Print this page

Tarpukario vadovėlių mozaika: elementoriai, skaitiniai, matematikos vadovėliai

Published in Teminės leidinių
Read 4470 times
KAVB Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro internetinėje svetainėje knyga.kvb.lt jau nuo 2019 m. galima aplankyti virtualią parodą, pristatančią 1918–1940 m. Kaune leistus užsienio kalbų vadovėlius. Dabar galima susipažinti su dar viena parodos dalimi – tarpukario Lietuvos mokykloms leistais elementoriais, skaitiniais, matematikos vadovėliais, o ateityje pažintį tęsime su kitų sričių vadovėliais pradžios, vidurinėms, aukštesniosioms, specialiosioms mokykloms ir gimnazijoms. Parodoje galima pamatyti elementorių, skaitinių ir matematikos vadovėlių mozaiką, sudėliotą iš eksponuojamų leidinių ir fragmentiškos informacijos apie vadovėlių autorius.  
 

Elementoriai, skaitiniai ir jų autoriai

 

Elementoriai

 
 
Iš gausios 1918–1945 metais leistų elementorių pasiūlos sudėliota gražiausių ir išskirtinų elementorių mozaika. Su visais tuo laikotarpiu leistais elementoriais, jų autoriais, iliustruotojais galima susipažinti knygoje „Lietuviški elementoriai“ (2000, leidinio sudarytojos Aurelija Rabačiauskaitė ir Ingrida Korsakaitė, redaktorė Regina Mackevičiūtė).
 
Vienas gražiausių nepriklausomybės aušroje išleistų elementorių – „Lietuvio vaiko pradžiamokslis“ su dailininko Antano Žmuidzinavičiaus, kuriam talkino Vilniaus dailės kursų lankytojai, pieštu viršeliu ir iliustracijomis. Elementorius išleistas 1918 m. Vilniuje. Nors knygoje yra ir juodai baltų iliustracijų, tačiau tai pirmasis spalvotais piešiniais iliustruotas Nepriklausomos Lietuvos elementorius – jame net 20 spalvotų iliustracijų, vienoje jų – A. Žmuidzinavičiaus pavaizduotas autentiškas Kauno turgaus dabartinėje Steigiamojo Seimo aikštėje vaizdas. Itin kokybiškos spalvotos iliustracijos atspausdintos Leipcige.
 
Vieną pirmųjų elementorių, naudotų Nepriklausomos Lietuvos mokyklose, pavadintą „ABC: skaitymo ir rašymo pradžiamokslis“ parašė įvairių sričių vadovėlių autorius, pedagogas Juozas Damijonaitis (1871–1926). Pirmasis šio vadovėlio leidimas išėjo dar 1906 m., o viršelį jam piešė dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Viršelis panaudotas ir antrajam, 1922 m. leidimui. Elementorius nebuvo labai patrauklus, o medžiaga jame išdėstyta eklektiškai, bet jis atitiko to meto mokymo lygį. Autorius taip pat parengė skaitinius „Vaikų darželis“ (1922; 1927) ir „Krašto mokslo skaitymų rinkinį“ ketvirtajam pradžios mokyklos skyriui (1926; 1928). „Krašto mokslo skaitymų rinkinys“ tematiškai priskirtinas krašto istorijos, literatūros, etnografijos pažinimui. Skaitiniai sudėti chronologiniu principu, o užbaigiami tautinio atgimimo istorija ir Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“. 
 
