Naujienos
Ateitininkai – katalikiška asmenybės ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus ir mokslą baigusius organizacijos narius. Jos pradžia siejama su pirmosiomis Vakarų Europoje susikūrusiomis lietuvių katalikų studentų organizacijomis: 1899 m. Fribūro universitete, Šveicarijoje įsteigta draugija „Rūta“ ir 1909 m. Liuvene, Belgijoje įkurta „Lietuva“. Pirmojo pasaulinio karo metais ateitininkai slapta veikė Lietuvos teritorijoje ir Rusijoje – Maskvoje ir Voroneže. Lietuvoje ši organizacija įsteigta 1911...
Atnaujinta 2021-03-05 16:05
Stasys Šalkauskis(1886–1941) buvo pedagogas, vienas žymiausių XX a. lietuvių filosofų, kūręs lietuviškąją filosofijos terminiją. Kaip teisininkas tapo filosofu 1911 m. S. Šalkauskis baigė teisę Maskvos universitete. Nuo 1911 m. gyveno Uzbekijoje, Samarkande, kur dirbo komerciniuose bankuose juriskonsultu ir ėjo prisiekusiojo advokato padėjėjo pareigas. Tačiau teisininko darbu jis buvo nepatenkintas. J. Eretas knygoje „Stasys Šalkauskis, 1886–1941“ (1960) nurodė faktą, kad pirmą savo bylą S. Šalkauskis visiška...
Nuo 1993-iųjų vaikus ir suaugusiuosius pasakojimais apie pirmąsias spausdintas knygas į Kauno apskrities viešąją biblioteką kvietusi Senosios knygos ekspozicija šiais metais buvo atnaujinta – nuo lapkričio mėnesio lankytojus ji pasitinka modernesnė, interaktyvesnė ir suteikianti dar daugiau informacijos apie XV–XX a. spaudos istoriją. Knygos istorija nuo XV a. Kaip ir spausdintos knygos istorija, ekspozicija prasideda nuo XV a. knygų – inkunabulų, vertingiausių bibliotekoje saugomų leidinių: eksponuojama 1482...
Žemaitė (tikrasis vardas – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) – rašytoja, kurios kūryba davė pradžią naujųjų laikų lietuvių prozai ir realizmo srovei lietuvių literatūroje. Žemaitė gimė 1845 m. birželio 4 d. Plungės rajone, grafų Pliaterių Bukantės dvarelyje, neturtingų bajorų šeimoje. Būdama jauna mergina, rėmė 1863 m. sukilėlius, iškeliavo tarnauti kambarine į Džiuginėnų dvarą Telšių rajone. 1865 m. ištekėjo už Džiuginėnų dvaro eigulio Lauryno Žymanto, vertėsi su juo žemės ūkio darbais. Apie 1884...
Janina Narūnė (tikrasis rašytojos vardas – Janina Pakštienė, 1895–1983) gimė Panevėžyje, ten pat baigė gimnaziją. 1913 m. įstojo į aukštuosius agronomijos kursus Petrapilyje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo „Vilties“ redakcijoje korespondente. Nuvykusi į Kauną, dirbo Spaudos biure. Pakviesta į Žemės ūkio ministeriją redagavo jos leidinius. Ištekėjusi už  inžinieriaus Petro Narutavičiaus, gyventi persikėlė į Šiaulius. Vėliau grįžo į Kauną. Įsteigė Lietuvos vaiko draugiją, 1928 m. suorganizavo ir redagavo m...
Tarpukariu Lietuvoje išleistos knygos „Gaideliai keliauja“ (1937) autorė, gabi vaikų literatūros rašytoja Aldona Kazanavičienė (1888–1968) nuo vaikystės kūrė eilėraščius ir pasakas. Ji buvo žymios rašytojos ir visuomenininkės L. Didžiulienės-Žmonos dukra. Aldona baigė gimnaziją Mintaujoje, vėliau dirbo pradinių klasių mokytoja, ištekėjo už dailininko A. Kazanavičiaus. Pirmojo pasaulinio karo metais Maskvoje studijavo A. Šaniavskio universitete Maskvoje, vėliau lankė Aukštuosius moterų kursus. Nuo 1923 m. gyve...