Leidinio „Kauno kalendorius“ (1906–1939) visuomeniškumas ir kritika

Paskelbtas Naujienos
Skaityti 655 kartai

Po spaudos lotyniškomis raidėmis draudimo panaikinimo XX a. pradžioje lietuvių kalba buvo spausdinama nemažai pasaulietinių kalendorių: „Vilniaus kalendorius“, „Žiburio kalendorius“, „Biržų kalendorius“, „Panevėžio kalendorius“ ir kt. Nepriklausomoje Lietuvoje svarbesni yra kalendoriai, skelbti nuo 1920 m.: „Kariškių“, „Ūkininko patarėjo“, „Mūsų laikraščio“. Buvo ir tam tikrų profesijų atstovams skirtų leidinių: „Vargonininkų kalendorius“, „Mokytojo kalendorius“, „Teisininkų kalendorius“, „Policijos kalendorius“, „Miškininko kalendorius“. Nuo 1906 m. iki 1940 m. Kaunas taip pat turėjo savo kalendorių: skaitytojus džiugino leidinys „Kauno kalendorius“, kurį leido Šv. Kazimiero draugija. Kalendorių rengė draugijos valdyba, kuriai vadovavo A. Dambrauskas–Jakštas. Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje yra visi „Kauno kalendoriaus“ numeriai 1907–1939 metams, kuriuos galima rasti tinklalapyje www.epaveldas.lt.

Pirmasis lietuviškas kalendorius Kaune buvo „Kauno kalendorius“ 1907 metams (1906). Vienas „Kauno kalendoriaus“ numeris buvo išleidžiamas kasmet (1906–1939 m.). Leidinį sudaro kalendorinė dalis, ūkininkams skirti orų spėjimai, yra religinių, informacinių, humoristinių tekstų, reklaminių skelbimų. Pirmuosiuose leidinio puslapiuose – ne tik kilnojamosios šventės ir pasninkai, bet ir kiekvieno mėnesio kalendorius su šventųjų vardais. Kiekvienais metais leistuose „Kauno kalendoriaus“ leidimuose kitokiu šriftu buvo paryškinami svarbiausių metų švenčių pavadinimai (Pelenų diena, Velykos, Sekminės, Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai ir kt.). Vėlesniuose leidinio numeriuose (kaip ir šiuolaikiniuose kalendoriuose) skelbta informacija apie nedarbo dienas ir valstybines šventes. Kalendoriaus pradžioje buvo primenami svarbūs Lietuvos ir pasaulio istoriniai įvykiai (1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimas, Vytauto Didžiojo mirtis, knygų spaudos išradimas, M. Mažvydo „Katekizmo“ išleidimas, L. Ivinskio kalendoriaus paskelbimas, Amerikos atradimas ir t. t.).


Per ilgą „Kauno kalendoriaus“ gyvavimo laikotarpį estetiškais viršeliais papuoštuose leidiniuose apie Kauną paskelbta daug įvairios kraštotyrinės informacijos: nuotraukų, statistinių duomenų apie mieste veikusias draugijas, mokyklas, gamybos įmones ir fabrikus; yra konsultacijų teisės ir įstatymų leidybos klausimais, valstybinių įstaigų, mokyklų, muziejų adresų. Daug dėmesio skirta Šv. Kazimiero draugijos leidinių ir jos veiklos reklamai. Vertinga visų „Kauno kalendorių“ dalis – apie Kauno religines organizacijas ir pasaulietines įstaigas su jų adresais, kai kuriuose kalendoriuose skelbiami advokatų, gydytojų sąrašai ir adresai. Kituose kalendoriuose nurodytos ir Kauno ligoninės, pasiuntinybės, konsulatai.


Kauno kalendorius 1921 metams. - Kaunas, 1920, p. 80.

Kauno kalendorius 1930 metams. - Kaunas, 1929, p. 86.

Kauno kalendorius 1932 metams. - Kaunas, 1931, p. 67.

Leidinyje skelbtos nuotraukos turi estetinę reikšmę, kadangi jos neabejotinai atkreipdavo skaitytojų dėmesį. „Kauno kalendoriuje“ 1908 metams matome Kauno prieplaukos ir Aleksoto panoramą. 1911 metų kalendoriuje paskelbtas straipsnis „Kaunas“ – išsamus, iliustruotas Kauno pilies griuvėsių vaizdu. 1927 m. spaudinyje – įspūdinga nuotrauka „Laikinoji Lietuvos sostinė Kaunas“.


Trečiajame XX a. dešimtmetyje leidinį puošė ir kitų žymių Kauno objektų nuotraukos: Lietuvos karo muziejaus Kaune bei žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklo prie Karo muziejaus. Didelis dėmesys skirtas kultūros temoms bei visuomenės aktualijoms, todėl akivaizdu, kad leidinio populiarumą lėmė ne tik jo universalumas ir estetiškumas, bet ir visuomeniškumas. Pavyzdžiui, 1914 m. K. Donelaičio 200 metų gimimo metinių proga leidinyje paskelbta „Metų“ ištrauka „Pavasario linksmybės“, 1915 m. kalendoriuje Kaunas vadinamas Lietuvos kultūros židiniu. Leidinyje buvo populiarinamas mokslas.


Kauno kalendorius 1914 metams. - Kaunas, 1913, p. 39.

