Šioje parodoje pristatomas šveicarų gydytojo, patologo ir farmakologo Johanno Jakobo Wepferio (1620–1695) veikalas apie nuodingąją nuokaną „Historia cicutae aquaticae et noxae“. J. J. Wepferis gimė Šafhauzene. Baigęs medicinos mokslus Strasbūre, Bazelyje, Padujoje ir Romoje dirbo Šafhauzeno miesto gydytoju (ten atliko Bazelio universiteto praktiką), po to dirbo Reinau vienuolyno gydytoju bei asmeniniu Viurtembergo hercogo, Badeno-Durlacho markgrafo ir Pfalco kunigaikščio gydytoju. Turėjo didelę asmeninę biblioteką, kurią anūkai po jo mirties pardavė už 600 guldenų.
Joh. Jac. Wepfer. Engraving by H. Pfenninger // https://wellcomecollection.org/works/zmkzukht
J. J. Wepferis parašė keletą anatomijos, farmakologijos ir toksikologijos veikalų. Jis tyrinėjo nuodų poveikį širdžiai bei kraujo apytakai, atliko įvairių augalų bei medikamentų nuodingumo eksperimentinių tyrimų. Knyga apie nuodingąją nuokaną yra kaip tik iš šios srities. Tai istorinis žvilgsnis į vieną nuodingiausių augalų, augantį ir Lietuvoje, jo paplitimą bei poveikį žmogui ir aplinkai. Autorius atliko sisteminius šio nuodingo augalo tyrimus, pagrįstus eksperimentais su gyvūnais, ir parengė tokių tyrimų metodiką.
J. J. Wepferio tyrinėjimus paskatino net aštuonių vaikų apsinuodijimai nuodingąja nuokana 1670 m. kovą Almanshofeno kaime, netoli dabartinio Donauverto, Vokietijoje (du atvejai baigėsi mirtimi). Veikale apie nuodingąją nuokaną įdėtas tos vietos Dunojaus slėnyje žemėlapis. J. J. Wepferis palygino apsinuodijimų simptomatiką su Platono „Faidone“ aprašytos Sokrato mirties simptomatika [1] ir rado panašumų. Jis spėjo, kad Sokrato nuodų taurėje galėjo būti augalinės kilmės nuodų, tokių kaip nuodingoji nuokana, pirmiausia sukeliančių kojų sunkumą, stingimą, kaip aprašyta Platono veikale, o po to ir kitų simptomų (vėmimas, viduriavimas, ataksija ir kt.). Tirdamas nuodingosios nuokanos nuodų poveikį mokslininkas eksperimentavo su gyvūnais (daugiausiai šunimis, taip pat su vilkais, katėmis, balandžiais, pelėmis), lygindamas šio ir kitų nuodingų augalų ar nuodingų cheminių medžiagų sukeliamą simptomatiką. Veikale „Historia cicutae aquaticae et noxae“ yra daug istorinės medžiagos apie nuodingosios nuokanos paplitimą, apsinuodijimo atvejus, pateiktos kitų autorių apžvalgos apie nuodingąsias medžiagas ir jų poveikį. Tai reikšmingas veikalas toksikologijos mokslo raidai.
Šią knygą Bazelyje išleido Johannas Rodolphas Kӧnigas, o ją išspausdino Johannas Rodolphas Genathas. Genathai – žymi Bazelio leidėjų, spaustuvininkų dinastija. Jai pradžią davė Johannas Jacobas Genathas (1582–1654), vadovavęs spaustuvei 1602–1615 m. Po to spaustuvę perėmė Bartolomӓus Genathas ir jo žmonos, vėliau – jo sūnus Johannas Rudolphas Genathas, savarankiškai vadovavęs spaustuvei nuo 1664 m.
Durhamo universiteto profesorius Andreas-Holger Maehle 1987 m. parengė didelę mokslinę studiją apie J. J. Wepferio toksikologijos veikalą „Historia cicutae aquaticae et noxae“ [2], kurioje ne tik išanalizavo knygą, bet ir pateikė jos lotyniškas ištraukas su vertimu į vokiečių kalbą ir anotacijomis, išplėtojo J. J. Wepferio tyrimus su kitais nuodingais augalais ir medžiagomis. A. H. Maehle įvertino ir J. J. Wepferio nuopelnus toksikologijos mokslui, taip pat paminėjo etinį jo tyrinėjimų aspektą.
Cicutae aquaticae historia et noxae: Commentario illustrata / Johan Jacobus Wepfer. – Basel: Joh. Rodolph König, 1679, antr. p.
