1. Jūs esate čia:  
  2. Pradžia
  3. Daugiau naujienų
  4. poezija
Rašytojo, fotografo Petro Babicko kelionės ir poezija

Rašytojo, fotografo Petro Babicko kelionės ir poezija

Petras Babickas (1903–1991) – lietuvių rašytojas, poetas, diplomatas, fotografas, radijo laidų kūrėjas. Jis gimė Laukminiškiuose (Kupiškio rajonas), tačiau 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Gyveno Vokietijoje, Italijoje, galiausiai apsistojo Brazilijoje, Rio de Žaneire. Čia dirbo Lietuvos pasiuntinybės Brazilijoje sekretoriumi, Kultūros skyriaus vedėju, vedė radijo laidą portugalų kalba apie Lietuvą. Mirė ir buvo palaidotas Rio de Žaneire, bet 2006 m. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse, Kaune.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių fonde yra saugoma 16 skirtingų pavadinimų P. Babicko knygų. Tarp jų – kelionių literatūra, kūriniai apie Lietuvą, poezija suaugusiems, knygos vaikams, straipsnių rinkinys ir kt. Kadangi P. Babickas domėjosi ir dirbo įvairiose srityse, natūralu, jog dažnai jos persipynė. Todėl dalis rašytojo knygų yra papildytos jo paties nuotraukomis, viena – net jo iliustruota.

POEZIJA

Ankstyvajai P. Babicko poezijai būdingas avangardizmas, tradicijos ir modernumo supriešinimas, poezijos ir fotografijos sintezė – poetą „galime vadinti moderniu estetu“ [1]. Pirmoji P. Babicko išleista knyga buvo būtent poezijos: eilėraščių rinkinys suaugusiems „Geltona ir juoda“ (išleista 1930 m. Kaune, leidyklos „Miniatiūra“, iliustruota paties autoriaus). Šios knygos poezija artima keturvėjininkams, ji maištinga, bet išėjo truputį per vėlai – keturvėjininkų žurnalas jau buvo uždarytas, jų knygos išleistos ir idėjos priblėsusios [2]. Antroji P. Babicko poezijos knyga, skirta suaugusiems, buvo išleista 1934 m. Kaune ir pavadinta „Žmogaus remontas“. Joje galima rasti įvairių temų, eilėraščių lyriniai subjektai maištauja, nori keisti žmogų ir pasaulį. Nemažai lyrikos šiame rinkinyje turi patriotinių idėjų.

Kitos trys P. Babicko poezijos knygos išleistos jau rašytojui emigravus. Šiose knygose tik dar labiau išryškėjo tautinės P. Babicko vertybės: „Poezijos pagrindu tapo istorinė atmintis, gimtoji žemė, praeities kultūra, kalba.“ [3] Knygos „Toli nuo tėvynės“ (išleista 1945 m. Augsburge, o antras papildytas leidimas – 1946 m. Romoje) eilėraščiuose jaučiamas dar šviežias skausmas, liūdesys dėl okupuotos Lietuvos. Čia sudėti ne vien nauji eilėraščiai, daugelis jau buvo publikuoti ankstesniuose leidiniuose, tačiau didžioji dalis jų vienaip ar kitaip susiję su Lietuva, ja žavimasi ir jos ilgimasi. 1945 m. leidimas – pirmoji egzodo poezijos knyga [4]. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (toliau – KAVB) saugomas 1945 m. leidimas yra nepilnas, o 1946 m. išleistas egzempliorius yra su kunigo Pranciškaus Mykolo Juro įspaudu.

1947 m. Buenos Airėse išleistas eilėraščių rinkinys „Svetimoj padangėj“, jis jau kiek kitoks. Nors didelė dalis eilėraščių apie Lietuvą, ryškus liūdesys dėl jos okupacijos, tačiau jaučiamas ir tikėjimas jos išlaisvinimu, atsiranda eilėraščių apie Pietų Ameriką (Argentiną, Braziliją). KAVB saugomas egzempliorius iš lietuvių spaudos darbuotojo Jono Prano Palukaičio kolekcijos.

