„Index librorum prohibitorum“. Katalikų bažnyčios draudžiamų knygų sąrašas

Cenzūra – žiniasklaidos ir kitų informacijos priemonių valstybinė priežiūra ir kontrolė, kurią atlieka specialios institucijos [1]. Išgirdus sąvoką knygų cenzūra dažnai pirma ateinanti mintis yra sovietų arba nacių cenzūra, vykdyta praeitame amžiuje. Griežtą cenzūrą dažnai taiko totalitariniai režimai, siekiantys kontroliuoti ir drausti ideologijos neatitinkančių knygų leidybą. Istorijoje knygos būdavo valdančiųjų draudžiamos dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, Šekspyro drama „Ričardas II“ uždrausta, nes supykdė karalienę Elžbietą [2], Dž. Svifto „Guliverio kelionės“ pasmerkta, nes buvo politinė satyra [3] arba J. V. Gėtės „Faustas“, kuris buvo uždraustas, kol nebuvo pataisytos „pavojingos“ ištraukos apie laisvę [4].

Knygų cenzūrą taip pat taikydavo ir religinės institucijos. Įvairiais laikais būdavo sudarinėjami draudžiamų knygų sąrašai. Žinomiausias Katalikų bažnyčios sudarytas sąrašas yra „Index librorum prohibitorum“ („Draudžiamųjų knygų sąrašas“). Jame surašyti autoriai ir knygos, kurias draudžiama skaityti katalikams. Šis sąrašas tiesiogine prasme knygų neuždraudė, nors pati Katalikų bažnyčia iš anksto cenzūravo savo narių knygas ir retkarčiais bandė užkirsti kelią knygų leidybai. „Index librorum prohibitorum“ buvo knygų, kurių neturėjo skaityti ištikimi katalikai, sąrašas [5].

Prie to, kad Bažnyčia ėmėsi stipriau kontroliuoti knygų leidybą Europoje ir sudarinėti draudžiamų knygų sąrašus, prisidėjo J. Gutenbergo spaudos preso išradimas ir prasidėjusi Reformacija. Katalikų bažnyčia siekė sustabdyti vis spartėjantį informacijos plitimą, todėl pradėjo kurti draudžiamų knygų sąrašus, į kuriuos visų pirma buvo įtraukti protestantizmo idėjas skleidžiantys autoriai, taip pat įvairūs mokslininkų, filosofų, rašytojų leidiniai, prieštaraujantys katalikybės tiesoms, neatitinkantys vyraujančių moralės normų (pvz., Mikalojaus Koperniko, Johano Keplerio, Galilėjo Galilėjaus, Fransua Rablė, Nikolo Makiavelio ir įvairių kitų autorių darbai).

Index librorum prohibitorum. – Romae, 1704.
 
Ankstyvosios indekso versijos leistos nuo 1529 iki 1571 m. įvairiuose Europos miestuose. Pirmasis Romos indeksas sudarytas ir išleistas 1557 m., leidybai vadovavo popiežius Paulius IV. Antrasis, sudėtingesnis ir ilgesnis indeksas išleistas 1559 m. Į šį sąrašą buvo įtraukta apie 550 autorių. Greit buvo nuspręsta, kad šis sąrašas per daug suvaržantis, todėl toliau indeksas buvo toliau tobulinamas Tridento susirinkimo, o vėliau – popiežiaus komisijos [6]. 1564 m. išleisto indekso (vadinamo „Tridento indekso“) pradžioje buvo surašyta 10 cenzūros taisyklių, o vėliau pateiktas visų uždraustų knygų sąrašas. Jos buvo suskirstytos į tris kategorijas: pirmojoje surašyti autoriai, kurių visus darbus draudžiama skaityti, antrojoje – atskiros įvairių autorių knygos, o trečiojoje buvo įvairūs anoniminiai tekstai [7]. Vėliau šio skirstymo neliko.
 
Index librorum prohibitorum. – Romae, 1758.
 
Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senosios knygos ekspozicijoje yra du „Index librorum prohibitorum“ leidimai: 1704 ir 1758 m. Abu jie išleisti Romoje. Pirmasis leidimas yra nedidelio formato, neiliustruotas. Visos draudžiamos knygos surašytos abėcėline tvarka. Antrasis turimas leidimas yra didesnis, priešantraštiniame lape pavaizduota knygų deginimo scena, o apačioje yra užrašas „Multi eorum, qui fuerant curiosa sectati, contulerunt Libors, et combufserunt coram omnibus“ („Daugelis tų, kurie buvo smalsūs sekėjai, atsinešė savo knygas ir sudegino jas visų akivaizdoje“). Šis leidimas buvo pataisytas popiežiaus Benedikto XIV įsakymu ir nuo to laiko iki 1897 m. visi leidimai rengti šio varianto pavyzdžiu, tik buvo pridedamos naujos knygos [8]. Iš viso buvo išspausdinta 20 „Index librorum prohibitorum“ leidimų, paskutinysis – 1948 m. Per visą indekso gyvavimo laiką į jį buvo įtraukta tik viena lietuviška knyga – kunigo Juozo Ambraziejaus knyga „Trumpas Rymo katalikų katekizmas“ (išleista 1906 m., į indeksą įtraukta 1907 m.). Galiausiai 1966 m. popiežius Paulius VI „Index librorum prohibitorum“ panaikino, tačiau moralinė reikšmė liko – katalikai vis tiek neturėtų skaityti knygų, esančių šiame sąraše.
 
