Oskaro Vaildo gyvenimas ir kūryba

                                                                                                                                                                                                                                                                                  Menas yra vienintelis dalykas, kuriam mirtis negali pakenkti. [1]

 

„Oscar Wildes werke: in 12 bänden“. – Berlin, 1918.

Oskaras Vaildas gimė Airijoje 1854 m. Jo tėvas Viliamas buvo sėkmingas akių ir ausų chirurgas, o motina Džeinė – airių poetė, pasirašinėjusi slapyvardžiu Speranza. Abu tėvai domėjosi airių folkloru. O. Vaildas buvo vienas iš trijų vaikų: turėjo vyresnįjį brolį Viliamą ir jaunesniąją seserį Izolą, kuri mirė anksti, vos devynerių. O. Vaildui tuo metu buvo dvylika ir šią netektį jis išgyveno itin jautriai, nes su seserimi buvo artimas. Parašė jai skirtą asmenišką ir jautrų eilėraštį „Requiescat“.

Requiescat / „Oscar Wildes werke: in 12 bänden“. – Berlin, 1918, p. 31.

Sulaukęs vienuolikos metų O. Vaildas išvyko studijuoti klasikinę literatūrą į Švenčiausiosios Trejybės koledžą Dubline. Tuo metu ten jau mokėsi jo brolis, kuriam mokslai puikiai sekėsi ir kuris buvo itin mėgiamas mokytojų. Priešingai nei brolis, O. Vaildas nemėgo sportuoti ir daug laiko leido skaitydamas tai, kas jam įdomu, susidomėjo graikų literatūra ir kultūra. Nuo 1874 m. mokslus tęsė Oksforde. Čia jis susižavėjo dekadentizmu bei estetizmu. 1878 m. jo eilėraštis „Ravenna“ laimėjo „Newdigate“ prizą (Sir Roger Newdigate's Prize), skiriamą Oksfordo studentams už geriausią eilėraštį.

Baigęs studijas O. Vaildas grįžo į Dubliną. Čia jis ėmė galvoti apie santuoką, ypač dėl to, kad jį, kaip ir brolį, vesti skatino motina. Jis piršosi Florencijai Balcombe, tačiau nesėkmingai – ji ištekėjo už gotikinio romano „Drakula“ autoriaus Bramo Stokerio. Kita mergina jo gyvenime buvo Šarlotė Montefiori, tačiau ši tekėti atsisakė. Galiausiai O. Vaildas piršosi Violetai Hunt. Jie puikiai sutarė, tačiau sužadėtuvės galimai niekada neįvyko dėl to, kad Violeta nebuvo pakankamai turtinga. Galiausiai 1881 m. O. Vaildas susipažino su savo draugo iš studijų Oksforde laikų seserimi Konstancija Lloyd, kurią vėliau vedė [2]. Prieš vestuves jis praleido laiko Amerikoje, kur buvo pakviestas dėstyti. 1884 m. Londone įvyko poros vestuvės, iš viso jie susilaukė dviejų sūnų.

1886 m. O. Vaildas susipažino su Robertu Rossu, tapsiančiu artimiausiu ir ištikimiausiu jo draugu. R. Rossas išliko šalia ir tada, kai O. Vaildas buvo nuteistas, ir po jo mirties.

1891 m. rašytojas buvo supažindintas su jaunu kilmingu poetu Alfredu Douglasu ir užmezgė su juo artimus romantinius santykius. Tai nepatiko jaunojo poeto tėvui markizui Queensbery’iui, kuris tai akivaizdžiai demonstravo. Paragintas A. Douglaso, kuris dažnai pykosi su savo tėvu, O. Vaildas padavė jį į teismą už šmeižtą, tačiau greitai buvo priverstas kaltinimus atsiimti, o galiausiai pats rašytojas buvo nuteistas dėl savo santykių su A. Douglasu. Artimieji dar siūlė O. Vaildui bėgti, tačiau šis atsisakė.

Taigi pačioje karjeros viršūnėje, 1895 m., rašytojas buvo nuteistas ir įkalintas dvejiems metams sunkių darbų kalėjime. Ten parašė didžiulės apimties laišką A. Douglasui, kuris vėliau tapo kūriniu „De Profundis“. Šio laiško išsiųsti O. Vaildui kalėjime neleido, tačiau rašytojas galėjo pasiimti jį su savimi po to, kai buvo paleistas. Laišką O. Vaildas patikėjo R. Rossui, kuris turėjo jo originalą išsiųsti adresatui A. Douglasui, o kopiją palikti O. Vaildui. Visgi R. Rossas padarė atvirkščiai bijodamas, kad A. Douglasas laišką sudegins [3]. Suredaguotą, nepilną laiško versiją R. Rossas išleido jau po rašytojo mirties, 1905 m., jis ir suteikė kūriniui pavadinimą „De Profundis“. Pilna versija pasirodė tik 1962 m. Laiško originalą R. Rossas padovanojo Britų muziejui su sąlyga, kad jis nebus viešai prieinamas 50 metų (iki 1960 m.), o šiuo metu jis saugomas Britų bibliotekoje.

