Žemaitė (tikrasis vardas – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) – rašytoja, kurios kūryba davė pradžią naujųjų laikų lietuvių prozai ir realizmo srovei lietuvių literatūroje. Dažnas skaitytojas Žemaitę atpažįsta pagal skarelę, kuri buvo neatsiejama paprastos kaimo moters įvaizdžio dalis.

Šeštoje virtualios parodos apie Steigiamojo Seimo (1920-1922) narių leidinius dalyje pristatomas Kazimiero Stepono Šaulio, Kazio Škirpos, Stasio Tijūnaičio, Mato Untulio, Jurgio Žitinevičiaus ir Konstantino Žuko rašytinis palikimas.

Parodoje „Retro žvilgsnis į humoristinę literatūrą, išleistą Lietuvoje 1918 – 1940 m.“ bandoma rimtai pažvelgti į „nerimtos“ literatūros pasiekimus bei problemas.

Janina Narūnė (tikrasis rašytojos vardas – Janina Pakštienė, 1895–1983) gimė Panevėžyje, ten pat baigė gimnaziją. 1913 m. įstojo į aukštuosius agronomijos kursus Petrapilyje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Karo pabaigoje su šeima gyveno Austrijoje, 1948 m. išvyko į Kolumbiją. 1959 m. iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas. Išeivijoje JAV J. Narūnė pradėjo aktyviai reikštis kaip vaikų ir jaunimo rašytoja.

Kauno apskrities viešoji biblioteka karantino laikotarpiu teikia tik nuotolines paslaugas, atnaujintu darbo laiku: I–V 8.30–17.00.

Tarpukariu Lietuvoje išleistos knygos „Gaideliai keliauja“ (1937) autorė, gabi vaikų literatūros rašytoja Aldona Kazanavičienė (1888–1968) nuo vaikystės kūrė eilėraščius ir pasakas. Ji buvo žymios rašytojos ir visuomenininkės L. Didžiulienės-Žmonos dukra. A. Kazanavičienės knygos apie gamtą, paukščius ir gyvūnus itin įdomios ne tik įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams, bet ir suaugusiems. Pasakai artima knyga „Gaideliai keliauja“ pasižymi emocingumu, smagiais gamtos ir gyvūnų, kelionės aprašymais bei linksma nuotaika.

Iš pradžių atrodė, kad 1929 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė aplenks Lietuvą. Latvija buvo iš karto įsukta į krizės verpetą ir dėl abejotino antikrizinių priemonių efektyvumo (pirmiausia dėl mokesčių reformos ir atlyginimų sumažinimo) pateko į nepavydėtiną situaciją. Lietuva buvo lyg laiminga sala krizės vandenyne, netgi imta šnekėti apie Lietuvos fenomeną.

Laikinosios sostinės tekstilės pramonė – tai tradicinė tarpukario Lietuvos ūkio šaka. Tarpukariu Kaune buvo verpiami siūlai, audžiamos medžiagos, skirtos pasiūti kostiumams, baltiniams, kaklaraiščiams, paltams, gaminamos šilkinės bei vilnonės kojinės ir t. t. Šioje parodoje pristatomi laikinojoje sostinėje veikę tekstilės fabrikai, trikotažo, kaklaraiščių dirbtuvės, supažindinama su jų veiklos istorija.

Kalbininkas, profesorius Juozas Balčikonis (1885–1969) studijavo filologiją Peterburgo universiteto Slavistikos skyriuje. Daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijos srityje. 1930 m. Švietimo ministerijos rūpesčiu įkūrus „Lietuvių kalbos žodyno“ redakciją, J. Balčikonis paskirtas jos vyriausiuoju redaktoriumi, įpareigotas kaupti žodžius iš gyvosios ir raštų kalbos bei pradėti akademinio žodyno rašymą.

Žanas Mokleras (Jean Mauclere, 1887 – 1951) – žymus prancūzų rašytojas ir publicistas, kuris 1925 m. ir 1930 m. lankėsi Lietuvoje, populiarino Lietuvos istoriją, geografiją ir kultūrą. Po pirmojo apsilankymo Lietuvoje garsus publicistas 1926 m. išleido kelionių aprašymą „Sous le ciel pale de Lithuanie“ („Po blyškiu Lietuvos dangumi“).

Rašytojo, publicisto, literatūros kritiko Juliaus Viktoro Kaupo (1920 – 1964) vaikystė prabėgo Kaune. Vaikystėje išlandžiotą sodą prie namo J. Kaupas pavaizdavo kaip magišką raganų susibūrimo vietą pasakoje „Raganų puota Kalnų gatvėje“, išleistoje knygoje „Daktaras Kripštukas pragare“.

Antanas Strazdas (1760 03 09 – 1833 04 23) yra vienas žymiausių pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkų.Gyvendamas A. Strazdas nesulaukė visų supratimo ir užuojautos, nes rašė kalba, kuria, anot J. Katelės, „ponai tik iš reikalo su sodiečiais kalbėjo“. Dėl savo kūrybos A. Strazdas ne kartą turėjo nemalonumų. Už netinkamą elgesį 1828 m. kunigas „dvasinei atgailai“ priverstinai buvo uždarytas į Pažaislio vienuolyną (savotišką kalėjimą nusižengusiems dvasininkams).

Motiejus Gustaitis (1870 02 27 – 1927 12 23) – kunigas, rašytojas, vertėjas, švietėjas, pedagogas. Apgynė filosofijos mokslų disertaciją apie A. Mickevičiaus „Krymo sonetus“ ir įgijo daktaro laipsnį. Spėjama, kad M. Gustaitis itin pamėgo soneto formą būtent dėl A. Mickevičiaus „Krymo sonetų“, kuriuos vėliau išvertė į lietuvių kalbą ir išleido 1909 m. Vilniuje.

Satyros ir humoro savaitraštis „Kuntaplis“ – ilgiausiai išsilaikęs humoristinis periodinis leidinys, leistas Kaune 1933 07 02 – 1940 12 15. „Kuntaplis“ sutelkė žymiausius humoristus bei dailininkus karikatūristus, tačiau laikraščio žurnalistų bendradarbių buvo nedaug.

Knygynas „Antikvariatas“ 1929 m. išleido J. Kačiulaičio (tikroji autoriaus pavardė – S. Tamulaitis) poemą „Meilė trims kavalieriams“. S. Tamulaičio slapyvardį (J. Kačiulaitis) mūsų laikais išaiškino rašytojas, literatūros kritikas L. Gudaitis. „Meilė trims kavalieriams“ – pirmoji tarpukariu Marijampolės gimnaziją baigusio S. Tamulaičio, vėliau žinomo rašytojo ir žurnalisto, knyga.

Svetainėje integruota edukacinė programa vaikams „Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos“. Šioje programoje vaikai ras informacijos apie senuosius lietuvių literatūros autorius ir jų kūrinius. Turės galimybę pamatyti, kokias knygeles skaitė jų seneliai ir proseneliai, pamatys, kokios buvo iliustracijos prieš 70 ir daugiau metų. Be žinomų rašytojų, tokių kaip Pranas Mašiotas, Kazys Binkis, Petras Cvirka pristatome negirdėtus, o gal ir pamirštus kūrėjus.