Print this page

Šveicaro Alfredo Senno „Lietuvių kalbos dialektologija“ jo lituanistinių darbų Lietuvoje kontekste. Skirta Lietuvių kalbos dienoms.

Šveicarų poliglotas, kalbininkas prof. Alfredas Sennas (1899–1978) atvyko į Lietuvą 1921 metais ir nuo 1922 metų pradžios dirbo agentūroje ELTA referentu. 1923 metais, praėjus trims mėnesiams po pažinties kino teatre, vedė lietuvę Mariją Vedlugaitę. 1922–1925 metais jis buvo Pavasario sąjungos suaugusiųjų gimnazijos direktorius ir dėstė lotynų kalbą „Aušros“ gimnazijoje. Nuo 1922 m. spalio 14 d. jis taip pat buvo pakviestas dėstyti lotynų ir graikų kalbas Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, vėliau perėjo į docento pareigas Humanitarinių mokslų fakultete. Iki 1930 metų dėstė įvairias senąsias kalbas (sanskrito, graikų, lotynų, prūsų, gotų, senąsias vokiečių, bulgarų, airių kalbas), vokiečių literatūros istoriją, senovės indų poeziją, senovės indų epinę poemą „Mahabharata“, kalbotyros įvadą, lyginamąją germanų, indoeuropiečių kalbotyrą. 1925 m. Humanitarinių mokslų fakulteto raštuose A. Sennas paskelbė didelį straipsnį apie neseniai mirusį savo mokytoją ir autoritetą Kazimierą Būgą [1] ir pakviestas Humanitarinių mokslų fakulteto dekano Vinco Krėvės-Mickevičiaus tikėjosi jį pakeisti lietuvių kalbos baruose. Per gyvenimo Lietuvoje metus A. Sennas ne tik pats gerai išmoko lietuvių kalbą, bet ir tapo pakankamai kvalifikuotas ją dėstyti universitete bei tyrinėti. Gabus kalboms Lietuvos universiteto Lyginamosios kalbotyros katedros dėstytojas 1926 m. gavo skaityti lietuvių kalbos istorinės gramatikos, lietuvių kalbos istorijos bei lietuvių kalbos dialektologijos kursus ir ėmėsi lietuvių kalbos, jos dialektų tyrinėjimų, tiesa, kaip vėliau paaiškėjo, galimai ne visada sąžiningai.

Gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje A. Sennas paskelbė keletą straipsnių lietuvių kalbos etimologijos ir dialektologijos klausimais, apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją apie germanų skolinius, išspausdintą Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto raštuose [2], ir Heidelberge išleido lietuvių kalbos mokymosi pagal Gaspey-Otto-Sauer metodą vadovėlį [3]. A. Sennui jau išvykus iš Lietuvos su bendraautoriais Maksu Niedermannu ir Franzu Brenderiu Heidelbergu buvo išleistas jo didžiojo darbo, rašomosios lietuvių kalbos žodyno, pirmas tomas [4] .

Tęstinio leidinio „Tauta ir žodis“ penktoje knygoje publikuotame straipsnyje A. Sennas nagrinėjo žodžio degtinė etimologiją, jo kilmę iš vokiškojo „Branntwein“ ir šio žodžio vartojimą įvairiose Lietuvos vietose [5], o ketvirtoje knygoje yra du jo straipsniai lietuvių kalbos dialektologijos klausimais: apie žemaičių dzūkus [6] ir apie Mūšos dialektą [7]. Jis taip pat buvo daugelio leidinyje „Tauta ir žodis“ publikuotų recenzijų autorius.

Tuo metu, kai jie pasirodė, dėl A. Senno dialektologijos straipsnių autorystės nekilo abejonių, juo labiau kad tęsdamas lietuvių kalbos dialektologijos tyrinėjimus A. Sennas parengė ir parodoje eksponuojamą rankraštinę paskaitų medžiagą studentams „Lietuvių kalbos dialektologija“ [8]. Be to, A. Sennas paskelbė dar keletą lietuvių kalbos darbų, kurie rodė pakankamą jo kvalifikaciją lietuvių kalbos tyrinėjimams. 1927 m. žurnale „Soter“ A. Sennas paskelbė mokslinę studiją apie žodžio Dievas etimologiją [9], o šio žurnalo 1928 m. pirmame numeryje nedidelę lingvistinę studiją apie kalbos sąvoką [10]. Tačiau 1929 m. kilo įtarimų, jog leidinio „Tauta ir žodis“ ketvirtoje knygoje paskelbti A. Senno lietuvių dialektologijos darbai yra plagiatas. Juose galimai buvo panaudoti studentų Petro Būtėno („Die Mūša – Mundarten“) ir Antano Salio („Die žemaičių dzūkai“) darbai. Skirtingai nei rankraštinėje paskaitų medžiagoje, šiuose straipsniuose nėra nurodyta, jog naudotasi studentų P. Būtėno ir A. Salio surinkta bei surašyta medžiaga.  Plagijavimo faktą tyrė Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos išrinkta komisija: prof. M. Biržiška, doc. P. Brenderis ir dėstytojas kalbininkas P. Skardžius [11].