Pirmieji du Oskaro Vaildo laiško Alfredui Douglasui puslapiai, parašyti 1897 m. Saugomas Britų bibliotekoje.

Paskutinis O. Vaildo kūrinys yra poema „The Ballad of Reading Gaol“ („Readingo kalėjimo baladė“), išleista 1897 m. Rašytojas poemą parašė grįžęs iš kalėjimo, čia aprašoma egzekucija, kuri įvyko tuo metu, kai O. Vaildas kalėjo. Paskutiniai jo gyvenimo metai buvo nelengvi, kalėjime pašlijo jo sveikata. Rašytojo žmona Konstancija iškart po jo įkalinimo kartu su sūnumis išvyko į Šveicariją, kur pakeitė jų pavardes ir net O. Vaildui išėjus iš kalėjimo neleido jiems susitikti. Paskutinius savo metus jis daugiausia praleido su A. Douglasu ir R. Rossu.

1900 m. lapkričio 30 d. O. Vaildas mirė ir buvo palaidotas Paryžiuje, o 1950 m. į tą patį kapą perkelti ir R. Rosso pelenai (jis mirė 1918 m.).

KŪRYBA

Oskaras Vaildas save visų pirma laikė poetu, nors ir yra parašęs nemažai dramų, pasakų vaikams, o mūsų laikais dažnam skaitytojui jis geriausiai pažįstamas dėl vienintelio savo romano „Doriano Grėjaus portretas“. Poezija buvo priemonė, per kurią Oskaras išreiškė giliausias savo mintis ir emocijas, dauguma jo eilėraščių yra labai asmeniški ir autobiografiniai [4].

O. Vaildas savo poeziją žurnaluose ėmė publikuoti dar mokydamasis Švenčiausios Trejybės koledže. Pirmąją savo pjesę („Vera; or, the Nihilists“) parašė 1880 m., o 1883 m. ji buvo suvaidinta. 1881 m. buvo išleistas pirmasis jo poezijos rinkinys („Poems“), sulaukęs įvairios kritikos. Vienintelis romanas, kurį parašė O. Vaildas, buvo „Doriano Grėjaus portretas“ (1890 m.), dabar tapęs geriausiai žinomu jo kūriniu, dažnai studijuojamas, laikomas klasikiniu. Visgi tada, kai jis pasirodė, romanas buvo sutiktas neigiamai, vadintas amoraliu (klausimai apie šį romaną net buvo panaudoti siekiant įrodyti O. Vaildo kaltumą teisme 1895 m.). O. Vaildas kūrinį kiek pataisęs, papildęs ir pašalinęs tam tikrus elementus išleido naują versiją 1891 m., tačiau pats autorius nenorėjo, kad romanas pasirodytų per daug didaktinis, jo nuomone, moralas ir taip akivaizdus.

O. Vaildas taip pat parašė ir išleido du pasakų ir vieną trumpų istorijų rinkinį, publikavo įvairių esė. Didelė dalis rašytojo kūrinių anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis yra saugoma Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių fonde.

SAUGOMA SENŲJŲ IR RETŲ SPAUDINIŲ FONDE

Daugiausia bibliotekoje saugoma O. Vaildo knygų anglų kalba. Didžioji jų dalis yra išleistos Girarde, Kanzase. Tai yra mažo formato, į kišenę telpančios knygelės iš „Little Blue Books“ („Mažos mėlynos knygos“) serijos, kurią leido Haldeman-Julius leidykla. Ją įkūrė vyras Emanuelis ir žmona Marceta Haldeman-Julius, jie siekė įvairią literatūrą, klasikos kūrinius padaryti prieinamus visiems (ypač darbininkams). Knygelės ilgą laiką kainavo po 10 ar 5 centus ir buvo patogaus nešiotis dydžio, todėl susilaukė didelio pasisekimo.

