Paroda „Tarpukario Kauno aktualijos šaržuose ir karikatūrose“

Paskelbtas Naujienos
Skaityti 2091 kartai

Minint šimtmetį nuo tada, kai Lietuvos valstybės sostine tapo Kaunas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje K. Donelaičio g. 8, 2 a. fojė eksponuojama paroda „Tarpukario Kauno aktualijos šaržuose ir karikatūrose“. Susipažįstant su laikinosios sostinės politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo aktualijomis bei asmenybėmis, svarbus ne tik rašytinis, bet ir vaizduojamasis paveldas bei žvilgsnis į laikinosios sostinės gyvenimą dailininkų karikatūristų akimis. Šis žvilgsnis kartais buvo kritiškas ar net groteskiškas; kai kada – tiesiog linksmas, stebintis tam tikrą faktą ar žmogaus savybę. Bet dažniausiai – net tikresnis bei gyvesnis už rašytinį žodį, nes atspindėjo dalies visuomenės nuotaikas ir nuomones.


Žymiausių tarpukario dailininkų piešti šaržai ir karikatūros profesionalumu bei įtaigumu pranoko humoristinės spaudos lygį, juose personažai ir įvykiai buvo vaizduojami ne tik kandžiai, juokingai, bet ir gerbiant vaizduojamus asmenis, objektyviai pateikiant informaciją, išryškinant tam tikrus bruožus, pagal kuriuos ir dabar galime identifikuoti veikėjus net ir tada, kai jie nėra įvardinti. Gebėjimas gražiai pasijuokti iš rimtų dalykų – atviros, sveikos visuomenės bruožas.


Geriausi laikinosios sostinės karikatūristai būtent šį požiūrį ir propagavo. Tarpukario Kauno fenomenu galima vadinti per labai trumpą laiką pasiektą išsivysčiusių laisvojo pasaulio šalių sostinių kultūros lygį. Karikatūristai buvo aktyvūs laisvėjančios visuomenės šaukliai, kurių dėka Kaunas pagrįstai vadintas mažuoju Paryžiumi, moderniu Vakarų Europos miestu su laisva kultūros dvasia.


Jono Burbos, Sergejaus Civinskio (slapyvardžiu Civis), Aleksandro Čepo, Felikso Daukanto, Makso Ginsburgo (slapyv. M. Gin-s), Boriso Jermolajevo (slapyv. Bor-Jer), Leono Kagano (slapyv. L. K-as, L. K-sa), Rimto Kalpoko (slapyv. Er-Ka-Ka), Telesforo Kulakausko, Jono Martinaičio, Juozo Penčylos, Adomo Smetonos, Adomo Varno, Stepo Žuko ir kitų dailininkų šaržuose bei karikatūrose išryškinti ne tik vaizduojamų asmenybių charakteriai, aplinkybės ir situacijos, į kurias jos pateko, bet ir laikotarpio aktualijos, informacijoje kartais nutylimi faktai. Pavyzdžiui, abstrakčioje Stepo Žuko karikatūroje „Tėvynės mylėtojų draugijos subuvimas“ pasišaipoma, kad žodžiais, ne darbais mes Tėvynę mylime.


Vieno produktyviausiai dirbusių karikatūristų Boriso Jermolajevo karikatūroje „Po nuopelnų našta“ švelniai pašieptas burmistro rinkimų rezultatų nenorėjęs pripažinti bei savo nuopelnais gyręsis Jonas Vileišis. Šalia pavaizduotas naujai išrinktas burmistras Antanas Graurogkas. B. Jermolajevas buvo ir sportininkas lengvaatletis, kuris kaip sporto žurnalistas dalyvavo 1936 m. Berlyno olimpiadoje. Žurnalistas L. Vilkomirskis mini įdomų faktą iš šio sportininkų forumo: „Iš mūsiškių beje didžiausią furorą saviems ir svetimiems padarė jaunas karikatūristas ir lengvaatletas Borjeras – Jermolajevas. Jis į Berlyną nuvyko be laikraštininko liudijimo ir negalėjęs pakliūti į stadioną. Borjeras ilgai negalvodamas nupiešė galingiausios Vokietijos moters – filmų artistės Leni Rieferstahl karikatūrą ir jai nunešęs. Rieferstahl karikatūra patiko ir kai karikatūristas jai papasakojęs, jog negalįs užeiti į stadioną, ji jam tik pasirašė ant mažos korčiukės savą autografą. Leni Rieferstahl parašas Borjerui pasidarė lyg magiška lazdelė – su ja atsivėrė visos durys Berlyne ir stadione. Borjerą ne tik pasodino ložėje, bet ir redakcijos jo šaržus griebė kaip kaštonus iš ugnies.“ [Diena. - 1936, rugpj. 23, p. 6.]


Ryškiausių tarpukario Lietuvos karikatūristų Sergejaus Civinskio, Boriso Jermolajevo, Leono Kagano, Juozo Penčylos šaržuose ir karikatūrose politiniai procesai, rezonansinės bylos, ekonominės bei kultūros problemos atskleistos ne tik juokingai, įtaigiai, bet ir patraukliai, objektyviai. Tai, kaip to meto žmonės ir įvykiai buvo vaizduojami šaržuose ir karikatūrose, galėtų būti pavyzdys ir šių laikų spaudai.

Atnaujinta 2021-03-18 13:28

Daugiausiai skaityta