 
Wier, Johan. Ioannis Wieri De praestigiis daemonum et incantationibus ac veneficiis libri sex. – Basileae: ex officina Oporiniana, 1577.
 
Senosios knygos ekspozicijoje taip pat galite rasti kelias knygas, įtrauktas į šiuos indeksus. Pirmoji – Johano Vejerio „Ioannis Wieri De praestigiis daemonum et incantationibus ac veneficiis libri sex“, 1577 m. J. Vejeris buvo olandų gydytojas, pasisakęs prieš raganų medžioklę ir teismus, kritikavo „Malleus Maleficarum“ (daugiau apie „Malleus Maleficarum“, liet. „Raganų kūjį“, skaitykite čia). Anot jo, žmonės (moterys), pripažįstantys raganavę, tiesiog turi psichologinių sutrikimų, o ne vykdo nusikaltimus. Jo knygoje nuosekliai, beveik sakinys po sakinio paneigiama tai, kas rašoma „Malleus Maleficarum“ [9]
 
 
Hotman, Franz.  Origo et historia Belgicorum tumultuum. – Amstelodami: apud Ioannem Ianssonium, 1641.
 
Antroji – prancūzų protestanto Pranciškaus Hotmano knyga „Origo et historia Belgicorum tumultuum“, išleista Amsterdame 1641 m. P. Hotmanas buvo teisininkas ir rašytojas, pasisakęs prieš absoliutinę monarchiją. Ant eksponuojamos knygos yra įrašai „Prohibitus“ ir „Haereticus et prohibitus“.
 

Brucker, Jakob.  Institutiones historiae philosophicae… . – Lipsiae, 1747.

Ekspozicijoje galima pamatyti ir vokiečių protestanto, filosofo Jokūbo Brukerio knygą „Institutiones historiae philosophicae“, išleistą 1747 m. Leipcige (tai pirmasis šios knygos leidimas). Prie bibliotekoje saugomo egzemplioriaus pavadinimo įrašyta, kad ją skaityti draudžiama be specialaus leidimo.

Kopernik, Mikołaj.  Nicolai Coperniki Torinensis De revolutionibus orbium coelestium, libri VI. – Basileae, 1566.

Geriausiai žinoma knyga, esanti ekspozicijoje, yra Mikalojaus Koperniko „De revolutionibus orbium coelestium, libri VI“ („Apie dangaus sferų sukimąsi“, 6 knyga), išleista 1566 m. (pirmą kartą išspausdinta 1543 m.), dedikuota popiežiui Pauliui III (1468–1549). Šioje knygoje M. Kopernikas paskelbė heliocentrinės sistemos teoriją. Į „Index librorum prohibitorum“ M. Koperniko knyga „De revolutionibus orbium coelestium“ buvo įtraukta nuo 1616 iki 1835 m.

Sarpi, Paolo. Petro Suavis Polani  Historiae Concilii Tridentini libri octo. – Gorinchemi: sumptibus Pauli Vink bibliopolae, 1658.

Paskutinis eksponuojamas į „Index librorum prohibitorum“ įtrauktas leidinys – Venecijos istoriko Paolo Sarpio knyga „Historiae Concilii Tridentini libri octo“, išleista 1658 m. P. Sarpis taip pat buvo ir prelatas, kritikavęs Katalikų bažnyčią, mokslininkas, domėjęsis anatomija, astronomija, G. Galilėjaus draugas. Jo knygą apie Tridento susirinkimo istoriją daugiau skaitė protestantai, katalikams jis atrodė nieko vertas istorikas. Ant bibliotekoje saugomos knygos viršelio parašyta, kad autorius yra eretikas ir jo knygą galima skaityti tik gavus leidimą. Tituliniame lape taip pat yra įrašyta „Haeretikus“.

Sarpi, Paolo. Petro Suavis Polani  Historiae Concilii Tridentini libri octo. – Gorinchemi: sumptibus Pauli Vink bibliopolae, 1658.

 

1. Cenzūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2023. Prieiga internete: https://tinyurl.com/mrycn75r [žiūrėta 2023 07 12].
2. Haight, A. L. Banned books. – New York, 1955, p. 24–25. Prieiga internete: https://tinyurl.com/5e3jp346 [žiūrėta 2023-07-17].
3. Ibid., p. 36.
4. Ibid., p. 48–49.
5. Sheridan, D. The Catholic Case: The Index of Prohibited Books // Journal of Hindu-Christian Studies. – 2006,  Vol. 19, Article 8, p. 1. Prieiga internete: https://tinyurl.com/3fpthhc5 [žiūrėta 2023-07-18].
6. Lenard, M. On the Origin, Development and Demise of the Index Librorum Prohibitorum // Journal of Access Services. – 2006, 3:4, p. 54. Prieiga internete: https://tinyurl.com/mwdwkkdp [žiūrėta 2023-08-03].
7. Ibid., p. 54.
8. Sheridan, D. The Catholic Case: The Index of Prohibited Books // Journal of Hindu-Christian Studies. – 2006,  Vol. 19, Article 8, p. 3. Prieiga internete: https://tinyurl.com/3fpthhc5 [žiūrėta 2023-07-18].
9. Martin, J. Four Hundred Years Later: An Appreciation of Johann Weyer // Books at Iowa. – 1993, 59(1), p. 12. Prieiga internete: https://tinyurl.com/2k9u3ujb [žiūrėta 2023-08-02].

 

Tekstą parengė ir vaizdus skaitmenino vyresn. metodininkė Gabrielė Juodzevičiūtė

Atnaujinta 2023-08-09 13:54

Daugiausiai skaityta