2019-ieji metai paskelbti Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. 1919 m. balandžio 6 d. žymus teisininkas ir publicistas A. Smetona tapo pirmuoju pagal Konstituciją išrinktu Lietuvos valstybės Prezidentu. Šis politikas, 1918 m. Vasario 16-osisios Akto signataras ne tik paskelbė daugybę mokslo darbų ir publicistinių straipsnių. Pats A. Smetona tarpukario spaudoje apibūdinamas ir kaip žurnalistas, redaktorius, stilistas. Jo nuopelnams norminant lietuvių kalbą skiriamas dėmesys siejamas su puikiu teisininko išsilavinimu bei išskirtiniu, savitu, vaizdingu jo keturių tomų raštų kalbos stiliumi. 1931 m. žurnalo „Jaunoji karta“ 23-iame numeryje kalbininkas A. Salys rašė, kad keturi stori A. Smetonos raštų tomai mums yra išdailinto stiliaus pavyzdys. Iš visų keturių raštų tomų lietuvių kalbos žodynui „laimėta apie 4000 naujų žodžių ir posakių“.
A. Smetonai būnant Prezidentu, 1939 m. Kaune pradėjo veikti pirmasis mokslinis A. Smetonos vardo lituanistinių tyrimų institutas, į kurį integruota Lietuvių kalbos žodyno redakcija. 1938 m. spalio 31 d. „Vyriausybės žiniose“ buvo paskelbtas „Antano Smetonos Lituanistikos instituto statutas ir regulaminas“, kuris įsigaliojo lapkričio 1 d.; 1939 m. šis dokumentas išleistas kaip A. Smetonos Lituanistikos instituto leidinys. Instituto žinion perėjo ir Tautosakos archyvas, Žemės vardynas, Pavardžių ir vietovardžių komisijos rinkiniai, Vytauto Didžiojo universiteto Fonetikos laboratorija, lituanistikos knygų dublikatai. Įkurta mokslo įstaiga turėjo tirti lietuvių kalbą, lietuvių tautosaką ir Lietuvos praeitį; rinkti, tvarkyti ir skelbti lietuvių kalbos, lietuvių tautosakos ir Lietuvos istorijos mokslinę medžiagą ir šaltinius. Instituto statute (1939) numatyta, kad įstaiga šauks mokslo kongresus, rengs parodas ir ekspedicijas, skelbs lituanistikos mokslų konkursus ir skirs premijas, ruoš paskaitas, kurs ir leis reikalingą periodiką. Prieškariu Švietimo ministerijai pavaldus A. Smetonos Lituanistikos institutas įsikūrė 1939 m. Kaune, Totorių g. 12. Įstaigoje buvo trys skyriai: Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvių tautosakos (Lietuvių tautosakos archyvas). Lietuvių kalbos skyriaus vedėjas buvo kalbininkas A. Salys, Lietuvių istorijos skyriui vadovavo istorikas I. Jonynas, Lietuvių tautosakos skyriui (Lietuvių tautosakos archyvui) – tautosakos tyrėjas J. Balys. Lietuvių kalbos žodyno redakcija veikė Aleksote (Amerikos lietuvių g.) 1932–1940 m. Žodyno redaktoriumi dirbo kalbininkas J. Balčikonis, sekretoriumi – N. Grigas. Žemės vardyno vedėjas buvo kalbininkas K. Alminauskis. Instituto reikalų vedėju paskirtas K. Avižonis, direktoriumi – K. Masiliūnas. Institute dirbo ir kiti žymūs tarpukario mokslininkai: kalbininkas P. Skardžius, istorikai Z. Ivinskis, A. Šapoka, J. Stakauskas, V. Trumpa, lietuvių tautosakos tyrėjas M. Biržiška. Antano Smetonos Lituanistikos instituto statute (1938, 1939) yra mokslinio ir administracinio personalo etatų sąrašas.
Pagal A. Smetonos Lituanistikos instituto statutą (1939), Senųjų ir retų spaudinių skyriuje turimus leidinius, Lietuvių tautosakos archyvo tarybos posėdžių protokolus (kurie paskelbti 2005 m. „Tautosakos darbuose“) galime spręsti, kad ši mokslo įstaiga ne tik tyrė istoriją, bet ir skelbė mokslinius darbus tautosakos tema. Be to, rinkdamas tautosaką Lietuvių tautosakos archyvas taip pat nuolat bendradarbiavo su visuomene ir turėjo talkininkų dar nuo 1935 m. (kai dar nebuvo instituto žinioje). Tautosaką rinko ir archyvo darbuotojai, kurie savo darbus skelbė tęstiniame leidinyje „Tautosakos darbai“. 1939 m. archyvas nusprendė šalia „Tautosakos darbų“ leisti rinkinių seriją „Lietuvių tautosaka“ (tačiau išėjo tik I tomas „Lietuvių liaudies sakmės“).
