Valstiečių liaudininkų spauda buvo leidžiama ilgą laiką, turėjo platų bendradarbių ir korespondentų tinklą bei dar iki Nepriklausomybės subrandintą skaitytoją ir leidybos tradicijas. Dviejų pagrindinių valstiečių liaudininkų periodinių leidinių „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ ilgametė redaktorė buvo Felicija Bortkevičienė (1873–1945). Ji rūpinosi „Lietuvos ūkininko“ leidybos atnaujinimu 1918 m., o sutvarkiusi šio žurnalo leidybos organizacinius reikalus jo vairą perleido kitiems. Iš pradžių F. Bortkevičienė dar pasirašinėjo „Lietuvos ūkininko“ redaktore (nors iš tiesų žurnalą redagavo A. Rimka, J. Strimaitis, V. Oškinis), bet jau nuo 1927 m. oficialusis ir faktiškasis redaktoriai sutapo – juo tapo Vincas Oškinis, o žurnalą leido „Varpo“ akcinė bendrovė.
Felicija Bortkevičienė. Foto Atelier „Zinaida“. Kaunas. 20 a. 4 deš. KTU bibl. Retų leid. fondas. Atv. 678.
Prie „Lietuvos žinių“ vairo F. Bortkevičienė liko ilgesnį laiką, nors faktiški laikraščio redaktoriai taip pat buvo kiti asmenys. F. Bortkevičienė prisiėmė vieną svarbiausių opozicinio leidinio prievolių – atsakomybę už laikraštyje skelbiamus straipsnius, karikatūras. 1922–1936 m. ji pasirašinėjo „Lietuvos žinių“ redaktore ir cenzūrai konfiskavus laikraščio numerius, iškėlus bylas jo redakcijai prisiėmė visą atsakomybę dėl skiriamų baudų ar keliamų bylų. Taip dėl gausybės bylų, vaikščiojimo po teismus, cenzūros ir valdžios įstaigas nebuvo trikdomas laikraščio darbas, kuriuo užsiėmė faktiškieji redaktoriai K. Grinius, P. Ruseckas, B. Sruoga, A. Sugintas, P. Dailidė, J. Strimaitis, J. Pronskus. Nuo 1932 m. „Lietuvos žinių“ redaktoriumi tapo Jonas Kardelis, 1936 m. perėmęs ir oficialaus laikraščio redaktoriaus pareigas.
„Lietuvos žinios“ buvo ne tik populiarios, bet ir kovingos – laikraštyje netrūko polemikos, valdžios kritikos. Spaudos bylų skaičiumi laikraštis buvo neabejotinas rekordininkas tarp visų Lietuvoje leidžiamų periodinių leidinių. Tai, kad gausios spaudos bylos laikraščio nenuskandino, galima paaiškinti jo leidėjų, bendradarbių, F. Bortkevičienės autoritetu visuomenėje, leidybine patirtimi, laikraščio išsikovota vieta tarpukario Lietuvos panoramoje. „Lietuvos žinios“ ne kartą buvo laikinai uždarytos, tačiau tais atvejais buvo leidžiamos kitais pavadinimais tol, kol buvo atnaujinamas „Lietuvos žinių“ leidimas. 1928 04 05 – 1928 05 vietoje „Lietuvos žinių“ išėjo „Mūsų Vilniaus žinios“. 1935 06 13 – 1935 07 13 ėjo „Naujoji banga“, 1936 04 23 – 1936 07 09 vietoj „Lietuvos žinių“ ėjo „Žinios“, nes laikraštis eilinį kartą buvo nubaustas šešių mėnesių uždarymu ir 10 000 litų bauda už Benito Musolinio sūnaus pašiepimą [1].
1923 m. F. Bortkevičienė buvo paminėta septyniolikoje bylų dėl „Lietuvos žinių“ ir „Lietuvos ūkininko“. Galima būtų išskirti I Seimo rinkimų kompanijos įkarštyje F. Bortkevičienei skirtą 1000 litų baudą už visuomenės kurstymą nepasitikėti valdžia straipsnyje „Rinkimų kova ir Poincare Klaipėdos klausimu“ [2]. Didelį atgarsį turėjo F. Bortkevičienės uždarymas į kalėjimą 1925 m. spalio 13 d. ir „Lietuvos žinių“ Nr. 228 konfiskavimas. Spalio pabaigoje F. Bortkevičienė buvo išpirkta iš kalėjimo, o surinktų lėšų likutis turėjo sudaryti laikraščio baudų fondą [3]. Laikraščio baudų fondas iš tiesų pravertė. Jau 1925 m. Nr. 290 buvo sulaikytas dėl tariamo vyriausybės autoriteto žeminimo [4]. 1926 m. sausį kilo nauja byla dėl V. Petrulio karikatūros „Lietuvos žiniose“ ir straipsnelių apie jį [5]. 1926 m. buvo konfiskuotas Nr. 23 už straipsnį „Naujakuriai ir užsienio paskola“ dėl kunigo J. Vailokaičio skerdyklos [6]. „Lietuvos žinių“ 1926 m. Nr. 43 konfiskuotas dėl straipsnio „Naujų eksperimentų beieškant“, o Nr. 46 – dėl paklausimo, kuo remiantis konfiskuotas Nr. 43 [7]. Tų pačių metų Nr. 69 konfiskuotas už straipsnį „Rasputino dvasia“, o Nr. 93 – už straipsnį „Piktšašiai ant visuomenės kūno“ [8]. 1927 m. „Lietuvos žinios“ nubaustos už tai, kad Nr. 153 vietoje cenzūros išbrauktų frazių paliko tuščią vietą [9]. 1931 m. birželio 27 d. „Lietuvos žinių“ redaktorė F. Bortkevičienė Kauno karo komendanto nubausta 300 Lt bauda už netikrų žinių skleidimą [10].
Valstiečių liaudininkų rinkiminė agitacija „Lietuvos žiniose“ ir „Lietuvos ūkininke“ nedaug kuo skyrėsi nuo agitacinio laikraščio tono ne rinkimų metu. Oponentų darbų demaskavimas ir kritika, laikraščių numerių konfiskacija (ypač „Lietuvos žinių“), galima sakyti, buvo šių periodinių leidinių vizitinė kortelė. „Lietuvos žinių“ rinkimų agitacijoje galima būtų išskirti efektyvų karikatūrų panaudojimą, už kai kurias jų atskiri laikraščių numeriai buvo konfiskuoti, o redaktorei F. Bortkevičienei iškeltos baudžiamosios bylos. Prieš pat rinkimus karikatūros buvo spausdinamos su eiliuotais posmeliais. „Lietuvos ūkininke“ didžioji dalis rinkiminės agitacijos ir karikatūrų buvo persispausdinama iš „Lietuvos žinių“, tai liudijo šio leidinio priklausomybę nuo valstiečių liaudininkų ir „Lietuvos žinių“. „Lietuvos ūkininkas“ daugiau rašė kaimo žmonėms ir nebuvo orientuotas į populiarią kultūrinę-šviečiamąją žurnalistiką, skirtą visų pirma miesto inteligentijai. „Lietuvos ūkininkas“ buvo kiek nuosaikesnės tematikos negu „Lietuvos žinios“, kartais nukentėdavo ne tiek dėl savo pozicijos, kiek dėl atgarsio į „Lietuvos žinių“ aktualijas. „Lietuvos ūkininko“ spaudos bylos buvo labiau ekonominio pobūdžio su politiniu prieskoniu, pvz., P. Karvelio byla su „Lietuvos ūkininko“ redaktore F. Bortkevičiene. „Lietuvos ūkininko“ redakcija suabejojo, iš kur P. Karvelis turi tiek pinigų dvarui pirkti, o šis įsižeidė dėl minėto įtarimo piktnaudžiavus tarnybine padėtimi [11]. Priešrinkiminis straipsnis, kuriame buvo pateikta plati panorama galimų piktnaudžiavimų tarnybine padėtimi, liko neužbaigtas dėl iškeltos bylos, o byla greit buvo nutraukta rinkimams praėjus.
F. Bortkevičienė buvo ne tik „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ atsakingoji redaktorė, turėjusi pakelti šių leidinių vargus bei spaudos bylas, bet ir viena „Varpo“ akcinės bendrovės ir jos spaustuvės organizatorių, ji rūpinosi spaustuvės reikalais, žurnalų ir laikraščių leidyba. „Varpo“ bendrovės spaustuvė spausdino ne tik valstiečių liaudininkų „Lietuvos ūkininką“ ir „Lietuvos žinias“, bet ir visus varpininkų leidinius. „Varpo“ bendrovės pastate, tuo metu Laisvės al. 60 (dabar Laisvės al. 84, pastatas, kuriame įsikūrusi legendinė spurginė), ji ne tik dirbo, bet ir gyveno, todėl po 1927 m. sprogimo šiame pastate ji patyrė nemažai streso ne tik kaip „Varpo“ bendrovės direktorė bei „Lietuvos žinių“ redaktorė, bet ir kaip tiesioginė liudininkė, sprogimą pajautusi savo kailiu. Neatsitiktinai po šio pasikėsinimo į valstiečių liaudininkų sąjungos būstinę bei jos spaudos centrą pasipylė užuojauta ne tik valstiečiams liaudininkams, „Lietuvos žinioms“, bet ir asmeniškai F. Bortkevičienei. „Varpo“ direktorės ir „Lietuvos žinių“ redaktorės butas buvo numatytas ir naujose patalpose Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46). Šiame tarnybiniame bute F. Bortkevičienė negyveno nuolat.
Nors F. Bortkevičienė buvo silpnos sveikatos, jos būdas, kovingumas, atkaklus tikslo siekimas suformavo kietos, „geležinės“ moters įvaizdį. Tokia ji buvo vaizduojama ir karikatūrose – karingai kovojanti už savo prenumeratorius. F. Bortkevičienė buvo mėgiama karikatūristų tiek dėl jos susikurto veiklios valstietės liaudininkės, sugebančios susitarti su vyrais, įvaizdžio, tiek dėl to, kad ji nepyko šaržuojama ar pašiepiama. Valstiečių liaudininkų partijoje F. Bortkevičienė buvo didelis autoritetas, niekad nesiekė jokių postų, buvo kovotoja idealistė. Gal todėl politinėse karikatūrose ji buvo vaizduojama kaip kovojančių pusių taikdarė, tarpininkė, net ir valstiečių liaudininkų partijos skilimo akivaizdoje. Ji visada veikė pagal principą „mažiau kalbų, daugiau darbų“. Neatsitiktinai Lietuvos Steigiamojo Seimo narių autografų albume ji pasirašė prie pasakymo „Mažiau žodžių, mažiau kyšių, bet daugiau darbo ir susipratimo – viskas bus gerai“. [12] Tai galėtų būti ir F. Bortkevičienės viso gyvenimo moto.
Felicija Bortkevičienė. Foto Atelier „Zinaida“. Kaunas. 20 a. 4 deš. KTU bibl. Retų leid. fondas. Atv. 678.
Felicija Bortkevičienė. Foto Atelier „Zinaida“. Kaunas. 20 a. 4 deš. KTU bibl. Retų leid. fondas. Atv. 678.
Bortkevičienė Povickaitė Felicija. Paso kort. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 21789.
Antroji Stokholmo Lietuvių Konferencija // Juozas Tumas Vaižgantas / A. Merkelis. – Kaunas: akc. „Pažangos“ b-vės leidinys, 1934, įklij.
Laiškas į redakciją / F. Bortkevičienė // Darbo balsas. – 1918, liep. 3 (Nr. 27), p. 13.
„Varpo“ B-vės Spaustuvės Fondas / F. Bortkevičienė // Lietuvos ūkininkas. – 1919, lapkr. 30 (Nr. 39), p. 1–2.
„Varpo“ B-vės Spaustuvės Fondas / F. Bortkevičienė // Lietuvos ūkininkas. – 1919, lapkr. 30 (Nr. 39), p. 1–2.
„Lietuvos Ūkininko“ Redaktorės p. F. Bortkevičienės byla: [Dėl straipsnio „Lietuviški farizėjai“, atspausdinto „Lietuvos ūkininko“ 1922 m. Nr. 38] // Lietuvos ūkininkas. – 1922, spal. 8–13 (Nr. 41), p. 2–3.
Bortkevičienė Felicija (S. L. D. ir V. S. bloko): [trumpa biogr. su atvaizdu] // Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. – Klaipėda: Steigiamojo Seimo kanceliarija, 1924, p. 10–11.
Felicijos Bortkevičienės kasacijos skundas prieš Kauno apygardos teismo 1924 04 01 sprendimą dėl „Lietuvos ūkininke“ paskelbto straipsnio „Lietuviški Farizėjai“. 1925 01 07 // Vyriausiojo Tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys / redagavo J. Byla. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 51–53.
Konfiskuotas „Lietuvos žinių“ sekmadienio 228 numeris. Redaktorė p. Bortkevičienė baudžiama kalėjimu // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 13, p. 1.
Dėl ko konfiskuotos „L. žinios“?: [Nutarimas dėl „L. žinių“ Nr. 228 konfiskavimo ir F. Bortkevičienės prašymas] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 15, p. 1.
Nauja skubota interpeliacija dėl spaudos laisvės persekiojimo; Ponia F. Bortkevičienė išvesta į kalėjimą // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 15, p. 1.
Ponui Ministeriui Pirmininkui ir Krašto Apsaugos Ministeriui. Valstiečių liaudininkų frakcijos interpeliacija: [Dėl spaudą varžančio įstatymo, „L. žinių“ atskirų numerių konfiskavimo ir piniginių baudų F. Bortkevičienei bei jos arešto] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 16, p. 1–2.
Ponui Ministeriui Pirmininkui ir Krašto Apsaugos Ministeriui. Valstiečių liaudininkų frakcijos interpeliacija: [Dėl spaudą varžančio įstatymo, „L. žinių“ atskirų numerių konfiskavimo ir piniginių baudų F. Bortkevičienei bei jos arešto] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 16, p. 1–2.
Žodžio ir asmens golgotos dienos. F. Bortkevičienė kalėjime // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 21, p. 1: portr.
F. Bortkevičienė kalėjiman. Ties „L. Žinių“ Redakcija; Laisvės Alėja vedant; Ties policijos nuovada. Prie kalėjimo: [nuotr.] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 21, p. 1.
Kova dėl spaudos laisvės Lietuvoje: [Dėl F. Bortkevičienės paleidimo iš kalėjimo] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 25, p. 1: nuotr.: [nuotr., kaip F. Bortkevičienė išvedama į kalėjimą].
P. F. Bortkevičienė iš kalėjimo išpirkta // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 27, p. 1.
F. Bortkevičienės žodis visuomenei: [Paleidus ją iš kalėjimo, aiškino, kad pinigai, kurių surinkta daugiau, negu reikėjo išlaisvinti ją iš kalėjimo, bus panaudoti laikraščio baudų fondui] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 29, p. 1.
Kauno apygardos teismo valstybės gynėjo padėjėjo kasacijos protestas prieš Kauno apygardos teismo 1925 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dėl „Lietuvos žinių“ redaktorės F. Bortkevičienės patraukimo atsakomybėn ir „Lietuvos žinių“ 1925 m. Nr. 153 sulaikymo ir konfiskavimo // Vyr. Tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 110–112.
Kasacinis skundas dėl „Lietuvos žinių“ 1925 m. Nr. 182 sulaikymo ir konfiskavimo bei patraukimo F. Bortkevičienės atsakomybėn: [dienraščio numerio konfiskavimas patvirtintas, kita sprendimo dalis panaikinta, bylą grąžinta Taikos teisėjui] // Vyr. Tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 112–114.
Kasacinis skundas dėl „Lietuvos žinių“ 1925 m. Nr. 182 sulaikymo ir konfiskavimo bei patraukimo F. Bortkevičienės atsakomybėn: [dienraščio numerio konfiskavimas patvirtintas, kita sprendimo dalis panaikinta, bylą grąžinta Taikos teisėjui] // Vyr. Tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 112–114.
Eina garsas nuo rubežiaus: [Karikatūroje pavaizduotas ministras pirmininkas Vytautas Petrulis, bėgantis nuo jam keliamos bylos į užsienį sveikatos taisyti. Dėl šios karikatūros „Lietuvos žinių“ atsakomajai redaktorei buvo iškelta pirmoji karikatūros byla] // Lietuvos žinios. – 1925, gruod. 20, p. 2.
Felicija Povickaitė-Bortkevičienė: [biografija skelbiama šalia žinios apie jos įkalinimą] // Lietuvos ūkininkas. – 1925, spal. 25–31 (Nr. 43), p. 2–3: portr.
Felicija Povickaitė-Bortkevičienė: [biografija skelbiama šalia žinios apie jos įkalinimą] // Lietuvos ūkininkas. – 1925, spal. 25–31 (Nr. 43), p. 2–3: portr.
Felicija Bortkevičienė // Lietuvos ūkininkas. – 1925, spal. 25–31 (Nr. 43), p. 3: portr.
Naujas bažnytinio gyvenimo lapas: Konfiskuoto „L. Ž.“ 290 Nr. karikatūra // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 1, p. 2.
Dėl ko konfiskuotos „Lietuvos žinios“: Seimo narių A. Suginto ir K. Kregždės paklausimas Krašto Apsaugos Ministeriui: [Dėl „Lietuvos žinių“ 1925 m. Nr. 290 konfiskavimo] // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 3, p. 1–2.
Dėl ko konfiskuotos „Liet. Žinios“?: Seimo narių A. Suginto ir K. Kregždės paklausimas p. Krašto Apsaugos Ministeriui: [Paklausime spausdinamas visas cenzūrai nepatikusio „Lietuvos žinių“ Nr. 290 straipsnio „Statybos ir naujų kelių ieškojimo pasekmės“ tekstas] // Lietuvos ūkininkas. – 1926, saus. 1–7 (Nr. 1), p. 2–3.
Dėl ko konfiskuotos „Liet. Žinios“?: Seimo narių A. Suginto ir K. Kregždės paklausimas p. Krašto Apsaugos Ministeriui: [Paklausime spausdinamas visas cenzūrai nepatikusio „Lietuvos žinių“ Nr. 290 straipsnio „Statybos ir naujų kelių ieškojimo pasekmės“ tekstas] // Lietuvos ūkininkas. – 1926, saus. 1–7 (Nr. 1), p. 2–3.
Ar „L. Žinios“ žemina vyriausybės autoritetą: 290 Nr. sulaikymo byla: [F. Bortkevičienės skundas krašto apsaugos ministrui ir kt.] // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 9, p. 2.
Feljetonui medžiaga: Pirmoji karikatūros byla: [Dėl V. Petrulio karikatūros „Lietuvos žiniose“ ir siūlymo nubausti „Lietuvos žinių“ redaktorę F. Bortkevičienę] // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 20, p. 1.
Konfiskuotas vakarykščias „L. žinių“ 23 Nr.: [Norima patraukti atsakomybėn ir F. Bortkevičienę] // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 30, p. 1.
Pletkų redakcijoj: [karikatūroje pavaizduota F. Bortkevičienė, prisiimanti atsakomybę už „Lietuvos žinių“ redakcijos straipsnius] // Rytas. – 1926, saus. 30, p. 1.
„Lietuvos žinios“ konfiskuotos dėl kunigo Vailokaičio skerdyklos: [Dėl konfiskuoto „Lietuvos žinių“ 1926 m. Nr. 23 straipsnio „Naujakuriai ir užsienio paskola“] // Lietuvos žinios. – 1926, vas. 4, p. 1.
Karikatūros byla: [Apie F. Bortkevičienės bylą su V. Petruliu dėl jo karikatūros ir straipsnelių apie V. Petrulį] // Lietuvos žinios. – 1926, vas. 9, p. 1.
Naujas chirurgijos propesorius: – Lauk, universitetan paskaitų skaityti! Aš su kardu geriau padarysiu operaciją, kaip visoki ten chirurgai, daktarai ir profesoriai su lancetais: [karikatūroje pavaizduoti policijos inspektorius Pijus Misiurevičius irapsišaukėlis Lietuvos universiteto chirurgijos ordinarinis profesorius Johanas Boitas, dėl šios karikatūros „Lietuvos žinioms“ buvo iškelta antroji karikatūros byla] // Lietuvos žinios. – 1926, kov. 19, p. 1.
Lietuvos žinios. – 1926, kov. 25, p. 1: [šio „Lietuvos žinių“ numerio pirmas puslapis buvo išspausdintas su tuščiais tarpais vietoj cenzūros išbraukto straipsnio].
Už ką konfiskuotas „Lietuvos žinių“ 69 numeris: [už straipsnį „Rasputino dvasia“, įdėtos to straipsnio ištraukos] // Lietuvos žinios. – 1926, kov. 27, p. 1.
Antroji „Lietuvos žinių“ karikatūros byla // Lietuvos žinios. – 1926, bal. 14, p. 1–2; bal. 15, p. 1–2.
Antroji „Lietuvos žinių“ karikatūros byla // Lietuvos žinios. – 1926, bal. 15, p. 1–2.
Pasikėsinimas ant Valstiečių Liaudininkų Sąjungos Centro. Susprogdinta „Varpo“ B-vės spaustuvė... // Lietuvos žinios. – 1927, kov. 11, p. 1.
Pasikalbėjimas su „Varpo“ b-vės direktore ir „Lietuvos Žinių“ Redaktore: [su F. Bortkevičiene dėl sprogimo „Varpo“ b-vės spaustuvėje] // Lietuvos žinios. – 1927, kov. 11, p. 2.
„Lietuvos Žinioms“ užuojautos. P. F. Bortkevičienei: [dėl spaustuvės susprogdinimo] // Lietuvos žinios. – 1927, kov. 16, p. 3.
Akcinės „Varpo“ bendrovės pranešimas // Lietuvos žinios. – 1927, kov. 25, p. 5.
Iš Palangos gyvenimo: [straipsnis atspausdintas su paliktomis tuščiomis vietomis, kur buvo cenzūros išbraukti sakiniai, todėl „Lietuvos žinių“ redaktorė F. Bortkevičienė turėjo sumokėti 100 litų baudą] // Lietuvos žinios. – 1927, liep. 11, p. 3.
Nutarimas Nr. 1212: [Kauno miesto ir apskrities komendanto Kazio Skučo nutarimas nubausti „Lietuvos žinių“ atsakomąją redaktorę F. Bortkevičienę 100 litų arba 7 paromis paprasto kalėjimo už tarpų palikimą vietoj cenzūros išbrauktų sakinių straipsnyje „Iš Palangos gyvenimo“] // Lietuvos žinios. – 1927, liep. 23, p. 3.
„Liet. Žinios“ 100 lit. pabaudos sumokėjo: [Atmetus F. Bortkevičienės skundą dėl Kauno miesto ir apskrities komendanto 1927 m. liepos 13 d. nutarimo, paskyrusio baudą už tarpų palikimą straipsnyje „Iš Palangos gyvenimo“ vietoj cenzūros iškarpymų „Lietuvos žinių“ liepos 21 d., Nr. 153] // Lietuvos žinios. – 1927, rugpj. 10, p. 1.
Susprogdinta „Varpo“ b-vės spaustuvė; Ką padarė sprogimas mūsų spaustuvei // Lietuvos ūkininkas. – 1927, Nr. 11, p. 1.
Artimiausieji liudininkai apie sprogimą // Lietuvos ūkininkas. – 1927, Nr. 11, p. 2.
„Lietuvos Žinių“ platinimo mėnesis: [F. Bortkevičienės karikatūra, piešta Rimto Kalpoko, pasirašiusio Er-ka-ka slapyvardžiu] // Spaktyva. – 1927, Nr. 5/6, p. 4.
„Lietuvos Žinių“ nešvari demagogija: [dėl užuojautų F. Bortkevičienei] // Lietuvos aidas. – 1928, kov. 17, p. 5.
Atviras laiškas „Lietuvos Aido“ redakcijai: [Dėl „Lietuvos aido“ 1928 m. kovo 17 d. straipsnelio „Lietuvos Žinių“ nešvari demagogija“, kuriame teigiama, kad F. Bortkevičienei niekas negrasino ir redaktore ji tik pasirašinėjusi, tad užuojautos jos adresu nereikalingos] // Lietuvos žinios. – 1928, kov. 19, p. 2.
„Lietuvos Žinių“ žinios: italų atstovo susirašinėjimas su redaktore Bortkevičiene: [satyrinis eilėraštis] / Rakštis: [Mykolas Vaitkus] // Garnys. – 1928, Nr. 6, p. 4–5.
1905–XXV–1930: Felicija Bortkevičienė: [laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ priede, skirtame jo 25 metų jubiliejui] // Iliustruota „Lietuvos Ūkininko“ apžvalga: nemokamas priedas. – 1930, Nr. 4, p. 1.
„L. Ū.“ dabartiniai leidėjai: [laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ priede, skirtame jo 25 metų jubiliejui] // Iliustruota „Lietuvos Ūkininko“ apžvalga: nemokamas priedas. – 1930, nr. 4, p. 3.
Kaip kas praleido atostogas: [Valstiečiai liaudininkai, griaunantys Kauno Soboro pamatus, F. Bortkevičienė ir M. Sleževičius] // Vapsva. – 1931, Nr. 7, p. 3.
Slaptas apsiginklavimas: [Karikatūroje kademų smalą pila L. Bistras, nagus galanda liaudininkai F. Bortkevičienė ir M. Sleževičius, bačkos dugną gadina tautininkas N. Rastenis, socialdemokratų pristatymą repetuoja S. Kairys] // Diena. – 1932, saus. 31, p. 8.
Karnavalo šposai, arba visi apsiriko: [Boriso Jermolajevo karikatūroje pavaizduota F. Bortkevičienė, tariamai flirtuojanti su „Lietuvos aidu“ ir su krikščionimis demokratais] // Diena. – 1932, vas. 7, p. 2.
Bergždžioj priedangoj: [Karikatūroje F. Bortkevičienė, bandanti pridengti valstiečių liaudininkų nesutarimus, šalia jos M. Sleževičius ir V. Kvieska] // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 17, p. 2.
Mūsų spauda antrojo šimtmečio angoj: „Lietuvos žinios“ ir jų redakcijos darbuotojai / J. P. [Justas Paleckis] // Laiko žodis. – 1933, Nr. 5, p. 3: iliustr.
Kolegos – svečiai: „Na ir laikai, net ši kuklioji pradėjo dažytis...“: [Šioje Sergej Civinski karikatūroje besidažanti pavaizduota Felicija Bortkevičienė, nes ir laikraštyje „Lietuvos žinios“ naudotas spalvotas šriftas] // Sekmadienis. – 1933, rugpj. 20, p. 1.
