Parodoje „Autografuotos knygos: Vaižgantui ir Vaižganto" pateikiamos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugomos kunigo, rašytojo, literatūros istoriko ir kritiko, tautinio sąjūdžio veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto autografuotos knygos bei leidiniai dovanoti Juozui Tumui-Vaižgantui su autorių rankraštiniais įrašais.

Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tikslas – retrospektyviai apžvelgti, kaip tarpukario Kaune platintų žurnalų turinys buvo derinamas su juose spausdintais vaizdais, kaip keitėsi leidinių viršeliai, kas juos kūrė. Parodoje pateikiami jos rengėjų pasirinkti iliustratyviausi, originaliausi, funkcionaliausi žurnalų viršeliai.

Senųjų ir retų spaudinių skyriuje tyrinėtojams atsiveria dar vienas archyvas liudijantis apie sudėtingą 1944 m. į Vakarus pasitraukusių lietuvių kelią. Balio Girčio rankraščių fondo dokumentai pasakoja apie lietuvių gyvenimą DP1 stovyklose Vokietijoje...

Laikinosios sostinės žurnalistika gimė kaip entuziastingų bei gabių žurnalistų mėgėjų veiklos produktas, kuris tik ilgainiui tapo profesionalia žurnalistika, toliau tęsiama žurnalistų profesionalų...

Senųjų ir retų spaudinių skyrius pristato tik nedidelę turimo dokumentinio paveldo dalį – nuo 1918 m. ir vėliau leistus jaunimo leidinius (laikraštėlių kolekciją), skelbiamus milžiniškame skaitmeniniame lobyne www.epaveldas.lt.

Mums svarbu žinoti, ką manote apie KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus elektronines paslaugas. Kviečiame teikti pasiūlymus galimiems pokyčiams, kurie patenkintų Jūsų poreikius.

Po 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo prasidėjo ilgas Lietuvos valstybės kūrimo procesas, į kurį įsitraukė įvairių veiklos sričių žmonės. Jie buvo skirtingi dėl savo išsilavinimo, dėl pažiūrų, dėl sau keliamų tikslų. Tačiau visi dalyvavo valstybės, kurios šimtmetį dabar minime, kūrimo procese...

Pirmasis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kurio knygos minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pristatomos KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje – tautos atgimimo patriarchas Jonas Basanavičius

Jonas Jablonskis (slapyv. Rygiškių Jonas) už nuopelnus, padarytus lietuvių kalbai visada liks Lietuvos atmintyje. Iš prastos kaimiečių susižinojimo priemonės, kuria buvo laikoma lietuvių kalba, jis beveik per pusę šimto metų nepaliaujamo darbo padarė ją tobulu minties įrankiu

Metalo pramonės Kaune pradžia – XIX a. Šančiuose ir Karmelituose įsteigtos įmonės, tiesiogiai ar netiesiogiai dariusios įtaką ir tarpukario Kauno metalo pramonės raidai...

Tarpukario Lietuvos periodiniuose leidiniuose „Diena“, „Dienos informacija“, „Į laisvę“, „Dienos naujienos“, „Iliustruotas pasaulis“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų rytojus“ spausdintuose skelbimuose atsispindi to meto žmonėms aktualūs klausimai, daug galima spręsti apie jaunimo komunikavimo įgūdžius dar tada...

Bibliotekoje teisės istorijos tyrinėtojai gali rasti daug Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjo Mykolo Romerio monografijų ir kitų darbų. M. Romeris pirmasis Lietuvoje studentams skaitė konstitucinės teisės paskaitas...

Apie ypatingą visuomenės veikėjo, inžinieriaus, mokslininko, kelių tarpukario Lietuvos vyriausybių Premjero Ernesto Galvanausko diplomatinę ir vadybinę patirtį, apie gyvenimą, primenantį lemtingų „atsitiktinumų“ sūkurį.

Tarpukario Lietuvos periodiniai leidiniai „Aitvaras“, „Diena“, „Dienos naujienos“, „Kuntaplis“, „Sekmadienis“, „Spaktyva“, „Vapsva“, „Vėpla“ ir kt. pasižymėjo ne tik šaržų ir karikatūrų gausa, bet ir jų kokybe, apskritai pranokstančia šio laikotarpio humoristinės spaudos lygį.

Parodoje rasite vaistų reklamas, žinutes spaudoje apie vaistų bendroves ir jų gaminius, vaistų gamybinių procesų nuotraukas...

Kosmetikos ir parfumerijos gamybos flagmanais Kaune tapo parfumerijos ir muilo fabrikas „Florance“ bei kosmetikos ir parfumerijos laboratorija „Kosmos“...