Populiaraus elementoriaus ir pirmųjų skaitinių „Rūtelė“ bei elementoriaus ir skaitymėlių „Žibutė“ autorius, pedagogas Mečislovas Vasiliauskas (1877–1957) taip pat išleido skaitinius antrajam, trečiajam, ketvirtajam, penktajam ir šeštajam pradžios mokyklų skyriams „Rūtelė“, skaitinius „Naujoji dirva“ (1922; 1926), „Gimtasis žodis“ (1927) ir trijų dalių skaitinius „Žibutė“. Su J. Matulevičiumi taip pat parengė skaitinius, pirmąją chrestomatiją mokykloms „Mūsų dirva“ (1922). Išleido aritmetikos, gamtos mokslų, lietuvių kalbos, rusų kalbos vadovėlių ir metodinių priemonių. Elementoriaus-skaitymėlių „Žibutė“ trečiojo leidimo išskirtinio dizaino viršelį kūrė dailininkas Gerardas Bagdonavičius. Nenuostabu, kad vadovėlis iliustruotas dailininko iš Šiaulių, nors jį išleido „Dirvos“ bendrovė (Marijampolėje) – vadovėlio autorius tuo metu gyveno ir dirbo Šiauliuose. Trečiąjį ir ketvirtąjį elementoriaus leidimus autorius dedikavo savo mylimam sūneliui Viktorėliui. Ketvirtojo elementoriaus-skaitymėlių „Žibutė“ leidimo (1928) ir to paties pavadinimo skaitinių „Žibutė“ antro (1929) ir vėlesnių leidimų viršelis, tikėtina, pieštas Vytauto Bičiūno.
 
Pedagogas, Kauno „Aušros“ gimnazijos mokytojas Augustinas Jakučionis (1884–1969) parengė krašto pažinimo, gamtos, skaitymo ir rašymo vadovėlių, o taip pat populiarų elementorių ir skaitinius „Kelias į šviesą“. Šis elementorius buvo reklamuojamas kaip pigiausias ir geriausias – 1939 m. buvo išleistas net 26 šio elementoriaus leidimas. Jį iliustravo dailininkai Petras Tarabilda ir Jonas Buračas. Elementorius pagyvintas dėliojimo iš pagaliukų ir lipdymo iš molio praktinėmis užduotimis.
 
Pedagogą, kultūros ir politikos veikėją, žurnalistą, literatą Stasį Matjošaitį (1877–1949), istorijos vadovėlio „Lietuvos istorijėlė“ ir piešimo pagrindų vadovėlio „Veidrodėlis“ autorių, visų pirma pažįstame iš jo vizitinės kortelės – skaitinių pradžios mokyklai „Sakalėlis“. Elementorius – tų skaitinių pirmoji dalis, skirta mažiausiesiems. St. Matjošaičio elementoriaus su skaitymėliais pirmasis leidimas pasirodė 1918 m. Voroneže, o 1940 m. dienos šviesą išvydo jau 31-asis šio elementoriaus leidimas. Vienuoliktą spalvotą 1929 m. elementoriaus „Sakalėlis“ leidimą iliustravo dailininkas Jonas Juozas Burba, o keturioliktą, 1931 m. leidimą – dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas. 1935 m. „Spaudos fonde“ išleistą elementorių ir pirmąsias knygas skaityti iliustravo dailininkas Kazys Šimonis, o to paties leidėjo „Sakalėlio“ antrosios bei penktosios knygų pradžios mokykloms (1935; 1936) ir vėlesnių leidimų dailininku buvo V. K. Jonynas. „Sakalėlis“ buvo ne tik ilgametis Stasio Matjošaičio darbas, bet ir vienas pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių. Metai be „Sakalėlio“ arba ne laiku sumokėtas honoraras būdavo St. Matjošaičio finansinių problemų priežastimi. Nors žmona Julija vertėsi dantų gydytojos praktika, o autorius buvo žinomas visuomenėje žmogus, kurio paslaugų daug kam reikėjo, bet finansinės problemos buvo nuolatinis šeimos palydovas – 1937 m. iš varžytinių net buvo parduoti jų baldai, radijo aparatas.
 
