Spausdinti šį puslapį

Amerikos paukščiai

Paskelbtas Naujienos
Skaityti 532 kartai

Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centre saugomi ne tik seni, bet ir reti leidiniai. Vienas išskirtiniausių leidinių, unikalus ir įdomus ne tik savo forma, bet ir turiniu, yra Johno Jameso Audubono „The Birds of America“ („Amerikos paukščiai“), 1972 m. leidimas. Šios knygos aukštis siekia apie metrą ir tai yra didžiausia bibliotekoje saugoma knyga.

Kas yra knygos „The Birds of America“ autorius?

Johnas Jamesas Audubonas (1785–1851 m.) buvo amerikiečių dailininkas ir ornitologas. Jis žinomas dėl to, kad nusprendė nutapyti visas Šiaurės Amerikos paukščių rūšis, negana to – tikrojo kiekvienos rūšies dydžio, pavaizduotas meniškai, skirtas ne vien mokslui. Jis nebuvo pirmasis, sumanęs tai padaryti, tačiau ilgą laiką būtent jis buvo žinomiausias laukinės gamtos menininkas. Pagrindinis jo darbas yra knyga „The Birds of America“. Iki pat dabar ji laikoma vienu geriausių ornitologinių darbų.

J. J. Audubonas gimė dabartinėje Haičio Respublikoje, jis buvo nesantuokinis prancūzo karininko sūnus, jo motinos kilmė nėra visai aiški. Motina anksti mirė, todėl J. J. Audubonas didžiąją vaikystės dalį su tėčiu ir jo žmona gyveno Prancūzijoje, o sulaukęs 18 metų buvo išsiųstas į Ameriką (tam, kad prižiūrėtų tėvo ūkį Pensilvanijoje ir išvengtų šaukimo į kariuomenę). Ten J. J. Audubonas, gyvendamas šeimos namuose, medžiojo, studijavo ir piešė paukščius, atliko pirmuosius žinomus paukščių žiedavimo bandymus. Ilgą laiką paukščių piešimas tebuvo jo hobis, tačiau atėjus sunkmečiui J. J. Audubonas bankrutavo, o 1826 m. jis išvyko į Angliją, kur tęsė darbą prie Amerikos paukščių, pradėjo spausdinti ir pardavinėti savo piešinius. J. J. Audubonas mirė 1851 m., sulaukęs 65-erių.

Kaip buvo kuriamas leidinys?
 
„The Birds of America“ buvo spausdinami nuo 1827 m. iki 1838 m. Siekiant pavaizduoti tikrą paukščių dydį, spausdinimui buvo parinkti didžiausi tuo metu prieinami popieriaus lapai („double elephant folio“, jų dydis apytiksliai 96,5×66 cm). Spausdinimui buvo naudojamos vario plokštės ir oforto technika1. Pirmąsias dešimt plokščių išgraviravo Williamas Lizarsas, vėliau jo darbą perėmė Robertas Havellis ir jo sūnus, jie naudojo akvatintos techniką2. R. Havellis su sūnumi taip pat iliustracijas spausdino ir spalvino. Spaudinius J. J. Audubonas pardavinėjo prenumeratos principu: kelis kartus per metus siųsdavo po penkis paukščių piešinius (trys iš jų buvo mažų paukščių, vienas vidutinio dydžio ir vienas didelio paukščio), tai finansavo jo tolimesnius darbus.
 
Visą rinkinį sudaro 435 natūralaus dydžio akvarelinės paukščių iliustracijos, toks rinkinys tuo metu kainavo apie 1000 dolerių. Įrištos iliustracijos sudarė 4 tomus. Iš apytiksliai 180–200 pirmųjų kopijų mūsų dienas pasiekė apie 110. 2010 m. aukcione viena iš originalaus leidimo kopijų buvo parduota už daugiau nei 7 milijonus svarų.
 
Plate 121. Snowy Owl 

 

Kaip J. J. Audubonas piešė paukščius?

Kaip ir kiti to meto menininkai, J. J. Audubonas nepiešė gyvų paukščių. Tuo laikotarpiu dailininkai paprastai gamindavo iškamšas: paukščiams nudirdavo odą, juos prikimšdavo virvėmis ir tik tada pastatę juos ant šakų piešdavo, tačiau tokie paukščiai atrodydavo sustingę ir negyvi. Tuo tarpu J. J. Audubonas dirbo kiek kitaip: ką tik nušautus paukščius pritvirtindavo prie lentos, padengtos kvadratėliais subraižytu baltu lapu (lygiai kaip ir lapas, ant kurio jis piešė). Pasitelkdamas vielą pastatydavo paukščius į tokią pozą, kokią norėdavo pavaizduoti, ir iškart pradėdavo piešti. Šių modelių jis neišsaugodavo – kadangi dirbo daugiausiai laukinėje gamtoje, dažnai nupiešęs paukščius atlikdavo skrodimą ir galiausiai juos suvalgydavo (J. J. Audubono knygoje „Ornithological Biography“ galima rasti įvairių paukščių mėsos skonio aprašymų). Kai kurių J. J. Audubono pavaizduotų paukščių rūšys jau išnykusios, jų ėmė mažėti dar ornitologui esant gyvam, tačiau tuo metu nykstančios rūšys saugomos nebuvo. Iš viso J. J. Audubonas atrado 25 naujas paukščių rūšis ir 11 porūšių.

