Periodinė ateitininkų spauda: nuo rankraštinių laikraštėlių iki europinio lygio žurnalų

Paskelbtas Naujienos
Skaityti 911 kartai

Ateitininkai – katalikiška asmenybės ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus ir mokslą baigusius organizacijos narius. Jos pradžia siejama su pirmosiomis Vakarų Europoje susikūrusiomis lietuvių katalikų studentų organizacijomis: 1899 m. Fribūro universitete, Šveicarijoje įsteigta draugija „Rūta“ ir 1909 m. Liuvene, Belgijoje įkurta „Lietuva“. Pirmojo pasaulinio karo metais ateitininkai slapta veikė Lietuvos teritorijoje ir Rusijoje – Maskvoje ir Voroneže. Lietuvoje ši organizacija įsteigta 1911 m. Kaune.

„Ateitis“ – žymiausias ateitininkų žurnalas

Ateitininkų judėjimo pavadinimas kilo iš 1911 m. Kaune pradėto leisti žurnalo „Ateitis“. Iš pradžių jis buvo priedas prie tuo metu prelato A. Dambrausko-Jakšto redaguoto žurnalo „Draugija“, o savarankišku žurnalu tapo 1913 m. Pirmasis „Ateities“ redaktorius buvo Pr. Dovydaitis. Leidinio administracija veikė Maironio namuose, o platinti jį ėmėsi Kauno moksleiviai. „Ateitis“ buvo leista 29 metus be pertraukos iki pat 1940 m. Beje, nuo 2000 metų vėl į Lietuvą sugrįžęs šis ateitininkų žurnalas yra sėkmingai leidžiamas iki šiol.

Tarpukariu leistas žurnalas pasižymėjo ne tik straipsnių filosofijos, kultūros ir religijos temomis gausa, bet ir įspūdingais leidinio viršeliais. Ir tai nestebina – tarpukariu „Ateities“ viršelių dizainą kūrė V. Jomantas, P. Galaunė, J. Buračas ir kiti žymūs menininkai.

Kadangi nuo 1940 m. ateitininkai įsitraukė į aktyvią rezistenciją, „Ateities“ žurnalo leidyba buvo sustabdyta. Nuo 1945 m. ateitininkai veikė Vokietijoje, Australijoje, JAV, Kanadoje, Pietų Amerikos valstybėse. Po šešerių metų pertraukos, 1946 m.,  žurnalas „Ateitis“ atgaivintas kaip laikraščio „Naujasis gyvenimas“ priedas ir leistas Vokietijoje. Iki 1949 m. „Ateitis“ buvo leidžiama lietuvių karo pabėgėlių stovyklose, o 1950 m. perkelta į JAV. Skyriuje galima rasti ne tik tarpukariu, bet ir nuo XX amžiaus vidurio Brukline, Čikagoje, Niujorke leistus „Ateities“ žurnalo numerius.

„Naujoji vaidilutė“, „Židinys“ ir kiti leidiniai – ateitininkų idėjų skleidėjai

Moksleivių ateitininkų žurnalą „Naujoji vaidilutė“ 1921 m. įkūrė Pr. Dovydaitis. Jis buvo pirmasis leidinio redaktorius, o iki 1930 m. žurnalą taip pat redagavo J. Laurinavičiūtė, P. Orintaitė, S. Ladygienė. Iš pradžių žurnalas buvo skirtas moksleivėms, tačiau nuo 1930 m. „Naujosios vaidilutės“ pagrindiniu adresatu tapo moteris inteligentė. Po reformos leidinį redagavo A. Maželytė, R. Petronienė, J. Drungaitė, J. Lapšienė, I. Blauzdžiūnaitė ir O. Gaigalaitė-Beleckienė. Žurnale daugiausia buvo galima rasti straipsnių kultūros, literatūros, mados temomis.

1924 m. studentai ateitininkai įsteigė žurnalą „Židinys“. Iki 1940 m. kas mėnesį leidžiamas žurnalas buvo skirtas literatūros, mokslo, visuomeninio ir akademinio gyvenimo temoms. Leidinyje buvo skelbiama politikos, dailės apžvalgų, grožinės literatūros kūrinių. Čia buvo ir akademinis skyrelis, skirtas studentų klausimams. Žurnalas sutelkė gausias bendradarbių gretas ir tapo solidžiu europinio lygio leidiniu. Prie „Židinio“ prisidėjo V. Bičiūnas, P. Dovydaitis, B. Brazdžionis, J. Eretas, L. Gira, J. Jablonskis, J. Tumas-Vaižgantas ir kiti. Žurnalo redaktoriais dirbo V. Mykolaitis-Putinas, S. Šalkauskis, I. Skrupskelis, J. Mantvydas, K. Bauba. „Židinio“ leidyba buvo atnaujinta 1991 m., kai žurnalas buvo perkeltas į Vilnių, jį pavadinus „Naujuoju židiniu“. 1992 m. „Naujasis židinys“ buvo sujungtas su nuo 1945 m. JAV leistu žurnalu „Aidai“. Šiandien Vilniuje yra leidžiamas religijos, kultūros ir visuomenės gyvenimo žurnalas „Naujasis židinys – Aidai“.

