Stasio Šalkauskio darbai Senųjų ir retų spaudinių skyriuje

Paskelbtas Naujienos
Skaityti 570 kartai

Stasys Šalkauskis(1886–1941) buvo pedagogas, vienas žymiausių XX a. lietuvių filosofų, kūręs lietuviškąją filosofijos terminiją.

Kaip teisininkas tapo filosofu

1911 m. S. Šalkauskis baigė teisę Maskvos universitete. Nuo 1911 m. gyveno Uzbekijoje, Samarkande, kur dirbo komerciniuose bankuose juriskonsultu ir ėjo prisiekusiojo advokato padėjėjo pareigas. Tačiau teisininko darbu jis buvo nepatenkintas. J. Eretas knygoje „Stasys Šalkauskis, 1886–1941“ (1960) nurodė faktą, kad pirmą savo bylą S. Šalkauskis visiškai pralaimėjo ir šis įvykis teisininką labai slėgė. Tai jį privertė dar labiau domėtis filosofija ir S. Šalkauskis nusprendė, kad jo pašaukimas – būti filosofu.

Nuo 1915 m. S. Šalkauskis gyveno Šveicarijoje ir 1915–1920 m. Fribūro universitete studijavo filosofiją ir pedagogiką. Studentas buvo aktyvus visuomeninio gyvenimo narys – dalyvavo išeivijos lietuvių veikloje, Lozanos lietuvių konferencijoje 1916 m. 1919 m. Filosofijos fakultetui įteikė savo disertaciją ir 1920 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Tais pačiais metais S. Šalkauskis grįžo į Lietuvą. 1921–1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune, 1922–1940 m. – Vytauto Didžiojo universitete filosofiją, pedagogiką, estetiką, logiką. 1922 m. buvo profesorius, 1939–1940 m. – rektorius.

Žymūs visuomenės veikėjai apie filosofą

S. Šalkauskis buvo itin mėgstamas universiteto bendruomenės, jis pasižymėjo išskirtiniu mandagumu ir bendruomeniškumu. Anot buvusio filosofijos ir pedagogikos studento J. Girniaus, „Visus savo studentus Šalkauskis giliai veikė. Kuo? Visų pirma savo asmenybe. Žmogiškoji jo didybė buvo jo, kaip pedagogo, paslaptis. Įprastinis jo kreipinys į studentą buvo draugas“.

J. Ereto knygoje „Stasys Šalkauskis, 1886–1941“ (1960) literatūros studentas J. Grinius teigė: „Kas man giliausiai yra įsmigęs atmintin, yra Šalkauskio elgesys su studentais. Šituo elgesiu jis buvo ne tik korektiškas, bet tiesiog meilus. Jis vienodai malonus buvo tiek su gabiu studentu, tiek su paprasta studente“.

Tame pačiame J. Ereto leidinyje yra pateiktas ir įdomus kunigo J. Petrėno pasakojimas: „Užsuka kartą pas profesorių studentas pasitarti dėl diplominio darbo. Po geros valandos studentas jo paklausia: „Gal jus trukdau?“. Tada Šalkauskis, lengvai šyptelėdamas, atsakė: „Tai nieko, kaip tik dabar universitete turėtų baigtis mano paskaita“.

Ne mažiau informatyvų pasakojimą pateikė buvęs studentas Z. Ivinskis: „1928 m. pavasarį profesorius su ponia išvyko į užsienius. Keli studentai juos pagarbiai išleido. Jautėmės nepaprastai pagerbti, kada iš Vienos kiekvienas iš mūsų gavo po padėkos atviruką“.

S. Šalkauskio darbai – ne tik filosofijos srityje

Įvairiais pedagogikos klausimais S. Šalkauskis rašė nuo pat 1922 m. – pradedant fiziniu lavinimu ir baigiant religiniu ugdymu. 1927 m. išleistas veikalas „Visuomeninis auklėjimas“ pristato visuomeninio gyvenimo filosofiją. 1929 m. Kaune mokslininkas išleido knygą „Bendroji pedagogika“, 1934 m. – veikalą „Pedagogika“, o 1935 m. – „Įvedamąją pedagogikos dalį“. Pedagoginiuose S. Šalkauskio tekstuose aptarti ugdymo tikslai, funkcijos ir esmė, apibūdinta švietimo sistema. Knygoje „Racionali mokyklų organizacijos sistema“ (1927) autorius teigia, kad mokykla – tai bendruomenė, kurios pagrindinis tikslas yra sąveika su šeima ir žmogaus kaip asmenybės ugdymas. Kokybiškas ugdymas skatina tobulėti, jei atitinka ugdytinių poreikius, todėl procesas turi  vykti palankioje aplinkoje, bendradarbiaujant visiems ugdymo dalyviams; mokinių tėvai taip pat laikomi mokyklos bendruomenės nariais. Šie S. Šalkauskio darbuose iškelti klausimai iki šiol yra aktualūs pedagogams, švietimo sistemos praktikams ir organizatoriams.

