Šioje architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893 03 10 Linkaučiuose, Linkuvos valsč. – 1993 05 21 Vilniuje) 130-osioms gimimo metinėms paminėti skirtoje parodoje pasivaikščiosime po Laikinąją sostinę tokią, kokią ją įsivaizdavo ir bandė kurti vienas žymiausių Kauno architektų. Parodoje nemėginame atskleisti visų architekto sumanymų, nesiekiame konceptualaus jo kūrybos vertinimo, nesigiliname į jo asmenybės vingius, tiesiog chronologiškai einame nuo objekto prie objekto rodydami, ką architektas V. Landsbergis-Žemkalnis Kaunui yra sukūręs, kas neišliko ar labai pasikeitė, bet vis tiek paliko ryškų pėdsaką Kauno architektūroje. V. Landsbergis-Žemkalnis jau buvo pristatytas parodoje „Laikinosios sostinės architektai“, taip pat keliose kitose Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro rengtose parodose. Šiuo pasivaikščiojimu, skirtu specialiai V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotiems ar rekonstruotiems namams tarpukario Kaune, siekiame atkreipti dėmesį, kiek daug ir kokių įsimintinų objektų galime sieti su šio talentingo, Romoje mokslus baigusio architekto vardu. Architekto kelią Kaune pradėjęs įsimintinu savo pusbrolio Juozo Landsbergio namu, pastatęs pirmąjį daugiaaukštį Kaune (Mozės Chaimsono namą), jis ir toliau projektavo daug gyvenamųjų namų, kurie savaip žavūs. Bet kūrybinę brandą jis pasiekė suprojektavęs ir pastatęs tokius svarbius ir didelius visuomeninės paskirties objektus kaip „Pienocentras“ (pastatas įvertintas garbės diplomu už architektūrą 1937 m. Paryžiaus parodoje), Kauno apskrities savivaldybės rūmai, Kūno kultūros rūmai, Tyrimų laboratorija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (už šį pastatą autorius pirmasis gavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ką tik įsteigtą apdovanojimą: „Darbo žvaigždės“ pirmo laipsnio ordiną). V. Landsbergio-Žemkalnio architektūros stilių galima apibūdinti kaip funkcionalų modernizmą, kurio ryškiausias pavyzdys yra Tyrimų laboratorija. Kai kuriems objektams V. Landsbergis-Žemkalnis projektavo ir baldus bei kitas vidaus interjero detales. Jo projektuotų baldų ir dabar galima pamatyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, Antano Žmuidzinavičiaus memorialiniame muziejuje, Tado ir Julijos Petkevičių name, dabartiniame Kauno muzikiniame teatre ir kitur. Kurdamas vidaus interjerą V. Landsbergis-Žemkalnis bendradarbiavo ir su kitais architektais (įsimintiniausias to pavyzdys – J. Muralio kirpyklos interjeras, kurtas architekto Arno Funko) ir, aišku, su įvairių sričių inžinieriais, statybų rangovais, baldų gamybos meistrais. Tad kviečiame pakeliauti po architekto V. Landsbergio-Žemkalnio Kauną ir surasti jame sau mielų kampelių.
Archt. inž. Landsbergis // Naujoji Romuva. – 1934, Nr. 160, p. 91.
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis su Aldona Jablonskyte savo namuose K. Donelaičio g. 16. 1937. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2019, l. 8.
LAK pirmininkas prof. Zigmas Žemaitis ir architektas Vytautas Landsbergis Kauno LAK aerodrome. 1935. LAM GEK 12023.
1. Bankininko, Lietuvos kariuomenės teismo teisėjo, pulkininko leitenanto, V. Landsbergio-Žemkalnio pusbrolio Juozo Landsbergio namas. Pastatytas 1926 m. pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą iš S. Nekrošienės 1925 08 25 įsigytame sklype Kalnų g. 8A (vėliau V. Putvinskio g. 8A, o dabar V. Putvinskio g. 14).
Name buvo įsikūrusi Prancūzijos pasiuntinybė. Pats V. Landsbergis-Žemkalnis noriai pozavo šio namo statybos nuotraukoms, tai buvo pirmasis jo statinys Kaune, kuriam vykdė statybos techninę priežiūrą pagal savo parengtą projektą. Namo savininkas J. Landsbergis dėl šeimyninių aplinkybių bei asmeninių priežasčių (apie tai daugiau virtualioje parodoje „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“) šiame name gyveno neilgai.
J. Liandsbergis Apdraudimo Draugijos „Lietuva“ Valdytojas // Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas / spaudai paruošė H. Serafinas. – Kaunas, 1933, p. 420.
Juozo Landsbergio pareiškimas Kauno m. valdybai dėl leidimo statyti namą Kalnų g. 8, statybos priežiūrą pavedant arch. Vytautui Landsbergiui. 1926 04 19. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 1.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasadas iš sodo. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 5.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasadas iš gatvės. Situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 7.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 9.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasado piešinys. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 8.
J. Landsbergio gyvenamo namo pastatymo Kaune, Kalnų g. 8 Nr. projektas. 1 a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1926 04 19. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 3.
Juozo Landsbergio namo Kaune, V. Putvinskio g. statyba. Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Be kepurės sėdi namo projekto autorius V. Landsbergis. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 2.
Juozo Landsbergio namo Kaune, V. Putvinskio g. statyba. Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Be kepurės sėdi namo projekto autorius V. Landsbergis. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 2.
Bankininko, architekto Vytauto Landsbergio pusbrolio, Juozo Landsbergio namas Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14). Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 1.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a, statybos nuotraukos. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 94.
J. Landsbergiui žemės sklypo Kalnų g-vėje 8 Nr. raudonosios linijos braižinys: [reikalingas dėl sklypo tvoros]. Arch. Vyt. Landsbergis. 1927 05 18. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 5.
Gyvenamasis namas: [arch. V. Landsbergio projektuotas J. Landsbergio gyvenamasis namas, pastatytas 1926 m.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 37.
Sandleris Solomonas, g. 1902 m. Šiauliuose. Paso kortelės nuotr. Kaunas. 1920 05 31. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 5637.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
S. Sandlerio namai Kaune, Maironio g-vė N. 4. Arch. Vyt. Landsbergis: [projekto fasado piešinio kopija]. [1926–1927]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 86.
„Varpo“ b-vės spaustuvės patalpų Kaune, Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46) rekonstrukcijos projektas. 1 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1927. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 1.
„Varpo“ b-vės spaustuvės patalpų Kaune, Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46) rekonstrukcijos projektas. 2 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1927. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 2.
„Varpo“ b-vės spaustuvės mūrinio sandėlio Kaune, Gedimino g. 38 projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 6.
Rūmai, kuriuose gimė, augo ir gyvena „Lietuvos žinios“ / J. Bubnys: [nuotr. prie str.] // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 8.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 1.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 2.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 3.
Baldų fabriko ir lentpjūvės „Universal“ raštas arch. V. Landsbergiui dėl durų pagal arch. V. Landsbergio projektą rekonstruojamame M. Yčo name Laisvės al. 4 (dabar Laisvės al. 10). Kaunas. 1928 09 27. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 201, l. 5.
Baldų fabriko ir lentpjūvės „Universal“ raštas arch. V. Landsbergiui dėl durų pagal arch. V. Landsbergio projektą rekonstruojamame M. Yčo name Laisvės al. 4 (dabar Laisvės al. 10). Kaunas. 1928 09 27. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 201, l. 5.
Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus gyvenamo namo Kaune, Kalnų g. (dabar V. Putvinskio g. 64, A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus) projektas: [neįgyvendintas projekto variantas, namas pastatytas pagal kitą projektą]. Fasadas. 1 a., 2a., 3 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 649, l. 18.
Antano Žmuidzinavičiaus namo Kaune, Kalnų g. 38 (dabar V. Putvinskio g. 64) trečio aukšto pristatymo projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928 10 24: [leista 1929 01 31]. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6313, l. 4.
Antanas Žmuidzinavičius savo dirbtuvėje name V. Putvinskio g. 40. Kaunas. 1931. ČDM ŽFp 241.
Antanas Žmuidzinavičius su draugais prie savo namo V. Putvinskio g. 40 sodo vartelių, terasos namo kieme. Kaunas. 1934. ČDM ŽFp 198.
Antanas Žmuidzinavičius su draugais prie savo namo V. Putvinskio g. 40, sode prie fontano, antras iš dešinės, šalia jo priklaupęs J. Nemeikša. Kaunas. 1934. ČDM ŽFp 199.
Dailininkas A. Žmuidzinavičius su M. Nemeikšaite, J. Nemeikša ir nenustatyta pora savo name V. Putvinskio g. 40. Kaunas. 1934 12. ČDM ŽFp 243.
Antanas Žmuidzinavičius savo dirbtuvėje V. Putvinskio g. 40: [su dedikacija J. Zikarui „Brangiam Draugui Juozui Zikarui A. Žmuidzinavičius. 1936. X. 31“]. Kaunas. 1936 10 31. ČDM G 154556.
Dirbtuvėje V. Putvinskio g. 40 ant sofos prie kilnojamųjų mažų staliukų su kavos puodeliais. Pirmas iš kairės krepšininkas P. Lubinas, šalia A. Žmuidzinavičius, M. Žmuidzinavičienė, dvi vienuolės, M. ir J. Nemeikšos ir nežinoma moteris su skrybėle. 1939. ČDM ŽFp 271.
[Antano Žmuidzinavičiaus] gyvenamasis namas, V.Putvinskio g. 64 // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas: Kopa, 2013, p. 176–177.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Fasadai, situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 628, l. 1 a.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 3.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 3.
Kauno m. burmistro J. Vileišio, Kauno m. techniko E. Fryko ir sekretoriaus V. Saulevičiaus raštas Kauno m. policijos III nuovados viršininkui dėl arch. V. Landsbergio atsisakymo vykdyti Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1928 10 17. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 4.
Kauno m. burmistro J. Vileišio, Kauno m. techniko E. Fryko ir sekretoriaus V. Saulevičiaus raštas Kauno m. policijos III nuovados viršininkui dėl arch. V. Landsbergio atsisakymo vykdyti Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1928 10 17. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 4.
Dr. J. Basanavičius Kauno karo ligoninėj (dabar pavadintoj jo vardu) gydymosi metais // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 16, p. 131.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka: [remonto pradžia]. Kaunas. 1929 04 21. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 4.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka: [Karo ligoninės didieji rūmai remonto pradžioje]. Kaunas. 1929 04 21. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 5.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka. Kaunas. 1929 04 28: [naujai pralaužtas koridorius]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 6.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka. Kaunas. 1929 05 04: [remontuojamas namas ir statybos sandėliai]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 7.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos patvirtintas projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 589, l. 4.
Lietuvos universiteto akių ir ausų ligų klinika ir jos statomieji rūmai: pasikalbėjimas su prof. Radzvicku ir archit. Vyt. Landsbergiu: [projekto piešinys prie str.] // Lietuvos aidas. – 1929, liep. 20, p. 3.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotrauka. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 56.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotrauka. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 57.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotraukos: [Nuotraukose arch. V. Landsbergis ir tuo metu dar studentas A. Lukošaitis]. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 58.
Lietuvos universiteto akių, ausų, nosies ir gerklės klinika. Jokūbo Skrinsko nuotr. iš albumo „Kaunas“. 20 a. 4 deš. KMM GEK 10837/20.
Lietuvos universiteto akių klinika. Operuoja gydytoja Ona Landsbergienė. Kaunas. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1730, l. 2.
Lietuvos universiteto akių klinika. Operuoja gydytoja Ona Landsbergienė. Kaunas. 1936. LLMA, f. 81, ap. 1, 2045, l. 27.
Vytauto Didžiojo Universiteto akių, ausų ir nosies ligų klinika // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 25.
Vanda Mingailaitė-Tumėnienė, studijų metu: [nuotr.] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. [44].
Justinas Tumėnas: [portr.] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. [5].
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 9.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. Rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 3.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. 1 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 4.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. 2 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 5.
L. Šmulovskio ir sūnų bendrovės Kaune, Prezidento g. 17, sąskaita inž. V. Landsbergiui už spynas, rankenas durims, skardas stogui ir kitus metalo gaminius V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 11 04. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 28.
Elektromechaniko Prano Opo, Kaunas, Aušros g. 16, pasiūlymas dėl elektros instaliacijos V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 06 11. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 26.
Elektromechaniko Prano Opo, Kaunas, Aušros g. 16, pasiūlymas dėl elektros instaliacijos V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 06 11. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 26.
A. Vitkino, Kaunas, Lasivės al. 41, sąskaita inž. V. Landsbergiui už V. Tumėnienės namo stogą. Kaunas. 1929 12 07. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 30.
V. ir J. Tumėnų namas Parodos gt. 12 A Kaune, pastatytas 1929 metais // Mano atsiminimai / Dr. V. Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: išleista autoriaus lėšomis, 1957, įklij.
Justino Tumėno gyvenamasis namas Kaune, Parodos g-vėje Nr. 12 a: [namo projektas arch. V. Landsbergio] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. 57.
Justinas Tumėnas su mokytoju Kontrimu savo namo kieme: [Kaune, Parodos g. 12 a, dabar Parodos g. 18] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. 59.
Sutartis tarp namų savininko Katalikų veikimo centro ir architekto Vytauto Landsbergio dėl Katalikų veikimo centro pastato Laisvės al. 31 a (neišlikęs) rekonstrukcijos. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 56, l. 31.
Katalikų veikimo centro namų Laisvės alėja Nr. 31 projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 637, l. 1.
P. Šalčius su žmona Antanina ir vaikais Giedre ir Algimantu. 1935 // Profesorius Petras Šalčius: jo kooperacinė, pedagoginė ir mokslinė veikla / Vincentas Lukoševičius. – Vilnius: Margi raštai, 2004, įklij.
Rašytoja Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė... // Aidai. – 1959, Nr. 5, p. 228
Petro Šalčiaus gyvenamasis namas Kaune, V. Putvinskio g. 6 (dabar V. Putvinskio g. 12), projektas arch. V. Landsbergio. Fotonuotrauka. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1088, l. 1.
Kooperatininko Petro Šalčiaus gyvenamasis namas, statytas 1930 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą, V. Putvinskio g. 6, dabar V. Putvinskio g. 12. Kaunas. 1982: [nuotraukos kopija, dovanota KAVB M. Strukčinsko].
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Fasado pakeitimo eskizas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931 06 08. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 10.
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 1.
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Orkestro patalpos. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 7.
Valstybės teatras Kaune: [1930 m. rekonstrukcija arch. V. Landsbergio]. Nuotrauka rekonstrukcijos metu, joje užfiksuotas ir arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 715, l. 1.
Scenos rekonstrukcijai ir praplėtimui Valstybės teatre išgriautos teatro sienos iš Kęstučio g. V. Landsbergio nuotr. Kaunas. 1930 05. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 110.
Vedamos naujos Valstybės teatro praplėtimo sienos... Padėtis 1930 m. birželio mėn.; liepos mėn.: [nuotraukoje viršuje teatro rekonstrukcijos autorius, arch. V. Landsbergis]. Kaunas. 1930 07. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 111.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Valstybės teatro minkštasuoliai, antro aukšto antrasis fojė, arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, 1930. Fotografija. In: LLMA, f. 81, ap. , b. 1452, l. 109 // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 128.
Mozės Chaimsono daugiabutis gyvenamasis namas Kaune, Maironio g. 5 (dabar Maironio g. 13). Projektas arch. V. Landsbergio. Fasado piešinys. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 640, l. 7.
Architektų iš Rygos M. Ornidoff ir M. Herzberg pastato piešinys, kuriuo pasinaudojo V. Landsbergis, projektuodamas Mozės Chaimsono daugiabutį gyvenamąjį namą. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 640, l. 3.
Mozės Chaimsono daugiabutis gyvenamasis namas Kaune, Maironio g. 5 (dabar Maironio g. 13). Jokūbo Skrinsko nuotr. iš albumo „Kaunas“. 20 a. 4 deš. KMM GEK 10837/30.
Aukščiausias Kaune septynių aukštų namas Maironio gatvėje...: [nuotr. Foto Press] // Naujas žodis. – 1930, Nr. 23/24, p. 46.
M. Chaimsono gyvenamasis namas: [vienas pirmųjų Kauno daugiaaukščių, buvo Maironio g. 5, dabar Maironio g. 13]. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 726, l. 1.
M. Chaimsono gyvenamasis namas: [vienas pirmųjų Kauno daugiaaukščių, buvo Maironio g. 5, dabar Maironio g. 13] // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [red. Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 18.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Laisvės al.; Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 151, l. 9.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Laisvės al.; Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 151, l. 9.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 611, l. 24.
Pienocentro rūmai Kaune: [nuotr.] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga. 1931 metai“ [„Pienocentro“ metų apyskaita]. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, 1931, p. 5.
„Pienocentro“ rūmai Kaune: [Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55), pastatyti 1931 m. pagal arch. V. Landsbergio projektą] // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 12, p. 195.
„Pienocentras“. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/4.
Kaunas, Laisvės al.: [Matosi ir „Pienocentro“ vitrinos]. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/17.
„Pienocentro“ interjeras: [„Pienocentro“ posėdžių salė su Br. Elsbergo projektuotais baldais]. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/18.
Arch. Arno Funko kurtas J. Muralio kirpyklos interjeras V. Landsbergio projektuotame „Pienocentro“ pastate Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55). Moterų skyrius: Vidaus įrengimas ir baldai // [Architekto Arno Funko darbai, 1930–1935] [grafika]: [nuotraukų albumas]. – Kaunas, [s.n.], [1936].
Arch. Arno Funko kurtas J. Muralio kirpyklos interjeras V. Landsbergio projektuotame „Pienocentro“ pastate Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55). Vyrų skyrius. Moterų skyrius: Vidaus įrengimas ir baldai // [Architekto Arno Funko darbai, 1930–1935] [grafika]: [nuotraukų albumas]. – Kaunas, [s.n.], [1936].
„Pienocentro“ 1936 metų Taryba: [„Pienocentro“ rūmų posėdžių salėje, matosi aplinka ir baldai, projektuoti Br. Elsbergo] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 11.
„Pienocentro“ 1936 metų Revizijos Komisija: [„Pienocentro“ rūmų posėdžių salėje, matosi aplinka ir baldai, projektuoti Br, Elsbergo] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 15.
Vaikų ligoninė: [Vatikano diplomatinė atstovybė (nunciatūra), 1932 m. pertvarkyta į vaikų ligoninę. Projektas arch. Vytauto Landsbergio. 1930. Pastatyta 1931. Buvo V. Putvinskio g. 34, dabar V.Putvinskio g. 56, Kauno menininkų namai] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 25.
Vaikų ligoninė: [V. Landsbergio projektuotos nunciatūros, tuo metu jau Vaikų ligoninės, nuotrauka]. 20 a. 4 deš. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 60.
V. Vaikų Ligoninė ir V. D. Un-o Vaikų Klinika Putvinskio gatvėje Nr. 34, Kaune...: [projektas arch. V. Landsbergio, 1930 m., pastatyta 1931 m., Vaikų ligoninė nuo 1932 m., dabar V. Putvinskio g. 56, Kauno menininkų namai] // Mano atsiminimai / Dr. V. Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: išleista autoriaus lėšomis, 1957, įklij.
Kauno centrinis tuberkuliozės dispanseris: [įsteigtas V. Putvinskio g. 34 vietoj Vaikų ligoninės]: Jul. Miežlaiškio nuotr. // Sveikata ir darbas. – 1940, Nr. 16, p. 625.
Vatikano diplomatinė atstovybė: [1932 m. pertvarkyta į Vaikų ligoninę, projektas arch. V. Landsbergio (1930), pastatyta 1931, buvo V. Putvinskio g. 34, dabar V. Putvinskio g. 56] // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [red. Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 3.
D-ras Juozas Žemgulys...: [namo K. Donelaičio 4 (dabar K. Donelaičio g. 14) savininkas nuo 1931 iki 1935 m.] // Medicina. – 1930, Nr. 5, p. [307].
D-ro Juozo Žemgulio mūrinio gyvenamojo namo Duonelaičio gatvėje: [K. Donelaičio g. 4, dabar K. Donelaičio g. 14] projektas. Arch. Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 636, l. 4.
Klimas Sergėjus, g. 1885 10 08 Kazliškiuose, Marijampolės apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1939 03 12. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 924.
Agronomo Sergijaus Klimo prašymas Kauno m. valdybai leisti statyti sklype Kęstučio g. 7 trijų aukštų gyvenamąjį namą. Kaunas. 1931 05 30. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 1.
Sergijaus Klimo mūro gyvenamojo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatyta 1939]. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 10.
Sergijaus Klimo gyvenamo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Arch. V. Landsbergis. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatytas 1939]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 643, l. 1.
Sergijaus Klimo gyvenamo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Arch. V. Landsbergis. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatytas 1939]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 643, l. 1.
Statybos skyriaus vedėjo raštas Kauno apygardos teismo III nuovados Teismo tardytojui dėl architekto Vytauto Landsbergio atsakomybės už nelaimingus atsitikimus Sergijaus Klimo namo statyboje, kaip vykdžiusio šio namo statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1932 09 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 4.
Marijos ir Prano Mašiotų mūrinio gyvenamo namo Kaune, Duonelaičio g-vėj Nr. 2 projektas. Fasadas. Projektas ir techn. priežiūra inž., arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931 07 21. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1075, l. 3.
Marijos ir Prano Mašiotų namo Kaune, K. Donelaičio g. 2, projektas. Pirmo a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 635, l. 2.
Marijos ir Prano Mašiotų namo Kaune, K. Donelaičio g. 2, projektas. Antro a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 635, l. 2.
Pranas Mašiotas, gen. Jonas Bulota su žmona, Marija Mašiotienė (žmona) ir Donatas Mašiotas (sūnus) Mašiotų namuose. Foto Atelier M. Smečechausko. Kaunas, Laisvės al. 36. 1934. MLLM GEK 15657.
Architektas Vytautas Landsbergis su sūnumi Vytuku savo name K. Donelaičio g. 16. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2019, l. 4.
Vytauto Landsbergio namas – biuras K. Donelaičio g. 16 (dabar K. Donelaičio g. 38). Kaunas. 1932. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2087, l. 18, nuotr. 66.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų garažo ir butų šoferiams projektas. Fasadas iš Vytauto pr. pusės ir 3 a. planas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1932 07 15. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 540, l. 3.
Sutartis tarp Kauno apskrities valdybos ir architekto Vytauto Landsbergio dėl apskrities savivaldybės rūmų statybos. Kaunas. 1933 05 13. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 75, l. 14.
Sutartis tarp Kauno apskrities valdybos ir architekto Vytauto Landsbergio dėl apskrities savivaldybės rūmų statybos. Kaunas. 1933 05 13. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 75, l. 14.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. 37–38.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. 37–38.
Naujų Kauno apskr. savivaldybės rūmų bendras vaizdas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. virš.
Valstybės Saugumo Departamento rūmai: [nuotr.] // Policija. – 1933, Nr. 21, p. 342.
Kauno apskrities savivaldybės rūmai: [nuotr.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 31.
S. Čiurlionienės kalbos šeštadieniai. V. Zubovo filmuotos akimirkos: Sofija pasitinka prie savo namų Žemaičių g. kalbininką P. Joniką; praeina M. ir K. Gregorauskai; diskutuoja kalbininkas A. Salys; Sofija visus vaišina kava. Kaunas. 1940. Filmuoti kadrai iš S. Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus.
S. Kymantaitė-Čiurlionienė // Aukštyn: moterų kūrybos almanachas / redagavo Bronė Buivydaitė. – Kaunas: [s.n.], 1930, p. 139: [nuotraukos originalas, darytas 1928 m., saugomas MLLM].
P. Sofijos Čiurlionienės mūro gyvenamų namų Kaune, Žemaičių g-vė 8 Nr. projektas. Projektas ir techninė priežiūra arch. Vyt. Landsbergis. 1932 07 16. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 10267, l. 5.
Sofijos Čiurlionienės namas, Žemaičių g. 12 (dabar Žemaičių g. 10), projektas arch. V. Landsbergio. Foto nuotrauka. Kaunas. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1089, l. 1.
Sofijos Čiurlionienės namas, Žemaičių g. 12 (dabar Žemaičių g. 10), projektas arch. V. Landsbergio. Foto nuotrauka. Kaunas. 1934. Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinis kambarys – muziejus, f. 44 a.
[Sofijos Čiurlionienės namas Žemaičių g. 12, dabar Žemaičių g. 10, projektas arch. V. Landsbergio, namo 2015 m. nuotr. ir tekstas L. Preišegalavičienės] // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 57–58.
Petkevičius Tadas, g. 1893 03 27 Šiauliuose. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1920 06 09. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 5605.
Jablonskytė-Petkevičienė Julija, g. 1896 04 14 Jelgavoje, Latvija. Kaunas. 1940 04 12. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1511
Tado ir Julijos Petkevičių gyvenamojo namo Kaune, Perkūno a. 1 (dabar Perkūno al. 25) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1932. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5721, l. 19.