Paskutinis P. Babicko eilėraščių rinkinys yra „Dramblio kojos“, išleistas 1957 m. Čikagoje. Čia sudėti eilėraščiai iš ankstesnių jo knygų („Geltona ir juoda“, „Žmogaus remontas“, „Svetimoj padangėj“). Net du KAVB saugomi knygos egzemplioriai yra su rašytojo autografais. Vienas iš jų siųstas dr. Kaziui Alminui (Chicago 1957.XI.1), o kitas – Kostui Žukui (Cleveland, 1958.III.9).

APSAKYMAI IR STRAIPSNIAI

1931 m. išleistas P. Babicko apsakymų rinkinys „Vakar“. Jį išspausdino Lietuvos šaulių sąjunga, viršelį piešė Vaclovas Kosciuška. Knygą sudaro devyni apsakymai, juos papildo nespalvotos paties autoriaus fotografijos ir smulkūs piešiniai. Ryškiausia knygos tema – kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, joje daug patriotinių idėjų. Tam iškart nuteikia dedikacija „Tiems, kurie myli Lietuvą“. Už šią knygą P. Babickas gavo Lietuvos šaulių sąjungos 10 000 litų premiją [5]. Daugiau apsakymų rinkinių P. Babickas neišleido.

1940 m. Šaulių sąjunga išleido P. Babicko straipsnių rinkinį „Gyvenimas – laimė“. Jį sudaro didaktinio pobūdžio straipsniai, mokantys gyvenimo. Temos labai įvairios: apie gimtąją kalbą, laimę, sielą, grožį, ateitį ir kt. Leidinys skirtas jaunimui, kaip pats autorius rašo įžangoje: „skiriama daugiausia tam jaunimui, kuris dėl įvairių priežasčių negalėjo pasiekti mokslo, todėl knygoje paliečiami dalykai nagrinėjami kiek galint suprantamiau“.

LIETUVOS GAMTA

P. Babickas parašė net tris knygas apie Lietuvos gamtą, dvi iš jų – tik apie Lietuvos pajūrį. Pirmoji – kelionių apybraižų rinkinys „Gintaro krantas“. Jis išleistas 1932 m. Lietuvos šaulių sąjungos. Antrasis, redaguotas leidimas išėjo 1938 m. (išleido „Sakalo“ bendrovė), o trečiasis 1958 m. išleistas Čikagoje. Knygoje autorius pasakoja apie savo kelionę nuo Šventosios iki Nidos, sutiktus žmones. Visa tai, kaip ir būdinga P. Babicko kelionių knygoms, iliustruoja jo darytos nuotraukos. Tuo metu apie Kuršių neriją dar nebuvo daug rašoma – P. Babickas buvo vienas iš pirmųjų autorių. Nuo pat knygos pradžios akivaizdu, kad menininkas žavisi Kuršių nerija ir jos gamta, pirmoji apybraiža pradedama žodžiais „Kas kartą regėjo jūrą – ilgėsis vėl ją pamatyt“. To meto spaudoje recenzentai džiaugėsi ir dėkojo P. Babickui už tai, kad jis rašo apie šią vietą, kurią atostogoms dažniau rinkdavosi vokiečiai, o ne lietuviai [6].

Pirmasis (1932 m.) leidimas yra didelio formato, nuotraukų čia daug, nes jos ne vien P. Babicko (skiriasi ir jų kokybė). Taip pat yra įžanga apie Lietuvos pajūrį ir kurortus, parašyta anglų ir prancūzų kalbomis. Pradžioje, prieš pirmąją apybraižą, yra A. Žmuidzinavičiaus paveikslas „Vakaras Palangoj“. Nuotraukos leidinyje išdėstytos įvairiai, jos derinamos kartu su tekstu, yra skirtingų dydžių (kai kurios užima visą puslapį, kai kurios visai mažos). Antrajame (1938 m.) leidime viskas išdėliota tvarkingiau – knyga mažesnio formato, nuotraukų mažiau (visos nuotraukos paties autoriaus), jos panašesnio dydžio ir sudėliotos į atskirus puslapius, ne kartu su visu tekstu. Šiame leidinyje nebėra įžangos užsienio kalbomis.