Serijos pavadinimas kelis kartus keitėsi, kol galiausiai 1923 m. tapo „Little Blue Books“. Tarp bibliotekoje saugomų leidinių yra knygelių iš šių serijų: „People’s Pocket Series“ (no. 36 „The Soul of Man Under Socialism“, no. 46 „Salome; Prose; Poems“), „Ten Cent Pocket Series“ (no. 8 „Lady Windermere’s Fan“, no. 54 „The Importance of Being Earnest“, no. 168 „Epigrams of Oscar Wilde“, no. 313 „The Decay of Lying“, no. 2 „The Ballad of Reading Gaol“) ir „Appeal Pocket Series“ (no. 8 „Lady Windermere’s Fan“, no. 168 „Epigrams of Oscar Wilde“, no. 2 „The Ballad of Reading Gaol“).

Iš jų įdomiausias yra „Ten Cent Pocket Series“ leidinys „The Ballad of Reading Gaol“, nes jis priklausė vargonininkui, dainininkui, kompozitoriui, pirmosios lietuviškos operos kūrėjui Mikui Petrauskui.

Oscar Wilde „The Ballad of Reading Gaol“. Viršelis su Miko Petrausko parašu.

Tarp saugomų O. Vaildo knygų yra ir dvi, kurios buvo išleistos Leipcige, Vokietijoje („The Happy Prince and Other Tales“ ir „A House of Pomegranates“), viena – Niujorke („Salome: a play“) ir viena Londone („Short Stories“). Taip pat bibliotekoje galima rasti vieną leidinį, kuris buvo išleistas Lietuvoje, Kaune. Tai A. Ptašeko knygyno serijos „Padedamieji skaitymai anglų kalbai“ knyga „The Happy Prince“.

Vokiečių kalba Senųjų ir retų spaudinių fonde yra saugoma knygų serija „Oskaro Vaildo darbai: 12 tomų“, parašyta gotikiniu šriftu, leista nuo 1918 m. Vienoje knygoje įrišti 3 tomai, taigi knygų yra 4. Pirmoji knyga priklausė esperantininkui, mokytojui, žurnalistui Edvardui Medišauskui-Medoniui, yra jo parašas. Šioje knygoje yra O. Vaildo poezijos, romanas „Doriano Grėjaus portretas“ ir pasakos bei trumpos istorijos.

„Oscar Wildes werke: in 12 bänden“. – Berlin, 1918

Taip pat Senųjų ir retų spaudinių fonde yra saugoma O. Vaildo knygų lietuvių kalba: pirmasis „Doriano Grėjaus portreto“ leidimas, pavadinimu „Dorijano Grėjaus atvaizdas“ (1932 m.), keli pasakų rinkiniai, „Canterville pilies vaiduoklis“ (1928 m.), „Nerimta komedija“ (1926 m.), „Salomėja Herodienės duktė“ (1915 m.), „ Socializmas ir žmogaus siela“ (1927 m.).

 

„Parašiau viską, ką norėjau parašyti. Rašiau tada, kai nepažinojau gyvenimo; dabar, kai žinau gyvenimo prasmę, nebeturiu ką rašyti. Gyvenimas negali būti užrašytas, gyvenimą galima tik gyventi. Aš gyvenau.“ [5]

 

 

 

1. Angl. „Art is the one thing which death cannot harm.“
2. McKenna, N. The secret life of Oscar Wilde. – New York, 2005, p. 21–24. Prieiga internete: https://bit.ly/3LMV2TV [žiūrėta 2022-09-20].
3. Belford, B. Oscar Wilde: A Certain Genius. – New York: Random House, 2000, p. 278. Prieiga internete: https://bit.ly/3MlSz2R [žiūrėta 2022-09-20].
4. McKenna, N. The secret life of Oscar Wilde. – New York, 2005, p. 85. Prieiga internete: https://bit.ly/3LMV2TV [žiūrėta 2022-09-20].
5. Ibid., p. 454.
 
Naudota literatūra
1. About The Picture of Dorian Gray. Prieiga internete: https://bit.ly/3Sip6ck [žiūrėta 2022-09-27].
2.  McKenna, N. The Secret Life of Oscar Wilde. – New York, 2005. Prieiga internete: https://bit.ly/3LMV2TV [žiūrėta 2022-09-20].
3. Ellman, R. Oscar Wilde. – New York, 1988. Prieiga internete: https://bit.ly/3BUMCp3 [žiūrėta 2022-09-26].
4. Hyde, H. M. Oscar Wilde: a biography. – London, 1976. Prieiga internete: https://bit.ly/3E4YffP [žiūrėta 2022-09-21].
5.  Belford, B. Oscar Wilde: A Certain Genius. – New York: Random House, 2000. Prieiga internete: https://bit.ly/3MlSz2R [žiūrėta 2022-09-20].
 
 
 
Tekstą parengė ir vaizdus skaitmenino Gabrielė Juodzevičiūtė

 

 
Atnaujinta 2022-10-14 14:56

Daugiausiai skaityta