Agronomas, pedagogas Klemensas Skabeika (1884–1951) dar iki Nepriklausomybės paskelbimo išleido du elementorius – „Kas skaito rašo – duonos neprašo“ (1909) ir „Pirmieji žingsniai“ (1916). Nepriklausomoje Lietuvoje parengė elementorių skambiu pavadinimu „Mano akiniai“ (1919). Beje, K. Skabeikos „Pirmųjų žingsnių“ (nemaišyti su Antano Busilo „Pirmųjų žingsnių“ elementoriumi) viršelio piešinys, atliktas dailininko Juozo Zikaro, pasitarnavo Antanui Žmuidzinavičiui kuriant elementoriaus „Lietuvio vaiko pradžiamokslis“ viršelį. Elementoriaus „Mano akiniai“ viršelis – minimalistinis, o leidiniui panaudotos Pauliaus Galaunės ir Petro Rimšos iliustracijos.  
 
Pedagogas, vaikų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, matematikos ir fizikos vadovėlių autorius Pranas Mašiotas (1863–1940) taip pat parašė vieną pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos mokyklai skirtų elementorių „Ašakaičio abėcėlė“, kuriam viršelį ir iliustracijas piešė dailininkas Petras Kalpokas. Ne itin išvaizdaus elementoriaus išskirtinumas – jame pateikiamos rašymo pratybos.
 
Elementoriaus „Pirmieji žingsniai“ (1927) ir dviejų dalių elementoriaus-skaitinių „Sparneliai“ autorius Antanas Busilas (1889–1951) – pedagogas, rašytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas, aritmetikos, matematikos, geometrijos, trigonometrijos, lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos, žemės ūkio vadovėlių autorius. „Pirmųjų žingsnių“ iliustracijų autorius – dailininkas Antanas Kazanavičius, o viršelį piešė dailininkas Jonas Juozas Burba. A. Busilas elementoriaus pratarmėje „Mokytojui“ paaiškino, kodėl kai kurie A. Kazanavičiaus piešinėliai atrodo primityviai: A. Busilas siekė, kad piešiniai būtų pateikti taip, kaip piešia vaikai. Kartu su elementoriumi „Pirmieji žingsniai“ mokytojams autorius rekomendavo naudoti jo parengtą „Lietuvių kalbos metodiką“, kurioje paaiškinta darbo su šiuo elementoriumi metodika. Elementoriaus-skaitinių „Sparneliai“ piešiniai – paties autoriaus. Tekstai skaitiniams (antrojo abėcėlės koncentro) nėra originalūs – jie iš žurnalo vaikams „Žvaigždutė“. A. Busilas patarė nesimokyti iš šio antrojo abėcėlės koncentro ir pirmųjų skaitymų vadovėlio ištisai – tekstus autorius siūlė rinktis pagal moksleivių nuotaiką, pritaikyti juos prie daiktų pažinimo programos, o sunkesnius tekstus pasilikti aiškinamojo skaitymo valandoms.
 
Pedagogas, chorvedys Albinas Iešmanta (1887–1988) buvo elementoriaus žydų mokyklai „ABC: skaitymo rašymo pradžiamokslis“ (1922) autorius. Nieko stebėtino, kad autorius parengė šį elementorių, nes tuo metu buvo Marijampolės žydų gimnazijos mokytoju. 1919–1939 m. jis dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Marijampolės gimnazijoje, studijavo Vytauto Didžiojo universitete (1926–1938). 1939 m. atvyko į Vilnių, buvo Lenkų 3-iosios gimnazijos direktoriumi ir su žmona Marija parengė nemažai skaitinių ir literatūros vadovėlių mokykloms: „Lietuvių literatūros istoriją“ (1923), „Lietuvių kalbos gramatiką uždaviniuose“ (1923), vadovėlį pradinėms mokykloms „Skaityk“ (1922; 1940). Vienas autorius parengė elementorių „AB žydų mokyklai (elementorius)“ (1928), kurio KAVB neturime. Parodoje eksponuojamas elementorius – dvikalbis (lietuvių ir jidiš kalbomis).
 