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra saugomas 1679 m. „Historia cicutae aquaticae et noxae“ leidimas. Knygą autorius dovanojo (dedikavo) medicinos profesoriui, botanikui, chemikui, anatomui Moritzui Hofmannui (1621–1698), su kuriuo susipažino Padujoje. Vėliau knyga pateko į filosofijos magistro, dvarininko Konstantino Gorskio asmeninę biblioteką. Iš jos – į Vytauto Didžiojo universiteto biblioteką, tada į Kauno apskrities viešąją biblioteką. Nors „Historia cicutae aquaticae et noxae“ jau yra suskaitmenintas Bazelio universiteto bibliotekoje, Biologinės įvairovės paveldo skaitmeninėje bibliotekoje JAV ir kt., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje turimas egzempliorius vertingas dėl J. J. Wepferio autografo savo studijų kolegai, profesoriui M. Hofmannui ir įklijos, liudijančios, jog knyga pabuvojo ir Lietuvos didiko bei mokslininko K. Gorskio asmeninėje bibliotekoje.
Cicutae aquaticae historia et noxae: Commentario illustrata / Johan Jacobus Wepfer. – Basel: Joh. Rodolph König, 1679, virš. vid. p.: Ex Libris Constantini Gorski Mag. Phil.
Cicutae aquaticae historia et noxae: Commentario illustrata / Johan Jacobus Wepfer. – Basel: Joh. Rodolph König, 1679, įklij.
Cicutae aquaticae historia et noxae: Commentario illustrata / Johan Jacobus Wepfer. – Basel: Joh. Rodolph König, 1679, įklij.
Cicutae aquaticae historia et noxae: Commentario illustrata / Johan Jacobus Wepfer. – Basel: Joh. Rodolph König, 1679, įklij.
Cicutae aquaticae historia et noxae: Commentario illustrata / Johan Jacobus Wepfer. – Basel: Joh. Rodolph König, 1679, įklij.
Konstantinas Gorskis (1823–1864): [Salantų dvaro savininkas, Nałęcz herbo bajoras, Telšių apskrities mokyklų garbės globėjas, Varšuvos universiteto rektoriaus adjunktas, zoologijos profesorius, gamtos mokslų daktaras] Fot. Karolis Adolfas Bejeris (Karol Adolf Beyer). Varšuva. 1863 08 03. Biblioteka narodowa, f. 2224 // https://polona.pl/preview/945da7c5-6322-437b-8dd8-a97d2c49c28f
Jean Jacques Wepfer de Schafhausen Celebre Medecine Mart le 28 Janu. 1695 ... Line engraving D. Seiler. 1727 // https://wellcomecollection.org/works/ev5hc5t5
Doktor Mauritius Hoffmann in universitate Altdorfine Profess. Publicus... // https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/9/9c/MauriciusHoffman.jpg
1. Faidonas, arba Apie sielą / Platonas; Iš graikų k. vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Tatjana Aleknienė. – Vilnius: Aidai, 1999, p. 118.
Adomas Galdikas (1893 m. spalio 18 d. Giršinų kaime, Mosėdžio valsčius – 1969 m. gruodžio 7 d. Niujorke) buvo tapytojas, grafikas, pirmasis lietuvis ofortininkas, scenografas, pedagogas, profesorius. 1922 m. mokytojavo Kauno piešimo kursuose, o 1923–1940 (su pertrauka 1929–1930 m.) buvo Kauno meno mokyklos grafikos studijos vedėjas.
Galdikas [Adomas Galdikas]. Dailininkas tapytojas // Lietuvos albumas / [viršelis ir vinjetės A. Galdiko]. – Kaunas; Berlynas: Otto Elsner, 1921, p. 267.
Kauno meno mokyklos dėstytojas, grafikos studijos vadovas Adomas Galdikas su mokiniais. Kaunas. 20 a. 3 deš. LNDM Fi 1549.
Adomas Galdikas. Paso kortelė. Kaunas. 1920 06 15. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 6402.
Adomas Galdikas. Paso kortelė. Kaunas. 1920 06 15. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 6402.
Autoportretas. Apie 1920–1925 m., pop., akv., 35,5 X 24,5 // Adomas Galdikas. Lyrinės abstrakcijos erdvių link / Antanas Andrijauskas. – Vilnius: Meno rinkos agentūra, 2015, p. 8.
Galdikas miega. A. Žmuidzinavičiaus piešinys. Stokholm. 1919 09 16. NČDM R 541 a.
Dailininkas Adomas Galdikas su režisieriumi Andriumi Oleku-Žilinsku ir kompozitoriumi Juozu Gruodžiu. Kaunas. 1929. LTMKM. A 1163/1.
Dailininko Adomo Galdiko karikatūra. Autorius Petras Kalpokas. Kaunas. 20 a. 4 deš. LNDM PM 10869.
Kauno meno mokyklos mokytojai savo mokyklos kieme. Adomas Galdikas stovi trečias iš dešinės. Kaunas. 1930. NČDM G 154517.
Meno mokyklos 1934 m. laida: [vinjetėje prie dėstytojų ir A. Galdikas]. Kaunas. 1934. ČDM ŽFp 26.