Antroji P. Babicko knyga apie Lietuvos pajūrį – 1933 m. Lietuvos šaulių sąjungos išleistos „Marių pasakos“. Pats autorius pažymi, kad tai tarsi antrasis „Gintaro kranto“ sąsiuvinis. Įžanga jame taip pat parašyta tik užsienio kalbomis (anglų, prancūzų ir vokiečių). Vizualiai atrodo, kad „Marių pasakose“ daugiau nuotraukų – jų yra beveik kiekviename puslapyje, o teksto – ne. Knyga atspausdinta skirtingomis spalvomis (melsva, žalsva, pilka, violetinė), tai geriausiai matosi nuotraukose.

Trečioji, prie kurios kūrybos P. Babickas prisidėjo (buvo vienas iš autorių ir redaktorių), buvo „Lietuva vasarą“. Ji išleista 1934 m. („Savivaldybės“ redakcijos leidinys), kartu su P. Babicku ją redagavo Mykolas Ilgūnas. Leidėjai rašo, kad patys lietuviai menkai pažįsta savo tėvynę, todėl šios knygos turinys gali būti „nors mažu priminimu mūsų krašto grožybių, kurių mes taip atkakliai nenorime pastebėti“, o leidėjai džiaugsis, jei skaitytojai aplankys bent vieną iš aprašomų kurortų. Įžangoje vardijamos priežastys, kodėl verta aplankyti Lietuvą: paminimi keli istorijos faktai, lietuvių kalbos išskirtinumas, vaizdžiai apibūdinama gamta, rekomenduojami kurortai. Įžanga parašyta trimis kalbomis: prancūzų, anglų ir vokiečių, o visa likusi knyga – lietuvių kalba. Knyga gausiai iliustruota nespalvotomis nuotraukomis (vienas iš fotografų – P. Babickas), taip pat yra spalvotų lietuvių dailininkų paveikslų (A. Galdiko, A. Žmuidzinavičiaus, K. Šimonio).

KELIONIŲ LITERATŪRA

P. Babickas mėgo keliauti ne tik po Lietuvą – jis taip pat išleido dvi kelionių po užsienio valstybes apybraižų knygas. Pirmoji, „Elada“, išleista 1939 m. (leidėjas „Spaudos fondas“), apie rašytojo kelionę į Graikiją. Knygoje daug nuotraukų, dalis iš jų autoriaus, dalis kitų fotografų. P. Babickas aprašo ne vien savo kelionės patirtį, bet ir pristato šiek tiek Graikijos istorijos, kultūros, yra įvairių jo paties pamąstymų, iškilusių atsidūrus įvairiose situacijose. Vienas iš bibliotekoje saugomų egzempliorių priklausė žurnalistui, bibliografui Vytautui Steponaičiui.

Antroji P. Babicko knyga apie keliones užsienyje – „Brazilija“. Išleista 1951 m. („Rio de Janeiro – São Paulo“). Nuotraukų šioje knygoje mažiau nei „Eladoje“, tačiau visos jos paties P. Babicko. Pradžioje pateiktas Brazilijos žemėlapis, įžangoje („Įžangos vietoje“) gana išsamiai aprašyta Brazilijos istorija, geografinė padėtis, gamta. Pačioje knygoje pasakojama apie P. Babicko kelionę į Rio de Žaneirą, San Paulą ir kitus Brazilijos miestus, vietinius žmones ir jų kultūrą, taip pat yra paminimi ir lietuviai Brazilijoje.

 
VAIKAMS
 
KAVB yra saugomos ir trys P. Babicko knygos vaikams – eilėraščių rinkinys „Tra-ta-ta-ta-ta!“, apysakos „Nuostabi Jonuko kelionė“ ir „Murziukas“.
 
Eilėraščių rinkinį vaikams „Tra-ta-ta-ta-ta!“ 1930 m. išleido „Spaudos fondas“, viršelį sukūrė pats autorius, knygą iliustravo Bernardas Bučas. Antrasis leidimas išėjo 1934 m. trumpesniu pavadinimu „Tra-ta-ta!“, šio viršelį piešė dailininkas Telesforas Kulakauskas. Eilėraščiai nesudėtingi, žaismingi, kai kurie visai trumpi, kiti pasakoja istoriją. Jų temos įvairios, daug eilėraščių apie gyvūnus. Pačioje knygos pabaigoje yra A. Stonkaus iliustruotas eilėraštis „Ciuckio nuotykiai“.
 
