Rašytojo, fotografo Petro Babicko kelionės ir poezija

Petras Babickas (1903–1991) – lietuvių rašytojas, poetas, diplomatas, fotografas, radijo laidų kūrėjas. Jis gimė Laukminiškiuose (Kupiškio rajonas), tačiau 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Gyveno Vokietijoje, Italijoje, galiausiai apsistojo Brazilijoje, Rio de Žaneire. Čia dirbo Lietuvos pasiuntinybės Brazilijoje sekretoriumi, Kultūros skyriaus vedėju, vedė radijo laidą portugalų kalba apie Lietuvą. Mirė ir buvo palaidotas Rio de Žaneire, bet 2006 m. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse, Kaune.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių fonde yra saugoma 16 skirtingų pavadinimų P. Babicko knygų. Tarp jų – kelionių literatūra, kūriniai apie Lietuvą, poezija suaugusiems, knygos vaikams, straipsnių rinkinys ir kt. Kadangi P. Babickas domėjosi ir dirbo įvairiose srityse, natūralu, jog dažnai jos persipynė. Todėl dalis rašytojo knygų yra papildytos jo paties nuotraukomis, viena – net jo iliustruota.

POEZIJA

Ankstyvajai P. Babicko poezijai būdingas avangardizmas, tradicijos ir modernumo supriešinimas, poezijos ir fotografijos sintezė – poetą „galime vadinti moderniu estetu“ [1]. Pirmoji P. Babicko išleista knyga buvo būtent poezijos: eilėraščių rinkinys suaugusiems „Geltona ir juoda“ (išleista 1930 m. Kaune, leidyklos „Miniatiūra“, iliustruota paties autoriaus). Šios knygos poezija artima keturvėjininkams, ji maištinga, bet išėjo truputį per vėlai – keturvėjininkų žurnalas jau buvo uždarytas, jų knygos išleistos ir idėjos priblėsusios [2]. Antroji P. Babicko poezijos knyga, skirta suaugusiems, buvo išleista 1934 m. Kaune ir pavadinta „Žmogaus remontas“. Joje galima rasti įvairių temų, eilėraščių lyriniai subjektai maištauja, nori keisti žmogų ir pasaulį. Nemažai lyrikos šiame rinkinyje turi patriotinių idėjų.

Kitos trys P. Babicko poezijos knygos išleistos jau rašytojui emigravus. Šiose knygose tik dar labiau išryškėjo tautinės P. Babicko vertybės: „Poezijos pagrindu tapo istorinė atmintis, gimtoji žemė, praeities kultūra, kalba.“ [3] Knygos „Toli nuo tėvynės“ (išleista 1945 m. Augsburge, o antras papildytas leidimas – 1946 m. Romoje) eilėraščiuose jaučiamas dar šviežias skausmas, liūdesys dėl okupuotos Lietuvos. Čia sudėti ne vien nauji eilėraščiai, daugelis jau buvo publikuoti ankstesniuose leidiniuose, tačiau didžioji dalis jų vienaip ar kitaip susiję su Lietuva, ja žavimasi ir jos ilgimasi. 1945 m. leidimas – pirmoji egzodo poezijos knyga [4]. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (toliau – KAVB) saugomas 1945 m. leidimas yra nepilnas, o 1946 m. išleistas egzempliorius yra su kunigo Pranciškaus Mykolo Juro įspaudu.

1947 m. Buenos Airėse išleistas eilėraščių rinkinys „Svetimoj padangėj“, jis jau kiek kitoks. Nors didelė dalis eilėraščių apie Lietuvą, ryškus liūdesys dėl jos okupacijos, tačiau jaučiamas ir tikėjimas jos išlaisvinimu, atsiranda eilėraščių apie Pietų Ameriką (Argentiną, Braziliją). KAVB saugomas egzempliorius iš lietuvių spaudos darbuotojo Jono Prano Palukaičio kolekcijos.