P. p. Julijos ir Tado Petkevičių statomų namų situacinis planas, fasadas. Projektas arch. Vyt. Landsbergio. Kaunas. 1932. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5721, l. 20
[Sieninės spintos virtuvėje ir sieninės lentynos po laiptais iš pirmo į antrą aukštą J. Jablonskytės-Petkevičienės namuose, dabar Perkūno al. 25. Baldai projektuoti arch. V. Landsbergio. L. Preišegalavičienės 2010 m. nuotr.] // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 103.
Tado ir Julijos Petkevičių namas, dabar Perkūno al. 25. Kaunas. 20 a. 4 deš. nuotr. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1768, l. 11 a.
Tado ir Julijos Petkevičių namas, dabar Perkūno al. 25. Kaunas, 20 a. 4 deš. Nuotr. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1768, l. 18.
Fiziško Auklėjimo Rūmų eskizai: [pagal arch. V. Landsbergio projektą 1934 m. pastatytų Kūno kultūros rūmų, 1931 m. vadintų Fiziško auklėjimo rūmais, pirmo projekto maketo ir situacijos plano nuotrauka prie V. Landsbergio str. „Fiziško auklėjimo rūmai (eskizas – projektas)“] // Fiziškas auklėjimas. – 1931, Nr. 2, įklij. po p. 114.
Pirmasis kūno kultūros rūmų projektas. Dabar baigiami statyti k. k. r. truputį kitoki: [maketo nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 9, p. 122.
Fiziško auklėjimo rūmų projektas: [su pastaba, kad rūmai pastatyti pagal šiuos braižinius ir statybos priežiūros komisijos priimti 1934 12 13]. Gatvės fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1934. LLMA, F. 81, ap. 1, b. 546, l. 6.
Fiziško auklėjimo rūmų projektas: [su pastaba, kad rūmai pastatyti pagal šiuos braižinius ir statybos priežiūros komisijos priimti 1934 12 13]. Fasadas iš kiemo pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1934. LLMA, F. 81, ap. 1, b. 546, l. 7.
Valstybinio stadiono projektas: [neįgyvendintas]. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 546, l. 1.
Kūno kultūros rūmų pamatų pašventinimas: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 427.
Apie statomus Kūno kultūros rūmus // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 429.
Pašventintas Kūno kultūros rūmų kertinis akmuo / Alf.: [Alfonsas Vytautas Braziulis] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 428.
Naujai statomų kūno kultūros rūmų paskirtis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 40, p. 616.
Pradžios mokyklų inspektoriai prie stat. kūno kultūros rūmų: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 42, p. 465.
Kūno Kultūros Rūmai // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, priešlap.
Kūno Kultūros Rūmų paskaitų salė: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 41, p. 622.
K.K. Rūmų didžioji mankštos salė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 163.
K.K. Rūmų mažoji mankštos salė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 166.
K.K. Rūmų didžioji auditorija paskaitos metu: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 169.
Kūno Kultūros Rūmų bufetas: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 191.
K.K. Rūmų rūbinė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 195.
Valstybinio stadiono projektas: [projektas arch. V. Landsbergio, neįgyvendintas] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 159.
Kūno Kultūros rūmai: [nuotr.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 32.
Kauno miesto ligonių kasų rūmų projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio ir A. Novickio. Kaunas. 1933 03 02. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 677, l. 13.
KMLK Rūmų projektas: [V. Landsberrgio projekto piešinys prie A. Novickio straipsnio „K. m. Ligonių Kasos rūmų statyba] // Darbo sveikata. – 1933, Nr. 3/4, p. 79.
KMLKL Rūmų statyba: [nuotrauka prie A. Novickio straipsnio „K. m. Ligonių Kasos rūmų statyba“] // Darbo sveikata. – 1933, Nr. 3/4, p. 79.
Naujieji KMLK rūmai: [nuotrauka prie A. Jasiūno straipsnio „KMLK naujieji rūmai“] // Sveikata ir darbas. – 1934, Nr. 6, p. 203.
KMLK operacijų salė: [nuotrauka prie A. Jasiūno straipsnio „KMLK naujieji rūmai“] // Sveikata ir darbas. – 1934, Nr. 6, p. 225
Tyrimų laboratorijos pastato projektas. Fasado eskizas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1935. LCVA, f. 3, ap. 1, b. 236, l. 1.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
[Tyrimų laboratorijos pastatas, projektas arch. V. Landsbergio, konstruktorius A. Rozenbliumas] // Profesorius Anatolijus Rozenbliumas / Algimantas Nakas. – Vilnius: „Technika“, 2002, p. 38.
Tyrimų laboratorijos Kaune, Radvilėnų pl., projektas arch. V. Landsbergio, fasado nuotrauka. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 51.
Tyrimų laboratorijos Kaune, Radvilėnų pl., projektas arch. V. Landsbergio, fasado nuotraukos. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 55.
Tyrimų laboratorija (dabar – Technologijos universitetas) // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [redaktorius Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 2.
Elžbietos Rimkevičaitė mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Gatvės fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 7.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Šono fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 8.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Kiemo fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 9.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Pirmo aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 4.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Antro aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 5.
Elžbietos Rinkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Antro aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 5.
Erazmo Lenartavičiaus dviejų aukštų mūrinio namo Žemaičių g. 40 projektas. [1934]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 653, l. 1.
Juristas Raulinaitis Pranas Viktoras, g. 1895 09 23 Marijampolės apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1925 09 15. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 44499.
Prano Viktoro Raulinaičio gyvenamojo namo Maironio ir Putvinskio gatvių kampe (dabar V. Putvinskio g. 57) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1934 06 11. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6304, l. 6.
D-ro P. V. Raulinaičio namo Maironio / V. Putvinskio gatvių kampe (dabar V. Putvinskio g. 57) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1934 06 19. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 646, l. 4.
Dariaus ir Girėno Mauzolėjus Kauno kapuose...: [nuotr. 1935 m. pagal arch. V. Landsbergio projektą pastatyto mauzoliejaus] // Sveikata ir darbas. – 1938, Nr. 7, p. 300.
Dariaus ir Girėno karstai įrengtame Kauno kapuose mauzoleume: [nuotr.] // Ūkininkas – vyrų žygiai, 1938, liepos 14, p. 1.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. 1934 11 25 – 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 1.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse lakūnų kapo piešinys: [su arch. V. Landsbergio pastaba, kad piešinys ne jo]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 2.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. 1935 02 29. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 4.
Mačiulis Petras, g. 1895 03 05 Bimbuose, Rokiškio apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1922 02 15. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 29235.
Petro Mačiulio gyvenamojo namo Kaune, K. Donelaičio g. 25 c (dabar K. Donelaičio g. 57) projektas. 1 a. planas, Rytų ir Pietų fasadai. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1935 08 24. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 654, l. 1.
Pr. Dailidė, naujas „Eltos“ direktorius // Naujoji Romuva. – 1935, Nr. 31/32, p. 592.
Prano Dailidės gyvenamojo namo Kaune, Dzūkų g. 1 a (dabar Dainavos g. 5 / Dzūkų g. 3) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931 07 15: [pastatytas 1935]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 656, l. 1.
Diplomato, žurnalisto, visuomenės veikėjo Prano Dailidės namas Kaune, Dzūkų g. 1 a (dabar Dainavos g. 5 / Dzūkų g. 3). Fotonuotrauka. Kaunas. 1936. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1090, l. 1.
Centralinė Pienocentro pieninė Kaune // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 142.
Pienocentro pieno produktų išvežiotojai Kaune: [prie „Pienocentro“ centrinės pieninės] // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 138.
Pienocentro pieno produktų išvežiotojai Kaune: [prie „Pienocentro“ centrinės pieninės] // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 143.
Pienocentro Kauno pieninė: [statyta 1935–1936, vienas projekto autorių arch. V. Landsbergis] // Pienocentro grietininiai valgomieji ledai. – Kaunas, 1938, p. 3.
Pienocentro centralinės pieninės Kaune kondensuoto pieno gamybos skyrius // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 132.
Pienocentro centr. Pieninės Kaune bonkų plovimo, pilstymo ir uždarymo skyrius // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 135.
Jo Ekscelencija, Krašto Apsaugos Ministeris, Pulk. Leit. Juozas Papečkys // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 26, p. 208.
Juozo Papečkio namo Kaune, Vaižganto g. 15 (dabar Vaižganto g. 23) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 657, l. 5.
Juozo Papečkio namo Kaune, Vaižganto g. statybos revizinė apyskaita. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 39–42.
Bagdono Laucevičiaus raštas J. Papečkiui dėl centralinio šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos J. Papečkio name įrengimo pagal V. Landsbergio pateiktą užklausą. 1935 04 25. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 73.
A. Šeliugino raštas J. Papečkiui dėl atsiskaitymo už namo tvorą su arch. V. Landsbergio pastaba. 1936 06 24. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 75.
Arch. V. Landsbergio projektuoto Juozo Papečkio namo nuotrauka. Stanislovas Lukošius. Kaunas. 1957. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 101.
Pramonės, prekybos ir amatų rūmų projekto piešinys. Arch. Vyt. Landsbergis. 1937 04 18. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 72.
Prekybos rūmai: [Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, pastatyti pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą 1937–1939 m. K. Donelaičio g. 2 b, dabar K. Donelaičio g. 8, KAVB. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų iškilmingas atidarymas buvo 1939 02 18, į rūmus įsikelta dar 1938 07. Nuotrauka daryta 1938 m. pabaigoje] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 41.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų projektas. Pusrūsio planas. Arch. Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1937 07 08. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 573, l. 1.
„Pienocentro“ sulčių fabriko Kaune administracinis pastatas, projektas arch. V. Landsbergio ir A. Prapuolenio. Fotonuotrauka. Kaunas. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1081.
Kauno „Pienocentro“ vaisių sulčių gamykla. Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Konstruktorius A. Rozenbliumas // Profesorius Anatolijus Rozenbliumas / Algimantas Nakas. – Vilnius: „Technika“, 2002, p. 62.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Pirmo aukšto planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 19.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Antro aukšto planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 20.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 24.
A. Žukausko, gyv. Anykščiuose, ats. adresuoti arch. V. Landsbergiui, K. Donelaičio g. 16, prašymas Kauno miesto statybos komisijai dėl namo P. Višinskio g. 8 antro aukšto užstatymo plano patvirtinimo. Namo ir sklypo nuosavybė patvirtinta 1936 01 27 notaro K. Škėmos. Proj. arch. V. Landsbergio: [1937 03 08 arch. V. Landsbergio parengto projekto įgyvendinimas dėl nežinomų priežasčių atidėtas]. 1937 02 15. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 32.
A. Žukausko-Vienuolio namo Kaune, P. Višinskio g. 8 antrojo aukšto projektas. 1937 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 658, l. 1.
Žukausko Antano P. Višinskio g. 8 nr. gyv. namo proj. Arch. V. Landsbergis. VŽM 8175-1, 2.
Žukausko Antano P. Višinskio g. 8 nr. gyv. namo proj. Arch. V. Landsbergis. VŽM 8175-1, 2.
Antano Žukausko, gyv. Anykščiuose, Birutės g. 1, prašymas Kauno m. statybos komisijai leisti statyti mūrinį namą Višinskio g. 8, pakeičiant jį sulig pridedamu arch. V. Landsbergio planu. 1939 05 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 42.
Antano Žukausko namo antrojo aukšto projektas [pagal projektą turėjo būti pristatytas antras aukštas ir negyvenama palėpė, realiai pristatytas ir trečias aukštas, palėpėje įrengtas butas] Višinskio g. 8 Nr. Sav. Antanas Žukaukas, archit. Vyt. Landsbergis. 1939 05 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 43.
Statybos techniko Juozo Kaminsko surašytas protokolas dėl Žukausko Antano, gyv. Anykščiuose, Birutės g. 1, namo priestato ir antro aukšto pristatymo P. Višinskio g. 8 neprisilaikant duoto 1939 06 02 leidimo, prašė iškelti teismo bylą: [Priestatui iš kairiojo galo padarė langus, o iš užpakalinės pusės langų nepadarė, be to, priestato pastogėje įrengė kambarį, kuris leidime nebuvo numatytas, nepadarė priestato architektūrinių pagražinimų]. 1939 12 28. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 46.
Skundas Kauno apylinkės teismui dėl nusižengimų projektui statant A. Žukausko namo P. Višinskio g. 8 priestatą, pasirašytas savivaldybės įgaliotinio E. Sudiko. 1940 02 21. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 54.
Rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882 10 19 Subartonyse, Alytaus apskritis – 1954 07 07 Pensilvanijoje, JAV) gyvenimas Laikinojoje sostinėje buvo intriguojantis, kupinas įvairiausios veiklos, prieštaringai vertinamų įvykių, nuotykių, polemikos spaudoje. Šioje parodoje atverčiame kelis jo gyvenimo puslapius.
V. Krėvė. Portretinė fotografija kartoniniame rėmelyje. Apie 1927. MLLM F 70876.
Nuo tautosakos iki tariamos pornografijos bei kaltinimų tautosakos falsifikavimu
Tautosakos rinkimo darbas ir jo sunkumas / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1930, t. 1, p. 14–16.
Mūsų paukščiai tautosakoje / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1930, t. 1, p. 17–89.
Šarūnas / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1930, t. 1, p. 90–123.
Aitvaras dzūkų legendose / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1931, t. 3, p. 3–80.
Mūsų tautosaka, III. Red. prof. V. Krėvė-Mickevičius: [rec.] / J. Balys. – Rec. kn.: Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1931, t. 3 // Vairas. – 1931, Nr. 10, p. 272.
Krikštynų apeigos Dzūkijoje / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1933, t. 7, p. 30–46.
Mūsų paukščiai liaudies padavimuose / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1933, t. 7, p. 3–29.
Patarlės ir priežodžiai / redagavo V. Krėvė-Mickevičius. – Kaunas: Hum. mokslų fak. tautosakos kom. leidinys, 1934, t. 1, p. 3–4.
Tarp mokslo ir populiarizacijos // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 16, p. 4.
Tautosaka ir erotika / J. Kernius: [J. Baldauskas] // Kultūra. – 1935, Nr. 1, p. 62–67.
Ir V. D. universiteto susidomėjo „Patarlėmis ir Priežodžiais“ // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 1, p. 10.
Incidentas dėl „Patarlių ir Priežodžių“ likviduotas / E. V. // Literatūros naujienos. – 1935, vas. 2, p. 6.
„Patarlės ir priežodžiai“ gražinami V.D. universitetui // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 14, p. 10.
Atsistatydino tautosakos rinkimo komisija // Lietuvos aidas. – 1935, kov. 13, p. 10.
V. Krėvė: Aitvaras liaudies padavimuose, 1933, p. 156; V. Krėvė: Dzūkų poringės, 1934, p. 189: [rec.] / J. Baldauskas: [Atsako į šių V. Krėvės-Mickevičiaus veikalų bei jo redaguotų „Patarlių ir priežodžių“ pirmo tomo kritiką, paskelbtą J. Balio „Tautosakos darbų“, t. 1, p. 25] // V. D. Universiteto žinios. – 1936, Nr. 2, p. 65–66.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dėl „Dzūkų tautosakos falsifikacijų“: [Atsako į kilusią polemiką dėl savo str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“, išsp. „Vairo“ žurnale 1936 m. Nr. 9] / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 11, p. 284–303.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
Mūsų tautosaka ir gyvenimas: „Vairo“ atakos prieš Vincą Krėvę proga / Balys Sruoga // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 198–216.
Mūsų tautosaka ir gyvenimas: „Vairo“ atakos prieš Vincą Krėvę proga / Balys Sruoga // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 198–216.
Mūsų tautosaka ir gyvenimas: „Vairo“ atakos prieš Vincą Krėvę proga / Balys Sruoga // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 198–216.
Keistas patriotiškumas: [polemika su V. Keliuočiu ir „Naująja Romuva“ po V. Keliuočio str. „Ką gi dabar jūs mums davėte?“ (Naujoji Romuva. – 1933, Nr. 107, p. 49–50)] / V. Kr.: [Vincas Krėvė] // Skynimai. – 1933, Nr. 2, p. 122–124.
Dėl „Naujosios Romuvos“ poleminių priemonių: [polemikos su „N. Romuva“ ir jos redaktoriumi tąsa] / V. Krėvė // Skynimai. – 1933, Nr. 3, p. 211.
Dėl „Naujosios Romuvos“ poleminių priemonių: [polemikos su „N. Romuva“ ir jos redaktoriumi tąsa] / V. Krėvė // Skynimai. – 1933, Nr. 3, p. 212.
Dėl „Naujosios Romuvos“ poleminių priemonių: [polemikos su „N. Romuva“ ir jos redaktoriumi tąsa] / V. Krėvė // Skynimai. – 1933, Nr. 3, p. 213.
Literatūros kritikos palėpėse / V. K. [Vincas Krėvė-Mickevičius] // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 1, p. 23–26: [kritikuoja literatūros kritikus, pasirašiusius Fra Frani [Pranas Ancevičius], F. Rogūza [Pranas Ancevičius] ir R. Knapkė slapyvardžiais].
Rašytojas ir kalbininkai / Vincas Krėvė // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 2/3, p. 41–43.
Vincas Krėvė: [trumpa biografija su portretu, pieštu Ad. Varno] // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 7, p. 155.
Vinco Krėvės dramaturgija / V. Bičiūnas // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 7, p. 160–164.
Vinco Krėvės raštų iliustracijos / P. Galaunė // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 7, p. 177–179.
Kas, kur yra rašęs apie V. Krėvės raštus (bibliografijos dalis) // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 7, p. 184.
Du V. Krėvės veikalų pastatymai / V. Bičiūnas // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 8, p. 202–204.
Vincas Krėvė / F. Kirša // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 43, p. 341, 348.
Vidaus reikalų ministro leidimas žurnalui „Literatūra“. Pasirašė ministeris J. Čaplikas, Administracijos departamento direktorius A. Survila. 1936 03 26. LCVA, f. 402, ap. 6, t. 2, b. 101, l. 2.
VRM Administracijos departamento raštas apie persiunčiamą Vidaus reikalų ministro leidimą žurnalui „Literatūra“ leisti. 1936 03 26. LCVA, f. 402, ap. 6, t. 2, l. 1.
VRM Kauno apskrities spaudos skyriaus viršininko raštas VRM administracijos departamentui su pastaba, kad leidimas žurnalui „Literatūra“ leisti buvo išduotas neteisėtai ir yra atšaukiamas. 1936 11 30. LCVA, f. 402, ap. 6, t. 2, l. 3.
Universitete komunizmas randa prieglaudą: [žurnalo „Literatūra“ pirmojo numerio recenzija, kritika] / S. Ms. [Simas Miglinas] // Mūsų kraštas. – 1936, liep. 3, p. 1.
Valstybės saugumo departamento dienynas Nr. 141. Universitete komunizmas randa prieglaudą: [informaciją apie 1936 07 03 „Mūsų krašte“ paskelbtą straipsnį dėl žurnalo „Literatūra“ pirmo numerio]. 1936 07 04. LCVA, f. 402, ap. 10, b. 61, l. 240.
Valstybės saugumo departamento spaudos dienynas Nr. 209. Nepageidaujama „Literatūros“ žurnalo dvasia ; Ką siūlo mūsų rašytojams ; Pasiūlymas pertvarkyti teatrą: [informacijos apie „Literatūros“ žurnalo antrą numerį]. 1936 09 23. LCVA, f. 402, ap. 10, b. 59, l. 36.
Importuota ideologija: [žurnalo „Literatūra“ antrojo numerio recenzija, kritika] / Vyt. Alantas // Lietuvos aidas. – 1936, spal. 3, p. 5.
Valstybės saugumo departamento spaudos dienynas Nr. 219. Dėl žurnalo „Literatūra“: [informacija apie Vytauto Alanto straipsnį „Importuota ideologija“ laikraštyje „Lietuvos aidas“ (1936 10 03)]. 1936 10 03. LCVA, f. 402, ap. 10, b. 59, l. 67.
Izidoriaus Tamošaičio atskiroji nuomonė prie Humanitarinių mokslų fakulteto narių profesorių rašto, protestuojančio dėl V. Krėvės–Mickevičiaus nepatvirtinimo HMF dekanu. 1937 12 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 48, l. 1–3.
Izidoriaus Tamošaičio atskiroji nuomonė prie Humanitarinių mokslų fakulteto narių profesorių rašto, protestuojančio dėl V. Krėvės–Mickevičiaus nepatvirtinimo HMF dekanu. 1937 12 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 48, l. 1–3.
Izidoriaus Tamošaičio atskiroji nuomonė prie Humanitarinių mokslų fakulteto narių profesorių rašto, protestuojančio dėl V. Krėvės–Mickevičiaus nepatvirtinimo HMF dekanu. 1937 12 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 48, l. 1–3.
Humanitarinių mokslų fakulteto tarybai fakulteto profesorių raštas, protestuojantis dėl V. Krėvės–Mickevičiaus nepatvirtinimo HMF dekanu. 1937 12 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 48, l. 4.
„Literatūros“ žurnalas; Krėvės „komunizmo“ legenda // Vaivos rykštė: šimtas prakalbų į Lietuvą 1975–1979 / Bronys Raila. – Cleveland: Viltis, 1980, p. 187–191; 191–195.
„Literatūros“ žurnalas; Krėvės „komunizmo“ legenda // Vaivos rykštė: šimtas prakalbų į Lietuvą 1975 – 1979 / Bronys Raila. – Cleveland: Viltis, 1980, p. 187–191; 191–195.
„Literatūros“ žurnalas; Krėvės „komunizmo“ legenda // Vaivos rykštė: šimtas prakalbų į Lietuvą 1975 – 1979 / Bronys Raila. – Cleveland: Viltis, 1980, p. 187–191; 191–195.
Apie vertėjus ir jų darbus / V. Krėvė // Literatūra. – 1936, Nr. 1, p. 13.
Universitetas ir politika: Keletas pastabų apie „Literatūros“ žurnalą / A. Valkiniškis [Bronys Raila] // Vairas. – 1936, Nr. 7/8, p. 833–841.
Lietuviškojo kultūrbolševizmo išdidumas: [apie Vinco Krėvės-Mickevičiaus redaguotą žurnalą „Literatūra“] / A. Valkiniškis [Bronys Raila] // Vairas. – 1936, Nr. 10, p. 205–211.
Mūsų „draugams“ / V. Krėvė // Literatūra. – 1936, Nr. 2, p. 21.
Smetoninė spaudos cenzūra: dokumentinė medžiaga / Jonas Čibiras // Raštai. – 1940, Nr. 2, p. 263–269: [Valstybės saugumo departamento direktoriaus A. Povilaičio raportas vidaus reikalų ministrui: p. 267–269].
Mūsų spauda apie V. Krėvės-Mickevičiaus „Likimo keliais“ / V. V. // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 34, p. 3–4.
V. Krėvės „Likimo keliais“ 6 veiksm. K. Šimonio dek. // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 34, p. 10.
K. Šimonio „Likimo keliais“ Dek. eskizas // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 40, p. 8.
„Likimo keliais“ Šimonio dek. eskizas // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 40, p. 16.
Tėvynė pavojuje! / V. Krėvė-Mickevičius // Trimitas. – 1924, Nr. 175, p. 1–3.
Tėvynė pavojuje!: Atspausdinta iš „Trimito“ 175 Nr. / V. Krėvė-Mickevičius // Vairas. – 1924, Nr. 7, p. 9.
Isterika: [Dėl V. Krėvės-Mickevičiaus straipsnio „Tėvynė pavojuje“ 1924 m. „Trimito“ Nr. 175] // Lietuvos žinios. – 1924, vas. 19, p. 1.
Netikras Šaulių S-gos kelias / Kauno būrio šaulys: [Rašo apie V. Krėvės straipsnį „Tėvynė pavojuje“ bei jo ankstesnį bandymą paversti šaulius politine organizacija] // Lietuvos žinios. – 1924, vas. 23, p. 1.
Šis tas apie Šaulių Sąjungą: [su prierašu: „Šis straipsnis „Lietuvos žinių“ Nr. 50 buvo karo cenzūros išbrauktas: [numeryje buvo palikta tuščia vieta], bet Krašto Apsaugos Ministerio Cenzūros nutarimas buvo atmainytas ir dabar tą patį straipsnį vėl spausdiname“] / Dėdė [Steponas Kairys] // Lietuvos žinios. – 1924, kov. 4, p. 1.
Atviras laiškas p. Griniui ir jo bendrams / Vincas Krėvė Mickevičius // Tautos praeitis. – 1924, Nr. 1, p. 23.
Griniaus ir kompanijos žygiai / V. Krėvė–Mickevičius // Trimitas. – 1924, Nr. 178, p. 3–5.
