Šioje architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893 03 10 Linkaučiuose, Linkuvos valsč. – 1993 05 21 Vilniuje) 130-osioms gimimo metinėms paminėti skirtoje parodoje pasivaikščiosime po Laikinąją sostinę tokią, kokią ją įsivaizdavo ir bandė kurti vienas žymiausių Kauno architektų. Parodoje nemėginame atskleisti visų architekto sumanymų, nesiekiame konceptualaus jo kūrybos vertinimo, nesigiliname į jo asmenybės vingius, tiesiog chronologiškai einame nuo objekto prie objekto rodydami, ką architektas V. Landsbergis-Žemkalnis Kaunui yra sukūręs, kas neišliko ar labai pasikeitė, bet vis tiek paliko ryškų pėdsaką Kauno architektūroje. V. Landsbergis-Žemkalnis jau buvo pristatytas parodoje „Laikinosios sostinės architektai“, taip pat keliose kitose Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro rengtose parodose. Šiuo pasivaikščiojimu, skirtu specialiai V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotiems ar rekonstruotiems namams tarpukario Kaune, siekiame atkreipti dėmesį, kiek daug ir kokių įsimintinų objektų galime sieti su šio talentingo, Romoje mokslus baigusio architekto vardu. Architekto kelią Kaune pradėjęs įsimintinu savo pusbrolio Juozo Landsbergio namu, pastatęs pirmąjį daugiaaukštį Kaune (Mozės Chaimsono namą), jis ir toliau projektavo daug gyvenamųjų namų, kurie savaip žavūs. Bet kūrybinę brandą jis pasiekė suprojektavęs ir pastatęs tokius svarbius ir didelius visuomeninės paskirties objektus kaip „Pienocentras“ (pastatas įvertintas garbės diplomu už architektūrą 1937 m. Paryžiaus parodoje), Kauno apskrities savivaldybės rūmai, Kūno kultūros rūmai, Tyrimų laboratorija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (už šį pastatą autorius pirmasis gavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ką tik įsteigtą apdovanojimą: „Darbo žvaigždės“ pirmo laipsnio ordiną). V. Landsbergio-Žemkalnio architektūros stilių galima apibūdinti kaip funkcionalų modernizmą, kurio ryškiausias pavyzdys yra Tyrimų laboratorija. Kai kuriems objektams V. Landsbergis-Žemkalnis projektavo ir baldus bei kitas vidaus interjero detales. Jo projektuotų baldų ir dabar galima pamatyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, Antano Žmuidzinavičiaus memorialiniame muziejuje, Tado ir Julijos Petkevičių name, dabartiniame Kauno muzikiniame teatre ir kitur. Kurdamas vidaus interjerą V. Landsbergis-Žemkalnis bendradarbiavo ir su kitais architektais (įsimintiniausias to pavyzdys – J. Muralio kirpyklos interjeras, kurtas architekto Arno Funko) ir, aišku, su įvairių sričių inžinieriais, statybų rangovais, baldų gamybos meistrais. Tad kviečiame pakeliauti po architekto V. Landsbergio-Žemkalnio Kauną ir surasti jame sau mielų kampelių.
Archt. inž. Landsbergis // Naujoji Romuva. – 1934, Nr. 160, p. 91.
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis su Aldona Jablonskyte savo namuose K. Donelaičio g. 16. 1937. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2019, l. 8.
LAK pirmininkas prof. Zigmas Žemaitis ir architektas Vytautas Landsbergis Kauno LAK aerodrome. 1935. LAM GEK 12023.
1. Bankininko, Lietuvos kariuomenės teismo teisėjo, pulkininko leitenanto, V. Landsbergio-Žemkalnio pusbrolio Juozo Landsbergio namas. Pastatytas 1926 m. pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą iš S. Nekrošienės 1925 08 25 įsigytame sklype Kalnų g. 8A (vėliau V. Putvinskio g. 8A, o dabar V. Putvinskio g. 14).
Name buvo įsikūrusi Prancūzijos pasiuntinybė. Pats V. Landsbergis-Žemkalnis noriai pozavo šio namo statybos nuotraukoms, tai buvo pirmasis jo statinys Kaune, kuriam vykdė statybos techninę priežiūrą pagal savo parengtą projektą. Namo savininkas J. Landsbergis dėl šeimyninių aplinkybių bei asmeninių priežasčių (apie tai daugiau virtualioje parodoje „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“) šiame name gyveno neilgai.
J. Liandsbergis Apdraudimo Draugijos „Lietuva“ Valdytojas // Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas / spaudai paruošė H. Serafinas. – Kaunas, 1933, p. 420.
Juozo Landsbergio pareiškimas Kauno m. valdybai dėl leidimo statyti namą Kalnų g. 8, statybos priežiūrą pavedant arch. Vytautui Landsbergiui. 1926 04 19. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 1.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasadas iš sodo. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 5.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasadas iš gatvės. Situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 7.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 9.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasado piešinys. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 8.
J. Landsbergio gyvenamo namo pastatymo Kaune, Kalnų g. 8 Nr. projektas. 1 a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1926 04 19. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 3.
Juozo Landsbergio namo Kaune, V. Putvinskio g. statyba. Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Be kepurės sėdi namo projekto autorius V. Landsbergis. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 2.
Juozo Landsbergio namo Kaune, V. Putvinskio g. statyba. Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Be kepurės sėdi namo projekto autorius V. Landsbergis. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 2.
Bankininko, architekto Vytauto Landsbergio pusbrolio, Juozo Landsbergio namas Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14). Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 1.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a, statybos nuotraukos. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 94.
J. Landsbergiui žemės sklypo Kalnų g-vėje 8 Nr. raudonosios linijos braižinys: [reikalingas dėl sklypo tvoros]. Arch. Vyt. Landsbergis. 1927 05 18. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 5.
Gyvenamasis namas: [arch. V. Landsbergio projektuotas J. Landsbergio gyvenamasis namas, pastatytas 1926 m.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 37.
Sandleris Solomonas, g. 1902 m. Šiauliuose. Paso kortelės nuotr. Kaunas. 1920 05 31. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 5637.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
S. Sandlerio namai Kaune, Maironio g-vė N. 4. Arch. Vyt. Landsbergis: [projekto fasado piešinio kopija]. [1926–1927]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 86.
„Varpo“ b-vės spaustuvės patalpų Kaune, Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46) rekonstrukcijos projektas. 1 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1927. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 1.
„Varpo“ b-vės spaustuvės patalpų Kaune, Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46) rekonstrukcijos projektas. 2 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1927. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 2.
„Varpo“ b-vės spaustuvės mūrinio sandėlio Kaune, Gedimino g. 38 projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 6.
Rūmai, kuriuose gimė, augo ir gyvena „Lietuvos žinios“ / J. Bubnys: [nuotr. prie str.] // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 8.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 1.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 2.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 3.
Baldų fabriko ir lentpjūvės „Universal“ raštas arch. V. Landsbergiui dėl durų pagal arch. V. Landsbergio projektą rekonstruojamame M. Yčo name Laisvės al. 4 (dabar Laisvės al. 10). Kaunas. 1928 09 27. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 201, l. 5.
Baldų fabriko ir lentpjūvės „Universal“ raštas arch. V. Landsbergiui dėl durų pagal arch. V. Landsbergio projektą rekonstruojamame M. Yčo name Laisvės al. 4 (dabar Laisvės al. 10). Kaunas. 1928 09 27. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 201, l. 5.
Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus gyvenamo namo Kaune, Kalnų g. (dabar V. Putvinskio g. 64, A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus) projektas: [neįgyvendintas projekto variantas, namas pastatytas pagal kitą projektą]. Fasadas. 1 a., 2a., 3 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 649, l. 18.
Antano Žmuidzinavičiaus namo Kaune, Kalnų g. 38 (dabar V. Putvinskio g. 64) trečio aukšto pristatymo projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928 10 24: [leista 1929 01 31]. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6313, l. 4.
Antanas Žmuidzinavičius savo dirbtuvėje name V. Putvinskio g. 40. Kaunas. 1931. ČDM ŽFp 241.
Antanas Žmuidzinavičius su draugais prie savo namo V. Putvinskio g. 40 sodo vartelių, terasos namo kieme. Kaunas. 1934. ČDM ŽFp 198.
