Stasio Santvaro bibliografijos rodyklė

Stasys Santvaras : bibliografijos rodyklė (1921-2010) / Dainuolė Kazlauskienė, Ilona Griškonytė ; [redagavo Osvaldas Janonis] ; Kauno apskrities viešoji biblioteka, Santvaro brolija. - Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2012 (Kaunas : Print easy). - 493, [2] p. : portr. ; 22 cm.

Kauno apskrities viešoji biblioteka išleido Stasio Santvaro bibliografijos rodyklę, kurią finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Bibliografijos rodyklėje surinkta ir susisteminta medžiaga, atskleidžianti Stasio Santvaro kūrybos ir darbų įvairovę.

Stasys Santvaras – žinomas Lietuvių išeivijos poetas, dramaturgas, operos solistas, kvalifikuotas libretų vertėjas, operų, baletų, kantatų kūrėjas, literatūros, dailės, muzikos, teatro kritikas, žurnalistas, aktyvus kultūros ir visuomenės veikėjas.

Išsamiau apie S. Santvarą rasite straipsnyje www.llt.lt bei kultūros žurnale „Aidai".

Didelė jo asmeninės bibliotekos dalis saugoma Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ir Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

2012 m. gegužės 25 d. Stasio Santvaro 110-osioms gimimo metinėms paminėti skirtuose renginiuose Klausučių krašte buvo pristatytas ir bendras trijų autorių darbas – parengta rodyklė.

Leidinio autoriai skaitė šiuos pranešimus:

• „Bibliografinės rodyklės „Stasys Santvaras" sutiktuvės" (bibliografas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Osvaldas Janonis);

• „Stasio Santvaro bibliografinės rodyklės sudarymo džiaugsmai ir rūpesčiai" (KAVB Senųjų ir retųjų spaudinių skyriaus bibliotekininkė Ilona Griškonytė);

• „Keliai keleliai, mano broliai, veskit parveskit mane namolei" (buvusi KAVB Muzikos leidinių sk. vedėja, bibliotekos renginių organizatorė Dainuolė Kazlauskienė).

Bibliografijos rodyklės autoriai bei kiti konferencijos dalyviai pranešimuose atskleidė plačią Stasio Santvaro kūrybinės veiklos paletę, nagrinėjo jo asmenybės ir kūrybos santykį. 

Nacionalinės bibliografijos C serijos leidiniai

Lietuvos bibliografija.Serija C. Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos. D 1 / [redaktorių kolegija: ... Osvaldas Janonis, Alvydas Samėnas ... (et al)]. - Kaunas: KAVB. – 1994-2007.

KAVB yra parengusi ir išleidusi 1910–1919 metų „Lietuvos bibliografijos. C Serijos“ bibliografines rodykles. Šiuose leidiniuose yra bibliografiškai aprašytos konkrečių metų lietuviškų laikraščių, žurnalų, tęstinių leidinių publikacijos: straipsniai, grožinės literatūros kūriniai, recenzijos, korespondencijos, iliustracijos, žinutės. Išsamiausiai rodyklėse atspindima medžiaga apie mūsų šalies politinio, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo įvykius, grožinės literatūros kūriniai, kitos Lietuvos autorių publikacijos, išliekamąją vertę turinčios, bet nepasirašytos žinutės ir korespondencijos, vertimai.

Publikacijos aprašytos de visu pagal tuo metu galiojusio bibliografinio aprašo taisyklių reikalavimus. Stengtasi visose rodyklėse laikytis tų pačių medžiagos atrankos, grupavimo ir kitų metodinių sprendimų. Dėl sistemiškai (UDK pagrindu) grupuojamos medžiagos leidiniuose galima teminė paieška. Paieškai naudingos pagalbinės Asmenvardžių, Kolektyvų ir Vietovardžių rodyklės. Didelis darbas atliktas identifikuojant periodinių leidinių publikacijų autorius, išaiškinant jų slapyvardžius. Naudotasi ne tik parengtais slapyvardžių žodynais, enciklopediniais, žinyniniais, kraštotyriniais ir kitais leidiniais, bet ir bibliografuojamų dokumentų tyrinėjimų medžiaga. Parengta „1911–1918 metų jungtinė asmenvardžių rodyklė“ (Kaunas, 2002).

