Vienos knygos parodos - KAVB - Senieji ir reti spaudiniai
Tarp KAVB Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro fonde esančių tęstinių leidinių komplektų dėmesį atkreipia vieno komplekto nugarėlė su įspaustais inicialais K. G. Atvertus šį komplektą, kuriame įrišti „Laikinųjų vyriausybės žinių“ 1918–1920 m. [1]  ir „Vyriausybės žinių“ 1920–1923 m. numeriai, paslaptis paaiškėja. Nors asmuo, kuriam dovanojamas šis įstatymų rinkinio komplektas, neįvardytas, tačiau akivaizdu, kad jis – buvęs Li...
Lenkų rašytojo, publicisto, politiko, visuomenės ir kultūros veikėjo Julian Ursyn Niemcevič (Julian Ursyn Niemcewicz, 1758–1841) 1816 m. išleistas istorinių dainų rinkinys buvo toks populiarus, kad jau 1818 m. buvo išleistas antras, o 1819 m. – ir trečias jo leidimas. Atversti šių istorinių dainų tomai, pasak liudininkų, gulėjo salonuose, damų buduaruose, o jaunos panelės tas dainas mokėsi atmintinai, iš jų pažindamos krašto istoriją. Iš šių...
Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystė“ – antroji istorinio turinio lietuvių (žemaičių) kalba spausdinta knyga Lietuvoje po S. Daukanto 1822 m. „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. „Žemaičių vyskupystę“ M. Valančius pradėjo rašyti dar dirbdamas ir gyvendamas Kražiuose, nuo 1834 m. rugpjūčio iki 1840 m. liepos mėnesio pabaigos, ir baigė 1845–1847 m., jau grįžęs į Žemaitiją iš Petrapilio, kur veikalui surinko Petrapilio archyvų medžiagą. &nb...
Last modified on Thursday, 05 August 2021 09:04
Juozas Tumas-Vaižgantas komentaruose knygelės pradžioje pristatė Motiejaus Valančiaus ganytojiškus laiškus, kviečiančius jungtis į blaivybės draugijas –„brostwas“ – ir propaguoti blaivybę. Knygelės įžangoje „Blaivybės gromatos ir „senoji“ Blaivybė“ (p. 1–33) Vaižgantas bandė pagrįsti, kodėl ėmėsi šio darbo – dar kartą išleisti jau anksčiau įvairioje literatūroje ir periodikoje spausdintus M. Valančiaus ganytojiškus...
Last modified on Thursday, 05 August 2021 09:07
Lenkų poetas, dramaturgas, vertėjas, literatūros istorikas Aloyzas Felinskis (1771 Lucke – 1820 02 23 Krzemienec) kilęs iš bajoriškos Felinskių giminės, turėjo herbą Farensbach, buvo Lenkijos himno „Bože cos Polske“ pirmos versijos autoriumi (atsp. 1816 m. liepos 20 d. laikraštyje „Gazeta Warszawska“).1 Mintis parašyti eiliuotą pjesę apie Barborą Radvilaitę jam kilo susižavėjus jos romantiška meilės istorija bei 1809 m. klausantis Liudviko Kropinskio, skaičiusio ištraukos iš savo tragedijos „Ludgarda“ (p...

Daugiausiai skaityta

We use cookies on our website. Some of them are essential for the operation of the site, while others help us to improve this site and the user experience (tracking cookies). You can decide for yourself whether you want to allow cookies or not. Please note that if you reject them, you may not be able to use all the functionalities of the site.

More information