Antanas Žmuidzinavičius su draugais prie savo namo V. Putvinskio g. 40, sode prie fontano, antras iš dešinės, šalia jo priklaupęs J. Nemeikša. Kaunas. 1934. ČDM ŽFp 199.
Dailininkas A. Žmuidzinavičius su M. Nemeikšaite, J. Nemeikša ir nenustatyta pora savo name V. Putvinskio g. 40. Kaunas. 1934 12. ČDM ŽFp 243.
Antanas Žmuidzinavičius savo dirbtuvėje V. Putvinskio g. 40: [su dedikacija J. Zikarui „Brangiam Draugui Juozui Zikarui A. Žmuidzinavičius. 1936. X. 31“]. Kaunas. 1936 10 31. ČDM G 154556.
Dirbtuvėje V. Putvinskio g. 40 ant sofos prie kilnojamųjų mažų staliukų su kavos puodeliais. Pirmas iš kairės krepšininkas P. Lubinas, šalia A. Žmuidzinavičius, M. Žmuidzinavičienė, dvi vienuolės, M. ir J. Nemeikšos ir nežinoma moteris su skrybėle. 1939. ČDM ŽFp 271.
[Antano Žmuidzinavičiaus] gyvenamasis namas, V.Putvinskio g. 64 // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas: Kopa, 2013, p. 176–177.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Fasadai, situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 628, l. 1 a.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 3.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 3.
Kauno m. burmistro J. Vileišio, Kauno m. techniko E. Fryko ir sekretoriaus V. Saulevičiaus raštas Kauno m. policijos III nuovados viršininkui dėl arch. V. Landsbergio atsisakymo vykdyti Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1928 10 17. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 4.
Kauno m. burmistro J. Vileišio, Kauno m. techniko E. Fryko ir sekretoriaus V. Saulevičiaus raštas Kauno m. policijos III nuovados viršininkui dėl arch. V. Landsbergio atsisakymo vykdyti Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1928 10 17. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 4.
Dr. J. Basanavičius Kauno karo ligoninėj (dabar pavadintoj jo vardu) gydymosi metais // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 16, p. 131.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka: [remonto pradžia]. Kaunas. 1929 04 21. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 4.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka: [Karo ligoninės didieji rūmai remonto pradžioje]. Kaunas. 1929 04 21. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 5.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka. Kaunas. 1929 04 28: [naujai pralaužtas koridorius]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 6.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka. Kaunas. 1929 05 04: [remontuojamas namas ir statybos sandėliai]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 7.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos patvirtintas projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 589, l. 4.
Lietuvos universiteto akių ir ausų ligų klinika ir jos statomieji rūmai: pasikalbėjimas su prof. Radzvicku ir archit. Vyt. Landsbergiu: [projekto piešinys prie str.] // Lietuvos aidas. – 1929, liep. 20, p. 3.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotrauka. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 56.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotrauka. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 57.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotraukos: [Nuotraukose arch. V. Landsbergis ir tuo metu dar studentas A. Lukošaitis]. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 58.
Lietuvos universiteto akių, ausų, nosies ir gerklės klinika. Jokūbo Skrinsko nuotr. iš albumo „Kaunas“. 20 a. 4 deš. KMM GEK 10837/20.
Lietuvos universiteto akių klinika. Operuoja gydytoja Ona Landsbergienė. Kaunas. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1730, l. 2.
Lietuvos universiteto akių klinika. Operuoja gydytoja Ona Landsbergienė. Kaunas. 1936. LLMA, f. 81, ap. 1, 2045, l. 27.
Vytauto Didžiojo Universiteto akių, ausų ir nosies ligų klinika // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 25.
Vanda Mingailaitė-Tumėnienė, studijų metu: [nuotr.] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. [44].
Justinas Tumėnas: [portr.] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. [5].
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 9.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. Rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 3.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. 1 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 4.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. 2 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 5.
L. Šmulovskio ir sūnų bendrovės Kaune, Prezidento g. 17, sąskaita inž. V. Landsbergiui už spynas, rankenas durims, skardas stogui ir kitus metalo gaminius V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 11 04. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 28.
Elektromechaniko Prano Opo, Kaunas, Aušros g. 16, pasiūlymas dėl elektros instaliacijos V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 06 11. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 26.
Elektromechaniko Prano Opo, Kaunas, Aušros g. 16, pasiūlymas dėl elektros instaliacijos V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 06 11. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 26.
A. Vitkino, Kaunas, Lasivės al. 41, sąskaita inž. V. Landsbergiui už V. Tumėnienės namo stogą. Kaunas. 1929 12 07. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 30.
V. ir J. Tumėnų namas Parodos gt. 12 A Kaune, pastatytas 1929 metais // Mano atsiminimai / Dr. V. Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: išleista autoriaus lėšomis, 1957, įklij.
Justino Tumėno gyvenamasis namas Kaune, Parodos g-vėje Nr. 12 a: [namo projektas arch. V. Landsbergio] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. 57.
Justinas Tumėnas su mokytoju Kontrimu savo namo kieme: [Kaune, Parodos g. 12 a, dabar Parodos g. 18] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. 59.
Sutartis tarp namų savininko Katalikų veikimo centro ir architekto Vytauto Landsbergio dėl Katalikų veikimo centro pastato Laisvės al. 31 a (neišlikęs) rekonstrukcijos. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 56, l. 31.
Katalikų veikimo centro namų Laisvės alėja Nr. 31 projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 637, l. 1.
P. Šalčius su žmona Antanina ir vaikais Giedre ir Algimantu. 1935 // Profesorius Petras Šalčius: jo kooperacinė, pedagoginė ir mokslinė veikla / Vincentas Lukoševičius. – Vilnius: Margi raštai, 2004, įklij.
Rašytoja Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė... // Aidai. – 1959, Nr. 5, p. 228
Petro Šalčiaus gyvenamasis namas Kaune, V. Putvinskio g. 6 (dabar V. Putvinskio g. 12), projektas arch. V. Landsbergio. Fotonuotrauka. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1088, l. 1.
Kooperatininko Petro Šalčiaus gyvenamasis namas, statytas 1930 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą, V. Putvinskio g. 6, dabar V. Putvinskio g. 12. Kaunas. 1982: [nuotraukos kopija, dovanota KAVB M. Strukčinsko].
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Fasado pakeitimo eskizas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931 06 08. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 10.
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 1.
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Orkestro patalpos. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 7.
Valstybės teatras Kaune: [1930 m. rekonstrukcija arch. V. Landsbergio]. Nuotrauka rekonstrukcijos metu, joje užfiksuotas ir arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 715, l. 1.
Scenos rekonstrukcijai ir praplėtimui Valstybės teatre išgriautos teatro sienos iš Kęstučio g. V. Landsbergio nuotr. Kaunas. 1930 05. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 110.
Vedamos naujos Valstybės teatro praplėtimo sienos... Padėtis 1930 m. birželio mėn.; liepos mėn.: [nuotraukoje viršuje teatro rekonstrukcijos autorius, arch. V. Landsbergis]. Kaunas. 1930 07. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 111.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Valstybės teatro minkštasuoliai, antro aukšto antrasis fojė, arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, 1930. Fotografija. In: LLMA, f. 81, ap. , b. 1452, l. 109 // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 128.
Mozės Chaimsono daugiabutis gyvenamasis namas Kaune, Maironio g. 5 (dabar Maironio g. 13). Projektas arch. V. Landsbergio. Fasado piešinys. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 640, l. 7.
Architektų iš Rygos M. Ornidoff ir M. Herzberg pastato piešinys, kuriuo pasinaudojo V. Landsbergis, projektuodamas Mozės Chaimsono daugiabutį gyvenamąjį namą. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 640, l. 3.
Mozės Chaimsono daugiabutis gyvenamasis namas Kaune, Maironio g. 5 (dabar Maironio g. 13). Jokūbo Skrinsko nuotr. iš albumo „Kaunas“. 20 a. 4 deš. KMM GEK 10837/30.
Aukščiausias Kaune septynių aukštų namas Maironio gatvėje...: [nuotr. Foto Press] // Naujas žodis. – 1930, Nr. 23/24, p. 46.
