Įspūdžiai iš tarptautinės mokslinės konferencijos „Išsklaidytos bibliotekos – išsklaidytas paveldas : daugybė būdų pažinti“

Paskelbtas Naujienos
Skaityti 1794 kartai

Šiltomis 2016 m. rugsėjo 28 ir 29 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyko solidus „Bibliotekų metams“ skirtas renginys – tarptautinė mokslinė konferencija „Išsklaidytos bibliotekos – išsklaidytas paveldas : daugybė būdų pažinti“. Jos tikslas – aktualinti istorinį dokumentinį paveldą; skatinti istorinių bibliotekų rekonstrukcijas bei glaudesnį specialistų bendradarbiavimą vykdant šią veiklą; skatinti visuomenę domėtis istoriniu dokumentiniu paveldu – kaip savo krašto atminties ir tapatumo išsaugojimo ženklais.

Savotiška įžanga į konferenciją buvo Klaipėdos pirklio ir mecenato Hermano Gerlacho (1840–1912) kapo paminklo atstatymo iškilmės Klaipėdos skulptūrų parke (senosiose miesto kapinėse, sunaikintose 1975 metais). Šiandieną šio pirklio name yra įsikūrusi Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka.

Gausus konferencijos dalyvių būrys iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos per dvi dienas gavo progą išklausyti 15 išsamių pranešimų, padiskutuoti ir pabendrauti, sutvirtinti senus ryšius ir užmegzti naujus.

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su Klaipėdos krašto darbo grupės (Arbeitsgemeinschaft der Memellankreise – AdM) draugija ir kitomis atminties institucijomis, kuriose saugomi Klaipėdos krašto archyvai – Manheimo  miesto archyvu, Prūsijos kultūros paveldo slaptuoju valstybės archyvu Berlyne. Neatsitiktinai būtent AdM draugijos pirmininkas, Klaipėdos miesto garbės pilietis, Uwe Jurgsties pradėjo konferenciją pranešimu „Memelenderių išgelbėtos relikvijos ir jų sugrįžimas į Klaipėdą“, kuriame supažindino su draugijos veikla nuo jos įkūrimo (1948 m.) Vakarų Vokietijoje, kalbėjo apie pirmuosius kontaktus su Klaipėdos viešosios bibliotekos vadovybe dėl archyvo perdavimo, apie kai kurių draugijos narių pasipriešinimą, apie pasitikėjimo Klaipėdos bibliotekininkais augimą ir pasidžiaugė puikiu visų objektų saugojimu, sutvarkymu ir suskaitmeninimu. Antrasis pranešimas taip pat buvo skirtas Klaipėdos krašto paveldo temai: dr. Anja Gillen apžvelgė Memelio ir memelenderių istorijos šaltinius Manheimo miesto istorijos instituto archyve (ISG).

Jolita Steponaitienė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kalbėjo apie tai, kaip po Antrojo pasaulinio karo 1944–1950 m. buvo gelbėjamos nuo sunaikinimo knygos, kaip ir kur jos buvo saugomos, kaip inteligentams sekėsi kovoti su sovietine cenzūra ir atvirkščiai.

2013 m. KLAVB iniciatyva buvo pradėta rekonstruoti Klaipėdos miesto biblioteka „Stadtbücherei Memel“, veikusi 1920–1944 m. istoriniame H. Gerlacho pastate. Po Antrojo pasaulinio karo senosios bibliotekos fondai buvo išblaškyti po įvairias asmenines bei įstaigų kolekcijas. Dalis knygų šv. Jurgio bažnyčioje Vilniuje, kuri ilgą laiką tarnavo kaip knygų saugykla. Pirmosios viešosios bibliotekos sugrįžimas į Klaipėdą – svarbus įvykis sugrąžinant išsklaidytą Klaipėdos krašto paveldą. Šiuo metu į biblioteką sugrįžo 1236 knygos su proveniencijomis. Tarp šių knygų atrasta ir Klaipėdos istoriko J. Zembrickio asmeninė kolekcija, kuri ilgą laiką buvo laikoma dingusia. Visa tai išsamiai pristatė Jurga Bardauskienė. Konferencijos metu buvo eksponuojami leidiniai su proveniencijomis iš šios bibliotekos kolekcijos.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė taip pat kalbėjo apie Klaipėdos krašto kultūrinės atminties šaltinių sugrįžimą. Šią temą pratęsė dr. Vacys Vaivada, akcentuodamas, jog archyvai, bibliotekos ir muziejai sukoncentruoti sostinėje, todėl ypač klaipėdiečiams tirti savo krašto istoriją yra sunkiau. Tačiau su naujųjų technologijų pagalba jau nuo 1994 m. yra formuojamas Klaipėdos miesto ir krašto skaitmeninis tiriamasis archyvas.

Antrosios konferencijos dienos pirmieji trys pranešimai buvo skirti istorinių bibliotekų tyrimams. Profesoriaus Axel‘io Walter‘io dėmesio centre buvo virtuali senųjų Karaliaučiaus bibliotekų rekonstrukcija, dr. Rita Urbaitytė apibendrino Kauno bibliotekose bei muziejuose saugomų XVI–XVII a. knygų iš įvairių išsklaidytų bibliotekų tyrimus, Anita Romulewicz nustatė, koks likimas ištiko į Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo išvežtą Raudondvario grafo Benedikto Tiškevičiaus biblioteką.

Alma Masevičienė perskaitė kartu su Diana Norkūniene kol kas dar nebaigto tyrimo pagrindu parengtą pranešimą „Prūsijos valdžios raštai : istorinis ir kultūrinis kontekstas“.

Aušra Rinkūnaitė pristatė Lietuvos mokslo tarybai finansuojant vykdytą projektą, kurio metu Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekos XVIII a. rankraštinio katalogo pagrindu buvo sukurta duomenų bazė www.virtus.mb.vu.lt.

VUB Rankraščių skyriaus vedėja dr. Inga Liepaitė pristatė kartu su Antanu Verbicku du metus vykdyto darbo rezultatus: 38 knygas, priklausiusias Antano Baranausko asmeniniam rinkiniui.

Laura Strabulienė ne tik suteikė progą pasiklausyti 1908 m. lietuviškų dainų, 1910 m. „Tautiškos giesmės“ ir kitų pirmųjų garso įrašų šelako – kaip stiklas dužios medžiagos, pagamintos iš natūralios dervos, kurią išskiria tropikuose gyvenantys vabzdžiai – plokštelėse, bet ir papasakojo apie jų tyrimus bei sklaidą portale www.e.paveldas.lt.

Audronė Palionienė apžvelgė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje asmenų archyvuose saugomus su Klaipėdos kraštu susijusius rankraštinius dokumentus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, remdamasi nacionalinės bibliografijos duomenų banku, apžvelgė pastarojo meto leidybą Klaipėdos krašto tematika.

Po konferencijos dalyviai ir svečiai buvo supažindinti su nuolat pildomu AdM – Klaipėdos krašto darbo grupės (Arbeitsgemeinschaft der Memellankreise) – archyvu.

Tikimasi, kad konferencija pasitarnavo UNESCO programoje numatytiems siekiams skatinti visuomenę rūpintis dokumentiniu paveldu, saugomu Lietuvos archyvuose, bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose.

 

Parengė vyrens. bibliografė dr. Rita Urbaitytė

Atnaujinta 2016-10-27 15:34

Daugiausiai skaityta