A. Galdikas, G. Bacevičiūtė ir M. Galdikienė. Kaunas. 1934. NČDM G 81728.
Dailininko Adomo Galdiko portretas. Autorius dail. Paulius Augius. Kaunas. 1935. LNDM ED 6900.
A. Galdikas: [nuotr. prie A. Valeškos straipsnio „Naujoji Romuva ir menas“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 40, p. 775.
P. Galaunė ir A. Galdikas (sėdi savo automobilyje) prie Kauno meno mokyklos. 1936. NČDM G 81655.
A. Galdikas, D. Galaunytė, P. Galaunė ir V. K. Jonynas Senovės dienoje Dauguose. 1937. NČDM G 81549.
Dail. Adomą Galdiką prisiminus / Dail. B. Vilkutaitytė-Gedvilienė // Mintis. – 1972, Nr. 2, p. 93–101.
Dail. Adomą Galdiką prisiminus / Dail. B. Vilkutaitytė-Gedvilienė // Mintis. – 1972, Nr. 2, p. 93–101.
Dail. Adomą Galdiką prisiminus / Dail. B. Vilkutaitytė-Gedvilienė // Mintis. – 1972, Nr. 2, p. 93–101.
M. Galdikienės jubiliejus Galdikų namuose. Iš kairės: J. Pikčilingis, L. Gira, Gr. Tulauskaitė, K. Kaveckis, E. Balčiūnaitė, A. Sabaliauskas, Br. Girienė, X, Pr. Kaupelytė-Kaveckienė, X, X. Sėdi M. Galdikienė. Foto N. Gaulia. Kaunas. 1935. MLLM GEK 17156.
Pirmoji apžvalginė dailės paroda, kurioje dalyvavo ir A. Galdikas, vyko Kaune 1920 m. [1]. Iš šioje parodoje eksponuotų A. Galdiko darbų penki buvo atrinkti tuo metu kuriamiems Meno rūmams (laikinajai M. K. Čiurlionio dailės galerijai, dabar A. Mackevičiaus g. 27). Vėliau jo paveikslai demonstruoti parodose Lietuvoje (1924 m. parodoje Kaune [2], 1928 m. parodoje Kaune [3], 1938 m. IV-oje rudens dailės parodoje Kaune [4] ir kt.) bei užsienyje (1931 m. personalinėje A. Galdiko parodoje Paryžiuje [5]).
A. Galdikas taip pat buvo vienas lietuvių dailininkų grupės „Ars“, veikusios 1932–1935 m. Kaune, iniciatorių, dalyvavo jos parodose 1932 m. ir 1934 m. Kaip senimo atstovas priklausė Nepriklausomųjų dailininkų draugijai (veikė 1930–1935 m. Kaune), vienijusiai daugiausiai jaunus dailininkus, dalyvavo jų 1931 m. parodoje.
Prieš pasitraukdamas į Vakarus A. Galdikas dar sudalyvavo 1942 m. Lietuvos dailininkų apžvalginėje parodoje, kurioje pristatė 11 savo darbų [6].
Lietuvių meno apžvalgos paroda: [apie parodoje dalyvavusį A. Galdiką rašoma p. 281–283] / A. Jakštas // Draugija. – 1920, Nr. 7/8, p. 276–287.
Meno rūmai: [rašo apie Lietuvos meno kūrėjų draugijos valdybos atrinktus meno kūrinius, tinkamus kuriamiems meno rūmams, paminėti ir 5 A. Galdiko darbai. Visi šie darbai buvo pristatyti 1920 m. gegužės 1 d. surengtoje apžvalginėje dailės parodoje] // Lietuva. – 1920, liep. 16, p. 3–4.
Trijų paroda: [apie A. Galdiko, J. Šileikos ir J. Vienožinskio parodą. Straipsnyje P. Galaunė mini parodoje išstatytus 82 A. Galdiko paveikslus ir rašo: „Po M. K. Čiurlionies A. Galdikas yra vienintelis mūsų plastinio meno revoliucijonierius, gilia to žodžio prasme. Jo visa kūryba yra nenuilstamo ir tuolatinio menui atsidavimo išdava. Jeigu ne visuomet vienodo kūrybinio stiprumo jis mums duodavo savo kūrinius, tai visuomet duodavo tai, kuo gyveno jo siela“] / V. P. Galaunė // Naujas žodis. – 1928, Nr. 10/11, p. 12–13.
Trijų paroda: [apie A. Galdiko, J. Šileikos ir J. Vienožinskio parodą. Straipsnyje P. Galaunė mini parodoje išstatytus 82 A. Galdiko paveikslus ir rašo: „Po M. K. Čiurlionies A. Galdikas yra vienintelis mūsų plastinio meno revoliucijonierius, gilia to žodžio prasme. Jo visa kūryba yra nenuilstamo ir tuolatinio menui atsidavimo išdava. Jeigu ne visuomet vienodo kūrybinio stiprumo jis mums duodavo savo kūrinius, tai visuomet duodavo tai, kuo gyveno jo siela“] / V. P. Galaunė // Naujas žodis. – 1928, Nr. 10/11, p. 12–13.