Jurgis Ambraška (1906–1945) – pedagogas, mokyklinių vadovėlių pradžios mokyklai, vidurinėms mokykloms, gimnazijoms, suaugusiems autorius. Jis – vienas elementoriaus su gražiu, spalvingu viršeliu „Mano knygelė“ autorių. Be šio elementoriaus dar parašė skaitinius pradžios mokyklos trečiajam skyriui „Mano knygelė“ su Danutės Tarabildaitės viršeliu ir iliustracijomis, skaitinių knygą pradžios mokykloms „Aušrelė“, dviejų dalių „Trumpą lietuvių kalbos gramatiką“, „Literatūros skaitymų“ vadovėlį (1940) ir kt. Skaitiniai „Aušrelė“ buvo iliustruoti dailininkų Danutės ir Petro Tarabildų. Kitas elementoriaus „Mano knygelė“ autorius – Juozas Lazauskas (1892–1970). Pedagogas, kalbininkas taip pat išleido elementorių „Pelėda“ su J. J. Burbos iliustracijomis (jo KAVB neturime), parašė vadovėlį „Lietuvių kalbos gramatika“ (1938) ir kt., buvo bendrovės „Spaudos fondas“ redaktorius, 1926–1946 m. mokytojavo Kauno pradžios mokyklose. Elementorius „Mano knygelė“ buvo skirtas ne lietuvių mokykloms, jo išskirtinis bruožas – klausimai pasikalbėjimams, nuo paprastų pirmuosiuose skyriuose iki sudėtingesnių vėlesniuose.
 
Vilniaus krašto, daugiausiai ne lietuvių mokykloms, buvo skirtas „Mūsų elementorius“, kurį slapyvardžiu B. Dobilėlis 1938 m. išleido Vincas Budrevičius (1880–1953), Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, pedagogas, „Vilniaus rytojaus“ ir kitų periodinių leidinių redaktorius. Leidinį iliustravo Sofija Urbonavičiūtė. Elementorius išsiskiria patraukliu dizainu, netradiciniu piešinių ir teksto deriniu.
 

Skaitiniai

 
 
Skaitinius trečiajam pradžios mokyklos skyriui „Aukuras“ su gražiomis Kazio Šimonio iliustracijomis 1932 m. išleido pedagogas, vadovėlių autorius Antanas Rinkūnas (1910–1985). Jis taip pat parengė krašto istorijos pažinimo vadovėlį trečiajam pradžios mokyklos skyriui „Mūsų kraštas“ (1933) bei gamtos mokslo vadovėlį trečiajam pradžios mokyklos skyriui „Gimtieji laukai“ (1933).
 
Ne itin išvaizdaus, bet dėl metodikos vertingo elementoriaus su skaitiniais „Naujas darbas“ (1934) autorius – Jonas Murka (1889–1945). Pedagogas, vadovėlių autorius, vienas „Aušros“ muziejaus Šiauliuose steigėjų ir Lietuvos švietimo programos kūrėjų, švietimo reformos autorių taip pat parengė skaitinius „Vaikų darbymečiui“ (1935), „Lietuvių kalbos vadovėlį“ (1917; 1921), „Mažąjį lietuvių kalbos vadovėlį“ (1925; 1928), vadovėlį pradžios mokykloms ir pirmosioms vidurinės mokyklos klasėms „Diktantai“ (1925; 1933) ir kt. Įdomūs prie elementoriaus „Naujas darbas“ skaitinių pateikti techniški patarimai: 
 
I. Elementoriaus raidyno yra 30 puslapių; patartina skaityti vieną puslapį dvi dienas. Raidyną išeikite iki Kalėdų.
II. Elementoriaus skaitymus skaitykite po puslapį per dvi dienas, tai užteks ligi galo metų […]. (p. 34).
 