Garsieji Lietuvos žmonės kalėjime: [rašo ir apie 1925 m. pabaigoje suimtą dėl spaudos bylos F. Bortkevičienę] // Lapas. – 1933, spal. 22, p. 2.
Iš „Lietuvos žinių“ istorijos / F. Bortkevičienė // Lietuvos žinios. – 1934, birž. 19, p. 5–6: portr.
Svėrėjas... „Dabar jau bus lygsvara“...: [Karikatūroje apie dar vieną Kauno komendanto V. Braziulevičiaus įsakymą spaudai tvarkyti su „Lietuvos žinių“ laikraščiu pavaizduota Felicija Bortkevičienė] // Sekmadienis. – 1934, rugs. 9, p. 1.
Šiuose namuose Laisvės alėja 60: [dabar Laisvės al. 84] po did. karo įsikūrė „Lietuvos žinios“ ir „Varpo“ bendrovė // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 8.
Rūmai, esą Gedimino g. 38: [dabar Gedimino g. 46], kuriuose dabar redaguojamos, spausdinamos ir administruojamos „Lietuvos žinios“... // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 8.
Jubiliatas vaizduose // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 3.
Felicija Bortkevičienė: [portr.] // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 21.
Šioje architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893 03 10 Linkaučiuose, Linkuvos valsč. – 1993 05 21 Vilniuje) 130-osioms gimimo metinėms paminėti skirtoje parodoje pasivaikščiosime po Laikinąją sostinę tokią, kokią ją įsivaizdavo ir bandė kurti vienas žymiausių Kauno architektų. Parodoje nemėginame atskleisti visų architekto sumanymų, nesiekiame konceptualaus jo kūrybos vertinimo, nesigiliname į jo asmenybės vingius, tiesiog chronologiškai einame nuo objekto prie objekto rodydami, ką architektas V. Landsbergis-Žemkalnis Kaunui yra sukūręs, kas neišliko ar labai pasikeitė, bet vis tiek paliko ryškų pėdsaką Kauno architektūroje. V. Landsbergis-Žemkalnis jau buvo pristatytas parodoje „Laikinosios sostinės architektai“, taip pat keliose kitose Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro rengtose parodose. Šiuo pasivaikščiojimu, skirtu specialiai V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotiems ar rekonstruotiems namams tarpukario Kaune, siekiame atkreipti dėmesį, kiek daug ir kokių įsimintinų objektų galime sieti su šio talentingo, Romoje mokslus baigusio architekto vardu. Architekto kelią Kaune pradėjęs įsimintinu savo pusbrolio Juozo Landsbergio namu, pastatęs pirmąjį daugiaaukštį Kaune (Mozės Chaimsono namą), jis ir toliau projektavo daug gyvenamųjų namų, kurie savaip žavūs. Bet kūrybinę brandą jis pasiekė suprojektavęs ir pastatęs tokius svarbius ir didelius visuomeninės paskirties objektus kaip „Pienocentras“ (pastatas įvertintas garbės diplomu už architektūrą 1937 m. Paryžiaus parodoje), Kauno apskrities savivaldybės rūmai, Kūno kultūros rūmai, Tyrimų laboratorija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (už šį pastatą autorius pirmasis gavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ką tik įsteigtą apdovanojimą: „Darbo žvaigždės“ pirmo laipsnio ordiną). V. Landsbergio-Žemkalnio architektūros stilių galima apibūdinti kaip funkcionalų modernizmą, kurio ryškiausias pavyzdys yra Tyrimų laboratorija. Kai kuriems objektams V. Landsbergis-Žemkalnis projektavo ir baldus bei kitas vidaus interjero detales. Jo projektuotų baldų ir dabar galima pamatyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, Antano Žmuidzinavičiaus memorialiniame muziejuje, Tado ir Julijos Petkevičių name, dabartiniame Kauno muzikiniame teatre ir kitur. Kurdamas vidaus interjerą V. Landsbergis-Žemkalnis bendradarbiavo ir su kitais architektais (įsimintiniausias to pavyzdys – J. Muralio kirpyklos interjeras, kurtas architekto Arno Funko) ir, aišku, su įvairių sričių inžinieriais, statybų rangovais, baldų gamybos meistrais. Tad kviečiame pakeliauti po architekto V. Landsbergio-Žemkalnio Kauną ir surasti jame sau mielų kampelių.
Archt. inž. Landsbergis // Naujoji Romuva. – 1934, Nr. 160, p. 91.
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis su Aldona Jablonskyte savo namuose K. Donelaičio g. 16. 1937. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2019, l. 8.
LAK pirmininkas prof. Zigmas Žemaitis ir architektas Vytautas Landsbergis Kauno LAK aerodrome. 1935. LAM GEK 12023.
1. Bankininko, Lietuvos kariuomenės teismo teisėjo, pulkininko leitenanto, V. Landsbergio-Žemkalnio pusbrolio Juozo Landsbergio namas. Pastatytas 1926 m. pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą iš S. Nekrošienės 1925 08 25 įsigytame sklype Kalnų g. 8A (vėliau V. Putvinskio g. 8A, o dabar V. Putvinskio g. 14).
Name buvo įsikūrusi Prancūzijos pasiuntinybė. Pats V. Landsbergis-Žemkalnis noriai pozavo šio namo statybos nuotraukoms, tai buvo pirmasis jo statinys Kaune, kuriam vykdė statybos techninę priežiūrą pagal savo parengtą projektą. Namo savininkas J. Landsbergis dėl šeimyninių aplinkybių bei asmeninių priežasčių (apie tai daugiau virtualioje parodoje „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“) šiame name gyveno neilgai.
J. Liandsbergis Apdraudimo Draugijos „Lietuva“ Valdytojas // Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas / spaudai paruošė H. Serafinas. – Kaunas, 1933, p. 420.
Juozo Landsbergio pareiškimas Kauno m. valdybai dėl leidimo statyti namą Kalnų g. 8, statybos priežiūrą pavedant arch. Vytautui Landsbergiui. 1926 04 19. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 1.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasadas iš sodo. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 5.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasadas iš gatvės. Situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 7.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 9.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasado piešinys. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 8.
J. Landsbergio gyvenamo namo pastatymo Kaune, Kalnų g. 8 Nr. projektas. 1 a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1926 04 19. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 3.
Juozo Landsbergio namo Kaune, V. Putvinskio g. statyba. Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Be kepurės sėdi namo projekto autorius V. Landsbergis. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 2.
Juozo Landsbergio namo Kaune, V. Putvinskio g. statyba. Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Be kepurės sėdi namo projekto autorius V. Landsbergis. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 2.
Bankininko, architekto Vytauto Landsbergio pusbrolio, Juozo Landsbergio namas Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14). Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 1.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a, statybos nuotraukos. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 94.
J. Landsbergiui žemės sklypo Kalnų g-vėje 8 Nr. raudonosios linijos braižinys: [reikalingas dėl sklypo tvoros]. Arch. Vyt. Landsbergis. 1927 05 18. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 5.
Gyvenamasis namas: [arch. V. Landsbergio projektuotas J. Landsbergio gyvenamasis namas, pastatytas 1926 m.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 37.
Sandleris Solomonas, g. 1902 m. Šiauliuose. Paso kortelės nuotr. Kaunas. 1920 05 31. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 5637.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
S. Sandlerio namai Kaune, Maironio g-vė N. 4. Arch. Vyt. Landsbergis: [projekto fasado piešinio kopija]. [1926–1927]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 86.
„Varpo“ b-vės spaustuvės patalpų Kaune, Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46) rekonstrukcijos projektas. 1 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1927. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 1.
„Varpo“ b-vės spaustuvės patalpų Kaune, Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46) rekonstrukcijos projektas. 2 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1927. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 2.
„Varpo“ b-vės spaustuvės mūrinio sandėlio Kaune, Gedimino g. 38 projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 6.
Rūmai, kuriuose gimė, augo ir gyvena „Lietuvos žinios“ / J. Bubnys: [nuotr. prie str.] // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 8.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 1.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 2.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 3.
Baldų fabriko ir lentpjūvės „Universal“ raštas arch. V. Landsbergiui dėl durų pagal arch. V. Landsbergio projektą rekonstruojamame M. Yčo name Laisvės al. 4 (dabar Laisvės al. 10). Kaunas. 1928 09 27. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 201, l. 5.
Baldų fabriko ir lentpjūvės „Universal“ raštas arch. V. Landsbergiui dėl durų pagal arch. V. Landsbergio projektą rekonstruojamame M. Yčo name Laisvės al. 4 (dabar Laisvės al. 10). Kaunas. 1928 09 27. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 201, l. 5.
Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus gyvenamo namo Kaune, Kalnų g. (dabar V. Putvinskio g. 64, A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus) projektas: [neįgyvendintas projekto variantas, namas pastatytas pagal kitą projektą]. Fasadas. 1 a., 2a., 3 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 649, l. 18.
Antano Žmuidzinavičiaus namo Kaune, Kalnų g. 38 (dabar V. Putvinskio g. 64) trečio aukšto pristatymo projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928 10 24: [leista 1929 01 31]. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6313, l. 4.
Antanas Žmuidzinavičius savo dirbtuvėje name V. Putvinskio g. 40. Kaunas. 1931. ČDM ŽFp 241.
Antanas Žmuidzinavičius su draugais prie savo namo V. Putvinskio g. 40 sodo vartelių, terasos namo kieme. Kaunas. 1934. ČDM ŽFp 198.
Antanas Žmuidzinavičius su draugais prie savo namo V. Putvinskio g. 40, sode prie fontano, antras iš dešinės, šalia jo priklaupęs J. Nemeikša. Kaunas. 1934. ČDM ŽFp 199.
Dailininkas A. Žmuidzinavičius su M. Nemeikšaite, J. Nemeikša ir nenustatyta pora savo name V. Putvinskio g. 40. Kaunas. 1934 12. ČDM ŽFp 243.
Antanas Žmuidzinavičius savo dirbtuvėje V. Putvinskio g. 40: [su dedikacija J. Zikarui „Brangiam Draugui Juozui Zikarui A. Žmuidzinavičius. 1936. X. 31“]. Kaunas. 1936 10 31. ČDM G 154556.
Dirbtuvėje V. Putvinskio g. 40 ant sofos prie kilnojamųjų mažų staliukų su kavos puodeliais. Pirmas iš kairės krepšininkas P. Lubinas, šalia A. Žmuidzinavičius, M. Žmuidzinavičienė, dvi vienuolės, M. ir J. Nemeikšos ir nežinoma moteris su skrybėle. 1939. ČDM ŽFp 271.
[Antano Žmuidzinavičiaus] gyvenamasis namas, V.Putvinskio g. 64 // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas: Kopa, 2013, p. 176–177.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Fasadai, situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 628, l. 1 a.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 3.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 3.
Kauno m. burmistro J. Vileišio, Kauno m. techniko E. Fryko ir sekretoriaus V. Saulevičiaus raštas Kauno m. policijos III nuovados viršininkui dėl arch. V. Landsbergio atsisakymo vykdyti Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1928 10 17. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 4.
Kauno m. burmistro J. Vileišio, Kauno m. techniko E. Fryko ir sekretoriaus V. Saulevičiaus raštas Kauno m. policijos III nuovados viršininkui dėl arch. V. Landsbergio atsisakymo vykdyti Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1928 10 17. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 4.
Dr. J. Basanavičius Kauno karo ligoninėj (dabar pavadintoj jo vardu) gydymosi metais // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 16, p. 131.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka: [remonto pradžia]. Kaunas. 1929 04 21. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 4.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka: [Karo ligoninės didieji rūmai remonto pradžioje]. Kaunas. 1929 04 21. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 5.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka. Kaunas. 1929 04 28: [naujai pralaužtas koridorius]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 6.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka. Kaunas. 1929 05 04: [remontuojamas namas ir statybos sandėliai]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 7.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos patvirtintas projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 589, l. 4.
Lietuvos universiteto akių ir ausų ligų klinika ir jos statomieji rūmai: pasikalbėjimas su prof. Radzvicku ir archit. Vyt. Landsbergiu: [projekto piešinys prie str.] // Lietuvos aidas. – 1929, liep. 20, p. 3.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotrauka. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 56.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotrauka. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 57.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotraukos: [Nuotraukose arch. V. Landsbergis ir tuo metu dar studentas A. Lukošaitis]. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 58.
Lietuvos universiteto akių, ausų, nosies ir gerklės klinika. Jokūbo Skrinsko nuotr. iš albumo „Kaunas“. 20 a. 4 deš. KMM GEK 10837/20.
Lietuvos universiteto akių klinika. Operuoja gydytoja Ona Landsbergienė. Kaunas. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1730, l. 2.
Lietuvos universiteto akių klinika. Operuoja gydytoja Ona Landsbergienė. Kaunas. 1936. LLMA, f. 81, ap. 1, 2045, l. 27.
Vytauto Didžiojo Universiteto akių, ausų ir nosies ligų klinika // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 25.
Vanda Mingailaitė-Tumėnienė, studijų metu: [nuotr.] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. [44].
Justinas Tumėnas: [portr.] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. [5].
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 9.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. Rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 3.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. 1 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 4.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. 2 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 5.
L. Šmulovskio ir sūnų bendrovės Kaune, Prezidento g. 17, sąskaita inž. V. Landsbergiui už spynas, rankenas durims, skardas stogui ir kitus metalo gaminius V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 11 04. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 28.
Elektromechaniko Prano Opo, Kaunas, Aušros g. 16, pasiūlymas dėl elektros instaliacijos V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 06 11. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 26.
Elektromechaniko Prano Opo, Kaunas, Aušros g. 16, pasiūlymas dėl elektros instaliacijos V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 06 11. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 26.
A. Vitkino, Kaunas, Lasivės al. 41, sąskaita inž. V. Landsbergiui už V. Tumėnienės namo stogą. Kaunas. 1929 12 07. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 30.
V. ir J. Tumėnų namas Parodos gt. 12 A Kaune, pastatytas 1929 metais // Mano atsiminimai / Dr. V. Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: išleista autoriaus lėšomis, 1957, įklij.
Justino Tumėno gyvenamasis namas Kaune, Parodos g-vėje Nr. 12 a: [namo projektas arch. V. Landsbergio] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. 57.
Justinas Tumėnas su mokytoju Kontrimu savo namo kieme: [Kaune, Parodos g. 12 a, dabar Parodos g. 18] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. 59.
Sutartis tarp namų savininko Katalikų veikimo centro ir architekto Vytauto Landsbergio dėl Katalikų veikimo centro pastato Laisvės al. 31 a (neišlikęs) rekonstrukcijos. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 56, l. 31.
Katalikų veikimo centro namų Laisvės alėja Nr. 31 projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 637, l. 1.
P. Šalčius su žmona Antanina ir vaikais Giedre ir Algimantu. 1935 // Profesorius Petras Šalčius: jo kooperacinė, pedagoginė ir mokslinė veikla / Vincentas Lukoševičius. – Vilnius: Margi raštai, 2004, įklij.
Rašytoja Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė... // Aidai. – 1959, Nr. 5, p. 228
Petro Šalčiaus gyvenamasis namas Kaune, V. Putvinskio g. 6 (dabar V. Putvinskio g. 12), projektas arch. V. Landsbergio. Fotonuotrauka. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1088, l. 1.
Kooperatininko Petro Šalčiaus gyvenamasis namas, statytas 1930 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą, V. Putvinskio g. 6, dabar V. Putvinskio g. 12. Kaunas. 1982: [nuotraukos kopija, dovanota KAVB M. Strukčinsko].
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Fasado pakeitimo eskizas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931 06 08. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 10.
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 1.
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Orkestro patalpos. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 7.
Valstybės teatras Kaune: [1930 m. rekonstrukcija arch. V. Landsbergio]. Nuotrauka rekonstrukcijos metu, joje užfiksuotas ir arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 715, l. 1.
Scenos rekonstrukcijai ir praplėtimui Valstybės teatre išgriautos teatro sienos iš Kęstučio g. V. Landsbergio nuotr. Kaunas. 1930 05. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 110.
Vedamos naujos Valstybės teatro praplėtimo sienos... Padėtis 1930 m. birželio mėn.; liepos mėn.: [nuotraukoje viršuje teatro rekonstrukcijos autorius, arch. V. Landsbergis]. Kaunas. 1930 07. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 111.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Valstybės teatro minkštasuoliai, antro aukšto antrasis fojė, arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, 1930. Fotografija. In: LLMA, f. 81, ap. , b. 1452, l. 109 // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 128.
Mozės Chaimsono daugiabutis gyvenamasis namas Kaune, Maironio g. 5 (dabar Maironio g. 13). Projektas arch. V. Landsbergio. Fasado piešinys. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 640, l. 7.
Architektų iš Rygos M. Ornidoff ir M. Herzberg pastato piešinys, kuriuo pasinaudojo V. Landsbergis, projektuodamas Mozės Chaimsono daugiabutį gyvenamąjį namą. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 640, l. 3.
Mozės Chaimsono daugiabutis gyvenamasis namas Kaune, Maironio g. 5 (dabar Maironio g. 13). Jokūbo Skrinsko nuotr. iš albumo „Kaunas“. 20 a. 4 deš. KMM GEK 10837/30.
Aukščiausias Kaune septynių aukštų namas Maironio gatvėje...: [nuotr. Foto Press] // Naujas žodis. – 1930, Nr. 23/24, p. 46.
M. Chaimsono gyvenamasis namas: [vienas pirmųjų Kauno daugiaaukščių, buvo Maironio g. 5, dabar Maironio g. 13]. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 726, l. 1.
M. Chaimsono gyvenamasis namas: [vienas pirmųjų Kauno daugiaaukščių, buvo Maironio g. 5, dabar Maironio g. 13] // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [red. Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 18.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Laisvės al.; Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 151, l. 9.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Laisvės al.; Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 151, l. 9.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 611, l. 24.
Pienocentro rūmai Kaune: [nuotr.] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga. 1931 metai“ [„Pienocentro“ metų apyskaita]. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, 1931, p. 5.
„Pienocentro“ rūmai Kaune: [Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55), pastatyti 1931 m. pagal arch. V. Landsbergio projektą] // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 12, p. 195.
„Pienocentras“. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/4.
Kaunas, Laisvės al.: [Matosi ir „Pienocentro“ vitrinos]. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/17.
„Pienocentro“ interjeras: [„Pienocentro“ posėdžių salė su Br. Elsbergo projektuotais baldais]. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/18.
Arch. Arno Funko kurtas J. Muralio kirpyklos interjeras V. Landsbergio projektuotame „Pienocentro“ pastate Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55). Moterų skyrius: Vidaus įrengimas ir baldai // [Architekto Arno Funko darbai, 1930–1935] [grafika]: [nuotraukų albumas]. – Kaunas, [s.n.], [1936].
Arch. Arno Funko kurtas J. Muralio kirpyklos interjeras V. Landsbergio projektuotame „Pienocentro“ pastate Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55). Vyrų skyrius. Moterų skyrius: Vidaus įrengimas ir baldai // [Architekto Arno Funko darbai, 1930–1935] [grafika]: [nuotraukų albumas]. – Kaunas, [s.n.], [1936].
„Pienocentro“ 1936 metų Taryba: [„Pienocentro“ rūmų posėdžių salėje, matosi aplinka ir baldai, projektuoti Br. Elsbergo] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 11.
„Pienocentro“ 1936 metų Revizijos Komisija: [„Pienocentro“ rūmų posėdžių salėje, matosi aplinka ir baldai, projektuoti Br, Elsbergo] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 15.
Vaikų ligoninė: [Vatikano diplomatinė atstovybė (nunciatūra), 1932 m. pertvarkyta į vaikų ligoninę. Projektas arch. Vytauto Landsbergio. 1930. Pastatyta 1931. Buvo V. Putvinskio g. 34, dabar V.Putvinskio g. 56, Kauno menininkų namai] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 25.
Vaikų ligoninė: [V. Landsbergio projektuotos nunciatūros, tuo metu jau Vaikų ligoninės, nuotrauka]. 20 a. 4 deš. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 60.
V. Vaikų Ligoninė ir V. D. Un-o Vaikų Klinika Putvinskio gatvėje Nr. 34, Kaune...: [projektas arch. V. Landsbergio, 1930 m., pastatyta 1931 m., Vaikų ligoninė nuo 1932 m., dabar V. Putvinskio g. 56, Kauno menininkų namai] // Mano atsiminimai / Dr. V. Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: išleista autoriaus lėšomis, 1957, įklij.
Kauno centrinis tuberkuliozės dispanseris: [įsteigtas V. Putvinskio g. 34 vietoj Vaikų ligoninės]: Jul. Miežlaiškio nuotr. // Sveikata ir darbas. – 1940, Nr. 16, p. 625.
Vatikano diplomatinė atstovybė: [1932 m. pertvarkyta į Vaikų ligoninę, projektas arch. V. Landsbergio (1930), pastatyta 1931, buvo V. Putvinskio g. 34, dabar V. Putvinskio g. 56] // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [red. Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 3.
D-ras Juozas Žemgulys...: [namo K. Donelaičio 4 (dabar K. Donelaičio g. 14) savininkas nuo 1931 iki 1935 m.] // Medicina. – 1930, Nr. 5, p. [307].
D-ro Juozo Žemgulio mūrinio gyvenamojo namo Duonelaičio gatvėje: [K. Donelaičio g. 4, dabar K. Donelaičio g. 14] projektas. Arch. Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 636, l. 4.
Klimas Sergėjus, g. 1885 10 08 Kazliškiuose, Marijampolės apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1939 03 12. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 924.
Agronomo Sergijaus Klimo prašymas Kauno m. valdybai leisti statyti sklype Kęstučio g. 7 trijų aukštų gyvenamąjį namą. Kaunas. 1931 05 30. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 1.
Sergijaus Klimo mūro gyvenamojo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatyta 1939]. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 10.
Sergijaus Klimo gyvenamo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Arch. V. Landsbergis. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatytas 1939]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 643, l. 1.
Sergijaus Klimo gyvenamo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Arch. V. Landsbergis. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatytas 1939]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 643, l. 1.
Statybos skyriaus vedėjo raštas Kauno apygardos teismo III nuovados Teismo tardytojui dėl architekto Vytauto Landsbergio atsakomybės už nelaimingus atsitikimus Sergijaus Klimo namo statyboje, kaip vykdžiusio šio namo statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1932 09 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 4.
Marijos ir Prano Mašiotų mūrinio gyvenamo namo Kaune, Duonelaičio g-vėj Nr. 2 projektas. Fasadas. Projektas ir techn. priežiūra inž., arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931 07 21. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1075, l. 3.
Marijos ir Prano Mašiotų namo Kaune, K. Donelaičio g. 2, projektas. Pirmo a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 635, l. 2.
Marijos ir Prano Mašiotų namo Kaune, K. Donelaičio g. 2, projektas. Antro a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 635, l. 2.
Pranas Mašiotas, gen. Jonas Bulota su žmona, Marija Mašiotienė (žmona) ir Donatas Mašiotas (sūnus) Mašiotų namuose. Foto Atelier M. Smečechausko. Kaunas, Laisvės al. 36. 1934. MLLM GEK 15657.
Architektas Vytautas Landsbergis su sūnumi Vytuku savo name K. Donelaičio g. 16. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2019, l. 4.
Vytauto Landsbergio namas – biuras K. Donelaičio g. 16 (dabar K. Donelaičio g. 38). Kaunas. 1932. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2087, l. 18, nuotr. 66.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų garažo ir butų šoferiams projektas. Fasadas iš Vytauto pr. pusės ir 3 a. planas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1932 07 15. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 540, l. 3.
Sutartis tarp Kauno apskrities valdybos ir architekto Vytauto Landsbergio dėl apskrities savivaldybės rūmų statybos. Kaunas. 1933 05 13. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 75, l. 14.
Sutartis tarp Kauno apskrities valdybos ir architekto Vytauto Landsbergio dėl apskrities savivaldybės rūmų statybos. Kaunas. 1933 05 13. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 75, l. 14.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. 37–38.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. 37–38.
Naujų Kauno apskr. savivaldybės rūmų bendras vaizdas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. virš.
Valstybės Saugumo Departamento rūmai: [nuotr.] // Policija. – 1933, Nr. 21, p. 342.
Kauno apskrities savivaldybės rūmai: [nuotr.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 31.
S. Čiurlionienės kalbos šeštadieniai. V. Zubovo filmuotos akimirkos: Sofija pasitinka prie savo namų Žemaičių g. kalbininką P. Joniką; praeina M. ir K. Gregorauskai; diskutuoja kalbininkas A. Salys; Sofija visus vaišina kava. Kaunas. 1940. Filmuoti kadrai iš S. Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus.
S. Kymantaitė-Čiurlionienė // Aukštyn: moterų kūrybos almanachas / redagavo Bronė Buivydaitė. – Kaunas: [s.n.], 1930, p. 139: [nuotraukos originalas, darytas 1928 m., saugomas MLLM].
P. Sofijos Čiurlionienės mūro gyvenamų namų Kaune, Žemaičių g-vė 8 Nr. projektas. Projektas ir techninė priežiūra arch. Vyt. Landsbergis. 1932 07 16. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 10267, l. 5.
Sofijos Čiurlionienės namas, Žemaičių g. 12 (dabar Žemaičių g. 10), projektas arch. V. Landsbergio. Foto nuotrauka. Kaunas. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1089, l. 1.
Sofijos Čiurlionienės namas, Žemaičių g. 12 (dabar Žemaičių g. 10), projektas arch. V. Landsbergio. Foto nuotrauka. Kaunas. 1934. Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinis kambarys – muziejus, f. 44 a.
[Sofijos Čiurlionienės namas Žemaičių g. 12, dabar Žemaičių g. 10, projektas arch. V. Landsbergio, namo 2015 m. nuotr. ir tekstas L. Preišegalavičienės] // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 57–58.
Petkevičius Tadas, g. 1893 03 27 Šiauliuose. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1920 06 09. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 5605.
Jablonskytė-Petkevičienė Julija, g. 1896 04 14 Jelgavoje, Latvija. Kaunas. 1940 04 12. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1511
Tado ir Julijos Petkevičių gyvenamojo namo Kaune, Perkūno a. 1 (dabar Perkūno al. 25) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1932. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5721, l. 19.
P. p. Julijos ir Tado Petkevičių statomų namų situacinis planas, fasadas. Projektas arch. Vyt. Landsbergio. Kaunas. 1932. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5721, l. 20
[Sieninės spintos virtuvėje ir sieninės lentynos po laiptais iš pirmo į antrą aukštą J. Jablonskytės-Petkevičienės namuose, dabar Perkūno al. 25. Baldai projektuoti arch. V. Landsbergio. L. Preišegalavičienės 2010 m. nuotr.] // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 103.