Institutas paskelbė įdomių Lietuvos žmonių atsiųstų pasakojimų. Pavyzdžiui, anksčiau paminėta knyga „Lietuvių liaudies sakmės“ (1940) sudaryta iš įvairių Lietuvos kaimiškų vietovių atsiųstų sakmių, kuriose dažnai pasakojama apie pirmųjų žmonių (Adomo ir Ievos) sutvėrimą, žmogaus nagų kilmę ir apie tai, kodėl vyrams auga barzda ir ūsai, kaip atsirado luomai ir amatai, kaip atsirado įvairios kalbos, apie žmogų ir velnią ir t. t. Įdomi daugumai žinoma leidinio 391-ame puslapyje paskelbta trumpa sakmė su patarle apie tai, kaip žmogus su velniu ėjo obuoliauti.
Instituto išleistame darbe „Tautosakos rinkėjo vadovas“ (1940) rašoma, kad į Tautosakos archyvą dažnai kreipėsi įvairių profesijų asmenys iš Lietuvos ir užsienio. Jie rado daug naudingos medžiagos, taigi tautosakos rinkimas yra visos tautos garbės reikalas. Šio leidinio penktame puslapyje archyvas kvietė visus rinkti lietuvių kultūrinį turtą (tautosaką) bei pasidžiaugė, kad nuolat gauna naujos medžiagos ir turi netoli pusės milijono įvairių tautosakos užrašymų. Knygoje išdėstytos taisyklės, kaip reikia užrašinėti tautosaką ir kokius reikalavimus turi atitikti archyvui teikiami tautosakos užrašymai.
Nors A. Smetonos Lituanistikos institutas veikė gana neilgai, akivaizdu, kad pagrindinį dėmesį skyrė Lietuvos kultūros ir praeities tyrimams; pradėjo leisti mokslinį leidinį „Lietuvos praeitis“ (1940–1941), leido leidinį „Tautosakos darbai“ (iki 1940 m.), parengė knygą „Lietuvių liaudies sakmės“ (1940). „Lietuvos praeitis“ – tęstinis istorijos leidinys. Paskelbė archeologijos, XVII-XVIII a. Lietuvos politinės, ekonominės, kultūros istorijos ir istoriografijos tyrimų, istorijos šaltinių, recenzijų. Žymiausi bendradarbiai: K. Avižonis, Z. Ivinskis, J. Jakštas, I. Lappo, A. Šapoka, J. Totoraitis, lenkų istorikai E. Cehak Hołubowiczowa, V. Hołubowiczius, S. Zajączkowskis. Dalis „Lietuvos praeityje“ (1940–1941) paskelbtų istorijos mokslinių straipsnių išleisti atskiromis knygomis: V. Trumpos „Paskutiniai V. Gosiausko metai“ (1940), J. Jakšto „Naujausi Gedimino dinastijos kilmės tyrinėjimai“ (1940), St. Zajączkowskio „Kaip jotvingiai buvo vadinami viduriniais amžiais“ (1940), K. Avižonio „S. A. Radvilo memoriale rerum gestarum“ (1940), A. Šapokos „Gegužės 3 d. konstitucija ir Lietuva“ (1940). Šie Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje turimi instituto leidiniai žinomų asmenų autografų neturi. Tačiau V. Trumpos „Paskutiniai V. Gosiauskio metai“ (1940) ir J. Balio redaguotas „Tautosakos rinkėjo vadovas“ yra su spaudais „Akc. B-vė „Spindulys“ Kaune“. Pirmas leidinys – su rankraštiniu įrašu „Išspausdinta 100 egz.“. Kitos knygos viršelyje užrašyta: „Išspausdinta 3000 egz.“, o antraštiniame puslapyje yra antspaudas: „Vyr. literatūros ir leidyklų valdybos biblioteka“. Šioje knygoje matome ir spaudą „V. R. M. Spaudos ir draugijų skyrius“.
