Antanui Adomui Skorulskiui SJ 300

Paskelbtas Naujienos
Skaityti 2436 kartai

Šių metų lapkritį minime Antano Adomo Skorulskio SJ 300-ąsias gimimo metines. Jėzuito, kunigo, laisvųjų menų ir filosofijos, teologijos ir kanonų tesės daktaro, Vilniaus universiteto profesoriaus ir rektoriaus gimimo metų jubiliejaus proga verta prisiminti išties nepaprastos jo biografijos faktus ir įdomybes.

Tėvas Antanas Adomas Skorulskis SJ (Antoni Adam Skorulski) gimė 1715 m. lapkričio 22 d., Žemaitijoje. Tikėtina, kad kunigo gimimo vieta – Skarulių miestelis, kuris dabar yra Jonavos dalis. Tikslios gimimo vietos nustatyti greičiausiai nepavyks, nes neišliko 1715 m. Skarulių bažnyčios krikšto knygų įrašai. Profesorius Roman Darowski SJ kunigo gimimo datą ir biografijos detales išsiaiškino pagal Romoje esančius 1730–1774 m. Archivum Romanum Societatis Iesu (ARSI) dokumentus. Skorulskių giminė – sena ir žymi, turėjusi netgi savo Kosciešos (Kosciesza) herbą, kuriame buvo pavaizduota nukreipta į viršų strėlė su dviem skersiniais.

Mokslų ir karjeros pradžia

Apiе A. A. Skorulskio studijas sužinome iš jo paties ranka rašyto Naugardo Jėzaus draugijos katalogo (1761–1764), kuriame užsimenama apie įstojimą į Lietuvos provincijos Jėzaus draugiją (lot. Societas Jesu). Skorulskis į šią draugiją įstojo 1730 m. Kražiuose. Prieš tai jis baigė šiuolaikinės poetikos mokslus nenurodytoje jėzuitų kolegijoje. Tikėtina, kad pirmuosius mokslus jis ėjo Kražių jėzuitų kolegijoje.

A. Skorulskis pasirengimą įstoti į vienuolių jėzuitų ordiną atliko Vilniaus jėzuitų noviciate, (Domus Probationis Vilnensis; Domus Primae et Secundae Probationis Vilnensis) prie šv. Ignoto bažnyčios, Vilniuje. Čia jis praleido du metus. Vėliau A. Skorulskis, mokydamasis retorikos Slucko kolegijoje (dabartinėje Baltarusijoje), įgijo vidurinį išsilavinimą.

1733–1736 m. kunigas Skorulskis studijavo filosofiją Nesvyžiaus jėzuitų kolegijoje, tuo pačiu metu, kai joje dėstė garsus profesorius Antoni Loupia SJ. Pats Nesvyžiaus miestas Skorulskiui buvo labai artimas. Ne viena Skorulskių karta buvo susijusi su šiuo, dar Radvilų išpuoselėtu, miestu. Nesvyžiuje darbavosi Skarulių bažnyčios fundatorius ir statytojas Kauno maršalka Andriejus Skorulskis, mokėsi jo vaikai Zacharijas ir Paulius, tapę jėzuitais, bei vėlesnis Skarulių miestelio globėjas Rapolas Zigmantas Skorulskis.

Kunigas Skorulskis studijavo ne tik logiką, fiziką, gamtos filosofiją, metafiziką, bet ir matematiką bei etiką. Pedagoginę praktiką jis atliko Vilniaus universitete (Jėzaus Draugijos Vilniaus Akademija ir Universitetas). Jis du metus mokė gramatikos, o vėliau metus – poetikos klasę. Pasak amžininkų, Skorulskis išsiskyrė tiek matematiniais, tiek kalbiniais gebėjimais – puikiai mokėjo lenkų, lietuvių ir lotynų kalbas.