J. Vienožinskio, A. Galdiko ir J. Šileikos paveikslų paroda // Mūsų dienos. – 1928, Nr. 5, p. 5: [atskirai apie parodą rašo straipsnelyje: Trijų dailininkų paveikslų paroda Kaune // Mūsų dienos. – 1928, Nr. 5, p. 10].
Adomas Galdikas / Waldemar George; vertė D. M. Jesaitytė // Aidai. – 1952, Nr. 4, p. 176–181.
Adomas Galdikas / Waldemar George; vertė D. M. Jesaitytė // Aidai. – 1952, Nr. 4, p. 176–181.
[Waldemar George pastangos populiarinant Adomą Galdiką Prancūzijoje] // Adomas Galdikas. Lyrinės abstrakcijos erdvių link / Antanas Andrijauskas. – Vilnius: Meno rinkos agentūra, 2015, p. 17.
ARS ir arsininkai: Dail. [Mstislavas] Dobužinskis. Dail. [Adomas] Galdikas. Dail. [Antanas] Samulevičius ir [Algirdas] Steponavičius. Dail. [Juozas] Mikėnas ir [Viktoras] Vizgirda. Dail. [Vytautas Kazimieras] Jonynas. Dail. [Telesforas] Kulakauskas. Dail. [Antanas] Gudaitis // Bangos. – 1932, Nr. 42, p. 1124.
Ars parodos Kaune atidarymas. Iš kairės: Juozas Mikėnas, Juozas Petrėnas-Tarulis, Paulius Galaunė, Adomas Galdikas, Mstislavas Dobužinskis, Viktoras Vizgirda, Antanas Samuolis. 1932 10 30. ČDM Ta 4507.
ARS“ grupės paveikslų paroda // Laiko žodis. – 1934, Nr. 12, p. 3.
Menas, dailininkai ir visuomenė: [interviu su A. Galdiku] / V. Vizgirda // Naujoji Romuva. – 1933, Nr. 148, p. 869.
Menas, dailininkai ir visuomenė: [interviu su A. Galdiku] / V. Vizgirda // Naujoji Romuva. – 1933, Nr. 148, p. 869.
Lietuviško moderninio meno keliais: „Ars“ parodos proga: [trumpai apie A. Galdiką p. 389] / J. Vienožinskis // Naujoji Romuva. – 1934, Nr. 174/175, p. 388–389.
Adomas Galdikas // Lietuvos dailininkų apžvalginė dailės paroda. – Kaunas: V. D. Kultūros muziejus, 1942, p. 28.
Premijuotieji dailininkai / J. M-tis // Naujoji sodyba. – 1942, Nr. 6, virš. p.
A. Galdikas aktyviai darbavosi ir taikomosios dailės srityje, kūrė dekoracijas ir kostiumus operos ir dramos spektakliams, baletui, taip pat dalyvavo valstybės organizuojamuose konkursuose pašto ženklų, pinigų, prekinių ženklų kūrimui, iliustravo nemažai knygų. Pirmoji jo iliustruota knyga buvo 1919 m. išleistas Balio Sruogos kūrinys „Deivė iš ežero“. Vėliau A. Galdikas sukūrė viršelius Kazio Binkio knygai „Eilėraščiai“ (1920), Juozo Tysliavos eilėraščių knygai „Žaltvykslės“ (1922), viršelį ir vinjetes „Lietuvos albumui“ (1921) bei iliustravo Vinco Krėvės-Mickevičiaus „Dainavos šalies senų žmonių padavimus“ (1921), Prano Mašioto „Senio pasakas“ (1922), „Niolos“ bendrovės išleistą Radjardo Kiplingo „Drambliūkštį“ (1923). Jis ne tik pats iliustravo knygas, bet ir subūrė kitus knygų iliustruotojus Kauno meno mokyklos grafikos studijoje. Jo vadovaujami keli dailininkai iliustravo pasakų rinkinį „Seku seku pasaką“ (1932). Vienas brandžiausių A. Galdiko darbų knygų iliustravimo srityje yra lietuviškos pasakos, išleistos Oskaro Milašiaus Paryžiuje (1933).
Deivė iš ežero: Svanetų žemės legenda / Balys Sruoga; [iliustr. A. Galdiko]. – Vilnius: Švyturys, 1919.
Eilėraščiai: poezijos bandymų sąsiuvinis / Kazys Binkis; viršelis A. Galdiko. – Kaunas: Jonas Raupys, 1920.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai / V. Krėvė; iliustravo A. Galdikas. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ bendrovė, 1921.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai / V. Krėvė; iliustravo A. Galdikas. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ bendrovė, 1921.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai / V. Krėvė; iliustravo A. Galdikas. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ bendrovė, 1921.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai / V. Krėvė; iliustravo A. Galdikas. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ bendrovė, 1921.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai / V. Krėvė; iliustravo A. Galdikas. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ bendrovė, 1921.