Rašytojas, vertėjas, leidėjas  Stepas Zobarskas (1911–1984) buvo ir populiaraus elementoriaus „Aušrelė“ autorius ir skaitinių knygos tuo pačiu pavadinimu bendraautorius. Skaitymus antrajam–šeštajam pradžios mokyklos skyriams iliustravo Domicėlė ir Petras Tarabildai, o 1943 m. išleistą elementorių „Aušrelė“ iliustravo Domicėlė Tarabildienė. Stepo Zobarsko vadovėlio antrajam pradinės mokyklos skyriui šešto (1941) leidimo viršelį piešė dailininkas Telesforas Valius. Elementorius „Aušrelė“ – vienas geriausių to meto vadovėlių ne tik dėl gražių iliustracijų, bet ir dėl nuoseklaus medžiagos išdėstymo, skaitymo, rašymo, suvokimo užduočių, jame pateiktų posakių ir mįslių.
 
Skaitymo ir rašymo pradžios elementorių „Spindulėlis“ bei tuo pačiu pavadinimu skaitinius pirmajam–ketvirtajam pradžios mokyklos skyriams parengė Lietuvos kariuomenės savanoris, vadovėlių autorius Jonas Trinkūnas (1893–1966). Skaitinių „Spindulėlis“ pirmoji dalis iliustruota dailininko Kazio Šimonio, kai kurios jo iliustracijos panaudotos ir šių skaitinių antrai daliai, o  viršelį puošia dar vienas alegoriškas šviesos spindulių vaizdas. Leidinio šūkis buvo jame išspausdintas neįvardyto autoriaus eilėraštis „Spindulėlis“, įtrauktas ir į antrą skaitinių dalį. Trečiosios skaitinių dalies tekstai truputį ilgesni, jų daugiau, o iliustracijų – mažiau. Skaitydami tekstus mokiniai tarsi iš šalies stebi savo aplinką, kintančią priklausomai nuo metų laikų. Ketvirta skaitinių dalis skirta gamtai ir krašto mokslui, yra joje ir skyrelis, skirtas Kaunui. J. Trinkūnas pasižymėjo ir kaip lietuvių kalbos gramatikų trečiajam ir ketvirtajam pradžios mokyklos skyriams bei lietuvių kalbos vadovėlio antrajam pradžios mokyklos skyriui autorius. 1927 m. taip pat parašė rašto pavyzdžių vadovėlių mokytojams ir mokiniams, kuriuos išleido Šiaulių mokytojų kooperatyvo knygynas, o rašto pavyzdžiai atlikti dailininko Teofilio Petraičio. J. Trinkūnas taip pat buvo „Skaičiavimo uždavinių“ keturių dalių vadovėlio pirmajam–ketvirtajam pradžios mokyklos skyriams bendraautoriumi. 
 
Pedagogas, rašytojas Antanas Giedrius-Giedraitis (1892–1977) išleido skaitymų knygą pirmajam pradžios mokyklos skyriui „Vyturėlis“, kurią iliustravo dailininkas Aleksandras Šepetys. Jo parengto tuo pačiu pavadinimu elementoriaus su K. Šimonio iliustracijomis KAVB neturime. 1938 m. išleistas dar vienas A. Giedriaus parengtas skaitymo vadovėlis – „Saulutė“ – skirtas antrajam pradžios mokyklos skyriui. Šį vadovėlį taip pat iliustravo ir viršelį piešė K. Šimonis.
 
Pedagogo, publicisto, visuomenės veikėjo Jono Juozo Palukaičio (1883–1918) elementorius ir skaitymo knyga „Žiburėlis“ buvo parengta 1917 m., o vadovėlio pirmas leidimas išėjo 1918 m., jau po autoriaus mirties (antrasis leidimas – 1919 m., trečiasis – 1921 m.).
Lietuvių kalbos skaitymus pirmai klasei „Tėvynės žiedai“ parašė kalbininkas ir pedagogas Alfonsas Kalnius (1907–1981) ir pedagogas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, vadovėlių autorius, vėliau sovietinis istorikas Juozas Žiugžda (1893–1979). Gražus vadovėlio viršelis pieštas dailininko Aleksandro Šepečio. Jis taip pat piešė negausias, bet vadovėlio turinį papildančias iliustracijas.
 
