A. Felinskio eiliuotos tragedijos „Barbora Radvilaitė“ pėdsakais. Skiriama Barboros Radvilaitės 500 m. sukakčiai

Published in Vienos knygos
Read 1650 times

Lenkų poetas, dramaturgas, vertėjas, literatūros istorikas Aloyzas Felinskis (1771 Lucke – 1820 02 23 Krzemienec) kilęs iš bajoriškos Felinskių giminės, turėjo herbą Farensbach, buvo Lenkijos himno „Bože cos Polske“ pirmos versijos autoriumi (atsp. 1816 m. liepos 20 d. laikraštyje „Gazeta Warszawska“).1 Mintis parašyti eiliuotą pjesę apie Barborą Radvilaitę jam kilo susižavėjus jos romantiška meilės istorija bei 1809 m. klausantis Liudviko Kropinskio, skaičiusio ištraukos iš savo tragedijos „Ludgarda“ (pjesė parašyta 1807 – 1809 m., pastatyta Varšuvos teatre 1816 m., spausdinta ištraukomis įvairiuose periodiniuose leidiniuose, o visa išspausdinta tik 1841 m.).2 A. Felinskis iš pradžių rinko istorinę medžiagą, kurios tuo metu buvo nedaug.

Istorijos šaltinių trūkumas neturėjo lemiamos įtakos pjesės fabulai, nes autorius istorine medžiaga tik pagrindė savo išankstinį nusistatymą, nebandydamas jo keisti. Be to, A. Felinskis jau buvo matęs Franciszek Węzyk penkių veiksmų tragedijos apie Barborą Radvilaitę rankraštį, parašytą apie 1806 m. (pjesė pastatyta 1811 m., o knyga išleista dar vėliau, nei A. Felinskio, 1822 m.). Nors Žygimanto Augusto charakteris Fr. Węzyk pjesėje, pasak A. Felinskio, nepakankamai atskleistas, tačiau abi pjeses vienija Barboros patriotizmas ir Bonos intrigos3. Nuo 1809 m. iki 1811 m. pasirankiojęs fragmentiškų žinių apie B. Radvilaitės laikmetį, A. Felinskis ėmėsi rašyti vieną žymiausių savo sceninių veikalų.

Pjesės rašymas truko apie pusę metų, tačiau po to rankraštis dar ilgai klajojo iš rankų į rankas, jos tekstas paties autoriaus ne kartą buvo taisomas, užbaigtas 1814 m. Pirmas sceninio veikalo pastatymas įvyko tik 1817 m. vasario 23 d. Varšuvos teatre, o knyga pasirodė 1820 m., jau po jos autoriaus mirties (A. Felinskis mirė 1820 m. vasario 24 d., o knyga išleista neužilgo po jo mirties su įvadu apie A. Felinskio gyvenimą).Sceniniame veikale A. Felinskis surinko visus herojus į vieną vietą (Krokuvos pilį) : Lenkijos karalių ir Lietuvos Didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą, Jurgio Radvilos dukrą, antrąją Žygimanto Augusto žmoną Barborą Radvilaitę Goštautienę, Žygimanto Augusto seserį Izabelę Jogailaitę, Žygimanto Augusto motiną, Lenkijos karalienę Boną Sforcą, hetmaną, Krokuvos kaštelioną Jan Tarnovski, Krokuvos vaivadą, Didžiosios karūnos maršalką Piotr Kmita Sobienski bei karališkąjį sekretorių, Bielsko kaštelioną, žymų Seimo kalbėtoją Piotr Boratynski. Realiai visi šie veikėjai pjesės veiksmo metais (1548 – 1550) negalėjo būti Krokuvos pilyje.