Naujas istorijos lapas / Tolvydas // Tautos vairas. – 1924, Nr. 3, p. 5.
Atviras laiškas prof. V. Krėvei-Mickevičiui / K. Grinius // Lietuvos žinios. – 1924, kov. 11, p. 1.
Krėvės-Mickevičiaus „Žentas“ Valstybės Teatre (Įspūdžiai iš salės) / Vyt. A-tas [Vytautas Alantas] // Vairas. – 1931, Nr. 12, p. 492–494.
Vincas Krėvė-Mickevičius ir režisierius Andrius Oleka–Žilinskas, 1929 m. surežisavęs V. Krėvės dramą „Šarūnas“. VKMV VKM Mp 779.
Lietuvių teatro draugijos steigiamojo susirinkimo dalyviai. Penktas iš kairės V. Krėvė. 1933. MLLM P 56970.
Vytauto Didžiojo Universiteto Profesūros Senatas: [Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, prof. Vincas Krėvė-Mickevičius pirmas iš kairės] // Šviesos keliai. – 1932, Nr. 2, įklij.
Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinio fakulteto dėstytojai: [V. Krėvė-Mickevičius pirmoje eilėje penktas iš dešinės]. 1932. MLLM BVSNM 148.
VDU Senatas. Foto P. Brėdikytės. Kaunas. 20 a. 4 deš. VKMV VKM GEK 603.
Vinco Krėvės-Mickevičiaus (stovi pirmas kairėje už sėdinčių) paskaitos apie lenkų literatūrą Lietuvos universitete klausytojai. Ekonominės karių bendrovės foto atelje. Kaunas. 1928. MLLM GEK 49333.
Vincas Krėvė Mickevičius: rašytojo 70 metų sukaktis / Chicagos lietuvių literatūros draugija; viršelį piešė Mikas Šileikis. – Chicago: Chicagos lietuvių literatūros draugijos leidinys, 1953.
V. Krėvės dukra Ona Aldona (kairėje) ir K. Būgos dukra Gražina. Foto atelje „Modern“. Kaunas. Apie 1922. MLLM GEK 27508.
Ona Aldona Krėvaitė (13 metų). Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1927. MLLM P 20390.
O. A. Mickevičiūtė (Krėvaitė). Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1935. MLLM RMM ĮK 3825.
Aldona Ona Krėvaitė. VKMV VKM Mp 519.
V. Krėvės-Mickevičiaus žmona Marija Ona ir duktė Aldona Ona apie 1932 m. VKMV VKM Mp 760.
Vinco Krėvės žmona Rebeka Ona Marija Karak Mickevičienė, duktė Ona Aldona bei jos draugė Irena Laisvės al. 1932. MLLM P 20389.
Vytauto Mošinskio ir Onos Aldonos Krėvė Mickevičiūtės–Kovienės sutuoktuvių: [vykusių 1940 m.] metrikų išrašas. 1944 07 04. VKMV VKM GEK 365.
V. Krėvės sesuo Verutė Mickevičiūtė. Fotoatelje „Renaissance“. Kaunas. 1928. MLLM 114472.
V. Krėvės duktė Ona Aldona ir sesers Veros Mickevičiūtės sūnus Šarūnas. 1935. MLLM GEK 28153.
Stefanija Laurinavičiūtė (Loretos Gražinos Latonaitės mama). 1925. VKMV VKM GEK 604.
Vinco Krėvės dukters Gražinos Loretos pirmas gimtadienis. Foto Rekord. Kaunas. 1935 02 14. VKMV VKM GEK 607.
Loreta Gražina Latonaitė, Vinco Krėvės duktė. 1937. VKMV VKM GEK 609.
Vinco Krėvės-Mickevičiaus dukra Gražina Loreta Latonaitė ant V. Krėvės automobilio laiptelio. Apie 1938. VKMV VKM Mp 924.
Laikinas asmens liūdymas, išduotas Stefanijai Laurinavičiūtei-Latonienei, g. 1901 04 26 Telšiuose: [liudijime nurodyta gimimo data 1903 04 22 yra klaidinga]. 1935 09 26. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 3337: vokas, l. 2.
Latonienė Laurinavičiūtė Stefanija, g. 1901 04 26 Telšių m., valdininkė. Paso kortelės nuotr. 1935 12 10. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 3337.
V. Krėvės-Mickevičiaus duktė Gražina Latonaitė. 1953. VKMV VKM GEK 613.
K. Donelaičio gatvė parodai pasirinkta kaip viena svarbiausių Laikinosios sostinės gatvių, kurią dažniausiai siejame su įvairiomis šventėmis, čia įsikūrusiais visuomeniniais pastatais, bet ne su jos privačia, gyvenamąja, kultūrine erdve. Šios erdvės tyrinėjimai ir jų sklaida visuomenėje dar nepakankami, nors dėmesys jai, kaip ir visai Kauno modernizmo architektūrai, jau yra išaugęs.
Parodoje „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“ pateikiama informacija bei vaizdinė medžiaga apie privačius K. Donelaičio gatvės pastatus, informacija ir vaizdinė medžiaga apie tų namų savininkus ir gyventojus bei intriguojančios K. Donelaičio gatvės gyventojų istorijos, susijusios su objektu arba jame gyvenusių asmenų veikimu Laikinosios sostinės kultūrinėje erdvėje. Parodai pasirinkta labiau intymi ir mažiau tyrinėta privati erdvė, visuomeninės paskirties pastatai yra šalutiniai objektai, padedantys geriau suvokti tam tikrų asmenų gyvenamąją aplinką. Paroda ypač aktuali šiais Kauno kaip Europos kultūros sostinės metais bei laukiant Kauno modernizmo architektūros pripažinimo UNESCO pasaulio paveldo objektu. Parodoje pristatomi ne tik daugeliui žinomi objektai, Kauno modernizmo architektūros perlai, bet ir daugelis nepelnytai užmirštų pastatų bei jų architektų.
Nuotrauka kairėje daryta apie 1975 m., dešinėje – 2022 m.
Kai kurių objektų architektūrinę vertę papildo išlikusios juose gyvenusių žmonių interjero nuotraukos. Be to, objektuose gyvenusių ir kūrusių žymių tarpukario asmenybių kultūrinės auros pakanka tam, kad jie būtų saugomi ir prisimenami, nors jie ir yra tik vietinės reikšmės kultūros paminklai ar visai neįtraukti į nekilnojamų kultūros paveldo objektų sąrašus bei neturi išskirtinio jų saugojimo statuso. Pvz., išskirtinę reikšmę Laikinosios sostinės kultūros istorijai turi Igno Rudolfo namas, kuris, nors ir projektuotas architekto Felikso Vizbaro, didelės paveldinės vertės neturėtų jei ne žymūs šio namo nuomininkai bei jų sukurti ir nuotraukose išlikę butų interjerai. Parodoje neapsiribojama garsiais architektų vardais, tokiais kaip Arnas Funkas ar Vytautas Landsbergis. Verta prisiminti ir mažiau žinomų Geršono Davidavičiaus, Grigorijaus Gumeniuko, Noacho Berio Joffės, Stanislovo Mako ir kitų architektūrinės veiklos pėdsakus K. Donelaičio gatvėje. Svarbi parodos dalis – dingęs Kaunas. Joje galima bus pamatyti bei įsivaizduoti, kaip vienos ar kitos K. Donelaičio gatvės erdvės galėjo atrodyti, jei būtų išlikę jos svarbūs kultūriniai architektūriniai objektai. Parodą praturtins pastatų dabartinės būklės ar jų vietos fotografijos, pateikiamos šalia ankstesnio šios vietos vaizdo. Tai leis ne tik sužinoti, kaip K. Donelaičio g. atrodė praeityje, bet ir pažvelgti į paveldo objektus nauju žvilgsniu.
Nuotrauka kairėje daryta 1960 m., dešinėje – 2022 m.
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Lietuvos valstybinio centrinio archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai daug prisidėjo prie parodos „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“ gimimo, geranoriškai pateikdami jų saugomų dokumentų, nuotraukų skenuotus vaizdus bei konsultuodami dėl kai kurių objektų istorinės, kultūrinės bei paveldosauginės aplinkos.
K. Donelaičio g. 1 namas statytas XIX a., savininkas nuo 1925 m. – gydytojas Vladas Kairiūkštis. Priestatai pastatyti 1926 m. (arch. S. Makas), 1930 m. (inž. A. Šalkauskas), 1931 m. (inž. J. Rabinavičius).
Namų K. Donelaičio g. 3 ir K. Donelaičio g. 5 valdos savininkai buvo Rudolfas Markeris ir Michalina Markerienė bei Bronislavas Solominas ir Aleksandra Solominienė. K. Donelaičio g. 5 namas statytas XIX a., K. Donelaičio g. 3 statytas 1926 m. (projektas arch. S. Mako), jo savininkai Bronislovas Solominas ir Aleksandra Solominienė.
K. Donelaičio g. 4 – Marijos ir Prano Mašiotų namas, pastatytas 1933 m., projektas arch. V. Landsbergio (1931 m.). Rašytojas Pranas Mašiotas su žmona name gyveno 1933–1940 m. Cokoliniame aukšte taip pat yra gyvenę Juozas Urbšys ir Marija Mašiotaitė-Urbšienė.
Namas K. Donelaičio g. 7A paveldo prasme sudaro kompleksą su namu K. Donelaičio g. 7, statytu ir perstatytu XIX a. Namas K. Donelaičio g. 7 buvo Prano Augustaičio nuosavybė 1924–1930 m., po to šis ir gretimas medinukas perėjo Aleksandro Timinskio nuosavybėn. P. Augustaitis nuo 1931 m. gyveno K. Donelaičio g. 7A, namas pastatytas 1931 m. pagal arch., inž. Klaudijaus Dušausko-Duž projektą.
Nuotrauka kairėje daryta 1932 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 9 – Stasio ir Julijos Matjošaičių namas, pastatytas 1932 m. iš P. Augustausko įsigytame sklype. Projekto autorius Aleksandras Gordevičius. Savininkai name gyveno 1932–1949 m.
K. Donelaičio g. 11 namas statytas XIX a. Nuo XX a. 3 deš. namo savininkas Kauno rusų gimnazijos direktorius Aleksandras Timinskis.
K. Donelaičio g. 13 – Domos ir Mykolo Sleževičių namas. Statybos pradžia – 1931 m. balandžio mėn., pastatytas 1932 m., visi darbai užbaigti 1933 m., namo projekto autorius arch. Leonas Ritas.
Nuotrauka kairėje daryta apie 1933–1934 m., dešinėje – 2022 m.
Neišlikęs, stovėjęs K. Donelaičio g. 4A, vyriausiojo darbo ir socialinės apsaugos inspektoriaus Aleksandro Šostako namas, statytas 1925 m. Projektas inž. J. Saleneko. Šio namo vietoje 1978 m. iškilo Parodų rūmai su paveikslų galerija.
K. Donelaičio g. 14 – Juozo Žemgulio namas, statytas 1931 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą.
K. Donelaičio g. 17 – arch., inž., statybų rangovo Miko Grodzenskio namas, pastatytas 1929 m. pagal paties savininko M. Grodzenskio kartu su arch. E. Fryku kurtą projektą.
K. Donelaičio g. 19 – Aleksandros ir Jurgio Iljinų namas, statytas 1933–1934 m. pagal arch. Arno Funko projektą, iš Prano Gudavičiaus įsigijus sklypą ir teisę statyti pagal šį projektą. Namo vidaus interjeras taip pat projektuotas A. Funko.
Nuotrauka kairėje daryta 1936 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 22 / Gedimino g. 45 – statybų rangovo Romano Polovinsko namas, statytas 1930–1932 m. pagal arch. Arno Funko projektą.
Nuotrauka kairėje daryta 1936 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 26 – generolo leitenanto Juozo Kraucevičiaus namas, pastatytas 1936 m. pagal inž., arch. Grigorijaus Gumeniuko projektą.
Nuotrauka kairėje daryta 1957 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 38 – Onos ir Vytauto Landsbergių namas-biuras, pastatytas 1932 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą. Šioje vietoje stovėjusiame name 1928 m. yra gyvenusi Salomėja Nėris.
Nuotrauka kairėje daryta apie 1932–1933 m., dešinėje – 2022 m.
Neišlikęs, buvęs K. Donelaičio g. 17 namas, statytas 1928 m. Projektas inž. Antano Breimerio. Jame gyveno pats inžinierius, projektavęs dar keletą šio sklypų pastatų, kurie neišliko.
Neišlikęs, buvęs K. Donelaičio g. 19 / A. Mickevičiaus g. 26 knygų leidėjų, knygyno savininkų Liudos ir Jono Raupių namas, statytas XIX a., nugriautas 1974 m.
Nuotrauka kairėje daryta 1973 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 48 / A. Mickevičiaus g. 50, K. Donelaičio g. 46 – „Žaibo“ bendrovės, Leono XIII fondo namas. Jame veikė daug įstaigų, organizacijų, leidinių redakcijų, spaustuvė, tarp jų Lietuvių-prancūzų draugija. Pastatų komplekso dalis statyta XIX a., rekonstruota 1935 m. ir 1938 m. pagal techniko Juozo Sabalio, inž. Jono Kriaučiūno projektus, dalis statyta 1930 m. ir 1938 m. pagal inž. Aleksandro Gordevičiaus ir Jono Kriaučiūno projektus.
K. Donelaičio g. 61 – pulkininko leitenanto Petro Gužo namas, pastatytas 1934 m. pagal inž. Algirdo Šalkauskio projektą. Trečią aukštą ir garažą planuota pristatyti 1939 m. pagal inž. Ado Lukošaičio ir Antano Novickio projektą.
K. Donelaičio g. 63 – statybos rangovų brolių Gedalio ir Dovydo Ilgovskių daugiabutis, pastatytas 1932 m. pagal arch. Geršono Davidavičiaus projektą.
Nuotrauka kairėje daryta XX a. 4 deš., dešinėje – 2022 m.
Nuotrauka kairėje daryta 1930 m., dešinėje – 2022 m.
Nuotrauka kairėje daryta 1930 m., dešinėje – 2022 m.
Į seniausio avalynės fabriko Kaune titulą pretendavo du gamintojai. Visose Giršos Leibos Falkovskio fabriko reklamose tarpukario spaudoje jis vadinamas pirmuoju avalynės fabriku Lietuvoje. Fabrikas tikriausiai buvo įsteigtas 1898 m., nors kai kuriose reklamose teigiama, jog ši įmonė gyvuoja nuo 1850 m., tai yra dar negimus tikėtina vieninteliam šio avalynės fabriko savininkui Giršai Leibai Falkovskiui. Informacijos apie tai, jog G. L. Falkovskis paveldėjo ar perėmė iš ko nors šį fabriką, nerasta. Kitas senas avalynės fabrikas buvo Teodoro Šeino (vokiečių kilmės fabrikanto, kai kur vadinamo Teodoru Šėnu). Šio fabriko, iš pradžių pasivadinusio „Nemus“, reklamoje teigiama, jog jis įsteigtas 1892 m., taigi anksčiau, negu G. L. Falkovskio fabrikas, jei atmesime nerealią jo įsteigimo datą (1850 m.). „Nemus“ fabriko savininkui jo įsteigimo metu buvo 24 metai. Fabrikui persikėlus iš Laisvės al. 23 (dabar Laisvės al. 39) į Laisvės al. 32 (dabar Laisvės al. 46), ten pat įsikūrė ir jo parduotuvė. 1933 m. Šeinai iš P. Stakelės įsigyja avalynės dirbtuvę „Sportas“ Kauno senamiestyje, Gardino g. 63 (sklypas šalia miesto ligoninės, kai kur nurodoma Gardino g. 62, dabar Muitinės g. 6, 6 a). „Nemus“ nebeliko, o įsigytą avalynės dirbtuvę „Sportas“ perėmė Teodoro Šeino sūnus Fridrichas (dar vadinamas Fricu). Laisvės al. 34 fabrikas turėjo savo avalynės krautuvę (prieš tai tuo pačiu adresu buvo įsikūręs elektromechaninis avalynės fabrikas „Oda“), taip pat pavadintą „Sportas“. Pavadinimas sąlygotas gamybos specifikos. „Nemus“ dar siuvo ir moteriškus batelius bei kitą avalynę, o „Sportas“ specializavosi batų pačiūžoms ir slidėms gamyboje.
Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Redagavo Svetlana Izajeva
Maketavo Monika Lukoševičienė
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė
Knygynai kaip Laikinosios sostinės kultūrinio gyvenimo dalis geriausiai atsiskleidžia per jų leidybinę bei kultūrinę – šviečiamąją veiklą. Parodai pasirinkti būtent tie knygynai, kurie ne tik prekiavo knygomis, bet ir jas leido, pasižymėjo kažkuo įdomiu miesto kultūros panoramoje. Įdomu tai, kad verslo interesai knygynų leidybinėje praktikoje neužgožė jų kultūrinio – šviečiamojo vaidmens. Knygynų savininkai leido ne tik populiarią literatūrą, kurią nesunku parduoti, bet ir tas knygas, kurių poreikį jautė, nors ir žinojo, kad jų leidyba nebus pelninga. Daugelio knygynų, leidusių knygas, savininkai ieškojo, kuo galėtų išsiskirti leidybinėje veikloje ir kokias knygų poreikio spragas galėtų užpildyti. Sėkmingiausiai veikusiems pavyko rasti savo leidybos nišą gausioje spaudos bendrovių knygoms leisti ir platinti rinkoje.
Juliaus Žuko ir Povilo Repšio knygynas „Antikvaras“ (P. Lukšio g. 3, vėliau P. Lukšio g. 12, dabar Šv. Gertrūdos g. 14) veikė 1929–1940 m. Jis prekiavo senomis ir retomis knygomis, daugiausia užsienio kalbomis, bei užsiėmė leidyba. Savininkas bibliofilas Julius Žukas netingėjo ieškoti klientų pageidaujamų ar jį patį dominusių leidinių įvairių šalių antikvariatuose, parduodamose kolekcijose. 1931 m. Julius Žukas sužinojo apie parduodamas knygas iš carinės Rusijos valdovų asmeninių bibliotekų. Nuvykęs į Sovietų Rusiją jis įsigijo vertingų leidinių su gražiais įrišimais bei iliustracijomis. Vėliau šiuos knygos meno šedevrus pardavinėjo savo knygyne po 350 litų ir daugiau. „Antikvaro“ knygyne buvo galima įsigyti ne tik įvairių mokslo ir meno sričių leidinių, bet ir vadovėlių mokykloms, romanų, apysakų, kitų iš gyventojų supirktų knygų. Tai padėjo knygynui išsilaikyti, nes verstis vien antikvarinių knygų prekyba buvo sudėtinga. „Antikvaro“ knygyno leidybos asortimentas: keletas grožinės literatūros tomų (A. Dumas, M. Maeterlincko, E. Salgario, J. Verne‘o, I. Turgenevo, A. Verbickajos romanų vertimai ir kt.), aforizmų rinktinė, anekdotų rinkinys „Cha, cha, cha“, leidinys apie japonų kovos meną džiudžitsu, moters kūno higienai skirta knygelė, Lietuvos įstatymų rinkinys, keli lietuvių autorių grožiniai kūriniai. Vienas jų, J. Kačiulaičio „Meilė trims kavalieriams“, supykdė dvasininkus ir dėl turinio amoralumo buvo konfiskuotas, bet vėliau reabilituotas. Kita šio autoriaus apysaka „Miesto ponia“ cenzūrai neužkliuvo. Didelio populiarumo sulaukė Juozo Kovarsko – Mažeikiečio kosmetikos patarimų knygelė „Grožio higiena“ (1930). „Antikvaro“ knygynas taip pat išleido populiarių lytinio švietimo knygelių, kišeninį lietuvių – anglų ir anglų – lietuvių kalbų žodynėlį. Knygynas buvo prieštaringai vertinamas ne tik dėl kai kurių leidinių, bet ir dėl savininkų elgesio (girtavimo, triukšmavimo), todėl kilo kliūčių jį registruojant 1930 m. ir vėliau. P. Repšiui pasitraukus buvo samdomi „Antikvaro“ vedėjai iš artimos Juliui Žukui aplinkos (1936 m. Antanas Kablys, 1937 m. Stasys Ptašnikovas, nuo 1938 m. J. Žuko žmona Jevdokija).
[Šiame pastate, buvusiame Lukšio g. 12, dabar Šv. Gertrūdos g. 14, pirmame aukšte, nuo įvažiavimo arkos į kairę (dabar arkos vietoje langas) nuo 1935 m. veikė Juliaus Žuko antikvarinis knygynas „Antikvaras“ (iki tol veikęs šiuo metu neišlikusiame pastate priešais, buvusiame adresu Lukšio g. 3] // Policija. - 1926, Nr. 4, p. 13.
Dažniausiai reikalingų Lietuvos įstatymų rinkinys : priede praktiški nurodymai. - Kaunas : „Antikvaro“ knygyno leidinys, [1929].
[Šis „Antikvaro“ knygyno leidinys buvo konfiskuotas cenzūros dėl nedorovingo turinio, bet vėliau leistas platinti].
Meilė trims kavalieriams : šio amžiaus poema 12-koje giesmių / J. Kačiulaitis. - Kaunas : „Antikvaro“ knygynas, 1929.
Trimitas. - 1929, Nr. 34, virš.
Miesto ponia : meilės apysaka / J. Kačiulaitis. - Kaunas : „Antikvaro“ knygynas, 1930.
Kišeninis lietuviškai angliškas ir angliškai lietuviškas žodynėlis dviejose dalyse. - Kaunas : „Antikvaro“ knygyno leidinys, 1930.
Kišeninis lietuviškai angliškas ir angliškai lietuviškas žodynėlis dviejose dalyse. - Kaunas : „Antikvaro“ knygyno leidinys, 1930.
Diena. - 1930, rugpj. 17, p. 6.
Lyties badas, susilaikymas ir lyties prabanga / L. Jakobzonas ; vertė J. Kovarskas - Mažeikiškietis. - Kaunas : „Antikvaro“ knygyno leidinys, 1931.
„Antikvaro“ knygyno Kaune, Lukšio g-vėj 12 nr. telef. 36-74 laikinai nupigintų knygų katalogas. - Kaunas : knygynas „Antikvaras“, 1934. - (30 m. spaudos atgavimo sukaktuvių proga).
Mūsų rytojus. - 1936, bal. 10, p. 6.
Naujoji medicina lytiniu klausimu / prof. med. dr. W. Šaftas ; išvertė ir savo pastabomis papildė stud. med. Vl. Mickevičius. - Kaunas : A. Mickevičiūtė ; [knygynas „Studija“], 1937, p. 128.
Atstumtasis : romanas / A. Verbickaja ; išvertė Vl. Lingė. - Kaunas : „Antikvaras“, 1937.
Melchijoro Putelės meilė : dviejų veiksmų komedija Nr. 2 : veiksmas vyksta mieste / Pr. Rubinas. - Kaunas : „Antikvaro“ knygyno leidinys, 1938.
Mykolas Strogovas (caro kurjeris) : romanas / Jules Verne ; išvertė St. Ptašnikovas. - Kaunas : „Antikvaro“ knygyno leidinys, 1937, t. 1.
Prieš įvykius : romanas / I. S. Turgenevas ; išvertė Juozas Sužiedėlis. - Kaunas : „Antikvaro“ knygyno leidinys, [1938].
Aforizmai : (rinktinės mintys) : rinkinys aforizmų, citatų, epigramų, sentencijų / J. A. Radzivonas. - Kaunas : knygynas „Antikvaras“, 1939.
Sesuo Beatrisa / M. Maeterlinckas. - Kaunas : knygynas „Antikvaras“, 1939, virš.
Sesuo Beatrisa / M. Maeterlinckas. - Kaunas : knygynas „Antikvaras“, 1939, virš.
Tentažilio mirtis : 5 veiksmų tragedija / M. Maeterlinckas ; išvertė Petras Vaičiūnas. - Kaunas : knygynas „Antikvaras“, 1939.
Žangada : romanas / Jules Verne ; išvertė P. Tarulis ; kalbos žiūrėjo J. Talmantas ir A. Mušaitis. - Kaunas : knygynas „Antikvaras“, 1939, d. 1-2.
Knygyno „Antikvaro“ knygų katalogas 1940 metams. - Kaunas : knygynas „Antikvaras“, [1939].
Šiame pastate, buvusiame Lukšio g. 12, dabar Šv. Gertrūdos g. 14, 1935-1940 m. veikė Juliaus Žuko antikvarinis knygynas „Antikvaras“, iki 1934 m. buvęs neišlikusiame pastate priešais, buvusiame Lukšio g. 3.