 
Apysaka „Nuostabi Jonuko kelionė“ (1930 m.), kaip ir didžioji dalis P. Babicko knygų, yra apie keliones, tik šįkart – išgalvotas. Dvylikos metų vaikas, bėgdamas nuo blogo dėdės, nusprendžia vykti pas tėtį į Braziliją, tačiau jo kelionė nėra sklandi – pirmiausia Jonukas apkeliauja kelis Europos miestus, nuvyksta į Egiptą, Indiją. Tuo metu, kai buvo išleista ši knyga, jau buvo mėgiamos ir skaitomos kelionių rašytojo Žiulio Verno knygos, todėl galima teigti, kad ši P. Babicko apysaka kartoja Žiulio Verno prozos principus [7]. Knyga yra papildyta nuotraukomis ir paveikslėliais, kuriuose matomi Jonuko kelionių vaizdai. Tai viena pirmųjų lietuviškų vaikų apysakų ir, nepaisant įvairių logikos trūkumų, vertinga, nes praturtino to meto literatūrą vaikams pasakojimu apie keliones už Lietuvos ribų [8].
 
 
Apysaką „Murziukas“ išleido „Minijatiūra“ 1933 m. Nors šioje knygoje nebekeliaujama po užsienį, tačiau čia vis tiek atsiranda kelionė į Lietuvos pajūrį. Kelionėje pagrindinis veikėjas išgirsta pasakojimų apie Kuršių nerijos kopas, gamtą, jis išsiaiškina, kad Nidoje atostogauja daug vokiečių ir svarsto, kodėl. Knygoje yra tik dvi nuotraukos, jos abi – Nidos. Taigi panašu, kad net ir šioje  apysakoje vaikams autorius nepraleido progos pakviesti lietuvius pasidomėti Kuršių nerija, Nida ir ją aplankyti.
 
 
Kviečiame užsukti į Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro skaityklą ir pavartyti P. Babicko knygas!
 
 
1. Bandzevičiūtė, D. Vertybių kaita Petro Babicko lyrikoje // Gimtasis žodis. – 2015, Nr. 4, p. 16–17.
2. Ruseckaitė, A. Petras Babickas. Archyvai. – Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2010, p. 16.
3. Bandzevičiūtė, D. Vertybių kaita Petro Babicko lyrikoje // Gimtasis žodis. – 2015, Nr. 4, p. 18.
4. Ruseckaitė, A. Petras Babickas. Archyvai. – Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2010, p. 17.
5. Ibid., p. 19.
6. Jakštas, A. Babickas P. Gintaro krantas. Recenzija // Rytas. – 1932, Nr. 195, p. 6.
7. Urba, K. Neišsiginsiu nė vienos savo knygos (P. Babicko vaikų proza) // Rubinaitis. – 2003 m. Nr. 2 (26). Prieiga internete: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2003-nr-2-26/neissiginsiu-ne-vienos-savo-knygos-p-babicko-vaiku-proza/  [žiūrėta 2023-05-19].
8. Ibid.
 
 
Tekstą parengė ir vaizdus skaitmenino vyresn. metodininkė Gabrielė Juodzevičiūtė
 
Skaityti daugiau

Jaunojo literatūros klasiko Vytauto Mačernio kūrybos akcentai

Vytautas Mačernis gyveno kaip meteoras, staiga pasirodė, sušvito ir lygiai taip pat staiga dingo neįžvelgiamybėje. Jis mirė pačiame savo trumpos karjeros zenite, vos dvidešimts ketverių metų tesulaukęs. Mirtis visuomet kažinkaip keistai sumistina žmogų, paversdama gilia ir niekam nepermatoma paslaptim, tam tikra ženklų bei užuominų egzistencija, kurios buvimo niekas nepastebi jam gyvam tebesant.
Alfonsas Nyka-Niliūnas [1]
 
2021-ieji paskelbti poeto Vytauto Mačernio (1921–1944) metais. Renginių ciklai, parodos, leidiniai, konferencijos – šiais metais, minint jo gimimo šimtmetį, siekiama kuo plačiau ir prasmingiau įamžinti jaunuoju genijumi vadinamo rašytojo vardą. Prie poeto gimimo šimtmečio minėjimo prisideda ir KAVB Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro specialistai – birželio mėnesį parengėme virtualią parodą Tragiško likimo poeto Vytauto Mačernio gyvenimo ir kūrybos stotelės, kurioje pristatoma V. Mačernio kūrybinio kelio pradžia ir asmenys, keliavę kartu su juo, o šiame tekste tęsiame pasakojimą apie poetą, šįkart susitelkdami į jo kūrybinį palikimą, susilaukusį tiek dėmesio ir pripažinimo.
 
