Naujienos

Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tęsinyje supažindiname su populiaraus, liberalios krypties, nepartinio žurnalo „Naujas žodis“ viršeliais. Šis žurnalas buvo leistas 1925-1926 m. Rygoje ir 1926 m. (nuo Nr. 17) – 1933 m. Kaune.  „Naujas žodis“ pasižymėjo iliustratyvumu bei spalvingais, meniškais viršeliais. Iki 1927 m. žurnalo redaktoriumi ir leidėju buvo Justas Paleckis. 1927 m. birželio 17 d. įsteigta „Naujo žodžio“ bendrovė, o nuo 1927 m. liepos 27 d. (Nr. 12/13) ėmėsi „Naujo žodžio“ (po to ir kitų šios bendrovės leidinių) leidybos. 1929 m. viduryje „Naujo žodžio“ bendrovė susijungė su „Meno spaudos“ bendrove, turėjusia „Meno“ spaustuvę ir „Grafikos“ cinkografiją. Taip susiformavo pirmasis Lietuvoje spaudos koncernas.  Nuo pirmo iki paskutinio žurnalo numerio jame bendradarbiavo garsūs dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Vytautas Bičiūnas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Jonas Juozas Burba, Vaclovas Kosciuška, Telesforas Kulakauskas, Adomas Smetona, Aleksandras Šepetys, Stepas Žukas ir kt. Ypač išraiškingų viršelių šiam žurnalui sukūrė dailininkė Halina Naruševičiūtė. 1933 m. kaip žurnalų viršelių autoriai „Naujame žodyje“ debiutavo dailininkai Balys Grigoras, Jonas Alfonsas Docius, Liudas Vilimas. „Naujo žodžio“ žurnalų viršelių mozaika pasižymėjo didele įvairove nuo natūralizmo iki art deco stiliaus bei lengvos erotikos, nuo laikmečio aktualijų ar metų laikų vaizdų iki žurnalo organizuotų konkursų (gražiausios lietuvaitės, gražiausių akių, vaikų grožio konkurso) reklamų. 



Paroda eksponuojama K. Donelaičio g. 8,  III a. fojė iki birželio 1 d.

 

 

Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tikslas – retrospektyviai apžvelgti, kaip tarpukario Kaune platintų žurnalų turinys buvo derinamas su juose spausdintais vaizdais, kaip keitėsi leidinių viršeliai, kas juos kūrė. Parodoje pateikiami jos rengėjų pasirinkti iliustratyviausi, originaliausi, funkcionaliausi  žurnalų viršeliai.


Vienas pagrindinių parodos uždavinių – ne tik parodyti laikinosios sostinės žurnalų viršelių mozaiką, bet ir pristatyti, kas juos kūrė. Tuometinių žurnalų viršelius apipavidalino didžiulės dailininkų pajėgos. Tarp apipavidalintojų buvo ir žinomų, visuomenėje pripažintų menininkų, ir tik tam tikruose leidiniuose savo gabumus atskleidusių iliustruotojų. Žurnalų viršelius kūrė jau pripažinti dailininkai Vytautas Bičiūnas, Jonas Juozas Burba, Paulius Galaunė, Adomas Galdikas, Vilius Jomantas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Petras ir Rimtas Kalpokai, Telesforas Kulakauskas, Konstancija Petrikaitė-Tulienė, Adomas Smetona, Aleksandras Šepetys, Kazys Šimonis, Petras Tarabilda ir Danutė Tarabildaitė-Tarabildienė, Stasys Ušinskas,  Stepas Žukas, o prie jų iliustruodami žurnalus į Lietuvos dailininkų gretas įsijungė Jonas Aleksandravičius, Ernestas Bliudnikas, Leonas Jeleniauskas, Antanas Mackevičius, Marija Milvydaitė-Tiburskienė, Halina Naruševičiūtė, Vanda Pazukaitė, Antanas Taranda ir kiti.


Nors žurnalų iliustravimas daugumai dailininkų buvo tik papildomas, ne toks prestižinis, kaip knygų iliustravimas, saviraiškos būdas bei uždarbio šaltinis, šią veiklą galima vertinti kaip specifinę meno šaką, kurioje buvo ir atsitiktinių iliustruotojų, ir ryškių, išskirtinių menininkų, formavusių tam tikrų periodinių leidinių įvaizdį. Dailininko, tarsi suaugusio su jo iliustruojamu leidiniu, pavyzdžiu galėtų būti Kazys Šimonis ir jo iliustruotas žurnalas vaikams „Saulutė“.

Paroda eksponuojama K. Donelaičio g. 8, II a. laipt., III a. fojė iki metų pabaigos.