Tarpukariu Lietuvoje išleistos knygos „Gaideliai keliauja“ (1937) autorė, gabi vaikų literatūros rašytoja Aldona Kazanavičienė (1888–1968) nuo vaikystės kūrė eilėraščius ir pasakas. Ji buvo žymios rašytojos ir visuomenininkės L. Didžiulienės-Žmonos dukra. Aldona baigė gimnaziją Mintaujoje, vėliau dirbo pradinių klasių mokytoja, ištekėjo už dailininko A. Kazanavičiaus. Pirmojo pasaulinio karo metais Maskvoje studijavo A. Šaniavskio universitete Maskvoje, vėliau lankė Aukštuosius moterų kursus. Nuo 1923 m. gyveno Kryme, kur lankė tapybos mokyklą. 1924 m. grįžo į Lietuvą, dirbo lietuvių kalbos mokytoja. Vėliau su šeima gyveno Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Dirbo Švietimo liaudies komisariate, vėliau – Mokslų akademijos bibliotekoje.
Gaideliai keliauja/ Aldona Kazanavičienė ; iliustravo D. Tarabildaitė-Tarabildienė. - Kaunas ; Marijampolė : 1937.
A. Kazanavičienės knygos apie gamtą, paukščius ir gyvūnus itin įdomios ne tik įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams, bet ir suaugusiems. Pažintinė lektūra skaitytojus moko gerumo, gailestingumo, skatina tausoti gamtą bei rūpintis gyvūnais. Pasakai artima knyga „Gaideliai keliauja“ pasižymi emocingumu, smagiais gamtos ir gyvūnų, kelionės aprašymais bei linksma nuotaika. Leidinyje pasakojama, kaip du geros veislės gaidžiai vogčiomis pabėgo iš stambaus pavyzdingo vištų ūkio, kad pamatytų pasaulį, tačiau patyrė tik vargus ir atgal vos gyvi sugrįžo.
Gaideliai keliauja. Iš: Gaideliai keliauja / Aldona Kazanavičienė ; iliustravo D. Tarabildaitė-Tarabildienė. - Kaunas ; Marijampolė : 1937. P. [17].
Plačios meninės erudicijos rašytoja tarsi dailininkė pavaizdavo veikėjus, jų nuotykius ir aplinką, intriguojančiai rutuliodama siužetą, tarsi pasakoje suteikdama paukščiams nebūdingų savybių bei netgi davė dviems gaidžiams vardus: Rodislandas ir Plimutrokas. Garsiame vištų ūkyje, vištidėje šie du gaideliai tarpusavyje susikalbėdavo savo kalba ir tik laukė progos pabėgti: „Kitą dieną, anksti rytą, abu draugai gerai papusryčiavo – lesė, kiek lindo, kad užtektų ir kelionei. Lesdami jie vienas kitam mirkčiojo, bet nieko nekalbėjo. Bijojo, kad kiti paukščiai neišgirstų ir neišduotų jų prievaizdui. [...] Gaidžiai atsidūrė gana toli nuo vištyno. Žiūrint iš kiemo pro vištyno tvorą, jie dabar iš tolo atrodė kaip du žirnių grūdeliai – vienas pilkas, kitas rudas. Tik dabar juos pamatė senas, palšas angliškas gaidys orpingtonas. Parodė jis sparno galu pabėgėlius kitiems gaidžiams, vištoms ir kalakutui. Tada ir pakilo didžiausias triukšmas.“ Autorės pasakojimas labai paprastas, lengvai suprantamas vaikams. Įdomu tai, kad šioje 1937 m. išleistoje knygoje išnašose paaiškinami galimai tuometiniams mažiesiems skaitytojams buvę nežinomi tarptautiniai žodžiai (praktikantė, moderniškas, oranžinis, ekskursantai, aliarmas ir kt.).
Gaidys pamatė čia pat svetimus gaidžius. Iš: Gaideliai keliauja / Aldona Kazanavičienė ; iliustravo D. Tarabildaitė-Tarabildienė. - Kaunas ; Marijampolė : 1937. P. [67].
Visame kūrinyje remiamasi puikiai atpažįstamais folkloro motyvais. Pavyzdžiui, pagrindiniai veikėjai yra du gaideliai, autorės pasiskolinti iš visiems žinomos lietuvių liaudies dainelės „Du gaideliai“. A. Kazanavičienės knygoje vaizduojami gaidžiai yra išdidūs, pasipūtę, pagyrūnai, tinginiai, siekiantys dėmesio, kurie pabėgę iš ūkio nori būti pakviesti į svečius ir skaniai pasivaišinti. Pabėgę iš vištyno ir kelionėje išalkę, šie du gaideliai žirnių nekūlė, o priešingai, nubėgo į svetimą daržą ir pradėjo lesti svetimų žmonių ten išaugintus žirnius, tačiau šeimininkės buvo išvyti su šluota. Visą kelionę du draugus lydi tik alkis ir kitų sutinkamų naminių paukščių nepalankumas, žmonės praeina pro šalį į juos net nežvilgtelėję, o jei ir pastebi gaidžius, varo šalin, kad po kojomis nesipainiotų. Tik vienoje situacijoje maža, trešnes skynusi mergaitė gaidžius pavaišino savo skintomis uogomis.
- Leskit, kiek norit! – meiliai ragino mergytė. Iš: Gaideliai keliauja / Aldona Kazanavičienė ; iliustravo D. Tarabildaitė-Tarabildienė. - Kaunas ; Marijampolė : 1937. P. [55].
Knygos „Gaideliai keliauja“ autorės humoras priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikams skirta knyga ir kokie gyvenimo įvykiai tapo rašytojos humoro objektu. Trešnes skynusiai mergaitei dar nesisekė gerai tarti žodžius, tačiau jos kalba suteikia gaidžiukų nuotykiams žaismingumo: „Ziūlėkit tokie daidiukai. Daidiukai tlesnių noli! As duosiu jiems tlesnių!“, „Laudonas daidiukas blizga! Jis silkinis, kaip Anės skalytė!“ Galima pripažinti, kad vis dėlto rašytojos knygos „Gaideliai keliauja“ (1937) dėmesio centre yra ne gamta ir gyvūnai, o vaikai, kuriems ir skirta jos kūryba. Vos ne kiekvenas knygoje aprašomas vaiko veiksmas yra svarbus įvykis ir žaidimas.
Dailininkės, knygų iliustruotojos D. Tarabildienės iliustruotai knygai „Gaideliai keliauja“ (1937) būdingas didaktiškumas. Tačiau pati A. Kazanavičienė nesiekė rašyti savo jauniems skaitytojams moralų, kaip elgtis tam tikrose situacijose, nekritikavo veikėjų charakterių savybių, tik ironiškai pastebėjo, kad gaidžiai nėra gabūs geografijai. Knygoje įdomiai aprašoma situacija, kaip lazdyno krūme jau pasiklydusius ir užmigusius gaidžius radusi senutė jais pasirūpino: pati nunešė paukščius į savo namus, palesino, pagirdė ir grąžino ūkio vedėjui, kadangi pagal paukščių išskirtinę veislę ir didžiulį svorį suprato, kam jie priklauso. Ir tik knygos pabaigoje du gaideliai apsidžiaugė, kad vien savo namuose šeimininkai ir kiti paukščiai laukė jų sugrįžtant.
Parengė Svetlana Izajeva
Maketavo Monika Lukoševičienė