M. Chaimsono gyvenamasis namas: [vienas pirmųjų Kauno daugiaaukščių, buvo Maironio g. 5, dabar Maironio g. 13]. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 726, l. 1.
M. Chaimsono gyvenamasis namas: [vienas pirmųjų Kauno daugiaaukščių, buvo Maironio g. 5, dabar Maironio g. 13] // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [red. Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 18.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Laisvės al.; Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 151, l. 9.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Laisvės al.; Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 151, l. 9.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 611, l. 24.
Pienocentro rūmai Kaune: [nuotr.] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga. 1931 metai“ [„Pienocentro“ metų apyskaita]. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, 1931, p. 5.
„Pienocentro“ rūmai Kaune: [Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55), pastatyti 1931 m. pagal arch. V. Landsbergio projektą] // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 12, p. 195.
„Pienocentras“. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/4.
Kaunas, Laisvės al.: [Matosi ir „Pienocentro“ vitrinos]. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/17.
„Pienocentro“ interjeras: [„Pienocentro“ posėdžių salė su Br. Elsbergo projektuotais baldais]. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/18.
Arch. Arno Funko kurtas J. Muralio kirpyklos interjeras V. Landsbergio projektuotame „Pienocentro“ pastate Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55). Moterų skyrius: Vidaus įrengimas ir baldai // [Architekto Arno Funko darbai, 1930–1935] [grafika]: [nuotraukų albumas]. – Kaunas, [s.n.], [1936].
Arch. Arno Funko kurtas J. Muralio kirpyklos interjeras V. Landsbergio projektuotame „Pienocentro“ pastate Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55). Vyrų skyrius. Moterų skyrius: Vidaus įrengimas ir baldai // [Architekto Arno Funko darbai, 1930–1935] [grafika]: [nuotraukų albumas]. – Kaunas, [s.n.], [1936].
„Pienocentro“ 1936 metų Taryba: [„Pienocentro“ rūmų posėdžių salėje, matosi aplinka ir baldai, projektuoti Br. Elsbergo] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 11.
„Pienocentro“ 1936 metų Revizijos Komisija: [„Pienocentro“ rūmų posėdžių salėje, matosi aplinka ir baldai, projektuoti Br, Elsbergo] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 15.
Vaikų ligoninė: [Vatikano diplomatinė atstovybė (nunciatūra), 1932 m. pertvarkyta į vaikų ligoninę. Projektas arch. Vytauto Landsbergio. 1930. Pastatyta 1931. Buvo V. Putvinskio g. 34, dabar V.Putvinskio g. 56, Kauno menininkų namai] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 25.
Vaikų ligoninė: [V. Landsbergio projektuotos nunciatūros, tuo metu jau Vaikų ligoninės, nuotrauka]. 20 a. 4 deš. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 60.
V. Vaikų Ligoninė ir V. D. Un-o Vaikų Klinika Putvinskio gatvėje Nr. 34, Kaune...: [projektas arch. V. Landsbergio, 1930 m., pastatyta 1931 m., Vaikų ligoninė nuo 1932 m., dabar V. Putvinskio g. 56, Kauno menininkų namai] // Mano atsiminimai / Dr. V. Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: išleista autoriaus lėšomis, 1957, įklij.
Kauno centrinis tuberkuliozės dispanseris: [įsteigtas V. Putvinskio g. 34 vietoj Vaikų ligoninės]: Jul. Miežlaiškio nuotr. // Sveikata ir darbas. – 1940, Nr. 16, p. 625.
Vatikano diplomatinė atstovybė: [1932 m. pertvarkyta į Vaikų ligoninę, projektas arch. V. Landsbergio (1930), pastatyta 1931, buvo V. Putvinskio g. 34, dabar V. Putvinskio g. 56] // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [red. Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 3.
D-ras Juozas Žemgulys...: [namo K. Donelaičio 4 (dabar K. Donelaičio g. 14) savininkas nuo 1931 iki 1935 m.] // Medicina. – 1930, Nr. 5, p. [307].
D-ro Juozo Žemgulio mūrinio gyvenamojo namo Duonelaičio gatvėje: [K. Donelaičio g. 4, dabar K. Donelaičio g. 14] projektas. Arch. Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 636, l. 4.
Klimas Sergėjus, g. 1885 10 08 Kazliškiuose, Marijampolės apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1939 03 12. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 924.
Agronomo Sergijaus Klimo prašymas Kauno m. valdybai leisti statyti sklype Kęstučio g. 7 trijų aukštų gyvenamąjį namą. Kaunas. 1931 05 30. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 1.
Sergijaus Klimo mūro gyvenamojo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatyta 1939]. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 10.
Sergijaus Klimo gyvenamo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Arch. V. Landsbergis. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatytas 1939]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 643, l. 1.
Sergijaus Klimo gyvenamo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Arch. V. Landsbergis. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatytas 1939]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 643, l. 1.
Statybos skyriaus vedėjo raštas Kauno apygardos teismo III nuovados Teismo tardytojui dėl architekto Vytauto Landsbergio atsakomybės už nelaimingus atsitikimus Sergijaus Klimo namo statyboje, kaip vykdžiusio šio namo statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1932 09 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 4.
Marijos ir Prano Mašiotų mūrinio gyvenamo namo Kaune, Duonelaičio g-vėj Nr. 2 projektas. Fasadas. Projektas ir techn. priežiūra inž., arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931 07 21. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1075, l. 3.
Marijos ir Prano Mašiotų namo Kaune, K. Donelaičio g. 2, projektas. Pirmo a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 635, l. 2.
Marijos ir Prano Mašiotų namo Kaune, K. Donelaičio g. 2, projektas. Antro a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 635, l. 2.
Pranas Mašiotas, gen. Jonas Bulota su žmona, Marija Mašiotienė (žmona) ir Donatas Mašiotas (sūnus) Mašiotų namuose. Foto Atelier M. Smečechausko. Kaunas, Laisvės al. 36. 1934. MLLM GEK 15657.
Architektas Vytautas Landsbergis su sūnumi Vytuku savo name K. Donelaičio g. 16. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2019, l. 4.
Vytauto Landsbergio namas – biuras K. Donelaičio g. 16 (dabar K. Donelaičio g. 38). Kaunas. 1932. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2087, l. 18, nuotr. 66.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų garažo ir butų šoferiams projektas. Fasadas iš Vytauto pr. pusės ir 3 a. planas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1932 07 15. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 540, l. 3.
Sutartis tarp Kauno apskrities valdybos ir architekto Vytauto Landsbergio dėl apskrities savivaldybės rūmų statybos. Kaunas. 1933 05 13. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 75, l. 14.
Sutartis tarp Kauno apskrities valdybos ir architekto Vytauto Landsbergio dėl apskrities savivaldybės rūmų statybos. Kaunas. 1933 05 13. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 75, l. 14.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. 37–38.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. 37–38.
Naujų Kauno apskr. savivaldybės rūmų bendras vaizdas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. virš.
Valstybės Saugumo Departamento rūmai: [nuotr.] // Policija. – 1933, Nr. 21, p. 342.
Kauno apskrities savivaldybės rūmai: [nuotr.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 31.
S. Čiurlionienės kalbos šeštadieniai. V. Zubovo filmuotos akimirkos: Sofija pasitinka prie savo namų Žemaičių g. kalbininką P. Joniką; praeina M. ir K. Gregorauskai; diskutuoja kalbininkas A. Salys; Sofija visus vaišina kava. Kaunas. 1940. Filmuoti kadrai iš S. Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus.
S. Kymantaitė-Čiurlionienė // Aukštyn: moterų kūrybos almanachas / redagavo Bronė Buivydaitė. – Kaunas: [s.n.], 1930, p. 139: [nuotraukos originalas, darytas 1928 m., saugomas MLLM].
P. Sofijos Čiurlionienės mūro gyvenamų namų Kaune, Žemaičių g-vė 8 Nr. projektas. Projektas ir techninė priežiūra arch. Vyt. Landsbergis. 1932 07 16. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 10267, l. 5.
Sofijos Čiurlionienės namas, Žemaičių g. 12 (dabar Žemaičių g. 10), projektas arch. V. Landsbergio. Foto nuotrauka. Kaunas. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1089, l. 1.
