie yra patyrę patyčias, kurie patys tyčiojosi ir kurie patyčias yra stebėję.  Visais atvejais rankų buvo miškas. Todėl, kad mes visi vienaip ar kitaip esame pabuvoję šiuose trijuose vaidmenyse, ypač trečiajame – stebėtojo. Kai galėtume įšdrįsti patyčioms pasakyti ne. 
 
„Ar savo naujausią knygą Jūs siūlytumėte įtraukti į literatūros moksleiviams sąrašą?“ – klausė rašytojos moksleiviai. Atsakydama Unė pabrėžė, kad vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Anot jos, literatūrą klasei turėtų parinkti mokytojas – būtent jam reikėtų suteikti daugiau kūrybinės laisvės, labai svarbios būtų tiesiog skaitymui skiriamos pamokos. Kalbėta ir apie tai, kad mokyklose kartais trūksta žaismingesnio požiūrio į literatūrą, jos interpretavimo galimybes. Rašytoja prisipažino, kad pati kartais nustemba viena ar kita originalia jos knygų ištraukų interpretacija. Pasirodo, kad ji pati net neplanavo perteikti būtent tokios minties, tačiau ją užfiksavo, atrado, suvokė skaitytojas. Ir tai nepaprastai šaunu! Juk literatūrą kiekvienas skaitome ir suprantame skirtingai. 
 
Galų gale, kiekvienas žmogus knygose ieško skirtingų patirčių ar išgyvenimų. Dalis moksleivių teigė, kad gera knyga yra ta, kuri šokiruoja ir prikausto dėmesį. Kitiems grožiniai tekstai suteikia galimybę persikelti į kitokį pasaulį. Tretiems – padeda atsakyti į rūpimus klausimus. O ar pagalvojate, ko knygose ieškote Jūs?
 
Parengė bibliotekininkė Agnė Zakaravičiūtė

Kartais darbo savaitė atrodo labai ilga ir kupina daugybės darbų ir užduočių, o štai metai prabėga akimirksniu. O ypač 2016-ieji metai Senųjų ir retų spaudinių skyriuje – atrodo, praėjusių metų veiklos ką tik prasidėjo, o jau iki smulkmenų suplanuoti ir pradėti įgyvendinti (kai kurie – jau įvykdyti) 2017-ųjų metų darbai. Darbuotojai su entuziazmu pasitiko metų pradžią ir ruošia Jums, skaitytojai, daugybę įdomiausių parodų, renginių ir straipsnių. O kol kas – prisiminkime kuo bibliotekos bendruomenę džiuginome praėjusiais metais.

Senuosiuose bibliotekos rūmuose – smalsus jaunimas

Senųjų ir retų spaudinių skyrius gali pasigirti savo vykdomomis edukacinėmis veiklomis, kuriomis siekiama kuo labiau įtraukti vaikus ir jaunimą į bibliotekos gyvenimą. Dar 2015 metais sukurti edukaciniai produktai – virtualus žaidimas „Knygos kelias“ ir programėlė „Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos“ – praėjusiais metais buvo pristatyti tiek Kauno apskrities viešojoje, tiek kitose bibliotekose, mokyklose, kartu su skyriaus specialistėmis nukeliavo netgi į Vilnių – Tarptautinę Vilniaus knygų mugę, „Vasara su knyga“ renginius. Skyriaus specialistai, siekdami skatinti kūrybišką mokymąsi, kvietė moksleivius ir studentus į netradicines mokymosi erdves, kur tarp senųjų, net iš XV amžiaus atkeliavusių knygų, mokėsi knygos istorijos, dokumentų restauravimo paslapčių ir inicialų piešimo meno, vaikščiojo po išskirtines Prekybos, pramonės ir amatų rūmų erdves bei klausėsi įdomių skyriaus specialisčių pasakojimų apie inkunabulus, superekslibrisus ir storiausias, seniausias, mažiausias bei didžiausias knygas. Beje, jau ir šiemet spėjome apsilankyti Vilniaus knygų mugėje!

