Personalijų parodos

K. Donelaičio gatvė parodai pasirinkta kaip viena svarbiausių Laikinosios sostinės gatvių, kurią dažniausiai siejame su įvairiomis šventėmis, čia įsikūrusiais visuomeniniais pastatais, bet ne su jos privačia, gyvenamąja, kultūrine erdve. Šios erdvės tyrinėjimai ir jų sklaida visuomenėje dar nepakankami, nors dėmesys jai, kaip ir visai Kauno modernizmo architektūrai, jau yra išaugęs. 

Parodoje „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“ pateikiama informacija bei vaizdinė medžiaga apie privačius K. Donelaičio gatvės pastatus, informacija ir vaizdinė medžiaga apie tų namų savininkus ir gyventojus bei intriguojančios K. Donelaičio gatvės gyventojų istorijos, susijusios su objektu arba jame gyvenusių asmenų veikimu Laikinosios sostinės kultūrinėje erdvėje. Parodai pasirinkta labiau intymi ir mažiau tyrinėta privati erdvė, visuomeninės paskirties pastatai yra šalutiniai objektai, padedantys geriau suvokti tam tikrų asmenų gyvenamąją aplinką. Paroda ypač aktuali šiais Kauno kaip Europos kultūros sostinės metais bei laukiant Kauno modernizmo architektūros pripažinimo UNESCO pasaulio paveldo objektu. Parodoje pristatomi ne tik daugeliui žinomi objektai, Kauno modernizmo architektūros perlai, bet ir daugelis nepelnytai užmirštų pastatų bei jų architektų.

 

Nuotrauka kairėje daryta apie 1975 m., dešinėje – 2022 m. 

Kai kurių objektų architektūrinę vertę papildo išlikusios juose gyvenusių žmonių interjero nuotraukos. Be to, objektuose gyvenusių ir kūrusių žymių tarpukario asmenybių kultūrinės auros pakanka tam, kad jie būtų saugomi ir prisimenami, nors jie ir yra tik vietinės reikšmės kultūros paminklai ar visai neįtraukti į nekilnojamų kultūros paveldo objektų sąrašus bei neturi išskirtinio jų saugojimo statuso. Pvz., išskirtinę reikšmę Laikinosios sostinės kultūros istorijai turi Igno Rudolfo namas, kuris, nors ir projektuotas architekto Felikso Vizbaro, didelės paveldinės vertės neturėtų jei ne žymūs šio namo nuomininkai bei jų sukurti ir nuotraukose išlikę butų interjerai. Parodoje neapsiribojama garsiais architektų vardais, tokiais kaip Arnas Funkas ar Vytautas Landsbergis. Verta prisiminti ir mažiau žinomų Geršono Davidavičiaus, Grigorijaus Gumeniuko, Noacho Berio Joffės, Stanislovo Mako ir kitų architektūrinės veiklos pėdsakus K. Donelaičio gatvėje. Svarbi parodos dalis – dingęs Kaunas. Joje galima bus pamatyti bei įsivaizduoti, kaip vienos ar kitos K. Donelaičio gatvės erdvės galėjo atrodyti, jei būtų išlikę jos svarbūs kultūriniai architektūriniai objektai. Parodą praturtins pastatų dabartinės būklės ar jų vietos fotografijos, pateikiamos šalia ankstesnio šios vietos vaizdo. Tai leis ne tik sužinoti, kaip K. Donelaičio g. atrodė praeityje, bet ir pažvelgti į paveldo objektus nauju žvilgsniu.

 

Nuotrauka kairėje daryta 1960 m., dešinėje – 2022 m. 

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Lietuvos valstybinio centrinio archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai daug prisidėjo prie parodos „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“ gimimo, geranoriškai pateikdami jų saugomų dokumentų, nuotraukų skenuotus vaizdus bei konsultuodami dėl kai kurių objektų istorinės, kultūrinės bei paveldosauginės aplinkos.

 

K. Donelaičio g. 1 namas statytas XIX a., savininkas nuo 1925 m. – gydytojas Vladas Kairiūkštis. Priestatai pastatyti 1926 m. (arch. S. Makas), 1930 m. (inž. A. Šalkauskas), 1931 m. (inž. J. Rabinavičius).

 

Namų K. Donelaičio g. 3 ir K. Donelaičio g. 5 valdos savininkai buvo Rudolfas Markeris ir Michalina Markerienė bei Bronislavas Solominas ir Aleksandra Solominienė. K. Donelaičio g. 5 namas statytas XIX a., K. Donelaičio g. 3 statytas 1926 m. (projektas arch. S. Mako), jo savininkai Bronislovas Solominas ir Aleksandra Solominienė.

 

K. Donelaičio g. 4 – Marijos ir Prano Mašiotų namas, pastatytas 1933 m., projektas arch. V. Landsbergio (1931 m.). Rašytojas Pranas Mašiotas su žmona name gyveno 1933–1940 m. Cokoliniame aukšte taip pat yra gyvenę Juozas Urbšys ir Marija Mašiotaitė-Urbšienė.