Teksto tikslas – ne kuo išsamiau aptarti poeto kūrybą, o tiesiog priminti tam tikrus jos akcentus bei pakviesti į Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centrą pavartyti čia saugomų V. Mačernio kūrybos rinkinių: pirmosios autoriaus kūrybos rinktinės – 1947 metais Romoje išleistų „Vizijų“, [2] iliustruotų dailininko V. Aleksandravičiaus; o taip pat antrosios, 1961 metais Čikagoje išleistos knygos „Poezija“ [3], iliustruotos P. Augiaus. Kadangi dažniausiai daugiausia dėmesio susilaukia būtent svarbiausiais vadinami poeto kūriniai „Vizijos“ ir „Metų“ sonetai, tai šiame tekste kiek daugiau dėmesio skiriama vėlesniems, paskutiniams V. Mačernio eilėraščiams.
 

Kūryba – kaip gyvenimas

Savo poeziją jis skaitydavo, tikriau pasakius, deklamuodavo, santūriai šaukiančiu balsu, skausminga intonacija, lyg išsakydamas deginančią vidinę kančią. Man rodos, poetas instinktyviai jautė aplinkui vykstančias siaubingas žudynes ir laikė savo pareiga kaip poetas pranašas šiurpų epochos tragizmą išreikšti sielvartingomis vizijomis.[4]
 
Vytautui buvo nesvetimas dėsnis, kad norėdamas gauti turi pirmiausia pats duoti. Kūryba ir nuolatinis dvasios alkis – tokie jo charakteringiausi bruožai.
Kūrybinės įtampos momentais jo vidinis pasaulis tarsi rezonuodavo tolimų kosminių pasaulių įtampai. Jo poezijoje pulsuoja grožis, gelmė, atėjusi iš tų kosminių pasaulių. [5]
 
Lyginant su kitais amžininkais ne itin gausų kiekį kūrybos palikęs poetas įsirėžė tiek į kolegų, tiek į skaitytojų, jo poezijos gerbėjų, atmintį. Kaip teigia Vaiva Narušienė, tokiu populiarumu negali pasigirti nei vienas iš jo kartos atstovų – rašytojas ir jo kūryba vis dar pritraukia tiek naujų skaitytojų kartų, tiek literatūros kritikų dėmesį. [6] Autoriaus populiarumas ir poezijos vertingumas dažniausiai laikomas savaime suprantamu, nekvestionuojamu dalyku. [7]
 
Tragiškai žuvęs jaunasis poetas dar ilgai buvo gyvas amžininkų pasakojimuose, o vėliau – periodinėje spaudoje, rankraščiuose ir knygose išlikusiuose prisiminimuose. V. Mačernio vardo įamžinimu rūpintąsi (ir, žinoma,  rūpinamasi) ir Lietuvoje, ir išeivijoje, ir atgavus nepriklausomybę. Būtent žmonių, tapusių įtakingais literatūros veikėjais ir kurių dauguma gyveno ir kūrė išeivijoje, dėka buvo nustatyta literatūrinė hierarchija ir V. Mačernio vieta joje. [8] Tai buvo žmonės, augę ir kūrę toje pačioje aplinkoje, kaip ir poetas. Kaip teigia V. Narušienė, V. Mačernio literatūrinei kartai priskirtini tokie kūrėjai kaip Pranė Aukštikalnytė, Kazys Bradūnas, Mamertas Indriliūnas, Paulius Jurkus, Bronius Krivickas, Eugenijus Matuzevičius, Henrikas Nagys, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Leonas Švedas ir kiti, gimę 1916–1922 metais ir brendę panašiomis sąlygomis. Tai literatų būrelių mokyklose ir gimnazijose, laikraštėlių su jaunųjų kūrėjų tekstais, literatūros vakarų laikai. [9]
 
