Žemiškasis išeivių poeto Alfonso Nykos-Niliūno pasaulis

Paskelbtas Naujienos
Skaityti 341 kartai

Šiemet sukako 100 metų, kai gimė Alfonsas Nyka-Niliūnas – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas moderniausių XX a. lietuvių poetų, vertėjų, literatūros kritikų. Gimė 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje. 1938 m. baigęs Utenos gimnaziją pradėjo romanistikos ir filosofijos studijas VDU, kurias 1942 m. baigė VU. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur studijavo Tiubingeno ir Freiburgo universitetuose, dirbo mokytoju Tiubingeno lietuvių gimnazijoje, dėstė prancūzų kalbą Meno ir amatų mokykloje Freiburge. 1949 m. atvyko į JAV. Čia dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, redagavo straipsnius, knygas. Buvo vienu iš žurnalo „Literatūros lankai“ steigėjų ir redaktorių, žurnalo „Aidai“ redakcijos nariu, žurnalo „Metmenys“ bendradarbiu. A. Nyka-Niliūnas pasižymėjo ir kaip puikus vertėjas. Vertė prancūzų, vokiečių, anglų  ir italų autorių poeziją.

A. Nyka-Niliūnas. Portr. iš: Žemė : naujosios lietuvių poezijos antologija / redagavo Kazys Bradūnas ; įvadą parašė Juozas Girnius. - Los Angeles, 1951. P. [117].

A. Nyka-Niliūnas – poetas žemininkas-lankininkas (šiam XX a. 4 dešimtmetyje debiutavusių išeivijos poetų sąjūdžiui dažniausiai priskiriami ir Juozas Kėkštas, Kazys Bradūnas, Henrikas Nagys, Vytautas Mačernis). Tarp išeivijos lietuvių poetų A. Nyka-Niliūnas išsiskiria savo erudicija bei domėjimusi H. Radausko poezija, jam būdingas gilus prancūzų, vokiečių, lenkų, ispanų, italų ir kitų Vakarų literatūrų bei estetinės minties pažinimas. Eilėraščiuose apeliuojama ne vien į skaitytojo jausmus, bet ir į jo intelektą. Anot S. Žuko, „Aptariant poezijos vertybes, bene parankiausiu autoriumi Nykai-Niliūnui tampa Henrikas Radauskas. Apibūdindamas eilėraščių rinkinį „Fontanas“, kritikas pasitelkia estetizmo ir formalizmo kategorijas, jas priešindamas tradiciniam lietuvių poezijos polinkiui į lyrinį spalvingumą“.

Poetas buvo Los Anžele (JAV) išleistos antologijos „Žemė“ (1951) dalyviu. Poezijoje rašytojas sukūrė savitą, originalią poetinę kalbą. Žemininkams (kaip ir A. Nykai-Niliūnui) egzodas – namų, gimtojo krašto netekimas, egzistencinis išbandymas, prarastas gimtasis kraštas bei visas žmogiškasis pasaulis. Nemažai A. Nykos-Niliūno eilėraščių su žemės, saulės, medžio, akmens, sodo ir kitais gamtos vaizdiniais skelbta ir Amerikos lietuvių žurnale „Literatūros lankai“ (1952–1959). J. Girnius rašė, kad formaliai A. Nyką-Niliūną galima būtų pavadinti žemės poetu, kuris veda mus ieškoti „nuostabių šalių“. Tačiau šis veržimasis į „svajonių šalis“ nėra bėgimas iš tikrovės, nes tikrovėje galima rasti tik tai, kas jau yra: „Yra pasaulis nuostabus, kurio neranda niekas, / Nors turi jį savy, kankinasi dėl jo. / Dėl jo aš viską šioje žemėje paniekinau, / Norėdamas ten vieną valandą klajot!“ („Eldorado“).

Žemė : naujosios lietuvių poezijos antologija / redagavo Kazys Bradūnas ; įvadą parašė Juozas Girnius. - Los Angeles, 1951.

A. Nyka-Niliūnas išleido poezijos rinkinius „Praradimo simfonijos“ (1946, 1996), „Orfėjaus medis“ (1953), „Balandžio vigilija“ (1957), „Išduotas medis“ (1971), „Vyno stebuklas“ (1974), „Žiemos teologija“ (1985), taip pat – rinktines „Būties erozija“ (1989), „Eilėraščiai“ (1996). Pasirodžius „Praradimo simfonijoms“ (1946), skaitytojus sudomino originali jų autoriaus pasaulėžiūra (A. Nyka-Niliūnas ir dabar laikomas vienu įdomiausių filosofinės poezijos atstovų). Įdomu tai, kad „Praradimo simfonijas“ rašytojas skyrė seseriai ir jauniausiam broliui. Knyga ne vieno skaitytojo sutikta kaip šviesus, į vaikystę ir į gimtuosius namus sugrąžinantis rinkinys: „Prie dulkinų ir ištampytų kojų glaudžiasi katė priėjus; / Ant stalo mano knygos, skaitomos alkūnėms pasirėmusių šviesos ir vienumos; / Už sienos miega balalaika (nepabudina jos vėjas), / Ir tvinstančia naktim aš vėlei gyvenu namuos.“ („Namie“).