1929 m. pabaigoje pradėtas leisti mokslo, visuomenės ir literatūros žurnalas moksleiviams „Ateities spinduliai“.Iki 1932 m. jį redagavo J. Keliuotis, vėliau – B. Brazdžionis. Kitame, taip pat J. Keliuočio redaguotame ateitininkų žurnale „Naujoji Romuva“ (1931–1940) buvo rašoma lietuviškosios kultūros ugdymo klausimais. Žurnalo redakcija specialiai šiai temai aptarti organizavo diskusijų klubus, vėliau – lietuviškosios kultūros kongresus. Leidinys itin įdomus dėl jame spausdintų fotoreportažų.

1931 m. išleistas leidinys studentams „Studentų žodis“ buvo spausdinamas kartą per metus iki 1936 m. Nuo 1937 m. leistas iliustruotas dvisavaitinis leidinys „Studentų dienos“. Nuo 1946 m. leidinys atkurtas Tiubingene. Laikraštį redagavo S. Selėnas, kuris keletą leidinio numerių išleido rotatoriumi. Nuo 1947 m. laikraštis perkeltas į Miuncheną, kur jį redagavo S. Nenortas.

Laikraštėliai žymi ateitininkų leidybinės veiklos pradžią

Pagrindinė ateitininkų spauda buvo žurnalai, tačiau anksčiau už juos buvo pradėti leisti laikraštėliai, kuriuos rašė ir redagavo moksleiviai. Laikraštėliai buvo perrašomi ranka ir platinami slaptai. Iki spausdintos „Ateities“ išleidimo, dar 1910 m. rugsėjo mėnesį, Kauno moksleiviai pradėjo leisti rankraštinį laikraštėlį „Ateitis“. Jo sumanytojas buvo moksleivis Kazys Bizauskas – tada dar būsimasis politikas, pedagogas, teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje buvo leista „Rūtelė“, kurią redagavo Faustas Kirša. Kitų Lietuvos miestų moksleiviai taip pat leido laikraštėlius: Utenoje – „Pirmuosius žingsnius“, Kupiškyje – „Švyturėlį“, Biržuose – „Inkarėlį“, Marijampolėje – „Ateities aidus“ ir kt.

Rusijos tremtyje pirmąjį laikraštėlį išleido Voronežo gimnazijų moksleiviai. Ten 1915 m. pradžioje buvo įkurta Ateitininkų Taryba, kuri sujungė 20 vietinių kuopelių. Iš viso jose buvo apie 500 moksleivių, kuriems buvo leidžiamas laikraštėlis „Inkaras“.

Skyriaus fonde saugomas išskirtinis spaudinys – 1934 m. Kaune išleistas rotatoriumi daugintas mašinraštis – laikraštėlis „Po garo slėgimu“. Aukštesniosios technikos mokyklos ateitininkų kuopos išleistame vienkartiniame leidinyje pasakojama apie organizacijos įkūrimą ir jos tikslus, skiriant dėmesio ir jos šūkiui „Visa atnaujinti Kristuje!“.

Kitas skyriuje saugomas laikraštėlis „Naujas kelias“ buvo leidžiamas Vilkaviškio moksleivių, kurie leidinyje daugiausia skelbė savo grožinę kūrybą: eilėraščius, pasakas, esė, noveles. Jame taip pat galima rasti moksleivių rašytų įdomių referatų ir gražių piešinių. Ne mažiau įdomus Seinų ateitininkų kuopos leidinys „Ateities spindulys“, perrašytas itin dailia rašysena. Nors leidinyje tekstas jau gana išblukęs, matyti, kad šis ir kiti ateitininkų leidiniai glaudžiai susieti su ateitininkų judėjimo kilme, organizacijos raida ir tikslais.

Literatūra:

  1. Yla, S. 1960: Ateitininkų vadovas. Putnam: Ateitininkų federacija.
  2. Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika. Prieiga internete: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/temines-leidiniu-parodos/item/162-tarpukario-kaune-leistu-zurnalu-virseliu-mozaika[žiūrėta 2020-09-14].
  3. Žurnalas moterims „Naujoji Vaidilutė“. Prieiga internete: https://knyga.kvb.lt/lt/daugiau-naujienu/item/140-zurnalas-moterims-naujoji-vaidilute[žiūrėta 2020-09-08].

Parengė Svetlana Izajeva
Redagavo Gabrielė Gibavičienė

 
Atnaujinta 2021-03-05 16:05