 

Namas K. Donelaičio g. 7A paveldo prasme sudaro kompleksą su namu K. Donelaičio g. 7, statytu ir perstatytu XIX a. Namas K. Donelaičio g. 7 buvo Prano Augustaičio nuosavybė 1924–1930 m., po to šis ir gretimas medinukas perėjo Aleksandro Timinskio nuosavybėn. P. Augustaitis nuo 1931 m. gyveno K. Donelaičio g. 7A, namas pastatytas 1931 m. pagal arch., inž. Klaudijaus Dušausko-Duž projektą.

 

Nuotrauka kairėje daryta 1932 m., dešinėje – 2022 m.  

 

K. Donelaičio g. 9 – Stasio ir Julijos Matjošaičių namas, pastatytas 1932 m. iš P. Augustausko įsigytame sklype. Projekto autorius Aleksandras Gordevičius. Savininkai name gyveno 1932–1949 m.

 

K. Donelaičio g. 11 namas statytas XIX a. Nuo XX a. 3 deš. namo savininkas Kauno rusų gimnazijos direktorius Aleksandras Timinskis.

 

K. Donelaičio g. 13 – Domos ir Mykolo Sleževičių namas. Statybos pradžia – 1931 m. balandžio mėn., pastatytas 1932 m., visi darbai užbaigti 1933 m., namo projekto autorius arch. Leonas Ritas.

 

  Nuotrauka kairėje daryta apie 1933–1934 m., dešinėje – 2022 m.  

 

Neišlikęs, stovėjęs K. Donelaičio g. 4A, vyriausiojo darbo ir socialinės apsaugos inspektoriaus Aleksandro Šostako namas, statytas 1925 m. Projektas inž. J. Saleneko. Šio namo vietoje 1978 m. iškilo Parodų rūmai su paveikslų galerija.

 

K. Donelaičio g. 14 – Juozo Žemgulio namas, statytas 1931 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą.

 

K. Donelaičio g. 17 – arch., inž., statybų rangovo Miko Grodzenskio namas, pastatytas 1929 m. pagal paties savininko M. Grodzenskio kartu su  arch. E. Fryku kurtą projektą.

 

K. Donelaičio g. 19 – Aleksandros ir Jurgio Iljinų namas, statytas 1933–1934 m. pagal arch. Arno Funko projektą, iš Prano Gudavičiaus įsigijus sklypą ir teisę statyti pagal šį projektą. Namo vidaus interjeras taip pat projektuotas A. Funko.

 

 Nuotrauka kairėje daryta 1936 m., dešinėje – 2022 m.  

 

K. Donelaičio g. 22 / Gedimino g. 45 – statybų rangovo Romano Polovinsko namas, statytas 1930–1932 m. pagal arch. Arno Funko projektą.

 

 Nuotrauka kairėje daryta 1936 m., dešinėje – 2022 m.

 

K. Donelaičio g. 26 – generolo leitenanto Juozo Kraucevičiaus namas, pastatytas 1936 m. pagal inž., arch. Grigorijaus Gumeniuko projektą.

 

 Nuotrauka kairėje daryta 1957 m., dešinėje – 2022 m.

 

K. Donelaičio g. 38 – Onos ir Vytauto Landsbergių namas-biuras, pastatytas 1932 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą. Šioje vietoje stovėjusiame name 1928 m. yra gyvenusi Salomėja Nėris.

 

 Nuotrauka kairėje daryta apie 1932–1933 m., dešinėje – 2022 m.

 

Neišlikęs, buvęs K. Donelaičio g. 17 namas, statytas 1928 m. Projektas inž. Antano Breimerio. Jame gyveno pats inžinierius, projektavęs dar keletą šio sklypų pastatų, kurie neišliko.

 

Neišlikęs, buvęs K. Donelaičio g. 19 / A. Mickevičiaus g. 26 knygų leidėjų, knygyno savininkų Liudos ir Jono Raupių namas, statytas XIX a., nugriautas 1974 m.

 

Nuotrauka kairėje daryta 1973 m., dešinėje – 2022 m.

 

K. Donelaičio g. 48 / A. Mickevičiaus g. 50, K. Donelaičio g. 46 – „Žaibo“ bendrovės, Leono XIII fondo namas. Jame veikė daug įstaigų, organizacijų, leidinių redakcijų, spaustuvė, tarp jų Lietuvių-prancūzų draugija. Pastatų komplekso dalis statyta XIX a., rekonstruota 1935 m. ir 1938 m. pagal techniko Juozo Sabalio, inž. Jono Kriaučiūno projektus, dalis statyta 1930 m. ir 1938 m. pagal inž. Aleksandro Gordevičiaus ir Jono Kriaučiūno projektus.

 

K. Donelaičio g. 61 – pulkininko leitenanto Petro Gužo namas, pastatytas 1934 m. pagal inž. Algirdo Šalkauskio projektą. Trečią aukštą ir garažą planuota pristatyti 1939 m. pagal inž. Ado Lukošaičio  ir Antano Novickio projektą.

 

K. Donelaičio g. 63 – statybos rangovų brolių Gedalio ir Dovydo Ilgovskių daugiabutis, pastatytas 1932 m. pagal arch. Geršono Davidavičiaus projektą.

 

Nuotrauka kairėje daryta XX a. 4 deš., dešinėje – 2022 m.