Dainavos šalies senų žmonių padavimai / V. Krėvė; iliustravo A. Galdikas. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ bendrovė, 1921.
Vinco Krėvės Raštų iliustracijos: [rašoma apie A. Galdiko iliustracijas knygai „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“] / P. Galaunė // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 7, p. 177–179.
Vinco Krėvės Raštų iliustracijos: [rašoma apie A. Galdiko iliustracijas knygai „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“] / P. Galaunė // Pradai ir žygiai. – 1926, Nr. 7, p. 177–179.
Lietuvos albumas / [viršelis ir vinjetės A. Galdiko]. – Kaunas; Berlynas: Otto Elsner, 1921.
Senio pasakos / Pr. Mašiotas; [iliustravo A. Galdikas]. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ bendrovė, 1922.
Senio pasakos / Pr. Mašiotas; [iliustravo A. Galdikas]. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ bendrovė, 1922.
Senio pasakos / Pr. Mašiotas; [iliustravo A. Galdikas]. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ bendrovė, 1922.
Žaltvykslės / Juozas Tysliava; viršelį dirbo Ad. Galdikas. – Klaipėda, 1922.
Drambliūkštis / Rudyardas Kiplingas; vertė K.Binkis; piešiniai A.Galdiko. – Kaunas: Niola, 1923.
Drambliūkštis / Rudyardas Kiplingas; vertė K.Binkis; piešiniai A.Galdiko. – Kaunas: Niola, 1923.
Seku seku pasaką / pasakų tekstą parinko ir kalbą taisė J. Talmantas; iliustracijas koregavo A. Galdikas; piešė P. Augustinavičius, V. Jurkūnas, V. Petravičius, V. Rataiskis, K. Šaulys, L. Vilimas. – Kaunas: Kooperacijos sąjungos „Spaudos fondas“ leidinys, [1932].
Contes lithuaniens de ma mère l‘Oye / Oscar Milosz; illustrés par A. Galdikas. – Paris: E. Chiron, 1933.
Contes lithuaniens de ma mère l‘Oye / Oscar Milosz; illustrés par A. Galdikas. – Paris: E. Chiron, 1933.
Contes lithuaniens de ma mère l‘Oye / Oscar Milosz; illustrés par A. Galdikas. – Paris: E. Chiron, 1933.
Contes lithuaniens de ma mère l‘Oye / Oscar Milosz; illustrés par A. Galdikas. – Paris: E. Chiron, 1933.
Contes lithuaniens de ma mère l‘Oye / Oscar Milosz; illustrés par A. Galdikas. – Paris: E. Chiron, 1933.
Mūsų grafika ir dailioji knyga: [užsimenama apie A. Galdiko indėlį knygų iliustravimo srityje] / P. Augustinavičius // Dienovidis. – 1940, Nr. 2, p. 114–117.
A. Galdikas sukūrė vienus pirmųjų pašto ženklų (antrųjų Nepriklausomybės metinių skatikų ir auksinų bei pirmąją litų standartinių ženklų laidą, 1926 m. pašto ženklų seriją, skirtą karo našlaičių ir vaikų prieglaudų šelpimui), kūrė dizainą bankų (pvz. Lietuvos prekybos ir pramonės banko), kitų bendrovių akcijoms. A. Galdikas sukūrė ir 1930 m. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos medalius, keletą kitų proginių medalių. 1924 m. Lietuvos bankas nusprendė į apyvartą išleisti didžiausio nominalo 1000 litų banknotą, kurio kūrimas patikėtas A. Galdikui (banknotas apyvartoje pasirodė 1926 m.). Vėliau dailininkas sukūrė didžiąją dalį litų banknotų: 1928 m. laidos 50 ir 100 litų banknotus, 1929 m. laidos 5 litų banknotą, 1930 m. laidos 20 litų banknotą. 1938 m. A. Galdikas sukūrė ir proginį 10 litų banknotą. Deja, jis niekada nebuvo išleistas. Banknotuose pavaizduoti Lietuvai svarbūs asmenys, pastatai, kultūros objektai, taip pat yra alegorinių figūrų, vaizduojančių Lietuvą ir jos ūkio pasiekimus, tautinių elementų.
Lietuvos bankas. Tūkstančio litų banknotas. Gamintojas Bredberio ir Vilkinsono sp. Projekto autorius dailininkas Adomas Galdikas. Kaunas. 1924 12 11. LNM NB N2-10700.
1000 litų banknotas: [piešinys dailininko Adomo Galdiko, spausdino Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd Anglijoje] // Nepriklausomos Lietuvos pinigai: ostrublis, ostmarkė, auksinas, litas / Jonas K. Karys. – New York: „Aukselis“, 1953, p. 190.