„Atžalos“ knygyno išskirtinis bruožas buvo jo leidyklos ir „Dienos“ laikraščio bendradarbiavimas. „Diena“ skatino pirkti „Atžalos“ knygyno išleistas knygas ir tuo pačiu pigiau užsisakyti laikraštį. „Atžala“ išleido keletą užsienio rašytojų romanų, iš kurių populiariausias buvo japonų rašytojo Kenžyro Tukotomi romanas „Samurajaus duktė“ (1938), išverstas St. Paulausko. Tas pats St. Paulauskas išvertė ir „Atžalos“ knygyno išleistą Hedvig Courths – Mahler romaną „Gražioji ispanė“ (1939) bei T. Dolengos – Mostovičiaus romaną „Genijus“ (1939). Kitą lenkų rašytojo T. Dolengos – Mostovičiaus romaną „Nikodemo Dyzmos karjera“, 1938 m. išleistą „Atžalos“ knygyno, išvertė Juozas Kruminas. Knygynas taip pat išleido praktišką statyboms skirtą knygą „Kaimo plytinės įrengimas“ (1939). Knygynui dar neveikiant, bendrovė „Atžala“ (vėliau knygyno steigėja) išleido Pr. Šileikos ir J. Gineičio knygą „Automobilis teorijoje ir praktikoje“ (1930).
Lietuvos auto. - 1932, Nr. 2, virš. : [Nuotraukos centre matosi pastatas, kuriame buvo įsikūręs „Atžalos“ knygynas].
Nikodemo Dyzmos karjera : romanas / Tadeusz Dolęga - Mostowicz ; iš ketvirtosios originalo laidos išvertė Juozas Kruminas. - Kaunas : „Atžalos“ knygynas, 1938, t. 1.
Nikodemo Dyzmos karjera : romanas / Tadeusz Dolęga - Mostowicz ; iš ketvirtosios originalo laidos išvertė Juozas Kruminas. - Kaunas : „Atžalos“ knygynas, 1938, t. 2.
Samurajaus duktė : romanas / Kenžyro Tukotami ; vertė St. Paulauskas. - Kaunas : Atžala, 1938.
Kaimo plytinės įrengimas / Maslenikovas, Šteingauzas ; laisvai vertė T. Šilutis. - Kaunas : Atžala, 1939.
Eilėraščių kraitis / H. Lukauskaitė. - Kaunas : „Atžalos“ knygynas, 1939.
Genijus / T. Mostovičius ; išvertė St. Paulauskas. - Kaunas : Atžala, 1939.
[„Atžalos“ knygyno išleistos knygos reklama] // Diena. - 1939, bal. 2, p. 9.
[„Atžalos“ knygyno ir „Dienos“ redakcijos akcija] // Diena. - 1939, geg. 7, p. 9.
[„Atžalos“ knygyno išleisto romano reklama] // Diena. - 1939, geg. 21, p. 7.
Modernūs automobiliai - lengvas „Buick“ ir autobusas „Mercedes Benz“ Kaune, Laisvės al. 1939 m. : [Nuotraukoje matosi „Atžalos“ knygynas, tuo metu Laisvės al. 16, dabar Laisvės al. 30] // Automobilis Lietuvoje 1918-1940 metais / Klaudijus Driskius, Liucijus Suslavičius. - Vilnius, 2005, p. 98.
[Iš Kauno miesto mokesčių komisijos atsakymo dėl „Atžalos“ knygyno savininkų protesto. 1940 05]. KRVA, f. 209, ap. 2, b. 2104, l. 15v.
Šiame pastate, buvusiame Laisvės al. 16 (dabar Laisvės al. 30) nuo 1938 m. balandžio mėn. iki 1941 m. buvo įsikūręs knygynas „Atžala“ (pastao kairiajame sparne, pirmame aukšte), po to ten veikė knygynas „Dirva“, knygynas ten veikė ir sovietiniais metais.
Liudos ir Jono Raupių knygynas „Aušra“ buvo įsikūręs Laisvės al. 52 (dabar Laisvės al. 76). Knygynas veikė 1919–1936 m. Išleido P. Jurgelevičiaus parengtą vadovėlį skautams, D. Edvards iš rusų kalbos verstą knygą mankštinimuisi „Idealioji kūno kultūra“, keletą verstinių romanų (Knuto Hamsuno „Viktorija“, B. Kellerman „Jūra“ ir kt.), M. Rodzevičaitės iš lenkų kalbos verstą apysaką „Dievaitis“, mokslo populiarinimo knygų, lietuvių autorių grožinės literatūros (K. Binkio „Eilėraščius“, Butkų Juzės poezijos knygelę „Žemės liepsna“, Maironio poemą „Raseinių Magdė“, Prano Viktoro Būdvyčio eilėraščių knygą „Ištrėmimo keliais“ ir kt.).
Liudvika Toliušytė - Raupienė. Paso kortelės nuotr. 1920. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1723.
Jonas Raupis. Paso kortelės nuotr. 1920. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1768.
Eilėraščiai : poezijos bandymų sąsiuvinis / Kazys Binkis ; viršelis Ad. Galdiko. - [Kaunas] : Jonas Raupys ; [„Aušros“ knygynas], 1920.
Žemės liepsna / Butkų Juzė ; [piešiniai V. Dubeneckio]. - Kaunas : [„Aušros“ knygynas], [1920].
Raseinių Magdė (poematas) / Maironis.-Trečioji laida, naujai pataisyta. - Kaunas : „Aušros“ B-vės knygyno leidinys, 1921. - („Aušros“ knygyno leid. ; Nr. 53).
Raseinių Magdė (poematas) / Maironis.-Trečioji laida, naujai pataisyta. - Kaunas : „Aušros“ B-vės knygyno leidinys, 1921. - („Aušros“ knygyno leid. ; Nr. 53).
Eilių rinkinys / Paparonis. - Kaunas : „Aušros“ knygynas, 1921.
Idealioji kūno kultūra : teisingiausi ir tikrai laiduoją sveikatą mankštinimai kiekvienam žmogui / D. Edvards ; vertė iš rusų kalbos V. Ignas. - Kaunas : „Aušros“ b-vės knygyno leidinys, 1921. - („Aušros“ b-vės knygyno leid. ; Nr. 4).
Nuo skalos iki elektros / parašė E. Čižovas ; iš rusų kalbos išvertė V. Gustas ; kalbą taisė S. Dabušis. - Kaunas : „Aušros“ knygynas, 1921.
Visa Lietuva : informacinė knyga 1922 metams. - Kaunas, 1922, p. 33.
Dievaitis : šių laikų apysaka / N. Radzevičaitė ; išvertė Kazys Puida. - 2-ji laida.-Vilnius ; Kaunas : „Aušros“ knygyno leidinys, 1922.
Ištrėmimo keliais : pirmieji bandymai (1901-1919) / Pr. V. Būdvytis Svyrūnėlis. - Kaunas : [„Aušros“ b-vės knygynas], 1922.
Viktorija : vienos meilės istorija / Knutas Hamsunas ; išvertė A. Valaitis ; kalbą taisė St. Dabušis.-Kaunas ; Vilnius : „Aušros“ knygyno leidinys, 1922. - („Aušros“ knygyno leid. ; Nr. 65).
Jūra : romanas / B. Kellerman ; vertė K. Puida. - Kaunas : Vilnius : „Aušros“ knygyno leidinys, 1923.
Keturi vėjai. - 1924, Nr. 1, p. 70
Milda. - 1924, Nr. 1.
Lietuva. - 1926, kov. 27, p. 9.
Skautystė : vadovėlis jaunuomenei auklėti pagal R. Baden - Powell‘io sistemą / Petras Jurgelevičius. - Kaunas : „Aušros“ knygyno leidinys, 1927.
Alėjos vitrinos. Apie 1930 m. : [Matosi „Aušros“ knygyno, buvusio Laisvės al. 52, vitrina] // Kaunas. Laisvės alėja / Algimantas Miškinis. - Vilnius : „Savastis“, 2009, p. 147.
Pinagelienės M. Laisvės al. 52 esančio gyv. mūrinio namo kapitalinio remonto projektas. Fasadas. 1933 : [šiame name 1919-1936 m. buvo įsikūręs Liudos ir Jono Raupių knygynas „Aušra“]. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4015, l. 21.
Bendrovės knygoms leisti ir platinti, 1918-1940 / Vladas Žukas. - Vilnius, 1998, p. 83-84.
Bendrovės knygoms leisti ir platinti, 1918-1940 / Vladas Žukas. - Vilnius, 1998, p. 90-91.
Šiame perstatytame name, buvusiame Laisvės al. 52 (dabar Laisvės al. 76), 1919-1936 m. veikė Liudos ir Jono Raupių knygynas „Aušra“. Mirus Jonui Raupiui (1936 05 30) knygynas likviduotas.
Knygų leidyba užsiėmė ir privatus Dovydo Gutmano knygynas, veikęs 1923–1940 m., prekiavęs daugiausiai juridine literatūra. Jis iš pradžių buvo įsikūręs K. Donelaičio g. 42 (dabar K. Donelaičio g. 70), 1934 m. Laisvės al. 38 (dabar Laisvės al. 56), o nuo 1935 m. Laisvės al. 72 (dabar Laisvės al. 98). Iš leidinių užsienio kalbomis knygyne vyravo knygos rusų kalba, atsivežtos iš Sovietų Rusijos. D. Gutmano knygyno ryšiai su Sovietų Rusija bei prekyba teisinės literatūra nulėmė ir jo leidybos asortimentą. Viena pirmųjų D. Gutmano išleistų knygų buvo V. L. Isačenko civilinio proceso įstatymo pirmos knygos komentarai rusų kalba „Mirovoj sud“. Knygynas išleido rusų kalbos vadovėlių, knygelę vokiečių kalbai pramokti „Lietuvis Vokietijoj“, nemažai teisinės literatūros – „Baudžiamojo proceso įstatymas“, 1930; „Baudžiamasis statutas“, 1934; „Civilinės teisenos įstatymas“, 1938; „Praktiškas vadovėlis įvairių bylų raštams rašyti“, 1933; „Įstatymai skolininkų padėčiai palengvinti“, 1936 ; Vilhelmo Burkevičiaus „Globa ir jos organai civilinėje srityje“, 1932. Vienas įdomesnių knygyno leidinių: iš rusų kalbos verstas B. N. Orlovo ir M. Z. Špako vadovas moterims „Motina ir vaikas“, 1938. Vieną skyrių knygoje apie motinos ir vaiko globą Lietuvoje parašė vaikų ligų specialistė, daktarė Aldona Čarneckaitė – Birutavičienė, prižiūrėjusi ir leidinio vertimą.
Baudžiamojo proceso įstatymas. - Kaunas : D. Gutmano leidinys, 1930.
Dienos naujienos.-1931, rugs. 19, p. 4.
Globa ir jos organai civilinėje srityje / V. Burkevičius. - Kaunas : D. Gutmano knygyno leidinys, 1932.
Praktiškas vadovėlis įvairių bylų raštams rašyti. - Kaunas : D. Gutmano leidinys, 1933.
Rusų kalbos vadovėlis mokytis pačiam / sudarė E. Gediminaitis, J. Talmantas. - Kaunas : D. Gutmano leidinys, 1933.
Įstatymai skolininkų padėčiai palengvinti su Vyriausiojo Tribunolo ir vyr. skolų gražinimui reguliuoti komisijos paaiškinimais / B. Kolevzonas. - Kaunas : D. Gutmano leidinys, 1936.
Lietuvis Vokietijoje ir vokietis Lietuvoje : lengviausias ir paprasčiausias metodas greitai, geru tarimu vokiečių kalbos pramokti / lietuvišką dalį paruošė Sal. Pranaitis ; redagavo J. Talmantas. - Kaunas : D. Gutmano knygynas, [1936].
Civilinės teisenos įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais / redagavo Č. Butkys. - Kaunas : D. Gutmano knygynas, 1938.
Motina ir vaikas : moterų vadovas / B. N. Orlovas, N. Z. Špakas ; lietuvišką vertimą peržiūrėjo ir papildė A. Birutavičienė ir V. Baronas. - Kaunas : D. Gutmano knygynas, 1938.
Rusų kalbos vadovėlis mokytis pačiam / sudarė E. Gediminaitis, J. Talmantas. - Antras pataisytas leidimas. - Kaunas : D. Gutmano leidinys, 1939.
Gyvoji rusų kalba, vadovėlis, susideda iš : a) gramatikos su pratimais ; b) chrestomatijos ; c) žodynėlio / M. Banevičius. - Kaunas : D. Gutmano leidinys, 1940.
Pastate, buvusiame K. Donelaičio g. 42 (dabar K. Donelaičio g. 70) buvo įsikūręs Dovydo Gutmano knygynas, 1934 m. jau buvęs adresu Laisvės al. 38 (dabar Laisvės al. 56).
Kooperatinis knygynas „Literatūra“ veikė 1921–1940 m. Iš pradžių jis įsikūrė Laisvės al. 68 (dabar Laisvės al. 92). Įdomi detalė, kad šiame pastate knygyną „Literatūra“ pakeitė Ziselio Kaganskio knygynas, vienintelis kai kurių populiarių užsienio laikraščių ir žurnalų („Rul“, „Die Dame“, „Suzanne“, „La vraie mode“ ir kitų) atstovas Lietuvoje, taip pat prekiavęs įvairiais siuvinėjimo, siuvimo, rankdarbių, mezgimo albumais. Knygynas „Literatūra“ nuo 1922 m. buvo kilnojamas iš vienos vietos į kitą, ilgesnį laiką veikė adresu Laisvės al. 50 (dabar Laisvės al. 74), o nuo 1936 m. persikėlė į Laisvės al. 80 (vietoj „Dirvos“ knygyno, pastatas neišlikęs). Knygyno „Literatūra“ savininkais buvo Leiba (Levas) Boleslavskis ir administracija, po to vienas Leiba Boleslavskis. Prie knygyno steigėjų taip pat buvo įrašyti rašytojas Vincas Krėvė Mickevičius, komercijos mokyklos mokytojas Arvydas Mykolas Banevičius bei pirklys Moisiejus Lvovičius1. Knygynas buvo papuolęs į nemalonią situaciją, kai jo savininkui Leibai Boleslavskiui buvo iškelta kriminalinė byla dėl kombinacijų su vekseliais (1933 m.). Po to knygyno turtas buvo parduodamas iš varžytinių (1934–1936 m.), ir jį įsigijo Bronius Jankevičius, turėjęs savo knygyną Kaune, Gėlių ratas 21. 1937 m. knygyną nupirko Povilas Zavadskis ir išlaikė jį iki 1940 m. vasario. „Literatūra“ iš pradžių turėjo gana platų asortimentą, bet ilgainiui ėmė prekiauti daugiausiai leidiniais iš Sovietų Sąjungos, kuriuos gaudavo betarpiškai. „Literatūra“ leido knygų, kuriomis prekiavo, katalogus. 1930 m. knygynas „Literatūra“ išspausdino K. Jablonskio sudarytą „Baudžiamąjį statutą“ (du leidimai), taip pat įstatymų išaiškinimo knygelę „Vekselių įstatai“ (1931) ir Gerhardo Hauptmanno romaną apie jauno kunigo meilę „Soanos eretikas“ (1937). Leidybos planus iki šio populiaraus romano pasirodymo sumaišė minėta knygyno savininko byla.
Boleslauskis Leiba, g. 1883. Paso kort. išduota 1922 01 26. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 28773.
Visa Lietuva : informacinė knyga 1923 metams. - Kaunas, 1923, rekl. p.
English Grammar = Anglų kalbos gramatika / B. Brauns ; sulietuvino B. G. - Kaunas : Leidimo b-vė Literatūra, 1924.
Keturi vėjai. - 1924, Nr. 1, p. 71.
Футболъ : руководство и правила игры / П.Фабер.-Третъе изд. - Ковно : книгоиздателъство т-ва „Литература“, б.г.
Lietuvos žinios. - 1926, spal. 3, p. 5.
1927 / 1928 каталог книг изданий СССР находящихся на складе т-ва „Литература“ Каунас, Лайсвес аллея 54. - Каунас, 1928.
Baudžiamasis statutas su papildymais / red. K. Jablonskis. - Kaunas : „Literatūros“ knygyno leidinys, 1930.
Vekselių įstatai (Įst. Sąv. XI t. 2 d.) su paaiškinimais pagal Rusų Senato ir Vyriausiojo Tribunolo sprendimus / redagavo S. Fridmanas ; kalbą žiūrėjo J. Abramavičius. - Kaunas : „Literatūros“ knygyno leidinys, 1931.
Каталог книг книжнаго магазина „Literatūra“ Kaunas, Laisvės Alėja 50. - Каунас, 1932.
Žinovas. - 1933, lapkr. 21, p. 4.
Vyriausybės žinios. - D. 2. - 1934, kov. 2, p. 4.
Vyriausybės žinios. - D. 2. - 1936, rugs. 25, p. 14.
Stebuklų rūmai : istorinis romanas / M. Zevako. - Kaunas : Literatūra, [1937].
Montfoko kartuvės : istorinis romanas / M. Zevako. - Kaunas : Literatūra, 1937.
Buridanas : istorinis romanas / M. Zevako. - Kaunas : Literatūra, 1937.
Soanos eretikas : jauno kunigo meilės istorija / Gerhardas Hauptmanas ; iš vokiečių kalbos vertė J. Vaitkevičius. - Kaunas : „Literatūros“ knygynas, 1937.
Pastate, buvusiame Laisvės al. 54 (dabar Laisvės al. 78) nuo 1922 03 04 iki 1935 m. veikė knygynas „Literatūra“.
Šiame raudonų plytų pastate, buvusiame Laisvės al. 68 (dabar Laisvės al. 92) nuo 1921 09 15 iki 1922 03 04 buvo knygynas „Literatūra“, po to ten įsikūrė Ziselio Kaganskio knygynas.
Kitas garsus Sovietų Rusijoje leidžiamų knygų ir antikvarinių leidinių prekiautojas buvo knygynas „Mokslas“, vadovaujamas bibliofilo Zacharijos Margolino. Knygynas iš pradžių veikė Laisvės al. 26 (dabar Laisvės al. 40), po to 1935–1940 m. Laisvės al. 46 (dabar Laisvės al. 70). Leidybinė knygyno veikla buvo nežymi. Išleido Sovietų Sąjungos periodikos katalogus (1938 ir 1939 m.) bei knygyno rengtų grafikos darbų parodų du katalogus. Knygynas pasižymėjo kultūrine veikla: jame buvo surengtos Mečislovo Bulakos, estų, ukrainiečių, žydų grafikos parodos. „Mokslo“ vitrinoje atsispindėjo šalies kultūros įvykiai. Knygyno savininkas Zacharija Margolinas skatino domėjimąsi tiek Sovietų knyga, tiek lituanistika. Šiais laikais tai atrodo sunkiai suderinama.
Informacija. - 1933, spal. 3, p. 4.
Literatūros naujienos. - 1937, Nr. 11/12, p. 15.
Diena. - 1938, vas. 13, p. 10.
Vyriausybės žinios. - D. 2. - 1938, birž. 25 (Nr. 532), p. 21.
KRVA, f. 209, ap. 2, b. 2198, l. 44.
Lituanistikos propagavimu per leidybinę veiklą ir prekiaujamų knygų asortimentą taip pat užsiėmė visuomeninis Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Mokytojų knygynas ir „Šviesa“. Mokytojų knygynas leido pedagoginę ir grožinę literatūrą. Jo išleistoje „Rinktinių raštų“ serijoje buvo tiek užsienio literatūros klasika, tiek lietuvių autorių kūriniai. Įdomi detalė: 1938 m. Mokytojų knygyno išleisto Romaino Rollando romano „Petras ir Liucija“ buvo atspausdinta du skirtingi viršeliai: su įprasta „Rinktinių raštų“ emblema ir kitas su iliustracija iš knygos. Mokytojų knygynas taip pat išleido knygelių vaikams: Antano Busilo eiliuotą pasakų knygelę „Karalaitis Jonas Kvailutis“ bei to paties A. Busilo verstas A. Puškino eiliuotas pasakas. Mokytojų knygynas glaudžiai bendradarbiavo su žurnalu „Mokykla ir gyvenimas“. Panašiu pavadinimu veikęs mokytojų knygynas „Šviesa“ (nepainioti su „Šviesos“ knygynu Šančiuose) taip pat leido vadovėlius, grožinę literatūrą vaikams ir suaugusiems. Mokytojų knygyną „Šviesa“ atidarė ir išlaikė Lietuvos mokytojų pedagoginė draugija „Naujoji mokykla“, leidusi žurnalą „Mokykla ir visuomenė“. Mokytojų „Šviesa“ iš pradžių veikė Laisvės al. 66 (dabar Laisvės al. 90), po to persikėlė į S. Daukanto g. 6b (dabar S. Daukanto g. 16). Šiame knygyne buvo pigiai pardavinėjami tiek savo, tiek kitų išleisti vadovėliai, raštinės reikmenys.
Pil. S. Šmidto namo fasado perdirbimo ir krautuvių įrengimo Mickevičiaus g. 20 b projektas. 1932 : [šiame šiuo metu neišlikusiame name nuo 1937 10 17 buvo įsikūręs Mokytojų knygynas]. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4799, l. 3.
Mokykla ir gyvenimas. - 1937, Nr. 11/12, p. 463.
Mokykla ir gyvenimas. - 1937, Nr. 11/12, p. 464.
Juokai pro ašaras / Jaroslav Hašek ; vertė V. Oškinis. - Kaunas : Mokytojų knygynas, 1938. - (Rinktiniai raštai ; X), virš.
Juokai pro ašaras / Jaroslav Hašek ; vertė V. Oškinis. - Kaunas : Mokytojų knygynas, 1938. - (Rinktiniai raštai ; X), virš.
[Vieno leidimo du skirtingi viršeliai]. Petras ir Liucija / Romain Rolland ; vertė Pranas Kvietkauskas. - Kaunas : Mokytojų knygynas, 1938. - (Rinktiniai raštai ; IX).
Trijų dešimtų metų moteris : romanas / Honore de Balzac ; vertė Juzė Chomskytė - Šveistienė ; [virš. dail. A. Gudaičio]. - Kaunas : Mokytojų knygynas, 1939. - (Rinktiniai raštai; 16).
Dienos informacija. - 1934, bal. 15, p. 1.
[Mokytojų knygyno „Šviesa“ reklaminiai puslapiai šio knygyno išleistoje knygoje] // Motina / Maksim Gorkij ; vertė V. Montvila. - Kaunas : mokytojų knygyno „Šviesa“ leidinys, 1934, t. 1, p. 236-237.
[Mokytojų knygyno „Šviesa“ reklaminiai puslapiai šio knygyno išleistoje knygoje] // Motina / Maksim Gorkij ; vertė V. Montvila. - Kaunas : mokytojų knygyno „Šviesa“ leidinys, 1934, t. 1, p. 238-239.
[Mokytojų knygyno „Šviesa“ reklaminiai puslapiai šio knygyno išleistame vadovėlyje] // Matematikos vadovėlis : teorija ir uždavinynas / K. Klimavičius. - Kaunas, 1934, d. 2, p. 159-160.
[Mokytojų knygyno „Šviesa“ reklaminiai puslapiai šio knygyno išleistame vadovėlyje] // Matematikos vadovėlis : teorija ir uždavinynas / K. Klimavičius. - Kaunas, 1934, d. 2, virš.
Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918-1940 / Vladas Žukas. - Vilnius, 1998, p. 183.
Keletą knygų yra išleidęs ir privatus Faivušo Šmidto knygynas „Pasaulis“, veikęs 1937–1940 m. Lukšio g. 18 (pastatas neišlikęs). Prie knygyno veikė antikvariatas ir gaidų skyrius. Knygyne „Pasaulis“ buvo išleista technikos mėgėjų bibliotekos knygelių iš serijos „Daryk pats“: Ed. Šviedrio „Vėjo varikliai“ (1938) ir „Elektra kaimui“ (1939). Leidybos planai tikriausiai buvo didesni, bet dėl blogos finansinės būklės knygynas 1940 m. pradžioje likvidavosi.
[F. Šmidto knygyno „Pasaulis“ reklama] // Dienos naujienos. - 1932, saus. 21, p. 4.
Vėjo varikliai ūkiui ir amatams su 27 brėžiniais ir 5 lentelėm / Ed. Šviedrys. - Kaunas : knygynas „Pasaulis“, 1938. - (Technikos mėgėjo biblioteka „Daryk Pats“ ; Nr. 1).
[Knygyno „Pasaulis“ reklama iš jo leistos knygelės] // Vėjo varikliai ūkiui ir amatams su 27 brėžiniais ir 5 lentelėm / Ed. Šviedrys. - Kaunas : knygynas „Pasaulis“, 1938. - (Technikos mėgėjo biblioteka „Daryk Pats“ ; Nr. 1), p. 40.
Elektra kaimui / Ed. Šviedrys ; kalbą žiūrėjo Simas Miglinas.-Kaunas : knygyno „Pasaulis“ leidinys, 1939. - (Technikos mėgėjo biblioteka „Daryk Pats“ ; Nr. 2/3).
