„Malleus Maleficarum“ – tamsioji knygos istorijos pusė

Vesdami ekskursijas KAVB Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Senosios knygos ekspozicijoje nuolat kalbame apie knygų nešamą šviesą, mokslą, pabrėžiame, kokios svarbios istorijos liudininkės jos yra. Tačiau senosios knygos liudija ir apie tamsius, baimės ir neteisybės pripildytus istorijos momentus. Šįkart kalbame apie „Malleus Maleficarum“, kitaip vadinamą „Raganų kūju“ – knygą, ne tik tapusią viduramžiais pradėtos raganų medžioklės istorijos šaltiniu, bet ir aktyviai dalyvavusią tuometiniuose įvykiuose.
 
Viena iš temų Senosios knygos ekspozicijoje yra skirta būtent demonologijai. Demonologija – tai demonų (kitaip vadinamų piktųjų dvasių) kilmės, prigimties ir veikimo aiškinimas, kitaip sakant – mokslas apie demonus, kurio apraiškų randama jau babiloniečių religijoje. [1] Atnaujintoje ekspozicijoje eksponuojami du XVI a. išleisti demonologiniai traktatai, kuriuose kalbama apie burtininkavimus, raganavimus, velnio atsiradimą bei veiklą ir pateikiami egzorcizmai – maldos, viduramžiais naudotos velniui išvaryti iš kūno; taip pat čia galima pamatyti ir XVIII a. indeksus – bažnyčios sudarytus draudžiamų knygų sąrašus, į kuriuos dažnai pakliūdavo įvairūs mokslo veikalai, tokie kaip Mikalojaus Koperniko „Apie dangaus sferų sukimąsi“, kurio 1566 m. leidimą taip pat eksponuojame ekspozicijoje. Ir, žinoma, čia galima išvysti vieną svarbiausių demonologijos srities ir apskritai raganų procesų istorijos veikalų – 1620 m. leidimo „Raganų kūjį“ [2].
 
Raganų procesai – tai nuo viduramžių iki XVIII a. vykdyti asmenų, kaltinamų raganavimu, teismo procesai Europoje [3]. Nors raganavimu kaltinami asmenys būdavo baudžiami ir seniau, tačiau toks persekiojimas ir bausmės, apie kurias dažniausiai ir pagalvojame, išgirdę terminą „raganų medžioklė“ įsivyravo būtent viduramžiais – vienas pirmųjų garsių raganų teismų, kai buvo sudegintas raganyste kaltinamas vyras, įvyko 1323 m. Paryžiuje. [4] XV a., Katalikų Bažnyčiai oficialiai įteisinus raganų medžioklę, [5] panika dėl raganų ir raganių bei jų persekiojimas ir teismai įsivyravo visoje Europoje. [6] Tarp 1500-ųjų ir 1600-ųjų mirties bausme buvo nuteista iki 80 000 raganyste kaltinamų asmenų; daugiausia tai buvo moterys. [7] Tikslus raganų procesų aukų skaičius nėra žinomas. [8] Kiek nurimus raganų medžioklei Europoje, ji įsigalėjo Amerikoje, kur 1692 m. vyko žymieji Salemo raganų teismai. [9]
 
Šiam chaosui ir kelis šimtmečius trukusiai raganų medžioklei įsigalėti ir klestėti didelę įtaką turėjo ir 1486 m. išleistas detalus „teisinis ir teologinis dokumentas“, dar kitaip vadintas raganų atpažinimo, medžioklės ir tardymo vadovu – „Raganų kūjis“. [10]
 
 
1484 m. popiežius Inocentas VIII paskelbė bulę, kurioje kvietė ieškoti asmenų, susidėjusių su velniu ir ragino stengtis pašalinti juos iš visuomenės. Būtent remdamiesi šia bule Vokietijos dominikonai Jakobas Springeris (Johann Sprenger) ir Heinrichas Krameris (Heinrich (Institoris) Kraemer) ir išleido žymųjį raganų medžioklės vadovėlį. [11] Beje, verta paminėti, kad būtent Vokietijoje mirties bausme raganyste apkaltintų žmonių buvo nubausta daugiausiai. [12] Kadangi knygos, kurioje raganystė buvo įvardyta kaip erezija, autoriai buvo įtakingi ir gerbiami, ji netruko išpopuliarėti ir tapti autoritetingu šaltiniu protestantams ir katalikams, siekiantiems atsikratyti raganų. [13] Leidinys netgi turėjo įtakos sąvokų „ragana“ ir „raganystė“apibrėžimui. [14]
 