Tado ir Julijos Petkevičių namas, dabar Perkūno al. 25. Kaunas. 20 a. 4 deš. nuotr. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1768, l. 11 a.
Tado ir Julijos Petkevičių namas, dabar Perkūno al. 25. Kaunas, 20 a. 4 deš. Nuotr. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1768, l. 18.
Fiziško Auklėjimo Rūmų eskizai: [pagal arch. V. Landsbergio projektą 1934 m. pastatytų Kūno kultūros rūmų, 1931 m. vadintų Fiziško auklėjimo rūmais, pirmo projekto maketo ir situacijos plano nuotrauka prie V. Landsbergio str. „Fiziško auklėjimo rūmai (eskizas – projektas)“] // Fiziškas auklėjimas. – 1931, Nr. 2, įklij. po p. 114.
Pirmasis kūno kultūros rūmų projektas. Dabar baigiami statyti k. k. r. truputį kitoki: [maketo nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 9, p. 122.
Fiziško auklėjimo rūmų projektas: [su pastaba, kad rūmai pastatyti pagal šiuos braižinius ir statybos priežiūros komisijos priimti 1934 12 13]. Gatvės fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1934. LLMA, F. 81, ap. 1, b. 546, l. 6.
Fiziško auklėjimo rūmų projektas: [su pastaba, kad rūmai pastatyti pagal šiuos braižinius ir statybos priežiūros komisijos priimti 1934 12 13]. Fasadas iš kiemo pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1934. LLMA, F. 81, ap. 1, b. 546, l. 7.
Valstybinio stadiono projektas: [neįgyvendintas]. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 546, l. 1.
Kūno kultūros rūmų pamatų pašventinimas: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 427.
Apie statomus Kūno kultūros rūmus // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 429.
Pašventintas Kūno kultūros rūmų kertinis akmuo / Alf.: [Alfonsas Vytautas Braziulis] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 428.
Naujai statomų kūno kultūros rūmų paskirtis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 40, p. 616.
Pradžios mokyklų inspektoriai prie stat. kūno kultūros rūmų: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 42, p. 465.
Kūno Kultūros Rūmai // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, priešlap.
Kūno Kultūros Rūmų paskaitų salė: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 41, p. 622.
K.K. Rūmų didžioji mankštos salė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 163.
K.K. Rūmų mažoji mankštos salė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 166.
K.K. Rūmų didžioji auditorija paskaitos metu: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 169.
Kūno Kultūros Rūmų bufetas: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 191.
K.K. Rūmų rūbinė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 195.
Valstybinio stadiono projektas: [projektas arch. V. Landsbergio, neįgyvendintas] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 159.
Kūno Kultūros rūmai: [nuotr.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 32.
Kauno miesto ligonių kasų rūmų projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio ir A. Novickio. Kaunas. 1933 03 02. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 677, l. 13.
KMLK Rūmų projektas: [V. Landsberrgio projekto piešinys prie A. Novickio straipsnio „K. m. Ligonių Kasos rūmų statyba] // Darbo sveikata. – 1933, Nr. 3/4, p. 79.
KMLKL Rūmų statyba: [nuotrauka prie A. Novickio straipsnio „K. m. Ligonių Kasos rūmų statyba“] // Darbo sveikata. – 1933, Nr. 3/4, p. 79.
Naujieji KMLK rūmai: [nuotrauka prie A. Jasiūno straipsnio „KMLK naujieji rūmai“] // Sveikata ir darbas. – 1934, Nr. 6, p. 203.
KMLK operacijų salė: [nuotrauka prie A. Jasiūno straipsnio „KMLK naujieji rūmai“] // Sveikata ir darbas. – 1934, Nr. 6, p. 225
Tyrimų laboratorijos pastato projektas. Fasado eskizas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1935. LCVA, f. 3, ap. 1, b. 236, l. 1.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
[Tyrimų laboratorijos pastatas, projektas arch. V. Landsbergio, konstruktorius A. Rozenbliumas] // Profesorius Anatolijus Rozenbliumas / Algimantas Nakas. – Vilnius: „Technika“, 2002, p. 38.
Tyrimų laboratorijos Kaune, Radvilėnų pl., projektas arch. V. Landsbergio, fasado nuotrauka. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 51.
Tyrimų laboratorijos Kaune, Radvilėnų pl., projektas arch. V. Landsbergio, fasado nuotraukos. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 55.
Tyrimų laboratorija (dabar – Technologijos universitetas) // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [redaktorius Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 2.
Elžbietos Rimkevičaitė mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Gatvės fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 7.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Šono fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 8.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Kiemo fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 9.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Pirmo aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 4.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Antro aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 5.
Elžbietos Rinkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Antro aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 5.
Erazmo Lenartavičiaus dviejų aukštų mūrinio namo Žemaičių g. 40 projektas. [1934]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 653, l. 1.
Juristas Raulinaitis Pranas Viktoras, g. 1895 09 23 Marijampolės apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1925 09 15. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 44499.
Prano Viktoro Raulinaičio gyvenamojo namo Maironio ir Putvinskio gatvių kampe (dabar V. Putvinskio g. 57) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1934 06 11. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6304, l. 6.
D-ro P. V. Raulinaičio namo Maironio / V. Putvinskio gatvių kampe (dabar V. Putvinskio g. 57) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1934 06 19. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 646, l. 4.
Dariaus ir Girėno Mauzolėjus Kauno kapuose...: [nuotr. 1935 m. pagal arch. V. Landsbergio projektą pastatyto mauzoliejaus] // Sveikata ir darbas. – 1938, Nr. 7, p. 300.
Dariaus ir Girėno karstai įrengtame Kauno kapuose mauzoleume: [nuotr.] // Ūkininkas – vyrų žygiai, 1938, liepos 14, p. 1.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. 1934 11 25 – 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 1.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse lakūnų kapo piešinys: [su arch. V. Landsbergio pastaba, kad piešinys ne jo]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 2.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. 1935 02 29. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 4.
Mačiulis Petras, g. 1895 03 05 Bimbuose, Rokiškio apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1922 02 15. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 29235.
Petro Mačiulio gyvenamojo namo Kaune, K. Donelaičio g. 25 c (dabar K. Donelaičio g. 57) projektas. 1 a. planas, Rytų ir Pietų fasadai. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1935 08 24. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 654, l. 1.
Pr. Dailidė, naujas „Eltos“ direktorius // Naujoji Romuva. – 1935, Nr. 31/32, p. 592.
Prano Dailidės gyvenamojo namo Kaune, Dzūkų g. 1 a (dabar Dainavos g. 5 / Dzūkų g. 3) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931 07 15: [pastatytas 1935]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 656, l. 1.
Diplomato, žurnalisto, visuomenės veikėjo Prano Dailidės namas Kaune, Dzūkų g. 1 a (dabar Dainavos g. 5 / Dzūkų g. 3). Fotonuotrauka. Kaunas. 1936. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1090, l. 1.
Centralinė Pienocentro pieninė Kaune // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 142.
Pienocentro pieno produktų išvežiotojai Kaune: [prie „Pienocentro“ centrinės pieninės] // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 138.
Pienocentro pieno produktų išvežiotojai Kaune: [prie „Pienocentro“ centrinės pieninės] // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 143.
Pienocentro Kauno pieninė: [statyta 1935–1936, vienas projekto autorių arch. V. Landsbergis] // Pienocentro grietininiai valgomieji ledai. – Kaunas, 1938, p. 3.
Pienocentro centralinės pieninės Kaune kondensuoto pieno gamybos skyrius // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 132.
Pienocentro centr. Pieninės Kaune bonkų plovimo, pilstymo ir uždarymo skyrius // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 135.
Jo Ekscelencija, Krašto Apsaugos Ministeris, Pulk. Leit. Juozas Papečkys // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 26, p. 208.
Juozo Papečkio namo Kaune, Vaižganto g. 15 (dabar Vaižganto g. 23) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 657, l. 5.
Juozo Papečkio namo Kaune, Vaižganto g. statybos revizinė apyskaita. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 39–42.
Bagdono Laucevičiaus raštas J. Papečkiui dėl centralinio šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos J. Papečkio name įrengimo pagal V. Landsbergio pateiktą užklausą. 1935 04 25. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 73.
A. Šeliugino raštas J. Papečkiui dėl atsiskaitymo už namo tvorą su arch. V. Landsbergio pastaba. 1936 06 24. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 75.
Arch. V. Landsbergio projektuoto Juozo Papečkio namo nuotrauka. Stanislovas Lukošius. Kaunas. 1957. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 101.
Pramonės, prekybos ir amatų rūmų projekto piešinys. Arch. Vyt. Landsbergis. 1937 04 18. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 72.
Prekybos rūmai: [Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, pastatyti pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą 1937–1939 m. K. Donelaičio g. 2 b, dabar K. Donelaičio g. 8, KAVB. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų iškilmingas atidarymas buvo 1939 02 18, į rūmus įsikelta dar 1938 07. Nuotrauka daryta 1938 m. pabaigoje] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 41.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų projektas. Pusrūsio planas. Arch. Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1937 07 08. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 573, l. 1.
„Pienocentro“ sulčių fabriko Kaune administracinis pastatas, projektas arch. V. Landsbergio ir A. Prapuolenio. Fotonuotrauka. Kaunas. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1081.
Kauno „Pienocentro“ vaisių sulčių gamykla. Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Konstruktorius A. Rozenbliumas // Profesorius Anatolijus Rozenbliumas / Algimantas Nakas. – Vilnius: „Technika“, 2002, p. 62.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Pirmo aukšto planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 19.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Antro aukšto planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 20.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 24.
A. Žukausko, gyv. Anykščiuose, ats. adresuoti arch. V. Landsbergiui, K. Donelaičio g. 16, prašymas Kauno miesto statybos komisijai dėl namo P. Višinskio g. 8 antro aukšto užstatymo plano patvirtinimo. Namo ir sklypo nuosavybė patvirtinta 1936 01 27 notaro K. Škėmos. Proj. arch. V. Landsbergio: [1937 03 08 arch. V. Landsbergio parengto projekto įgyvendinimas dėl nežinomų priežasčių atidėtas]. 1937 02 15. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 32.
A. Žukausko-Vienuolio namo Kaune, P. Višinskio g. 8 antrojo aukšto projektas. 1937 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 658, l. 1.
Žukausko Antano P. Višinskio g. 8 nr. gyv. namo proj. Arch. V. Landsbergis. VŽM 8175-1, 2.
Žukausko Antano P. Višinskio g. 8 nr. gyv. namo proj. Arch. V. Landsbergis. VŽM 8175-1, 2.
Antano Žukausko, gyv. Anykščiuose, Birutės g. 1, prašymas Kauno m. statybos komisijai leisti statyti mūrinį namą Višinskio g. 8, pakeičiant jį sulig pridedamu arch. V. Landsbergio planu. 1939 05 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 42.
Antano Žukausko namo antrojo aukšto projektas [pagal projektą turėjo būti pristatytas antras aukštas ir negyvenama palėpė, realiai pristatytas ir trečias aukštas, palėpėje įrengtas butas] Višinskio g. 8 Nr. Sav. Antanas Žukaukas, archit. Vyt. Landsbergis. 1939 05 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 43.
Statybos techniko Juozo Kaminsko surašytas protokolas dėl Žukausko Antano, gyv. Anykščiuose, Birutės g. 1, namo priestato ir antro aukšto pristatymo P. Višinskio g. 8 neprisilaikant duoto 1939 06 02 leidimo, prašė iškelti teismo bylą: [Priestatui iš kairiojo galo padarė langus, o iš užpakalinės pusės langų nepadarė, be to, priestato pastogėje įrengė kambarį, kuris leidime nebuvo numatytas, nepadarė priestato architektūrinių pagražinimų]. 1939 12 28. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 46.
Skundas Kauno apylinkės teismui dėl nusižengimų projektui statant A. Žukausko namo P. Višinskio g. 8 priestatą, pasirašytas savivaldybės įgaliotinio E. Sudiko. 1940 02 21. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 54.
Juozas Tysliava (1902 m. lapkričio 1 d. – 1961 m. lapkričio 11 d.) savo pirmuosius eilėraščius pasirašė dar tikrąja pavarde Juozas Tyslevas arba slapyvardžiais (I. Turanas, Turanas (slapyvardis, atsiradęs iš jo didelės meilės arkliams bei klajokliškam gyvenimui), Ožkasvilietis Turanas, Trimitas, T., Vytonis), bet grįžęs iš kariuomenės pavardę pasikeitė į, jo nuomone, gražiau skambančią. J. Tysliava nebaigė jokių mokslų, išskyrus Keturvalakių pradinę mokyklą, bet didžiavosi savo gyvenimo universitetais, kurių buvo daug ir įvairių. Iš Vilkaviškio gimnazijos išėjo savanoriauti į Lietuvos kariuomenę. Buvo aktyvus Lietuvos pilietis, patriotas, entuziastingai įsitraukęs tiek į Lietuvos nepriklausomybės kovas, tiek į Nepriklausomos Lietuvos kūrimą. Kariuomenėje neužsitarnavo jokio laipsnio ir karininku būti nepanoro, nes jau tarnyboje pajuto savo didįjį pašaukimą – poeziją. Bendradarbiavo kariškoje, šauliškoje spaudoje („Karys“, „Kariškių žodis“, „Trimitas“), siuntė savo kūrybą, o vėliau ir kelionių aprašymus į daugelį kitų leidinių (jo eilėraščių rasime laikraščiuose „Klaipėdos žinios“, „Krašto balsas“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, žurnaluose „Atspindžiai“, „Aušrinė“, „Bangos“, „Gairės“, „Iliustruotoji Lietuva“, „Jaunimas“, „Jaunųjų pasaulis“, „Keturi vėjai“, „Mūsų frontas“, „Naujas žodis“, „Pavasaris“, „Pradai ir žygiai“, „Sekmoji diena“, „Skaitymai“, „Trečias frontas“, „Vienybė“, „Žemdirbių balsas“ ir kt.). J. Tysliava taip pat parengė ir poezijos knygeles „Žaltvykslės“ (1922), „Traukinys“ (1923), „Nemuno rankose“ (1924), „Auksu lyta“ (1925), „Tolyn“ (1926) bei suvalkiečių poetų antologiją „Sūduva“ (1924).
Savanoris J. Tysliava su motina. Kaunas. 1919. MLLM GEK 63321.
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje padėjo J. Tysliavai užkariauti ne tik spaudos skiltis, bet ir merginų širdis. Noriai su kariuomenės uniforma pozavęs išvaizdus jaunuolis nestokojo merginų dėmesio, o išėjęs iš kariuomenės bei daug keliavęs po pasaulį susikūrė ir savo išvaizdos bei gyvenimo stilių, kuriam netrūko nei pasitikėjimo savimi, nei dabitiškumo. „Pirmutinis Lietuvos poetas“, kaip pats rašė apie save eilėraščių rinkinyje „Nemuno rankos“, nepasižymėjo kuklumu, nevengė ir bohemiško gyvenimo elementų.
Naktis aeroplane: [eil.] / Juozas Tysliava // Naujas žodis. – 1929, Nr. 13, p. 6: nuotr.: Poetas J. Tysliava aria.
Kaip Lietuvos kariuomenės savanoris J. Tysliava buvo įvertintas „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu“ (tiesa, medalis jį pasiekė tik 1930 m.) ir iš Alvito dvaro gavo žemės, kur pasistatė namą, ūkio trobesius bei ne itin sėkmingai bandė ūkininkauti (jam klajojant po pasaulį, ūkyje liko gyventi jo brolis ir motina). Buvo kaimo vaikis, tad mokėjo žemės ūkio darbus, vienoje nuotraukoje poetas buvo užfiksuotas ariantis žemę savo ūkyje [1], bet ūkininkavimas nebuvo jo pašaukimas. J. Tysliava buvo „pasaulio pilietis“, ilgai neužsibūnantis vienoje vietoje, viename darbe ir tik išvykęs į JAV, tapęs „Vienybės“ redaktoriumi, juo išliko iki mirties bei tapo gerokai sėslesnis.
Juozas Tysliava, savanoris-kūrėjas... // Karys. – 1951, Nr. 13, p. 14.
Ak tu Lietuva!: [eil.] / Turanas [J. Tysliava] // Vienybė. – 1918, Nr. 29, p. 449: [eil. parašytas 1918 07 14 Geisteriškiuose].
Gimtinės paminėjimas: [eil.] / Turanas [J. Tysliava] // Pavasaris. – 1918, Nr. 6, p. 4.
Vakarėlis: [eil.] / I. Turanas [J. Tysliava] // Pavasaris. – 1918, Nr. 5, p. 6.
Į kovą: [eil.] / J. Tysleva // Kariškių žodis. – 1919, Nr. 19, p. 151.
Laikinojoj sostinėj: [eil.] / Tyslevas // Kariškių žodis. – 1919, Nr. 26, p. 201–202.
J. Tysliava. 1919 08 20. Su įrašu: „Laike lenkų skverbimosi į Suvalkiją. Vilkaviškis 20 – 8 – 1919 m.“. Su įrašu ant nuotraukos: „Šalin priešai iš Lietuvos žemės“. MLLM GEK 63320.
J. Tysliava su grupe Lietuvos savanorių: [trečias iš kairės]. 1920. MLLM GEK 63325.
Poetas Juozas Tysliava su šeima: Foto A. Žibo // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 6, p. 5.
Coupe de Vents / Juozas Tysliava; traduction de H. Izdebska; introduction de O. W. de Milosz; portrait de l‘auteur par Foujita. – Paris, 1926, priešlap. su J. Tysliavos portr. ir įrašais. MLLM GEK B 28656.
Nemažai prie to prisidėjo pats autorius, siųsdamas informaciją apie leidinį tiek asmeniškai draugams, pažįstamiems, tiek laikraščių, žurnalų Lietuvoje ir Prancūzijoje redakcijoms. Laiške J. Paleckiui jis net atsiuntė sąrašą Prancūzijos periodinių leidinių, kuriuose išspausdintos recenzijos apie „Coupe de Vents“ [7]. Ir nebūdamas Lietuvoje J. Tysliava daug bendravo su literatais, žurnalistais, politikais, mokslo žmonėmis Lietuvoje, domėjosi Lietuvos kultūriniu, politiniu gyvenimu, buvo neabejingas rinkimams, laiške S. Nėriai liudijo esąs patenkintas 1926 m. rinkimų į Seimą rezultatais [8]. Daug rašė į Lietuvos spaudą: tiek eilėraščių, tiek ir kelionių aprašymų.
Klajonė: [eil.] / Juozas Tysliava // Skaitymai. – 1921, Kn. 9, p. 46–48.
Kelionė: [eil.] / Juozas Tysliava // Skaitymai. – 1921, Kn. 11, p. 83–85.
Litai: [eil.] / J. Tysliava // Lietuva. – 1922, spal. 1, p. 3.
Žaltvykslės / Juozas Tysliava; viršelį dirbo Ad. Galdikas. – Klaipėda: „Ryto“ bendrovės leidinys, 1922.
A. Jakšto „Pasmerktieji“? / Jonas Grinius // Veidai ir problemos lietuvių literatūroje / Jonas Grinius; redagavo A. Liuima. – Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1973, p. 61–69: [Apie Juozo Tysliavos „Žaltvykslių“ vertinimą p. 62–63].
A. Jakšto „Pasmerktieji“? / Jonas Grinius // Veidai ir problemos lietuvių literatūroje / Jonas Grinius; redagavo A. Liuima. – Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1973, p. 61–69: [Apie Juozo Tysliavos „Žaltvykslių“ vertinimą p. 62–63].
J. Tysliava: [trečias iš dešinės] automobilyje su danų kalbininku ir keliautoju, prof. Åge Meyer Benedictsen, jo žmona, žurnalistais Petru Rusecku ir Matu Bagdonu. 1923. MLLM GEK 76961; Krivulė. – 1923, Nr. 3, p. 3.
Mūsų dainiai / L. T.: [p. 8 rašo apie J. Tysliavą, o p. 9 yra jo portretas] // Krivulė. – 1923, Nr. 5, p. 6–9, 16.
Namų ilgesys / Franz Werfel; vertė Juozas Tysliava // Krivulė. – 1923, Nr. 5, p. 21.
Nemuno šalies jaunimui: [eil.] / Juozas Tysliava // Trimitas. – 1923, Nr. 165, p. 27.
Огни на вершинахъ: третъя книга лирики / Евгений Шклярь. – Берлин: Отто Кирхнер, 1923. – (KAVB RS R 23950-1: Autografuota: priešlapyje įrašas „Mano draugui talenting. poetui Juzui Tisliavai Autorius Eugenijus Šklerys Kaunas 5 Birželio 1923“).
Rašytojų ir žurnalistų grupė. Iš kairės į dešinę: V. Steponaitis, K. Kepalas, Prapuolenis, J. Tysliava, A. Valaitis, A. Bružas, M. Šalčius, J. Tumas-Vaižgantas, J. M. Laurinaitis, A. Klimas ir M. Bagdonas // Atspindžiai. – 1923, Nr. 5, virš. p.
J. Tumas-Vaižgantas, A. Klimas, A. Valaitis, M. Šalčius, V. Steponaitis, J. Tysliava, K. Kepalas, J. M. Laurinaitis. Kaunas. 1930. MLLM GEK 22765.
Romantika: [eil.] / Juozas Tysliava // Skaitymai. – 1923, Kn. 24, p. 108.
[Šalia Palangos ...]: [eil.] / Juozas Tysliava // Karys. – 1923, Nr. 41, p. 451.
J. Tysliava su įrašu: „Draugei atsivaidenti Juozas Tysliava 1, II, 1923 Kaune“. Kaunas. 1923 02 01. MLLM GEK 36539.
J. Tysliava su dedikacija A. Vokietaitytei: „Vokietaičių Aldutei Juozas Tysliava Kaunas, 10. II. 1923 m.“. Kaunas. 1923 02 10. MLLM GEK 16191.
J. Tysliava su dedikacija Bronei Buivydaitei: „Bronei Buivydaitei Atmink ! Juozas Tysliava Kaunas, 19, III, 1923“. Kaunas. 1923 03 19. MLLM GEK 21672.
J. Tysliava Bronei Buivydaitei. Su dedikacija: „Gerajai Tyrų Duktei – Br. Buivydaitei J. Tysliava. Veiveriai. 19 IX 1922“. 1922 09 19. VŽM 8940/2.
J. Tysliava Bronei Buivydaitei. Su dedikacija: „Aš atmintis pats savaime Juozas Tysliava“. 1922. VŽM 7549.
Bronė Buivydaitė Palangoje. 1923–1924. VŽM 7551.
Traukinys / Juozas Tysliava; [viršelis Vytauto Bičiūno]. – Kaunas: „Vaivos“ b-vės leidinys, 1923.
Juozas Tysliava. Traukinys: [rec.] / Algirdas Šmergarbas. – Rec. kn.: Traukinys / Juozas Tysliava. – Kaunas: „Vaivos“ b-vės leidinys, 1923 // Atspindžiai. – 1923, Nr. 5, p. 102.
Knygos. Juozas Tysliava „Traukinys“: [rec.] / T. V.: [Vytautas Bičiūnas]. – Rec. kn.: Traukinys / Juozas Tysliava. – Kaunas: „Vaivos“ b-vė, 1923 // Gairės. – 1923, Nr. 4, p. 246–247.
Vilniečiams: [eil.] / Juozas Tysliava // Karys. – 1923, Nr. 51/52, p. 567.
Literatūrinis „komsomolas“: [apie „Kultūros“ kuopelės literatūros vakarą, įvykusį 1924 m. balandžio 8 d. „Vilkolakio“ salėje, kuriame dalyvavo ir J. Tysliava] / V. Bičiūnas // Klaipėdos žinių priedas. – 1924, bal. 20, p. 2–3.
Literatūrinis „komsomolas“: [apie „Kultūros“ kuopelės literatūros vakarą, įvykusį 1924 m. balandžio 8 d. „Vilkolakio“ salėje, kuriame dalyvavo ir J. Tysliava] / V. Bičiūnas // Klaipėdos žinių priedas. – 1924, bal. 20, p. 2–3.
Ko reikia, norint tapti garsiu moderniu dainium? / Dyšliava: [Pasišaipymas iš Juozo Tysliavos] // Garnys. – 1924, Nr. 5, p. 8–9.
Lietuviai: [eil.] / Juozas Tysliava // Trimitas. – 1924, Nr. 194, p. 11.
Su Lietuva poetą kurį laiką siejo ir jo draugystės ar meilės. Iš artimo ryšio su poete Brone Buivydaite liko keli eilėraščiai (vienas jų, įtrauktas į knygelę „Traukinys“, ir pavadintas „B. Buivydaitei“) bei keletas gražių J. Tysliavos nuotraukų, užrašytų poetei, saugomų Maironio lietuvių literatūros muziejuje [9] bei A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje [10].
Bronė Buivydaitė. Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1924. VŽM 8942.
B. Buivydaitei // Traukinys / Juozas Tysliava; [viršelis Vytauto Bičiūno]. – Kaunas: „Vaivos“ b-vės leidinys, 1923, p. 47.
Būtent A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje saugomos nuotraukos suformavo tokį gražuolio stilingo J. Tysliavos įvaizdį, koks išliko ir iki šių dienų. O mįslingas J. Tysliavos laiškelis B. Buivydaitei (1922 05 14) buvo tarsi pranašas naujo aistringos meilės etapo [11].
Ievos // Nemuno rankose / Juozas Tysliava; [viršelis J. Petrėno]; [su dedikacija O. Rymaitei]. – Kaunas: „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924, p. 45.
Juozas Tysliava. Nemuno Rankose: [rec.] / P. Ruseckas. – Rec. kn.: Nemuno rankose / Juozas Tysliava. – Kaunas: „Varpo“ b-vės leidinys, 1924 // Karys. – 1924, Nr. 24, p. 204.
Juozas Tysliava: „Nemuno rankose“: [rec.]. – Rec. kn.: Nemuno rankose / Juozas Tysliava. – Kaunas: „Varpo“ b-vės leidinys, 1924 // Baras. – 1925, Kn. 1, p. 57.
„Pirmutinis poetas“: [satyra apie J. Tysliavą ir jo kūrybą] / Pr. Ancevičius // Baras. – 1925, Kn. 8, p. 54.
„Pirmutinis poetas“: [satyra apie J. Tysliavą ir jo kūrybą] / Pr. Ancevičius // Baras. – 1925, Kn. 8, p. 57.