Faivušo Šmidto knygyno „Pasaulis“, buvusio Lukšio g. 18, savininko prašymas dėl verslo pelno mokesčių lengvatų už jau nebeveikiantį knygyną. 1940 05 30. KRVA, f. 209, ap. 2, b. 3371, l. 4.
Privataus ir visuomeninio knygyno derinys buvo „Pavasario“ sąjungos ir Petronėlės Vilkaitės – Vaičkienės knygynas, veikęs iš pradžių Rotušės a. 3 (dabar Rotušės a. 27), 1940 m. persikėlęs į Laisvės al. 18 (dabar Laisvės al. 32). Tai visų pirma religinės literatūros knygynas, prekiavęs ir paveikslais, atvirukais, turėjęs auksavimo, sidabravimo, nikeliavimo skyrius bei bažnytinių rūbų siuvyklą, kurioje buvo siuvamos ir bažnytinės bei organizacijų vėliavos. Knygynas netgi buvo tarpininku bažnytiniams varpams tiekti. Reklamavosi, kad knygas, paveikslus, atvirukus pardavinėja pigiau, negu kiti, nes įsigyja be tarpininkų2. „Pavasario“ knygynas taip pat nemažai išleido knygų. Tai, aišku, daugiausiai religinė literatūra. 1935 m. pasirodė jo leistas „Praktiškas etiketo vadovas“, kurį parengė Viktoras Kamantauskas, 1936 m. pedagoginio turinio Jono Bičiūno knygelė „Kieno teisė ir pareiga auklėti“ , 1938 m. didaktinė to paties Jono Bičiūno knygelė „Jaunime, į šviesią ateitį“. „Pavasario“ knygynas taip pat išleido „Gražaus elgimosi pagrindus mokyklinei jaunuomenei“ (1937) bei Jolas Gereli knygą „Išsilavinusi mergaitė“ (1939), viršelis dail. J. Kasčio.
Pavasaris. - 1930, liep. 30, (Nr. 14), virš. p.
Pavasaris. - 1930, saus. 29, (Nr. 2), virš. p.
Praktiškas etiketo vadovėlis / sudarė Viktoras Kamantauskas. - Kaunas : Pavasario knygynas, 1935. - („Pavasario“ knygyno leid. ; Nr. 7).
Pavasaris. - 1936, Nr. 19, p. 408.
Vyriausybės žinios. - D. 2. - 1939, bal. 15 (Nr. 573), p. 24.
Pavasaris. - 1939, Nr. 1, p. 23.
Gražaus elgimosi pagrindai mokyklinei jaunuomenei / laisvas vertimas J. Talmanto. - Kaunas : „Pavasario“ knygynas, 1937. - („Pavasario“ knygyno leid. ; Nr. 11).
Jaunime, į šviesią ateitį / Jonas Bičiūnas. - Kaunas : Pavasaris, 1938.
XX amžius. - 1939, bal. 21, p. 7.
Išsilavinusioji mergaitė / Jolan Gerely ; vertė Kazys Naujūnas ; kalbą taisė Jurgis Talmantas ; [virš. J. Kasčio]. - Kaunas : „Pavasario“ knygynas, 1939.
Pavasaris. - 1940, vas. 10, (Nr. 3), virš. p.
Pavasaris. - 1940, bal. 10, (Nr. 7), virš. p.
Pavasaris. - 1940, vas. 20, (Nr. 4), virš. p.
Pavasaris. - 1940, kov. 10, (Nr. 5), virš.
Pavasaris. - 1940, bal. 25, (Nr. 8), virš.
Pavasaris. - 1940, geg. 10, (Nr. 9), virš.
Pavasaris. - 1940, Nr. 11/12, virš.
Šiame pastate, buvusiame Rotušės a. 3 (dabar Rotušės a. 27), buvusio J. Naujalio knygyno vietoje, buvo įsikūrę du knygynai : „Pavasario“ knygynas, veikęs čia iki 1940 m. vasario mėn. ir 1919-1936 m. veikęs Antano Petronio knygynas.
Vienas pagrindinių literatūros vokiečių kalba platintojų (kartu su Vokiečių knygynu) buvo Pribačio knygynas. Šis knygynas prekiavo ne tik knygomis užsienio kalbomis, bet ir lietuviškais leidinias, mokslo reikmenimis. Jis veikė 1919–1936 m. Iš pradžių buvo įsikūręs Laisvės al. 78 (pastatas neišlikęs), po to Laisvės al. 48 (dabar Laisvės al. 72). Knygyno Kaune savininkas nuo 1926 m. buvo Maksas Holcmanas, o visos firmos, kurios filialu buvo knygynas, faktiškas savininkas buvo Hansas Pribačis (1926–1940) . 1938 m. išleistas knygyno katalogas liudija, jog jame buvo prekiauta kariškomis knygomis bei žurnalais iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos. Šiame kataloge apie 700 knygų artilerijos, aviacijos, jūrininkystės, kavalerijos, pėstininkų, cheminio karo ir priešlėktuvinės apsaugos, ryšių, sanitarijos, šarvuočių, šaudymo taktikos, ugniagesybos tematika, statutų, žodynų bei 35 vokiečių, austrų, šveicarų žurnalų sąrašas. Knygynas taip pat išleido anglų, prancūzų, vokiečių bei lietuvių kalbos vadovėlių, kelias istorijos knygas prancūzų, vokiečių ir lietuvių kalbomis, „Lietuvių poezijos antologiją“ vokiečių kalba ir kt. Knygynas palaikė ryšius su jų išleistų vadovėlių autoriais: šveicaru Gotlibu Študeru, Elzaso vokiečiu Raimondu Šmitleinu ir anglu Martinu Lingsu. Paminėtini Pribačio knygyno išleisti grafo Alfredo Kayserlingo atsiminimai (1937), R. Šmitleino Napoleono laikų istorijos knygelės lietuvių ir prancūzų kalbomis (1937), Cezario „Galų karų aprašymai“ (1940), Viktoro Zinghauso knyga vokiečių kalba, supažindinanti su Baltijos šalių svarbiais asmenimis, iliustruota pieštais portretais ir nuotraukomis (1938), Nikolajaus Vorobjovo knyga apie Čiurlionį (vokiečių kalba, 1936), pora knygelių vaikams, išleistų 1928 m. lietuvių kalba. Didžiausias konkurentas Pribačio knygynui buvo Vokiečių knygynas, taip pat prekiavęs literatūra vokiečių kalba. Pastarasis leidyba neužsiėmė ir tai buvo nemažas Pribačio knygyno privalumas konkurencinėje kovoje.
Visa Lietuva : informacinė knyga 1925 metams. - Kaunas, 1925, p. 26.
Pažvelkime! Pajuskime! : Gyvulių bei augalų pasaulio apsakymėliai, padavimai, pasakos ir vaizdeliai / T. Krausbauer ; iš vokiečių kalbos vertė K. Mogenis. - Kaunas : Pribačio leidinys, [1928].
Radio abėcėlė : praktiški patarimai antenoms ir kontaktinio detektoriaus imtuvams įrengti / parašė V. Hinentalis. - Kaunas : „Pribačio“ leidinys, [1928].
Vokiečių kalbos vadovėlis, skiriamas aukštesniosioms mokykloms = Lehrbuch der deutschen Sprache für die höheren Lehranstalten Litauens / G. Studerus. - Kaunas : Pribačio leidinys, [1933], d. 1.
Aus litauischer Dichtung : deutsche Nachrichtungen / Horst Engert. - Kaunas ; Leipzig : Ostverlag der Buchhandlung Pribačis, 1935.
Holcmanas Maksas, g. 1889 Vokietijoje. Paso kort. išduota 1936. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 2133.
[Lietuvių kalbos vadovėlio vokiečių mokykloms Lietuvoje antra dalis] // Lehrbuch der litauischen Sprache / Ernst Kraemer. - Kaunas : Pribačio leidinys, 1936, d. 2.
Avec Napoleone n Lituanie / Raymond Schmittlein. - Kaunas : Pribačio leidinys, 1937.
Lietuvos kariuomenė 1812 metais / Raymond Schmittlein. - Kaunas : Pribačio leidinys, 1937.
The Lithuanians book of english / Martin Lings. - Kaunas : Pribačio leidinys, 1937, d. 2.
Kardas. - 1937, Nr. 24, p. 581.
Pribačio specialus katalogas, kariškos knygos ir žurnalai Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos leidėjų. - Kaunas : Pribačio leidinys, 1938.
Aus litauischer Dichtung : deutsche Nachdichtungen. - Zweite vermehrte und veränderte Auflage / Horst Engert. - Kaunas ; Leipzig : Ostverlag der Buchhandlung Pribačis, 1938.
La petite Blanche – Neige et autres contes de Fees / par les freres Grimm ; lietuvišką žodynėlį paruošė Virginija Gailevičienė. - Kaunas : Pribačio leidinys, 1938.
Douce France / Raymond Schmittlein.-Troisieme edition. - Kaunas : Pribačio leidinys, 1938.
A Paris, tout en gris et autres contes des Cent un Motins / par E. Perochon. - Kaunas : Pribačio leidinys, 1939. - (Mokykloms skaitymai).
Les cygnes / M. Ayme ; dėstymo tikslams pritaikė E. Banevičienė. - Kaunas : Pribačio leidinys, 1939.
Comentarii de bello Gallico / C. Juli Caesaris ; vertimas V. Kuliešio. - Kaunas : Pribačis, [1940], kn. 1-2.
Vienas populiariausių privačių knygynų Kaune buvo Abromo Ptašeko, vėliau Abromo ir Nechos Ptašekų, po to Samuilo (Nechos sūnaus) ir Nechos Ptašekų knygynas, buvęs Prezidento g. 6 (dabar Vilniaus g. 35, namas besiribojantis su istorine Prezidentūra). Tai pačiai giminei priklausė ir privatus Oizerio Ptašeko knygynas (po savininko mirties – Fredel Ptašekienės) Laisvės al., šis knygynas leidybinė veiklos neplėtojo. Tuo tarpu A. Ptašeko knygynas tarpukaryje išleido nemažai įvairios tematikos bei žanrų knygų – geografijos pažintinių, lietuvių, rusų, vokiečių kalbų vadovėlių, skaitymų pradžios mokykloms, buhalterijos, istorijos literatūrą, mokslo populiarinimo bei grožines knygas vaikams ir suaugusiems. Taip pat išleido etiketo knygelę „Mokėjimas gražiai elgtis“ (1931, vertimas iš rusų kalbos), kulinarijos knygą „Vegetariškoji virtuvė“ (1936) bei Stasės Naruševičiūtės–Burbienės stalo serviravimo vadovą „Gražus stalo paruošimas“ (1933). Įdomu, kad šio leidinio autorė, tuo metu VDU studentė bei žemaičių studenčių korporacijos „Filiae Samogitae“ vicepirmininkė, leidinyje paslaptingai pasirašė Naruš–Burbiene. Paslaptingas ir pats knygelės pasirodymas būtent tuo laiku, kai supratimas apie etiketą prie stalo, estetišką valgymo aplinką bei stalo serviravimą Lietuvoje dar tik formavosi. Ši knyga buvo pirmas stalo serviravimo tematikos leidinys Lietuvoje, nelabai įprasti mūsų aplinkai ir jos iliustracijoms panaudoti Rozenthalio firmos porceliano indai. A. Ptašeko knygynas prekiavo labai įvairaus asortimento knygomis, tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis. Tiesa, tam tikra knygyno specializacija jautėsi: daugiau leidinių buvo žemės ūkio, pedagogikos (tarp jų vadovėliai), geografijos, užsienio kalbų mokymosi. Įdomu, kad A. Ptašeko knygyne buvo išleista ir keletas žaidimų, pvz., 1926 m. Velykų laikui turiningai praleisti galima buvo įsigyti tris žaidimus lietuvių kalba įdomiais pavadinimais: „Stenkis aukštyn“, „Nepyk, žmogau“ ir „Kelionė į Šiaurės ašigalį“. Be to, knygynas beveik veltui platino „Pasaulinės literatūros serijos“ knygas (reikėjo susimokėti tik už pašto išlaidas po 2 litus už vienetą). Tokiu būdu buvo platinami Jacko Londono, Romeno Rollando, Blasco Ibanezo, V. Hugo, A. Duma, K. Hamsuno ir kitų kūriniai.
Ptašekas Samuilas, g. 1896 08 02 Kaune. Paso kort. išduota 1920 11 06. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 18083.
Ptašekienė - Michalevičiūtė Necha, g. 1870 Gardine. Paso kort. išduota 1920 04 19. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1140.
Ptašekas Abramas, g. 1859 Vilniuje. Paso kort. išduota 1921 03 01. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 23126.
Lietuvių kalbos vadovėlis skiriamas svetimtaučiams / sutaisė P. Vikonis. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1922.
Žodynėlis prie pirmos dalies lietuvių kalbos pamokų / surinko P. V. [Pranas Vikonis]. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1922, virš.
Lietuvių kalbos vadovėlis skiriamas nelietuviams (tekstas kirčiuotas) / Pr. Vikonis. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1926.
Lietuva. - 1926, kov. 27, p. 9.
Nauja praktiška vokiečių kalbos gramatika su gramatikos pratimais vokiečių kalba vidurinėms ir aukštesnėms berniukų ir mergaičių gimnazijų klasėms / A. Šulcas ; remdamasis 4-uoju leidimu, lietuvių kalbai pritaikė E. Jensenas. - D. 2 : Sintaksė. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1927.
Kardas. - 1928, saus. 10, p. 16.
Pavasaris. - 1928, Nr. 8, p. 256.
Vokiečių kalbos gramatika = Deutsche Grammatik / E. Mittelsteiner. - III-iasis pataisytas leidimas.-Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1928.
Sesė Agė : [pasaka]. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, [1930].
Užkerėtoji karalaitė : [Brolių Grimų pasakos „Erškėtrožė“ atpasakojimas]. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, [1930].
Mūsų jaunimo draugas = Unser Jugendfreund : illustriertes deutsches Lesebuch für die höheren Lehranstalten Litauens, 4-5 Klasse / bearbeitet von Erchard Jansen. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1930.
Mokėjimas gražiai elgtis : reikalingas kiekvienam, kas nori pasisekimo gyvenime ir meilėje / A. Životkovskis. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1931.
Vokiečių kalbos vadovėlis (6, 7 ir 8 kl.) : trumpos vokiečių literatūros istorijos žinios ir skaitymai = Lehrbuch der deutscher Sprache (6, 7 und 8 Kl.) : kurzer Ueberblick über die deutsche Literaturgeschichte und Lesebuch / Marija Rodzevičiūtė - Žilinskienė. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1932.
Geografijos pradžia / E. Baronienė ; tekstą tikrino J. Baronas. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1933.
Stanislava Elena Naruševičiūtė, g. 1909 02 07 Liepojoje. Paso kort. nuotr. 1927 08 25. KRVA, f. 66, ap. 1.
Gražus stalo paruošimas / Naruš - Burbienė [Stasė Naruševičiūtė - Burbienė]. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, [1933], virš.
Gražus stalo paruošimas / Naruš - Burbienė [Stasė Naruševičiūtė - Burbienė]. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, [1933], įklij.
Spaudos išradėjas Jonas Gutenbergas : raštas ir spauda iki šių dienų / sudarė Stasys Dabušis. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1935.
Bibliografijos žinios. - 1936, Nr. 3, p. 206.
Mano mylimieji : [naminių gyvulių spalvoti paveikslai] / parašė A. Demenaitis. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, [1936].
First english steps for Lithuanian schools = Anglų kalbos vadovėlis / J. Avižonis ; iliustravo D. Tarabildaitė. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1936.
Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. - Penktas leidimas. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1936, d. 1.
Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. - Trečias leidimas.-Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1936, d. 2.
Mano knygelė : skaitymai pradžios mokyklos IV skyriui / J. Ambraška, J. Kaplanas. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1936, d. 3.
Jaunutis didvyris / Jules Sandeau ; St. Češiūno vertimas. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1936.
Vegetariškoji virtuvė : pamokymai, kaip gaminami įvairūs augaliniai, pieniški ir kiti nemėsiški valgiai. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1936.
Gimtasis kraštas : geografijos vadovėlis pradžios mokyklų V skyriui ir parengiamajai gimnazijos klasei / E. Baronienė. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1937.
Lietuvos istorijos vadovėlis ketvirtam pradžios mokyklos skyriui / J. Geniušas. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1937.
Vyriausybės žinios. - D. 2. - 1938, birž. 11, p. 15.
Ką pasakoja žemėlapis / A. Konstantinovas ; iš rusų kalbos laisvai vertė Kazys Kupčiūnas. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1938.
Anthologia latina / paruošė M. Račkauskas, J. Vosylius. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1938, d. 1.
Trumpas lietuvių kalbos vadovėlis ir pašnekesiai lenkų-lietuvių kalbomis = Krotki samouzcek języka litewskiego i zbior razmowek polsko-litewskich / uložyl J. Talmantas. - Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1939.
Prancūzų kalbos vadovėlis su žodynėliu lietuvių kalba = Einseignement par l‘image / Octave Klasse. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, [s.l.]. - (Cours preparatoire).
Šiame pastate, buvusiame Prezidento g. 6, dabar Vilniaus g. 35, kaimyninis sklypas su Istorine Prezidentūra, buvo Abromo Ptašeko, vėliau A. ir N. Ptašekų, po to Samuilo ir Nechos Ptašekų knygynas, veikęs 1866-1940 m.
1919 m. įsteigtas Julijos Stauskaitės knygynas, lyginant su „Spaudos fondu“, turėjo gerokai mažesnes prekybos apimtis, bet taip pat buvo svarbus lietuviškos knygos kultūros propaguotojas. Knygynas taip pat pasižymėjo atvirukų leidyboje. Taip pat išleido J. I. Kraševskio „Vitolio raudą“, iš lenkų kalbos verstą Fausto Kiršos (1924) bei J. Tumo „Lietuvių literatūros paskaitos: draudžiamasis laikotarpis“ (1924). Julijos Stauskaitės knygynas veikė pastate dabartinio centrinio pašto vietoje. Statant centrinį paštą, 1929 m. persikėlė į Laisvės al. 20 (dabar Laisvės al. 34).
Visa Lietuva : informacinė knyga 1923 metams. - Kaunas, 1923, p. 43.
Giesmės iš Lietuvos padavimų Vitolio rauda : pirmosios giesmės pirmoji dalis / J. I. Kraševskis ; iš lenkų kalbos vertė Faustas Kirša. - Kaunas : J. Stauskaitės knygynas, 1924.
[Julijos Stauskaitės knygyno išleistos knygos reklama] // Karys. - 1924, Nr. 39, p. 324.
Lietuvių literatūros paskaitos : draudžiamasis laikas / J. Tumas. - Kaunas : Julija Stauskaitė, 1924, d. 1 : Aušrininkų grupė : J. A. Vištelis, M. D. Silvestravičius, T. Žičkus, J. Myliauskis.
Lietuva. - 1926, kov. 27, p. 9.
[Nuotraukoje už Pašto, telegrafo ir telefono pastato matosi namas, buvęs dabartinio centrinio pašto vietoje. Šiame pastate veikė Julijos Stauskaitės knygynas, pastačius centrinį paštą, persikėlęs į Laisvės al. 20 (dabar Laisvės al. 34)] // Paštininkų žodis. - 1928, Nr. 6, p. 5.
Šiame pastate, buvusiame Laisvės al. 20 (dabar Laisvės al. 34) nuo 1929 m. veikė Julijos Stauskaitės knygynas, prieš tai buvęs Laisvės al. 74 (dabar toje vietoje centrinis paštas).
Juliaus Urniežiaus privatus lenkų knygynas „Stella“, įsteigtas 1930 m., prekiavo knygomis iš Lenkijos, taip pat išleido iš lenkų kalbos išverstą Irenos Zarzyckos meilės romaną „Laukinukė“ (1934) bei A.Gedžiūtės–Grufienės parengtas kulinarijos knygas „Saldūs šalti valgiai“ ir „Salotos ir vinegretai“ (1934). Knygynas „Stella“ iš pradžių buvo Kęstučio g. 29 (dabar Kęstučio g. 53), po to Laisvės al. 32 (dabar Laisvės al. 46, buvęs „Forum“ kino teatro savininko Stasio Pociaus namas). 1933 m. prieš knygyną „Stella“ Kaune buvo įvykdytas antilenkiškas chuliganiškas išpuolis. Jį įvykdę studentai mėtė į gatvę knygas, laužė lentynas.3 1936 m. knygynas „Stella“ perėjo lenkų draugijos nuosavybėn, savininku išliekant Juliui Urniežiui. 1940 m. knygynas „Stella“ nutraukė savo veiklą.
[Nuotraukoje matosi knygynas „Stella“, buvęs Kęstučio g. 29 (dabar Kęstučio g. 53), 1931 m. persikėlęs į Laisvės al. 32 (dabar Laisvės al. 46)] // Naujas žodis. - 1930, Nr. 23/24, p. 46.
[Juliaus Urniežiaus privataus lenkų knygyno „Stella“, veikusio Kaune, tuo metu Laisvės al. 32, išleistas kalendorius] // Kalendarzyk „Stella“ na 1934 rok. - Kowno : księg. „Stella“, [1933].
Laukinukė : meilės istorija : romanas / Irena Zarzycka ; versta iš lenkų kalbos. - II laida. - Kaunas : knygynas „Stella“, [1934].
Saldūs šalti valgiai / spaudai paruošė A. Gedžiūtė - Grufienė. - Kaunas : knygynas „Stella“, [1934]. - (Šeimininkės vadovėlis ; Nr. 3).
Salotai ir vinegretai / spaudai paruošė A. Gedžiutė - Grufienė. - Kaunas : knygynas „Stella“, [1934]. - (Šeimininkės vadovėlis ; Nr. 2).
Elementarz powiastkowy dla dzieci / Marjan Falski ; z obrazkami Kamila Mackiewicza. - Kowno : Księgarnia „Stella“, 1936, virš.
Elementarz powiastkowy dla dzieci / Marjan Falski ; z obrazkami Kamila Mackiewicza.-Kowno : Księgarnia „Stella“, 1936, p. 8.
Šiame buvusiame kino teatro savininko Stasio Pociaus name tarpukaryje adresu Laisvės al. 32 (dabar Laisvės al. 46) nuo 1932 iki 1940 metų veikė Juliaus Urniežiaus lenkų knygynas „Stella“, persikėlęs į čia iš Kęstučio g., o 1940 m. viduryje persikėlė į Vasario 16-osios g. 1.
Anelės Mickevičiūtės privatus knygynas „Studija“ buvo įsikūręs Maironio g. 6 a (dabar Maironio g. 18) ir veikė 1938–1940 m. Pasižymėjo įdomių ir naudingų knygų leidyba. Knygynas „Studija“ leido grožinės literatūros vaikams vertimus iš rusų bei vokiečių kalbų (deja, leidiniai nepasižymėjo iliustratyvumu). Taip pat išleido V. J. Kryžanovskajos romaną „Karalienė Chatasu“, „Moters kalendorius“ (1937 ir 1939 metams), lietuvių autorių knygas: Prano Enskaičio romaną „Plazdanti širdis“ (1940) ir Vlado Baleišio Lado Alnionio slapyvardžiu romaną „Violeta chrizantemose“ (1939). Bet labiausiai knygyną išgarsino jo išleista Herbert John knyga „Moderniniai šokiai“ (1940) bei „Moderniosios virėjos“ serija: „Mėsos valgiai“, „Žuvų valgiai“, „Saldieji valgiai“ (1940). 1940 m. taip pat išleido „Melchioro Putelės kalendorių 1940 m.“.
Mickevičaitė Anelė, g. 1912 07 13 Užupių k., Vilkaviškio apskr. Paso kort. išduota 1934. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 535.
Moteries grožio paslaptys / Adolfina Velingsonaitė. - Kaunas : knygynas „Studija“, 1936.
Berniukų ir mergaičių skaičiaus nustatymas šeimoje / N. Saulesas ; išvertė ir įvadą parašė stud. med. Vl. Mickevičius. - Kaunas : Studija ; A. Mickevičiūtė, 1937.
Lytinės ligos : nauji atradimai medicinoje / E. Demydovas. - Kaunas : Studija ; A. Mickevičiūtė, 1937, virš.
Lytinės ligos : nauji atradimai medicinoje / E. Demydovas. - Kaunas : Studija ; A. Mickevičiūtė, 1937, p. 60.
Lytinės ligos : nauji atradimai medicinoje / E. Demydovas. - Kaunas : Studija ; A. Mickevičiūtė, 1937, p. 61.
Lytinio gyvenimo reguliavimas / Augustas Forelis. - Kaunas : Studija ; A. Mickevičiūtė, 1937.
Modernioji grožio higiena / spaudai parengė Adolfina Velingsonaitė. - Kaunas : Studija ; A. Mickevičiūtė, 1937.
Moters kalendorius 1937 metams. - Kaunas : „Studijos“ leidinys, 1937.