Knyga sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje pabrėžiamas raganų tikrumas ir nuodėmingumas, o įdomu tai, kad abejojimas ar netikėjimas jomis čia apibūdinimas kaip erezija. [15] Antrojoje dalyje aprašomos raganų galios ir veiklos, o trečiojoje kalbama apie įvairius teisinius veiksmus ir procedūras, reikalingas raganų teismuose. [16] Iki „Raganų kūjo“ išleidimo raganystė egzistavo Bažnyčios mokymų periferijoje – nors buvo laikoma rimta problema, tačiau netraktuojama kaip didelį pavojų tikėjimui ir Bažnyčiai kelianti grėsmė. [17] O štai aptariamoje knygoje būtent raganavimas buvo iškeltas į  kovos tarp žmogaus ir velnio centrą, būtent raganos ir raganiai buvo įvardyti kaip visų blogybių pasaulyje priežastis. [18]
 
Nuo 1486 iki 1600 m. „Raganų kūjis“ buvo perleistas 28 kartus [19] ir net daugiau nei 100 metų Europoje buvo labiausiai perkama knyga po Biblijos. [20]
 
Neatsitiktinai šalia demonologijos temos Senosios knygos ekspozicijoje puikuojasi vadovėliai, elementoriai ir mokslinės knygos – raganų teismai liovėsi XVIII a., plintant švietimo idėjoms. Paskutinioji ragana sudeginta 1782 m., Šveicarijoje. [21]
 
Kviečiame užsukti į KAVB Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Senosios knygos ekspoziciją, kurioje galėsite pamatyti tekste aptartų leidinių originalus ir nors trumpam nusikelti į paslaptingą senųjų knygų pasaulį.
 
Literatūra:
  1. Černeckienė, I. Demonologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prieiga internete: https://bit.ly/3kdBJ90 [žiūrėta 2021 08 20]. 
  2. Malleus maleficarum: maleficas et earum haeresin framea conferens ex variis auctoribus compilatus et in tres tomos iuste distributus, quorum duo priores vanas daemonum versutias, praestigiosas eorum delusiones, superstitiosas strigimagarum caeremonias, horrendos etiam cum illis congressus exactam denique tam pestiferae sectae disquisitionem et p[oe]nitionem complectuntur. Tertius vero praxim exorcistarum ad daemonum et sirigimagarum maleficia de Christi fidelibus pellenda continet; indices auctorum, capitum rerumq[ue] non desunt. - Quid autem hac novissima omnium editione praestitum sit…. - Lugduni: sumptibus Claudii Landry, 1620. - inic., sign., vinj.; 8º. 
  3. Raganų procesai. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prieiga internete: https://bit.ly/3kdBJ90 [žiūrėta 2021 08 20]. 
  4. Ibid
  5. Ibid
  6. History of Witches. History [interaktyvus]. A&E Television Networks, 2020. Prieiga internete: https://bit.ly/3k6KKAD [žiūrėta 2021 08 20]. 
  7. Ibid
  8. Raganų procesai. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021. Prieiga internete: https://bit.ly/3kdBJ90 [žiūrėta 2021 08 20]. 
  9. History of Witches. History [interaktyvus]. A&E Television Networks, 2020. Prieiga internete: https://bit.ly/3k6KKAD [žiūrėta 2021 08 20]. 
  10. Malleus Maleficarum. Encyclopedia Britannica [interaktyvus]. Britannica Group, Inc., 2021. Prieiga internete: https://bit.ly/3mx7pZN [žiūrėta 2021 08 20]. 
  11. Raganų procesai. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021. Prieiga internete: https://bit.ly/3kdBJ90 [žiūrėta 2021 08 20]. 
  12. History of Witches. History [interaktyvus]. A&E Television Networks, 2020. Prieiga internete: https://bit.ly/3k6KKAD [žiūrėta 2021 08 20]. 
  13. Ibid
  14. Broedel, H. P. The Malleus Maleficarum and the Construction of Witchcraft. Manchester University Press, 2003, p. 3. Prieiga internete: https://bit.ly/3z58ICy [žiūrėta 2021 08 20]. 
  15. Malleus Maleficarum. Encyclopedia Britannica [interaktyvus]. Britannica Group, Inc., 2021. Prieiga internete: https://bit.ly/3mx7pZN [žiūrėta 2021 08 20]. 
  16. Ibid
  17. Broedel, H. P. The Malleus Maleficarum and the Construction of Witchcraft. Manchester University Press, 2003, p. 19. Prieiga internete: https://bit.ly/3z58ICy [žiūrėta 2021 08 20]. 
  18. Ibid
  19. Malleus Maleficarum. Encyclopedia Britannica [interaktyvus]. Britannica Group, Inc., 2021. Prieiga internete: https://bit.ly/3mx7pZN [žiūrėta 2021 08 20]. 
  20. History of Witches. History [interaktyvus]. A&E Television Networks, 2020. Prieiga internete: https://bit.ly/3k6KKAD [žiūrėta 2021 08 20]. 
  21. Raganų procesai. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021. Prieiga internete: https://bit.ly/3kdBJ90 [žiūrėta 2021 08 20]. 

 

Parengė Gabrielė Gibavičienė

 
 
 
 
 
 
 
Atnaujinta 2021-10-28 10:12