Renginiai ir parodos

Praėjusiais metais skyriuje vyko daug parodų (net 12!) ir įvairiausių renginių. Geltona, žalia ir raudona spalvomis nudažėme senųjų bibliotekos rūmų įėjimą, kur vyko Gimtosios kalbos dienai skirta paroda-konkursas, kurios metu žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių (nuo Plungės iki Vilniaus, nuo Biržų iki Kauno) dalinosi savo mintimis apie gimtąją kalbą. Mados mėgėjai turėjo galimybę ne tik išvysti Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro studenčių kolekciją iš lino, bet ir sužinoti, kokios mados vyravo tarpukariu renginyje „Žvilgsnis į Laikinosios sostinės madą ir jos kūrėjus“. Balandžio mėnesį šventėme Bibliotekų savaitę: tarpukario damų skrybėlių matuotis kvietėme atvirų durų dienos metu; skaitėme Šekspyro eiles ir bandėme išsiaiškinti jo gyvenimo paslaptis. Apžvelgėme, kokios karikatūros tarpukario spaudoje vaizdavo Prezidentą Kazį Grinių ir valstiečius liaudininkus bei rinkome Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės portreto pabiras.

Praėjusiais metais parodas rengė ne tik skyriaus darbuotojai, tačiau sulaukėme ir svečių, kurie išskirtinėse skyriaus erdvėse eksponavo savo parodas. Europos paveldo savaitei skirtoje parodoje Andrius Šimkus eksponavo savo pašto ženklų kolekcijos dalį „Europos Sąjungos valstybių sostinės“, o restauratorius Sigitas Tamulis pristatė knygų įrišų nuo I iki XVI amžiaus  (re)konstrukcijų kolekciją.

Kasdienybės džiaugsmai

Nors skyriuje netrūko rimtų, iššūkius keliančių darbų, tačiau bibliotekininkai nepamiršo ir mažų kasdienybės džiaugsmų – štai, pavyzdžiui, vieną lietingą liepos rytą gerą nuotaiką į skyrių atnešė pražydęs kaktusas! Skaitytojus savo šypsenomis džiuginome prisiminę Apkabink bibliotekininką dieną bei kartu su kitų skyrių darbuotojais trumpam pasijutome aktoriais nusifilmavę kalėdiniame bibliotekos vaizdo klipe. Kalėdų laikotarpiu kelią į skaityklą skaitytojams nuklojome žvaigždėmis ir mėlynomis neužmirštuolėmis – už tai Kauno regiono bibliotekų draugijos organizuotame konkurse „KAVB Kalėdos 2016” laimėjome II-ąją vietą! Greitai lekiant 2016-iesiems nepamiršome ir trumpam paspausti pauzę: sudalyvavę tarptautiniu mastu socialiniuose tinkluose paplitusiame manekeno iššūkyje, sau ir skaitytojams tarėme – sustok, akimirka žavinga!

Metų pabaigoje skyrių nudžiugino dvi naujos kolektyvo narės – savanorės Paulė ir Austėja. Vienuoliktoje klasėje besimokančios gimnazistės susipažino su vertingu skyriaus fondu, pasivaikščiojo po saugyklas bei muziejų ir jau prisideda prie skyriaus veiklų – prevenciškai tvarko senuosius leidinius, ruošia protmūšį moksleiviams bei žada rašyti straipsnius skyriaus svetainei!

Profesiniai darbuotojų pasiekimai

Skyriaus darbuotojai šiais metais buvo įvertinti ne tik pagyromis ir paskatomis, skambėjusiomis iš skyriaus vedėjos ar kolegų, bet ir bibliotekos mastu. Vyr. bibliotekininkė Edita Rudminaitė tapo Kauno regiono bibliotekininkų draugijos organizuoto geriausio bibliotekininko konkurso laureate vyresniųjų bibliotekininkų kategorijoje bei gavo padėką iš KAVB direktorės Astos Naudžiūnienės už projektinę veiklą. Vasaros pradžioje skyriaus darbuotojos Agnė Zakaravičiūtė ir Gabrielė Gibavičienė apsigynė magistro laipsnius.

Šiais metais katalogavome knygas, registravome skyriuje saugomus laikraščius ir žurnalus, tvarkėme ir tyrėme rankraščių fondą, skaitmeninome leidinius – visa tai darėme siekdami aktualinti, ištirti, populiarinti dokumentinį paveldą ir padaryti jį pasiekiamą kiekvienam skaitytojui. O kur dar kitos veiklos – parašyti ir publikuoti straipsniai meno leidiniuose bei populiariuose interneto portaluose, parengti ir perskaityti pranešimai renginiuose ir konferencijose bei kasdieniniai darbai, kurie atliekami būtent dėl Jūsų, bibliotekos skaitytojai ir lankytojai.