Dar vienus lietuvių kalbos skaitinius „Vargo mokyklai“ parengė autorių kolektyvas, vadovaujamas kalbininko Jono Jablonskio, o rinkinio tekstus (nuo ketvirtojo leidimo) sukirčiavo kalbininkas Antanas Salys. Šių skaitinių pirmasis leidimas pasirodė dar 1916 m., o 1935 m. A. Ptašeko knygynas išleido jau septintą vadovėlio leidimą. Visų leidimų skaitiniai „Vargo mokyklai“ iliustruoti tik keliais juose publikuotų kūrinių autorių portretais, o viršelyje puikuojasi garsaus P. Rimšos meno kūrinio „Vargo mokykla“ reprodukcija. Pirmąjį skaitinių „Vargo mokyklai“ leidimą (dvi dalis) išleido „Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti“, tiksliau – jos kultūros ir švietimo sekcija, o rinkinį sudarė ir redagavo J. Jablonskis. Antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį (pirmosios dalies) rinkinio leidimus (1919; 1921–1922) parengė būrelis mokytojų, kuriems taip pat vadovavo redaktorius J. Jablonskis. Penktasis leidimas (1932) jau gerokai skyrėsi nuo pirmųjų trijų tiek apimtimi, pristatomais autoriais (daugiausiai keistas rinkinio ketvirtasis skyrius), tiek A. Salio kirčiuotais tekstais, kirčių ir priegaidžių žymėjimu. Rinkinio pabaigoje – retesnių ir mažiau suprantamų žodžių žodynėlis. Šio leidimo skaitiniai „Vargo mokyklai“ buvo skirti lietuvių gimnazijų pirmai–antrai klasėms ir ne lietuvių gimnazijų pirmai–trečiai klasėms. Penktą–septintą skaitinių „Vargo mokyklai“ leidimus išleido A. Ptašeko knygynas. Šeštasis leidimas (1933) nuo penktojo mažai kuo skyrėsi, o septintajame leidime daugiausiai keitėsi kirčiavimo dalykai.
 

Matematikos vadovėliai ir jų autoriai

 
 
Matematikos vadovėlių tarpukario Lietuvos mokykloms įvairovė stebina – šiuo laikotarpiu buvo leidžiama daug skirtingų mokymo lygių ir autorių aritmetikos vadovėlių, skaičiavimo uždavinynų.
 
Prano Mašioto aritmetikos vadovėliams, skirtiems aritmetikos pradžiai ir trečiajam pradžios mokyklos skyriui, būdinga jo sąsajos su realiu gyvenimu – autorius siekė, kad būtų mokomasi ne įsikniaubus į vadovėlį, o iš gyvenimiškų pavyzdžių, matant skaičiavimų praktišką naudą. Vadovėlyje pateikti pavyzdžiai bei uždaviniai buvo tik orientaciniai, pedagogai ir mokiniai galėjo susigalvoti savų. „Aritmetikos uždavinyno“ aritmetikos pradžiai antrojoje dalyje (devintajame pataisytame leidime) net pateikta statistinė medžiaga uždaviniams: javų Lietuvoje sėjos bei derliaus statistika, Lietuvos gyventojų, mokyklų, mokinių skaičius pagal apskritis ir metus, o taip pat istorinė dalis apie tai, kas išmokė skaičiuoti, matuoti.
 