1919–1940 m. kalendoriuose – jau ne tik kalendorinė, bet ir literatūrinė dalys. Todėl kai kurie mokslininkai sako, kad leidiniui būdingos ne tik periodinio leidinio, bet ir literatūros almanacho savybės. Publicistinius straipsnius „Kauno kalendoriuje“ skelbė A. Dambrauskas-Jakštas ir M. Vaitkus, grožinės literatūros kūrinius – Maironis, S. Nėris, L. Gira, V. Mykolaitis-Putinas ir kt. Kalendoriuje buvo spausdinami ir Lazdynų Pelėdos, M. Vaitkaus, S. Tijūnaičio literatūros kūriniai. Yra ir tautosakos, įdomių patarimų ūkininkams (pvz., kaip sėti kopūstus, prižiūrėti gyvulius), patiekalų receptų šeimininkėms. Įdomi „Kauno kalendoriaus“ dalis – humoro skiltis, kurioje atsispindi tuometinio gyvenimo aktualijos, kasdieniai Lietuvos gyventojų džiaugsmai ir rūpesčiai. Tarp „Kauno kalendoriaus“ skaitytojų labai populiarūs buvo anekdotai. Dažniausiai juose vaizduojamos situacijos apie buitį, šeimą, įvairių profesijų atstovus.


Kituose periodiniuose leidiniuose „Kauno kalendorius“ buvo ir giriamas, ir kritikuojamas konkurentų. Spaudinyje „Vadovas“ pasirašant Z. slapyvardžiu sakyta, kad didžiausią kalendoriaus dalį užima Šv. Kazimiero draugijos narių sąrašas, todėl leidinys labiau skirtas šios draugijos nariams; kadangi draugija turi tūkstančius narių, jiems būtų galima išleisti ne kalendorių, o bent draugijos metraštį. „Kauno kalendorius“ reklamuotas jį giriant už vientisumą ir gražią kalbą pažymint, kad „Kauno kalendorius naudinga nusipirkti kiekvienam lietuviui“. Tačiau N. Lietuvninkaitė rašo, kad „Kauno kalendorius“ buvo adresuojamas ne tik Šv. Kazimiero draugijos nariams, bet visiems kaimo gyventojams. Š. Šimkevičiaus teigimu, dalis „Kauno kalendoriuje“ paskelbtos medžiagos vertinga tik kaip egzotika, tačiau yra ir dalykų, aktualių ir šiandien.


Literatūra
1.    Kauniškės šv. Kazimiero draugijos įstatai. - Kaunas, 1906.
2.    Kauno kalendorius (1906–1940) / Šarūnas Šimkevičius // Kauno istorijos metraštis. – Kaunas, 2000. - [T.] 2, p. 164-170.
3.    Kauno kalendorius 1907 metams. - Kaunas, 1906.
4.    Kauno kalendorius 1908 metams. - Kaunas, 1907.
5.    Kauno kalendorius 1909 metams. - Kaunas, 1908.
6.    Kauno kalendorius 1910 metams. - Kaunas, 1909.
7.    Kauno kalendorius 1911 metams. - Kaunas, 1910.
8.    Kauno kalendorius 1912 metams. - Kaunas, 1911.
9.    Kauno kalendorius 1913 metams. - Kaunas, 1912.
10.  Kauno kalendorius 1914 metams. - Kaunas, 1913.
11.  Kauno kalendorius 1915 metams. - Kaunas, 1914.
12.  Kauno kalendorius 1916 metams. - Kaunas, 1915.
13.  Kauno kalendorius 1917 metams. - Kaunas, 1916.
14.  Kauno kalendorius 1918 metams. - Kaunas, 1917.
15.  Kauno kalendorius 1919 metams. - Kaunas, 1918.
16.  Kauno kalendorius 1920 metams. - Kaunas, 1919.
17.  Kauno kalendorius 1921 metams. - Kaunas, 1920.
18.  Kauno kalendorius 1922 metams. - Kaunas, 1921.
19.  Kauno kalendorius 1923 metams. - Kaunas, 1922.
20.  Kauno kalendorius 1924 metams. - Kaunas, 1923.
21.  Kauno kalendorius 1925 metams. - Kaunas, 1924.
22.  Kauno kalendorius 1926 metams. - Kaunas, 1925.
23.  Kauno kalendorius 1927 metams. - Kaunas, 1926.
24.  Kauno kalendorius 1928 metams. - Kaunas, 1927.
25.  Kauno kalendorius 1929 metams. - Kaunas, 1928.
26.  Kauno kalendorius 1930 metams. - Kaunas, 1929.
27.  Kauno kalendorius 1931 metams. - Kaunas, 1930.
28.  Kauno kalendorius 1932 metams. - Kaunas, 1931.
29.  Kauno kalendorius 1933 metams. - Kaunas, 1932.
30.  Kauno kalendorius 1934 metams. - Kaunas, 1933.
31.  Kauno kalendorius 1935 metams. - Kaunas, 1934.
32.  Kauno kalendorius 1936 metams. - Kaunas, 1935.
33.  Kauno kalendorius 1937 metams. - Kaunas, 1936.
34.  Kauno kalendorius 1938 metams. - Kaunas, 1937.
35.  Kauno kalendorius 1939 metams. - Kaunas, 1938.
36.  Laikmečių dvasia „Kauno kalendoriuje“ / Nijolė Lietuvninkaitė // Tarp knygų. – 1997, Nr. 3, p. 20-21.
37.  Šv. Kazimiero draugijos leidybinė veikla Kaune 1905-1918 m. : parodos katalogas / [sudarė Dalia Poškienė]. - Kaunas, 2011.

Parodos medžiagą parengė Svetlana Izajeva
Maketavo Monika Lukoševičienė

Atnaujinta 2019-11-21 12:52