1940 m. institutas buvo perkeltas į Vilnių ir įsikūrė P. Vileišio rūmuose (Antakalnio gatvėje). Tais pačiais metais birželį pakeistas įstaigos pavadinimas: Antano Smetonos Lituanistikos institutas pervadintas Lituanistikos institutu. 1941 m. sausio mėnesį Lituanistikos institutas panaikintas. Tais pačiais metais pagal Lituanistikos instituto ir Lietuvių mokslo draugijos veiklos tikslus buvo įkurtas Lietuvių kalbos institutas. Direktoriai buvo Pranas Skardžius (1941), Antanas Salys (1941–1944), Juozas Balčikonis (1945–1952). 1941–1952 m. Institutas kaupė didžiojo lietuvių kalbos žodyno, tikrinių vardų kartotekas, tyrė Vilniaus krašto vietovardžius, tarmes, sudarė lietuvių kalbos atlaso programą (1951), organizavo dialektologijos ekspedicijas, išleido „Lietuvių kalbos žodyno“ 1 tomą (1941) ir 2 tomą (1947), Prano Skardžiaus „Lietuvių kalbos žodžių darybą“ (1943) ir daugybę kitų mokslo darbų.
Šaltinių ir literatūros sąrašas
Antano Smetonos Lituanistikos institutas // Vyriausybės žinios. – 1938 m. spalio 31 d., Nr. 624, p. 535-536.
Antano Smetonos Lituanistikos institutas : statutas ir regulaminas. - Kaunas : Antano Smetonos Lituanistikos instituto leidinys, 1939. - P. 32.
Gegužės 3 d. konstitucija ir Lietuva / A. Šapoka. - Kaunas : Antano Smetonos lituanistikos instituto Lietuvos istorijos skyriaus leidinys, 1940. - P. 74, [1].
Kaip jotvingiai buvo vadinami viduriniais amžiais / prof. St. Zajączkowski. - Kaunas : Antano Smetonos lituanistikos instituto Lietuvos istorijos skyriaus leidinys, 1940. – P. 20, [1].
Lietuvių kalbos žodynas / Lietuvos mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. - Vilnius : [Lietuvių kalbos institutas], 1941. – T. 1. - P. 1008.
Lietuvių liaudies sakmės / parengė J. Balys. - Kaunas : A. Smetonos lituanistikos instituto lietuvių tautosakos archyvas, 1940. - T. 1. – P. 424.
Lietuvių tautosakos archyvo tarybos posėdžių protokolai / K. Aleksynas // Tautosakos darbai. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. – T. 30. - P. 191-212.
Lietuvos praeitis / Antano Smetonos lituanistikos institutas. Lietuvos istorijos skyrius ; redaktorius J. Stakauskas. - Kaunas : Antano Smetonos lituanistikos instituto Lietuvos istorijos skyriaus leidinys, 1940. – T. 1. Sąs.1.
Lietuvos praeitis / Antano Smetonos lituanistikos institutas. Lietuvos istorijos skyrius ; redaktorius J. Stakauskas. – Vilnius, Kaunas : Antano Smetonos lituanistikos instituto Lietuvos istorijos skyriaus leidinys, 1941. – T. 1. Sąs. 2.
Naujausi Gedimino dinastijos kilmės tyrinėjimai / J. Jakštas. - Kaunas : Antano Smetonos lituanistikos instituto Lietuvos istorijos skyriaus leidinys, 1940. - P. 28.
Paskutiniai V. Gosiauskio metai / V. Trumpa. - Kaunas : Antano Smetonos lituanistikos instituto Lietuvos istorijos skyriaus leidinys, 1940. - P. 28.
S. A. Radvilo Memoriale rerum gestarum / K. Avižonis. - Kaunas : Antano Smetonos Lituanistikos instituto Lietuvos istorijos skyriaus leidinys, 1940. - P. 84.
Smetona mus rašto moko / A. Salys // Jaunoji karta. – 1931 m. gruodžio 15 d., Nr. 23(62), p. 14-15.
Tautosakos darbai. [T.] 7: Klaipėdiškių lietuvių tautosaka / red. Jonas Balys. – Kaunas: Lietuvių tautosakos archyvo leidinys, 1940. – P. 160.
Tautosakos rinkėjo vadovas / redagavo J. Balys. - 2-oji laida. - Kaunas : Lituanistikos instituto Lietuvių tautosakos archyvo leidinys, 1940. - P. 166, [1].
Parodos medžiagą parengė Svetlana Izajeva
Skaitmenino vaizdus, maketavo Monika Skeltytė