Sofijos Čiurlionienės namas, Žemaičių g. 12 (dabar Žemaičių g. 10), projektas arch. V. Landsbergio. Foto nuotrauka. Kaunas. 1934. Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinis kambarys – muziejus, f. 44 a.
[Sofijos Čiurlionienės namas Žemaičių g. 12, dabar Žemaičių g. 10, projektas arch. V. Landsbergio, namo 2015 m. nuotr. ir tekstas L. Preišegalavičienės] // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 57–58.
Petkevičius Tadas, g. 1893 03 27 Šiauliuose. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1920 06 09. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 5605.
Jablonskytė-Petkevičienė Julija, g. 1896 04 14 Jelgavoje, Latvija. Kaunas. 1940 04 12. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1511
Tado ir Julijos Petkevičių gyvenamojo namo Kaune, Perkūno a. 1 (dabar Perkūno al. 25) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1932. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5721, l. 19.
P. p. Julijos ir Tado Petkevičių statomų namų situacinis planas, fasadas. Projektas arch. Vyt. Landsbergio. Kaunas. 1932. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5721, l. 20
[Sieninės spintos virtuvėje ir sieninės lentynos po laiptais iš pirmo į antrą aukštą J. Jablonskytės-Petkevičienės namuose, dabar Perkūno al. 25. Baldai projektuoti arch. V. Landsbergio. L. Preišegalavičienės 2010 m. nuotr.] // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 103.
Tado ir Julijos Petkevičių namas, dabar Perkūno al. 25. Kaunas. 20 a. 4 deš. nuotr. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1768, l. 11 a.
Tado ir Julijos Petkevičių namas, dabar Perkūno al. 25. Kaunas, 20 a. 4 deš. Nuotr. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1768, l. 18.
Fiziško Auklėjimo Rūmų eskizai: [pagal arch. V. Landsbergio projektą 1934 m. pastatytų Kūno kultūros rūmų, 1931 m. vadintų Fiziško auklėjimo rūmais, pirmo projekto maketo ir situacijos plano nuotrauka prie V. Landsbergio str. „Fiziško auklėjimo rūmai (eskizas – projektas)“] // Fiziškas auklėjimas. – 1931, Nr. 2, įklij. po p. 114.
Pirmasis kūno kultūros rūmų projektas. Dabar baigiami statyti k. k. r. truputį kitoki: [maketo nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 9, p. 122.
Fiziško auklėjimo rūmų projektas: [su pastaba, kad rūmai pastatyti pagal šiuos braižinius ir statybos priežiūros komisijos priimti 1934 12 13]. Gatvės fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1934. LLMA, F. 81, ap. 1, b. 546, l. 6.
Fiziško auklėjimo rūmų projektas: [su pastaba, kad rūmai pastatyti pagal šiuos braižinius ir statybos priežiūros komisijos priimti 1934 12 13]. Fasadas iš kiemo pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1934. LLMA, F. 81, ap. 1, b. 546, l. 7.
Valstybinio stadiono projektas: [neįgyvendintas]. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 546, l. 1.
Kūno kultūros rūmų pamatų pašventinimas: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 427.
Apie statomus Kūno kultūros rūmus // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 429.
Pašventintas Kūno kultūros rūmų kertinis akmuo / Alf.: [Alfonsas Vytautas Braziulis] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 428.
Naujai statomų kūno kultūros rūmų paskirtis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 40, p. 616.
Pradžios mokyklų inspektoriai prie stat. kūno kultūros rūmų: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 42, p. 465.
Kūno Kultūros Rūmai // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, priešlap.
Kūno Kultūros Rūmų paskaitų salė: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 41, p. 622.
K.K. Rūmų didžioji mankštos salė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 163.
K.K. Rūmų mažoji mankštos salė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 166.
K.K. Rūmų didžioji auditorija paskaitos metu: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 169.
Kūno Kultūros Rūmų bufetas: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 191.
K.K. Rūmų rūbinė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 195.
Valstybinio stadiono projektas: [projektas arch. V. Landsbergio, neįgyvendintas] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 159.
Kūno Kultūros rūmai: [nuotr.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 32.
Kauno miesto ligonių kasų rūmų projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio ir A. Novickio. Kaunas. 1933 03 02. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 677, l. 13.
KMLK Rūmų projektas: [V. Landsberrgio projekto piešinys prie A. Novickio straipsnio „K. m. Ligonių Kasos rūmų statyba] // Darbo sveikata. – 1933, Nr. 3/4, p. 79.
KMLKL Rūmų statyba: [nuotrauka prie A. Novickio straipsnio „K. m. Ligonių Kasos rūmų statyba“] // Darbo sveikata. – 1933, Nr. 3/4, p. 79.
Naujieji KMLK rūmai: [nuotrauka prie A. Jasiūno straipsnio „KMLK naujieji rūmai“] // Sveikata ir darbas. – 1934, Nr. 6, p. 203.
KMLK operacijų salė: [nuotrauka prie A. Jasiūno straipsnio „KMLK naujieji rūmai“] // Sveikata ir darbas. – 1934, Nr. 6, p. 225
Tyrimų laboratorijos pastato projektas. Fasado eskizas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1935. LCVA, f. 3, ap. 1, b. 236, l. 1.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
[Tyrimų laboratorijos pastatas, projektas arch. V. Landsbergio, konstruktorius A. Rozenbliumas] // Profesorius Anatolijus Rozenbliumas / Algimantas Nakas. – Vilnius: „Technika“, 2002, p. 38.
Tyrimų laboratorijos Kaune, Radvilėnų pl., projektas arch. V. Landsbergio, fasado nuotrauka. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 51.
Tyrimų laboratorijos Kaune, Radvilėnų pl., projektas arch. V. Landsbergio, fasado nuotraukos. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 55.
Tyrimų laboratorija (dabar – Technologijos universitetas) // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [redaktorius Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 2.
Elžbietos Rimkevičaitė mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Gatvės fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 7.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Šono fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 8.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Kiemo fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 9.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Pirmo aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 4.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Antro aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 5.
Elžbietos Rinkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Antro aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 5.
Erazmo Lenartavičiaus dviejų aukštų mūrinio namo Žemaičių g. 40 projektas. [1934]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 653, l. 1.
Juristas Raulinaitis Pranas Viktoras, g. 1895 09 23 Marijampolės apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1925 09 15. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 44499.
Prano Viktoro Raulinaičio gyvenamojo namo Maironio ir Putvinskio gatvių kampe (dabar V. Putvinskio g. 57) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1934 06 11. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6304, l. 6.
D-ro P. V. Raulinaičio namo Maironio / V. Putvinskio gatvių kampe (dabar V. Putvinskio g. 57) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1934 06 19. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 646, l. 4.
Dariaus ir Girėno Mauzolėjus Kauno kapuose...: [nuotr. 1935 m. pagal arch. V. Landsbergio projektą pastatyto mauzoliejaus] // Sveikata ir darbas. – 1938, Nr. 7, p. 300.
Dariaus ir Girėno karstai įrengtame Kauno kapuose mauzoleume: [nuotr.] // Ūkininkas – vyrų žygiai, 1938, liepos 14, p. 1.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. 1934 11 25 – 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 1.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse lakūnų kapo piešinys: [su arch. V. Landsbergio pastaba, kad piešinys ne jo]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 2.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. 1935 02 29. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 4.
Mačiulis Petras, g. 1895 03 05 Bimbuose, Rokiškio apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1922 02 15. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 29235.
Petro Mačiulio gyvenamojo namo Kaune, K. Donelaičio g. 25 c (dabar K. Donelaičio g. 57) projektas. 1 a. planas, Rytų ir Pietų fasadai. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1935 08 24. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 654, l. 1.
Pr. Dailidė, naujas „Eltos“ direktorius // Naujoji Romuva. – 1935, Nr. 31/32, p. 592.
Prano Dailidės gyvenamojo namo Kaune, Dzūkų g. 1 a (dabar Dainavos g. 5 / Dzūkų g. 3) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931 07 15: [pastatytas 1935]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 656, l. 1.