Pasišventęs ne tik mokslams, bet ir žmonėms

Teologijos studijas Skorulskis tęsė Vilniaus universitete (1739–1741), vėliau – Varšuvos Jėzuitų kolegijoje (1741–1743). Trečiaisiais savo studijų metais ne tik studijavo, bet taip pat dėstė matematiką. Kaip jau minėta, jis išsiskyrė išskirtiniais gebėjimais šiam mokslui. Kadangi, kaip manoma, Varšuvos kolegijoje (7 pav.) trūko matematikos mokytojo, Skorulskis, nebaigęs studijų Vilniaus universitete, buvo išsiųstas mokyti ten. Varšuvos jėzuitų kolegijos dėstytojui jėzuitui Skorulskiui kunigystės įšventinimus 1742 m. balandžio 13 d. suteikė Plocko vyskupas padėjėjas Marcinas Zaluskis.

Antano Adomo Skorulskio trečioji probacija – metinės šv. Ignoto dvasingumo ir religinės teisės studijos – 1743–1744 m. vyko Vilniuje, Jėzuitų terciato namuose. Šie jėzuitų terciato namai buvo įkurti 1702–1709 m. prie Šv. Rapolo bažnyčios.

1744–1745 m. Antanas Skorulskis mokė retorikos ir poetikos Daugpilyje (Latvija). Ten jis buvo tituluotas profesoriumi. 1746–1747 m. Daugpilyje jis taip pat buvo šventinis pamokslininkas ir misionierius, Laukiesoje (Latvija) 1746–1747 m. – Kražių jėzuitų kolegijos retorikos profesorius. 1748–1749 m. dirbo draugijos Hilzeno misijoje ir tuo pat metu Smolensko vyskupo Jurgio Mikalojaus Hilzeno teologu Daugpilyje. Po studijų, praktikos ir misijų, 1749 m. vasario mėn. 2 d., kun. A. A. Skorulskis davė iškilmingus įžadus Daugpilyje – svarbiausiame jėzuitų veiklos centre Latgaloje.


Niekada neapleido Kauno

Dar būdamas Daugpilyje šventiniu pamokslininku ir Laukiesos misionieriumi (1746–1747) tėvas Skorulskis neapleido Kauno. Jis buvo Kauno jėzuitų kolegijos ministru, rūpinosi materialiniais dalykais. Po kelerių metų (1749–1751) jis Kaune pasauliečiams studentams dėstė filosofiją ir buvo mažesniųjų mokyklų prefektas (direktorius). Taip pat ten mokė etikos, geometrijos ir istorijos. Po metų Kaune tapo ne tik žemesniųjų, bet ir aukštesniųjų mokyklų prefektu ir geometrijos ir bendrosios istorijos profesoriumi bei sekmadieniniu pamokslininku.

1752 m. tėvas Antanas Skorulskis buvo perkeltas į Vilnių. Ten jis iki 1755 metų dirbo Vilniaus akademijos filosofijos profesoriumi. 1752–1755 m. Vilniaus akademijos Filosofijos fakulteto asistentas, o 1754–1755 m. šio fakulteto senjoras. 1752 m. spalio mėn. 17 d. įgijo Vilniaus akademijos laisvųjų menų ir filosofijos magistro laipsnį. Jo darbo rezultatus galime matyti ir šiandien – to meto jo filosofijos paskaitų rankraštinis palikimas yra filosofijos veikalai (diktatai) ir spausdinta knyga „Mažasis filosofijos komentaras“ (Commentariolum philosophiane).

Nuo 1755 iki 1759 metų tėvas A. Skorulskis dirbo Alūkstos kolegijoje (dabartinėje Latvijoje). Čia jis buvo sekmadieninis pamokslininkas ir mokyklų prefektas bei dėstė geometriją. 1757–1759 m. tėvas Skorulskis buvo Vilniaus universiteto profesorius. Tuo metu, nors ir dėstydamas Vilniaus universitete, jis vėlgi nepamiršo ir Kauno – buvo sekmadieninis pamokslininkas, mokyklų prefektas, seminarijos prefektas ir bibliotekininkas.

