Naujienos
Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tęsinyje supažindiname su populiaraus, liberalios krypties, nepartinio žurnalo „Naujas žodis“ viršeliais. Šis žurnalas buvo leistas 1925-1926 m. Rygoje ir 1926 m. (nuo Nr. 17) – 1933 m. Kaune.  „Naujas žodis“ pasižymėjo iliustratyvumu bei spalvingais, meniškais viršeliais. Iki 1927 m. žurnalo redaktoriumi ir leidėju buvo Justas Paleckis. 1927 m. birželio 17 d. įsteigta „Naujo žodžio“ bendrovė, o nuo 1927 m. liepos 27 d. (Nr. 12/13) ėmėsi „Naujo ž...
Vasario 25-osios popietę bibliotekoje gausu buvo lermo. Bet ne pabaldos ar kokios ūlionės čia buvo kaltos – į Senujų ir retų spaudinių skyrių pasakojimų apie Juozą Tumą-Vaižgantą susirinko paklausyti gausus būrys Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos mokinių ir ištikimų skyriaus skaitytojų. Lermas (triukšmas), pabalda (nenuorama), ūlionė (linksmybė) – tai tik keli Vaižganto „Pragiedruliuose“ vartoti žodžiai, kurių reikšmę spėliojo renginio žiūrovai. Į „Popietę su Vaižgantu“ susirinkę lankytojai klausėsi istorijų...
Minint šimtmetį nuo tada, kai Lietuvos valstybės sostine tapo Kaunas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje K. Donelaičio g. 8, 2 a. fojė eksponuojama paroda „Tarpukario Kauno aktualijos šaržuose ir karikatūrose“. Susipažįstant su laikinosios sostinės politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo aktualijomis bei asmenybėmis, svarbus ne tik rašytinis, bet ir vaizduojamasis paveldas bei žvilgsnis į laikinosios sostinės gyvenimą dailininkų karikatūristų akimis. Šis žvilgsnis ka...
„Naujoji vaidilutė“ (1921–1940) – žurnalas moterims inteligentėms, pradėtas leisti tarpukario Lietuvoje, kurio steigėjas ir pirmasis redaktorius buvo Vasario 16-osios Akto signataras Pranas Dovydaitis. Pirmajame leidinio numeryje redaktorius P. Dovydaitis atskleidė žurnalo tikslą – lavinti skaitytojų protą plečiant dvasinį akiratį. Tam tikslui, pasak redaktoriaus, skirti filosofijos, teologijos, istorijos, literatūros, gamtos ir kitų mokslų „straipsniai straipsneliai“. Redakcijos darbo pradžioje 1921–1930 m....
Visų žinoma ir mėgstama, kone seniausia lietuvių liaudies pasaka yra „Eglė žalčių karalienė“. Siužetas daugumai žinomas iš knygų, vaidinimų, Salomėjos Nėries posmų. Bet ar žinome, kaip per šimtmečius keitėsi ši pasaka? XIX amžiaus pradžioje periodiniuose leidiniuose lenkų kalba „Wiadomości Brukowe“ („Gatvės žinios“, 1816–1822), „Dziennik Wileński“ („Vilniaus laikraštis“, 1815–1830) didėjo dėmesys lietuvių literatūrai. Po 1831 m. sukilimo uždraudus periodinę spaudą, iš cenzūros pavykdavo gauti tik leidimus tam...
Antanas Tatarė (1805–1889) – pirmasis Užnemunės lietuvių rašytojas, vikaras, švietėjas, kurio beletristika XIX amžiaus pabaigoje – XX a. pradžioje plačiai paplito Lietuvos kaime. Patys kūrybiškiausi 15 metų praleisti Lukšiuose, kur A. Tatarė parašė tris knygas: „Žyburys rankoje dūšios krikščioniškos“ (1848), „Pamokslai išminties ir teisybės" (1836) ir „Tiesiausias kelias ing dangaus karalystę“ (1853). Iš jų tik antroji – grožinės prozos knyga, kitos dvi – religinės. Nuo 1855 m. A. Tatarė dirbo Sintautų klebon...