Diplomato, žurnalisto, visuomenės veikėjo Prano Dailidės namas Kaune, Dzūkų g. 1 a (dabar Dainavos g. 5 / Dzūkų g. 3). Fotonuotrauka. Kaunas. 1936. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1090, l. 1.
Centralinė Pienocentro pieninė Kaune // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 142.
Pienocentro pieno produktų išvežiotojai Kaune: [prie „Pienocentro“ centrinės pieninės] // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 138.
Pienocentro pieno produktų išvežiotojai Kaune: [prie „Pienocentro“ centrinės pieninės] // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 143.
Pienocentro Kauno pieninė: [statyta 1935–1936, vienas projekto autorių arch. V. Landsbergis] // Pienocentro grietininiai valgomieji ledai. – Kaunas, 1938, p. 3.
Pienocentro centralinės pieninės Kaune kondensuoto pieno gamybos skyrius // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 132.
Pienocentro centr. Pieninės Kaune bonkų plovimo, pilstymo ir uždarymo skyrius // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 135.
Jo Ekscelencija, Krašto Apsaugos Ministeris, Pulk. Leit. Juozas Papečkys // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 26, p. 208.
Juozo Papečkio namo Kaune, Vaižganto g. 15 (dabar Vaižganto g. 23) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 657, l. 5.
Juozo Papečkio namo Kaune, Vaižganto g. statybos revizinė apyskaita. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 39–42.
Bagdono Laucevičiaus raštas J. Papečkiui dėl centralinio šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos J. Papečkio name įrengimo pagal V. Landsbergio pateiktą užklausą. 1935 04 25. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 73.
A. Šeliugino raštas J. Papečkiui dėl atsiskaitymo už namo tvorą su arch. V. Landsbergio pastaba. 1936 06 24. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 75.
Arch. V. Landsbergio projektuoto Juozo Papečkio namo nuotrauka. Stanislovas Lukošius. Kaunas. 1957. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 101.
Pramonės, prekybos ir amatų rūmų projekto piešinys. Arch. Vyt. Landsbergis. 1937 04 18. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 72.
Prekybos rūmai: [Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, pastatyti pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą 1937–1939 m. K. Donelaičio g. 2 b, dabar K. Donelaičio g. 8, KAVB. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų iškilmingas atidarymas buvo 1939 02 18, į rūmus įsikelta dar 1938 07. Nuotrauka daryta 1938 m. pabaigoje] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 41.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų projektas. Pusrūsio planas. Arch. Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1937 07 08. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 573, l. 1.
„Pienocentro“ sulčių fabriko Kaune administracinis pastatas, projektas arch. V. Landsbergio ir A. Prapuolenio. Fotonuotrauka. Kaunas. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1081.
Kauno „Pienocentro“ vaisių sulčių gamykla. Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Konstruktorius A. Rozenbliumas // Profesorius Anatolijus Rozenbliumas / Algimantas Nakas. – Vilnius: „Technika“, 2002, p. 62.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Pirmo aukšto planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 19.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Antro aukšto planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 20.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 24.
A. Žukausko, gyv. Anykščiuose, ats. adresuoti arch. V. Landsbergiui, K. Donelaičio g. 16, prašymas Kauno miesto statybos komisijai dėl namo P. Višinskio g. 8 antro aukšto užstatymo plano patvirtinimo. Namo ir sklypo nuosavybė patvirtinta 1936 01 27 notaro K. Škėmos. Proj. arch. V. Landsbergio: [1937 03 08 arch. V. Landsbergio parengto projekto įgyvendinimas dėl nežinomų priežasčių atidėtas]. 1937 02 15. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 32.
A. Žukausko-Vienuolio namo Kaune, P. Višinskio g. 8 antrojo aukšto projektas. 1937 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 658, l. 1.
Žukausko Antano P. Višinskio g. 8 nr. gyv. namo proj. Arch. V. Landsbergis. VŽM 8175-1, 2.
Žukausko Antano P. Višinskio g. 8 nr. gyv. namo proj. Arch. V. Landsbergis. VŽM 8175-1, 2.
Antano Žukausko, gyv. Anykščiuose, Birutės g. 1, prašymas Kauno m. statybos komisijai leisti statyti mūrinį namą Višinskio g. 8, pakeičiant jį sulig pridedamu arch. V. Landsbergio planu. 1939 05 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 42.
Antano Žukausko namo antrojo aukšto projektas [pagal projektą turėjo būti pristatytas antras aukštas ir negyvenama palėpė, realiai pristatytas ir trečias aukštas, palėpėje įrengtas butas] Višinskio g. 8 Nr. Sav. Antanas Žukaukas, archit. Vyt. Landsbergis. 1939 05 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 43.
Statybos techniko Juozo Kaminsko surašytas protokolas dėl Žukausko Antano, gyv. Anykščiuose, Birutės g. 1, namo priestato ir antro aukšto pristatymo P. Višinskio g. 8 neprisilaikant duoto 1939 06 02 leidimo, prašė iškelti teismo bylą: [Priestatui iš kairiojo galo padarė langus, o iš užpakalinės pusės langų nepadarė, be to, priestato pastogėje įrengė kambarį, kuris leidime nebuvo numatytas, nepadarė priestato architektūrinių pagražinimų]. 1939 12 28. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 46.
Skundas Kauno apylinkės teismui dėl nusižengimų projektui statant A. Žukausko namo P. Višinskio g. 8 priestatą, pasirašytas savivaldybės įgaliotinio E. Sudiko. 1940 02 21. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 54.
Rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882 10 19 Subartonyse, Alytaus apskritis – 1954 07 07 Pensilvanijoje, JAV) gyvenimas Laikinojoje sostinėje buvo intriguojantis, kupinas įvairiausios veiklos, prieštaringai vertinamų įvykių, nuotykių, polemikos spaudoje. Šioje parodoje atverčiame kelis jo gyvenimo puslapius.
V. Krėvė. Portretinė fotografija kartoniniame rėmelyje. Apie 1927. MLLM F 70876.
Nuo tautosakos iki tariamos pornografijos bei kaltinimų tautosakos falsifikavimu
Tautosakos rinkimo darbas ir jo sunkumas / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1930, t. 1, p. 14–16.
Mūsų paukščiai tautosakoje / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1930, t. 1, p. 17–89.
Šarūnas / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1930, t. 1, p. 90–123.
Aitvaras dzūkų legendose / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1931, t. 3, p. 3–80.
Mūsų tautosaka, III. Red. prof. V. Krėvė-Mickevičius: [rec.] / J. Balys. – Rec. kn.: Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1931, t. 3 // Vairas. – 1931, Nr. 10, p. 272.
Krikštynų apeigos Dzūkijoje / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1933, t. 7, p. 30–46.
Mūsų paukščiai liaudies padavimuose / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1933, t. 7, p. 3–29.
Patarlės ir priežodžiai / redagavo V. Krėvė-Mickevičius. – Kaunas: Hum. mokslų fak. tautosakos kom. leidinys, 1934, t. 1, p. 3–4.
Tarp mokslo ir populiarizacijos // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 16, p. 4.
Tautosaka ir erotika / J. Kernius: [J. Baldauskas] // Kultūra. – 1935, Nr. 1, p. 62–67.
Ir V. D. universiteto susidomėjo „Patarlėmis ir Priežodžiais“ // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 1, p. 10.
Incidentas dėl „Patarlių ir Priežodžių“ likviduotas / E. V. // Literatūros naujienos. – 1935, vas. 2, p. 6.
„Patarlės ir priežodžiai“ gražinami V.D. universitetui // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 14, p. 10.
Atsistatydino tautosakos rinkimo komisija // Lietuvos aidas. – 1935, kov. 13, p. 10.
V. Krėvė: Aitvaras liaudies padavimuose, 1933, p. 156; V. Krėvė: Dzūkų poringės, 1934, p. 189: [rec.] / J. Baldauskas: [Atsako į šių V. Krėvės-Mickevičiaus veikalų bei jo redaguotų „Patarlių ir priežodžių“ pirmo tomo kritiką, paskelbtą J. Balio „Tautosakos darbų“, t. 1, p. 25] // V. D. Universiteto žinios. – 1936, Nr. 2, p. 65–66.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dėl „Dzūkų tautosakos falsifikacijų“: [Atsako į kilusią polemiką dėl savo str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“, išsp. „Vairo“ žurnale 1936 m. Nr. 9] / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 11, p. 284–303.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
Mūsų tautosaka ir gyvenimas: „Vairo“ atakos prieš Vincą Krėvę proga / Balys Sruoga // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 198–216.