Profesorius, dekanas, prefektas – niekada nepavargstantis kunigas Skorulskis

1759–1760 m. jis dirbo scholastinės arba dogmatinės ir teigiamosios teologijos Vilniaus universiteto profesoriumi. Tuo metu taip pat ėjo Vilniaus universiteto Filosofijos dekano ir vyresniojo jaunimo brolijos prefekto pareigas. Nepaisant jo įsipareigojimų gausos, jis 1759 m. spalį apgynė Vilniaus universiteto teologijos daktaro laipsnį ir vienerius metus Vilniaus universitete dėstė teologiją.

Apie 1760 metus Antanas Skorulskis buvo paskirtas Naugarduko kolegijos rektoriumi ir šias pareigas ėjo iki 1764 m. Ir toliau nesiliovė daryti gerų darbų bendruomenėms – vos tik pradėjęs vadovauti Naugarduko kolegijai Ostrovo vietovėje, netoli Naugarduko kolegijos, pastatė medinę koplyčią. O štai 1761–1762 m. rūpinosi, kad iškiltų nauji pastatai netoli Naugardo esančiame Molodovo palivarke.

1764 m. tėvas Skorulskis paskirtas Kauno jėzuitų kolegijos rektoriumi. Juo buvo trumpai – iki 1765 m. Nuo 1765 iki 1766 m. dirbo Vilniaus jėzuitų Kilmingųjų kolegijos (Collegium nobilium) rektoriumi.

Puikus vadovas ir pedagogas

Kunigas Skorulskis buvo puikus organizatorius ir pedagogas. Būdamas rektoriumi perrašė auklėtinių tvarkaraštį ir mokymo programą, įvedė visus reikalingus dalykus, vienas iš jų – filosofija. Jis netgi išleido naujas mokyklos taisykles. Trokšdamas, kad jų laikytųsi, įsteigė moksleivių savivaldą ir draugišką teismą. Tai labai patiko garbingiesiems summa etiam Regni Procerum approbatione.

Po pusmečio sėkmingo vadovavimo kolegijai jėzuitų ordino generolas pasiūlė tėvui Antanui Skorulskiui užimti provincijolo postą. Šias pareigas jis ėjo šešis metus. Tačiau net ir būdamas provincijolu, toliau rūpinosi Vilniaus Kilmingųjų kolegija – surinko iš kitų provincijos jėzuitų kolegijų 40 000 auksinių jai paremti. Deja, dėl pinigų devalvacijos profesoriai ir ugdytiniai vis tiek kentė nepriteklių.

Modernus mąstymas ir reiklumas

Lietuvos provincijolu tėvas Antanas Skorulskis tapo 1766 kovo 23 d. Provincijolo pareigas jis ėjo tol, kol buvo nominuotas Vilniaus universiteto rektoriumi. Juo Skorulskis tapo 1772 lapkričio 5 d. Tiek eidamas provincijolo, tiek rektoriaus pareigas jis rūpinosi universiteto vystymusi.
Kunigas Skorulskis siekė, kad į mokymo programas būtų įtraukiamos naujos filosofijos ir gamtos mokslų tendencijos. Vis dar eidamas provincijolo pareigas, jis kreipėsi į ordino generolą Laurent Ricci prašydamas, kad būtų pakeista matematikos, teologijos ir filosofijos dalykų dėstymo specifika. Jo siūlymas buvo toks: kad dėstytojai nediktuotų iš skriptų, bet leistų naudotis klasikinių autorių vadovėliais, klausytojams tiesiog paaiškindami sudėtingesnes vietas. Tėvo Antano Skorulskio reiklumą rodo jo rašyti laiškai pavaldiniams. Jis nuolat reikalavo, kad pavaldiniai būtų lankstūs ir disciplinuoti.