Paskutinis P. Babicko eilėraščių rinkinys yra „Dramblio kojos“, išleistas 1957 m. Čikagoje. Čia sudėti eilėraščiai iš ankstesnių jo knygų („Geltona ir juoda“, „Žmogaus remontas“, „Svetimoj padangėj“). Net du KAVB saugomi knygos egzemplioriai yra su rašytojo autografais. Vienas iš jų siųstas dr. Kaziui Alminui (Chicago 1957.XI.1), o kitas – Kostui Žukui (Cleveland, 1958.III.9).

APSAKYMAI IR STRAIPSNIAI

1931 m. išleistas P. Babicko apsakymų rinkinys „Vakar“. Jį išspausdino Lietuvos šaulių sąjunga, viršelį piešė Vaclovas Kosciuška. Knygą sudaro devyni apsakymai, juos papildo nespalvotos paties autoriaus fotografijos ir smulkūs piešiniai. Ryškiausia knygos tema – kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, joje daug patriotinių idėjų. Tam iškart nuteikia dedikacija „Tiems, kurie myli Lietuvą“. Už šią knygą P. Babickas gavo Lietuvos šaulių sąjungos 10 000 litų premiją [5]. Daugiau apsakymų rinkinių P. Babickas neišleido.

1940 m. Šaulių sąjunga išleido P. Babicko straipsnių rinkinį „Gyvenimas – laimė“. Jį sudaro didaktinio pobūdžio straipsniai, mokantys gyvenimo. Temos labai įvairios: apie gimtąją kalbą, laimę, sielą, grožį, ateitį ir kt. Leidinys skirtas jaunimui, kaip pats autorius rašo įžangoje: „skiriama daugiausia tam jaunimui, kuris dėl įvairių priežasčių negalėjo pasiekti mokslo, todėl knygoje paliečiami dalykai nagrinėjami kiek galint suprantamiau“.

LIETUVOS GAMTA

P. Babickas parašė net tris knygas apie Lietuvos gamtą, dvi iš jų – tik apie Lietuvos pajūrį. Pirmoji – kelionių apybraižų rinkinys „Gintaro krantas“. Jis išleistas 1932 m. Lietuvos šaulių sąjungos. Antrasis, redaguotas leidimas išėjo 1938 m. (išleido „Sakalo“ bendrovė), o trečiasis 1958 m. išleistas Čikagoje. Knygoje autorius pasakoja apie savo kelionę nuo Šventosios iki Nidos, sutiktus žmones. Visa tai, kaip ir būdinga P. Babicko kelionių knygoms, iliustruoja jo darytos nuotraukos. Tuo metu apie Kuršių neriją dar nebuvo daug rašoma – P. Babickas buvo vienas iš pirmųjų autorių. Nuo pat knygos pradžios akivaizdu, kad menininkas žavisi Kuršių nerija ir jos gamta, pirmoji apybraiža pradedama žodžiais „Kas kartą regėjo jūrą – ilgėsis vėl ją pamatyt“. To meto spaudoje recenzentai džiaugėsi ir dėkojo P. Babickui už tai, kad jis rašo apie šią vietą, kurią atostogoms dažniau rinkdavosi vokiečiai, o ne lietuviai [6].

Pirmasis (1932 m.) leidimas yra didelio formato, nuotraukų čia daug, nes jos ne vien P. Babicko (skiriasi ir jų kokybė). Taip pat yra įžanga apie Lietuvos pajūrį ir kurortus, parašyta anglų ir prancūzų kalbomis. Pradžioje, prieš pirmąją apybraižą, yra A. Žmuidzinavičiaus paveikslas „Vakaras Palangoj“. Nuotraukos leidinyje išdėstytos įvairiai, jos derinamos kartu su tekstu, yra skirtingų dydžių (kai kurios užima visą puslapį, kai kurios visai mažos). Antrajame (1938 m.) leidime viskas išdėliota tvarkingiau – knyga mažesnio formato, nuotraukų mažiau (visos nuotraukos paties autoriaus), jos panašesnio dydžio ir sudėliotos į atskirus puslapius, ne kartu su visu tekstu. Šiame leidinyje nebėra įžangos užsienio kalbomis.