Aritmetikos uždavinyno sąsajos su realiu gyvenimu buvo svarbios ir Juozui Damijonaičiui. Jo „Aritmetikos uždavinyno“ trečiajam pradžios mokyklos skyriui uždaviniuose pateikiami pavyzdžiai apie potvynį Kaune, laikraščių prenumeratą ir pašarų rengimą Marijampolės apskrities jaunųjų ūkininkų rateliuose, Lietuvos sienų ribojimosi su kaimynais skaičiavimai, Lietuvos upių ilgio, mokinių ūgio matavimai. Daugyba ir dalyba net susieta su rugiapjūte ir kitais ūkio darbais, o mokiniai skatinami patikrinti konkrečias bendrovių sąskaitas.
 
Į Lietuvos gyvenimo aktualijas orientuotas ir rašytojo, literatūrologo, žurnalisto, redaktoriaus Prano Naujokaičio (1905–1984) „Aritmetikos uždavinynas“ ketvirtam pradžios mokyklos kursui, kuriame uždaviniai pateikti iš Lietuvos ūkio gyvenimo („Pienocentras“, „Maistas“, eksportas, importas, ūkininkų darbai) bei socialinių-politinių aktualijų. Keletas užduočių skyrelių net įvardyta Pas kaimo šeimininkę, Pas miesto šeimininkę, Pas sodininką, Pas daržininką ir t. t. Vadovėlyje taip pat yra tam tikrų veiklų vaikams užduočių skyrelių Jonukas sodino medelius, Globok paukštelius, Būk taupus ar su konkrečia vieta susijusių praktiškų uždavinių (parduotuvėje, turguje, fabrike, pašte ir kt.). Vadovėlyje neužmirštos ir užduotys su pinigais, ilgio, svorio, skysčių, ploto, tūrio matais, laiko skaičiavimu. Laiko skaičiavimui pasitelktos ir istorijos žinių bagažą praturtinančios užduotys. Su praktika susietas ir procentų skaičiavimas bei vadovėlių skyrius apie vekselius, indėlius, einamąją sąskaitą, taupomąsias kasas. Šis vadovėlis nėra lengvas, jo užduotims atlikti jau reikia anksčiau įgytų žinių, bet atsižvelgiant į medžiagos išdėstymą ir pateikimą – tai vienas geriausių tarpukario aritmetikos vadovėlių.
 
„Aritmetikos uždavinyne“ pirmajam skyriui, kurį 1935 m. išleido tuo metu Užpalių pradžios mokyklos vedėjas Feliksas Karpevičius (1903–1989), yra daug užduočių, kuriose prašoma ką nors nupiešti, sudėlioti iš pagaliukų; uždavinių tematika vaikams artima, suprantama. Mokiniai mokomi patys sudaryti, performuluoti uždavinius. Uždavinyną pagyvina gražios dailininkės D. Tarabildaitės iliustracijos.
 
Tarpukario Lietuvoje buvo leidžiama ir aritmetikos teorijos vadovėlių. Vienas jų – Juozo Sužiedėlio (1902–1980) iš rusų kalbos verstas A. Kiseliovo „Aritmetikos teorijos kursas“. „Vyties“ bendrovė išleido šio vadovėlio pirmą (1928) ir antrą (1933) leidimus.
 
Vadovėlį „Skaičiavimo uždaviniai“ pirmam–ketvirtam pradžios mokyklos skyriams taip pat parengė autorių kolektyvas: pedagogas, visuomenės veikėjas Kazys Kupčiūnas (1890–1959), latvių rašytojas, pedagogas Janis Kalninis ir pedagogas Jonas Trinkūnas (1893–1967). Vadovėlyje autoriai bandė susieti aplinkos stebėjimo ir proto miklinamuosius darbelius – tai jiems ypač gerai pavyko vadovėlio pirmojoje dalyje pirmajam pradžios mokyklos skyriui, kuriame skaičiavimo mokymui panaudojo piešinius, mįsles, žaidimus, o vadovėlį pradėjo nuo supažindinimo su sąvokomis didelis / mažas, ilgas / trumpas ir pan. Vadovėliuose kitiems skyriams iliustratyvumo mažiau, bet taip pat naudojamos diagramos, lentelės, pavyzdžiai uždaviniams imami iš Lietuvos ūkio gyvenimo. 1936 m. K. Kupčiūnas taip pat išleido „Skaičiavimo uždavinių“ vadovėlį ir penktajam pradžios mokyklos skyriui. Šie uždavinynai apėmė visą aritmetikos kursą, bet nebuvo išskirtiniai.
 