Knyga „Orfėjaus medis“ (1953) išleista septyneriais metais vėliau už „Praradimo simfonijas“. Tačiau šis leidinys apima žymiai ilgesnį laikotarpį. Leidinyje paskelbti per ilgą laikotarpį sukurti eilėraščiai (skirtingai negu „Praradimo simfonijose“), kuriuose kūrybiškai įamžinta praeitis. „Orfėjaus medžio“ (1953) pagrindą sudaro gimtieji namai – atgyjantys, pilni langinių bildėjimo, kartais jie dvelkia pavasariu; kartais – aptrupėję, gyvi poeto emocija ir negyvi laiko ir erdvės nuotoliais, statiškuose sapnuose įmigę: „Man miegančiam vienam kažkas suriko: – Kelkis! / Ir aš radau pavasarį su vėjais vaikštant po namus. / Šiandien esu aš dar labiau išalkęs; / Laukai pavasariu jau dvelkia, / Bet tu nesikeli... Ir aš dainuot imu.“ („Vaikystė“).

Knygoje „Balandžio vigilija“ (1957) poetas šalia meninių, filosofinių, modernių motyvų į savo tekstus įrašo neįprastų mėlynos žolės ir lietuviškų gamtos motyvų, metų laikų apibūdinimų: „Žiemos elegija“, „Žiemos peizažas“, „Pavasario giesmė“, „Rudenio vynas“, „Medis iš Green Point“, „Mėlynos žolės gatvė“ ir kt. Knygą poetas skyrė žmonai Sandrai – išeivių menininkei, tapytojai Aleksandrai Laucevičiūtei-Čipkienei. A. Nykos-Niliūno sudarytoje knygoje „Eilėraščiai“ (1996) taip pat yra įrašas – „Sandrai“. Leidinyje „Dienoraščio fragmentai 2001–2009 ir Papildymai 1940–2000“ (2000) parašyta: „Nuostabiausiam mano pasaulyje Žmogui Sandrai.“ Dukrai Berenikai skirta eilėraščių knyga „Vyno stebuklas“ (1974), išleista Čikagoje.

Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugoma 1946 m. išleista knyga „Praradimo simfonijos“ – su A. Nykos-Niliūno autografu J. P. Palukaičiui. Šiame leidinyje yra ir J. P. Palukaičio spaudas; eilėraščių rinktinėje „Orfėjaus medis“ matome J. P. Palukaičio lipdę, kadangi žymus žurnalistas padovanojo šias knygas Kauno apskrities viešajai bibliotekai.

A. Nykos-Niliūno autografas J. P. Palukaičiui

J. P. Palukaičio spaudas

J. P. Palukaičio lipdė

Literatūra

1.    Lietuvių egzodo literatūra, 1945-1990 / redagavo Kazys Bradūnas ir Rimvydas Šilbajoris. - Vilnius, 1997.
2.    Literatūros lankai : neperiodinis poezijos, prozos ir kritikos žodis. – Buenos Aires, 1952-1959. – Faks. leid. 1998.
3.    Eilėraščiai, 1937-1996 / Alfonsas Nyka-Niliūnas. - Vilnius, 1996.
4.    Temos ir variacijos : literatūra, kritika, polemika / Alfonsas Nyka-Niliūnas. - [Vilnius], [1996].
5.    Dienoraščio fragmentai, 1938-1975 / Alfonsas Nyka-Niliūnas. - Vilnius, [2002].
6.    Dienoraščio fragmentai, 2001-2009 ir papildymai, 1940-2000 / Alfonsas Nyka-Niliūnas. - Vilnius, [2009].
7.    Orfėjaus medis : eilėraščiai / Alfonsas Nyka Niliūnas. - [Čikaga], 1953.
8.    Balandžio vigilija : eilėraščiai / Alfonsas Nyka-Niliūnas. - Chicago, 1957.
9.    Praradimo simfonijos : poezija / Alfonsas Nyka-Niliūnas. - Tübingene, 1946.
10.  Žemė : naujosios lietuvių poezijos antologija / redagavo Kazys Bradūnas ; įvadą parašė Juozas Girnius. - Los Angeles, 1951.
11.  Alfonsas Nyka-Niliūnas: poetas ir jo pasaulis : kūrybos tyrinėjimai ir archyvinė medžiaga : [straipsnių rinkinys] / sudarytojai ir redaktoriai Manfredas Žvirgždas, Eugenijus Žmuida. - Vilnius, 2010.
12.  Vyno stebuklas : eilėraščiai / Alfonsas Nyka-Niliūnas. - Chicago, 1974.


Parodos medžiagą parengė Svetlana Izajeva
Skaitmenino vaizdus, maketavo Monika Lukoševičienė

Atnaujinta 2019-11-21 13:22