Minint šimtmetį nuo tada, kai Lietuvos valstybės sostine tapo Kaunas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje K. Donelaičio g. 8, 2 a. fojė eksponuojama paroda „Tarpukario Kauno aktualijos šaržuose ir karikatūrose“.

„Naujoji vaidilutė“ (1921–1940) – žurnalas moterims inteligentėms, pradėtas leisti tarpukario Lietuvoje, kurio steigėjas ir pirmasis redaktorius buvo Vasario 16-osios Akto signataras Pranas Dovydaitis. Pirmajame leidinio numeryje redaktorius P. Dovydaitis atskleidė žurnalo tikslą – lavinti skaitytojų protą plečiant dvasinį akiratį. Tam tikslui, pasak redaktoriaus, skirti filosofijos, teologijos, istorijos, literatūros, gamtos ir kitų mokslų „straipsniai straipsneliai“.

Visų žinoma ir mėgstama, kone seniausia lietuvių liaudies pasaka yra „Eglė žalčių karalienė“. Siužetas daugumai žinomas iš knygų, vaidinimų, Salomėjos Nėries posmų. Bet ar žinome, kaip per šimtmečius keitėsi ši pasaka?

Antanas Tatarė (1805–1889) – pirmasis Užnemunės lietuvių rašytojas, vikaras, švietėjas, kurio beletristika XIX amžiaus pabaigoje – XX a. pradžioje plačiai paplito Lietuvos kaime. Patys kūrybiškiausi 15 metų praleisti Lukšiuose, kur A. Tatarė parašė tris knygas.

Parodoje „Autografuotos knygos: Vaižgantui ir Vaižganto" pateikiamos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugomos kunigo, rašytojo, literatūros istoriko ir kritiko, tautinio sąjūdžio veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto autografuotos knygos bei leidiniai dovanoti Juozui Tumui-Vaižgantui su autorių rankraštiniais įrašais.

Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tikslas – retrospektyviai apžvelgti, kaip tarpukario Kaune platintų žurnalų turinys buvo derinamas su juose spausdintais vaizdais, kaip keitėsi leidinių viršeliai, kas juos kūrė. Parodoje pateikiami jos rengėjų pasirinkti iliustratyviausi, originaliausi, funkcionaliausi žurnalų viršeliai.

Senųjų ir retų spaudinių skyriuje tyrinėtojams atsiveria dar vienas archyvas liudijantis apie sudėtingą 1944 m. į Vakarus pasitraukusių lietuvių kelią. Balio Girčio rankraščių fondo dokumentai pasakoja apie lietuvių gyvenimą DP1 stovyklose Vokietijoje...

Laikinosios sostinės žurnalistika gimė kaip entuziastingų bei gabių žurnalistų mėgėjų veiklos produktas, kuris tik ilgainiui tapo profesionalia žurnalistika, toliau tęsiama žurnalistų profesionalų...

Senųjų ir retų spaudinių skyrius pristato tik nedidelę turimo dokumentinio paveldo dalį – nuo 1918 m. ir vėliau leistus jaunimo leidinius (laikraštėlių kolekciją), skelbiamus milžiniškame skaitmeniniame lobyne www.epaveldas.lt.

Mums svarbu žinoti, ką manote apie KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus elektronines paslaugas. Kviečiame teikti pasiūlymus galimiems pokyčiams, kurie patenkintų Jūsų poreikius.

Po 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo prasidėjo ilgas Lietuvos valstybės kūrimo procesas, į kurį įsitraukė įvairių veiklos sričių žmonės. Jie buvo skirtingi dėl savo išsilavinimo, dėl pažiūrų, dėl sau keliamų tikslų. Tačiau visi dalyvavo valstybės, kurios šimtmetį dabar minime, kūrimo procese...

Jonas Jablonskis (slapyv. Rygiškių Jonas) už nuopelnus, padarytus lietuvių kalbai visada liks Lietuvos atmintyje. Iš prastos kaimiečių susižinojimo priemonės, kuria buvo laikoma lietuvių kalba, jis beveik per pusę šimto metų nepaliaujamo darbo padarė ją tobulu minties įrankiu

Metalo pramonės Kaune pradžia – XIX a. Šančiuose ir Karmelituose įsteigtos įmonės, tiesiogiai ar netiesiogiai dariusios įtaką ir tarpukario Kauno metalo pramonės raidai...

Tarpukario Lietuvos periodiniuose leidiniuose „Diena“, „Dienos informacija“, „Į laisvę“, „Dienos naujienos“, „Iliustruotas pasaulis“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų rytojus“ spausdintuose skelbimuose atsispindi to meto žmonėms aktualūs klausimai, daug galima spręsti apie jaunimo komunikavimo įgūdžius dar tada...

Bibliotekoje teisės istorijos tyrinėtojai gali rasti daug Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjo Mykolo Romerio monografijų ir kitų darbų. M. Romeris pirmasis Lietuvoje studentams skaitė konstitucinės teisės paskaitas...

Apie ypatingą visuomenės veikėjo, inžinieriaus, mokslininko, kelių tarpukario Lietuvos vyriausybių Premjero Ernesto Galvanausko diplomatinę ir vadybinę patirtį, apie gyvenimą, primenantį lemtingų „atsitiktinumų“ sūkurį.

Žaidimas „Knygos kelias“ suteikia vaikams galimybę pasijusti pirmųjų knygų savininkais, knygrišiais ir pirmaisiais spaudos darbuotojais. Žaidime siūloma išbandyti du knygos atsiradimo kelius – pasigaminti rankraštinę knygą ir atsispausdinti knygą pirmąja spausdinimo mašina.

Svetainėje integruota edukacinė programa vaikams „Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos“. Šioje programoje vaikai ras informacijos apie senuosius lietuvių literatūros autorius ir jų kūrinius. Turės galimybę pamatyti, kokias knygeles skaitė jų seneliai ir proseneliai, pamatys, kokios buvo iliustracijos prieš 70 ir daugiau metų. Be žinomų rašytojų, tokių kaip Pranas Mašiotas, Kazys Binkis, Petras Cvirka pristatome negirdėtus, o gal ir pamirštus kūrėjus.

Kviečiame moksleivius ir studentus susipažindinti su suskaitmenintu dokumentiniu paveldu - mokome naudotis portalais epaveldas.lt, europeana.eu, wdl.org, atrasti juose žmonijos kultūros, mokslo lobius, pažinti praeitį naudojantis pažangiomis skaitmeninėmis priemonėmis.