Rudenio radiograma: [eil.] / Juozas Tysliava // Keturi vėjai. – 1924, Nr. 1, p. 11.
Žemės garvežiu: [eil.] / Juozas Tysliava // Keturi vėjai. – 1924, Nr. 1, p. 12.
Proto kablegrama / Dyšliava: [J. Tysliavos eilėraščio „Rudenio radiograma“ parodija] // Garnys. – 1924, Nr. 3, p. 7.
Šemeringiems ir tysliavingiems (Naujų Metų linkėjimai): [J. Tysliavos ir S. Šemerio eilėraščių parodija] / Eserijos poezokalvis Plikarietis Raudonasis // Garnys. – 1924, Nr. 12, p. 3.
Sūduva: suvalkiečių poezijos antologija / redagavo Juozas Tysliava. – Kaunas; Marijampolė: „Dirvos“ b-vės leidinys, 1924, virš., įklij.
Mamytei / Juozas Tysliava // Sūduva: suvalkiečių poezijos antologija / redagavo Juozas Tysliava. – Kaunas; Marijampolė: „Dirvos“ b-vės leidinys, 1924, p. 145.
Juozas Tysliava: [biogr.] // Šešupės bangos. – 1925, Nr. 26, p. 1: portr.
Auksu lyta / Tysliava. – Kaunas: išleido Pr. Stiklius, 1925. – (KAVB RS RA II R 67056: autografuota JAV lietuvių kunigui St. Petrauskui (1906–1981): įrašas „Širdingai atminčiai kelionės ir džiaugsmų draugui – St. Petrauskui Autorius Palanga, 30, VII, 1925“).
Tysliava. Auksu lyta. O. Rymaitei: [rec.] / A-tė. – Rec. kn.: Auksu lyta / Tysliava. – Kaunas: išleido Pr. Stiklius, 1925 // Lietuvos žinios. – 1925, birž. 14, p. 4.
Paryžius: [eil.] / Juozas Tysliava // Lietuvos žinios. – 1925, lapkr. 8, p. 3.
Iš cikliaus „Tolyn“ / Juozas Tysliava // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 6, p. 42: portr.: Juozas Tysliava, žin. mūsų poetas – ekspresionistas.
Tolyn / Tysliava; [viršelį ir poeto atvaizdą darė dailininkas V. Bart]. – Kaunas: Išleido Pr. Stiklius, 1926. – (KAVB RS A 34260-1: įrašas „J. Baltušis 1944. 6. 3“).
Tolyn / Tysliava; [viršelį ir poeto atvaizdą darė dailininkas V. Bart]. – Kaunas: Išleido Pr. Stiklius, 1926, įklij.
Tysliava. „Tolyn“: [rec.] / Romas Striupas. – Rec. kn.: Tolyn / Tysliava; [viršelį ir poeto atvaizdą darė dailininkas V. Bart]. – Kaunas: Išleido Pr. Stiklius, 1926 // Lietuvos žinios. – 1926, kov. 11, p. 4.
Tysliava. Tolyn: [rec.] / P. Kirvelaitis. – Rec. kn.: Tolyn / Juozas Tysliava; [viršelį ir poeto atvaizdą darė dailininkas V. Bart]. – Kaunas: Išleido Pr. Stiklius, 1926 // Židinys. – 1926, Nr. 4, p. 275–276.
Tysliava Tolyn: [rec.] / St. Z-kis: [St. Zobarskas]. – Rec. kn.: Tolyn / Tysliava; [viršelį ir poeto atvaizdą darė dailininkas V. Bart]. – Kaunas: Išleido Pr. Stiklius, 1926 // Trimitas. – 1926, Nr. 18, p. 594–596.
Iš naujos radio poemos „3 grenadieriai“: [parodija J. Tysliavos eilėraščio „Afrikoj“] / Tilvytis // Lietuvos žinios. – 1926, geg. 15, p. 4.
Iš naujos radio poemos „3 grenadieriai“: [parodija J. Tysliavos eilėraščio „Paryžiuj“] / Tilvytis // Lietuvos žinios. – 1926, geg. 15, p. 4.
Švietimo darbas. – 1926, Nr. 5, p. 682: [stipendija faktiškai paskirta jau nuo 1925 m.].
Švietimo darbas. – 1926, Nr. 9, p. 1117.
Kam p. Jokantas duodavo stipendijas: [dėl stipendijos Juozui Tysliavai į Sorboną literatūrai studijuoti] / Stipendininkas // Lietuvos žinios. – 1926, liep. 1, p. 3.
Laiškai Redakcijai: [dėl stipendijos literatūrai studijuoti Sorbonos universitete skyrimo J. Tysliavai, pasisako, jog stipendija skirta teisėtai] / K. Ralys, Z. Toliušis // Lietuvos žinios. – 1926, liep. 8, p. 6.
Mūsų rašytojai stipendininkai Paryžiuj... Juozas Tysliava / Edm. Vingėla // Kultūra. – 1927, Nr. 5/6, p. 309.
Juozui Tysliavai nutraukta stipendija // Lietuvis. – 1927, kov. 2, p. 3.
Lietuvos respublikos Švietimo ministerijos išrašas apie J. Tysliavai išmokėtą stipendiją. LCVA, f. 387, ap. 6, b. 4083.
Finansų departamento raštas Kauno miesto V-os nuovados policijos viršininkui dėl išieškojimo iš Juozo Tysliavos priverstinių mokesčių ėmimo keliu gautąją iš valstybės iždo stipendiją už laikotarpį nuo 1926 09 01 iki 1927 03 01 sumoje 3250 lt: [byloje yra Kauno m. V-os nuovados policijos viršininko ir Kauno miesto adresų biuro atsakymai, kad J. Tysliava nedirba „Kuntaplio“ redakcijoje, negyvena Kaune ir yra išvykęs į JAV]. 1937 06 18. LCVA, f. 387, ap. 6, b. 4083.
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 05 18. LNB. F4-236, l. 1: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 05 18. LNB. F4-236, l. 1 v.: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 05 18. LNB. F4-236, l. 2: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 05 18. LNB. F4-236, l. 2 v.: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos atvirlaiškis S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną, S. Daukanto g. 7. 1926 06 18. LNB. F4-236, l. 5: [atvirlaiškio mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
[Yra žvaigždė gana skaisti...]: [eilėraštis, kurį laiške S. Nėriai J. Tysliava vertino kaip nesusipratimą ar provokaciją, nes jo nerašęs] / J. Tysliava // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 25, p. 198.
Red. pastaba // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 29, p. 236.
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 06 25. LNB. F4-236, l. 3: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 06 25. LNB. F4-236, l. 3 v.: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 06 25.: laiško mašinraščio kopija. LLTI. F6-26, l. 38: [originalas: LNB. F4-236, l. 4].
S. Nėries laiškas J. Tysliavai. 1926 06. LNB. F. 4-134, l. 1.
S. Nėries laiškas J. Tysliavai. 1926 06. LNB. F. 4-134, l. 1 v.
Atvirlaiškis J. Tysliavos S. Nėriai į Daukanto g. 7, Kaunas. 1926 07 30: atvirlaiškio mašinraščio kopija. LLTI. F. 6-26, l. 39: [originalas: LNB. F. 4-236].
Mėlynas platus dangau...: [eil.] // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 35, p. 278.
Atvirlaiškis J. Tysliavos S. Nėriai iš Paryžiaus į Daukanto g. 7, Kaunas. 1926 10 20: atvirlaiškio mašinraščio kopija. LLTI. F6-26, l. 40: [originalas: LNB. F. 4-236].
S. Nėries laiškas J. Tysliavai iš Kauno į Paryžių. 1926 11 03. LNB. F4-134, l. 2.
S. Nėries laiškas J. Tysliavai iš Kauno į Paryžių. 1926 11 03. LNB. F4-134, l. 3.
S. Nėries laiškas J. Tysliavai iš Kauno į Paryžių. 1926 11 03. LNB. F4-134, l. 3 v.
Coupe de Vents / Juozas Tysliava; traduction de H. Izdebska; introduction de O. W. de Milosz; portrait de l‘auteur par Foujita. – Paris, 1926, priešlap. – (J. Tysliavos dedikacija Vytautui Kairiūkščiui: „Mielam draugui Vytautui Kairiūkščiui Palanga 2 VIII 1927“). MLLM GEK B 28656.
Juozas Tysliava prancūzų kalba: [rec.] / V. Šoblys. – Rec. kn.: Coupe de Vents / Juozas Tysliava; traduction de H. Izdebska; introduction de O. W. de Milosz; portrait de l‘auteur par Foujita. – Paris, 1926 // Lietuvos žinios. – 1926, lapkr. 6, p. 5.
Juozas Tysliava: [portr.] // Naujas žodis. – 1926, Nr. 19/20, p. 3.
Juozas Tysliava. Coupe de Vents: [rec.] / A. Jakštas. – Rec. kn.: Coupe de Vents / Juozas Tysliava; traduction de H. Izdebska; introduction de O. W. de Milosz; portrait de l‘auteur par Foujita. – Paris, 1926 // Lietuvis. – 1927, saus. 24, p. 2.
Juozo Tysliavos laiškas J. Paleckiui. Rankr. 1927 04 20. MLLM GEK ER 11811, l. 1.
Juozo Tysliavos laiškas J. Paleckiui. Rankr. 1927 04 20. MLLM GEK ER 11811, l. 1 v.
Lietuviai Paryžiuje / Eugenijus Šklėrys // Lietuvis. – 1927, rugs. 3, p. 2.
Daina kaip nuskendusi saulė: [eilėraštis su trumpa J. Tysliavos biogr. ir portretu] / Juozas Tysliava // Naujas žodis. – 1927, Nr. 14/15, p. 8.
J. P-nas iš Paryžiaus / [J. Tysliava] // Keturi vėjai. – 1927, Nr. 3, p. 11–12.
Pieniška daina (Atnaujinta): [eil. su trumpa biogr.] / Juozas Tysliava // Mūsų dienos. – 1928, Nr. 15, p. 6.
J. Tysliava Vilniuje ties Gedimino kalnu: [nuotr.] // Naujas žodis. – 1928, Nr. 8, p. 14.
Tysliava Paryžiuje: Kas nenori nukristi aukštyn, su mumis (Mūba)...: [J. Tysliavos šaržas] // Vėpla. – 1928, Nr. 1, p. 4.
Lietuvi / Juozas Tysliava // Pirmas dešimtmetis: 18 poetų / redagavo Petras Kubilevičius; įvado žodį parašė Liudas Gira. – Kaunas: Mikas Gudaitis, 1929, p. 201.
Dainininkė Juzė Augaitytė ir poetas Juozas Tysliava... // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 12, p. 7.
Poetas Juozas Tysliava: Foto A. Žibo // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 6, p. 1.
Poetai: [satyra apie Juozą Tysliavą] // Rakšties rakštys: satiros ir juokai / [Mykolas Vaitkus]. – Kaunas: „Sakalo“ b-vė, 1930, p. 5.
Poetai: [satyra apie Juozą Tysliavą] // Rakšties rakštys: satiros ir juokai / [Mykolas Vaitkus]. – Kaunas: „Sakalo“ b-vė, 1930, p. 6.
Tysliava: [J. Tysliavos eilėraščio parodija] // Vapsva. – 1930, Nr. 3, p. 7.
J. Tysliavos laiškas Unei Babickaitei-Graičiūnienei iš Paryžiaus į Paryžių. 1931 10 25. LNB. F12-584, l. 2: [vokas].
J. Tysliavos laiškas Unei Babickaitei-Graičiūnienei iš Paryžiaus į Paryžių. 1931 10 25. LNB. F12-584, l. 1.
Gyvenimo liudymas: Fragmentai: [ištrauka iš rengiamos eilėraščių knygos prancūzų kalba] / Tysliava // Bangos. – 1932, Nr. 21, p. 590.
J. Tysliavos teta ir pusseserė Škotijoje: [nuotrauka prie J. Tysliavos straipsnio „Įspūdžiai iš Škotijos“] // Naujas žodis. – 1932, Nr. 15, p. 283.
Tysliava kerpa žolę Londone: [nuotrauka prie J. Tysliavos straipsnio „Įspūdžiai iš Škotijos“] // Naujas žodis. – 1932, Nr. 15, p. 284.
Atkeliavusieji automobiliu iš Londono į Kauną „Bangų“ redakcijoj (iš kairės dešinėn): poetas Juozas Tysliava ir anglas dailininkas F. G. Finsler. Greta: poetas Liudas Gira. Užpakaly stovi „Bangų“ redaktorius A. Gricius: [Ekonominės karių bendrovės fotografija prie J. Tysliavos straipsnio „Automobiliu iš Anglijos“] // Bangos. – 1932, Nr. 30, p. 773.
Tysliava su „Gyvenimo liudyjimu“ ir su „Žirklėmis“: [apie J. Tysliavos keliones ir ateities planus] // Diena. – 1932, rugs. 11, p. 1.
Juozas Tysliava: [eilėraštis su portretu] // Naujas žodis. – 1932, Nr. 17, p. 324.
Su!: [J. Tysliavos atsisveikinimas su Lietuva, išvykstant į JAV] / Juozas Tysliava // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 1, p. 3.
Su!: [J. Tysliavos atsisveikinimas su Lietuva, išvykstant į JAV] / Juozas Tysliava // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 1, p. 3.
J. Tysliavos laiškas J. Šimkui: [laikraščio „Lietuvos žinios“ redaktoriui] bendradarbiavimo reikalu. 1935 08 19. LLTI. F57-1626, l. 1.
Laiškas Lietuvos rašytojams ir poetams: [atsiųstas „Vienybės“ redaktoriaus J. Tysliavos su Lituanica II] // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 5, p. 5.
Juozas Tysliava: [portr., trumpa biogr. ir eilėraščiai] // Antrieji vainikai: naujosios poezijos antologija / spaudai paruošė K. Binkis. – Kaunas: Spaudos fondas, 1936, įklij.
Juozas Tysliava: [portr., trumpa biogr. ir eilėraščiai] // Antrieji vainikai: naujosios poezijos antologija / spaudai paruošė K. Binkis. – Kaunas: Spaudos fondas, 1936, p. 177.
Poetas Tysliava Amerikoj // Diena. – 1937, vas. 14, p. 2–3.
Vytauto Alanto laiškas Juozui Tysliavai. 1938 05 02. VU bibl. rankr. skyrius. F. 229, b. 7, l. 4.
Vytauto Alanto laiškas Juozui Tysliavai. 1938 05 02. VU bibl. rankr. skyrius. F. 229, b. 7, l. 4 v.
Vytauto Alanto laiškas Juozui Tysliavai. 1938 05 13. VU bibl. rankr. skyrius. F. 229, b. 7, l. 5.
Vytauto Alanto laiškas Juozui Tysliavai. 1938 05 13. VU bibl. rankr. skyrius. F. 229, b. 7, l. 5 v.
K. Donelaičio gatvė parodai pasirinkta kaip viena svarbiausių Laikinosios sostinės gatvių, kurią dažniausiai siejame su įvairiomis šventėmis, čia įsikūrusiais visuomeniniais pastatais, bet ne su jos privačia, gyvenamąja, kultūrine erdve. Šios erdvės tyrinėjimai ir jų sklaida visuomenėje dar nepakankami, nors dėmesys jai, kaip ir visai Kauno modernizmo architektūrai, jau yra išaugęs.
Parodoje „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“ pateikiama informacija bei vaizdinė medžiaga apie privačius K. Donelaičio gatvės pastatus, informacija ir vaizdinė medžiaga apie tų namų savininkus ir gyventojus bei intriguojančios K. Donelaičio gatvės gyventojų istorijos, susijusios su objektu arba jame gyvenusių asmenų veikimu Laikinosios sostinės kultūrinėje erdvėje. Parodai pasirinkta labiau intymi ir mažiau tyrinėta privati erdvė, visuomeninės paskirties pastatai yra šalutiniai objektai, padedantys geriau suvokti tam tikrų asmenų gyvenamąją aplinką. Paroda ypač aktuali šiais Kauno kaip Europos kultūros sostinės metais bei laukiant Kauno modernizmo architektūros pripažinimo UNESCO pasaulio paveldo objektu. Parodoje pristatomi ne tik daugeliui žinomi objektai, Kauno modernizmo architektūros perlai, bet ir daugelis nepelnytai užmirštų pastatų bei jų architektų.
Nuotrauka kairėje daryta apie 1975 m., dešinėje – 2022 m.
Kai kurių objektų architektūrinę vertę papildo išlikusios juose gyvenusių žmonių interjero nuotraukos. Be to, objektuose gyvenusių ir kūrusių žymių tarpukario asmenybių kultūrinės auros pakanka tam, kad jie būtų saugomi ir prisimenami, nors jie ir yra tik vietinės reikšmės kultūros paminklai ar visai neįtraukti į nekilnojamų kultūros paveldo objektų sąrašus bei neturi išskirtinio jų saugojimo statuso. Pvz., išskirtinę reikšmę Laikinosios sostinės kultūros istorijai turi Igno Rudolfo namas, kuris, nors ir projektuotas architekto Felikso Vizbaro, didelės paveldinės vertės neturėtų jei ne žymūs šio namo nuomininkai bei jų sukurti ir nuotraukose išlikę butų interjerai. Parodoje neapsiribojama garsiais architektų vardais, tokiais kaip Arnas Funkas ar Vytautas Landsbergis. Verta prisiminti ir mažiau žinomų Geršono Davidavičiaus, Grigorijaus Gumeniuko, Noacho Berio Joffės, Stanislovo Mako ir kitų architektūrinės veiklos pėdsakus K. Donelaičio gatvėje. Svarbi parodos dalis – dingęs Kaunas. Joje galima bus pamatyti bei įsivaizduoti, kaip vienos ar kitos K. Donelaičio gatvės erdvės galėjo atrodyti, jei būtų išlikę jos svarbūs kultūriniai architektūriniai objektai. Parodą praturtins pastatų dabartinės būklės ar jų vietos fotografijos, pateikiamos šalia ankstesnio šios vietos vaizdo. Tai leis ne tik sužinoti, kaip K. Donelaičio g. atrodė praeityje, bet ir pažvelgti į paveldo objektus nauju žvilgsniu.
Nuotrauka kairėje daryta 1960 m., dešinėje – 2022 m.
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Lietuvos valstybinio centrinio archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai daug prisidėjo prie parodos „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“ gimimo, geranoriškai pateikdami jų saugomų dokumentų, nuotraukų skenuotus vaizdus bei konsultuodami dėl kai kurių objektų istorinės, kultūrinės bei paveldosauginės aplinkos.
K. Donelaičio g. 1 namas statytas XIX a., savininkas nuo 1925 m. – gydytojas Vladas Kairiūkštis. Priestatai pastatyti 1926 m. (arch. S. Makas), 1930 m. (inž. A. Šalkauskas), 1931 m. (inž. J. Rabinavičius).
Namų K. Donelaičio g. 3 ir K. Donelaičio g. 5 valdos savininkai buvo Rudolfas Markeris ir Michalina Markerienė bei Bronislavas Solominas ir Aleksandra Solominienė. K. Donelaičio g. 5 namas statytas XIX a., K. Donelaičio g. 3 statytas 1926 m. (projektas arch. S. Mako), jo savininkai Bronislovas Solominas ir Aleksandra Solominienė.
K. Donelaičio g. 4 – Marijos ir Prano Mašiotų namas, pastatytas 1933 m., projektas arch. V. Landsbergio (1931 m.). Rašytojas Pranas Mašiotas su žmona name gyveno 1933–1940 m. Cokoliniame aukšte taip pat yra gyvenę Juozas Urbšys ir Marija Mašiotaitė-Urbšienė.
Namas K. Donelaičio g. 7A paveldo prasme sudaro kompleksą su namu K. Donelaičio g. 7, statytu ir perstatytu XIX a. Namas K. Donelaičio g. 7 buvo Prano Augustaičio nuosavybė 1924–1930 m., po to šis ir gretimas medinukas perėjo Aleksandro Timinskio nuosavybėn. P. Augustaitis nuo 1931 m. gyveno K. Donelaičio g. 7A, namas pastatytas 1931 m. pagal arch., inž. Klaudijaus Dušausko-Duž projektą.
Nuotrauka kairėje daryta 1932 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 9 – Stasio ir Julijos Matjošaičių namas, pastatytas 1932 m. iš P. Augustausko įsigytame sklype. Projekto autorius Aleksandras Gordevičius. Savininkai name gyveno 1932–1949 m.
K. Donelaičio g. 11 namas statytas XIX a. Nuo XX a. 3 deš. namo savininkas Kauno rusų gimnazijos direktorius Aleksandras Timinskis.
K. Donelaičio g. 13 – Domos ir Mykolo Sleževičių namas. Statybos pradžia – 1931 m. balandžio mėn., pastatytas 1932 m., visi darbai užbaigti 1933 m., namo projekto autorius arch. Leonas Ritas.
Nuotrauka kairėje daryta apie 1933–1934 m., dešinėje – 2022 m.
Neišlikęs, stovėjęs K. Donelaičio g. 4A, vyriausiojo darbo ir socialinės apsaugos inspektoriaus Aleksandro Šostako namas, statytas 1925 m. Projektas inž. J. Saleneko. Šio namo vietoje 1978 m. iškilo Parodų rūmai su paveikslų galerija.
K. Donelaičio g. 14 – Juozo Žemgulio namas, statytas 1931 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą.
K. Donelaičio g. 17 – arch., inž., statybų rangovo Miko Grodzenskio namas, pastatytas 1929 m. pagal paties savininko M. Grodzenskio kartu su arch. E. Fryku kurtą projektą.
K. Donelaičio g. 19 – Aleksandros ir Jurgio Iljinų namas, statytas 1933–1934 m. pagal arch. Arno Funko projektą, iš Prano Gudavičiaus įsigijus sklypą ir teisę statyti pagal šį projektą. Namo vidaus interjeras taip pat projektuotas A. Funko.
Nuotrauka kairėje daryta 1936 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 22 / Gedimino g. 45 – statybų rangovo Romano Polovinsko namas, statytas 1930–1932 m. pagal arch. Arno Funko projektą.
Nuotrauka kairėje daryta 1936 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 26 – generolo leitenanto Juozo Kraucevičiaus namas, pastatytas 1936 m. pagal inž., arch. Grigorijaus Gumeniuko projektą.
Nuotrauka kairėje daryta 1957 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 38 – Onos ir Vytauto Landsbergių namas-biuras, pastatytas 1932 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą. Šioje vietoje stovėjusiame name 1928 m. yra gyvenusi Salomėja Nėris.
Nuotrauka kairėje daryta apie 1932–1933 m., dešinėje – 2022 m.
Neišlikęs, buvęs K. Donelaičio g. 17 namas, statytas 1928 m. Projektas inž. Antano Breimerio. Jame gyveno pats inžinierius, projektavęs dar keletą šio sklypų pastatų, kurie neišliko.
Neišlikęs, buvęs K. Donelaičio g. 19 / A. Mickevičiaus g. 26 knygų leidėjų, knygyno savininkų Liudos ir Jono Raupių namas, statytas XIX a., nugriautas 1974 m.
Nuotrauka kairėje daryta 1973 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 48 / A. Mickevičiaus g. 50, K. Donelaičio g. 46 – „Žaibo“ bendrovės, Leono XIII fondo namas. Jame veikė daug įstaigų, organizacijų, leidinių redakcijų, spaustuvė, tarp jų Lietuvių-prancūzų draugija. Pastatų komplekso dalis statyta XIX a., rekonstruota 1935 m. ir 1938 m. pagal techniko Juozo Sabalio, inž. Jono Kriaučiūno projektus, dalis statyta 1930 m. ir 1938 m. pagal inž. Aleksandro Gordevičiaus ir Jono Kriaučiūno projektus.
K. Donelaičio g. 61 – pulkininko leitenanto Petro Gužo namas, pastatytas 1934 m. pagal inž. Algirdo Šalkauskio projektą. Trečią aukštą ir garažą planuota pristatyti 1939 m. pagal inž. Ado Lukošaičio ir Antano Novickio projektą.
K. Donelaičio g. 63 – statybos rangovų brolių Gedalio ir Dovydo Ilgovskių daugiabutis, pastatytas 1932 m. pagal arch. Geršono Davidavičiaus projektą.
Nuotrauka kairėje daryta XX a. 4 deš., dešinėje – 2022 m.
Nuotrauka kairėje daryta 1930 m., dešinėje – 2022 m.
Nuotrauka kairėje daryta 1930 m., dešinėje – 2022 m.
Knygų ir periodinės spaudos leidėjas Antanas Kniūkšta (1892 08 15 Erlėnuose – 1983 05 18 Kaune) su bendražygiais Antanu Vireliūnu ir Lionginu Indreika 1924 m. įkūrė „Sakalo“ bendrovę. Minint šios leidybos bendrovės sukaktis neišvengiamai pagerbiamas ir ilgametis jos direktorius, bendrovės siela A. Kniūkšta. Taip jau atsitiko, kad A. Vireliūnas anksti mirė (1925 m.), o L. Indreika gana greitai pasitraukė iš bendrovės. Vienintelis ištikimas A. Kniūkštos pagalbininkas „Sakalo“ bendrovėje buvo vietoj L. Indreikos į bendrovę įtrauktas Simonas Zareckis, ne tik farmacininkas, bet ir didelis knygų mylėtojas. Ir visgi jokie leidybos reikalai „Sakalo“ bendrovėje nevykdavo be A. Kniūkštos palaiminimo ir rūpesčio. Neatsitiktinai vos ne visi rašiusieji apie A. Kniūkštą mini jį užaugus po „Sakalo“ sparnais.
„Sakalo“ pradžia buvo Maironio namuose, tuo metu Muziejaus g. 5 (dabar Maironio lietuvių literatūros muziejus), kur A. Kniūkšta apsigyveno 12 m2 kambarėlyje (dabar MLLM direktorės kabinetas), ten vyko ir visas organizacinis „Sakalo“ leidybinės veiklos darbas.
