Gamtos mokslai jungia nemažai disciplinų, kurių tiriamieji objektai yra gamta, jos kūriniai ir reiškiniai. Ši sąvoka vartojama siekiant sujungti gamtamokslines disciplinas ir atskirti jas nuo socialinių mokslų ir tokių formalių disciplinų kaip matematika ar logika. Vieni tarpukario gamtos mokslų vadovėliai ugdė gamtos, kaip įvairių mokslų sintezės, gamtos kaip jos procesų bei reiškinių visumos suvokimą (gamtos mokslo pradžiamoksliai, bendrieji gamtos mokslo vadovėliai), kiti buvo skirti t...

KAVB Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro internetinėje svetainėje knyga.kvb.lt jau nuo 2019 m. galima aplankyti virtualią parodą, pristatančią 1918–1940 m. Kaune leistus užsienio kalbų vadovėlius. Dabar galima susipažinti su dar viena parodos dalimi – tarpukario Lietuvos mokykloms leistais elementoriais, skaitiniais, matematikos vadovėliais, o ateityje pažintį tęsime su kitų sričių vadovėliais pradžios, vidurinėms, aukštesniosioms, specialiosioms mokykloms ir gimnazijoms. Parodoj...

Poetą Vytautą Mačernį dažniausiai siejame su jau po jo mirties išleista kūryba. Šioje parodoje bandysime pažvelgti į rašytojo gyvenimą ir kūrybą tarsi to pomirtinio pripažinimo nebūtų buvę. Keliausime nuo vienos poeto gyvenimo ir kūrybos stotelės prie kitos, sekdami jo publikacijas, draugų atsiminimus, svarbius jam asmenis. Šiai kelionei autentišką laikmečio koloritą suteiks maloniai paskolintos parodai nuotraukų ir dokumentų iš Maironio lietuvių literatūros muzi...

Vilnių būsimam rašytojui Vytautui Sirijos Girai teko palikti labai skubiai – leidimas išvykti į Kauną iš tuo metu Vilnių užėmusios V. Kapsuko valdžios buvo gautas 1919 m. kovą. Be daiktų, pasiėmusi su savimi tik mažametį Vytuką, jo mama išskubėjo į Laikinąją sostinę, kur sulaukė bolševikų nelaisvėn paimto vyro, kuris kartu su kitais belaisviais buvo iškeistas į Kaune suimtus bolševikus. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma 1919 m. nuotrauka, ku...

Rašytojas, kariuomenės veikėjas, žurnalistas, kelių leidinių redaktorius Juozas Balčiūnas daugeliui pažįstamas ne pavarde, o slapyvardžiu Švaistas. Šis žodis lietuvių kalboje reiškia nerimtą žmogų, vėjavaikį – tą, kuris švaisto ar švaistosi. Ankstyvajame gyvenimo laikotarpyje rašytojui iš tikrųjų būdinga tam tikra lengvabūdiškumo poza, atvedusi jį ir į keturvėjininkų sąjūdį. Pirmieji savarankiško gyvenimo žingsniai nežadėjo jam ir ra&...