Moters lytinis klausimas / Jasonas ; išvertė stud. med. Aušrota. - Kaunas : Studija ; A. Mickevičiūtė, 1937, p. 60-61.
Naujoji medicina lytiniu klausimu / V. Šaftas ; išvertė ir savo pastabomis papildė stud. med. Vl. Mickevičius. - Kaunas : A. Mickevičiūtė ; Studija, 1937.
Plaukų higiena / T. M-tė. - Kaunas : knygynas „Studija“, 1937.
Vaikų higiena / H. Simmon ; išvertė stud. med. Vl. M-čius [Vladas Mickevičius]. - Kaunas : Studija ; Anelė Mickevičiūtė, 1938.
Vaikų higiena / H. Simmon ; išvertė stud. med. Vl. M-čius [Vladas Mickevičius]. - Kaunas : Studija ; Anelė Mickevičiūtė, 1938, p. [95].
Diena. - 1939, gruod. 17, p. 2.
Karalienė Chatasu : romanas / V. J. Kryžanovskaja ; išvertė V. Birmonas. - Kaunas : „Studijos“ knygyno leidinys, 1939. - („Studijos“ knygyno leid. ; Nr. 43).
Moters kalendorius 1939 metams. - Kaunas : „Studijos“ knygyno leidinys, 1939.
Vedybinio gyvenimo higiena ir kiti patarimai suaugusiems. - Kaunas : knygynas „Studija“ ; Valentina Mickevičiūtė - Kilkevičienė, 1939.
Moderniniai šokiai : kaip pačiam išmokti lengvai, greitai, elegantiškai ir taisyklingai šokti / Herbert John ; laisvai iš vokiečių kalbos išvertė Vyt. Dzenkaitis. - Kaunas : knygyno „Studija“ leidinys, 1940. - (Knygyno „Studija“ leid. ; Nr. 82).
Modernioji virėja : Žuvų valgiai / redagavo M. Ambrazienė ; iš vokiečių kalbos išvertė Ona Raštikytė. - Kaunas : knygyno „Studija“ leidinys, 1940. - (Knygyno „Studija“ leid. ; Nr. 85).
Modernioji virėja : Mėsos valgiai / redagavo M. Ambrazienė ; iš vokiečių kalbos išvertė Ona Raštikytė. - Kaunas : knygyno „Studija“ leidinys, 1940. - (Knygyno „Studija“ leid. ; Nr. 87).
Plazdanti širdis / Pranas Enskaitis. - Kaunas : knygyno „Studija“ leidinys, 1940. - (Knygyno „Studija“ leid. ; Nr. 103).
Žaliai dažytame name, buvusiame Maironio g. 6 a (dabar Maironio g. 18), 1937 – 1940 m. veikė Anelės Mickevičiūtės knygynas „Studija“. 1939 m. šiuo adresu taip pat buvo knygynas „Stella“.
Kauno knygynų, leidusių knygas 1918–1940 m., apžvalgą norėtųsi užbaigti populiariu knygynu, veikusiu ne Kauno centre ar senamiestyje. Toks buvo „Šviesos“ knygynas Šančiuose, vadovaujamas Juozo Gineikos (nepainioti su mokytojų knygynu „Šviesa“). Šis knygynas veikė 1932–1939 m. ir per tą laiką išleido nemažai gražių, vertingų knygų bei populiarių leidinių masiniam skaitytojui. Spaudoje buvo reklamuoti šio knygyno išleisti L. Tolstojaus „Karas ir taika“, J. Lermontovo „Mūsų laikų didvyris“, lietuvių rašytojo, pirmojo fantastinės literatūros autoriaus Viktoro Kropo „Baisybių slėnis“, populiaraus lietuvių detektyvų autoriaus Justino Piliponio „Raudonosios komisarės meilė“ (1938), „Kaukolė žalsvame čemodane“ (1934), „Kunigaikštis be praeities“ (1936), taip pat lietuvių rašytojo Jono Miniaus „Moterys, kurios mane bučiavo“ (1936). Knygynas „Šviesa“ taip pat išleido lietuvių ir latvių autorių komedijų seriją. Beveik visos jo leistos knygos – grožinė literatūra. Išimtis 1937 m. išleista Ed. Šviedrio knygelė „Dvivietė baidarė ir jos statyba“. Štai toks margas Kauno knygynų leidybinės ir kitokios veiklos pasaulis, liudijantis, kad knygų verslas 1918–1940 m. Kaune buvo sėkmingas bei gausiai atstovaujamas, nors ir neišvengė šiam verslui būdingo nepastovumo, pakilimų ir nuosmukių.
Gineika Juozas, g. 1905 03 13 Kaune. Paso kort. išduota 1923 05 28. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 34500.
Atpirkta nuodėme (1905 m. siaubas) / Broliai Tomdykai [Alfonsas Burčikas, Jonas Burčikas]. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1934. - („Šviesos“ knygyno leid. ; Nr. 5).
Atpirkta nuodėme (1905 m. siaubas) / Broliai Tomdykai [Alfonsas Burčikas, Jonas Burčikas]. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1934. - („Šviesos“ knygyno leid. ; Nr. 5).
Didmiesčio simfonija (Milijonų vaitojimai) : romanas / Broliai Tomdykai [Alfonsas Burčikas, Jonas Burčikas]. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1934. - („Šviesos“ knygyno leid. ; Nr. 4).
Kaip romane : vieno veiksmo scenos vaizdas / A. Graželis. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1934. - („Šviesos“ knygyno leid. ; Nr. 3).
Kaukuolė žalsvame čemodane : dviejų dalių romanas / Justas Pilyponis. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1934. - („Šviesos“ knygyno leid. ; Nr. 6).
Diena. - 1935, gruod. 22, p. 2.
Saulėtu keliu : trijų veiksmų ir penkių paveikslų pjesė vaikų teatrui / Pavasarėlis [Petras Gruodis]. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1935.
Savanoriai kūrėjai : 3 veiksmų Nepriklausomybės kovų scenos vaizdelis / Jonas Vainikonis. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1935. - („Šviesos“ knygyno leid. ; Nr. 8).
Vabalas ant pono sprando : trijų paveikslų šaržas / Pavasarėlis [Petras Gruodis]. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1935.
Eksportinis sviestas ir meilė : dviejų veiksmų komedija / H. Krūminš ; sulietuvino Juozas Audronis [Juozas Pronskus]. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1936.
Kunigaikštis be praeities : romanas / J. Pilyponis. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1936.
Kunigaikštis be praeities : romanas / J. Pilyponis. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1936.
Moterys, kurios mane bučiavo : romanas / Jonas Minius. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1936.
Mūsų laikų didvyris : romanas / M. Lermontovas ; iš rusų kalbos vertė V. Jocaitis. - Kaunas : „Šviesos“ knygynas, 1936.
Netrukdyk galvoti : dviejų veiksmų komedija / Petras Gruodis. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1936.
Ponia viršininkienė : dviejų veiksmų komedija / Petras Gruodis. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1936.
Prieš srovę (A. Strazdelis) / Juozas Petrulis ; [viršelį piešė T. Kriaučiūnaitė]. - Kaunas : „Šviesos“ knygynas, 1936.
Elzė : romanas / Elena Mnišek ; išvertė Henr. – Liud. Kromeris. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1937, d. 1-2.
Elzė : romanas / Elena Mnišek ; išvertė Henr. – Liud. Kromeris. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1937, d. 1-2.
Diena. - 1937, vas. 28, p. 4.
Diena. - 1937, rugs. 12, p. 5.
Diena. - 1937, spal. 17, p. 5.
Diena. - 1937, lapkr. 28, p. 10.
Dvivietė baidarė ir jos statyba : su 16 brėžinių tekste / Ed. Šviedrys. - Kaunas : „Šviesos“ knygynas, 1937.
Karas ir taika : romanas / Levas Tolstojus ; iš rusų kalbos vertė V. Jocaitis. - Kaunas : „Šviesos“ knygynas, 1937.
Ksenija : romanas / V. J. Kryžanovskaja ; išvertė J. Zaviša. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1937.
Senberniai : trijų veiksmų komedija / H. Krūminš ; sulietuvino Amžinas Žydas [Justas Pilyponis]. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1937.
Trečia kuopa : romanas / Josef Kopta ; iš originalo išvertė Pr. Ramutis ; [viršelis V. Kosciuškos]. - Kaunas : „Šviesos“ knygynas, 1937, d. 1.
Trečia kuopa : romanas / Josef Kopta ; iš originalo išvertė Pr. Ramutis ; [viršelis V. Kosciuškos]. - Kaunas : „Šviesos“ knygynas, 1937, d. 2.
Trečia kuopa : romanas / Josef Kopta ; iš originalo išvertė Pr. Ramutis ; [viršelis V. Kosciuškos]. - Kaunas : „Šviesos“ knygynas, 1937, d. 3.
Trečia kuopa : romanas / Josef Kopta ; iš originalo išvertė Pr. Ramutis ; [viršelis V. Kosciuškos]. - Kaunas : „Šviesos“ knygynas, 1937, d. 4.
Viešoji nusidėjėlė : romanas / V. J. Kryžanovskaja ; išvertė J. Zaviša. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, 1937.
Iliustruotas pasaulis. - 1937, spal. 31, p. 10.
Moterų medžiotojas : vieno veiksmo komedija / H. Krūminš ; sulietuvino Amžinas Žydas [Justas Pilyponis]. - Kaunas : „Šviesos‘ knygyno leidinys, 1938.
Raudonosios komisarės meilė : romanas / J. Pilyponis. - Kaunas : „Šviesos“ knygyno leidinys, virš., p. [182-183].
KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje, K. Donelaičio g. 8, 2 a. laiptinėje nuo 2019 08 12 pristatoma nedidelė, bet labai informatyvi ir spalvinga paroda „Laikinosios sostinės avalynės pramonė“, skirta Laikinosios sostinės metams. Parodoje galėsite susipažinti su Laikinosios sostinės avalynės gamintojais: jų pasiekimais, rūpesčiais, įmonių reklama. Kai vėl atnaujinama „Inkaro“ fabriko senosios sportinės avalynės gamyba, pravartu prisiminti ir visus kitus Laikinosios sostinės avalynės gamintojus. Seniausieji avalynės fabrikai Kaune mena dar carinius laikus. 1892 m. vokiečių kilmės verslininko Teodoro Šeino buvo įkurta avalynės dirbtuvė „Nemus“, o 1898 m. įsteigtas Giršos Leibos Falkovskio avalynės fabrikas. Jau Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įsteigtas trumpai dirbęs elektromechaninis avalynės fabrikas „Oda“, 1926-1933 m. veikė avalynės fabrikas „Era“. 1933 m. birželio mėn. darbą pradėjo legendinis guminės avalynės bei kitų dirbinių iš gumos fabrikas „Inkaras“. 1934 m. buvo įsteigtas sovietiniais laikais avalynės gamyba garsėjęs fabrikas „Lithuania“, o 1937 m. šalia „Inkaro“ įsikūrė ir jo konkurentas fabrikas „Guma“. Laikinojoje sostinėje buvo ir daugiau avalynės dirbtuvių, smulkių ar specializuotų avalynės gamintojų, bet parodoje visas dėmesys sukoncentruotas į minėtas įmones, formavusias tarpukario Kauno avalynės pramonės veidą.
Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tęsinyje supažindiname su populiaraus, liberalios krypties, nepartinio žurnalo „Naujas žodis“ viršeliais. Šis žurnalas buvo leistas 1925-1926 m. Rygoje ir 1926 m. (nuo Nr. 17) – 1933 m. Kaune. „Naujas žodis“ pasižymėjo iliustratyvumu bei spalvingais, meniškais viršeliais. Iki 1927 m. žurnalo redaktoriumi ir leidėju buvo Justas Paleckis. 1927 m. birželio 17 d. įsteigta „Naujo žodžio“ bendrovė, o nuo 1927 m. liepos 27 d. (Nr. 12/13) ėmėsi „Naujo žodžio“ (po to ir kitų šios bendrovės leidinių) leidybos. 1929 m. viduryje „Naujo žodžio“ bendrovė susijungė su „Meno spaudos“ bendrove, turėjusia „Meno“ spaustuvę ir „Grafikos“ cinkografiją. Taip susiformavo pirmasis Lietuvoje spaudos koncernas. Nuo pirmo iki paskutinio žurnalo numerio jame bendradarbiavo garsūs dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Vytautas Bičiūnas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Jonas Juozas Burba, Vaclovas Kosciuška, Telesforas Kulakauskas, Adomas Smetona, Aleksandras Šepetys, Stepas Žukas ir kt. Ypač išraiškingų viršelių šiam žurnalui sukūrė dailininkė Halina Naruševičiūtė. 1933 m. kaip žurnalų viršelių autoriai „Naujame žodyje“ debiutavo dailininkai Balys Grigoras, Jonas Alfonsas Docius, Liudas Vilimas. „Naujo žodžio“ žurnalų viršelių mozaika pasižymėjo didele įvairove nuo natūralizmo iki art deco stiliaus bei lengvos erotikos, nuo laikmečio aktualijų ar metų laikų vaizdų iki žurnalo organizuotų konkursų (gražiausios lietuvaitės, gražiausių akių, vaikų grožio konkurso) reklamų.
St. Žukas : [M. Dobužinskio piešinys] // Veidai ir kaukės : buities ir politinės karikatūros, 1934-1938 / Stepas Žukas. - Kaunas, 1939, p. [3].
Vytautas Kazimieras Jonynas // Kelionė : dailininko Vytauto K. Jonyno gyvenimas / Tomas Sakalauskas. - Vilnius, 1991, įklij.
Telesforas Kulakauskas. Kaunas. XX a. 4 deš. : Sauliaus Kulakausko asm. archyvo nuotr. // Telesforas Kulakauskas (1907-1977) / Giedrė Jankevičiūtė.-Vilnius : Vilniaus grafikos meno centras, 2016, p. 13.
Vaclovas Kosciuška : [šaržas] // Naujoji Lietuva. - 1944, saus. 16 (Nr. 13), p. 4.
Alfonsas Docius (1916-1973) // XXVI-sios Kanados lietuvių dienos ... Metraštis, 1981. X. 9-11. - Toronto, 1981, p. 31.
Vyt. Bičiūnas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1 (Nr. 10), p. 14.
Spaktyva. - 1929, bal. 28 (Nr. 7/8), p. 7.
J.J.Burba // Lietuviški elementoriai / sudarė Aurelija Rabačiauskaitė, Ingrida Korsakaitė. – Kaunas : „Šviesa“, 2000, p. 119.
Dailininkė Halina Naruševičiūtė // Jaunųjų pasaulis. - 1930, Nr. 4, p. 5.
M. Dobužinskis // Naujas žodis. - 1925, gruod. 20 (Nr. 17), p. 2.
Jaunųjų pasaulis. - 1930, liep. (Nr. 12), p. 5.
Paroda eksponuojama K. Donelaičio g. 8, III a. fojė iki birželio 1 d.
Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tikslas – retrospektyviai apžvelgti, kaip tarpukario Kaune platintų žurnalų turinys buvo derinamas su juose spausdintais vaizdais, kaip keitėsi leidinių viršeliai, kas juos kūrė. Parodoje pateikiami jos rengėjų pasirinkti iliustratyviausi, originaliausi, funkcionaliausi žurnalų viršeliai.
Vienas pagrindinių parodos uždavinių – ne tik parodyti laikinosios sostinės žurnalų viršelių mozaiką, bet ir pristatyti, kas juos kūrė. Tuometinių žurnalų viršelius apipavidalino didžiulės dailininkų pajėgos. Tarp apipavidalintojų buvo ir žinomų, visuomenėje pripažintų menininkų, ir tik tam tikruose leidiniuose savo gabumus atskleidusių iliustruotojų. Žurnalų viršelius kūrė jau pripažinti dailininkai Vytautas Bičiūnas, Jonas Juozas Burba, Paulius Galaunė, Adomas Galdikas, Vilius Jomantas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Petras ir Rimtas Kalpokai, Telesforas Kulakauskas, Konstancija Petrikaitė-Tulienė, Adomas Smetona, Aleksandras Šepetys, Kazys Šimonis, Petras Tarabilda ir Danutė Tarabildaitė-Tarabildienė, Stasys Ušinskas, Stepas Žukas, o prie jų iliustruodami žurnalus į Lietuvos dailininkų gretas įsijungė Jonas Aleksandravičius, Ernestas Bliudnikas, Leonas Jeleniauskas, Antanas Mackevičius, Marija Milvydaitė-Tiburskienė, Halina Naruševičiūtė, Vanda Pazukaitė, Antanas Taranda ir kiti.
Vyt. Bičiūnas // Žiburėlis, 1938, birž. 1 (Nr. 10), p. 14.
J.J.Burba // Lietuviški elementoriai / sudarė Aurelija Rabačiauskaitė, Ingrida Korsakaitė. - Kaunas: „Šviesa", 2000, p. 119.
Paulius Galaunė: dail. J. Vienožinskio pieš. // Naujoji Romuva.-1934, kov. 18 (Nr. 167), virš.
J. Galdikas [Adomas Galdikas]. Dailininkas tapytojas/ [viršelis ir vinjetės A. Galdiko] // Lietuvos albumas. - Kaunas; Berlynas: [s.n.], 1921, p. 267.
V. Jomantas // Lietuvos albumas. - Kaunas; Berlynas, 1921, p. 268.
Mūsų bendradarbio V. Jonyno autoportretas // Aitvaras, 1927, gruod. 21 (Nr. 7), p. 3.
Dailininkas Petras Kalpokas // Spaktyva.-1929, bal. 28 (Nr. 7/8), p. 5.
Rimtas Kalpokas // Spaktyva.-1929, bal. 28 (Nr. 7/8), p. 8.
Tie, kurie savo kūriniais puošia ir gyvina Žiburėlį... dail. T. Kulakauskas // Žiburėlis, 1938, birž. 1 (Nr. 10), p. 14.
Dailininkė Halina Naruševičiūtė // Jaunųjų pasaulis.-1930, Nr. 4, p. 5.
Jaunųjų pasaulis.-1930, liep. (Nr. 12), p. 5.
7 meno dienos.-1929, rugs. 28 (Nr. 41), p. 7.
Nors žurnalų iliustravimas daugumai dailininkų buvo tik papildomas, ne toks prestižinis, kaip knygų iliustravimas, saviraiškos būdas bei uždarbio šaltinis, šią veiklą galima vertinti kaip specifinę meno šaką, kurioje buvo ir atsitiktinių iliustruotojų, ir ryškių, išskirtinių menininkų, formavusių tam tikrų periodinių leidinių įvaizdį. Dailininko, tarsi suaugusio su jo iliustruojamu leidiniu, pavyzdžiu galėtų būti Kazys Šimonis ir jo iliustruotas žurnalas vaikams „Saulutė“.
Paroda eksponuojama K. Donelaičio g. 8, II a. laipt., III a. fojė iki metų pabaigos.
Kalba yra valstybės pamatas, o kalbininkai rūpinasi, kad šis pamatas būtų tvirtas ir gerai prižiūrėtas. Ne be reikalo kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.“ Tačiau pastačius gražų valstybės rūmą kuklūs kalbos puoselėtojai dažnai būna pamirštami bei nepakankamai įvertinami, o jų pastangos apginti kalbą nuo svetimybių įtakos kartais panašėja į kovą su vėjo malūnais. Laikinosios sostinės žymiausių kalbininkų pastangos nebuvo beprasmės. Šie kalbininkai, mokslininkai padėjo jaunos Lietuvos valstybės oficialiosios kalbos pamatus, buvo lietuvių kalbos teorijos ir praktikos kūrėjai, savo darbais pelnė net tarptautinį pripažinimą. Nors materialiai jie buvo nepakankamai skatinami, tačiau savo darbu įrodė, kad puikių rezultatų galima pasiekti ir minimaliomis sąlygomis. Minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, pristatome gerai žinomus laikinosios sostinės lietuvių kalbos puoselėtojus bei jų knyginį palikimą Senųjų ir retų spaudinių skyriuje.
KAZIMIERAS BŪGA
Kazimieras Būga (1879–1924) – kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, žymiausias lietuvių etimologas. Po kalbotyros studijų Sankt Peterburgo universitete (1905–1912) kėlė kvalifikaciją Karaliaučiaus universitete (1914). K. Būga daugiausia dirbo leksikologijos ir leksikografijos srityse, rengė „Lietuvių kalbos žodyną“, tačiau dėl ankstyvos mirties buvo išleisti tik du žodyno sąsiuviniai (pirmas sąs. – 1924 m. ir antras sąsiuvinis 1925 m. – jau po K. Būgos mirties). K. Būgos „Lietuvių kalbos žodynas“ turėjo būti labai išsamus, apimantis akcentologiją, etimologiją, žodžių kilmės tyrinėjimus, tačiau kalbininko darbo tęsėjai dalies duomenų įtraukimo į žodyną atsisakė bei peržiūrėjo beveik visus K. Būgos neliestus maldynus, giesmių knygas, religinius darbus iki pat naujųjų laikų. K. Būga taip pat redagavo A. Juškos žodyną, kaupė duomenis lietuvių kalbos etimologijos žodynui bei paskelbė mokslinių darbų šia tema. Mokslininkas išaiškino ir chronologizavo seniausius lietuvių ir kitų baltų kalbų skolinius iš slavų ir germanų kalbų, tyrinėjo lietuvių asmenvardžius ir vietovardžius, padėjo pagrindus lietuvių antroponimikai, nustatė tikrąsias Lietuvos kunigaikščių vardų lytis, sukūrė baltų genčių įsikūrimo prie Baltijos jūros hipotezę, kuri, nors ir nepakankamai pagrįsta, žadino lietuvių tautos savimonę. Parašė istorijos, fonetikos ir morfologijos veikalų, tyrė lietuvių kalbos kirčių ir priegaidžių istoriją, tuo padėdamas pagrindus tolesniems lietuvių kalbos akcentologijos tyrinėjimams, kaupė duomenis apie išnykusias prūsų, kuršių, sėlių, žiemgalių ir kitas baltų kalbas. Tobulino bendrinę lietuvių kalbą, normino jos vartoseną ir rašybą.
Iš prof. K. Būgos gyvenimo: Prof. K. Būga: [nuotr.] // Krivulė, 1925, saus., nr. 1, p. 8-9.
Kazimieras Būga. Paliktas prie Peterburgo universiteto filologų skyriuje: [nuotr.] // Vairas, 1914, geg., nr. 9, p. 8.
Prof. Kazys Būga: [piešt. portr.] // Krivulė, 1924, gruod., nr. 12, virš.
Iš prof. K. Būgos gyvenimo: prof. K Būgos pomirtinė kaukė skulptoriaus P. Rimšos nuimta : [nuotr.] // Krivulė, 1925, saus., nr. 1, p. 8-9.
Mūsų kalbininkai. Sėdi: Šlapelis, J. Jablonskis, Kun. J. Laukaitis. Stovi: K. Būga, Stud. J. Balčikonis ... // Šaltinis, 1909, spal. 5, nr. 39, p. 609.
Kaunas. St. Seimo rūmai: [nuotraukoje matosi namas šalia St. Seimo rūmų, kuriame gyveno kalbininkas K. Būga] // Karys, 1970, bal., nr. 4, p. 97.
Iš prof. K. Būgos gyvenimo: Namas Seimo kieme, kuriame pastaraisiais metais gyveno ir dirbo prof. K. Būga: [nuotr.] // Krivulė, 1925, saus., nr. 1, p. 8-9.
Iš prof. K. Būgos gyvenimo: Prof. K. Būgos darbo kabinetas ir biblioteka: [nuotr.] // Krivulė, 1925, saus., nr. 1, p. 8-9.
Iš prof. K. Būgos gyvenimo: Prof. K. Būgos medžiaga Lietuvių kalbos žodynui: [nuotr.] // Krivulė, 1925, saus., nr. 1, p. 8-9.
Kalba ir senovė / K. Būga. Kaunas, 1922, 1 d.
Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje: su dviem žemėlapiais / parašė K. Būga. Kaunas, 1924.
Lietuvių kalbos žodynas / sudarė K. Būga. Kaunas,1924, 1 sąs.