1000 litų. 1924 12 11. Dail. A. Galdikas // Pinigai Lietuvoje / Dalia Grimalauskaitė, Eduardas Remecas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, p. 378.
Antroji banknotų laida: [1000 litų, 5, 20 ir 100 litų bei neišleisto jubiliejinio 10 litų banknoto autorius Adomas Galdikas, spausdino Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd Anglijoje] // Pinigų istorija / Stanislovas Sajauskas. – Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015, p. 154–155.
Lietuvos bankas. Penkiasdešimt litų banknotas. Gamintojas Bredberio ir Vilkinsono sp. Projekto autorius dailininkas Adomas Galdikas. Kaunas. 1928 03 31. LNM NB 6600.
Lietuvos bankas. Šimto litų banknotas. Gamintojas Bredberio ir Vilkinsono sp. Projekto autorius dailininkas Adomas Galdikas. Kaunas. 1928 03 31. LNM NB 4151.
100 litų. 1928 03 31. Dail. A. Galdikas; 5 litai. 1929 06 24. Dail. A. Galdikas // Pinigai Lietuvoje / Dalia Grimalauskaitė, Eduardas Remecas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, p. 380.
Lietuvos bankas. Penkių litų banknotas. Gamintojas Bredberio ir Vilkinsono sp. Projekto autorius dailininkas Adomas Galdikas. Kaunas. 1929 06 24. LNM NB 4159.
Lietuvos bankas. Dvidešimt litų banknotas. Gamintojas Bredberio ir Vilkinsono sp. Projekto autorius dailininkas Adomas Galdikas. Kaunas. 1930 07 05. LNM NB 6610.
20 litų. 1930 07 05. Dail. A. Galdikas // Pinigai Lietuvoje / Dalia Grimalauskaitė, Eduardas Remecas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, p. 381.
Antrųjų Nepriklausomybės metinių laida. 1920 metų vasario 15 diena: [Adomas Galdikas kūrė 40, 80 skatikų, 1, 3 ir 5 auksinų pašto ženklus] // Lietuvos pašto ženklai: pašto ženklų katalogas / iš anglų kalbos vertė ir papildė Vilius Kavaliauskas. – Vilnius: Mintis, 1991, p. 37–40.
Antrųjų Nepriklausomybės metinių laida. 1920 metų vasario 15 diena: [Adomas Galdikas kūrė 40, 80 skatikų, 1, 3 ir 5 auksinų pašto ženklus] // Lietuvos pašto ženklai: pašto ženklų katalogas / iš anglų kalbos vertė ir papildė Vilius Kavaliauskas. – Vilnius: Mintis, 1991, p. 37–40.
Pirmoji naujosios valiutos standartinių ženklų laida. 1923 metų vasario 24 diena. Dailininkas Adomas Galdikas // Lietuvos pašto ženklai: pašto ženklų katalogas / iš anglų kalbos vertė ir papildė Vilius Kavaliauskas. – Vilnius: Mintis, 1991, p. 84–85.
Pirmoji naujosios valiutos standartinių ženklų laida. 1923 metų vasario 24 diena. Dailininkas Adomas Galdikas // Lietuvos pašto ženklai: pašto ženklų katalogas / iš anglų kalbos vertė ir papildė Vilius Kavaliauskas. – Vilnius: Mintis, 1991, p. 84–85.
Pašto ženklas. Nominalas – 5 centai. Dailininkas Adomas Galdikas. Kaunas. 1923 02 24. KMM KMM P 43883.
Pašto ženklas. Nominalas – 10 centų. Dailininkas Adomas Galdikas. Kaunas. 1923 02 24. KMM KMM P 43880.
Pašto ženklas. Nominalas – 15 centų. Dailininkas Adomas Galdikas. Kaunas. 1923 02 24. KMM KMM P 43881.
Pašto ženklas. Nominalas – 60 centų. Dailininkas Adomas Galdikas. Kaunas. 1923 02 24. KMM KMM P 43882.
Karo našlaičių šalpos antros laidos 60 centų pašto ženklas: [šios pašto ženklų serijos pirmos 1924 m. laidos autorius Jonas Buračas]. Adomas Galdikas. Kaunas. 1926. NČDM Npž 268.
Karo našlaičių šalpos antros laidos 1 lito pašto ženklas: [šios pašto ženklų serijos pirmos 1924 m. laidos autorius Jonas Buračas]. Adomas Galdikas. Kaunas. 1926. NČDM Npž 269.
Vaikų prieglaudos šalpos 1 lito pašto ženklas: [šios pašto ženklų serijos pirmos 1924 m. laidos autorius Jonas Buračas]. Adomas Galdikas. Kaunas. 1926. NČDM Npž 280.