Antroji P. Babicko knyga apie Lietuvos pajūrį – 1933 m. Lietuvos šaulių sąjungos išleistos „Marių pasakos“. Pats autorius pažymi, kad tai tarsi antrasis „Gintaro kranto“ sąsiuvinis. Įžanga jame taip pat parašyta tik užsienio kalbomis (anglų, prancūzų ir vokiečių). Vizualiai atrodo, kad „Marių pasakose“ daugiau nuotraukų – jų yra beveik kiekviename puslapyje, o teksto – ne. Knyga atspausdinta skirtingomis spalvomis (melsva, žalsva, pilka, violetinė), tai geriausiai matosi nuotraukose.

Trečioji, prie kurios kūrybos P. Babickas prisidėjo (buvo vienas iš autorių ir redaktorių), buvo „Lietuva vasarą“. Ji išleista 1934 m. („Savivaldybės“ redakcijos leidinys), kartu su P. Babicku ją redagavo Mykolas Ilgūnas. Leidėjai rašo, kad patys lietuviai menkai pažįsta savo tėvynę, todėl šios knygos turinys gali būti „nors mažu priminimu mūsų krašto grožybių, kurių mes taip atkakliai nenorime pastebėti“, o leidėjai džiaugsis, jei skaitytojai aplankys bent vieną iš aprašomų kurortų. Įžangoje vardijamos priežastys, kodėl verta aplankyti Lietuvą: paminimi keli istorijos faktai, lietuvių kalbos išskirtinumas, vaizdžiai apibūdinama gamta, rekomenduojami kurortai. Įžanga parašyta trimis kalbomis: prancūzų, anglų ir vokiečių, o visa likusi knyga – lietuvių kalba. Knyga gausiai iliustruota nespalvotomis nuotraukomis (vienas iš fotografų – P. Babickas), taip pat yra spalvotų lietuvių dailininkų paveikslų (A. Galdiko, A. Žmuidzinavičiaus, K. Šimonio).

KELIONIŲ LITERATŪRA

P. Babickas mėgo keliauti ne tik po Lietuvą – jis taip pat išleido dvi kelionių po užsienio valstybes apybraižų knygas. Pirmoji, „Elada“, išleista 1939 m. (leidėjas „Spaudos fondas“), apie rašytojo kelionę į Graikiją. Knygoje daug nuotraukų, dalis iš jų autoriaus, dalis kitų fotografų. P. Babickas aprašo ne vien savo kelionės patirtį, bet ir pristato šiek tiek Graikijos istorijos, kultūros, yra įvairių jo paties pamąstymų, iškilusių atsidūrus įvairiose situacijose. Vienas iš bibliotekoje saugomų egzempliorių priklausė žurnalistui, bibliografui Vytautui Steponaičiui.

Antroji P. Babicko knyga apie keliones užsienyje – „Brazilija“. Išleista 1951 m. („Rio de Janeiro – São Paulo“). Nuotraukų šioje knygoje mažiau nei „Eladoje“, tačiau visos jos paties P. Babicko. Pradžioje pateiktas Brazilijos žemėlapis, įžangoje („Įžangos vietoje“) gana išsamiai aprašyta Brazilijos istorija, geografinė padėtis, gamta. Pačioje knygoje pasakojama apie P. Babicko kelionę į Rio de Žaneirą, San Paulą ir kitus Brazilijos miestus, vietinius žmones ir jų kultūrą, taip pat yra paminimi ir lietuviai Brazilijoje.

 
VAIKAMS
 
KAVB yra saugomos ir trys P. Babicko knygos vaikams – eilėraščių rinkinys „Tra-ta-ta-ta-ta!“, apysakos „Nuostabi Jonuko kelionė“ ir „Murziukas“.
 