Beje, vienas veikėjų J. Tarnovski pagal vėlesnę romantinę tradiciją iššaukia Žygimantui Augustui mirusios Barboros Radvilaitės vėlę. A. Felinskio veikalas iki šio tariamo Žygimanto Augusto meilės istorijos momento, paskleisto garsiuoju Vojciecho Geršono paveikslu, netęsiamas, bet joje taip pat pasiduodama romantinei tradicijai. Pjesėje piešiama Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės didžios, tragiškos meilės istorija, o šiems santykiams besipriešinanti Bona yra ryškiai neigiamas pjesės herojus. Tiesa, šioje pjesėje autorius bando sujungti asmeninį meilės ir visuomeninius – politinius krašto likimo, patriotiškumo, liaudies balso motyvus, bet vis tiek vyrauja asmeninių santykių drama. Spėjama, jog Barboros meilės istorija su Žygimantu Augustu užsimezgė dar 1543 m., kai Žygimantas Augustas apsilankė Geranainyse (dabartinė Baltarusija), kur po vyro mirties gyveno Barbora.

Tuo metu Žygimantas Augustas dar buvo vedęs Elžbietą, bet jai 1545 m. mirus, slapta susitikinėdavo su Vilniuje kaimynystėje (Radvilų rūmuose) gyvenusia Barbora. Nuo 1547 m. Žygimantas Augustas bandė įteisinti šį meilės ryšį, kuriam nepritarė nei Barboros brolis Mikalojus Radvila Rudasis bei pusbrolis Mikalojus Radvilas Juodasis, nei lenkų didikai ir Žygimanto Augusto motina Bona Sforca. 1547 m. rugsėjo mėnesį Žygimantas Augustas ir Barbora slapta susituokė, o 1548 m. balandžio mėnesį Žygimantas Augustas oficialiai pristatė Barborą Radvilaitę kaip savo žmoną, bet jos karūnacija įvyko tik 1550 metų gegužės mėnesį, Barborai jau sunkiai sergant. Lenkijos Seimas iki tol nepripažino šios santuokos. A. Felinskio pjesėje Seimas pirmu balsavimu nepalaikė Barboros karūnacijos, bet po to pakeitė savo nuomonę.

Žygimantas Augustas dėkoja dėl to J. Tarnovskiui, bet šis kukliai pertaria, jog pasistengė Piotr Boratynski. Pjesė pasibaigia Barboros mirtimi, jos ir Žygimanto Augusto paskutiniais žodžiais. 1820 m. A. Felinskio tragedijos „Barbora Radvilaitė“ pirmajame leidime įdėtas Barboros portretas, pieštas nežinomo autoriaus. Leidėjai nurodo, jog portretas kopijuotas iš originalo, kabojusio Čartoryskių rūmų Pulavuose dalyje Swiątynia Sibilli.5 1821 m. pasirodė antras šios A. Felinskio tragedijos leidimas (žmona Jozefa Felinska pasiskubino išleisti Varšuvoje A. Felinskio raštų antro tomo pirmą leidimą, kuriame buvo ir „Barbora Radvilaitė“)6, o 1840 m. „Barbora Radvilaitė“ buvo įtraukta į antro A. Felinskio raštų leidimo pirmą tomą.7

 

Paminėtini dar keli šio A. Felinskio sceninio veikalo leidimai 20 a. : 1906 m. F. Vesto knygyno Brody (miestas Ukrainoje) išleista pataisyta pjesės versija, rašoma, jog tai antras leidimas8 ; 1908 m. jis išleistas Varšuvoje, serijoje Lenkų rašytojų rinktinė mokyklai ir namams9 ; 1920 m. Krokuvoje, serijoje „Biblioteka narodowa“ (Serija 1, Nr. 9) su ją parengusio Marjan Szyjkowski įvadu.10 ; 1925 m. pagal 1821 m. leidimą tragediją parengė Stefan Vrtel – Wierczynski, paaiškinimus parašė Juljusz Zaleski, išleista „Biblioteka szkolna“ serijoje (Nr. 4), leidėjas „Biblioteka polska“11 ; 1929 m. pasirodė ketvirtas šio veikalo „Biblioteka narodowa“ serijos leidimas su išsamiausia M. Szyjkowski pratarme.12 (antras ir trečias šios serijos leidimai 1922 ir 1924 m.). Verta prisiminti ne tik šį reikšmingą romantiniam Lietuvos istorijos įvykių traktavimui leidinį, bet ir vieną žymiausių moterų Lietuvos istorijoje, kurios 500 m. jubiliejų minėsime 2020 m. gruodžio mėnesį, jei tikėsime viena iš jos gimimo datos versijų, jog Barbora Radvilaitė gimė 1520 m. gruodžio 6 d.