Iliustratyvius skaičiavimo uždavinynus pirmajam–trečiajam pradžios mokyklos skyriams parengė ir dar suspėjo 1937–1939 m. (iki pirmos sovietinės okupacijos) išleisti mokytojas Mikas Petrauskas (1908–?). Kaip ir kituose aritmetikos, skaičiavimo vadovėliuose mokymo turinys buvo siejamas su realiu mokinių gyvenimu, nemažai vietos skiriant ir užduočių vaizdavimui, pavyzdžiui, užduotyse su litais ir centais pateikta ir jų pavyzdžiai. Šių vadovėlių viršeliai buvo patrauklūs, pirmajam skyriui piešti dailininko Vaclovo Kosciuškos, antrajam ir trečiajam skyriams – Ribačenkos, o pirmajam skyriui skirto antro leidimo viršelio autorė – D. Tarabildienė. Autorius bandė leisti šiek tiek perdirbtus uždavinynus ir sovietiniais metais (1941, 1944 ir vėliau), bet buvo priverstas atsisakyti daugelio pavyzdžių iš ankstesnio Lietuvos gyvenimo ir turėjo pateikti jau sovietinio gyvenimo aktualijas.
 
Skaičiavimo vadovėlį penktajam pradžios mokyklos skyriui ir parengiamajai gimnazijos klasei parengė pedagogas Juozas Baltūsis (1900–1995), prieš tai dar išleidęs ir „Aritmetikos uždavinyną“ pirmajai gimnazijos klasei. Autorius studijavo tuometiniame VDU Fizikos-matematikos fakultete, bet studijų nebaigė, dirbo Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje.
 
Kėdainių mokytojų seminariją baigęs ir Utenos apskrityje mokytojavęs Zigmas Balys-Balevičius (1907–1964) parengė modernizuoto algebros kurso penkių dalių vadovėlį (pirmą ir antrą dalį, skirtas aukštesniajai mokyklai ir savimokai, parašė kartu su Antanu Busilu). Šio vadovėlio redaktoriumi buvo Viktoras Biržiška. Nors algebros vadovėlių buvo ir daugiau, tai buvo vienintelis vadovėlis, kuriame buvo moderniai išdėstytas visas algebros kursas gimnazijai. Vadovėlio modernumas trumpai apibrėžtas V. Biržiškos, pirmos dalies įžangoje. Algebros mokymo reformos pagrindas buvo vokiečių matematiko Felikso Kleino idėjos, visų pirma jo funkcijos sąvoka. V.Biržiška taip pat pasistengė atnaujinti matematikos terminologiją. A. Busilo indėlis rengiant šio algebros vadovėlio pirmąją ir antrąją dalis buvo teorinė jo dalis, o Z. Balys-Balevičius parinko didesnę dalį pratimų bei uždavinių (tai liudijama vadovėlio pirmosios dalies autorių žodyje).
 
Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Tekstą redagavo Gabrielė Gibavičienė
Vaizdus skaitmenino Alvydas Surblys ir Živilė Pedzevičienė
 
Last modified on Wednesday, 09 February 2022 11:30

We use cookies on our website. Some of them are essential for the operation of the site, while others help us to improve this site and the user experience (tracking cookies). You can decide for yourself whether you want to allow cookies or not. Please note that if you reject them, you may not be able to use all the functionalities of the site.

More information