Mūsų tautosaka ir gyvenimas: „Vairo“ atakos prieš Vincą Krėvę proga / Balys Sruoga // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 198–216.
Mūsų tautosaka ir gyvenimas: „Vairo“ atakos prieš Vincą Krėvę proga / Balys Sruoga // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 198–216.
Keistas patriotiškumas: [polemika su V. Keliuočiu ir „Naująja Romuva“ po V. Keliuočio str. „Ką gi dabar jūs mums davėte?“ (Naujoji Romuva. – 1933, Nr. 107, p. 49–50)] / V. Kr.: [Vincas Krėvė] // Skynimai. – 1933, Nr. 2, p. 122–124.
Dėl „Naujosios Romuvos“ poleminių priemonių: [polemikos su „N. Romuva“ ir jos redaktoriumi tąsa] / V. Krėvė // Skynimai. – 1933, Nr. 3, p. 211.
Dėl „Naujosios Romuvos“ poleminių priemonių: [polemikos su „N. Romuva“ ir jos redaktoriumi tąsa] / V. Krėvė // Skynimai. – 1933, Nr. 3, p. 212.
Dėl „Naujosios Romuvos“ poleminių priemonių: [polemikos su „N. Romuva“ ir jos redaktoriumi tąsa] / V. Krėvė // Skynimai. – 1933, Nr. 3, p. 213.
Literatūros kritikos palėpėse / V. K. [Vincas Krėvė-Mickevičius] // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 1, p. 23–26: [kritikuoja literatūros kritikus, pasirašiusius Fra Frani [Pranas Ancevičius], F. Rogūza [Pranas Ancevičius] ir R. Knapkė slapyvardžiais].
Rašytojas ir kalbininkai / Vincas Krėvė // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 2/3, p. 41–43.
Vincas Krėvė: [trumpa biografija su portretu, pieštu Ad. Varno] // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 7, p. 155.
Vinco Krėvės dramaturgija / V. Bičiūnas // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 7, p. 160–164.
Vinco Krėvės raštų iliustracijos / P. Galaunė // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 7, p. 177–179.
Kas, kur yra rašęs apie V. Krėvės raštus (bibliografijos dalis) // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 7, p. 184.
Du V. Krėvės veikalų pastatymai / V. Bičiūnas // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 8, p. 202–204.
Vincas Krėvė / F. Kirša // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 43, p. 341, 348.
Vidaus reikalų ministro leidimas žurnalui „Literatūra“. Pasirašė ministeris J. Čaplikas, Administracijos departamento direktorius A. Survila. 1936 03 26. LCVA, f. 402, ap. 6, t. 2, b. 101, l. 2.
VRM Administracijos departamento raštas apie persiunčiamą Vidaus reikalų ministro leidimą žurnalui „Literatūra“ leisti. 1936 03 26. LCVA, f. 402, ap. 6, t. 2, l. 1.
VRM Kauno apskrities spaudos skyriaus viršininko raštas VRM administracijos departamentui su pastaba, kad leidimas žurnalui „Literatūra“ leisti buvo išduotas neteisėtai ir yra atšaukiamas. 1936 11 30. LCVA, f. 402, ap. 6, t. 2, l. 3.
Universitete komunizmas randa prieglaudą: [žurnalo „Literatūra“ pirmojo numerio recenzija, kritika] / S. Ms. [Simas Miglinas] // Mūsų kraštas. – 1936, liep. 3, p. 1.
Valstybės saugumo departamento dienynas Nr. 141. Universitete komunizmas randa prieglaudą: [informaciją apie 1936 07 03 „Mūsų krašte“ paskelbtą straipsnį dėl žurnalo „Literatūra“ pirmo numerio]. 1936 07 04. LCVA, f. 402, ap. 10, b. 61, l. 240.
Valstybės saugumo departamento spaudos dienynas Nr. 209. Nepageidaujama „Literatūros“ žurnalo dvasia ; Ką siūlo mūsų rašytojams ; Pasiūlymas pertvarkyti teatrą: [informacijos apie „Literatūros“ žurnalo antrą numerį]. 1936 09 23. LCVA, f. 402, ap. 10, b. 59, l. 36.
Importuota ideologija: [žurnalo „Literatūra“ antrojo numerio recenzija, kritika] / Vyt. Alantas // Lietuvos aidas. – 1936, spal. 3, p. 5.
Valstybės saugumo departamento spaudos dienynas Nr. 219. Dėl žurnalo „Literatūra“: [informacija apie Vytauto Alanto straipsnį „Importuota ideologija“ laikraštyje „Lietuvos aidas“ (1936 10 03)]. 1936 10 03. LCVA, f. 402, ap. 10, b. 59, l. 67.
Izidoriaus Tamošaičio atskiroji nuomonė prie Humanitarinių mokslų fakulteto narių profesorių rašto, protestuojančio dėl V. Krėvės–Mickevičiaus nepatvirtinimo HMF dekanu. 1937 12 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 48, l. 1–3.
Izidoriaus Tamošaičio atskiroji nuomonė prie Humanitarinių mokslų fakulteto narių profesorių rašto, protestuojančio dėl V. Krėvės–Mickevičiaus nepatvirtinimo HMF dekanu. 1937 12 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 48, l. 1–3.
Izidoriaus Tamošaičio atskiroji nuomonė prie Humanitarinių mokslų fakulteto narių profesorių rašto, protestuojančio dėl V. Krėvės–Mickevičiaus nepatvirtinimo HMF dekanu. 1937 12 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 48, l. 1–3.
Humanitarinių mokslų fakulteto tarybai fakulteto profesorių raštas, protestuojantis dėl V. Krėvės–Mickevičiaus nepatvirtinimo HMF dekanu. 1937 12 17. LCVA, f. 631, ap. 13, b. 48, l. 4.
„Literatūros“ žurnalas; Krėvės „komunizmo“ legenda // Vaivos rykštė: šimtas prakalbų į Lietuvą 1975–1979 / Bronys Raila. – Cleveland: Viltis, 1980, p. 187–191; 191–195.
„Literatūros“ žurnalas; Krėvės „komunizmo“ legenda // Vaivos rykštė: šimtas prakalbų į Lietuvą 1975 – 1979 / Bronys Raila. – Cleveland: Viltis, 1980, p. 187–191; 191–195.
„Literatūros“ žurnalas; Krėvės „komunizmo“ legenda // Vaivos rykštė: šimtas prakalbų į Lietuvą 1975 – 1979 / Bronys Raila. – Cleveland: Viltis, 1980, p. 187–191; 191–195.
Apie vertėjus ir jų darbus / V. Krėvė // Literatūra. – 1936, Nr. 1, p. 13.
Universitetas ir politika: Keletas pastabų apie „Literatūros“ žurnalą / A. Valkiniškis [Bronys Raila] // Vairas. – 1936, Nr. 7/8, p. 833–841.
Lietuviškojo kultūrbolševizmo išdidumas: [apie Vinco Krėvės-Mickevičiaus redaguotą žurnalą „Literatūra“] / A. Valkiniškis [Bronys Raila] // Vairas. – 1936, Nr. 10, p. 205–211.
Mūsų „draugams“ / V. Krėvė // Literatūra. – 1936, Nr. 2, p. 21.
Smetoninė spaudos cenzūra: dokumentinė medžiaga / Jonas Čibiras // Raštai. – 1940, Nr. 2, p. 263–269: [Valstybės saugumo departamento direktoriaus A. Povilaičio raportas vidaus reikalų ministrui: p. 267–269].
Mūsų spauda apie V. Krėvės-Mickevičiaus „Likimo keliais“ / V. V. // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 34, p. 3–4.
V. Krėvės „Likimo keliais“ 6 veiksm. K. Šimonio dek. // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 34, p. 10.
K. Šimonio „Likimo keliais“ Dek. eskizas // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 40, p. 8.
„Likimo keliais“ Šimonio dek. eskizas // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 40, p. 16.