Kiek naujų rūšių iš tiesų atrado J. J. Audubonas?

Yra mokslinių darbų, rašančių apie tai, kad J. J. Audubono darbuose yra ir plagiato, ir sukčiavimo. Pavyzdžiui, daug nagrinėtas jo piešinys „Bird of Washington“ („Vašingtono paukštis“). Tai viena iš pirmųjų jo iliustracijų, sulaukusi didelio susižavėjimo, nes tai buvo nauja rūšis, kurią atrado J. J. Audubonas. Šiuo metu ši rūšis nėra pripažįstama. Viena iš galimų teorijų – J. J. Audubonas tikrai matė šį paukštį, tačiau tai buvo tokia reta rūšis, kad greit išnyko, kita, labiau tikėtina – tai tebuvo jaunas baltagalvis jūrinis erelis. Tačiau taip pat egzistuoja versija, kad menininkui ir ornitologui reikėjo sudominti daugiau žmonių ir paskatinti juos pirkti jo kūrinius. Šią versiją palaiko M. R. Halley atliktas tyrimas, kuriame analizuojami anksčiau sukurti piešiniai, nuo kurių šį paukštį J. J. Audubonas galėjo nukopijuoti, taip pat aprašomos „Vašingtono paukščio“ anatomijos klaidos. (Tyrimą rasite čia.)

Nors kai kurių neaiškių paukščių rūšys buvo išaiškintos (pavyzdžiui, patelės ir patinai atrodė visiškai skirtingai ir J. J. Audubonas palaikė juos atskiromis rūšimis), tačiau vis dar yra keletas paukščių piešinių, kurie kelia klausimų. Galbūt tai anksti išnykę paukščiai, klaidingai pavaizduotos egzistuojančios rūšys, bet vieno tikro atsakymo dar nėra. (Daugiau apie tai skaitykite čia.)

Koks egzempliorius yra saugomas bibliotekoje?
 
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra saugomas „The Birds of America“ 1972 m. Leipcigo leidimas, pirmasis iš dviejų tomų. Kiekviename tome yra po 20 originalaus dydžio iliustracijų su komentarais. Pirmajame tome sudėtos vertikalios iliustracijos, antrajame – horizontalios.
 
Kiekvienos pirmojo tomo iliustracijos buvo atspausdinta 1000 kopijų. 500 turėjo būti įrištos į knygas, o kitos 500 parduodamos pavienės. Iliustracijos atspausdintos ant tvirto neblizgaus kartono. Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centre yra saugomos dvi numeruotos pirmojo tomo kopijos – 93 ir 455. Šis leidinys sudarytas iš Elvio J. Stahro (tuo metu Nacionalinės Audubono draugijos prezidento) pratarmės, įžangos (parašytos vokiečių ornitologų Gottfriedo Mauersbergerio ir Ludwigo Baego), 20 originalaus dydžio iliustracijų (pagal originalią numeraciją: 8, 12, 20, 26, 33, 53, 56, 62, 75, 87, 111, 121, 127, 142, 177, 206, 354, 364, 367, 416) ir trumpų paukščių aprašų prie kiekvienos iliustracijos, parašytų dr. Gottfriedo Mauersbergerio (vokiečių ir anglų kalbomis).
 
E. J. Stahras pratarmėje rašo, jog J. J. Audubono paveikslai išlieka kaip galingi, neišskiriami objektai dviejose įprastai nesusijusiose žmogaus veiklos srityse: moksliniame iliustravime ir vaizduojamajame mene. J. J. Audubonas sugebėjo ir pavaizduoti pačius paukščius, ir parodyti tai, kaip jis pats juos mato. Apie tai, kad vienam žmogui neįprasta turėti ir tiek mokslinių žinių, ir meninio talento, o J. J. Audubonas buvo vienas iš tų retų žmonių, rašo G. Mauersbergeris ir L. Baegas knygos įžangoje. Jie taip pat pamini, kad toks romantinis tapymo stilius tuo metu dar nebuvo populiarus: J. J. Audubonas vaizduodavo paukščius taip, kad jie atrodytų gyvi, o paukščių santykis su aplinka jo piešiniuose dažnai dramatiškas. Nepaisant tam tikrų trūkumų (tokių, kaip anatominiai netikslumai, ypač skrendančių paukščių vaizduose) J. J. Audubono iliustracijos nustatė standartą, kuriam ir vėliau prilygo nedaugelis.
 