1929 m. A. Kniūkšta su visa „Sakalo“ bendrove persikėlė į kuklų savo butą V. Puvinskio g. 14 („Varpo“ spaustuvės vedėjo Igno Jasiūno ir Apolonijos Jasiūnienės pirmajame name, dabar V. Putvinskio g. 28A, priešais dabartinį V. Putvinskio g. 28B, antrąjį Igno Jasiūno namą). Remiantis amžininkų liudijimais žinoma, kad šis namas sovietmečiu iki nugriovimo buvo V. Putvinskio g. 24, „Sakalo“ bendrovė nuomojosi du kambarius šio dviaukščio medinio namo antrame aukšte. Dabar šioje vietoje stovi naujos statybos daugiabutis. Sudegus „Švyturio“ bendrovės pastatui Kęstučio g. (1930 m. liepos 4 d.) ir šiai bendrovei bankrutavus, „Sakalo“ bendrovė persikėlė į patalpas Kęstučio g. 36 (kieme, dabar perstatytas namas Kęstučio g. 56A), kur iki tol buvo „Švyturio“ bendrovės knygų sandėlis. „Sakalo“ bendrovė ir persikėlusi į Kęstučio g., toliau naudojosi ir A. Kniūkštos butu V. Putvinskio g., be to, 1940 m. turėjo atsarginį sandėlį Nemuno g. 16.
Knygų leidybos bendrovė „Sakalas“, veikusi 1924–1940 ir 1943–1944 m. Kaune iki 1940 m. išleido 608 knygas pusantro milijono egzempliorių tiražu, karo metais – dar apie 30 knygų. Pirmosios išleistos knygos buvo kalbos klausimais. Tą sąlygojo vienas „Sakalo“ iniciatorių A. Vireliūnas, kurio dvi knygas pirmiausiai planuota išleisti. Tiesa, pirmoji „Sakalo“ knyga buvo J. Barono „Rusiškai lietuviškas žodynas“, kurio išleidimui nepakako net pradinio trijų steigėjų įnašo (3000 litų) ir ankstesnio leidėjo K. Binkio pinigų, bet, nepaisant to, žodynas vargais negalais buvo išleistas. Beje, prie kalbos dalykų „Sakalo“ bendrovė grįžo ir vėliau, apsiėmusi leisti „Kalbos“, „Gimtosios kalbos“ žurnalus. „Gimtosios kalbos“ prenumeratai viliojo savotiška loterija: kas trečias prenumeratorius dovanų gavo Petro Būtėno „Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlį“. Jo kaina buvo penki litai, o prenumeratoriams – du su puse lito arba nemokamai. „Sakalo“ bendrovė daugiausiai leido vadovėlius ir originalią ar verstinę grožinę literatūrą [1].
„Sakalo“ bendrovė išleido 32 jaunųjų autorių pirmąsias knygas: S. Anglickio, J. Baltušio, K. Bradūno, J. Dovydaičio, K. Grigaitytės, J. Jankaus, L. Janušytės, E. Matuzevičiaus, N. Mazalaitės, H. Radausko, B. Brazdžionio, V. Mykolaičio-Putino ir kitų, o ir tokie rašytojai kaip S. Nėris, kurie pirmąsias knygas išleido kitur, vėliau naudojosi „Sakalo“ paslaugomis. Kai bendrovė įsitvirtino, sulaukė rašytojų pasitikėjimo, įvairūs kūrėjai rinkosi būtent „Sakalo“ paslaugas. Pavyzdžiui, apie V. Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėly“ garsas sklido dar romanui nepasirodžius, juo domėjosi ir išleisti siūlėsi įvairūs leidėjai, tačiau rašytojas, to nepaisydamas, šį darbą patikėjo „Sakalui“. [2]
„Sakalas“ taip pat leido knygų seriją, pavadintą „Klasikų biblioteka“, kurioje buvo ir lenkų rašytojo Vladislovo Stanislovo Reimonto knyga „Kaimiečiai“, ir rusų rašytojo Levo Tolstojaus knyga „Prisikėlimas“, ir prancūzų rašytojo Viktoro Hugo knyga „Devyniasdešimt tretieji metai“. Deja, didžioji dalis planuotų išleisti „Klasikų bibliotekos“ knygų liko neišleistos dėl finansinių sunkumų. Taip pat leido literatūros seriją jaunimui „Jaunimo biblioteka“ bei vaikams „Mažųjų knygynėlis“. Pirmoji „Sakalo“ išleista iliustruota knyga taip pat buvo skirta vaikams – M. Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1928). Bendrovė išleido ir knygų ne lietuvių kalba: tai estų rašytojo Aleksio Rannito knygą estų kalba (1937) ir poezijos antologiją esperanto kalba „El litovo poezijo“ (1938).
Kadangi knygos buvo brangios ir ne visiems įperkamos, jų dažnai užsilikdavo sandėliuose. Siekdama tas knygas parduoti, 1934 m. bendrovė suorganizavo knygų loteriją. Už 50 ct kainuojantį bilietą buvo galima laimėti vertingesnių, bet užsigulėjusių knygų. Loterijoje išplatinta 100 tūkst. egzempliorių, 200 pavadinimų knygų, ji sulaukė didžiulio susidomėjimo.
„Sakalo“ išleistos knygos nuolat buvo premijuojamos tiek Valstybine literatūros premija (įsteigta 1935 m.), tiek Raudonojo kryžiaus premija už knygas vaikams (įsteigta 1933 m.), tiek ir paties „Sakalo“ premija, skiriama nuo 1935 m. (iš pradžių atskirai romano, poezijos ir dramos, o nuo 1937 m. – viena per metus). Tai, kad knygos išleistos „Sakalo“ bendrovėje, buvo tarsi jų kokybės ženklas. Dauguma „Sakalo“ išleistų knygų buvo patrauklios, geros poligrafinės kokybės ir tenkinančios to meto leidybos poreikius.
1. Daugiau apie šią bendrovę ir jos veiklą galima skaityti: Sakalo bendrovė raštams leisti ir platinti 1924–1940 ir 1943–1944 / Vladas Žukas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998.
2. Macijauskienė, Marija. Laimė skaityti, laimė bendrauti... [interaktyvus]. Iš XXI amžius, 2003, nr. 8 (1112). Prieiga internete: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030129/atmi_01.html [žiūrėta 2022 m. liepos 15 d.].
Sutrumpintą parodos versiją rasite: https://bit.ly/3OSoPLk
Studentų jaunimo organizacijos Laikinojoje sostinėje pasižymėjo gausa ir įvairove. Įvairiu laiku veikė net 22 ateitininkų (vyrų ir moterų) organizacijos, daug buvo ir lietuvių studentų tautininkų ar tautinės pakraipos draugijų, sąjungų, korporacijų, kelias organizacijas turėjo studentai varpininkai, šauliai, skautai, egzistavo studentų korporacijos, vienijančios įvairių Lietuvos regionų studentus (suvalkiečius, žemaičius, vilniečius), studentų socialistų draugijas, nacionalinių mažumų, akademines bei apolitiškumą deklaruojančias studentų organizacijas. Net ir fragmentiškai apžvelgti visą studentų organizacijų spektrą – sudėtingas uždavinys. Daugiausiai dėmesio skirta trims studentų organizacijų „banginiams“: ateitininkams, tautininkams ir varpininkams. Buvo išrinkta po vieną kitą archyvinį dokumentą, nuotrauką, organizacijų veiklos pėdsakus periodiniuose leidiniuose ir knygose.
Anglų kalbos vadovėliai
Dabar anglų kalba yra viena svarbiausių tarptautinio bendravimo kalbų. Tačiau nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 m. ši kalba dar nebuvo tokia populiari ir madinga. Nors jos buvo mokoma vidurinėse mokyklose, gimnazijose, tačiau tada ji neturėjo pirmosios užsienio kalbos statuso. Anglų kalbos vadovėliai iš pradžių buvo tik verčiami ir pritaikomi Lietuvos mokykloms. Anglų kalbos buvo mokoma pagal M. Berlico, B. Braunso, O. Rungės, T. Gaspio, E. Otto, C. M. Sauerio metodus.
Lietuvoje mokytojavusių autorių A. Herlito ir H. Rozenmano 1928 m. parengto vadovėlio taip pat negalima laikyti originaliu, nes didžioji dalis medžiagos surinkta iš užsienyje leistų vadovėlių. Tačiau jis jau buvo parengtas specialiai Lietuvos mokykloms. Naujas etapas anglų kalbos vadovėlių leidyboje buvo 1936 m. išleisti originalūs Juozo Avižonio anglų kalbos pradžiamokslio ir A. Herlito anglų kalbos vadovėlio ketvirtai ir penktai gimnazijos klasėms leidimai. A. Herlito anglų kalbos vadovėlis išsiskiria ne tik mokymo įvairiapusiškumu, bet ir prie pamokėlių pateiktomis angliškomis dainelėmis su gaidomis.
Anatolijus Herlitas (1891–1945) nuo 1926 m. dėstė anglų, lotynų, rusų kalbas Šiaulių, Pagėgių, Kauno gimnazijose, parengė ne tik minėtus vadovėlius, bet ir „Angliškąjį lietuviškąjį žodyną“ (1931) bei „Trumpą anglų kalbos gramatiką“ (1936).
Istorijos mokytojas Juozas Avižonis (1882–1972) buvo Pasvalio vidurinės mokyklos (dabar – Pasvalio Petro Vileišio gimnazija) įkūrėjas ir direktorius. 1928–1940 m. dirbo Rokiškio, Kėdainių, Kauno „Aušros“ gimnazijose. J. Avižonio anglų kalbos vadovėlis liudija jo autoriaus pedagoginę erudiciją. Tai buvo bandymas taikyti regimąjį ir kalbėjimo skatinimo metodus, kai, anot autoriaus, sujungiami vaizdai ir garsai. Vadovėlį gražiai iliustravo žymi dailininkė, iliustratorė D. Tarabildaitė-Tarabildienė.
English Grammar = Anglų kalbos gramatika / B. Brauns ; sulietuvino B. G. – Kaunas : Leidimo b-vė Literatūra, 1924.
Anglų kalbos vadovėlis = english conversation book / B. Brauns ; lietuviškąją dalį paruošė J. Talmantas. – Kaunas : „Vairo“ b-vės leidinys, 1927.
Trumpas anglų kalbos vadovėlis : mokykloms, o taipgi ir savamoksliams / sulig Otto Rungės vadovėlio lietuvių kalbai pritaikino P. Jakubėnas, Vl. Jakubėnas. – Pirmoji laida. – Heidelbergas : Julius Groos, 1925.
First english steps for Lithuanian schools = Anglų kalbos vadovėlis / J. Avižonis; iliustravo D. Tarabildaitė. – Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1936.
First english steps for Lithuanian schools = Anglų kalbos vadovėlis / J. Avižonis; iliustravo D. Tarabildaitė. – Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1936. – P. 175, [2].
Anglų kalbos vadovėlis / A. Herlitas, H. Rozenmanas. – Kaunas : Spaudos fondas, 1928.
Anglų kalbos vadovėlis IV-ai ir V-ai gimnazijos klasėms / A. Herlitas. – Kaunas : Spaudos fondas, 1936.
Trumpa anglų kalbos gramatika / A. Herlitas. – Kaunas : Sakalas, 1936.
Anatolijus Herlitas. Paso kortelės nuotr. 1940 02 14. KAA, f. 66, ap. 1, b. 555.
Key to Berlitz‘s English Method = Raktas prie Berlitz’o anglų kalbos vadovėlio = Schlüssel zum ersten Buch der englischen Methode von Berlitz = Ключъ къ первой английской книге Берлитз‘a. – Kn. 1. - Kaunas : Lazar Kopilowitz ; Polyglotte, [s.a.].
Anglų kalbos vadovėlis : savarankiškam mokymuisi. – [S.l.] : [s.n.], [s.a.].
Lenkų kalbos vadovėliai
Pirmieji nepriklausomoje Lietuvoje lenkų kalbos vadovėliai – gramatika, skaitiniai – leisti Vilniuje, kur buvo didesnis jų poreikis. Vėliau leidyba perkelta į Kauną. Buvo tęsiamas Stefanijos Jablonskos parengtų ir Mykolo Biržiškos papildytų lenkų kalbos skaitinių leidimas. Taip pat pasirodė jau Kaune Marijos Kasakaitytės sudaryta chrestomatija „Ištraukos lenkų mokykloms Lietuvoje, antrai ir trečiai klasėms“ (1924) bei Ksavero Sakalausko-Vanagėlio parengti dviejų dalių skaitiniai „Vaikų pasaulis“ (1925, išleido Antanas Kasakaitis). Lenkų kalbos vadovėlių, leistų Kaune, nebuvo daug, nes dažniausiai buvo naudojamos Vilniaus krašte bei Lenkijoje išleistos mokymo priemonės.
Ir štai tik 1936 m. privatus lenkų knygynas „Stella“ Kaune išleido pirmąjį visai Lietuvai skirtą populiarųjį lenkų kalbos elementorių, parengtą lenkų pedagogo ir švietėjo Mariano Falskio (1881–1974). Elementorius buvo iliustruotas lenkų karikatūristo Kamilio Mackievičiaus (1886–1931) piešiniais. Įdomu, kad vienos pagrindinių elementoriaus herojų – Alos – prototipu iš pradžių buvo Mariano Falskio dvejais metais vyresnė sesuo Alina Falski, o 1926 m. ir vėlesniuose M. Falskio elementorių leidimuose – Alina Margolis, su kurios mama M. Falskis draugavo.
1935 m. Elena Šveikauskaitė (1904–1987) parengė iš lenkų kalbos verstą ir Lietuvos mokykloms pritaikytą Tadeušo Lehr-Splavinskio (1891–1965) „Lenkų kalbos gramatiką“. 1939 m. nedidelį vadovėlį, skirtą savarankiškai mokytis lenkų kalbos, parengė kalbininkas, vertėjas, vadovėlių autorius Jurgis Talmantas (1894–1955). Buvo leidžiami ir lietuvių kalbos vadovėliai, skirti lenkų mokykloms.
Nowe czytanki / zebrala Stefanja Jablonska ; uzupelnil M. Biržyszka. – Cz. 2. – Wilno : „Švyturys“, 1919.
Nowe czytanki / Stefanja Jablonska. – Cz. 1. – Wyd. 2. – Kowno : nakladem t-wa „Švyturys“, 1923.
Początkowe cwiczenia do nauki poprawnego pisania / Ludwik Žycka. – Cz. 1. – Wyd. 3. – Wilno : nakladem księgarni Jozefa Zawadskiego, 1920.
Wypisy dla szkol polskich w Litwie na klasę II-gą i III-cią / Marja Kasakaitis. – Kowno : wydanie Komisji Wydawniczej przy Ministerstwie Oswiecenia, 1924.
Swiat dziecięcy : ksiąžka do czytania w szkole i w domu / K.S.W. ; zebral i uložyl przyjaciel dzieci ; do druku podal A. K. [A. Kasakaitis]. – Cz. 1. – Kaunas : Švietimo ministerijos leidinys, 1925.
Marija Kasakaitytė. Paso kortelės nuotr. 1922 09 20. KAA, f. 66, ap. 1, b. 34340.
Swiat dziecięcy : ksiąžka do czytania w szkole i w domu / K. S. W. ; zebral i uložyl przyjaciel dzieci ; do druku podal A. K. [A. Kasakaitis]. – Cz. 2. – Kaunas : Švietimo ministerijos leidinys, 1925.
Lenkų kalbos gramatika / E. Šveikauskaitė, T. Lehr – Splawinski. – Kaunas : spaustuvė „Prima“, 1935.
Elementarz powiastkowy dla dzieci / Marjan Falski ; z obrazkami Kamila Mackiewicza. – Kowno : Księgarnia „Stella“, 1936.
Elementarz powiastkowy dla dzieci / Marjan Falski ; z obrazkami Kamila Mackiewicza. – Kowno : Księgarnia „Stella“, 1936. – P. 8.
Trumpas lietuvių kalbos vadovėlis ir pašnekesiai lenkų – lietuvių kalbomis = Krotki samouczek języka litewskiego i zbior rozmowek polsko – litewskich / uložyl J. Talmantas. – Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1939.
Prancūzų kalbos vadovėliai
Dabar turbūt sunku patikėti, tačiau viena populiariausių kalbų nepriklausomos Lietuvos gimnazijose 1918–1940 m. buvo prancūzų. Iš pradžių buvo mokomasi iš Octavo Klasso „Prancūzų kalbos vadovėlio“, Lietuvoje leisto nuo 1907 m.
Po 1936 m. švietimo reformos Lietuvos mokyklose prancūzų kalbai oficialiai tapus pirmąja užsienio kalba, atsirado poreikis ir originalių, specialiai mokykloms parengtų, prancūzų kalbos vadovėlių. Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja Z. Žemaitienė parengė „Pirmąją prancūzų kalbos knygą žemesniosioms gimnazijos klasėms“ ir jos skaitinius.
Populiarų prancūzų kalbos vadovėlį radijo klausytojams sudarė VDU prancūzų kalbos dėstytojas Leonas Prou. O štai trijų dalių vadovėlis „Kalbėkim prancūziškai“, parengtas prancūzų kalbos mokytojos Halinos Stravinskienės – naujas etapas šios kalbos vadovėlių Lietuvos mokykloms raidoje. Tai buvo geras skaitinių, gramatikos ir šnekamosios kalbos mokymo derinys.
Populiarią prancūzų kalbos gramatiką, kurioje mokoma pasitelkiant tekstus ir vaizdus, parašė Kauno „Aušros“ valstybinės mergaičių gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja Virginija Gailevičienė. Ši mokytoja vadovėlyje apibendrino ilgametę darbo gimnazijoje patirtį. V. Gailevičienė parengė ir prancūzų kalbos skaitinius, supažindinančius su prancūzų literatūros klasikų Alfonso Dodė, Andrė Terjė, Gi de Mopasano novelėmis.
Prancūzų kalbos vadovėlio Enseignement par l‘image (cours preparatoire) par Octave Klasse žodynėlis / Octave Klasse ; vertė J. Gečas, P. Bartuška. – Raseiniai : S. Kadušino spaustuvė, 1920.
Prancūzų kalbos vadovėlis su žodynėliu lietuvių kalba = Einseignement par l‘image / Octave Klasse. – Kaunas : A. Ptašeko knygynas, [s.l.].
Choix de nouvelles = Prancūzų novelių rinkinys / paruošė V. Gailevičienė. – Kaunas : Spaudos fondas, [1934].
La grammaire francaise etudiee par les textes = Prancūzų kalbos gramatika tekstais. – Kaunas : Spaudos fondas, 1939.
„Dvidešimt minučių prancūziškai“ : Prancūzų kalbos vadovėlis radijo klausytojams = „Vingt minutes de francais“ : Cours de la langue francaise par radio / sudarė L. Prou. – Kaunas : Sakalas, [1937].
Premier livre de francais a l‘usage des classes inferieures des ecoles lituaniennes = Pirmoji prancūzų kalbos knyga žemesniosioms gimnazijos klasėms : I ir II dalis, priedas ir trumpas gramatikos kursas / parašė Z. Žemaitienė. – Kaunas : Spaudos fondas, 1937.
Lectures francaises a l‘usage des lituaniens : vocabulaire avec des remarques explicatives et grammaticales. Gallicismes. Regles principales de la syntaxe francaise. Tableau des verbes irreguliers = Prancūzų kalbos skaitymai lietuviams : žodynėlis su paaiškinimais ir gramatiškomis pastabomis. Alfabetinis galicizmų sąrašas ir jų vertimas. Svarbiausios prancūzų k. sintaksės taisyklės. Netaisyklingų veiksmažodžių lentelė / sudarė Z. Žemaitienė. – Kaunas : Spaudos fondas, 1937.
Les Cygnes / M. Ayme ; dėstymo tikslams pritaikė E. Banevičienė. – Kaunas : Pribačio leidinys, 1939.
Autrefois et aujourd‘hui : troisieme annee de la methode parlons francais cours systematique pratique methode directe = Kadaise ir dabar : kalbėkim prancūziškai vadovėlio trečia dalis / Halina Stravinskienė. – D. 3. – Kaunas : Sakalas, 1940.
Rusų kalbos vadovėliai
Rusų kalbos vadovėliai iš pradžių buvo pritaikyti tik mokytis savarankiškai. Vyravo nuomonė, kad esant natūraliam bendravimui su didžiuoju kaimynu, kalbos nereikia specialiai mokytis. Savarankiškai mokytis skirtą vadovėlį 1933 m. išleido E. Gedminaitis ir J. Talmantas. Vadovėlis buvo parengtas pagal rusų kalbos gramatiką pritaikytus tam tikrus pratimus bei pateikiant juose vartojamų žodžių žodynėlį. Prie vadovėlio buvo išleistas ir priedas-raktas, kuriame pateikti vadovėlio tekstų vertimai. Šis gerai parengtas vadovėlis (su nežymiais pataisymais) buvo išleistas ir pakartotinai (1939; 1940 m.).
Dėl politinių priežasčių 1940 m. rusų kalbos vadovėliai buvo rengiami aktyviau. Buvo sudarytas M. Banevičiaus vadovėlis, kuris rėmėsi panašiais principais, kaip ir anksčiau išleistas E. Gedminaičio ir J. Talmanto vadovėlis. M. Banevičiaus vadovėlio pavadinimas „Gyvoji rusų kalba“ tarsi liudijo jo mokymo ryšį su gyvenimu, šnekamąja kalba.
Kitas vadovėlių autorius J. Sakalauskas bandė koncentruotai pateikti rusų kalbos pagrindus. 1940 m. parengti ir pirmieji rusų kalbos vadovėliai pradžios bei vidurinėms mokykloms.
Lietuvių ir rusų kalbos vadovėlis arba budas pačiam be mokytojo pagalbos išsimokinti skaityti, rašyti ir kalbėti lietuviškai ir rusiškai = Самоучителъ литовскаго и русскаго языков или способъ самому научитъся читатъ, писатъ и говоритъ по-литовски и по-русски / sutaisė A. Agaras [Antanas Macijauskas]. – 4-as stereotypo leid.. – Kaunas : Onos Vitkauskytės knygyno leidinys, 1920.
Rusų kalbos vadovėlis mokytis pačiam / sudarė E. Gediminaitis, J. Talmantas. – Kaunas : D. Gutmano leidinys, 1933.
Rusų kalbos vadovėlio vertimai (raktas). – [Kaunas] : [D. Gutmano leidinys], 1933.
Rusų kalbos vadovėlis mokytis pačiam / sudarė E. Gediminaitis, J. Talmantas. – Antras pataisytas leidimas. – Kaunas : D. Gutmano leidinys, 1939.
Rusų kalbos vadovėlis mokytis pačiam / sudarė E. Gediminaitis, J. Talmantas. – Trečias pataisytas leidimas. – Kaunas : D. Gutmano leidinys, 1940.
Gyvoji rusų kalba, vadovėlis susideda iš : a) gramatikos su pratimais, b) chrestomatijos, c) žodynėlio / M. Banevičius. – Kaunas : D. Gutmano leidinys, 1940.
Русский букваръ и началное правописание. – Вилънюс, 1940 / 1941.
Trumpas rusų kalbos vadovėlis ir pasikalbėjimai = Краткий учебник русского языка и разговоры / J. Sakalauskas. – Kaunas : J. Sakalauskas, 1940.
Rusų kalbos vadovėlis vidurinėms mokykloms (tinka mokytis ir pačiam) = Учебник русского языка для средней школы и самообучения / T. Šuravinas. – D. 1. – II leidimas. – Kaunas : LTSR valstybinė leidykla, 1940.
Vokiečių kalbos vadovėliai
Vadovėlį „Vokiečių kalbos skaitymai“, naudotą daugiausiai Vilniaus mokyklose, parengė Vilniaus lietuvių gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja Klara Šepetienė (1879–1964). O jos vyras, evangelikų reformatų kalvinų kunigas, visuomenės veikėjas Jonas Šepetys (1867–1941) išvertė „Vokiečių kalbos skaitymus“ į lietuvių kalbą. Lietuvos moksleiviai taip pat mokėsi iš prof. Ernsto Mitelštainerio „Vokiečių kalbos gramatikos“, kurią 1922 m. išleido „Vaivos“ bendrovė Kaune.
Daugiausiai vokiečių kalbos besimokančių vaikų buvo Klaipėdos krašte. 1931 m. Jurbarke „Aušros“ berniukų gimnazijos mokytojas Albertas Šileris išleido sulietuvintą P. Glazer ir G. Pezold vokiečių kalbos vadovėlį, kuris daugiausiai ir buvo naudojamas Klaipėdos krašto mokyklose. Šveicaras, germanistikos prof. Gotlibas Studerus (1889–1972) parengė vokiečių kalbos vadovėlių seriją mokytojams ir mokiniams, kurią išleido „Pribačio“ knygynas, prekiavęs literatūra vokiečių kalba. Tai buvo pirmas vadovėlis su knyga mokytojui. 1940 m. LTSR valstybinė leidykla išleido ketvirtosios šio vadovėlio laidos pirmąją dalį.
A. Ptašeko knygynas vokiečių kalbos vadovėlių leidyboje nusipelnė daugiausiai, išleidęs Alfonso Šulco vokiečių kalbos gramatiką (1927; 1935 m. leidimą Lietuvos mokykloms pritaikė Erhardas Jansenas). Taip pat šiame knygyne buvo išleista: prof. Ernsto Mitelštainerio „Vokiečių kalbos gramatika“ (1928 m.), vokiečių gimnazijos Kaune mokytojo Erhardo Janseno sudaryti vokiečių kalbos skaitiniai aukštesniosioms Lietuvos mokykloms „Mūsų jaunimo draugas“ (1930), Marijos Radzevičiūtės-Žilinskienės vokiečių kalbos vadovėliai 6–8 klasėms (1932) ir „Vokiečių kalbos pradžiai“ (1935). 1935 m. išleistą knygą autorė parengė kartu su tada Kaune gyvenusiu Benno Nesselstrausu.
Vertimai „Vokiečių kalbos skaitymų“ / išvertė iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą J. Š. [Jonas Šepetys]. – Vilnius : „Švyturio“ b-vės leidinys, 1919.
Vokiečių kalbos skaitymai : ketvirtiesiems ir penktiesiems mokslo metams / K. Šepetienė. – D. 3. – Vilnius : Lietuvių mokslo draugija, 1921.
Vokiečių kalbos skaitymai / K. Šepetienė. D. 4. – Vilnius : Lietuvių mokslo draugija, 1921.
Nauja praktiška vokiečių kalbos gramatika su gramatikos pratimais vokiečių kalba vidurinėms ir aukštesnėms berniukų ir mergaičių gimnazijų klasėms = Neue praktische deutsche Schulgrammatik mit grammatischen Übungen in deutscher Sprache für die mittleren und oberen Klassen der höheren Knaben und Mädchen Lehranstalten / A.Šulcas ; Remdamasis 4-uoju leidimu, lietuvių kalbai pritaikė E. Jansenas. – D. 2 : Sintaksė. – Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1927.