Literatūra:

  1. Hymn [Bože cos Polske ...] / [A. Felinski] // Gazeta Warszawska.-1816, 20 lipca (Nr. 58), p. 1.
  2. Aloizy Felinski (jeden rozdzial z „Historji literatury Polski porozbiorowej) / Ignacy Chrzanowski // Pamiętnik literacki.-1933, t. 30, Nr. 1, p. 54 – 60.
  3. Wstęp ... III. Poprzednicy Felinskiego / M. Sz. [Marjan Szyjkowski] // Barbara Radziwillowna : tragedja w pięciu aktach / Alojzy Felinski ; z wstępem i objasnieniami Marjana Szyjkowskiego.-Krakow : Nakladem Krakowskiej spolki wydawniczej, 1920.-(Biblioteka narodowa ; Nr. 9), p. 8 – 11.
  4. Wiadomosc o žyciu Aloyzego Felinskiego // Barbara Radziwillowna : tragedya w 5 aktach / Aloizy Felinski.-[Krakow] : [s.n.], 1820, p. I – V.
  5. Barbara Radziwillowna : tragedya w 5 aktach / Aloizy Felinski.-[Krakow] : [s.n.], 1820, p. [VI].
  6. Pisma wlasne i przekladania wierszem Aloizego Felinskiego / Alojzy Felinski ; przygotowala Jozefa Felinska przy wspolpracy G. Olizara.-Warszawa : Drukarnia N. Glücksberga, 1821, t. 2 : Barbara : Tragedja, p. 7 – 90].
  7. Dziela Aloizego Felinskiego / Aloizy Felinski.-Wydane nowe.-Wroclaw : Nakladem Zygmunta Schlettera, 1840, t. 1 : [Barbara. Tragedja, p. 163 – 245].
  8. Barbara Radziwillowna : tragedya w pięciu aktach / Alojzy Felinski ; opracowal Wladyslaw Dropiowski.-Wyd. 2, przejrz. i popr.-Brody : Nakladem Księgarni F. Westa, 1906.
  9. Barbara Radziwillowna : tragedya w pięciu aktach / Alojzy Felinski ; ze wstępem i objasnieniami Henryka Gallego.-Warszawa : Naklad Gebethnera i Wolffa, 1908.-(Wybor Pisarzow Polskich dla Domu i Szkoly ; Nr. 15).
  10. Barbara Radziwillowna : tragedja w pięciu aktach / Alojzy Felinski ; z wstępem i objasnieniami Marjana Szyjkowskiego.-Krakow : Nakladem Krakowskiej spolki wydawniczej, 1920.-(Biblioteka narodowa ; Nr. 9).
  11. Barbara Radziwillowna : tragedja w pięciu aktach / Alojzy Felinski.-Warszawa : Instytut wydawniczy „Biblioteka polska“, 1925.-(Biblioteka szkolna ; Nr. 4).
  12. Barbara Radziwillowna : tragedja w pięciu aktach / Alojzy Felinski ; wstępem i objasnieniami zaopatrzyl Marjan Szyjkowski.-Wydanie czwarte.-Krakow : Nakladem Krakowskiej spolki wydawniczej, 1929.-(Biblioteka narodowa ; Serja I, Nr. 9).
Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Maketavo Alvydas Surblys
Vaizdus skaitmenino Živilė Jonikaitė  

 

Last modified on Tuesday, 16 March 2021 15:59

Daugiausiai skaityta

We use cookies on our website. Some of them are essential for the operation of the site, while others help us to improve this site and the user experience (tracking cookies). You can decide for yourself whether you want to allow cookies or not. Please note that if you reject them, you may not be able to use all the functionalities of the site.

More information