Vaikų prieglaudos šalpos 2 centų pašto ženklas: [šios pašto ženklų serijos pirmos 1924 m. laidos autorius Jonas Buračas]. Adomas Galdikas. Kaunas. 1926. NČDM Npž 270.
Vaikų prieglaudos šalpos 36 centų pašto ženklas: [šios pašto ženklų serijos pirmos 1924 m. laidos autorius Jonas Buračas]. Adomas Galdikas. Kaunas. 1926. NČDM Npž 279.
Vaikų prieglaudos šalpos 50 centų pašto ženklas: [šios pašto ženklų serijos pirmos 1924 m. laidos autorius Jonas Buračas]. Adomas Galdikas. Kaunas. 1926. NČDM Npž 281.
Vaikų prieglaudos šalpos 60 centų pašto ženklas: [šios pašto ženklų serijos pirmos 1924 m. laidos autorius Jonas Buračas]. Adomas Galdikas. Kaunas. 1926. NČDM Npž 282.
Jubiliejinės parodos medalis: [1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos medalis, kurtas Adomo Galdiko] // 1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune / Parodos komitetui pavedus paruošė spaudai ir išleido D. Gruodis. – Kaunas: D. Gruodis, 1930, p. 25.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune medalis. Autorius Adomas Galdikas. Kaunas. 1930. VUM M 79.
Lietuvos vaiko trečiosios oro pašto laidos 60 centų pašto ženklas. Adomas Galdikas. Kaunas. 1933. NČDM Npž 395.
Dekoracijos eskizas Maironio dramai „Kęstučio mirtis“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1924 02 15. NČDM G 49375.
Dekoracijos eskizas Maironio dramai „Kęstučio mirtis“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1924 02 15. NČDM G 49376.
Dekoracijos eskizas Maironio dramai „Kęstučio mirtis“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1924 02 15. NČDM G 49377.
Dekoracijos eskizas K. Gocci „Princesė Turandot“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1927. NČDM G 49418.
Dekoracijos eskizas K. Gocci „Princesė Turandot“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1927. NČDM G 49419.
Dekoracijos eskizas K. Gocci „Princesė Turandot“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1927. NČDM G 49420.
Ministerio kostiumo eskizas K. Gocci „Princesė Turandot“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1927. NČDM G 49421.
Princesės kostiumo eskizas K. Gocci „Princesė Turandot“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1927. NČDM G 49425.
Balgano kostiumo eskizas Vinco Krėvės Mickevičiaus dramai „Šarūnas“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1929 11 13. NČDM G 49391.
Eglės: [vaidino O. Kurmytė, Rutkauskaitė] kostiumo eskizas Vinco Krėvės Mickevičiaus dramai „Šarūnas“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1929 11 13. NČDM G 49389.
Kareivio kostiumo eskizas Vinco Krėvės Mickevičiaus dramai „Šarūnas“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1929 11 13. NČDM G 49390.
Krivio kostiumo eskizas Vinco Krėvės Mickevičiaus dramai „Šarūnas“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1929 11 13. NČDM G 49394.
Rainio kostiumo eskizas Vinco Krėvės Mickevičiaus dramai „Šarūnas“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1929 11 13. NČDM G 49397.
Tautvilo kostiumo eskizas Vinco Krėvės Mickevičiaus dramai „Šarūnas“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1929 11 13. NČDM G 49399.
Vilkės: [vaidino J. Oškinaitė] kostiumo eskizas Vinco Krėvės Mickevičiaus dramai „Šarūnas“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1929 11 13. NČDM G 49388.
Dekoracijos eskizas Vinco Krėvės Mickevičiaus dramai „Šarūnas“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 1929. NČDM G 49414.
Andrius Oleka-Žilinskas, Petras Kubertavičius, Adomas Galdikas ir Balys Sruoga statant V. Krėvės „Šarūną“ 1929 metais // Metmenys. – 1990, kn. 59, p. 101.
Vincas Krėvė-Mickevičius „Šarūnas“, 1929, Valstybės teatras. Rež. Andrius Oleka-Žilinskas, kompozit. Juozas Gruodis, dirig. Leiba Hofmekleris, chorm. Julius Štarka: [šios dramos dekoracijų eskizai kurti Adomo Galdiko] // Adomas Galdikas. Lyrinės abstrakcijos erdvių link / Antanas Andrijauskas. – Vilnius: Meno rinkos agentūra, 2015, p. 238.
Spektaklio scena. Vinco Krėvės Mickevičiaus „Šarūnas“. Režisierius Andrius Oleka Žilinskas. Dailininkai Jonas Gregorauskas ir Adomas Galdikas. Valstybės teatras Kaune. 1929. LTMKM A 1103/1.
Oper. „Werter“ dail. A. Galdiko dek. esk. // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 61, p. 5, 7.
Oper. „Werter“ dail. A. Galdiko dek. esk. // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 61, p. 5, 7.