Nauja praktiška vokiečių kalbos gramatika su gramatikos pratimais vokiečių kalba vidurinėms berniukų ir mergaičių gimnazijų klasėms dviejose dalyse = Neue praktische deutsche Schulgrammatik mit grammatischen Übungen in deutscher Sprache für die mittleren und höheren Klassen der mittleren weiblichen und männlichen Lehranstalten in zwei Teilen / A. Šulcas ; vertė S. A. Rubikas. – D. 1 : Etimologija. – 8-tas pataisytas leidimas. – Kaunas : Šv. Kazimiero draugija, 1933.
Nauja praktiška vokiečių kalbos gramatika su gramatikos pratimais vokiečių kalba vidurinėms ir aukštesnėms berniukų ir mergaičių gimnazijų klasėms = Neue praktische deutsche Schulgrammatik mit grammatischen Übungen in deutscher Sprache für die mittleren und oberen Klassen der höheren Knaben und Mädchen Lehranstalten / A. Šulcas ; Peržiūrėjo ir Švietimo ministerijos programai pritaikė E. Jansenas. – D. 2 : Sintaksė. – Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1935.
Mūsų jaunimo draugas = Unser Jugendfreund : illustriertes deutsches Lesebuch für die höheren Lehranstalten Litauens, 4 – 5 Klasse / bearbeitet von Erchard Jansen. – Kaunas : A. Ptašeko knygyno spaustuvė, 1930.
Vokiečių kalbos gramatika = Deutsche Grammatik / E. Mittelsteiner. – III-sis pataisytas leidimas. – Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1928.
Vokiečių kalbos gramatika = Deutsche Grammatik / E. Mittelsteiner. – Kaunas : „Vaivos“ b-vė, 1922.
Lehrbuch der deutschen Sprache = Vokiečių kalbos vadovėlis / F. Gläser, G. Pezold ; sulietuvino A. Šilleris. – D. 1. – Penktasis leidimas. – Jurbarkas : E. Jagomasto spaustuvė „Lituania“, 1931.
Vokiečių kalbos vadovėlis (6, 7 ir 8 kl.) : trumpos vokiečių literatūros istorijos žinios ir skaitymai = Lehrbuch der deutschen Sprache (6, 7 und 8 Kl.) : kurzer Ueberblick über die deutsche Literaturgeschichte und Lesebuch / Marija Radzevičiūtė – Žilinskienė. – Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1932.
Vokiečių kalbos pradžiai / M. Žilinskienė, B. Nesselstraussas. – Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1935.
Vokiečių kalbos pradžiai / M. Žilinskienė, B. Nesselstraussas. – Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1935.
Lehrbuch der deutschen Sprache für Mittelschulen / Dr. G. Studerus. – I. Teil. – 4. Auflage. – Kaunas : Ltsr valstybinė leidykla, 1940.
Vokiečių kalbos vadovėlis skiriamas aukštesniosioms mokykloms = Lehrbuch der deutschen Sprache für die höheren Lehranstalten Litauens / Dr. G. Studerus. – I. Teil. – Kaunas : Pribačio leidinys, [1933].
Vokiečių kalbos vadovėlis : skiriamas mokytojams leidinys = Lehrbuch der deutschen Sprache : für die Hand des Lehrers / Dr. G.Studerus. – I. Teil. - Kaunas : Pribačio leidinys, [1933].
Esperanto kalbos vadovėliai
Esperanto kalbos vadovėliai buvo reikalingi entuziastams, norintiems jos išmokti arba siekiantiems įtraukti kuo daugiau žmonių į esperantininkų judėjimą. Esperanto kalbos nebuvo Lietuvos mokyklų programose. Ši dirbtinai sukurta tarptautinė kalba daugiausiai pasekėjų buvo suradusi Kaune.
Jos pradininkas – dirbęs ir gyvenęs Veisiejuose bei Kaune Liudvikas Lazaras Zamenhofas (1859–1917). Jo pasekėjais Kaune, jau paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, buvo inžinierius, esperantininkas Povilas Dovydas Medemas (1859–1925), pedagogas, esperantininkas, laikraščio „Litova stela“ leidėjas, žurnalistas Juozas Mačernis (1891–1976) ir žurnalistas, visuomenės veikėjas Adolfas Klimas (1889–1985). Jų išleistuose esperanto kalbos vadovėliuose pateikti šios kalbos pradmenys, žodynėliai. Taip buvo tęsiamas Aleksandro Dambrausko-Jakšto, St. Tijūnaičio pradėtas esperanto kalbos populiarinimo darbas.
Esperanto kalba žmonės domėjosi ir provincijoje. Esperanto kalbos vadovėlį Juozo Audronio slapyvardžiu parengė Juozas Kazlauskas iš Marijampolės (išleido Marijonai 1938 m.). Taip pat 1938 m. Ukmergėje buvo išleistas „Tarptautinės esperanto kalbos vadovėlis su žodynėliu“, parengtas Juozo Lazausko – šios kalbos entuziasto, miškininko, rašiusio esperantininkų spaudoje.
Ekzercaro eltirita el Fundamento de Esperanto / Ludwig Lazarus Zamenhof ; eldono de P.Medem kaj J. Mačernis. – Kaunas : Presejo de Sokolovski, 1919. – P. 25.
Tarptautinės kalbos esperanto kalbamokslis ir žodynas = Esperante – Litova vortaro / sustatė J. Mačernis. – Kovno : [s.n.], 1919. – P. 36.
Adolfas Klimas. Paso kortelės nuotr. 1920 04 09. KAA, f. 66, ap. 1, b. 328
Tarptautinės kalbos esperanto vadovėlis (Lernolibro de Esperanto por litovoj) / A. Klimas ; pagal V. A. Dmitriev‘ą ir P. D. Medem‘ą. – Kaunas : P. D. Medemo leidinys, 1921. – P. 47.
Tarptautinės kalbos esperanto vadovėlis (Lernolibro de Esperanto por litovoj) / A. Klimas. – II-sis papildytas ir pataisytas leidimas. – Kaunas : „Vairo“ bendrovės leidinys, 1928. – P. 72.
Tarptautinė esperanto kalba = Lernolibro de esperanto por Litovoj / Juozas Audronis [Juozas Kazlauskas]. – Marijampolė : Marijonai, 1938. – (Marijonų leid. ; Nr. 197). – P. 96.
Tarptautinės esperanto kalbos vadovėlis su žodynėliu / J. Lazauskas. – Ukmergė : [s.n.], 1938. – P. 112.
Lotynų kalbos vadovėliai
Lotynų kalba buvo Lietuvos mokyklų, daugiausiai gimnazijų, programose. Nors praktinės šios kalbos pritaikymo galimybės buvo nedidelės, jos mokėjimas buvo reikalingas dėl bendrojo išsilavinimo, kurio reikia formuojant moksleivio asmenybę. Bandymai išstumti lotynų kalbą iš gimnazijų programų buvo bevaisiai. Tai lėmė ir Prezidento Antano Smetonos pozicija – jis pritarė lotynų bei graikų kalbų mokymui gimnazijose ir aukštosiose mokyklose.
Buvo mokoma ne šnekamosios lotynų kalbos, nes tam nebuvo poreikio. Vadovėliuose (vyravo lotynų kalbos chrestomatijos) buvo stengiamasi supažindinti su vertingais, istoriniais įvykiais, asmenybes vaizduojančiais lotynų kalbos tekstais, taip pat pateikiant lotynų kalbos gramatikos taisykles. 1929 m. kalbininkas Mykolas Durys-Durickis (1887–1933) parengė lotynų kalbos gramatiką, apimančią fonetiką ir morfologiją bei lotynų kalbos sintaksę. Jo chrestomatija „Lotynų kalbos pratimai“, pritaikyta šiai gramatikai ir sintaksei, išleista atskirai.
Nuo 1922 m. lotynų kalbos vadovėlius leido pedagogas Kazimieras Jokantas (1880–1942). Jis – vieno geriausių iki šių dienų lotynų-lietuvių kalbų žodyno autorius. 1936 m. išleistas jo „Lotynų kalbos vadovėlio“ pirmos dalies penktasis ir antros dalies trečiasis leidimai – A. Ptašeko knygyno leidiniai. Šis knygynas išleido ir aukštesnio lygio, nei anksčiau išėjusios chrestomatijos, romėnų literatūros chrestomatiją „Anthologia latina“, kurią parengė graikų, lotynų kalbų specialistas Merkelis Račkauskas (1885–1968) ir lotynų kalbos mokytojas Jonas Vosylius (1904–1984). Buvo išleistos trys šios antologijos dalys (1938 m., 1939 m. ir 1940 m.).
Chrestomatia Latina = Latynų kalbos chrestomatija. – D. 2. – Vilnius : Lietuvių mokslo draugijos leidinys, 1918.
Chrestomatia Latina cum progymnasmatis, vocabulario, grammatica, lexico = Latynų kalbos chrestomatija su skaitymais, vokabularium, gramatika ir žodynu / vertė K. Kepalas. – Vilnius : Lietuvių mokslo draugijos leidinys, 1918.
Lotynų kalbos gramatika : fonetika ir morfologija / M. Durys. – Kaunas : „Švyturio“ bendrovės leidinys, 1929.
Lotynų kalbos pratimai suderinti su to paties autoriaus „Lotynų Kalbos Gramatika“ ir „Lotynų Kalbos Sintakse“ : vadovėlis III ir IV klasėms pritaikintas prie Švietimo Ministerijos naujai nustatytos programos / M. Durys. – Kaunas : „Švyturio“ bendrovės leidinys, 1929.
Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. – D. 1. – Antrasis leidimas. – Kaunas ; Vilnius : „Švyturio“ bendrovės leidinys, 1922.
Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. – D. 1. – Penktas leidimas. – Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1936.
Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. – D. 2. – Trečias leidimas. – Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1936.
Anthologia latina / paruošė M. Račkauskas, J. Vosylius. – D. 1. – Kaunas : A. Ptašeko knygyno leidinys, 1938.
„Palladium“ („Banga“)
1927 10 25 Mendelis Abramsonas parašė prašymą Kauno miesto statybos komisijai dėl kino teatro statybos Bliumai Kracerienei išnuomuotame žemės sklype, tuo metu Aukštaičių g. 3a. Leidimas statybai išduotas 1927 m. spalio 31 d. Su šiuo prašymu atsiųstas kino teatro „Palladium“ (vėliau pavadinto „Banga“) projektas buvo gražintas perprojektuoti, nes pirminiame projekte nenumatytos nedegios sienos (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 19, l. 2 – 4). 1927 m. lapkričio 8 d. leidimas statybai išduotas su sąlyga, kad būtų aptinkuotos sienos iš lauko pusės ir būtų atsižvelgta į dar kelias smulkesnes pastabas (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 19, l. 5). 1928 06 27 kino teatro apžiūros akte konstatuota, jog kino teatras gali veikti su sąlyga, jog per 1 savaitę spygliuotos vielos tvora bus pakeista tinkline (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 19, l. 7). Kino teatras „Palladium“ (po to „Banga“) veikė nuo 1928 m. liepos 1 d. Aukštaičių g. 5: [Dabar Aukštaičių g. 9, pastate įsikūrusi firma „Kaduva“]. Iš Mendelio Abramsono kino teatrą nupirko Vulfas Epšteinas ir Mina Levienė, o jo rekonstrukciją atliko ir pavadino „Banga“ Leiba Epšteinas. 1935 06 17 rašte kino teatro „Banga“ savininkai pažymėjo, jog kai kurių kino teatro apžiūros iškeltų trūkumų ištaisymui reikėtų per didelių išlaidų, o pelnas už 1934 m. sudarąs tik apie 2000 Lt (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 19, l. 21). Kokio lygio tie trūkumai, liudijo kaimyninės valdos Višinskio g. 25 savininkės Julės Marcinkevičienės 1935 m. skundas dėl kino teatro išvietės skleidžiamo kvapo. Miesto statybos skyrius įpareigojo išvietę nugriauti per 1 mėn., bet iš 1940 m. rugpjūčio 6 d. kino teatro „Banga“ apžiūrėjimo akto matyti, kad išvietė buvo tik patobulinta, o kino teatro viduje taip ir neįrengta (padarytas bendras išėjimas iš foje į WC). Šiame akte nurodoma, jog kino teatras įrengtas primityviai, be centrinio šildymo, su skersvėjais ir neatitinka kino teatrams keliamų reikalavimų, todėl jį rekomenduota uždaryti. Dipl. inž. Algirdo Dirvianskio 1943 m. rugsėjo 4 d. prašymas buvusio kino teatro „Banga“ patalpas Aukštaičių g. 5 leisti pritaikyti stalių dirbtuvėms liudijo, jog „Banga“ faktiškai buvo tik sale kinui demonstruoti, o ne tikru kino teatru.
Pastatyto kino teatro „Palladium“ (būsimo „Banga“) apžiūros aktas. 1928 06 27.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 19, l. 7.
Fridienės Etlės nejudomo turto apžiūros aktas: [minimas ir kino teatras „Palladium“ (būsimas „Banga“), veikęs nuo 1928 07 01]. 1929 12 11.
KRVA, f. 214, ap. 1, b. 246, l. 1.
Aukštaičių gatvės projektas : [VRM Statybos inspekcijos patvirtintas 1932 07 16. Projekte matosi kino teatro „Banga“ valda Aukštaičių g. 5].
KRVA, f. 218, ap. 4, b. 172, l. 1.
V. Epšteino ir M. Levienės prašymas Kauno m. burmistrui dėl skolų už kino teatrą „Banga“, Aukštaičių g. 5. 1932 09 04.
KRVA, f. 214, ap. 1, b. 246, l. 8.
Julės Marcinkevičienės skundas dėl kino teatro „Banga“ išvietės . 1935 09 05.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 212, l. 6.
Buvusių kino teatro „Banga“ patalpų Kaune, Aukštaičių g. 5, stalių dirbtuvėms pritaikymo projektas. Dipl. inž. Algirdas Dirvianskis. 1943 09 04.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 212, l. 27.
„Hollywood“
Kino teatras „Hollywood“ pradėtas statyti 1930 m. Leidimas statybai išduotas Jonui Baškiui, pirmajam kino teatro „Hollywood“ savininkui, ten pat pasistačiusiam ir savo gyvenamą namą. 1932 m. gegužės mėn. Statybos komisija apžiūrėjo įrengtą kino teatrą. 1934 m. kino teatras „Holywood“ jau priklausė Dominykui Polovinskiui. 1934 m. gruodžio 12 d. kino teatro savininkai prašė leisti padidinti kino teatro vietų skaičių, pristatant kiekvienoje eilėje iš šono dar po vieną sudedamą kėdę. Motyvavo tuo, kad krizės metu reikia mažinti bilietų kainas ir racionaliau išnaudoti patalpas. Leista pristatyti po vieną kėdę tik iš kairės eilių pusės (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 30, l. 4 – 5). Dominykas Polovinskas iš kino teatro bendrasavininkų pasitraukė 1936 m. liepos 1 d., nes tapo 1936 m. pastatyto kino teatro „Daina“ bendrasavininku. Pasitraukdamas iš kino teatro „Hollywood“, D.Polovinskas pranešė Kauno miesto ir apskrities viršininkui apie kino teatro uždarymą, neinformavęs apie tai bendrasavininkio Č. Kalinausko. Kino teatro „Hollywood“ savininku tapusiam Česlovui Kalinauskui teko rūpintis kino teatro „Hollywood“ leidimo veikti pratęsimu, perrašant leidimą savo vardu (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 30, l. 46). 1939 m. spalio 9 d. kino teatro „Hollywood“ apžiūros akte jo savininkais nurodomi Česlovas Kalinauskas ir Jokūbas Jacovskis. Kino teatras turėjo 267 vietas (1939 kino teatro apžiūros duomenimis), o 1940 m. pateiktuose duomenyse apie vietų skaičių kino teatruose nurodyta, jog kino teatre „Hollywood“ 251 vieta. Kino teatro „Hollywood“ adresas iš pradžių buvo Ukmergės pl. 103. 1939 m. Ukmergės pl. pavadintas Savanorių pr., tais pačiais metais keitėsi Savanorių pr. namų numeracija. Minėtame 1939 m. spalio 9 d. kino teatro apžiūros akte jo adresas jau nurodomas Savanorių pr. 137 : [Kino teatro „Hollywood“ pastatas išlikęs, šiuo metu jis yra Savanorių pr. 137, jame įsikūrė „Vero cafe“ ir „Doda užkandinė“ pakeitę šioje vietoje anksčiau buvusius grožio industrijos atstovus. Buvusios salės patalpos naudojamos TUKa spaustuvei bei kitoms firmoms].
Kino teatro „Hollywood“ Ukmergės pl. 103 : [nuo 1939 m. Savanorių pr. 137] vietų padidinimo planas. Braižė civ. inž. St. Fedorovičius. 1934 12 02 : [Prašyta leisti pristatyti po vieną kėdę eilių šonuose, leista pristatyti tik vienoje eilėje].
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 30, l. 21.
Hollywood. - 1931, Nr. 5, p. 2.
Jono Baškio mūrinio namo prie Ukmergės pl. 103 / 105 Nr. braižinys. 1930 03 26. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 7016, l. 5.
Jono Baškio kino teatro pastatymui Kaune, prie Ukmergės pl. 103 Nr. braižinys. 1930. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 7016, l. 82.
Kino „Hollywood“ // Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos kalendorius adresų knyga 1933 metams.-Kaunas, 1933, p. 183.
Kino teatro „Hollywood“ planas. Salės ir kėdžių išdėstymo planas. Braižė VDU dipl. inž, Pranas Drasutis. 1937 01 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 7016, l. 29.
„Daina“
Dominyko Polovinskio, Jurgio Jankausko ir Onos Breimerienės 600 vietų kino teatras „Daina“ projektuotas dipl. arch. Stasio Kudoko (dalį projekto buvo padaręs O.Breimerienės vyras Antanas Breimeris, bet Statybos komisijos tvirtinimui 1935 m. liepos – rugpjūčio mėn. pateiktas vien tik Stasio Kudoko projektas). Kino teatras „Daina“ atidarytas 1936 m. vasario 15 d., tuo metu adresu Ukmergės pl. 42. Naujame kino teatre buvo 404 vietos parteryje, 168 vietos balkone ir 42 vietos ložėse, viso 614 vietų. (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 35, l. 1 – 30; KRVA, f. 218, b. 6985, l. 1 – 32). Tai buvo pirmas kino teatras, statytas specialiai garsiniams filmams rodyti. Į akustikos reikalavimus atsižvelgta jau kino teatro projekte, garsiniams filmams rodyti įsigyta nauja firmos Phillips aparatūra. Atsižvelgta ir į senų kino teatrų bėdą – blogą ventiliaciją. Parengtas specialus ventiliacijos projektas, todėl pastačius kino teatrą ši problema nebeiškilo. Pasak „Ryto“ žurnalisto, kino teatras „Daina“ buvo įrengtas sumaniai ir skoningai, buvo gražiai dekoruotas ir sudarytos visos sąlygos žiūrovų patogumui. Be to, pasak to pačio žurnalisto, ir bilietų kainos „Dainoje“ turėjo būti daug mažesnės, negu Laisvės alėjos kino teatruose, o filmai turėjo būti arba nauji, dar nematyti, o jeigu matyti, tai patys geriausieji. „Dainos“ kino teatras iš tiesų stebino naujų filmų premjeromis, ir ne tik žymių kino kompanijų. Pvz., 1940 m. kovo mėn. šiame kino teatre su dideliu pasisekimu buvo pristatytas mūsų kaimynų latvių filmas „Žvejo sūnus“ pagal Vilio Lacio romaną (Lietuvos žinios. - 1940, kov. 11, p. 5). Vis dėlto daugiausia buvo užsakoma amerikietiškų filmų per Fox filmų atstovybę Lietuvoje. Kino teatras buvo gražus ne tik viduje, bet ir iš išorės. „Dainos“ kino teatro savininkas Dominykas Polovinskas 1938 m. parašė prašymą, kad kino teatras būtų įtrauktas į Kauno miesto premijuotinų pastatų skaičių, motyvuodamas tuo, kad savo gražiu fasadu bei ypatingu neoniniu apšvietimu jis yra vienintelis toks Pabaltijyje. Pastatas nebuvo premijuotas motyvuojant, jog premijuojami tik privačių savininkų gyvenamieji namai, o kino teatras, nors ir privatus, buvęs viešojo pobūdžio įstaiga. 1939 m. spalio 4 d. mirus Dominykui Polovinskui (Lietuvos žinios. - 1939, spal. 6, p. 8), kino teatro „Daina“ savininku pasirašinėjo Jurgis Jankauskas, o bendrasavininke buvo Ona Breimerienė. Kino teatro „Daina“ 1939 m. išlaidų specifikacijoje ir išlaidos darbuotojų aprangai, taip pat aukos įvairioms organizacijoms (1500 Lt), kelionių į užsienį išlaidos filmų kontraktavimo reikalu (aišku, šios išlaidos sudaro mažą dalį visų išlaidų, didžiąją dalį išlaidų sudarė filmų nuoma, palyginti daug išleista reklamai).
[Kino teatro „Daina“ viena savininkių (su Dominyku Polovinskiu ir Jurgiu Jankausku) Ona Žilinskaitė-Breimerienė. Savininku negalėjo būti jos vyras Antanas Breimeris, kino teatro „Daina“ statybos iniciatorius ir pirminio neįgyvendinto projekto autorius, perleidęs kino teatro projektavimą Stasiui Kudokui]. Paso kort. nuotr. 1920.
KRVA, f. 66, ap. 1, b. 5684.
Dominyko Polovinsko, Jurgio Jankausko ir Onos Breimerienės prašymas Kauno m. statybos skyriaus vedėjui dėl leidimo statyti kino teatrą pagal St. Kudoko projektą. 1935 07 12.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6985, l. 7.
Rytas. - 1936, vas. 25, p. 7.
Kino teatro „Daina“, Savanorių pl. 42 b : [dabar Savanorių pr. 74], savininko Dominyko Polovinsko prašymas Kauno m. savivaldybės statybos skyriui, įtraukti kino teatrą į Kauno miesto premijuotinų pastatų skaičių. 1938 10 26.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6985, l. 32.
Lietuvos žinios. - 1940, vas. 5, p. 7.
Lietuvos žinios. - 1940, kov. 11, p. 8.
Lietuvos žinios. - 1940, geg. 24, p. 10.
„Dainos“ kino teatro išorė. LTMKM. Ak 724-1.
„Dainos“ kino teatro išorė. LTMKM. Ak 724-2.
„Dainos“ kino teatro sienų papuošimai. Ekranas. LTMKM. Ak 724-4.
„Dainos“ kino teatro salės vaizdas. LTMKM. Ak 724-5.
„Aušra“
Kino teatras „Aušra“ atidarytas Aušros g. 14 a (dabar Aušros g. 17) 1939 m. gruodžio 31 d., projektas statybos inž. Kazimiero Sienkievičiaus, kino teatro valda priklausė lietuviams Jonui Baškiui ir Juozui Plerpai, o kino teatro savininkai buvo pabėgėliai iš Klaipėdos krašto (ten irgi turėję kino teatrą) Tovis Iserlisas ir Simonas Šlesas. 800 vietų kino teatrui interjeras sukurtas vadovaujant dailininkui Rimtui Kalpokui, panaudota I-os valstybinės amatų mokyklos keramikos darbai bei lietuviška ornamentika, kurios mažas gabaliukas išlikęs ir dabar mozaikinėse betono grindyse tik įėjus į pastatą. „Aušros“ kino teatre vyravo gražūs arba skandalingi filmai apie meilę, amerikiečių produkcija, prancūzų, rusų kinas, nemažai filmų rodyta su užrašu „Tik suaugusiems“. Repertuaro politika buvo panaši į kino teatro „Glorija“, bet su mažesnėmis kainomis: nuo 75 ct iki 1,20 Lt, vaikams 60 ct, be to studentams ir moksleiviams buvo taikomos nuolaidos. (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 8855, l. 1 – 37; „Aušra“ bus didžiausias kinematografas Kaune // Lietuvos aidas. - 1939, gruod. 5, p. 10; Žaliakalny netrukus atidaromas naujas kinas // Lietuvos žinios. - 1939, gruod. 7, p. 8; Moderniškiausias kino teatras Kaune // Laikas. - 1939, gruod. 30, p. 6).
Buvo modernus, gražus, pigus, populiarus kino teatras, sudaręs visas sąlygas žiūrovų patogumui (estetiška aplinka, automatinis oro gaivinimas, geras apšildymas), bet jam nebuvo taikoma jokių mokesčių lengvatų net pradžioj veikimo, todėl tokiam dideliam kino teatrui buvo sunku išsilaikyti.
Lietuvos žinios. - 1939, gruod. 7, p. 8.
Laikas. - 1939, gruod. 30, p. 6.
Lietuvos žinios. - 1940, saus. 29, p. 2.
Lietuvos žinios. - 1940, bal. 9, p. 2.
„Aušros“ kino teatro išorė. LTMKM. Ak 722-1.
„Aušros“ kino teatro išorė. LTMKM. Ak 722-2.
„Aušros“ kino teatro vestibiulis. LTMKM. Ak 722-3.
„Aušros“ kino teatro salės vaizdas. LTMKM. Ak 722-4.
„Pasaka“
1940 m. kovo 8 d. atsidarė dar vienas kino teatras Žaliakalnyje, tuo metu Savanorių pr. 150. Tai buvo 520 vietų (ložės 34 vietos, balkone - 109, I v. - 138, II v. - 167, III v. - 72) ir 704, 74 m2 ploto kino teatras „Pasaka“. Kino teatrą projektavo statybos technikas Juozas Segalauskas, konstrukcijų inžinieriais buvo Jokūbas Rabinavičius ir Albinas Paškevičius. Jo savininkais buvo Jurgis Štromas, Stasys Čepas ir jau kaip kitų kino teatrų savininkai žinomi Jokūbas Jacovskis bei Česlovas Kalinauskas (Susirašinėjimas su teatrais ir kino teatrais dėl statistinių žinių suteikimo. KRVA, f. 100, ap. 1, b. 125, l. 40, 66, 73). Šis kino teatras buvo pakankamai erdvus, gražus išorėje ir patogus viduje, turėjo gerą aparatūrą kino filmams demonstruoti, taigi buvo priskirtinas prie modernių kino teatrų. Repertuaru nedaug skyrėsi nuo kitų Žaliakalnio kino teatrų, vyravo SSSR gamybos filmai, prie filmų rodė ne tik Lietuvos kroniką, bet ir Metro Goldwyn – Mayer kino filmų nuomojimo kontoros pateikiamą Metro apžvalgą (Naujasis kino teatras „Pasaka“ // XX amžius. - 1940, kov. 9, p. 12).