Filosofas aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, buvo vienas iš ateitininkų sąjūdžio dalyvių. Nuo 1927 m. iki 1930 m. ėjo Ateitininkų federacijos pirmininko pareigas, o 1930 m. Ateitininkų kongrese paskelbtas pirmuoju federacijos garbės nariu. Po trejų metų, 1933 m., mokslininkas išleido veikalą „Ateitininkų ideologija“, kuriame aiškino ateitininkų principus ir pareigas. Ideologijos terminą S. Šalkauskis išpopuliarino knygoje „Ateitininkų ideologija paskutinių laikų formavimosi vyksme“ (1933). Leidinys buvo sudarytas iš seniau autoriaus paskelbtų ateitininkų principų ir pareigų, atsišaukimų ir kitų pasisakymų. Kiti S. Šalkauskio raštai yra susiję su universitete dėstytais kursais. Supratęs, kad paskaitas dėstyti sudėtinga neturint tinkamos mokslinės literatūros, filosofas parengė ir 1926 m. išleido knygą „Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai“.

S. Šalkauskiui itin rūpėjo, kad tikslią mintį atitiktų ir tikslus žodis. Viena svarbiausių jo darbo sričių buvo kalbos filosofija. Visą dešimtmetį, 1924–1934 m., mokslininkas buvo atsidėjęs terminologijos teorijos studijai. Veikalo nebaigė, bet jis padėjo autoriui rengiant „Bendrąją filosofijos terminiją“, kurią apsvarstė ir priėmė tuometiniai kalbininkai – Lietuvių kalbos draugijos Terminologijos sekcija. „Bendroji filosofijos terminija“ buvo išspausdinta 1937 m. leidinio „Logos“ antrame numeryje, o 1938 m. – išleista atskirai. S. Šalkauskis buvo sudaręs ir bendrąją pedagogikos terminiją, kurią irgi perdavė svarstyti Terminologijos sekcijai. Iki savo paskutinio posėdžio 1940 m. birželio 5 d. ši sekcija jau buvo apsvarsčiusi apie trečdalį S. Šalkauskio pateiktos medžiagos. Autoriaus parengtu žodynu buvo remiamasi rengiant Akademinį lietuvių kalbos žodyną. Dabartinės lietuvių kalbos žodyno antrajame leidime (1972) atsispindi S. Šalkauskio teiktieji žodžių apibrėžimai.

Skyriaus fonde yra saugomi ir kiti S. Šalkauskio veikalai: „Rinktiniai raštai“ (1 tomas, 1986), „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ (1933),  „Filosofijos įvada“ (1928), „Fizinis lavinimas ir jo tikslai“ (1928), „Ideologiniai dabarties krizių pagrindai ir katalikiškoji pasaulėžiūra“ (1937), „Jaunuomenė ir gyvoji dvasia“ (1938), „Jaunuomenės idealizamas ir modernieji šokiai“ (1928), „Konkurso teisė“ (1937-1938), „Kultūros filosofijos metmens“ (1926).

Literatūra

  1. Stasys Šalkauskis, 1886-1941 / Juozas Eretas. – Bruklinas, 1960.
  2. Visuomeninis auklėjimas / S. Šalkauskis. – Kaunas, 1927.
  3. Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai / S. Šalkauskis. – Kaunas, 1926.
  4. Bendroji filosofijos terminija / S. Šalkauskis. – Kaunas, 1938.
  5. Fizinis lavinimas ir jo tikslai / S. Šalkauskis. – Klaipėda, 1928.
  6. Racionali mokyklų organizacijos sistema / S. Šalkauskis. – Kaunas, 1927.
  7. Kultūros filosofijos metmens / S. Šalkauskis. – Kaunas, 1926.
  8. Rinktiniai raštai / Stasys Šalkauskis ; Lietuvių katalikų mokslo akademija ; [redagavo Juozas Girnius]. – Roma, 1986. T. 1.

Parengė Svetlana Izajeva
Redagavo Gabrielė Gibavičienė

 

 
Atnaujinta 2021-03-16 15:58