Eilėraščių rinkinį vaikams „Tra-ta-ta-ta-ta!“ 1930 m. išleido „Spaudos fondas“, viršelį sukūrė pats autorius, knygą iliustravo Bernardas Bučas. Antrasis leidimas išėjo 1934 m. trumpesniu pavadinimu „Tra-ta-ta!“, šio viršelį piešė dailininkas Telesforas Kulakauskas. Eilėraščiai nesudėtingi, žaismingi, kai kurie visai trumpi, kiti pasakoja istoriją. Jų temos įvairios, daug eilėraščių apie gyvūnus. Pačioje knygos pabaigoje yra A. Stonkaus iliustruotas eilėraštis „Ciuckio nuotykiai“.
 
 
Apysaka „Nuostabi Jonuko kelionė“ (1930 m.), kaip ir didžioji dalis P. Babicko knygų, yra apie keliones, tik šįkart – išgalvotas. Dvylikos metų vaikas, bėgdamas nuo blogo dėdės, nusprendžia vykti pas tėtį į Braziliją, tačiau jo kelionė nėra sklandi – pirmiausia Jonukas apkeliauja kelis Europos miestus, nuvyksta į Egiptą, Indiją. Tuo metu, kai buvo išleista ši knyga, jau buvo mėgiamos ir skaitomos kelionių rašytojo Žiulio Verno knygos, todėl galima teigti, kad ši P. Babicko apysaka kartoja Žiulio Verno prozos principus [7]. Knyga yra papildyta nuotraukomis ir paveikslėliais, kuriuose matomi Jonuko kelionių vaizdai. Tai viena pirmųjų lietuviškų vaikų apysakų ir, nepaisant įvairių logikos trūkumų, vertinga, nes praturtino to meto literatūrą vaikams pasakojimu apie keliones už Lietuvos ribų [8].
 
 
Apysaką „Murziukas“ išleido „Minijatiūra“ 1933 m. Nors šioje knygoje nebekeliaujama po užsienį, tačiau čia vis tiek atsiranda kelionė į Lietuvos pajūrį. Kelionėje pagrindinis veikėjas išgirsta pasakojimų apie Kuršių nerijos kopas, gamtą, jis išsiaiškina, kad Nidoje atostogauja daug vokiečių ir svarsto, kodėl. Knygoje yra tik dvi nuotraukos, jos abi – Nidos. Taigi panašu, kad net ir šioje  apysakoje vaikams autorius nepraleido progos pakviesti lietuvius pasidomėti Kuršių nerija, Nida ir ją aplankyti.
 
 
Kviečiame užsukti į Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro skaityklą ir pavartyti P. Babicko knygas!
 
 
1. Bandzevičiūtė, D. Vertybių kaita Petro Babicko lyrikoje // Gimtasis žodis. – 2015, Nr. 4, p. 16–17.
2. Ruseckaitė, A. Petras Babickas. Archyvai. – Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2010, p. 16.
3. Bandzevičiūtė, D. Vertybių kaita Petro Babicko lyrikoje // Gimtasis žodis. – 2015, Nr. 4, p. 18.
4. Ruseckaitė, A. Petras Babickas. Archyvai. – Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2010, p. 17.
5. Ibid., p. 19.
6. Jakštas, A. Babickas P. Gintaro krantas. Recenzija // Rytas. – 1932, Nr. 195, p. 6.
7. Urba, K. Neišsiginsiu nė vienos savo knygos (P. Babicko vaikų proza) // Rubinaitis. – 2003 m. Nr. 2 (26). Prieiga internete: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2003-nr-2-26/neissiginsiu-ne-vienos-savo-knygos-p-babicko-vaiku-proza/  [žiūrėta 2023-05-19].
8. Ibid.
 
 
Tekstą parengė ir vaizdus skaitmenino vyresn. metodininkė Gabrielė Juodzevičiūtė
 
Atnaujinta 2023-06-01 10:11

Daugiausiai skaityta