Galima teigti, kad didžiausią pripažinimą V. Mačernis pelnė dėl savo „Vizijų“. Kaip įvardija V. Narušienė, būtent 1943 metais, perskaitęs jas literatūros seminaro metu jis sulaukė viešo pripažinimo. Šis kūrinys itin išpopuliarėjo tarp jaunimo, o poetas imtas vadinti jaunuoju genijumi. [10]
 
Alfonsas Nyka-Niliūnas teigė, kad „Vizijos“ be jokios abejonės yra reikšmingiausias V. Mačernio kūrinys, kuriame rašytojas pasiekė aukščiausią „poetinės įtampos ir organinio vientisumo laipsnį“. [11] A. Nyka-Niliūnas šį kūrinį pavadino dvasine poeto autobiografija, kurios tiek estetinis, tiek turinio lygmuo vienodai svarbūs. [12]
 
 
 
Kaip teigia Vytautas Kubilius, mylėdamas moterį ir kentėdamas V. Mačernis neberašė meilės eilėraščių, poezijoje atsisakė sentimentalumo. Eilėraščio vyksmu jis pavertė intelektualinę refleksiją ir pripildė vyksmą egzistencinės rimties ir autentiškumo. [13] Eilėraščiuose jaučiamas mirčiai pasmerkto žmogaus kalbėjimas, tačiau „lyriškai skaidrus ir paprastas, kintančių emocinių intonacijų, besiglaudžiąs prie „senolių namo – didelio ir tvirto“. [14] Karo metų poeto eilių skaitytojams  jo tekstai neatrodė nutolę nuo lietuviškosios tradicijos ir pernelyg novatoriški. [15] Ir iš tiesų, net ir sudėtingus, rodos, neišsprendžiamus egzistencinius klausimus keliančiuose V. Mačernio eilėraščiuose galima įžvelgti ką nors pažįstama, sava, netgi nostalgiška. Tai kaimo, namų vaizdiniai, uždaras langas, neįleidžiantis vidun nerimastingų vėjų.
 
 
 
Viktorija Daujotytė-Pakerienė, kalbėdama apie V. Mačernio „Literatūrinį dienoraštį“, taip pat pabrėžia poeto kūryboje aptinkamą egzistencializmo ir tradicijos vienį, teigdama, kad tekste grįžtama į praėjusį laiką, vaikystę, apmąstant egzistencijos, tautosakos ir poezijos santykį. [16] Virginija Balsevičiūtė, komentuodama svarbiausius poeto ciklus – „Vizijas“ ir „Metų“ sonetus – teigia, kad „Vizijose“ reflektuojama namų, agrarinės kultūros patirtis; čia juntama tikroji, autentiška, gryna būtis, kuri visų pirma vaizduojama namų pasaulyje. [17] O „Metuose“ vyrauja pasaulio problematika, ironija, kūrybos, kovos, meilės, pažinimo temos. [18] A. Nyka-Niliūnas „Metų“ sonetus pavadino antrąja „Vizijų“ versija, kurioje siekiama didesnio aiškumo ir apibrėžtumo, grožio, tiesos ir egzistencijos sąvokos čia – visiškai identiškos, o turinys pranoksta formą. [19]
 
Vytautas Mačernis stengėsi savo asmenybės egzistencijai rasti atramą filosofijoje, tam tikrame filosofiniame skeptiškume, atmesdamas lėkštas vertybes. Jis buvo įsitikinęs, kad tik didžiųjų būties tiesų pažinimas ir suvokimas gali padėti žmogui išsilaikyti pasaulinių katastrofų metu. [20]
 
 
 
 

Paskutinieji poeto tekstai

Pats V. Mačernis užbaigtu kūriniu laikė „Vizijas“ ir jas buvo datavęs tokiu prierašu: Šarnelė, 1939–1942 m. Jis norėjo sutvarkyti ir kitus savo rankraščius. Perrašinėjo ankstesnius eilėraščius, dar juos šiek tiek taisė. O sonetų ciklų taip ir nebespėjo užbaigti ir sutvarkyti, nors rašė ir dirbo iki pat savo mirties dienos. Kaip tik 1944 metų vasarą ir rugsėjo mėnesį, kiek sąlygos leido. Vytautas Mačernis tvarkė savo rankraščius, juos perrašinėjo, norėjo parengti lyg ir savotišką ranka ar mašinėle perrašytą knygą arba net kelis rinkinius. Visus tuos darbus nutraukė staigi mirtis (1944.X.7). [21]
 