Plate 26. Carolina Parrot
 
Įdomu tai, kad į šį leidinį įdėta ir jau išnykusių rūšių iliustracijų. Tai karvelis keleivis (angl. Passenger Pigeon, lot. Ectopistes migratorius) ir Karolinos papūgos (angl. Carolina Parrakeet, lot. Conuropsis carolinensis). Pastarųjų iliustracija yra viena iš didžiausių ir spalvingiausių piešinių knygoje. Ši iliustracija vaizduoja vienintelę papūgų rūšį, kilusią iš rytinės Jungtinių Amerikos Valstijų dalies. Paskutinė laukinė Karolinos papūga buvo nušauta 1904 m., o paskutinė nelaisvėje mirė 1918 m. Daugiau nei viena priežastis lėmė jų išnykimą: miškų kirtimas, tai, kad ūkininkai laikė šias papūgas kenkėjomis ir šaudė, taip pat buvo nemaža jų spalvingų plunksnų paklausa. Šios papūgos visada skraidydavo pulkais, o vieną nušovus ar sužeidus kitos neišsilakstydavo, grįždavo prie kritusios papūgos – taigi ūkininkams ar medžiotojams jas šaudyti buvo itin paprasta.
 
Šis „The Birds of America“ leidimas neabejotinai yra vienas iš įspūdingiausių Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomų leidinių. Ypatingas yra ne tik jo dydis, gyvai atrodančios iliustracijos, tačiau ir jų sukūrimo istorija, autoriaus biografija. Visas 435 J. J. Audubono iliustracijas ir daugiau įdomybių apie autorių bei jo darbus galite rasti oficialiame Nacionalinės Audubono draugijos puslapyje.
 
 
 
 
Klasikinė giliaspaudės grafikos technika. Piešiama plieno adata ant šlifuotos vario arba cinko plokštelės, padengtos rūgščiai atspariu laku. Po to cinko plokštė ėsdinama azoto rūgštimi, o vario plokštė – geležies trichlorido tirpalu vieną ar keletą kartų (norint gauti įvairaus sodrumo linijas). Grafikas raižydamas pažeidžia laką, todėl įrėžtos vietos, veikiant rūgščiai, išėsdinamos ir atspaude sudaro linijinį piešinį, o nepažeisto lako plotai tampa šviesiu fonu. Ėsdinimo laikas nulemia piešinio intensyvumą – kuo ilgiau spaudos forma laikoma rūgštyje, tuo intensyvesnis gaunamas piešinys. Nuo plokštės paviršiaus nuvalius laką išėsdintos vietos įtrinamos dažais ir ant drėgno popieriaus presu daromas atspaudas. Šaltinis: https://bit.ly/3o1AmfU 
 
Tai – oforto atmaina, taikoma įvairaus stiprumo tonams sukurti. Akvatintai naudojamos tokios pačios spaudos formos kaip ir ofortui. Tos vietos, kurios atspaude turi būti tamsiausios, barstomos dervų (kanifolijos, asfalto ir pan.) milteliais, kurie spaudos formą pakaitinus prilimpa. Ėsdinant rūgštis išėda tarp grūdelių tarpus ir gaunamas grublėtas paviršius, kuris atspaude virsta lygia tonine dėme. Norint gauti tonų įvairovę, atitinkami spaudos formos plotai iš naujo lakuojami ir vėl ėsdinama. Kuo daugiau kartų tai kartojama, tuo daugiau tonų gaunama. Šaltinis:  https://bit.ly/3uK4L6d 
 
Naudota literatūra:
 
  1. Flynn, R. „The Audubon Leipzig Edition“. Prieiga internete: https://bit.ly/3yuI8Vq  [žiūrėta 2022-06-22].
  2. Halley, M. R. „Audubon's Bird of Washington: unravelling the fraud that launched The birds of America“, 2020. Prieiga internete: https://bit.ly/3yvLiYZ [žiūrėta 2022-06-20].
  3. „John James Audubon. A complicated history“. Prieiga internete: https://bit.ly/2PiLItO  [žiūrėta 2022-06-30].
  4. Lund, N. „John James Audubon: Crazy, Wrong or Neither?“. Prieiga internete: https://bit.ly/3ORqalj  [žiūrėta 2022-06-30].
  5. Rhodes, R. „John James Audubon: America’s Rare Bird“. Prieiga internete: https://bit.ly/3a5CwHY  [žiūrėta 2022-06-20].
  6. „The last Carolina Parakeet“. Prieiga internete: https://bit.ly/3OXmPkZ  [žiūrėta 2022-06-30].
 
 
Tekstą parengė Gabrielė Juodzevičiūtė
Vaizdus skaitmenino Beatričė Jurgaitytė
Atnaujinta 2022-09-16 11:23