Kalbininkas P. Skardžius apie K. Būgos „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimą rašė: „Kol K. Būga buvo gyvas, daugelis iš mūsų mažai tekreipė dėmesio į jo darbštumą, į tai, ką jis vienas galėdavo padaryti. Bet kai jis numirė, tuojau ėmėme kalbėti apie jo didžius darbus: apie 15-17 pūdų surinktąją žodyno medžiagą, apie jo didžiulį atsidavimą kalbos mokslui ir t. t. Jam atminti vienas jau siūlo kurti „Aisčių institutą“, kitas pataria steigti „Būgininkų būrelį“, trečias sako, kad surinkus daugiau medžiagos, reikia netrukus pradėti toliau leisti jo žodynus ir t. t., žodžiu sakant, dabar mes jau pradedame suprasti, jog netekome tokio žmogaus, kurio niekas negali pavaduoti. Bet vis dėlto, kad ir suprasdami tai, mes tuo tarpu dar nemokame ir negalime kaip reikiant orientuotis mūsų kalbos mokslų dalykuose: viena, mes dar neturime K. Būgai pavaduoti reikiamų specialistų; antra, daugelis iš mūsų labai abejingai, lyginantis, žiūri į kalbos mokslo dalykus; o trečia, vienas kitas įtakingesnis individas net iš tikrųjų yra pasiryžęs sukliudyti K. Būgos varytąjį kalbos mokslo darbą ir jo vietoje proponuoja kokį nors konkretesnį, praktingesnį darbą dirbti (K. Būgos „Lietuvių kalbos žodyno“ vietoje pataria leisti vien praktinį rašomosios kalbos žodyną ir t. t.). Ar tatai yra geras, ar peiktinas dalykas, aš tuo tarpu nesiimu spręsti. Bet čia dabar tik viena noriu pasakyti: šiaip ar taip mes galvosime, bet K. Būgos dirbtas kalbos mokslo darbas turės būti toliau varomas, jei ne šiandien, tai rytoj, poryt, po metų, kitų arba dar po geresnio laiko. Mes šalia kalbos praktikos (rašomosios kalbos) būtinai dar turėsime ir kalbos teorijos mokslo darbą varyti, nes teorija yra glaudžiai susijusi su praktika, aiškiau sakant – teorija turi tiesioginės ir nuolatinės įtakos mūsų praktikos darbui.“
Literatūra
Juozas Balčikonis ir didysis "Lietuvių kalbos žodynas" : monografija / Aldonas Pupkis. - Vilnius, 2003.
Kalbininkas K. Būga / Z. Zinkevičius. - Kaunas, 1981.
Kas gi iš tikrųjų darytina / P. Skardžius // Lietuva. - 1925, vas. 12 (Nr. 35), p. 2.
Lietuva: biografijos. [T.] 2. - Vilnius, 2010. - P. 317-318.
Lietuvių enciklopedija. [T.] 3. - Boston, 1954. - P. 323-324.
Lietuvių kalbos enciklopedija. - Vilnius, 2008.
JUOZAS BALČIKONIS
Juozas Balčikonis (1885–1969) – kalbininkas, profesorius. Studijavo filologiją Peterburgo universiteto Slavistikos skyriuje. Daugiausia J. Balčikonis nusipelnė lietuvių leksikografijos srityje. 1930 m. Švietimo ministerijos rūpesčiu įkūrus „Lietuvių kalbos žodyno“ redakciją J. Balčikonis paskirtas jos vadovu – vyriausiuoju redaktoriumi, įpareigotas kaupti žodžius iš gyvosios ir raštų kalbos ir pradėti akademinio žodyno rašymą. A. Pupkio teigimu, žodyno redakcijos tarnautojų, žodžių rinkėjų žvilgsniai buvo nukreipti į senąją literatūrą, kurią sudarė daugiausia religiniai raštai. 1939 m. lituanistikos tyrimai ir išteklių kaupimas išplečiamas – Kaune įsteigtas Antano Smetonos Lituanistikos institutas, į kurį integruojama ir Žodyno redakcija. Žodyno redakcija 1932–1940 m. buvo Maironio pastatytame name Aleksote (Kaune), dabartinis pastato adresas – Amerikos lietuvių g. 9, kur gyveno ir pats kalbininkas. 1940 m. Lietuvai atgavus Vilnių Lituanistikos institutas perkeltas į sostinę. Kaune 1990 m. ant namo Aleksote sienos pakabinta J. Balčikoniui skirta atminimo lenta su užrašu: „Šį namą 1932 m. pasistatė poetas prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. Čia 1932–1940 m. buvo „Lietuvių kalbos žodyno“ redakcija, gyveno kalbininkas akademikas Juozas Balčikonis. Pastato projekto autorius – architektas K. Reisonas”. 1994 m. lenta dingo. 2005 m. buvo pakabinta nauja memorialinė lenta. 2013 m. nauja gatvė Aleksote pavadinta J. Balčikonio vardu.
J. Balčikonis buvo ir vertėjas – išvertė daugybę užsienio rašytojų pasakų: H. K. Anderseno (1918), V. Haufo (1921), Ch. Perault (1923), brolių Grimmų (1925), pasakas, „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasaką, Ž. Verno, Dž. Svifto kūrinių, parašė straipsnių apie lietuvių bei rusų kalbininkus. J. Balčikoniui rūpėjo, kad vaikai nuo mažens pratintųsi prie gražios lietuvių kalbos. Pasakų knygų prakalbose J. Balčikonis išsako padėkas lietuvių kalbos normintojui J. Jablonskiui, kurio patarimais rėmėsi redaguodamas vertimų tekstus. Kalbininko išverstos pasakos tapo ne vien vaikų lektūra: jas skaito ir studijuoja mokslininkai kalbininkai, ieškodami retų kalbos perlų, tikros, autentiškos liaudies kalbos dvasios. J. Balčikonio pasakų vertimai – tai kalbos turto klėtys, neišsemiami kalbos lobio aruodai. J. Balčikonis redagavo 1931 m. išleistus M.Valančiaus raštus ir savo mokytojo J. Jablonskio raštus (1932-1936 m.).
[J. Balčikonis: portr.] // Aidai, 1969, bal., nr. 4, p. 153.
Mūsų kalbininkai. Sėdi: Šlapelis, J. Jablonskis, Kun. J. Laukaitis. Stovi: K. Būga, Stud. J. Balčikonis ... // Šaltinis, 1909, spal. 5, nr. 39, p. 609.
Rinktinės Anderseno pasakos / [J. Balčikonio] mokinių vertimas; [vertimą taisė ir redagavo J. Balčikonis]. Voronežas, 1918.
Haufo pasakos su 57 paveikslais / vertė J. Balčikonis. Kaunas, 1925.
Brolių Grimmų pasakos su P. Grot-Johanno ir R. Leinveberio paveikslais / vertė J. Balčikonis. Kaunas,1927, t. 1.
Brolių Grimmų pasakos su P. Grot-Johanno ir R. Leinveberio paveikslais / vertė J. Balčikonis. Kaunas, 1938, t. 2.
Valančiaus raštai su autoriaus paveikslu: Vaikų knygelė. Paaugusių žmonių knygelė. Palangos Juzė. Antano Tretininko pasakojimas / redagavo ir žodynėlį pridėjo. Kaunas, 1931.
Aplink žemę per 80 dienų / Julius Vernas; vertė J. Balčikonis. Kaunas, 1937.
Aplink žemę per 80 dienų / Julius Vernas; vertė J. Balčikonis. Kaunas, 1937.
Lietuvių kalbos žodynas. T. 1: A-B / redagavo J. Balčikonis. Vilnius, 1941.
Lietuvių kalbos žodynas. T. 2: C-F / redagavo J. Balčikonis; Lietuvos TSR mokslų akademija; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius, 1947.
Lietuvių kalbos žodynas. T. 2: C-F / redagavo J. Balčikonis; Lietuvos TSR mokslų akademija; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius, 1947.
Kalbininkas Pranas Skardžius apie J. Balčikonio redaguoto žodyno rengimo peripetijas straipsniuose „Gimtosios kalbos“ ir „Aidų“ žurnaluose rašė: „J. Balčikonio redaguotasis žodynas iš esmės skiriasi nuo K. Būgos pradėtojo žodyno: K. Būga buvo pasiryžęs į savo žodyną sudėti visa, ką tik jis žinojo ir turėjo surinkęs – akcentologiją, žodžių istoriją, geografiją, etimologijas ir kt., ir surinktąją medžiagą spausdino daugiausia įvairių šaltinių rašyba bei paaiškinimais, o J. Balčikonio žodynas yra vien tik aiškinamasis, be jokių kalbotyrinių išvedžiojimų. Paprastai duodami tiek lietuviški žodžiai, tiek plačiau žinomi skoliniai, išskyrus tarptautinius, tik iš knygų pažįstamus žodžius. Daugiau vertindamas šių dienų kalbą, jis daugiau vietos duoda ir gyvosios žmonių bei vėlyvesnių raštų kalbos žodžiams ir lytims, o senesnių šaltinių žodžius ir ypatingai jų lytis kiek mažiau paliečia ir paprastai deda tolesnėje, paskutinėje vietoje. Naujadarų ir skolinių kilmę nurodo tik santrumpomis, nors ne visai nuosekliai ir teisingai.“ „Didįjį lietuvių kalbos žodyną, kaip žinome, pradėjo ruošti K. Būga, bet staiga 1924 m. miręs, jis tesuspėjo spaudai paruošti tik mažą jo dalį – platoką įvadą ir raidę A iki žodžio „anga“. Likusioji žodyno medžiaga, niekieno neliečiama, universiteto palėpėj išgulėjo ligi 1930 m. pabaigos, kada Švietimo Ministerija J. Balčikoniui pavedė suorganizuoti naują šio žodyno redakciją. Ir jis tuojau tą darbą pradėjo: sudarė redakcinį žodyno kolektyvą, redakcijos sekretoriumi pasikvietė savo buvusį mokinį kupiškėną Napalį Grigą, baigusį Panevėžio mokytojų seminariją, sutelkė gausų būrį žodžių rinkėjų iš įvairių Lietuvos vietų ir per pirmą dešimtmetį K. Būgos žodyninį palikimą (613 553 lapelius) keleriopai padidino (ligi 2 milijonų kortelių).“
Literatūra
Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną : atsiminimai apie kalbininką Juozą Balčikonį / Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių kalbos draugija ; [sudarė Birutė Goberienė ir Aldonas Pupkis ; redaktorių kolegija: Birutė Goberienė … et al.]. - Vilnius, 2006.
J. Balčikonio netekus / Pr. Skardžius // Aidai. - 1969, Nr. 4, p. 153-154.
Juozas Balčikonis / Pr. Skardžius // Gimtoji kalba. - 1960, Nr. 2, p. 25.
Juozas Balčikonis / Vytautas Vitkauskas. - Kaunas, 1985.
Juozas Balčikonis ir didysis "Lietuvių kalbos žodynas" : monografija / Aldonas Pupkis. - Vilnius, 2013.
Kalbos, valdžios ir visuomenės santykiai Lietuvoje 1919–1940 m. / Jolanta Zabarskaitė // Parlamento studijos. - 2017, Nr. 22, p. 41-59.
Lietuva. [T.] 2: Biografijos : A–I. - Vilnius, 2010. - P. 140.
Šimtas literatūros mįslių / Vanda Zaborskaitė. - 2-as papild. leid.. - Vilnius, 1983.
Visuomenė ir žodynas / J. Balčikonis // Gimtoji kalba. - 1933, 5 sąs., p. 67.
Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Elektroninis žinynas: //http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BAL%C8IKONIS%20JUOZAS [žiūrėta 2018 m. spalio 8 d.].
JONAS JABLONSKIS
Jonas Jablonskis (1860–1930) – vienas žymiausių kalbininkų praktikų, lietuvių bendrinės kalbos normintojas. 1885 m. gegužės mėn. J. Jablonskis baigė Maskvos universitete klasikinės filologijos studijas. Dirbo Marijampolės teisme, vėliau Mintaujos gimnazijoje dėstė senąsias kalbas. 1903 m. grįžo į Lietuvą, 1904 m. po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo persikėlė į Vilnių. Pirmojo Pasaulinio karo audros J. Jablonskį nubloškė į Voronežą. Ten kalbininkas mokytojavo lietuvių gimnazijoje, rūpinosi vadovėlių leidyba. Nepaisydamas prastos sveikatos, J. Jablonskis vadovavo lietuvių kalbos mokytojų kursams Kaune. Įkūrus Lietuvos universitetą buvo išrinktas Humanitarinių mokslų fakulteto ordinariniu profesoriumi, nuo 1922 03 14 – garbės profesoriumi. J. Jablonskis apie 40 metų aiškino lietuvių kalbos negeroves, taisė įvairių raštų kalbą, rašė kalbines recenzijas.
Didelis J. Jablonskio nuopelnas yra tas, kad 1901 m. pirmą kartą Tilžėje išleista „Lietuviškos kalbos gramatika“, pasirašyta Petro Kriaušaičio slapyvardžiu norint pažymėti knygos bendraautoriaus Petro Avižonio nuopelnus. Šiame darbe išdėstyta bendrinės kalbos norminimo programa, apibūdintas bendrinės kalbos ir tarmių santykis, įtvirtinta pietinių vakarų aukštaičių (kauniškių) tarmė kaip bendrinės kalbos pagrindas. 1916 m. J. Jablonskis išleido lietuvių kalbos skaitinių knygą „Vargo mokyklai“, vėliau – jos priedą „Mūsų žodynėlis“, pradėjo rašyti lietuvių kalbos gramatiką, kurią baigė grįžęs į Vilnių 1919 m.
J. Jablonskio „Lietuvių kalbos gramatikos“ 1919 ir 1922 m. leidimai turėjo didelę įtaką lietuvių kalbos rašybai ir skyrybai nusistovėti. J. Jablonskis siekė, kad gramatikoje būtų įtvirtinta lietuvių bendrinė kalba pietinių vakarų aukštaičių (kauniškių) tarmės pagrindu. J. Jablonskis taip pat rūpinosi, kad lietuvių kalbos gramatika būtų tinkamai taikoma mokyklose. Šiuo klausimu mokslininkas Šiauliuose išleido knygą „Gramatika ir mokykla“ (1921).
Pirmą kartą lietuvių kalbotyros istorijoje nuodugniai nagrinėtos linksnių reikšmės, kai Seinuose buvo išleista J. Jablonskio „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1911) ir Kaune 1928 išleista knyga „Linksniai ir prielinksniai“ (1928). Naudodamasis „Lietuvių kalbos sintaksės“ (1911) turiniu Petras Klimas parengė du „Lietuvių kalbos sintaksės“ leidimus (1919, 1932). Sintaksės ir gramatikos pagrindus vidurinės mokyklos pirmosioms klasėms J. Jablonskis apibendrino „Lietuvių kalbos vadovėlyje“ (1925). 1929 m. mokslininkas parengė atsaką į V. Kamantausko veikalą apie netaisyklingumus ir barbarizmus, išleisdamas „Trumpą kalbos netaisyklingumų ir barbarizmų žodynėlį“, kuriame išdėstė 140 pastabų apie V. Kamantausko knygą.
J. Jablonskis. Žymiausias lietuvių kalbos žinovas, Švietimo Ministerijos patarėjas: [portr.] // Lietuvos albumas. Kaunas, Berlynas, 1921, p. 13.
Jonas Jablonskis, mūsų rašomosios kalbos tėvas: [portr.] // Atspindžiai, 1921, geg., nr. 5, virš.
J. Jablonskis [nuotr.] // Jablonskio raštai / redagavo J. Balčikonis. Kaunas, 1935, t. 4.
Prof. Jonas Jablonskis // Šviesos keliai, 1931, nr. 2, įklij.
Mūsų kalbininkai. Sėdi: Šlapelis, J. Jablonskis, Kun. J. Laukaitis. Stovi: K. Būga, Stud. J. Balčikonis ... // Šaltinis, 1909, spal. 5, nr. 39, p. 609.
Lietuvių kalbos kursai 1919 m. pavasarį J. Jablonskio bute: [nuotr.] // Jablonskio raštai / red. J. Balčikonis. Kaunas, 1933, t. 2, įklij.
J. Jablonskis Kauno karo ligoninėje (jį globoja dr. V. Vaičiūnas, iš kair., ir dr. J. Brundza iš deš.) [nuotr.] // Jablonskio raštai / redagavo J. Balčikonis. Kaunas, 1932, t. 1, p. 161.
Lietuviškos kalbos gramatika: rašytojams ir skaitytojams vadovėlis / parašė Petras Kriaušaitis [Jonas Jablonskis]. Tilžė, 1901.
Lietuvių kalbos sintaksė. D. 1. / Rygiškių Jonas [Jonas Jablonskis]. Seinai, 1911.
Mūsų dienų aitvaras / P. Šipaila [Jonas Jablonskis]. Vilnius, 1913.
Lietuvių kalbos gramatika. Etimologija: pirmosioms mūsų aukštesniosioms mokslo įstaigoms. / Rygiškių Jonas [Jonas Jablonskis]. Vilnius, 1919.
Lietuvių kalbos vadovėlis: pirmosioms vidurinių mokyklų klasėms / Rygiškių Jonas [Jonas Jablonskis]. Kaunas, 1925.
Linksniai ir prielinksniai: jų vartojimas mūsų kalboje / Rygiškių Jonas [Jonas Jablonskis]. Kaunas, 1928.
Mūsų kalbos žodynėlio dalykai: atskiri pastebėjimai dėl V. Kamantausko „Trumpo kalbos netaisyklingumų ir barbarizmų žodynėlio“ / Rygiškių Jonas [Jonas Jablonskis]. Kaunas, 1929.
Mūsų kalbos žodynėlio dalykai: atskiri pastebėjimai dėl V. Kamantausko „Trumpo kalbos netaisyklingumų ir barbarizmų žodynėlio“ / Rygiškių Jonas [Jonas Jablonskis]. Kaunas, 1929.
Jono Jablonskio fondo įstatai. Kaunas, 1930.
Daug dėmesio J. Jablonskis skyrė rašomosios kalbos dalykams, o 1912 m. ir 1915 m. išleistas knygas šiuo klausimu apibendrino rašybos taisyklių rinkiniu „Mūsų rašyba“ (1917). Redaguodamas A. Juškos žodyną, kelių dramos veikalų vertimų kalbą, rašytojų Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Biliūno kūrinius kalbininkas tęsė kalbos norminimo darbą, sukūrė daug lietuviškų terminų barbarizmams keisti. J. Jablonskio dėka žodžiai „atvirlaiškis“, „atvirutė“, „bedarbė“, „daugiskaitlis“, „dievmeldystė“, „dvarponis“, „įdomautis“, „išdirbinys“, „įtekmė“, „langinyčia“, „melturgis“, „neprigulmybė“, „paišelis“, „pirmyneiga“, „sandarbininkas“, „savistoviai“, „skaitlinė“, „viršžmogis“ buvo pakeisti atviruku, pamaldomis, dvarininku, domėtis, dirbiniu, įtaka, langine, prekymečiu, nepriklausomybe, pieštuku, pažanga, bendradarbiu, savarankiškai, skaitmeniu, antžmogiu. „Aušros“ laikais lietuvių rašytinėje kalboje buvo gausu nereikalingų svetimybių ir kitų nenorminių žodžių, taigi J. Jablonskio dėka seniau vartoti skoliniai „ambona“, „apart“, „bakūžė“, „balana“, „bujoti“, „čestavoti“, „činauninkas“, „gazieta“, „grabė“, „gryčia“, „iškada“, „jomarkas“, „kuknia“, „kupčius“, „kvartūkas“, „liekarstva“, „nabašninkas“, „nedėlia“, „padielnikas“, „prietelius“, „sereda“, „sudas“, „svodba“, „žalnierius“ buvo pakeisti savais žodžiais arba naujadarais – sakykla, be, trobelė (pirkelė, lūšnelė), skala, klestėti, keroti, vaišinti, valdininkas, laikraštis, griovys, troba (pirkia), prijuostė, vaistas, velionis, savaitė, pirmadienis, bičiulis, trečiadienis, teismas, kareivis.
Visa, kas kalboje atrodė neįprasta, svetima arba nepagrindžiama, kalbininkas šalino iš rašomosios kalbos ir keitė savais žodžiais bei posakiais. Šalia kalbos dalykų J. Jablonskis parašė ir dvi švietėjiškas knygas: 1908 m. išleista knygelė apie choleros pavojų ir 1913 m. – P. Šipailos slapyvardžiu apie taupymo naudą bei būdus. Slapyvardis Šipaila kilęs iš jo motinos mergautinės pavardės, dar dažnai J. Jablonskis pasirašydavo Rygiškių Jono slapyvardžiu, kuriuo įamžino savo gimtojo Rygiškių kaimo pavadinimą.
J. Jablonskis ne tik dėstė studentams iki 1926 m., bet ir rašė vadovėlius, vertėjavo: išvertė keturias S. Smailso knygas, Ž. Sand „Baisųjį milžiną“, Ezopo ir I. Krylovo pasakėčias, išleido skaitinių rinkinį „Pasakėčios“, į kurį šias pasakėčias įtraukė. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra trečiasis šio rinkinio leidimas (1927 m.). Kalbininkas taisė ir kitų vertimų kalbą, dalyvavo terminologijos ir rašybos komisijose, rašė straipsnius kalbotyros temomis.
Prisimindamas savo mokytojo J. Jablonskio nuopelnus lietuvių kalbos praktikai, J. Balčikonis rašė: „Jablonskis priartino raštų kalbą prie gyvos kalbos. Seniai yra žinomas ir visų pripažintas teisingas principas – „rašyk kaip kalbi ir kalbėk kaip rašai“, bet praktikoj, pasirodo, ne toks lengvas daiktas. Daug kas rašydamas nori vaduotis tuo principu, bet tas toli gražu ne visiems pavyksta, nes mes rašydami turim prieš akis paprastai kitų raštų kalbą. Čia reikalingas tam tikras pastabus ir kritiškas protas, kad galėtum eiti eiti tuo keliu neklupdamas. Jablonskis kaip tik turėjo tokį talentą. Jis pirmas pramynė tą kelią ir ant jo pastatė kitus. Vadinas, jis davė teisingą metodą tolimesniam kalbos mokslui. Tas mūsų kalbos istorijoj niekados nebus užmiršta.“ Ne vieną stebino ir J. Jablonskio geležinė valia, leidusi jam daug nuveikti nugalint fizinę negalią: „Tolimas politikai, didelis teisybės mylėtojas, nenuilstamas kultūros ir gimtosios kalbos darbuotojas, nenutraukia darbo iki paskutiniųjų savo gyvenimo dienų. Jau nebegalėdamas valdyti rankų ir pats rašyti, jis spiečia apie save jaunuomenę, kuri jam padėtų, kuri iš jo žodžių parašytų, kas jo viešai per spaudą norėta pasakyti. Geležinė valia vertė jį dirbti ir dirbti, pamirštant save ir savo ligą ir fizišką bejėgiškumą.“ [Naujas žodis. - 1930, Nr. 4, p. 84.]
Literatūra
A. a. Jonas Jablonskis // Naujas žodis. - 1930, Nr. 4, p. 84.
Atsiminimai apie Joną Jablonskį : šaltiniai / sudarytojos Giedrė Čepaitienė, Lionė Lapinskienė. - Vilnius, 2010.
Jablonskio nuopelnai / J. Balčikonis // Vairas. - 1930, Nr. 4, p. 6.
Jono Jablonskio nuopelnai ir reikšmė / Pr. Skardžius // Vairas. - 1940, Nr. 3, p. 178-182.
Lietuva. [T.] 3: Biografijos : J–Q. - Vilnius, 2012. - P. 8.
Lietuvių enciklopedija. [T.] 9. - Boston, 1956. - P. 232-235.
Lietuvių kalbos enciklopedija / sudarė Kazys Morkūnas ; redagavo Vytautas Ambrazas ; Lietuvių kalbos institutas. - 2-asis patiksl. ir papild. leid. - Vilnius, 2008.
Svarbesniosios XX amžiaus lietuvių kalbos gramatikos : monografija / Aldona Paulauskienė. - Vilnius, 2015.
ANTANAS SALYS
Antanas Salys (1902–1972) – lietuvių kalbininkas, dialektologas, pirmasis Lietuvoje pradėjo eksperimentinės fonetikos tyrimus ir 1930 m. VDU įkūrė fonetikos laboratoriją. Tyrinėjo tarmes, asmenvardžius ir vietovardžius, lietuvių kalbos kultūrą, terminologiją, fonetiką. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Lietuvos universitete 1923–1925 m., baltistiką, slavistiką, indoeuropeistiką – Leipcigo universitete 1925–1929 m., eksperimentinę fonetiką Hamburgo universitete 1930 m. Disertaciją vokiečių kalba apie žemaičių tarmes istoriniu požiūriu apgynė 1930 m. Leipcigo universitete, vėliau šis mokslinis darbas išspausdintas VDU Humanitarinių mokslų tęstiniame leidinyje „Tauta ir žodis“ (1930, kn. 6) bei išleistas atskira knyga.
Rankraščio teisėmis išleisti kai kurie A. Salio VDU dėstytų paskaitų konspektai, jo studentų parengti ir atspausdinti rašomąja mašinėle bei dauginimo prietaisu. Tai 1932 m. skaitytos lietuvių kalbos akcentologijos paskaitos, nenurodytų metų fonetikos paskaitos ir su P. Skardžiumi taip pat nenurodytu laiku dėstytos morfologijos paskaitos bei 1935 m. sudento filologo J. Laboko parengta A. Salio dėstyto dialektologijos kurso santrauka „Lietuvių kalbos tarmės su tarmių žemėlapiu“. Ši medžiaga pripažinta reikšmingu A. Salio moksliniu veikalu ir pakartotinai išleista Tiubingene (Vokietija) 1946 m.