Skatindama Lietuvai reikšmingų suskaitmenintų objektų sklaidą, KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus bendruomenė šį kartą siūlo susipažinti su 1941–1942 m. leisto laikraščio „Į Laisvę“ elektronine versija.

Kaunui tapus Laikinąja sostine gana greitai reikėjo pertvarkyti ir miesto transporto infrastruktūrą. Vienu iš Kauno simbolių iki tol buvęs arklinis tramvajus nebeatliepė išaugusių kauniečių ir miesto svečių poreikių...

Populiarus tarpukario periodinis leidinys – liberalios krypties, nepartinis, gerąja prasme bulvarinis žurnalas

Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugomame ekonomisto, Žemės banko tarnautojo Balio Balandos (1901–1954) rankraščių fonde atsispindi ne tik jo šeimos istorijos pėdsakai, bet ir tarpukario Kauno bei kitų miestų kasdienybės fragmentai

„Lietuvos virėja“ tapo kulinarijos enciklopedija, vadovėliu daugeliui kartų. Lenkų kalba ši knyga buvo išleista septyniolika kartų! Išskirtinis buvęs 1913 m. leidimas lenkų kalba, pasirodęs jau su spalvotomis iliustracijomis.

Ar Laikinosios sostinės mada turėjo savo veidą? Vienareikšmiškai galima teigti, kad Kaune susiformavo kelios siuvėjų mokyklos, taikiusios savo sukirpimo metodus ir propagavusios savitą mados supratimą...

Jeigu tarpukario Kaune kas nors būtų sugalvojęs skelbti perkamiausių automobilių sąrašą, jis tikrai skirtųsi nuo šiuolaikinio. 1926–1940 m. penketuke puikuotųsi Ford, Chevrolet, Opel, Buick ir Studebaker...

Leidinys pasižymėjo ne tik gera poligrafine kokybe ir informatyvumu, bet ir romantinių tradicijų, lietuvybės propagavimu...

Nuo šiol iš namų galite skaityti laikraštėlių kolekcijai priklausančių jaunimo organizacijų leidinių – „Varpas“ ir „Žuvėdra“ – numerius, taip pat periodinį leidinį lenkų kalba „Dzwon świąteczny“ („Šventadienio varpas“).

Iš viso Kauno bibliotekose šiuo metu yra 67 pavadinimai (72 egzemplioriai) plantenų su „Labore et constantia“ (Darbu ir ištverme) ženklu. Beveik visi jie saugomi Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje.

Nuo šiol Senųjų ir retų spaudinių skyriaus skaitytojai turi galimybę susipažinti su Stasio Santvaro rankraščių fondo dokumentais, kurie atskleidžia ne tik sudėtingas lietuvių traukimosi į Vakarus aplinkybes Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, bet ir viltingą tautinio tapatumo išsaugojimo darbą išeivijoje.

Skaitmeninto kultūros paveldo portale epaveldas.lt galite rasti suskaitmenintus XX a. pirmoje pusėje leistus jaunimo organizacijų, moksleivių leidinius. Šie leidiniai lavino būsimų žurnalistų, rašytojų, įvairių kultūros sričių darbuotojų įgūdžius bei skatino jų visuomeninį aktyvumą.

Žaidimas „Knygos kelias“ suteikia vaikams galimybę pasijusti pirmųjų knygų savininkais, knygrišiais ir pirmaisiais spaudos darbuotojais. Žaidime siūloma išbandyti du knygos atsiradimo kelius – pasigaminti rankraštinę knygą ir atsispausdinti knygą pirmąja spausdinimo mašina.

Svetainėje integruota edukacinė programa vaikams „Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos“. Šioje programoje vaikai ras informacijos apie senuosius lietuvių literatūros autorius ir jų kūrinius. Turės galimybę pamatyti, kokias knygeles skaitė jų seneliai ir proseneliai, pamatys, kokios buvo iliustracijos prieš 70 ir daugiau metų. Be žinomų rašytojų, tokių kaip Pranas Mašiotas, Kazys Binkis, Petras Cvirka pristatome negirdėtus, o gal ir pamirštus kūrėjus.

Kviečiame moksleivius ir studentus susipažindinti su suskaitmenintu dokumentiniu paveldu - mokome naudotis portalais epaveldas.lt, europeana.eu, wdl.org, atrasti juose žmonijos kultūros, mokslo lobius, pažinti praeitį naudojantis pažangiomis skaitmeninėmis priemonėmis.