Džiaugiamės, kad įvertinti darbai, o svarbiausia – skaitytojų šypsenos, neleidžia prarasti entuziazmo ir toliau noriai kurti draugišką, kultūros paveldą vertinančią ir smalsią bibliotekos bendruomenę. Ištikimas tradicijoms ir atviras pokyčiams skyrius toliau kimba į darbus ir linki jums darbingų metų!

O dabar – skyriaus darbuotojų įspūdžiai, kokios veiklos, įvykiai, renginiai ar kasdieniniai džiaugsmai jiems buvo įsimintiniausi:

Skyriaus vedėja Regina Stukienė: Labai džiaugiuosi, kad nors skyriuje ir dirba skirtingo amžiaus darbuotojai, turintys skirtingą darbo stažą bibliotekoje, visada bendraujame, šnekame ir randame bendrą sprendimą. Būdami tokie skirtingi, mes gebame diskutuoti ir dirbti komandoje.

Vyresn. bibliotekininkė Austėja Krištaponytė: Smagiausios akimirkos, kai, vykdant grupinius projektus, po įelektrintų diskusijų vis tik pavykdavo pasiekti sutarimą ir darbo rezultatus drauge atšvęsti skaniais pietumis.

Vyresn. bibliotekininkė Lina Povilaitienė: Džiaugiuosi šiais metais pradėjusi dirbti skyriuje!

Vyr. bibliografė Ramunė Tamulėnienė: Praėjusiais metais mane maloniai nustebino ir nudžiugino mūsų skyriaus jaunieji kolegos. Ne tik jų profesinis tobulėjimas, bet ir auganti drąsa išnaudoti, pritaikyti savo gabumus ir talentą skyriaus ir bibliotekos veikloje.

Bibliotekininkė Agnė Zakaravičiūtė: Man tikriausiai labiausiai įsiminė Gimtosios kalbos dienai skirtos veiklos. <...> skaitytojai dalijosi mintimis, ką jiems reiškia gimtoji kalba, net bandė ją nupiešti. Atsakymai buvo labai įdomūs ir originalūs! Juos eksponavome naujoje, iki šiol ne parodoms skirtoje erdvėje tik įėjus į Donelaičio g. 8 pastatą – tai dar vienas mūsų atradimas. Puiki erdvė, pasitinkanti kiekvieną lankytoją, todėl ji neturėtų būti užmiršta. Buvo išrinkti ir apdovanoti įdomiausių atsakymų bei piešinių autoriai. Manau, drauge paminėta šventė parodė, kaip svarbu bibliotekininkams ir skaitytojams bendrauti kuo daugiau. Visi drauge galime kurti ir skleisti kultūrą aktualiai, moderniai, patraukliai.

Vyresn. bibliografė Rita Urbaitytė: Labiausiai patiko istorinių įrišų rekonstrukcijų paroda. Man asmeniškai įsimintiniausi – išsiaiškinta daugiau nei 15 metų beviltiškai gulėjusi Biblija be pradžios ir pabaigos bei XVII a. knyga, kurią atsitiktinai radau tvarkydama XVIII a. fondą. O šiaip daugybė smulkių darbų darbelių.

Bibliotekininkė Živilė Jonikaitė: Esu dėkinga už suteiktą galimybę dirbti pilnu etatu. Džiaugiuosi, kad galėjau patobulinti anglų kalbos žinias nuotolinių mokymų kursu.

Vyresn. bibliotekininkė Rūta Varkalaitė-Pliopienė: Didžiausias atradimas – 2016 m. pradėtas tyrinėti ir tvarkyti JAV lietuvio Balio Girčio (1906–1987) rankraščių fondas. Jame užfiksuota 1944 m. į Vakarus pasitraukusio žmogaus gyvenimo kelionė. Fondo dokumentuose atsispindi lietuvių gyvenimas Vokietijos DP stovyklose, JAV lietuvių veikla, išeivių ryšiai su okupuotoje Lietuvoje likusiais giminaičiais.