Palikti nebaigti poeto eilėraščių ciklai dar didesniu paslapties šydu apgaubia tiek jo kūrybą, tiek asmenybę. „Trioletai“, „Žmogaus apnuoginta širdis“, „Songs of Myself“ (labiausiai išbaigtas iš šių ciklų), „Žmogiškoji komedija“ buvo rašomi 1942–1944 metais, dauguma – Šarnelėje. Tai – paskutinė autoriaus kūryba, jos kontūrai. [22] Pasak V. Balsevičiūtės, paskutiniąją V. Mačernio kūrybą derėtų vertinti pagal „Vizijas“ ir „Metų“ sonetus. [23]
 
Brigita Speičytė, aptardama paskutiniuosius mirusių rašytojų kūrinius, nenuostabu, kaip vieną iš savo tiriamųjų objektų pasirenka ir V. Mačernio tekstus. Kaip teigia autorė, kiekvienas rašytojas parašo savo paskutinį tekstą, tačiau ne kiekvienas iš jų yra pabaigos tekstas – tokiu tekstu galima vadinti kūrinį, kuris užbaigia ne faktinę kūrinių seką, o kūrybą. [24] Dažnai kritikų darbuose pabrėžiamas jau ir šiame tekste minėtas santykis tarp V. Mačernio kūrybos ir ankstyvos mirties. Dažniausiai būtent tragiška autoriaus gyvenimo pabaiga verčia dar giliau, atidžiau pažvelgti į talentingojo poeto kūrybą, ypač paskutiniuosius tekstus. B. Speičytė, aptardama paskutinius Adomo Mickevičiaus ir V. Mačernio eilėraščius teigia, kad jie „yra tokie ryškūs estetiniai įvykiai, kad būtent jų energija estetizuoja biografiją, atskiriems jos faktams suteikia epinio, ir ypač – draminio, tragiškojo rišlumo ir raiškumo“. Vis dėlto pabaigos tekstai, žymintys atsisveikinimą su kūryba, nebūtinai turi būti tiesiogiai apie tai kalbantys. [25] Ją gali liudyti tam tikri ženklai.
 
 
Štai ciklo „Songs of Myself“ XV dalyje vaizduojama buvimo „kitame krante“ situacija, lyrinio subjekto akiratis tuštėja, jis pats – atskirtas nuo kitų, vienas ir nepažįstamas; jo rega drumsta, blėsta regimasis pasaulis ir prasmė. [26] Jis vaikšto alėja, tarsi ruošdamasis išeiti – jis kelyje, vedančiame pro gyvenimą, tolyn. [27] Daugtaškis eilėraščio pabaigoje, pasak B. Speičytės, liudija susitaikymą, nesipriešinimą blėstančiam, tolstančiam pasauliui, priešingai nei ankstesnėje autoriaus kūryboje, pavyzdžiui, eilėraštyje „Pavargimas. Nepasisekęs eilėraštis“, kur išnykimo geismo būsena įveikiama. [28]
 
Kažkokia neramia nuojauta dvelkė paskutinės Vytauto vasaros dienos. Labai labai skubėdavo dirbti, taisyti. Retai matydavome jį jaunatviškai linksmą. Vidinis nerimas, rūpestis, kurio neįmanoma atsikratyti nei dienovidžio saulėje, nei tamsių naktų rimtyje. Su skaudama širdimi kartais grįždavau iš susitikimo su Vytautu. Manydavau, kad to priežastis – mano nesugebėjimas jo lygiu bendradarbiauti, kad čia kalti mano polėkiai, kurie neatitinka Vytauto dvasios. Intuicija, t. y. vidinis žinojimas, neapgauna žmogaus, ir ypač tokio kaip Vytautas.
Likimas jau beldėsi į duris. [29]
 