Dėl didelės aprėpties siekta medžiagą leisti metininkais, išskyrus sumenkusios Pirmojo pasaulinio karo metų spaudos laikotarpį (1915–1917 m.).

Nuo 2004 metų bibliografiniai įrašai yra kuriami kompiuterine LIBIS katalogavimo programa. Tai leido parengti ir išleisti 1910 metų leidinį ir perduoti įrašus, kaip sudėtinę Nacionalinės bibliografijos dalį, į Nacionalinės bibliografijos duomenų banką [straipsnių paieška NBDB].
KAVB yra aprašiusi ir 1920-ųjų metų periodinių leidinių publikacijas. Nacionalinės bibliografijos redaktorių kolegijos 2012 metų nutarimu nutraukus šios serijos knygų leidimą, visi įrašai pasiekiami mūsų bibliotekos elektroniniame kataloge.

Vykdydama įpareigojimą, KAVB tęsia 1921–1923 m. atskirų lietuviškų periodinių leidinių publikacijų aprašymą ir retrospektyvinės bibliografijos retrokonversiją. Visi įrašai pasiekiami KAVB katalogo straipsnių paieškoje ir vėliau bus jungiami į NBDB.

Lietuvos bibliografija.Serija C. Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos. D 1

1910 / parengė Irena Bartašienė, Ramunė Tamulėnienė ; redaktorė-sudarytoja Irena Bartašienė. - Kaunas, 2007. - 480 p. – ISBN 978-9955-566-06-9 [pratarmė] [sąrašas]
[Paieška el. kataloge]

1911 / parengė Irena Bartašienė ; redagavo Ramunė Tamulėnienė. - Kaunas, 2003. - 408 p. - ISBN 9986-9136-9-1 [pratarmė] [sąrašas]

1911-1918 metų jungtinė asmenvardžių rodyklė / parengė Osvaldas Janonis, Irena Bartašienė ; redagavo Ramunė Tamulėnienė. - Kaunas, 2002. - 260 p. – ISBN 9955-566-00-0 [pratarmė]

1912 / sudarytojai Osvaldas Janonis, Rima Raišytė ; atsakingas redaktorius Gražina Barzdienė. – Vilnius, 1994. – 482 p. – ISBN 9986-530-09-1 [pratarmė] [sąrašas]

1913 / sudarytojai Osvaldas Janonis, Rima Didikienė, Rima Raišytė, Ramunė Tamulėnienė ; atsakomoji redaktorė Irena Bartašienė. - Kaunas, 1997. - 557 p. - ISBN 9986-9136-0-8 [pratarmė] [sąrašas]

1914 / sudarytojai Osvaldas Janonis, Rima Raišytė ; redagavo Irena Bartašienė. - Kaunas, 1998. - 474 p. - ISBN 9986-9136-1-6 [pratarmė] [sąrašas]

1915-1917 / sudarytojai Irena Bartašienė, Osvaldas Janonis ; redagavo Ramunė Tamulėnienė. - Kaunas, 2000. - 384 p. - ISBN 9986-9136-6-7 [pratarmė] [sąrašas]
[Prieiga per internetą]

1918 / parengė Osvaldas Janonis ; redagavo Irena Bartašienė. Kaunas, 2001. – 475 p. – ISBN 9986-9136-8-3 [pratarmė] [sąrašas]
[Prieiga per internetą]

1919 / parengė Osvaldas Janonis ir Ramunė Tamulėnienė ; redagavo Irena Bartašienė. - Kaunas, 2003. - 409, [3] p. - ISBN 9955-566-02-7 [pratarmė] [sąrašas]

Aprašytos 1920 m. periodinių leidinių publikacijos. Sudaryti 9942 bibliografiniai įrašai, aprašyti 62 periodiniai leidiniai [sąrašas]. Visus įrašus galima rasti Kauno apskrities viešosios bibliotekos elekroniniame kataloge.

Katalogas „XV–XVI amžių knygos Kauno bibliotekose“

XV–XVI a. knygos Kauno bibliotekose : katalogas / sudarė ir parengė Sigitas Lūžys, Rita Urbaitytė, Irena Vitkauskienė. - Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, 2006. – 368 p. : iliustr.