Lietuvos aidas. - 1940, kov. 9, p. 4.
XX amžius. - 1940, kov. 9, p. 12.
Lietuvos žinios. - 1940, kov. 11, p. 5.
XX amžius. - 1940, kov. 16, p. 3.
Lietuvos žinios. - 1940, bal. 9, p. 7.
Lietuvos aidas. - 1940, bal. 29, p. 8.
Kino teatro „Pasaka“ išorė. LTMKM. Ak 726-3. Kk-1-35.
„Pasakos“ kino teatro fojė. LTMKM. Ak 726-4.
Kino teatro „Pasaka“ salės vaizdas su ekranu. LTMKM. Ak 726-6.
Kino teatro „Pasaka“ salės vaizdas. LTMKM. Ak 726-7.
Kino teatro „Pasaka“ salės vaizdas. LTMKM. Ak 726-8.
„Aldona“
Kino teatras „Aldona“ Aleksote veikė 1929 – 1930 m., prijungus Aleksotą prie Kauno miesto jis jau nebeveikė. Kl. Into prašymas Kauno miesto valdybos statybos skyriui leisti įrengti kino teatrui patalpą prie Veiverių g. 48 gautas 1928 09 09. Prie prašymo pateiktas kino teatro „Aldona“ įrengimo projektas, parengtas inž. L. Soloveičiko 1928 08 10. Patalpą kino teatrui planuota įrengti vietoj buvusios medinės pašiūrės ne itin palankioje statybai vietoje: iš vienos pusės pastatas buvo prie pat Veiverių gatvės, kurios platinimui pastatas kliudytų, iš kitos pusės buvo didelis griovys ir pagal projektą pastatą turėjo laikyti poliai, įtvirtinti į šlaitą. 112 vietų kino teatrui patalpa buvo planuota kaip laikina kino filmams demonstruoti ir renginiams organizuoti patalpa. Leidimas duotas trejiems metams su sąlyga, kad savininkas nereikš pretenzijų, Plentų valdybai pareikalavus pastatą nugriauti (Veiverių gatvės platinimas buvo šios valdybos planuose). V. R. M. statybos inspekcijos komisija 1928 m. gruodžio 31 d. tariamai apžiūrėjo įrengtą kino teatrą „Aldona“ ir leido jam veikti (aktas patvirtintas 1929 01 05). Tačiau ir kino teatro apžiūros data ir vėlesni priekaištai dėl jo veikimo liudijo, jog šis apžiūros aktas galėjo būti fiktyvus. Klemensas Intas Veiverių g. 48 (šalia kino teatro) turėjo mažalkoholinių gėrimų parduotuvę, kurioje nelegaliai prekiavo ir valstybine degtine (apie tai liudijo ir surašyti protokolai už slaptą degtinės pardavinėjimą). Šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis kino patalpose organizuotuose šokių vakaruose rinkdavosi girta publika, kuri, nesant vietos patalpoje, šokdavo tiesiog ant šaligatvio, gatvėje, vietos gyventojams neduodavo ramybės garsi muzika, užkabinėjamų praeivių bei išgėrusių piliečių riksmai. Buvo aišku, jog du kartus per savaitę rodomi kino filmai buvo tik priedanga čia organizuotiems šokių vakarams ir nelegaliai prekybai alkoholiu. Jau pats kino įrengimas liudijo, jog ne kinas ten buvo svarbiausia. Taip vadinamo kino teatro foje buvo padalinta į atskirus kambarėlius, kuriuose gyveno pats savininkas su šeima ir nuomininkai, iš patalpos, skirtos kino kasai, buvo padarytas sandėlis. Dešiniajame trobesio gale buvo dar vienas sandėlis, o vietoj pritvirtintų pagal kino teatrams keliamus reikalavimus kėdžių buvo sustatyti nepritvirtinti suolai. Akivaizdu, kad susirinkimui ar kino seansui sueidavo tiek publikos, kiek tilpdavo, po to suolai būdavo sukraunami pašalėse, būdavo atidaromi langai ir viduje bei lauke vykdavo šokių vakarai. Prieš kino seansą ir po jo publika būriuodavosi tiesiog gatvėje, nebuvo jokių laukiamųjų, rūbinių. Didžiausią pavojų kėlė pati pastato konstrukcija. Pastatas buvo su žymiu pakrypimu į gatvės pusę, nestabilus, smarkiai judinant grindis, bet kada galėjo sugriūti. Patalpoje nebuvo nei telefono, nei gaisro signalizacijos, nei reikalavimus atitinkančių durų bei atsarginių išėjimų. Dėl netinkamo kameros kino filmams demonstruoti įrengimo bet kuriuo metu galėjo kilti gaisras. Akivaizdu, jog kinas „Aldona“ 1929 m. spalio – lapkričio mėn. buvo uždarytas teisėtai, tačiau stebina sprendimas vis dėlto leisti kinui veikti nuo 1929 m. gruodžio mėn. iki 1930 m. gegužės 31 d., nors didžioji dalis trūkumų taip ir nebuvo ištaisyta. Balaganas su kinu „Aldona“, bet ne su jo pastatu baigėsi Kauno miesto policijos I nuovados viršininko 1930 06 03 raštu miesto policijos vadui, kad kino „Aldona“ nuo 1930 m. birželio 1 d. nebeveikia ir Kauno miesto ir apskrities viršininko 1930 06 06 raštu miesto statybos inspekcijai dėl kino „Aldona“ uždarymo (LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317). Nesigilinant toliau į šias peripetijas, apibendrintai galima būtų pasakyti, kad tikro kino teatro 1918 – 1940 m. laikotarpiu Aleksotas neturėjo, o bandymas tokį steigti nebuvo gerai apgalvotas ir sėkmingas.
Klemenso Into kino teatro „Aldona“ Aleksote, prie Veiverių g. 48, įrengimo projektas. Fasadas. Piūviai A-B, C-D. Inž. L. Soloveičikas. 1928 08 10.
LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317, l. 37.
Klemenso Into kino teatro „Aldona“ Aleksote, prie Veiverių g. 48, įrengimo projektas. Situacijos planas. Inž. L. Soloveičikas. 1928 08 10.
LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317, l. 37.
Klemenso Into kino teatro „Aldona“ Aleksote, prie Veiverių g. 48, įrengimo projektas. Fasadas. Piūvis C-D. Inž. L. Soloveičikas. 1928 08 10.
LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317, l. 34.
Klemenso Into kino teatro „Aldona“ Aleksote, prie Veiverių g. 48, įrengimo projektas. Planas. Inž. L. Soloveičikas. 1928 08 10.
LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317, l. 34.
[Kino teatro „Aldona“ savininkas, prekybininkas Klemensas Intas]. Paso kort. nuotr. 1928.
KRVA, f. 66, ap. 1, b. 4288.
K. Into prašymas pastatyti laikiną kino teatrą prie Veiverių g. 48. 1928 09 09.
LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317, l. 33.
Įrengiamo kino teatro „Aldona“ 1928 12 31 apžiūros aktas, patvirtintas 1929 01 05.
LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317, l. 36.
Kauno miesto ir apskrities viršininko pažyma, leidžianti įrengti ir laikyti kino teatrą „Aldona“. 1929 01 05.
LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317, l. 35.
K. Into prašymas vidaus reikalų ministrui atidėti kino „Aldona“ uždarymą iki 1931 m. gruodžio 31 d. 1930 06 01.
LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317, l. 3.
Kauno m. policijos I-os nuovados viršininko raportas miesto policijos vadui dėl kino „Aldona“ organizuojamų šokių vakarų keliamos netvarkos bei kino savininko K. Into nelegalios prekybos svaigiaisiais gėrimais. 1929 10 04.
LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317, l. 25 : [raporto dalis kitoje lapo pusėje, čia nepateikiama].
Kino teatro „Aldona“ apžiūros aktas. 1929 10 11.
LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1317, l. 19.
Kauno m. ir apskrities viršininko raštas miesto statybos inspekcijai dėl kino „Aldona“ uždarymo. 1930 06 06.
LCVA, f. 1622, ap.4, b. 1317, l. 4.
„Aušra“
Leibos Neimarko kino teatras A.Panemunėje, Vytauto gatvėje (vėliau pavadintoje Vaidoto gatve) pastatytas 1929 m. A. Panemunės turgavietėje. 172 vietų kino teatro „Aušra“ (iš pradžių ketinto pavadinti „Merkuras“) statybos priežiūrai vadovavo inž. V. Višniauskas. Kino teatras pastatytas Leibo Neimarko turėtoje valdoje šalia jau esamo L. Neimarko namo (pats L. Neimarkas gyveno taip pat netoliese, Vytauto g. 45). Kino teatras labiau buvo panašus į privačią valdą, o ne į visuomeninės paskirties pastatą, ypač jį leidus aptverti tvora pagal savininko pageidavimą (KRVA, f. 17, ap. 1, b. 25, l. 156 – 179). Šis kino teatras turėjo nedaug žiūrovų, bet buvo svarbus kaip kultūros židinys A.Panemunėje. 1939 m. pabaigoje pateiktuose statistiniuose duomenyse apie Kauno kino teatrus (Susirašinėjimas su teatrais ir kino teatrais dėl statistinių žinių suteikimo. KRVA, f. 100, ap. 1, b. 125) šio kino teatro jau nėra.
Leibos Naimarko kino teatro „Aušra“, pastatyto A. Panemunės turgavietėje, apžiūrėjimo aktas. 1929 10 12.
KRVA, f. 17, ap. 1, b. 25, l. 159.
A. Panemunės turgavietės prie Vytauto g. : [dabar Vaidoto g.] planas : [17 nr. pažymėtas L. Naimarko valdoje buvęs medinis trobesys, šalia kurio buvo pastatytas kino teatras „Aušra“].
KRVA, f. 17, ap. 1, b. 25, l. 179.
Leibos Naimarko kino teatro A. Panemunėje, Vytauto g.: [dabartinėje Vaidoto g.] projektas. Salės planas. Techn. priež. J. Saleneko, proj. V. Vyšniausko.
KRVA, f. 17, b. 25, l. 165.
Leibos Naimarko kino teatro A. Panemunėje, Vytauto g. : [dabartinėje Vaidoto g.] projektas. Situacijos planas. Techn. priež. J. Saleneko, proj. V. Vyšniausko.
KRVA, f. 17, b. 25, l. 165.
Leibos Naimarko kino teatro A. Panemunėje, Vytauto g.: [dabartinėje Vaidoto g.] projektas. Fasadas : [savininko nurodytas pavadinimas statant pakeistas į „Aušra“]. Techn. priež. J. Saleneko, proj. V. Vyšniausko.
KRVA, f. 17, b. 25, l. 165.
„Union“
Vulfo Epšteino ir Vilijampolės Slabados savanorių gaisrininkų kuopos kino teatras „Union“ buvo įrengtas 1926 m. mūriniame vieno aukšto name. Kino teatre pagal inž. N. B. Joffės projektą turėjo būti 220 vietų, bet realiai jame buvo 266 vietos. Pastatas statytas specialiai kino teatrui prie Vilijampolės savanorių gaisrininkų kuopos trobesio, 7 metrai nuo gretimo medinio gaisrininkų trobesio ir 10 m nuo kito trobesio iš galo – gaisrininkų garažo. Dešinėje kino teatro pusėje buvo Skerdyklos gatvė. Kino teatro „Union“ Vilijampolėje, Jurbarko g. 6 pastatas priklausė Vilijampolės Slabados savanorių gaisrininkų kuopai. Kino teatro nuomininkais buvo Vulfas Epšteinas, gyvenantis Klaipėdos g. 15 ir Tevelis Joffe bei Aronas Segalis, gyvenantys Jonavoje. Nuomininkai buvo gavę kontraktą kino teatro išlaikymui ketveriems metams nuo 1926 m. sausio 26 d., vėliau nuoma buvo pratęsta ir nuomininkai nesikeitė iki 1940 m. (tik 1929 10 15 kino teatro apžiūros akte ir vėliau jau nenurodomas pasitraukęs Tevelis Joffe). Kino teatro vedėju buvo Vulfas Epšteinas.
Kino teatro „Union“ Vilijampolėje, Jurbarko g. 6, projektas. Fasadas iš Jurbarko g. pusės. Braižė inž. N. B. Joffe. Patvirtinta 1926 01 04.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 20, l. 2.
Kino teatro „Union“ Vilijampolėje, Jurbarko g. 6, projektas. Situacijos planas. Braižė inž. N. B. Joffe. Patvirtinta 1926 01 04.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 20, l. 2.
Kino teatro „Union“ Vilijampolėje, Jurbarko g. 6, projektas. Kino salės piūvis. Braižė inž. N. B. Joffe. Patvirtinta 1926 01 04.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 20, l. 2.
Kino teatro „Union“ savininko V. Epšteino prašymas leisti toliau veikti kino teatrui. 1936 11 13.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 20, l. 36.
Kino teatro „Union“ savininko V. Epšteino prašymas leisti toliau veikti kino teatrui. 1936 11 13.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 20, l. 35.
Kino teatro „Union“ išorė. LTMKM. Ak 723-1.
Kino teatro „Union“ išorė. LTMKM. Ak 723-2.
Kino teatro „Union“ salės vaizdas. LTMKM. Ak 723-3.
„Lituanica“
Vilijampolės lietuvių žemės sklypų ir namų savininkų draugijos kino teatras „Lituanica“ buvo įrengtas 1935 m. rugpjūčio mėn. Dariaus ir Girėno vardo namuose Vilijampolėje, Panerių g. 60. Renginių salė buvo pritaikyta 432 vietų kino teatrui. Dariaus ir Girėno vardo namus bei kino teatrą juose suprojektavo statybos technikas Jurgis Okunis. 1935, 1938 ir 1940 m. kino teatro apžiūros aktuose konstatuota, jog jo veikimui kliūčių nėra, tačiau kino teatras nebuvo populiarus. Tiek Dariaus ir Girėno namų, tiek kino teatro juose vizija nepateisino iniciatorių lūkesčių.
Vilijampolės lietuvių žemės sklypų ir namų savininkų draugijos namams Kaune, Panerių g. 60, sklype Nr. 2 ir Nr. 4, statyti projektas : [pirmo aukšto plano fragmentas su sale būsimam kino teatrui „Lituanica“ šiuose Dariaus ir Girėno vardo namuose]. Projekto autorius statybos technikas Jurgis Okunis. 1934 08 29.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5578, l. 7.
Vilijampolės lietuvių žemės sklypų ir namų savininkų draugijos namams Kaune, Panerių g. 60, sklype Nr. 2 ir Nr. 4, statyti projektas. Projekto autorius statybos technikas Jurgis Okunis. 1934 08 29.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5578, l. 7.
[Šiuose dar nebaigtuose Dariaus ir Girėno vardo namuose Vilijampolėje, Panerių g. 60 nuo 1935 m. rugpjūčio mėn. veikė kino teatras „Lituanica“] // Lietuvos aidas. - 1935, vas. 11, p. 10.
Raštas Kauno m. burmistrui apie kino salės Dariaus ir Girėno namuose įrengimą. 1935 08 10.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5578, l. 25.
Žymesnieji Šančių kino teatrai „Lyra“ („Apollo“) ir „Iliuzija“ (buvęs „Iliusion“, nuo 1927 m. gruodžio „Saturnas“) vėl pradėjo veikti 1923 m. po atliktos rekonstrukcijos, visiškai naujose patalpose. 1919 m. Šančiuose veikė tik vienas kino teatras. Tai buvo iki 1922 m. vasaros veikęs „Spindulys“. Per visą 1918 – 1940 m. laikotarpį Šančiuose veikė 5 kino teatrai (jei įskaityti kaip atskirai veikusius „Iliuziją“ ir „Apollo“) bei vienas kino teatras „Saulė“, kurio projektą 1939 m. lapkričio – gruodžio mėn. būsimo kino teatro savininkui Moisiejui Cinui sunkiai sekėsi suderinti su Kauno miesto architektais, taip ir neatsidarė. Aukštuosiuose Šančiuose (prie Kauno prijungtuose 1931 m.) 1918 – 1940 m. kino teatro nebuvo.
„Spindulys“
Tikriausiai būtent apie „Spindulį“ 1919 m. „Lietuvoje“ rašoma, jog kinematografas neturįs nė mažiausios tvarkos, jame triukšmaujama, keikiamasi, kartais net bjauriau negu rusų kareiviai, vaikai bilietus perką už vogtus pinigus ir įleidžiami į visus filmus be jokios atrankos (to nedraudė ir to meto įstatymai), o kino teatro savininkas, nors ir lietuvis, bet svetimoms kalboms teikiąs pirmenybę (Šančių kinematografas neturi nė mažiausios tvarkos // Lietuva. - 1919, spal. 24, p. 2). 1921 m. balandžio mėn. pasirodė skelbimas apie šio kino teatro išnuomavimą, viliojant dideliu pelnu (Lietuva. - 1921, bal. 30, p. 4). Jau 1922 m. vasarą kino teatras „Spindulys“ nustojo veikti, o rugpjūčio mėn. jo patalpos buvo išnuomotos Lietuvos universiteto veterinarijos skyriaus laboratorijai (Lietuvos žinios. - 1922, rugpj. 17, p. 2). Nuo 1924 m. gegužės 10 d. buvusio kino teatro „Spindulys“ patalpoje vėl buvo rodomi kino filmai, nes ten įsikūręs Kauno įgulos kareivių klubas įsirengė kino salę filmams demonstruoti, vietoj anksčiau buvusios Lietuvos universiteto veterinarijos laboratorijos (Kultūrinis darbas mūsų kariuomenėje / P. Ruseckas // Lietuva. - 1925, liep. 2, p. 5). 1927 m. spalio 22 d. nutarimu vietoj likviduoto kareivių „Spindulio“ klubo, pionierių bataljono štabo antrame aukšte, buvo įsteigta karo technikos dalių ramovė. Perimant kareivių „Spindulio“ klubo turtą rastas ir gerokai apgadintas kino aparatas. Pionierių bataljonui kilo mintis tą aparatą suremontuoti, o vienoje karininkų klubo (ramovės) salėje įrengti kino teatrą. Patalpą kino filmams rodyti pionierių bataljono kariai įrengė ir 1928 m. lapkričio 9 d. buvo atidarytas kino teatras „Pionierius“ (tuo metu adresu Juozapavičiaus g. 17). Kino teatras turėjo ir šiek tiek pelno iš mokamų seansų, į kuriuos įsileisdavo ir civilių, be to, įvairių švenčių proga nemažai filmų kareiviams ar jų vadovybei demonstruodavo nemokamai. Kino teatras veikė 4 dienas savaitėje po 1-2 seansus per dieną, o pelnas, gautas iš kino filmų demonstravimo, patekdavo į pionierių bataljono kasą. „Pionieriuje“ prieš kino filmą ar po jo grodavo bataljono karių orkestrėlis, taigi kaip tikrame kino teatre būdavo divertismentai (Karo technikos dalių dvidešimtmetis. 1919-1939. – Kaunas, 1939, p. 334-335, 339-340).
Šančių kinematografas neturi nė mažiausios tvarkos : [žinutėje rašoma apie inžinerijos bataljono kiną „Spindulys"] // Lietuva. - 1919, spal. 25, p. 2.
Karo technikos dalių ramovės salė ir valgykla : [Ramovės salėje, likvidavus inžinerijos pulko kareivių klubą „Spindulys" įsikūrė pionierių bataljono kinas „Pionierius"] // Karo technikos dalių dvidešimtmetis, 1919 - 1939. - Kaunas : Karo technikos valdybos leidinys, 1939, p. 335.
Karo technikos dalių dvidešimtmetis, 1919 - 1939. - Kaunas : Karo technikos valdybos leidinys, 1939, p. 339.
Karo technikos dalių dvidešimtmetis, 1919 - 1939. - Kaunas : Karo technikos valdybos leidinys, 1939, p. 340.
„Iliuzija“ (būsimas „Saturn“)
Nuo 1908 m. ir 1923 - 1925 m. žiūrovus kvietė kino teatras „Iliuzija“ Šančiuose, Juozapavičiaus g. 13. 1923 m. balandžio 11 d. komisija apžiūrėjo įrengtą kino teatrą „Iliuzija“ (projektas inž. J. Saleneko). Kino teatras „Iliuzija“ buvo tuometinių Šalčių ir Didžiosios: [dabartinių Skuodo ir Juozapavičiaus pr.] kampe, buvusio Šmidto metalo fabriko teritorijoje, nuo 1927 m. gruodžio persikėlė į kitą, kino teatrui rekonstruotą, Šmidto metalo fabriko patalpą ir buvo pavadintas kino teatru „Saturn“.
[Kino teatro „Iliuzija" įrengimo projektas. Inž. J. Salenekas. Situacijos planas. Didžioji g. dabar P. Juozapavičiaus pr., Šalčiaus g. - dabartinės Šaldytuvų gatvės tęsinys iki Juozapavičiaus pr.]. 1923.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2281, l. 3.
[Kino teatro „Iliuzija" įrengimo projektas. Inž. J. Salenekas. Salės planas]. 1923.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2281, l. 3
[Kino teatro „Iliuzija" įrengimo projektas. Inž. J. Salenekas. Fasadai]. 1923.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2281, l. 3.
Šančiuose įsteigta naujas kinematografas // Lietuvos žinios. - 1923, geg. 9, p. 3.
„Vyrų kino" // Lietuvos žinios. - 1927, lapkr. 18, p. 4.
„Apollo“ – „Lyra“
Kino teatras „Lyra“, iš pradžių buvo prie Juozapavičiaus pr. / Sodų g. 13, po to persikėlė į kino teatro „Apollo“ patalpas Sodų g. 15 ir visą tarpukarį veikė mediniame pastate su mūriniu priestatu salei. 1923 m. kino teatrui, tuo metu vadintam „Apollo“, buvo atlikta medinio namo pirmo aukšto rekonstrukcija (namas su salkomis) ir pristatytas mūrinis priestatas kino salei. Leidimas kapitaliniam remontui (projektas J. Saleneko) gautas 1923 m. vasario 2 d., o naujai įrengtas kino teatras „Apollo“ komisijos apžiūrėtas 1923 m. birželio 26 d.. Kino teatro savininkėmis buvo Salomėja Sližienė, Michalina Jagučiauskienė ir Janina Vaitkienė, o jo direktoriumi, vedėju buvo Antanas Zaremba. Kino teatras „Apollo“ Sodo g. 15 pradėjo veikti 1923 m. liepos 1 d. Jis buvo įrengtas iš Davidavičiaus išpirktame name. Kaip teigia žinutės apie kino teatro „Apollo“ atidarymą autorius, prieš kino teatro įrengimą pastatas buvęs labai apleistas. „Dabar gi visai nepažinti: puikus, nudažytas rūmas, išdailinti kambariai, salė išpiešta įvairiais reginiais. Yra keletas Kauno apylinkių reginių: Nemuno, gelžkelio tiltas, Aleksoto tiltas, tunelis ir kiti.“ (Kino – „Apolo“ // Lietuva. - 1923, rugpj. 12, p. 5). Dabar, deja, galime vertinti tik buvusią kino teatro išorę iš išlikusių jo planų, o dėl vidaus įrengimo turime pasikliauti tai mačiusių aprašymais. Vis dėl to, galima teigti, kad ir Šančių „Apollo“ nebuvo specialiai kino teatrui statytas pastatas. Prie buvusios nedidelės (vėliau iškeltos) turgavietės esančiam pastatui atliktas kapitalinis remontas suteikė pastatui gražesnę išvaizdą, bet nuo to jis netapo moderniu kino teatru, nes neturėjo elementarių sanitarinių higieninių patogumų (buvo be patogumų, su išviete kieme) bei techninių sąlygų nepriekaištingam filmų demonstravimui. 1923 - 1927 m. šis kino teatras buvo registruotas adresu Sodų g. 15 ir vadinosi „Apollo“, o nuo 1927 m. gegužės 17 d. jau naujų savininkų buvo pavadintas „Lyra“. 1933 m., po Sodų gatvės rekonstrukcijos ir numeracijos pakeitimo, kino teatras buvo Sodų g. 34, Salomėjos Sližienės sklype, netoli 1929 - 1930 m. pastatytos Šančių sinagogos. Jo savininku buvo ten pat gyvenęs Antanas Zaremba, kurio butas per kasą susisiekė su kino teatro foje.
S. Sližienės, M. Jagučiauskienės ir J. Vaitkienės kino teatro „Apollo“ projektas. Situacijos planas. Techninė priežiūra J. Saleneko. Braižė F. A. Dunajevo techniškoji šviesraščio braižykla. 1923 02 20.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2281, l. 25.
S. Sližienės, M. Jagučiauskienės ir J. Vaitkienės kino teatro „Apollo“ projektas. Fasadas. Techninė priežiūra J. Saleneko. Braižė F. A. Dunajevo techniškoji šviesraščio braižykla. 1923 02 20.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2281, l. 25.
S. Sližienės, M. Jagučiauskienės ir J. Vaitkienės kino teatro „Apollo“ projektas. Salės planas. Techninė priežiūra J. Saleneko. Braižė F. A. Dunajevo techniškoji šviesraščio braižykla. 1923 02 20.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2281, l. 25.
Lietuva. - 1923, rugpj. 12, p. 5.
Kino teatro „Lira“ savininkas Antanas Zaremba su žmona Jadvyga (trečia ir ketvirtas iš kairės) ir tarnautojai Šančiuose : [prie kino teatro „Lyra“]. 1930 : [nuotr. iš asm. Giedriaus Kuprevičiaus archyvo] // Koncertas / Giedrius Kuprevičius. - Vilnius : „Tyto alba“, 2014, p. 85.
Jadvyga ir Antanas Zarembos. 1930 : [nuotr. iš asm. Giedriaus Kuprevičiaus archyvo] // Koncertas / Giedrius Kuprevičius. - Vilnius : „Tyto alba“, 2014, p. 82.
Kino teatro „Lyra“, Sodų g. 34, planas : [jo fragmentas, senuoju adresu, dar iki Sodų g. rekonstrukcijos]. Padarytas inž. A. Jokimo. 1930 : [Planas dar kartą patvirtintas 1936 07 01].
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 7498, l. 5.
VRM Statybos ir sauskelių inspekcijos lydraštis Kauno apskrities viršininkui prie siunčiamo kino teatro „Lyra“ apžiūros akto. 1935 11 26.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 16, l.39.
Kino teatro „Lyra“ vedėjo A. Zarembos prašymas Vidaus reikalų ministrui pratęsti leidimą kino teatro veikimui nepašalinus nurodytų trūkumų. 1936 11 07.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 16, l. 43.