Nelaukęs šios komisijos išvadų, kurios turėjo būti paskelbtos prieš naujus mokslo metus, A. Sennas nuo 1930 m. rugsėjo 1 d. išėjo iš Lietuvos universiteto ir netrukus išvyko į JAV. Kas buvo teisus, A. Sennas ar jo kaltintojai, dabar jau nesužinosime, tačiau nekyla abejonių, jog paskaitų medžiaga „Lietuvių kalbos dialektologija“ tikrai buvo parengta A. Senno, naudojantis kolegų kalbininkų darbais. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ši 73 lapų rankraštinė paskaitų medžiaga turima be priedų, o Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje turimame egzemplioriuje dar yra 26 lapai šios dialektologijos studijos priedų su įvairių lietuvių kalbos dialektų taisyklėmis ir pavyzdžiais. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nustatyta, kad ši paskaitų medžiaga parengta 1926 m. (galimai atsižvelgta į tai, kad A. Sennas lietuvių kalbos dialektologiją universitete dėstė 1926 m.). Dialektologijos studijos įžangoje A. Sennas apžvelgė lietuvių kalbos bendrumus ir skirtumus su latvių bei prūsų kalbomis, pateikė išsamią lietuviškų raštų istoriją bei šaltinius ir literatūrą lietuvių tarmėms pažinti. Literatūroje apie lietuvių kalbos tarmes be kitataučių lietuvių kalbos tyrinėtojų nemažai dėmesio skyrė ir Antanui Baranauskui. Nuo 22 rankraščio lapo autorius aptarė žemaičių, vakarų aukštaičių, rytų aukštaičių, šiaurės aukštaičių tarmių grupes ir jų kalbos ypatybes žodžių daryboje, sintaksėje, balsių tarime, rašyboje ir kirčiavime.

Apžvelgdamas lietuvių kalbos tarmes ir dialektus, apibrėždamas jų ribas A. Sennas naudojosi kitų autorių darbais. Pavyzdžiui, apžvelgdamas Panevėžio apskrities tarmes naudojosi K. Jauniumi, A. Baranausku, aptarė ir K. Jauniaus minimas Darbėnų, Kvėdarnos, Veliuonos tarmes. Į savo dialektologijos kursą jis taip pat įtraukė P. Būtėno lietuvių kalbos dialektologijos medžiagą, kurioje rytų aukštaičių šnektų grupėje išskirtos Mūšos baseino šnektos, vidurio aukštaičių šnekta ir jos rytų bei vidurio vakarų pašnektės.

Itin įdomūs A. Senno „Lietuvių kalbos dialektologijos“ priedai, kuriuose pateikiami paties A. Senno parinkti pavyzdžiai: pvz., priebalsio d virtimo į dz bei priebalsio t į c dzūkų tarmėje ar kalbų sumišimo žemaičiuose. Prieduose A. Sennas taip pat pateikė ir pavyzdžiais pagrindė kai kurias išvadas dėl dialektų bei atsakė į galimus studentų klausimus, pvz., dėl aukštaičių priebalsių kietėjimo, kada ir iš kur jis atsirado, ar dėl žiemiečių, veliuoniečių (jo dar vadintų viduriečiais) bei kitų tarmių ypatybių. Jis ne tik išskyrė pantininkų, pontininkų ir puntininkų aukštaičių rytiečių dialektus, bet ir nurodė jų paplitimo arealus (vietoves), puntininkų ploto viduryje dar išskyrė rotininkų šnektą. Šio arealo puntininkus kupiškėnus dar vadino dadininkais arba kupiškėnais plačiaburniais dėl jų balsių ė, e tarimo kaip ilgas balsis a (pvz., dėdė → dada, medus → madus). A. Sennas apžvelgė ir kitų tarmių ar dialektų paplitimo pagal tam tikrus požymius arealus, o dzūkų sienas aprašė ne tik kaip kalbininkas, bet ir geografo žvilgsniu. A. Senno „Lietuvių kalbos dialektologijos“ paskaitų medžiaga (73 lapai) galėjo būti padauginta šapirografu studentų reikmėms, o Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje turimo egzemplioriaus paskaitų medžiagos papildymai tikriausiai naudoti paties A. Senno, jam dėstant lietuvių kalbos dialektologiją Lietuvos universitete.