Tėvynė pavojuje! / V. Krėvė-Mickevičius // Trimitas. – 1924, Nr. 175, p. 1–3.
Tėvynė pavojuje!: Atspausdinta iš „Trimito“ 175 Nr. / V. Krėvė-Mickevičius // Vairas. – 1924, Nr. 7, p. 9.
Isterika: [Dėl V. Krėvės-Mickevičiaus straipsnio „Tėvynė pavojuje“ 1924 m. „Trimito“ Nr. 175] // Lietuvos žinios. – 1924, vas. 19, p. 1.
Netikras Šaulių S-gos kelias / Kauno būrio šaulys: [Rašo apie V. Krėvės straipsnį „Tėvynė pavojuje“ bei jo ankstesnį bandymą paversti šaulius politine organizacija] // Lietuvos žinios. – 1924, vas. 23, p. 1.
Šis tas apie Šaulių Sąjungą: [su prierašu: „Šis straipsnis „Lietuvos žinių“ Nr. 50 buvo karo cenzūros išbrauktas: [numeryje buvo palikta tuščia vieta], bet Krašto Apsaugos Ministerio Cenzūros nutarimas buvo atmainytas ir dabar tą patį straipsnį vėl spausdiname“] / Dėdė [Steponas Kairys] // Lietuvos žinios. – 1924, kov. 4, p. 1.
Atviras laiškas p. Griniui ir jo bendrams / Vincas Krėvė Mickevičius // Tautos praeitis. – 1924, Nr. 1, p. 23.
Griniaus ir kompanijos žygiai / V. Krėvė–Mickevičius // Trimitas. – 1924, Nr. 178, p. 3–5.
Naujas istorijos lapas / Tolvydas // Tautos vairas. – 1924, Nr. 3, p. 5.
Atviras laiškas prof. V. Krėvei-Mickevičiui / K. Grinius // Lietuvos žinios. – 1924, kov. 11, p. 1.
Krėvės-Mickevičiaus „Žentas“ Valstybės Teatre (Įspūdžiai iš salės) / Vyt. A-tas [Vytautas Alantas] // Vairas. – 1931, Nr. 12, p. 492–494.
Vincas Krėvė-Mickevičius ir režisierius Andrius Oleka–Žilinskas, 1929 m. surežisavęs V. Krėvės dramą „Šarūnas“. VKMV VKM Mp 779.
Lietuvių teatro draugijos steigiamojo susirinkimo dalyviai. Penktas iš kairės V. Krėvė. 1933. MLLM P 56970.
Vytauto Didžiojo Universiteto Profesūros Senatas: [Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, prof. Vincas Krėvė-Mickevičius pirmas iš kairės] // Šviesos keliai. – 1932, Nr. 2, įklij.
Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinio fakulteto dėstytojai: [V. Krėvė-Mickevičius pirmoje eilėje penktas iš dešinės]. 1932. MLLM BVSNM 148.
VDU Senatas. Foto P. Brėdikytės. Kaunas. 20 a. 4 deš. VKMV VKM GEK 603.
Vinco Krėvės-Mickevičiaus (stovi pirmas kairėje už sėdinčių) paskaitos apie lenkų literatūrą Lietuvos universitete klausytojai. Ekonominės karių bendrovės foto atelje. Kaunas. 1928. MLLM GEK 49333.
Vincas Krėvė Mickevičius: rašytojo 70 metų sukaktis / Chicagos lietuvių literatūros draugija; viršelį piešė Mikas Šileikis. – Chicago: Chicagos lietuvių literatūros draugijos leidinys, 1953.
V. Krėvės dukra Ona Aldona (kairėje) ir K. Būgos dukra Gražina. Foto atelje „Modern“. Kaunas. Apie 1922. MLLM GEK 27508.
Ona Aldona Krėvaitė (13 metų). Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1927. MLLM P 20390.
O. A. Mickevičiūtė (Krėvaitė). Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1935. MLLM RMM ĮK 3825.
Aldona Ona Krėvaitė. VKMV VKM Mp 519.
V. Krėvės-Mickevičiaus žmona Marija Ona ir duktė Aldona Ona apie 1932 m. VKMV VKM Mp 760.
Vinco Krėvės žmona Rebeka Ona Marija Karak Mickevičienė, duktė Ona Aldona bei jos draugė Irena Laisvės al. 1932. MLLM P 20389.
Vytauto Mošinskio ir Onos Aldonos Krėvė Mickevičiūtės–Kovienės sutuoktuvių: [vykusių 1940 m.] metrikų išrašas. 1944 07 04. VKMV VKM GEK 365.
V. Krėvės sesuo Verutė Mickevičiūtė. Fotoatelje „Renaissance“. Kaunas. 1928. MLLM 114472.
V. Krėvės duktė Ona Aldona ir sesers Veros Mickevičiūtės sūnus Šarūnas. 1935. MLLM GEK 28153.
Stefanija Laurinavičiūtė (Loretos Gražinos Latonaitės mama). 1925. VKMV VKM GEK 604.
Vinco Krėvės dukters Gražinos Loretos pirmas gimtadienis. Foto Rekord. Kaunas. 1935 02 14. VKMV VKM GEK 607.
Loreta Gražina Latonaitė, Vinco Krėvės duktė. 1937. VKMV VKM GEK 609.
Vinco Krėvės-Mickevičiaus dukra Gražina Loreta Latonaitė ant V. Krėvės automobilio laiptelio. Apie 1938. VKMV VKM Mp 924.
Laikinas asmens liūdymas, išduotas Stefanijai Laurinavičiūtei-Latonienei, g. 1901 04 26 Telšiuose: [liudijime nurodyta gimimo data 1903 04 22 yra klaidinga]. 1935 09 26. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 3337: vokas, l. 2.
Latonienė Laurinavičiūtė Stefanija, g. 1901 04 26 Telšių m., valdininkė. Paso kortelės nuotr. 1935 12 10. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 3337.
V. Krėvės-Mickevičiaus duktė Gražina Latonaitė. 1953. VKMV VKM GEK 613.
K. Donelaičio gatvė parodai pasirinkta kaip viena svarbiausių Laikinosios sostinės gatvių, kurią dažniausiai siejame su įvairiomis šventėmis, čia įsikūrusiais visuomeniniais pastatais, bet ne su jos privačia, gyvenamąja, kultūrine erdve. Šios erdvės tyrinėjimai ir jų sklaida visuomenėje dar nepakankami, nors dėmesys jai, kaip ir visai Kauno modernizmo architektūrai, jau yra išaugęs.
Parodoje „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“ pateikiama informacija bei vaizdinė medžiaga apie privačius K. Donelaičio gatvės pastatus, informacija ir vaizdinė medžiaga apie tų namų savininkus ir gyventojus bei intriguojančios K. Donelaičio gatvės gyventojų istorijos, susijusios su objektu arba jame gyvenusių asmenų veikimu Laikinosios sostinės kultūrinėje erdvėje. Parodai pasirinkta labiau intymi ir mažiau tyrinėta privati erdvė, visuomeninės paskirties pastatai yra šalutiniai objektai, padedantys geriau suvokti tam tikrų asmenų gyvenamąją aplinką. Paroda ypač aktuali šiais Kauno kaip Europos kultūros sostinės metais bei laukiant Kauno modernizmo architektūros pripažinimo UNESCO pasaulio paveldo objektu. Parodoje pristatomi ne tik daugeliui žinomi objektai, Kauno modernizmo architektūros perlai, bet ir daugelis nepelnytai užmirštų pastatų bei jų architektų.
Nuotrauka kairėje daryta apie 1975 m., dešinėje – 2022 m.