Paskutinis Vilniaus universiteto rektorius jėzuitas

Jo kadencijos metu, 1773 m. liepos 21 d., buvo panaikintas Jėzuitų ordinas. Vilniaus kolegijoje ir universitete (be kolegijai priklausančių misijų namų) po panaikinimo priklausė 141 jėzuitas, 39 kunigai, 5 klierikai, besimokantys žemesnėse mokyklose; 32 teologijos studentai, iš kurių 17 buvo kunigai; 21 filosofijos studentas ir broliai.

Norėdamas, kad ir panaikinus ordiną, mokykla toliau veiktų, tėvas Antanas Skorulskis Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas ėjo iki 1774 m. Kadangi jis buvo paskutinis Vilniaus universiteto rektorius jėzuitas, kartu su kitais profesoriais stengėsi bent minimaliai užtikrinti buvusių jėzuitų ateitį, suteikdamas jiems galimybę įsidarbinti arba gauti rentą.

Nuo pat aukštosios mokyklos įsteigimo per metus būdavo pripažinta ne daugiau nei 10 Vilniaus universiteto diplomų. O štai per 1773 m. spalio ir lapkričio mėnesius Skorulskis pasirašė net 209 Vilniaus universiteto daktarų, magistrų ir licenciatų diplomus. Nors tų pačių metų rudenį iš A. Skorulskio Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas perėmė buvęs jėzuitas Ignacy Žaba, A. Skorulskis nepaliko Vilniaus universiteto ir dar kurį laiką ėjo Teologijos fakulteto dekano pareigas ir dėstė gamtos mokslus. Baigiantis rektoriaus kadencijai, 1774 m. spalio 2 dieną, Antanas Skorulskis įgijo Vilniaus universiteto kanonų teisės doktoratą.

Panaikinus jėzuitų ordiną ir kunigui palikus rektoriaus postą, Lietuvos ir Lenkijos respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Skorulskį paskyrė Vilniaus katedros kanauninku – taip jam buvo atsidėkota už ilgametę tarnystę. A. Skorulskis šį postą gavo 1775 gruodžio 16 dieną. 1775 m. balandį A. Skorulskis paliko jėzuitų kolegiją ir apsigyveno Vilniaus mieste.

1777 sausio 28 dieną kunigas Antanas Skorulskis, eidamas 63-uosius metus, mirė Vilniuje. Jo mirties datą ir vietą patvirtina Krokuvos tėvų jėzuitų archyve saugomas Elenchus Nostrotum defunctorum ab Anno 1777 leidinys.

Kauno viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugomos kunigui Antanui Skorulskiui priklausiusios knygos, pažymėtos jo autografais ir paskaitų pagrindu parengto jau minėto veikalo „Mažasis filosofijos komentaras“ du egzemplioriai, išspausdinti Vilniaus akademijos spaustuvėje 1755 metais.
 



Suskaitmenintą veikalą „Mažasis filosofijos komentaras“ galite rasti http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/KVB/C130000780366

Fizikos eksperimentus, kuriuos  Antanas Adomas Skorulskis SJ aprašė savo vadovėlyje galima pamatyti ir šiandien Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros muziejuje.
http://ktu.edu/fizika/turinys/katedros-muziejus


Plačiau apie tėvą Antaną Adomą Skorulskį galima paskaityti:

1.    Roman Darowski, Poglądy filozoficzne Antoniego Skorulskiego SJ, 1715-1777, Kraków : Wydz. Filozoficzny Tow. Jezusowego, 1996
2.    Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy, 1564-1995, Oprac. Ludwik Grzebień i inni, Kraków 1996, p. 622
3.    Filosofija Vilniaus Universitete: 1579-1832, vertė, įvadą ir koment. parašė R. Plečkaitis, V:Mintis, p. 48- 61 psl.
4.    Romanas Plečkaitis, Lietuvos filosofijos istorija, I tomas V: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004
5.    Janina Kaminska, Akademia Wilenska 1773 -1780, Rozprawy z dziejów oświaty t. XXXVID/97, psl.52.

Parengė
Doc. dr. Judita Puišo
Kauno technologijos universitetas, Fizikos katedra

Atnaujinta 2021-03-18 15:36

Daugiausiai skaityta