A. Sennas lietuvių kalbos dialektologiją dėstė 1926 m. pavasario semestre, šiam kursui buvo skirta po 2 val. per savaitę. Prie lietuvių kalbos dialektologijos A. Sennas grįžo po Antrojo pasaulinio karo, kai 1945 m. (antras leidimas 1946 m.) buvo išleista jo lietuvių kalbos dialektologija anglų kalba [12]. Leidinyje kruopščiai surinkta lietuvių dialektologijos bibliografija (p. 1–8), yra geografinė rodyklė (p. 9–15), trumpai aprašomos pagrindinės lietuvių kalbos tarmės, taip pat pridėtas geras tarmių žemėlapis. Tai vertingas darbas ir bene vienintelis lietuvių kalbos dialektologijos veikalas ne lietuvių kalba.

 

 1. Prof. K. Būgos reikšmė kalbų mokslui / Alfredas Sennas // Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto raštai. – Kaunas: Lietuvos universitetas, 1925, kn. 1, p. 273–293.
 2. Germanische Lehnwӧrter: [straipsnis parengtas Alfred Senn disertacijos pagrindu] / Afred Senn // Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto raštai. – Kaunas: Lietuvos universitetas, 1927, kn. 2, p. 169–214
 3. Kleine Litauische Sprachlehre: Methode Gasper-Otto-Sauer / Alfred Senn. – Heidelberg: Julius Groos Verlag, 1929.
 4. Lietuvių rašomosios kalbos žodynas: lietuviškai – vokiška dalis / sudarė M. Niederman’as, A. Senn’as, F. Brender’is. – Kn. 1: A-K. – Heidelberg: Carl Winters Universitӓtsbuchhandlung, 1932.
 5. Einige Benennungen des Branntweins / A. Senn // Tauta ir žodis. – Kaunas: Spindulio b-vės spaustuvė, 1928, kn. 5, p. 225–231.
 6. Aus litauischen Mundarten: Die žemaičių dzūkai / A. Senn // Tauta ir žodis. – Kaunas: Valstybės spaustuvė, 1926, kn. 4, p. 101–107: 1 žemėl. lap.
 7. Aus litauischen Mundarten: Die Mūša Mundarten / A. Senn // Tauta ir žodis. – Kaunas: Valstybės spaustuvė, 1926, kn. 4, p. 232–239: 1 žemėl. lap.
 8. Lietuvių kalbos dialektologija: [paskaitų medžiaga: šapirografas; rankraštis] / Doc. Dr. A. Sennas. – Kaunas: [s.n.], [1926]. – 73 lap.; [26 lap.].
 9. Keleto Dievo pavadinimų etimologija / A. Sennas // Soter. – 1927, Nr. 1, p. 1–16; Nr. 2, p. 97–116.
 10. Kalbos sąvoka ir kai kurie jos pritaikymai / A. Sennas // Soter. – 1928, Nr. 1, p. 1–10.
 11. Doc. A. Sennui paskirta komisija // Lietuvos žinios. – 1929, birž. 8, p. 5.
 12. Lithuanian dialectology / by Alfred Senn. – Menasha, Wls.: G. Banta, [1945; 1946]. – Supplements to the American Slavic and East European review.
 
 
Parodos medžiagą parengė vyresn. bibliotekininkas Alvydas Surblys
Tekstą redagavo vyresn. metodininkė Gabrielė Juodzevičiūtė
Vaizdus skaitmenino bibliotekininkė Beatričė Jurgaitytė
Last modified on Thursday, 06 April 2023 11:26

We use cookies on our website. Some of them are essential for the operation of the site, while others help us to improve this site and the user experience (tracking cookies). You can decide for yourself whether you want to allow cookies or not. Please note that if you reject them, you may not be able to use all the functionalities of the site.

More information