Literatūra:
  1. Nyka-Niliūnas, A. Vytautas Mačernis. Mačernis, V. Poezija. Čikaga, 1961, p. 225. 
  2. Mačernis, V. Vizijos. Roma, 1947. 
  3. Mačernis, V. Poezija. Čikaga, 1961. 
  4. Juozas Subatavičius.  Amžininkų atsiminimai apie Vytautą Mačernį, surinko Jūratė Galinauskienė. Metai, 1996, 6. Prieiga internete: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=15457 [žiūrėta 2021 08 16]. 
  5. Leonas Brazdeikis. Amžininkų atsiminimai apie Vytautą Mačernį, surinko Jūratė Galinauskienė. Metai, 1996, 6. Prieiga internete: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=15457 [žiūrėta 2021 08 16]. 
  6. Narušienė, V. Keli štrichai jaunojo genijaus portretui: Vytauto Mačernio kelias į lietuvių poezijos viršūnes. Darbai ir dienos, 2009, 52, p. 39. 
  7. Ibid., p. 40. 
  8. Ibid. 
  9. Ibid. 
  10. Ibid., p. 45–46. 
  11. Nyka-Niliūnas, A. Vytautas Mačernis. Mačernis, V. Poezija. Čikaga, 1961, p. 232. 
  12. Ibid. 
  13. Kubilius, V. Išlikti savimi: poezijos permainos karo sūkuriuose. Darbai ir dienos, 2000, 22, p. 11. 
  14. Ibid. 
  15. Ibid. 
  16. Daujotytė-Pakerienė, V. Kūryba kaip kartotė; kartotė kaip kūryba. Tautosakos darbai, 2010, 39, p. 29. 
  17. Balsevičiūtė, V. Neužbaigti V. Mačernio eilėraščių ciklai. Lituanistica, 2000, 1/2, p. 85. 
  18. Ibid., p. 73. 
  19. Nyka-Niliūnas, A. Vytautas Mačernis. Mačernis, V. Poezija. Čikaga, 1961, p. 233. 
  20. Eugenijus Matuzevičius. Amžininkų atsiminimai apie Vytautą Mačernį, surinko Jūratė Galinauskienė. Metai, 1996, 6. Prieiga internete: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=15457 [žiūrėta 2021 08 16]. 
  21. Eugenijus Matuzevičius. Amžininkų atsiminimai apie Vytautą Mačernį, surinko Jūratė Galinauskienė. Metai, 1996, 6. Prieiga internete: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=15457 [žiūrėta 2021 08 16]. 
  22. Balsevičiūtė, V. Neužbaigti V. Mačernio eilėraščių ciklai. Lituanistica, 2000, 1/2, p. 73. 
  23. Ibid. 
  24. Speičytė, B. Pabaigos tekstai: atsisveikinimas su kūryba. Colloquia, 2009, 22, p. 11. 
  25. Ibid., p. 12. 
  26. Ibid., p. 15. 
  27. Ibid., p. 32. 
  28. Ibid., p. 16. 
  29. Leonas Brazdeikis. Amžininkų atsiminimai apie Vytautą Mačernį, surinko Jūratė Galinauskienė. Metai, 1996, 6. Prieiga internete: https://www.zurnalasmetai.lt/?p=15457 [žiūrėta 2021 08 16]. 

 

Parengė Gabrielė Gibavičienė

 

 
 
 
Skaityti daugiau

Daugiausiai skaityta

Pirmoji Lietuvoje Dainos diena

Pirmoji Lietuvoje Dainos diena

2023-10-23 Naujienos

„Index librorum prohibitorum“. Katalikų bažnyčios draudžiamų knygų sąrašas

„Index librorum prohibitorum“. …

2023-08-08 Naujienos

Rašytojo, fotografo Petro Babicko kelionės ir poezija

Rašytojo, fotografo Petro Babicko …

2023-06-01 Naujienos

Nuo kelionių į Žemės centrą iki skrydžio į Marsą: fantastinė literatūra XX a. pradžioje

Nuo kelionių į Žemės centrą ik…

2023-04-06 Naujienos

Vartotojų nuomonės apie Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro produktus tyrimas

Vartotojų nuomonės apie Dokumenti…

2023-04-04 Naujienos