Sąrašas apima visus Kauno miesto viešosiose bei įstaigų bibliotekose saugomus XV–XVI a. leidinius, išspausdintus Lietuvoje ir užsienyje. Didžiausia šio laikotarpio leidinių dalis saugoma Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Taip pat įtrauktos knygos, saugomos Kauno technologijos universiteto, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio Dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto (Kunigų seminarijos) bibliotekose. Sąrašas parengtas laikantis Senųjų monografinių leidinių tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo ISBD(A) taisyklių, nurodant kiekvieno egzemplioriaus fizinę būklę bei kilmę.    

Veikalo svarbą Lietuvos ir Europos knygos kultūrai ženklina keletas aspektų:

• kiekvieno leidinio pateikiamas pilnas aprašas originalo kalba, nurodant egzemplioriaus spaudos ypatumus, leidžiančius Lietuvos bei kitų šalių knygos istorijos tyrinėtojams atsekti leidybines bei poligrafines veikalo tapatybes ar skirtybes;
• pateikiant dedikacijas bei reikšmines įžangas atskleidžiama papildomai duomenų apie su knygos rengimu ar leidyba susijusius asmenis, garbės adresatus ar globėjus. Tai svarbi informacija, neretai unikali, įgalinanti atskleisti kultūrinį foną ar situaciją konkretaus veikalo pasirodymo metu;
• pateikamos žinios apie kiekvieno egzemplioriaus fizinę būklę, nurodant įrišimą, viršelio medžiagą, puošybą ir kt. Šio uždavinio imtasi atsižvelgiant į didžiulę žalą, sovietmečiu prastų saugojimo sąlygų padarytą knygų odiniams viršeliams. Kadangi didelė knygų dalis į Lietuvą pateko jau įrištos, tad esantys viršeliai atspindi Europos knygrišystės meno apraiškas bei tendencijas;
• taip pat kiekvieno egzemplioriaus aprašo pastabose pateikiamos leidinio proveniencijos – kilmės bei nuosavybės duomenys, atskleidžiantys konkrečios knygos migracijos kelius bei įgalinantys ir kai kurių kitų kultūros bei istorijos faktų analizę. Tai viena iš galimybių rekonstruoti kolekcijas, nustatyti šviesuomenės kontaktus, švietimo židinių evoliuciją ir kt. Šitaip surastos net trys Mikalojaus Daukšos bibliotekai priklausiusios knygos, Motiejaus Strijkovskio, pirmojo Lietuvos istoriko, autografas, Merkelio Giedraičio, Motiejaus Valančiaus ir kt. įrašai;
• kilmės įrašus papildo ir pateikiamos marginalijos bei jų nuorodos. Tai praeities rašto kultūros pavyzdžiai, kartais tampantys pažiūrų įvardijimu, knygos apsaugos priemone.

Parengtas darbas svarbus ir Kauno kultūros istorijai: čia pirmąkart po visų XIX–XX a. bibliotekų draskymų ir kilnojimų įvardijama nusistovėjusi padėtis. Pakoreguotas N. Feigelmano sudarytas inkunabulų sąrašas. Kiekvienam tyrinėtojui tampa prieinama visa informacija apie kiekvieną Kauno bibliotekose saugomą egzempliorių ir jo fizinę būklę.

XV–XVI amžiaus knygos Kauno bibliotekose yra I dalis veikalo aprėpsiančio senąsias knygas, saugomas Kauno viešosiose ir įstaigų bibliotekose.

2008-02-12
Paskelbti knygos meno konkurso „Vilnius 2007" laureatai
Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-32 paskyrė Knygos meno konkurso ,,Vilnius 2007” šias pinigines premijas bei diplomus:
[…] 2. Keturias 2 600 Lt dydžio premijas:
Elonai Marijai Ložytei — už knygos „V–XVI amžių knygos Kauno bibliotekose. Katalogas” (sudarytojai Sigitas Lūžis, Rita Urbaitytė, Irena Vitkauskienė, spaustuvė UAB „Sapnų sala“, leidykla „Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas“) apipavidalinimą. […]

Knyga per amžius

Knyga per amžius: senosios knygos ekspozicija / Sigitas Lūžys ; Kauno apskrities viešoji biblioteka. - Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2006. - 58, [1] p. : iliustr., faks.