Vyresn. bibliotekininkas Alvydas Surblys: Įsimintiniausia ir didžiausio atgarsio sulaukusi 2016 m. veikla man buvo parodos „Žvilgsnis į Laikinosios sostinės madą ir jos kūrėjus“ pristatymas gražiame renginyje. Šiame renginyje dalyvavo specialiai iš Vilniaus į jį atvykusi knygos „Nekuklioji Lietuva“ autorė A. Savickienė, disertacijos, straipsnių apie siuvėjus ir Laikinosios sostinės madą autorė L. Janauskienė, o jį paįvairino Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro moksleivės, pristačiusios mados kolekciją iš lino bei S. Martinaitytės klasės studentai. Parodos pristatymas virto tikra mados švente, kuri buvo pastebėta ir laikraščio „Kauno diena“ reportaže apie renginį bei mano straipsnyje apie parodą šiame laikraštyje.

Vyresn. bibliografė Ilona Griškonytė: 2016-ieji metai praėjo dirbant savo tiesioginį darbą – lietuviškų periodinių leidinių publikacijų bibliografinių įrašų sudarymą nacionalinės bibliografijos duomenų bazei. Kaip  smagu nusikelti į 1910–1923 metų Lietuvą, sekti straipsniuose atspindimą gyvenimą, aiškintis slapyvardžiais pasirašytų publikacijų autorystę. Žaviuosi skyriaus kolegų entuziazmu, profesionalumu ir jų suruoštomis parodomis, akcijomis, susitikimais. Manau, ne tik man ypač įsiminė parodos, skirtos S. Čiurlionienei-Kymantaitei bei  I–XVI a. knygų įrišų (re)konstrukcijų paroda, Europos paveldo dienų proga vykęs  A. Šimkaus pašto ženklų kolekcijos dalies pristatymas ir renginys „Žvilgsnis į Laikinosios sostinės madą ir jos kūrėjus“, manekeno iššūkis Facebook.

Vyr. bibliotekininkė Edita Rudminaitė: 2016 metais skyriuje buvo itin daug edukacinių veiklų: tradicines ekskursijas papildę popieriaus restauravimo bei knygos ženklo piešimo dirbtuvės pritraukė daugiau susidomėjusių pedagogų ir jų mokinių. Taip pat džiaugiamės bendradarbiavimu su Kauno universitetais – sulaukiame studentų grupių, kurioms padedame mokymosi tikslais: atrenkame fonde saugomus leidinius, tiesiogiai susijusius su studijų programa, suteikiame galimybę dėstytojams vesti paskaitas skaitykloje, muziejaus salėje. Patys norime tobulėti ir lankytojams siūlyti kokybiškas paslaugas – džiaugiamės, kad VDA studentės mums padėjo vesti kaligrafijos dirbtuves. Rengiant atvirų durų dieną skyriuje bendradarbiavome su Kauno miesto muziejaus Edukacinių programų ir renginių organizavimo skyriumi. Asmeniškai aš džiaugiuosi, kad skyrius labai išgrynino savo veiklas, susitelkė,  šalia tradicinių paslaugų daug dėmesio skyrė edukacinėms paslaugoms, patraukliam skyriaus veiklų ir dokumentinio paveldo pristatymui virtualioje aplinkoje – svetainėje bei socialiniuose tinkluose, padidėjo virtualių lankytojų skaičius. Stengėmės neatsilikti nuo bendrų tendencijų – rengėme aktualias parodas, dalyvavome bendrose bibliotekos akcijose. <...> Labai džiaugiamės bendradarbiavimu su Vilniaus universiteto bibliotekos Restauravimo skyriumi – vykdydami projektus dezinfekavome  labiausiai mikroorganizmų pažeistą skyriuje saugomo fondo dalį.

Atsakymų įvairovė džiugina – tai tik įrodo, kokie spalvingi skyriuje buvo 2016-ieji metai. Skyriaus specialistai su džiaugsmu prisimena praėjusius metus ir nekantrauja sužinoti, ką atneš naujieji. O kokie Jūsų 2017 metų tikslai?

Artimiausi renginiai ir parodos skyriuje: kovogegužės mėn. veiks paroda „Kazio Bradūno kūrybos skveras“ II a. fojė, K. Donelaičio g. 8.

Parengė vyresn. bibliotekininkė Gabrielė Gibavičienė, vyr. bibliotekininkė Edita Rudminaitė