Dr. A.Salys: [portr.] // Naujoji Romuva, 1936, spal. 11, nr. 40, p. [783].
Prof. dr. Antanas Salys // Švietimo gairės, 1972, nr. 7, p. 1.
Prof. A. Salys ir Vilniaus universiteto rektorius J. Kubilius universiteto kieme prof. Salio mokslinės viešnagės Lietuvoje metu, 1970 m. // Akiračiai, 1972, lapkr., nr. 10, p. 13.
[Prof. dr. Pranas Skardžius Leipcige 1930: nuotr. iš kairės: prof. Ed. Sieversas, prof. J. Gerulis, A. Salys ir Pr. Skardžius] // Aidai, 1968, geg., nr. 5, p. 217; 1976, vas., nr. 2, p. 85.
[A.Salio šeimos nuotrauka. A. Salys, tuo metu 10-ies metų, pirmas iš dešinės, paskui jo - tėvas, motina, senelis (viduryje), motinos sesuo, jos vyras ir jų duktė. Nuotrauka daryta 1912 m. Plungėje, A. Salio pirmosios komunijos proga. Paskelbta šalia K. Ostrausko pokalbio su A. Saliu] // Aidai, 1974, nr. 1, p. 15.
Prof. A. Salys su savo dukraite: [A. Kezio nuotr., daryta, kai iki A.Salio mirties buvo telikę pora savaičių] // Laiškai lietuviams, 1972, spal., nr. 9, p. 307.
Lietuvių kalbos rašybos pagrindai / A. Salys, Pr. Skardžius. Kaunas, 1935.
Lietuvių kalbos tarmės su tarmių žemėlapiu: V.D.U. skaityto kurso santrauka / A. Salys; stud. fil. J. Laboko užrašai. Rankraščio teisėmis: [spausdinta dauginimo prietaisu]. Kaunas, 1935.
A. Salys organizavo tarmių tyrimų metodiką, o 1933 m. tęstiniame leidinyje „Archivum Philologicum“ pirmasis paskelbė tarmių žemėlapį. Jis taip pat organizavo asmenvardžių ir vietovardžių rinkimą bei paskelbė šios srities darbų, daug dirbo 1939 m. lietuvinant Vilniaus krašto vietovardžius ir asmenvardžius. Parašė straipsnių lietuvių kalbos kultūros, terminologijos temomis. Kai kurie kalbininko pasiūlyti žodžiai (bendrinė kalba, požiūris, rankinukas, senatis, staigmena) vartojami ir šiandien. A. Salys dirbo ir rašybos komisijoje bei su P. Skardžiumi paskelbė šios komisijos parengtą rašybos reformos projektą „Lietuvių kalbos rašybos pagrindai“ (Kaunas, 1935). Įgyvendinant šią reformą bei keliant lietuvių kalbos kultūrą svarbus vaidmuo teko 1933 m. įsteigtam žurnalui „Gimtoji kalba“. Tarp jo steigėjų ir redaktorių buvo ir A. Salys, kuris dirbo ir rengiant akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“ bei su P. Skardžiumi redagavo L. Dambriūno parengtą „Kalbos patarėją“ (1939). Nemažai A. Salio straipsnių buvo parengta „Lietuviškajai enciklopedijai“ ir išleista kaip atspaudai.
Tarnaudamas Lietuvos kariuomenės automobilų rinktinėje Šančiuose A. Salys iš vokiškų ir rusiškų knygų išverstus tekstus paskelbė savo parengtoje knygoje „Automobilio ekonomija“ (1932). Su šia knyga A. Saliui teko dirbti ir kaip kalbininkui kuriant lietuvišką automobilizmo terminologiją, kurios iki tol nebuvo. Po karo A. Salys išvyko į Vokietiją, po to į JAV, kur tęsė kalbos tyrinėjimo darbus bei dėstė įvairiuose universitetuose (Greifsvaldo, Tiubingeno, Pensilvanijos), nuo 1956 m. tapo profesoriumi. 1968 m. su A. Senu baigė rengti Maks Nyderman „Lietuvių rašomosios kalbos žodyno“ vokiečių kalba penkis tomus. Jo kalbos darbus, straipsnius kalbininkas P. Jonikas surinko į 1979–1985 m. LKMA Romoje išleistus tris raštų tomus.
Iš paskutinio pokalbio su Antanu Saliu (kalbėjosi rašytojas, žurnalistas Kostas Ostrauskas) apie jo sukurtus naujadarus:
- Esate žinomas kaip tikrai geras naujadarų kūrėjas. Paprastai galvojama, kad žodis yra gimęs maždaug Adomo ir Ievos laikais. O iš tikrųjų nemaža žodžių kažkieno neseniai sukurta. Jūs, profesoriau, kaip tik esate paleidę į svietą daug tokių tikrai gerų ir prigijusių naujadarų. Būtų įdomu apie tai išgirsti.
- Taip, man teko čia prisidėti. Nesigirdamas galėčiau pasakyti, kad šiuo atžvilgiu, naujadarų kūrime, man kartais pasiseka. Pvz., Valstybės Taryboj reikėjo žodžio nusakyti sąvokai, kuri rusiškai yra vadinama „davnost“. Sakydavo „užsisenėjimas“. Posėdžiaujant man tas „užsisenėjimas“ nepatiko ir pasiūliau tą „davnastį“ vadinti „senatim“ – „senatis“. Žodis prigijo, įstatymuos buvo įtrauktas, o dabar jis yra įdėtas ir į vienatomį „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, kuris buvo išleistas Vilniuje. [...]
- Šiandien, turbūt, jokia moteris neišsiverčia be „rankinuko“. Ar anksčiau toks žodis tikrai buvo?
- „Rankinuko“ istorija irgi labai keista. Atsimenu, kartą parvažiavau į namus ir parsivežiau nedidelį lagaminiuką viena ranka. Mama pamatė, žiūri: „Ale“, - sako,- gražų rankinuką parsivežei, labai patogus“. Čiurlionienės šeštadieniuos ateina Kamantauskas ir sako: Kaipgi lietuviškai „ridikiulį“ vadinsim? Sakau: „Vyrai, imkim ir pritaikykim tą „rankinuką“, kurį aš girdėjau iš savo motinos.“ Taip Kamantauskas šitą terminą įtraukė į savo knygelę „Kalbėkim lietuviškai“. Jis prigijo ir atrodo, kad jis yra nuo amžių. Ne aš jį sukūriau, bet mano motina. Mes pakeitėme reikšmę. [...]“ [Aidai. - 1974, Nr. 1, p. 14-20; Nr. 2, p. 75-82.]
Literatūra
Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1961. - 26 t. - P. 353-354.
Lietuvių kalbos enciklopedija / sudarė Kazys Morkūnas ; redagavo Vytautas Ambrazas ; Lietuvių kalbos institutas. - 2-asis patiksl. ir papild. leid. - Vilnius, 2008.
JAV lietuviai: biografijų žinynas. [T.] 2. - Vilnius, 2002. - P. 218-219.
Lietuva. [T.] 4: Biografijos : R–Ž, papildymai A-Ž. - Vilnius, 2015. - P. 189.
Pokalbis su prof. Antanu Saliu / [kalbėjosi Kostas Ostrauskas] // Aidai. - 1974, Nr. 1, p. 14-20; Nr. 2, p. 75-82.
PRANAS SKARDŽIUS
Pranas Skardžius (1899–1975) – produktyviausias savo meto kalbininkas, kurio pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys buvo akcentologija, leksikologija ir leksikografija, žodžių daryba, stilistika ir kalbos kultūra. P. Skardžius nebuvo vienos siauros srities tyrėjas – jis domėjosi visais kalbos lygmenimis ir funkciniais stiliais. 1923–1925 m. kalbininkas studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių ir lyginamąją kalbotyrą. Tęsė mokslus Leipcigo universitete, kur 1925–1929 m. studijavo baltistiką, slavistiką ir lyginamąją kalbotyrą. P. Skardžius mokėjo kelias gyvąsias ir senąsias kalbas, išmanė latvių, prūsų ir senųjų germanų kalbų sandarą; 1929–1939 m. ėjo docento pareigas VDU, kur dėstė istorinės gramatikos, kalbos istorijos, dialektologijos, prūsų kalbos, bendrinės lietuvių kalbos kursus, kai kuriuos slavistikos dalykus. Švietimo ministerijos stipendija studijuoti Leipcigo universitete P. Skardžiui ir A. Saliui pasirūpino J. Jablonskis, kuris parašė rekomendacinį laišką Švietimo ministrui K. Jokantui.
1929 m. Leipcigo universitete kalbininkas P. Skardžius apgynė filosofijos daktaro disertaciją tema „Slavų skoliniai senojoje lietuvių kalboje“. Darbas paskelbtas 1931 m. tęstiniame VDU HMF leidinio „Tauta ir žodis“ septintame tome, o 1933 m. mokslininkas parašė habilitacinį darbą „Daukšos akcentologija“, kuris išleistas 1935 m. 1936 m. paskelbtas P. Skardžiaus darbas „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas“, „Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (1941, 1943), „Ankstyvesnė ir dabartinė lietuvių bendrinės kalbos vartosena“ (1971), „Lietuvių kalbos kirčiavimas“ (1968), „Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys“ (1973), „Lietuvių kalbos vadovas“ (kartu su S. Barzduku ir J. Laurinaičiu) (1950), „Bendrinės lietuvių kalbos kursas“ (kartu su D. Velička) (1962). P. Skardžius sėkmingai dirbo ir kalbos sinchronijos, ir diachronijos baruose.
P. Skardžius įsteigė ir redagavo kalbotyros leidinį „Archivum Philologicum“ (1930–1939) bei bendrinės kalbos žurnalą „Kalba“ (1930), buvo žurnalo „Gimtoji kalba“ bendradarbis ir redakcinės komisijos narys. Taip pat bendradarbiavo laikraštyje „Literatūros naujienos“, žurnale „Meno dienos“ ir kt. Paskelbė daug straipsnių lietuvių kalbos leksikologijos, gramatikos, žodžių darybos temomis ir apie lietuvių kalbos skolinius, ypač slavizmų, tyrimus, rašė apie lietuvių kalbos istoriją, terminologiją, kalbos kultūrą, tyrinėjo vandenvardžius. Nuo 1935 m. buvo Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas ir rašybos komisijos narys. Dirbo rengiant akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“, kartu su A. Saliu redagavo L. Dambriūno sudarytą „Kalbos patarėją“ (1939). 1939–1943 m. buvo Vilniaus universiteto profesorius, 1941 m. – Lietuvių kalbos instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys.
Dr. Pranas Skardžius: [portr.] // Gimtoji kalba, 1959, nr. 2-3, p. 25.
Mano gyvata ir darbas / Dr. Pranas Skardžius : [portr.] // Aidai, 1974, kov., nr. 3, p. 113.
[Prof. dr. Pranas Skardžius Leipcige 1930: nuotr. iš kairės: prof. Ed. Sieversas, prof. J. Gerulis, A. Salys ir Pr. Skardžius] // Aidai, 1968, geg., nr. 5, p. 217; 1976, vas., nr. 2, p. 85.
Daukšos akcentologija / Pranas Skardžius. Kaunas, 1935.-(Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Raštai ; T. 17).
Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas: teorija su praktiniais pavyzdžiais / Pr. Skardžius. Kaunas, 1936.
Lietuvių kalbos rašybos pagrindai / A. Salys, Pr. Skardžius. Kaunas, 1935.
1944 m. P. Skardžius pasitraukė į Vokietiją, kur 1946–1949 m. dėstė Tiubingeno universitete, tęsė kalbos mokslų tyrinėjimo darbus. 1949 m. apsigyveno JAV, Klivlande, baigė bibliotekininkystės mokyklą ir įgijo bibliotekininkystės magistro laipsnį. 1956–1971 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Kalbininkas P. Jonikas išskyrė tris svarbiausias P. Skardžiaus mokslinio darbo sritis. Apie vieną iš jų rašė: „Trečia P. Skardžiaus mokslinio darbo sritis – slaviškieji mūsų kalbos skoliniai. Šių skolinių lietuvių kalboje yra gausiau negu skolinių iš kitų kalbų, ir ne vienu požiūriu buvo svarbu imtis jų tyrinėjimo, ypač kad to dalyko nuodugnaus, patenkinamo nagrinėjimo nebuvo. Todėl Pr. Skardžius savo disertaciniam darbui pasirinko mūsų kalbos slaviškųjų skolinių sritį, ją susiaurindamas senoviniais (XVI–XVII a.) lietuviškaisiais raštais (Die slavischen Lehnwȫrter im Altlitauischen – „Tauta ir žodis“ VII, 1931 ir atskirai). Jis čia pateikė gudiškųjų ir lenkiškųjų (retkarčiais ir kitų slavų kalbų) lietuvių kalbos skolinių žodyną, duodamas atskirų skolinių reikšmės apibrėžimus, jiems pavaizduoti pateikdamas po vieną antrą sakinį bei žodžių grupę iš senųjų mūsų tekstų ir slaviškąją skolinio formą. Taip pat nurodomi ir svarbesnieji skolinių perdirbiniai lietuvių kalboj.“
Literatūra
Acta Linguistica Lithuanica. [T.] 47 : Pranas Skardžius ir didysis lietuvių kalbos žodynas / Aldonas Pupkis. - Vilnius, 2012. - P. 101-129.
Lietuvių kalbos enciklopedija / sudarė Kazys Morkūnas ; redagavo Vytautas Ambrazas ; Lietuvių kalbos institutas. - 2-asis patiksl. ir papild. leid. - Vilnius, 2008. - P. 497-498.
Pranas Skardžius / L. Dambriūnas // Aidai. - 1976, vas., Nr. 2, p. 84-86.
Pranas Skardžius - bendrinės kalbos teoretikas ir ugdytojas : seminaro tezės : Vilnius, 1999 m. kovo 25 d. / Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo ; [ats. redaktorės Danguolė Mikulėnienė, Jūratė Palionytė]. - Vilnius, 1999.
Pranas Skardžius: gyvenimas ir darbai / Albertas Rosinas; sudarė E. Žilinskaitė ir G. Rosinienė. Vilnius, 2011.
Ties plačiu lituanistikos baru: prof. Pr. Skardžiaus 70 metų amžiaus sukaktuvėse / Petras Jonikas // Aidai. - 1969, kov., Nr. 3, p. 108.
STASYS DABUŠIS
Stasys Dabušis (1898–1974) – Lietuvos kalbininkas, vertėjas, vienas pirmųjų tarpukario Lietuvos kalbininkų praktikų, stilistų ir J. Jablonskio biografijos ir bibliografijos autorių. 1920–1921 m. studijavo Aukštuosiuose kursuose, nuo 1922 m. – Lietuvos universitete. 1923–1924 m. parengė rusų – lietuvių kalbų žodyną, tačiau jis nebuvo išleistas. Užrašė daugiau kaip 1000 dzūkų dainų, žodžių lietuvių kalbos žodynui – apie 60 000 kortelių kartoteką įsigijo Kazimieras Būga. S. Dabušis paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių kalbotyros klausimais. Sukūrė daug naujadarų, iš kurių prigijo aklavietė, darbuotojas, indauja, santuoka, sąveika, viryklė it kt. Išvertė A. Čechovo, N. Gogolio, M. Saltykovo-Ščedrino ir kt. autorių kūrinių.
Knygoje „Kalbininko rašytojo Stasio Dabušio indėlis į lietuvių kultūrą“ (1938) apžvelgti S. Dabušio per 20 metų nuveikti darbai: parašyta apie 20 tomų knygų – verstinių ir originalių, išleisti 22 vertimai bei 92 recenzijos, 2 redaguoti žurnalai, taisyta 8 laikraščių ir žurnalų kalba, redaguota daugiau kaip 40 veikalų, užrašyta daugiau kaip 1000 dzūkų dainų. Kartu su K. Būga redaguojant „Lietuvių kalbos žodyną“ surašyta 60 000 lapelių su kirčiuotais žodžiais ir sakiniais. Be abejonės, knygoje teigiama, kad S. Dabušis yra kalbininkas. Jį didžiai vertino a. a. profesoriai K. Būga ir J. Jablonskis: „Jo kalbos mokslą sutvirtino prof. J. Jablonskis su docentu Balčikonim ir dar daugiau a. a. prof. K. Būga, su kuriuo dvejus metus susidurdavo Aukštuosiuose Kauno kursuose ir antrus dvejus – Lietuvos universitete. Be to, Dabušis darbavosi prie didžiojo prof. K. Būgos žodyno – ėjo redaktoriaus padėjėjo pareigas. Būdamas Voroneže (kur lankė gimnaziją), versdamas su doc. J. Balčikonim ir P. Būtėnu Anderseno ir Haufo pasakas ir pasigedęs vertimams žodyno, S. Dabušis užsikrėtė lietuviško (rusiškai lietuviško) žodyno rašymo liga. 1918 m. grįžęs iš Rusijos į Lietuvą, jis pradėjo rinkti žodynui medžiagą.“ Jis su didele energija rinko žodyninę medžiagą. Šis darbas sudarė jam progą puikiai pažinti liaudies frazeologiją, įsigilinti į kalbos ypatumus. Knygos „Kalbininko rašytojo Stasio Dabušio indėlis į lietuvių kultūrą“ išleidimas buvo proga „palinkėti Stasiui Dabušiui geros sveikatos varyti pradėtajai vagai.“ [J. Sužiedėlis, 1938]
Kalbininkas Dabušis, kurio minimos dvejos sukaktuvės - 20 metų mokslo bei literatūros darbo (1917 - 1937 m.) ir 40 metų amžiaus (1898 - 1938 m.). 1921 m. Kaune. // Kalbininko, rašytojo Stasio Dabušio indėlis į lietuvių kultūrą / suredagavo Juozas Sužiedėlis.-Kaunas, 1938, p. 5.
Kalbininkas Dabušis Kaune 1929 m. (tais laikais, kai ėjo kalbos taisytojo pareigas Švietimo Ministerijos Knygų Leidimo Komisijoj) // Kalbininko, rašytojo Stasio Dabušio indėlis į lietuvių kultūrą / suredagavo Juozas Sužiedėlis.-Kaunas, 1938, p. 96.
Kalbininkas Dabušis Kaune 1922 m. (tais laikais, kai jis redagavo su prof. Būga didįjį lietuvių kalbos žodyną) // Kalbininko, rašytojo Stasio Dabušio indėlis į lietuvių kultūrą / suredagavo Juozas Sužiedėlis.-Kaunas, 1938, p. 34.
Kalb. Dabušis su šeima 1935 m. Kaune (Vidūno al. 5) // Kalbininko, rašytojo Stasio Dabušio indėlis į lietuvių kultūrą / suredagavo Juozas Sužiedėlis.-Kaunas, 1938, p. 138.
Taip karščiuose atliktas darbas atrodo šiandien : [J.Penčylos karikatūra] // Kuntaplis.-1940, saus. 14 (Nr. 3), p. 3.
Spaudos išradėjas Jonas Gutenbergas : raštas ir spauda iki šių dienų / sudarė Stasys Dabušis. Kaunas, 1935. (viršelis)
Spaudos išradėjas Jonas Gutenbergas : raštas ir spauda iki šių dienų / sudarė Stasys Dabušis. Kaunas, 1935.
Laiškai būsimajai sužadėtinei ir svetimai žmonai : su Jeskės Chojinskio prakalba / Julian Mohort ; išvertė ir išleido Sofija ir Stasys Dabušiai. Kaunas, 1930. (viršelis)
Laiškai būsimajai sužadėtinei ir svetimai žmonai : su Jeskės Chojinskio prakalba / Julian Mohort ; išvertė ir išleido Sofija ir Stasys Dabušiai. Kaunas, 1930.
Kaip gyvena Belgijos ūkininkai / St. Dabušis. Kaunas, [1921]. (viršelis)
Elektra ir jos burtai / Stasys Dabušis. Kaunas, 1937. (viršelis)
Franklinas ir Edisonas du didieji elektros burtininkai savamoksliai amerikiečiai : trumpas garsiausiųjų išradėjų ir žmonijos geradarių gyvenimo ir darbų apyrašas / sudarė Stasys Dabušis. Kaunas, 1936. (viršelis)
Šimtajėgis žmogus / S.Dabušis. Kaunas, 1937. (viršelis).
Fizika pašnekesiais / Stasys Dabušis.-Kaunas, 1938, t. 1.
Faradiejaus gyvenimas ir darbai / sudarė Stasys Dabušis. Kaunas, 1940, d. 3. (viršelis)
Reformuodami rašybą, pasilengvinkim raštą / Stasys Dabušis. Kaunas, 1934. (viršelis)
Cheminė žvakės istorija : populiarioji chemija Lietuvos jaunimui / Mykolas Faradiejus ; išvertė, suderinęs kelias skirtingas laidas, ir papildė pastabomis Stasys Dabušis ; su Jono Acaus Acuko prakalba. Kaunas, 1939. (viršelis)
Kalbininko, rašytojo Stasio Dabušio indėlis į lietuvių kultūrą / suredagavo Juozas Sužiedėlis.-Kaunas, 1938. (viršelis)
Senųjų ir retų spaudinių skyriuje yra S. Dabušio iš lenkų kalbos išversti „E. Ožeškienės raštai“ (1927), Julian Mohort „Laiškai būsimajai sužadėtinei ir svetimai žmonai“ (1930) ir kiti jo atlikti vertimai. Šiame skyriuje saugomos ir S. Dabušio redaguotos kitų vertėjų knygos: iš vokiečių kalbos vertėjo A. Rubiko išverstos „Penkios pasakėlės“ (1940), J. Pestalocio parašyta ir R. Kudirkaitės išversta knyga „Lynhardas ir Gertrūda“ (1932). S. Dabušis redagavo ir lietuvių autorių knygas: V. Bičiūno „Dailyraštį“ (1927), P. Leono parašytą knygą „Lietuvos savivaldybės“ (redaguota kartu su K. Jablonskiu). Turime ir visas St. Dabušio lietuvių kalbos bei gamtos mokslų populiarinimo knygas, kurių šis autorius išleido nemažai.
Knygoje „Kalbininko, rašytojo Stasio Dabušio indėlis į lietuvių kultūrą“ yra ir rašytojo L. Giros straipsnis apie S. Dabušį (pirmą kartą publikuotas laikraštyje „Literatūros naujienos“ 1937 m.). L. Gira šiame straipsnyje rašo: „S. Dabušis yra kalbininkas praktikas. Dėl to jis jau iš senų laikų vis ką nors rašo. Pirma vertė daugiausiai beletristikos kūrinius (iš rusų ir lenkų kalbų), dabar rašo itin originaliai jo sudaromas mokslo populiarizacijos knygas. Kalbininkiškoji gyslelė jo vertimuose, ypač pirmesniuosiuose, pasireiškė gana savotiškai: jis marginte išmargindavo juos daugybe mažai kam žinomų tarmiškumų-dzūkybių (bet tai darė daugelis kitų mūsų rašytojų ir kalbos žinovų) ir ypač savo naujadarų, tarp kurių pasitaikydavo, deja, nemaža ir ne visai vykusių ir keistų; jis ėjo vertimuose dar toliau – jis lietuvindavo tiesiog jo verčiamų veikalų esmę, pvz. Čechovą. Dėl viso to anie pirmesnieji jo vertimai buvo itin sunkiai paskaitomi ir dėl jų buvo net sukurtas gana sąmojingas posakis: „Dabušio vertimus reikia iš naujo versti iš dabušiškos į lietuviškąją kalbą“. Visa tai nemažai jam kenkė ir pakenkė. Turėdavo jis iš to nemaža nesusipratimų ir nemalonumų. Mėgdamas polemizuoti spaudoje jis, būdamas itin dinamiško ir, pasakyčiau, ekstremistinio būdo, ne kartą per daug jau nesuvaldydavo savo temperamento, pasipiktinimo ar ironijos ir tuo įsigydavo sau irgi aštrių priešų.“ [Literatūros naujienos. - 1937, Nr. 7, p. 14]
Literatūra
1. Kalbininko rašytojo Stasio Dabušio indėlis į lietuvių kultūrą: 20 metų kultūrinio darbo sukaktuvėms paminėti / red. J. Sužiedėlis. - Kaunas, 1938.
2. Lietuva. [T.] 2 : Biografijos. - Vilnius, 2010. - P. 423.
3. Apie knygas ir dėl knygų : Stasio Dabušio mokslo populiarizacijos knygos / L.Gira // Literatūros naujienos. - 1937, Nr. 7, p. 14.
2023-10-23 Naujienos
2023-08-08 Naujienos
2023-06-01 Naujienos
2023-04-06 Naujienos
2023-04-04 Naujienos
Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.