Unikalus Lietuvos bibliofilinę kultūrą reprezentuojantis leidinys įvardija vienintelę šalyje senųjų spaudinių ekspoziciją. Jo medžiaga aprėpia visą knygos istorinės raidos nuo inkunabulų (XV a. spaudinių) iki XX a. pradžios lietuviškų leidinių kelią. Atskleidžiama pirmųjų poligrafijos būdu spausdintų knygų teksto komponavimo specifika, įrišimų raida ir viršelių įvairovė, kreipiamas dėmesys į senosios bibliofilijos apraiškas bei edukacinių bibliotekų formavimąsi, iliustruojami knyginiai, literatūriniai bei moksliniai Lietuvos ir Europos ryšiai, aptariama ir unikaliais eksponatais pagrindžiama lietuviškosios raštijos raida (pavyzdžiui, pirmosios Kaune išspausdintos lietuviškos knygos originalas) ir kt. Leidinyje, kaip ir ekspozicijoje, daugiausia dėmesio skiriama Kauno ir Vakarų Lietuvos regionui, aktualizuojama Kauno ir Žemaitijos švietimo ir raštijos centrų kultūrinė svarba bei su šiais centrais susijusių raštijos ir kultūros veikėjų palikimas.

Parengtas leidinys yra unikalus Lietuvos bibliofilinėje kultūroje – įvardija vienintelę Lietuvoje senosios knygos muziejinę ekspoziciją, esančią Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Leidinio medžiaga aprėpia visą knygos istorinės raidos nuo inkunabulų (XV a. spaudinių) iki XX a. pradžios lietuviškų leidinių kelią. Atskleidžiama pirmųjų poligrafijos būdu spausdintų knygų teksto komponavimo specifika, įrišimų raida ir viršelių įvairovė, kreipiamas dėmesys į senosios bibliofilijos apraiškas bei edukacinių bibliotekų formavimąsi.

Veikalo svarbą Kauno, Žemaitijos ir visos Lietuvos bei Europos knygos kultūrai ženklina keletas aspektų:

• aptariama daugiau nei pusės tūkstantmečio trukmės kodeksinės knygos teksto komponavimo bei iliustravimo raida, pateikiamos iliustracijos bei atskleidžiami anomalijų faktai;
• pateikiama žinių apie knygų įrišimo meną, kietviršių struktūrą, puošybą ir superekslibrisus. Kadangi didelė aptariamų knygų dalis į Lietuvą pateko jau įrištos, tad esantys viršeliai atspindi Europos knygrišystės meno apraiškas bei tendencijas;
• pateikiami Lietuvos mokslininkų veikalai, turėję svarbos Europos politinei, teisinei, filosofinei bei techninei minčiai: P. Roizijaus „Lietuvos Tribunolo sprendimai”, K. Simonavičiaus „Didysis artilerijos menas”, A. Skorulskio „Filosofijos komentarai”, M. Smigleckio „Mokslas apie palūkanas” ir kt.;
• atskleidžiamos knygų proveniencijos – kilmės bei nuosavybės duomenys, iliustruojantys konkrečios knygos migracijos kelius bei įgalinantys ir kai kurių kitų kultūros bei istorijos faktų analizę. Tai viena iš galimybių rekonstruoti kolekcijas, nustatyti šviesuomenės kontaktus, švietimo židinių evoliuciją ir kt. Šitaip surastos net trys Mikalojaus Daukšos bibliotekai priklausiusios knygos, Motiejaus Strijkovskio, pirmojo Lietuvos istoriko, autografas, Merkelio Giedraičio, Motiejaus Valančiaus ir kt. įrašai;
• aptariami senieji kolegijų vadovėliai, jų leidybos geografija, dedikavimo plonybės, turinio ypatumai. Iliustruojami ir pirmieji lietuviški elementoriai. Atskleidžiama mokyklinės knygos raida nuo europinės lotyniškos iki spaudos draudimo lietuviškos. Taip pat pateikiama “graždankos” pavyzdžių;
• atspindima Lietuvos ir lietuviškoji periodika, jos kalbinė raiška bei formų įvairovė.

Parengto darbo svarba nesiriboja vien tik Kauno ir Vakarų Lietuvos kultūros paveldo aktualizavimu. Vienas iš pagrindinių leidinio tikslų – tapti iliustratyvia papildoma mokymo priemone Lietuvos istorijos ir literatūros pamokose, padėti geriau suvokti Senosios Lietuvos ir Europos kultūros integralumą, per knygą ugdyti kultūrinį atvirumą bei stiprinti nacionalinį sąmoningumą.