Kino teatro „Lyra“ išorė. LTMKM. Ak 728.
„Saturn“
Kino teatras „Saturn“ buvo įrengtas Šančiuose, Juozapavičiaus pr. 78, akcinės bendrovės „Metalas“ (buvusio „Br. Šmidt“ fabriko) viename iš korpusų, perkėlus ten netoliese veikusį kino teatrą „Iliuzija“ (Naujas kino // Lietuva. - 1927, gruod. 6, p. 6). Leidimas įrengti kino teatrą buvo duotas O. Bandzevičienei ir V. Ratkevičienei (faktiškai kino teatro reikalus tvarkė jų vyrai Kazys Bandzevičius ir Juozas Ratkevičius). Kino teatro įrengimas buvo leistas tik įgyvendinus kelias sąlygas. Viena jų: siaurojo gelžkeliuko atsarginė šaka turėjo būti nukelta tolyn nuo kino teatro durų. 1927 m. rugsėjo 20 d. inž. A. Macijauskas pasižadėjo prižiūrėti kino teatro „Saturn“ statybos darbus. Kino teatro „Saturn“ projektas buvo atliktas inž., arch. J. Saleneko (1927 09 26). Iš pradžių jame buvo 352 vietos, vedėju buvo Juozas Ratkevičius. 1935 m. spalio 25 d. kino teatro „Saturn“ apžiūros akte nurodoma, jog 300 vietų kino teatro vedėju buvo tas pats Juozas Ratkevičius, o savininkais – Juozas Ratkevičius, gyvenantis Daukanto g. 7 ir Kazys Bandzevičius, gyvenantis Gailutės g. 10. Nuo 1936 m. jau planuotas kino teatro kapitalinis remontas, bet vis buvo atidėliojamas, iš pradžių dėl finansinių sunkumų, po to (1939 m.) dėl politinių aplinkybių. Net ir išviečių puodų skaičiaus padidinimas susietas su kapitalinio remonto darbais, teigiama, jog trečio puodo pastatymui reikėtų laužyti foje sienas. Be to, motyvavo, jog lankymasis tualete labai retas, seansai tetrunką 1½ - 2 val., taigi užtenką esamų puodų. Kapitalinis remontas 1939 m. liko neįgyvendintas ne tik dėl politinių įvykių, bet ir dėl to, jog nugriovus Šančių halę jau buvo galvojama ne apie kapitalinį remontą, o apie naują pastatą (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 33, l. 51 – 53). Jis buvo pastatytas sovietmečiu, bet jau ne kino teatrui ir užėmė kino teatro ir halės sklypus Juozapavičiaus pr. / Siūlų g. kampe.
[Kino teatro „Saturn“ savininkas (su Juozu Ratkevičiumi) Kazys Bandzevičius]. Paso kort. nuotr. 1922.
KRVA, f. 66, ap. 1, b. 34579.
[Kino teatro „Saturn“ viena savininkių (su V. Ratkevičiene) Ona Čudovičaitė-Bandzevičienė. Faktiškaisiais „Saturn“ savininkais buvo O. Bandzevičienės ir V. Ratkevičienės vyrai Kazys Bandzevičius ir Juozas Ratkevičius]. Paso kort. nuotr. 1922.
KRVA, f. 66, ap. 1, b. 34580.
Braižinys kino teatro : [„Saturn“] O. Bandzevičienės ir V. Ratkevičienės. Kaunas, Šančiai, Juozapavičiaus pr. (sklype Šmidt fabrikos). J. Salenekas. 1927 09 26.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2269, l. 5.
Lietuvos karo invalidas. - 1928, p. 62.
Kino teatras „Saturn“, šiuo pavadinimu veikęs nuo 1927 m. gruodžio mėn. Šančiuose, „Metalo“ fabriko teritorijoje, šalia Šančių turgaus halės, buvusios A. Juozapavičiaus pr. / Siūlų gatvės kampe (prieš tai kino teatras „Iliuzija“, buvęs netoliese). Kino teatro ir halės pastatai neišlikę. Reklama 1932 m. statytos britų kriminalinės dramos „Naktis Londone“. Nuotr. iš Juozo Stanišausko albumo „Kaunas“, saugomo KAVB Kaunistikos skaitykloje.
Kino teatro „Saturn“, Juozapavičiaus pr. 78, apžiūros aktas. 1935 10 25.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2378, l. 240.
Kino teatro „Saturn“ savininkų prašymas vidaus reikalų ministrui dėl kino teatro tolesnio veikimo neatlikus kapitalinio remonto. 1939 06 23.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 33, l. 53.
Kino teatro „Saturn“ išorė. LTMKM. Ak 727-1.
Kino teatro „Saturn“ salės vaizdas. LTMKM. Ak 727-2.
Kino teatro „Saturn“ salės vaizdas su ekranu. LTMKM. Ak 727-4.
Kino teatro „Saturn“ salės vaizdas. LTMKM. Ak 727-6.
„Saulė“
Kino teatro „Saulė“ Juozapavičiaus pr. 37 (Juozapavičiaus pr. ir Švedų gatvės kampe, dabar šioje vietoje parduotuvė „Šilas“) projektas parengtas 1939 08 17 statybos techniko, inž. Juozo Segalausko. Statybos techninę priežiūrą turėjo vykdyti inž. Jokūbas Rabinavičius ir statybos technikas Juozas Segalauskas. Pagal pirminį projektą kino teatre turėjo būti 402 vietos (I vietų – 87, II vietų – 124, III vietų – 116, ložė – 28 vietos, balkonas – 147 vietos). Projekte buvo numatyta išlaikyti Moisiejui Cinui priklausančią valstybinės degtinės pardavimui kooperatinę „Paramos“ krautuvę, veikusią iki kino teatro statybos pradžios, perstatant esamą namą ir pristatant prie jo kino teatro pastatą. 1939 m. rugsėjo 12 d. miesto statybos komisijos raštu kino teatro braižinys gražintas ištaisymui, nurodant, kad jis prieštaraująs 1933 m. „Vyriausybės žinių“ 429 Nr. paskelbtų kino teatrų laikymo taisyklių 12 §, nes stulpai į koridorių prasikiša virš 15 cm ir 14 §, nes laiptai į balkoną esą per siauri. Be to, projekte nenumatyta slėptuvė, neišspręstas stogo perdengimo klausimas (reikia specialaus projekto), gerintini fasadai, esą trūkumų dėl WC įrengimo, kėdes pageidaujama sustatyti šachmatų tvarka ir kt. Raštą pasirašė statybos inžinierius J. Dragašius ir inž., arch. A. Jokimas (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2318, l. 29). M. Cinas 1939 10 18 atsiuntė atsakymą su ištaisytu kino teatro „Saulė“ projektu. M.Cinui atrodė netikslinga statyti kėdes šachmatų tvarkoje. Jis taip pat nurodė, kad fasadų padailinti negalima, nes jie esą užtektinai geri (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2318, l. 30). Objektyviai pažiūrėjus į kino teatro fasadus projekte, iš tiesų neatrodo, jog juos reikėtų taisyti ir toks reikalavimas buvo labiau panašus į kabinėjimasi. 1939 11 11 miesto statybos komisija svarstė M. Cino prašymą statyti kino teatrą ir nutarė prašymą nepatenkinti, nes įėjimas iš vestibiulio į foje pro kasas nepatogus, iš foje į balkoną laiptai per daug uždari, antrame aukšte kino aparatų patalpa ir laiptai neatskirti, vyrų WC per ankšti, per didelis sklypo užstatymas, neišspręstas stogo perdengimas. Ir toliau pabrėžiama, kad taisytini fasadai (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2318, l. 33). Kino teatro „Saulė“ projektas patvirtintas 1939 11 25 su sąlyga, kad į II-ą aukštą bus padaryti atviri laiptai ir prieš statant bus pristatytas stogo ir lubų perdengimo skaičiavimas (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2318, l. 34). Ar pavyko M. Cinui visiškai įtikinti miesto statybos komisiją, neaišku, nes statomas kino teatras taip ir nebuvo įrengtas, „Saulė“ Šančiuose taip ir nepatekėjo (nėra jokių duomenų, liudijančių, jog kino teatras buvo pastatytas ir jam buvo leista veikti).
Šis namas Juozapavičiaus per. 39 turėjo būti perstatytas į kino teatrą „Saulė“, paliekant pirmame aukšte valstybinio degtinės monopolio gėrimų parduotuvę. 1939.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 45, l. 3.
Kino teatro „Saulė“ Juozapavičiaus pr. 37 nr. ir Švedų gatvės kertėje projektas. Situacijos planas. Projektas stat. techn. Juozo Segalausko. 1939 08 17.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 45, l. 1.
Kino teatro „Saulė“ Juozapavičiaus pr. 37 nr. ir Švedų gatvės kertėje projektas. I-o aukšto planas. Projektas stat. techn. Juozo Segalausko. 1939 08 17.
LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 45, l. 1.
Kino teatro „Saulė“ Juozapavičiaus pr. 37 nr. ir Švedų gatvės kertėje projektas. Fasadas iš Juozapavičiaus pr. Projektas stat. techn. Juozo Segalausko. 1939 08 17.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2318, l. 11.
Kino teatro „Saulė“ Juozapavičiaus pr. 37 nr. ir Švedų gatvės kertėje projektas. Fasadas iš Švedų g. Projektas stat. techn. Juozo Segalausko. 1939 08 17.
KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2318, l. 11.
Dėkojame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui už šiame muziejuje saugomų Kauno kino teatrų nuotraukų skaitmeninius vaizdus parodos apie Laikinosios sostinės kino teatrus papildymui.
Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Maketavo Monika Lukoševičienė
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė
Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tikslas – retrospektyviai apžvelgti, kaip tarpukario Kaune platintų žurnalų turinys buvo derinamas su juose spausdintais vaizdais, kaip keitėsi leidinių viršeliai, kas juos kūrė. Parodoje pateikiami jos rengėjų pasirinkti iliustratyviausi, originaliausi žurnalų viršeliai.
Vienas pagrindinių parodos uždavinių – ne tik parodyti laikinosios sostinės žurnalų viršelių mozaiką, bet ir pristatyti, kas juos kūrė. Tuometinių žurnalų viršelius apipavidalino didžiulės dailininkų pajėgos. Tarp apipavidalintojų buvo ir žinomų, visuomenėje pripažintų menininkų, ir tik tam tikruose leidiniuose savo gabumus atskleidusių iliustruotojų. Žurnalų viršelius kūrė jau pripažinti dailininkai Vytautas Bičiūnas, Jonas Juozas Burba, Paulius Galaunė, Adomas Galdikas, Vilius Jomantas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Petras ir Rimtas Kalpokai, Telesforas Kulakauskas, Konstancija Petrikaitė-Tulienė, Adomas Smetona, Aleksandras Šepetys, Kazys Šimonis, Petras Tarabilda ir Danutė Tarabildaitė-Tarabildienė, Stasys Ušinskas, Stepas Žukas, o prie jų iliustruodami žurnalus į Lietuvos dailininkų gretas įsijungė Jonas Aleksandravičius, Ernestas Bliudnikas, Leonas Jeleniauskas, Antanas Mackevičius, Marija Milvydaitė-Tiburskienė, Halina Naruševičiūtė, Vanda Pazukaitė, Antanas Taranda ir kiti.
Nors žurnalų iliustravimas daugumai dailininkų buvo tik papildomas, ne toks prestižinis, kaip knygų iliustravimas, saviraiškos būdas bei uždarbio šaltinis, šią veiklą galima vertinti kaip specifinę meno šaką, kurioje buvo ir atsitiktinių iliustruotojų, ir ryškių, išskirtinių menininkų, formavusių tam tikrų periodinių leidinių įvaizdį.
„Aitvaras“
„Aitvaras“ (1927–1928) – liberalus iliustruotas satyros žurnalas, leistas Kaune. Leidinio redaktorius ir leidėjas bei daugumos viršelių autorius – grafikas Jonas Juozas Burba. Kai kuriuos žurnalo viršelius taip pat piešė dailininkai Adomas Smetona, Telesforas Kulakauskas ir Stepas Žukas.
Aitvaras. - 1927, Nr. 1.
Aitvaras. - 1928, Nr. 5 (12).
Aitvaras. - 1928, Nr. 7 (14).
Aitvaras. - 1928, Nr. 10 (17).
Aitvaras. - 1928, Nr. 13 (19).
St. Žukas: [M. Dobužinskio pieš.] // Veidai ir kaukės: butinės ir politinės karikatūros, 1934-1938 / Stepas žukas; įžangą parašė Valys Drazdauskas. - Kaunas: [s.n.], 1939, p. [3].
J. J. Burba // Lietuviški elementoriai / sudarė Aurelija Rabačiauskaitė, Ingrida Korsakaitė. - Kaunas : „Šviesa", 2000, p. 119.
Tie, kurie savo kūriniais puošia ir gyvina Žiburėlį... dail. T. Kulakauskas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1, (Nr. 10), p. 14.
Adomas Smetona (Ad. Smet.) // Spaktyva. - 1929, bal. 28, (Nr. 7/8), p. 7.
Ateities spinduliai. - 1930, Nr. 1.
Ateities spinduliai. - 1931, Nr. 10.
Ateities spinduliai. - 1938/1939, Nr. 1 (103).
Ateities spinduliai. - 1938/1939, Nr. 5 (107).
Ateities spinduliai. - 1939/1940, Nr. 5 (117).
Vlada Stančikaitė - Abraitienė // Laiškai lietuviams. - 1958, vas. (Nr. 2), p. 37.
V. Jomantas // Lietuvos albumas. - Kaunas; Berlynas, 1921, p. 268.
Paulius Galaunė: dail. J. Vienožinskio peiš. // Naujoji Romuva. - 1934, kov. 18, (Nr. 167), virš.
Jaunųjų pasaulis. - 1930, liep. (Nr. 12), p. 5.
Ateitis. - 1931, Nr. 1.
Ateitis. - 1925, Nr. 3.
Ateitis. - 1923, Nr. 3.
Ateitis. - 1920, Nr. 1.
Ateitis. - 1918, Nr. 6.
Jaunimas. - 1928, Nr. 5.
Jaunimas. - 1928, Nr. 9.
Jaunimas. - 1928, Nr. 11.
Jaunimas. - 1935, Nr. 11.
Dailininkas Petras Kalpokas // Spaktyva. - 1929, bal. 28, (Nr. 7/8), p. 5.
7 meno dienos. - 1929, rugs. 28, (Nr. 41), p. 7.
J. J. Burba // Lietuviški elementoriai / sudarė Aurelija Rabačiauskaitė, Ingrida Korsakaitė. - Kaunas : „Šviesa", 2000, p. 119.
Jaunoji karta. - 1929, Nr. 12.
Jaunoji karta. - 1934, Nr. 9.
Jaunoji karta. - 1934, Nr. 14.
Vaclovas Kosciuška : [šaržas] // Naujoji Lietuva. - 1944, saus. 16, (Nr. 13), p. 4.
Jaunųjų pasaulis. - 1930, liep. (Nr. 12), p. 5.
J. J. Burba // Lietuviški elementoriai / sudarė Aurelija Rabačiauskaitė, Ingrida Korsakaitė. - Kaunas : „Šviesa", 2000, p. 119.
Tie, kurie savo kūriniais puošia ir gyvina Žiburėlį... dail. T. Kulakauskas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1, (Nr. 10), p. 14.
Jaunoji Lietuva. - 1929, Nr. 7.
Jaunoji Lietuva. - 1930, Nr. 3.
Jaunoji Lietuva. - 1936, Nr. 1.
Jaunoji Lietuva. - 1936, Nr. 4.
Jaunoji Lietuva. - 1938, Nr. 3.
J. J. Burba // Lietuviški elementoriai / sudarė Aurelija Rabačiauskaitė, Ingrida Korsakaitė. - Kaunas : „Šviesa", 2000, p. 119.
Jaunųjų pasaulis. - 1930, Nr. 1.
Jaunųjų pasaulis. - 1930, Nr. 6.
Jaunųjų pasaulis. - 1930, Nr. 7.
Mūsų bendradarbio V. Jonyno autoportretas // Aitvaras. - 1927, gruod. 21, (Nr. 7), p. 3.
Dailininkė Halina Naruševičiūtė // Jaunųjų pasaulis. - 1930, Nr. 4, p. 5.
Kariūnas. - 1933, Nr. 8.
Kariūnas. - 1935, Nr. 15.
Kariūnas. - 1940, Nr. 1.
V. Jomantas // Lietuvos albumas. - Kaunas; Berlynas, 1921, p. 268.
Keturi vėjai. - 1928, vas. 16.
Keturi vėjai. - 1924, Nr. 1.
Keturi vėjai. - 1928, Nr. 2.
J. Galdikas [Adomas Galdikas]. Dailininkas tapytojas / [viršelis ir vinjetės A. Galdiko] // Lietuvos albumas. - Kaunas; Berlynas : [s.n.], 1921, p. 267.
Mokslo dienos. - 1937, Nr. 1.
Mokslo dienos. - 1938, Nr. 2.
Mokslo dienos. - 1940, Nr. 1.
Jaunųjų pasaulis. - 1930, liep. (Nr. 12), p. 5.
Tie, kurie savo kūriniais puošia ir gyvina Žiburėlį... dail. T. Kulakauskas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1, (Nr. 10), p. 14.
Moteris. - 1921, Nr. 1.
Moteris. - 1931, Nr. 3.
Moteris. - 1934, Nr. 5.
Moteris. - 1935, Nr. 7.
Moteris. - 1938, Nr. 4.
Moteris. - 1938, Nr. 7.
J. Galdikas [Adomas Galdikas]. Dailininkas tapytojas / [viršelis ir vinjetės A. Galdiko] // Lietuvos albumas. - Kaunas; Berlynas : [s.n.], 1921, p. 267.
Dailininkė Halina Naruševičiūtė // Jaunųjų pasaulis. - 1930, Nr. 4, p. 5.
Moteris ir pasaulis. - 1937, Nr. 2.
Moteris ir pasaulis. - 1938, Nr. 1.
Moteris ir pasaulis. - 1939, Nr. 1.
Motina ir vaikas. - 1930, Nr. 1.
Motina ir vaikas. - 1930, Nr. 4.
Motina ir vaikas. - 1936, Nr. 1.
Motina ir vaikas. - 1936, Nr. 2.
Motina ir vaikas. - 1937, Nr. 4.
Motina ir vaikas. - 1939, Nr. 1.
Motina ir vaikas. - 1939, Nr. 5.
Mūsų bendradarbio V. Jonyno autoportretas // Aitvaras. - 1927, gruod. 21, (Nr. 7), p. 3.
7 meno dienos. - 1929, rugs. 28, (Nr. 41), p. 7.
Tie, kurie savo kūriniais puošia ir gyvina Žiburėlį... dail. T. Kulakauskas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1, (Nr. 10), p. 14.
Mūsų Vilnius. - 1930, Nr. 1.
Mūsų Vilnius. - 1932, Nr. 31.
Mūsų Vilnius. - 1935, Nr. 1/2.
Mūsų Vilnius. - 1937, Nr. 1/2.
Mūsų Vilnius. - 1937, Nr. 4/5.
Vaclovas Kosciuška : [šaržas] // Naujoji Lietuva. - 1944, saus. 16, (Nr. 13), p. 4.
Balys Macutekvičius. 1935 11 28. Paso kort. nuotr. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 3216.
Naujas žodis. - 1926, Nr. 1/2.
Naujas žodis. - 1928, Nr. 8.
Naujas žodis. - 1928, Nr. 9.
Naujas žodis. - 1928, Nr. 15.
Naujas žodis. - 1928, Nr. 19.
Naujas žodis. - 1929, Nr. 1.
Naujas žodis. - 1929, Nr. 10/11.
Naujas žodis. - 1929, Nr. 12.
Naujas žodis. - 1929, Nr. 15.
Naujas žodis. - 1929, Nr. 19.
Naujas žodis. - 1930, Nr. 3.
Naujas žodis. - 1930, Nr. 13.
Naujas žodis. - 1930, Nr. 17.
Naujas žodis. - 1930, Nr. 22.
Naujas žodis. - 1931, Nr. 5.
Naujas žodis. - 1931, Nr. 10.
Naujas žodis. - 1931, Nr. 12.
Naujas žodis. - 1931, Nr. 19.
Naujas žodis. - 1932, Nr. 18.
Naujas žodis. - 1932, Nr. 22.
St. Žukas: [M. Dobužinskio pieš.] // Veidai ir kaukės: butinės ir politinės karikatūros, 1934-1938 / Stepas žukas; įžangą parašė Valys Drazdauskas. - Kaunas: [s.n.], 1939, p. [3].
Adomas Smetona (Ad. Smet.) // Spaktyva. - 1929, bal. 28, (Nr. 7/8), p. 7.
Vyt. Bičiūnas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1, (Nr. 10), p. 14.
M. Dobužinskis // Naujas žodis. - 1925, gruod. 20, (Nr. 17), p. 2.
Rimtas Kalpokas (Er-ka-ka) // Spaktyva. - 1929, bal. 28, (Nr. 7/8), p. 8.
Mūsų bendradarbio V. Jonyno autoportretas // Aitvaras. - 1927, gruod. 21, (Nr. 7), p. 3.
Jaunųjų pasaulis. - 1930, liep. (Nr. 12), p. 5.
Dailininkė Halina Naruševičiūtė // Jaunųjų pasaulis. - 1930, Nr. 4, p. 5.
J. J. Burba // Lietuviški elementoriai / sudarė Aurelija Rabačiauskaitė, Ingrida Korsakaitė. - Kaunas : „Šviesa", 2000, p. 119.
Tie, kurie savo kūriniais puošia ir gyvina Žiburėlį... dail. T. Kulakauskas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1, (Nr. 10), p. 14.
Alfonas Docius (1916-1973) // XXVI-sios Kanados lietuvių dienos ... Metraštis, 1981. X. 9-11. - Toronto, 1981, p. 31.
Saulutė. - 1925, Nr. 1.
Saulutė. - 1925, Nr. 6.
Saulutė. - 1928, Nr. 7.
Saulutė. - 1928, Nr. 24.
Saulutė. - 1929, Nr. 1.
Saulutė. - 1929, Nr. 9.
Saulutė. - 1929, Nr. 13/14.
Saulutė. - 1930, Nr. 8.
Saulutė. - 1930, Nr. 23/24.
Saulutė. - 1931, Nr. 1.
Saulutė. - 1931, Nr. 8.
Saulutė. - 1931, Nr. 11.
Saulutė. - 1931, Nr. 17/18.
7 meno dienos. - 1929, rugs. 28, (Nr. 41), p. 7.
Skautų aidas. - 1931, Nr. 3.
Skautų aidas. - 1932, Nr. 12.
Skautų aidas. - 1932, Nr. 19.
Skautų aidas. - 1934, Nr. 1.
Skautų aidas. - 1934, Nr. 13.
Skautų aidas. - 1934, Nr. 17.
Skautų aidas. - 1935, Nr. 1.
Skautų aidas. - 1936, Nr. 6.
Skautų aidas. - 1937, Nr. 16.
Vaclovas Kosciuška : [šaržas] // Naujoji Lietuva. - 1944, saus. 16, (Nr. 13), p. 4.
Balys Macutekvičius. 1935 11 28. Paso kort. nuotr. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 3216.
Tie, kurie savo kūriniais puošia ir gyvina Žiburėlį... dail. T. Kulakauskas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1, (Nr. 10), p. 14.
Vapsva. - 1932, Nr. 2.
Vapsva. - 1932, Nr. 3.
Vapsva. - 1932, Nr. 10.
Adomas Smetona (Ad. Smet.) // Spaktyva. - 1929, bal. 28, (Nr. 7/8), p. 7.
Dailininkas Petras Kalpokas // Spaktyva. - 1929, bal. 28, (Nr. 7/8), p. 5.
Dailininkė Halina Naruševičiūtė // Jaunųjų pasaulis. - 1930, Nr. 4, p. 5.
Tie, kurie savo kūriniais puošia ir gyvina Žiburėlį... dail. T. Kulakauskas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1, (Nr. 10), p. 14.
Mūsų bendradarbis Jonas Martinaitis // Aitvaras. - 1928, Nr. 13, p. 172.
Vasario 16. - 1929.
Vasario 16. - 1930.
Vasario 16. - 1931.
Vasario 16. - 1932.
Vaclovas Kosciuška : [šaržas] // Naujoji Lietuva. - 1944, saus. 16, (Nr. 13), p. 4.
7 meno dienos. - 1929, rugs. 28, (Nr. 41), p. 7.
Tie, kurie savo kūriniais puošia ir gyvina Žiburėlį... dail. T. Kulakauskas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1, (Nr. 10), p. 14.
Vyturys. - 1935, Nr. 1.
Vyturys. - 1936, Nr. 6.
Vyturys. - 1936, Nr. 7/8.
Vyturys. - 1937, Nr. 7/8.
Vyturys. - 1937, Nr. 10.
Vyturys. - 1938, Nr. 3.
Vyturys. - 1940, Nr. 6.
Vlada Stančikaitė - Abraitienė // Laiškai lietuviams. - 1958, vas. (Nr. 2), p. 37.
Žiburėlis. - 1935, Nr. 8.
Žiburėlis. - 1935, Nr. 10.
Žiburėlis. - 1936, Nr. 6.
Žiburėlis. - 1937, Nr. 5.
Žiburėlis. - 1937, Nr. 6.
Žiburėlis. - 1937, Nr. 10.
Žiburėlis. - 1937, Nr. 12.
Žiburėlis. - 1938, Nr. 19.
Žiburėlis. - 1938, Nr. 22.
Žiburėlis. - 1940, Nr. 14.
Žiburėlis. - 1940, Nr. 17.
Balys Macutekvičius. 1935 11 28. Paso kort. nuotr. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 3216.
Rimtas Kalpokas (Er-ka-ka) // Spaktyva. - 1929, bal. 28, (Nr. 7/8), p. 8.
J. J. Burba // Lietuviški elementoriai / sudarė Aurelija Rabačiauskaitė, Ingrida Korsakaitė. - Kaunas : „Šviesa", 2000, p. 119.
Tie, kurie savo kūriniais puošia ir gyvina Žiburėlį... dail. T. Kulakauskas // Žiburėlis. - 1938, birž. 1, (Nr. 10), p. 14.
Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Redagavo Gabrielė Gibavičienė
Maketavo Monika Skeltytė
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė
2023-10-23 Naujienos
2023-08-08 Naujienos
2023-06-01 Naujienos
2023-04-06 Naujienos
2023-04-04 Naujienos
Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.