Kai kurių objektų architektūrinę vertę papildo išlikusios juose gyvenusių žmonių interjero nuotraukos. Be to, objektuose gyvenusių ir kūrusių žymių tarpukario asmenybių kultūrinės auros pakanka tam, kad jie būtų saugomi ir prisimenami, nors jie ir yra tik vietinės reikšmės kultūros paminklai ar visai neįtraukti į nekilnojamų kultūros paveldo objektų sąrašus bei neturi išskirtinio jų saugojimo statuso. Pvz., išskirtinę reikšmę Laikinosios sostinės kultūros istorijai turi Igno Rudolfo namas, kuris, nors ir projektuotas architekto Felikso Vizbaro, didelės paveldinės vertės neturėtų jei ne žymūs šio namo nuomininkai bei jų sukurti ir nuotraukose išlikę butų interjerai. Parodoje neapsiribojama garsiais architektų vardais, tokiais kaip Arnas Funkas ar Vytautas Landsbergis. Verta prisiminti ir mažiau žinomų Geršono Davidavičiaus, Grigorijaus Gumeniuko, Noacho Berio Joffės, Stanislovo Mako ir kitų architektūrinės veiklos pėdsakus K. Donelaičio gatvėje. Svarbi parodos dalis – dingęs Kaunas. Joje galima bus pamatyti bei įsivaizduoti, kaip vienos ar kitos K. Donelaičio gatvės erdvės galėjo atrodyti, jei būtų išlikę jos svarbūs kultūriniai architektūriniai objektai. Parodą praturtins pastatų dabartinės būklės ar jų vietos fotografijos, pateikiamos šalia ankstesnio šios vietos vaizdo. Tai leis ne tik sužinoti, kaip K. Donelaičio g. atrodė praeityje, bet ir pažvelgti į paveldo objektus nauju žvilgsniu.
Nuotrauka kairėje daryta 1960 m., dešinėje – 2022 m.
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Lietuvos valstybinio centrinio archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai daug prisidėjo prie parodos „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“ gimimo, geranoriškai pateikdami jų saugomų dokumentų, nuotraukų skenuotus vaizdus bei konsultuodami dėl kai kurių objektų istorinės, kultūrinės bei paveldosauginės aplinkos.
K. Donelaičio g. 1 namas statytas XIX a., savininkas nuo 1925 m. – gydytojas Vladas Kairiūkštis. Priestatai pastatyti 1926 m. (arch. S. Makas), 1930 m. (inž. A. Šalkauskas), 1931 m. (inž. J. Rabinavičius).
Namų K. Donelaičio g. 3 ir K. Donelaičio g. 5 valdos savininkai buvo Rudolfas Markeris ir Michalina Markerienė bei Bronislavas Solominas ir Aleksandra Solominienė. K. Donelaičio g. 5 namas statytas XIX a., K. Donelaičio g. 3 statytas 1926 m. (projektas arch. S. Mako), jo savininkai Bronislovas Solominas ir Aleksandra Solominienė.
K. Donelaičio g. 4 – Marijos ir Prano Mašiotų namas, pastatytas 1933 m., projektas arch. V. Landsbergio (1931 m.). Rašytojas Pranas Mašiotas su žmona name gyveno 1933–1940 m. Cokoliniame aukšte taip pat yra gyvenę Juozas Urbšys ir Marija Mašiotaitė-Urbšienė.
Namas K. Donelaičio g. 7A paveldo prasme sudaro kompleksą su namu K. Donelaičio g. 7, statytu ir perstatytu XIX a. Namas K. Donelaičio g. 7 buvo Prano Augustaičio nuosavybė 1924–1930 m., po to šis ir gretimas medinukas perėjo Aleksandro Timinskio nuosavybėn. P. Augustaitis nuo 1931 m. gyveno K. Donelaičio g. 7A, namas pastatytas 1931 m. pagal arch., inž. Klaudijaus Dušausko-Duž projektą.
Nuotrauka kairėje daryta 1932 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 9 – Stasio ir Julijos Matjošaičių namas, pastatytas 1932 m. iš P. Augustausko įsigytame sklype. Projekto autorius Aleksandras Gordevičius. Savininkai name gyveno 1932–1949 m.
K. Donelaičio g. 11 namas statytas XIX a. Nuo XX a. 3 deš. namo savininkas Kauno rusų gimnazijos direktorius Aleksandras Timinskis.
K. Donelaičio g. 13 – Domos ir Mykolo Sleževičių namas. Statybos pradžia – 1931 m. balandžio mėn., pastatytas 1932 m., visi darbai užbaigti 1933 m., namo projekto autorius arch. Leonas Ritas.
Nuotrauka kairėje daryta apie 1933–1934 m., dešinėje – 2022 m.
Neišlikęs, stovėjęs K. Donelaičio g. 4A, vyriausiojo darbo ir socialinės apsaugos inspektoriaus Aleksandro Šostako namas, statytas 1925 m. Projektas inž. J. Saleneko. Šio namo vietoje 1978 m. iškilo Parodų rūmai su paveikslų galerija.
K. Donelaičio g. 14 – Juozo Žemgulio namas, statytas 1931 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą.
K. Donelaičio g. 17 – arch., inž., statybų rangovo Miko Grodzenskio namas, pastatytas 1929 m. pagal paties savininko M. Grodzenskio kartu su arch. E. Fryku kurtą projektą.
K. Donelaičio g. 19 – Aleksandros ir Jurgio Iljinų namas, statytas 1933–1934 m. pagal arch. Arno Funko projektą, iš Prano Gudavičiaus įsigijus sklypą ir teisę statyti pagal šį projektą. Namo vidaus interjeras taip pat projektuotas A. Funko.
Nuotrauka kairėje daryta 1936 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 22 / Gedimino g. 45 – statybų rangovo Romano Polovinsko namas, statytas 1930–1932 m. pagal arch. Arno Funko projektą.
Nuotrauka kairėje daryta 1936 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 26 – generolo leitenanto Juozo Kraucevičiaus namas, pastatytas 1936 m. pagal inž., arch. Grigorijaus Gumeniuko projektą.
Nuotrauka kairėje daryta 1957 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 38 – Onos ir Vytauto Landsbergių namas-biuras, pastatytas 1932 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą. Šioje vietoje stovėjusiame name 1928 m. yra gyvenusi Salomėja Nėris.
Nuotrauka kairėje daryta apie 1932–1933 m., dešinėje – 2022 m.
Neišlikęs, buvęs K. Donelaičio g. 17 namas, statytas 1928 m. Projektas inž. Antano Breimerio. Jame gyveno pats inžinierius, projektavęs dar keletą šio sklypų pastatų, kurie neišliko.
Neišlikęs, buvęs K. Donelaičio g. 19 / A. Mickevičiaus g. 26 knygų leidėjų, knygyno savininkų Liudos ir Jono Raupių namas, statytas XIX a., nugriautas 1974 m.
Nuotrauka kairėje daryta 1973 m., dešinėje – 2022 m.
K. Donelaičio g. 48 / A. Mickevičiaus g. 50, K. Donelaičio g. 46 – „Žaibo“ bendrovės, Leono XIII fondo namas. Jame veikė daug įstaigų, organizacijų, leidinių redakcijų, spaustuvė, tarp jų Lietuvių-prancūzų draugija. Pastatų komplekso dalis statyta XIX a., rekonstruota 1935 m. ir 1938 m. pagal techniko Juozo Sabalio, inž. Jono Kriaučiūno projektus, dalis statyta 1930 m. ir 1938 m. pagal inž. Aleksandro Gordevičiaus ir Jono Kriaučiūno projektus.
K. Donelaičio g. 61 – pulkininko leitenanto Petro Gužo namas, pastatytas 1934 m. pagal inž. Algirdo Šalkauskio projektą. Trečią aukštą ir garažą planuota pristatyti 1939 m. pagal inž. Ado Lukošaičio ir Antano Novickio projektą.
K. Donelaičio g. 63 – statybos rangovų brolių Gedalio ir Dovydo Ilgovskių daugiabutis, pastatytas 1932 m. pagal arch. Geršono Davidavičiaus projektą.
Nuotrauka kairėje daryta XX a. 4 deš., dešinėje – 2022 m.
Nuotrauka kairėje daryta 1930 m., dešinėje – 2022 m.
Nuotrauka kairėje daryta 1930 m., dešinėje – 2022 m.
2023-10-23 Naujienos
2023-08-08 Naujienos
2023-06-01 Naujienos
2023-04-06 Naujienos
2023-04-04 Naujienos
We use cookies on our website. Some of them are essential for the operation of the site, while others help us to improve this site and the user experience (tracking cookies). You can decide for yourself whether you want to allow cookies or not. Please note that if you reject them, you may not be able to use all the functionalities of the site.
More information