Spektaklio scenos eskizas. Dailininkas Adomas Galdikas. J. Žulavskio drama „Sabbatai Cevi“. Vertė P. Vaičiūnas. Režisierius Andrius Oleka-Žilinskas. Valstybės teatras. Kaunas. 1931. LTMKM A 2945/1.
Juozo Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis“ premjeros Valstybės teatre 1933 05 19 antrojo paveikslo scenovaizdžio eskizo variantas. Dail. Adomas Galdikas. LTMKM Ad 6264.
Juozo Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis“ premjeros Valstybės teatre 1933 05 19 scenovaizdžio dalies eskizas. Dail. Adomas Galdikas. LTMKM Ad 6269.
Juozo Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis“ premjeros Valstybės teatre 1933 05 19 uždangos projektas. Dail. Adomas Galdikas. LTMKM Ad 6285.
J. Gruodis „Jūratė ir Kastytis“, 1933, Valstybės teatras. Dirig. Leiba Hofmekleris, baletm. Nikolajus Zverevas: [šio baleto dekoracijų eskizai kurti Adomo Galdiko] // Adomas Galdikas. Lyrinės abstrakcijos erdvių link / Antanas Andrijauskas. – Vilnius: Meno rinkos agentūra, 2015, p. 234–235.
J. Gruodis „Jūratė ir Kastytis“, 1933, Valstybės teatras. Dirig. Leiba Hofmekleris, baletm. Nikolajus Zverevas: [šio baleto dekoracijų eskizai kurti Adomo Galdiko] // Adomas Galdikas. Lyrinės abstrakcijos erdvių link / Antanas Andrijauskas. – Vilnius: Meno rinkos agentūra, 2015, p. 234–235.
J. Karnavičiaus operos „Gražina“ dailininko A. Galdiko dek. esk. // 7 meno dienos. – 1933, Nr. 90, p. 1, 12.
J. Karnavičiaus operos „Gražina“ dailininko A. Galdiko dek. esk. // 7 meno dienos. – 1933, Nr. 90, p. 1, 12.
J. Karnavičiaus „Gražina“, 1933, Valstybės teatras (atnaujinta 1939). Dirig. Mykolas Bukša, rež. Petras Oleka, chorm. Julius Štarka, baletm. Nikolajus Zverevas. Scenovaizdžio ir uždangos eskizai Adomo Galdiko // Adomas Galdikas. Lyrinės abstrakcijos erdvių link / Antanas Andrijauskas. – Vilnius: Meno rinkos agentūra, 2015, p. 233.
Kostiumo eskizas: [vienas iš 20 šio spektaklio kostiumų eskizų, saugomų NČDM] V. Šekspyro komedijai „Vasarvidžio nakties sapnas“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 20 a. 4 deš. NČDM G 49351.
Kostiumo eskizas: [vienas iš 20 šio spektaklio kostiumų eskizų, saugomų NČDM] V. Šekspyro komedijai „Vasarvidžio nakties sapnas“. Dail. Adomas Galdikas. Kaunas. 20 a. 4 deš. NČDM G 49362.
Kauno m. valdybos raštas Kauno m. Finansų skyriui dėl pastatų Ukmergės pl. perrašymo Adomui ir Magdalenai Galdikams. Kaunas. 1927 02 04. KRVA, f. 214, ap. 1, b. 6272, l. 5.
Kauno m. įkainojimo komisijai raštas apie nekilnojamąjį turtą Ukmergės pl. 59 / 61, priklausantį Adomui ir Magdalenai Galdikams. Kaunas. 1928 02 04. KRVA, f. 214, ap. 1, b. 6272, l. 12 v.
Kauno miesto savivaldybės statybos skyriaus protokolas Nr. 43 dėl neteisėtai aptvertos Adomo Galdiko sodybos Savanorių pr. 83. Kaunas. 1942 06 01. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6931, l. 15.
Adomui ir Magdalenai Galdikams priklausiusio namo Savanorių pr. 83 būklė. Vaizdas iš išorės. 2020 05 09.
Adomui ir Magdalenai Galdikams priklausiusio namo Savanorių pr. 83 būklė. Vaizdas iš išorės. 2023 05 23.
Adomui ir Magdalenai Galdikams priklausiusio namo Savanorių pr. 83 būklė. Vaizdas viduje. 2023 05 23.
Adomui ir Magdalenai Galdikams priklausiusio namo Savanorių pr. 83 būklė. Vaizdas viduje. 2023 05 23.
Valstiečių liaudininkų spauda buvo leidžiama ilgą laiką, turėjo platų bendradarbių ir korespondentų tinklą bei dar iki Nepriklausomybės subrandintą skaitytoją ir leidybos tradicijas. Dviejų pagrindinių valstiečių liaudininkų periodinių leidinių „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ ilgametė redaktorė buvo Felicija Bortkevičienė (1873–1945). Ji rūpinosi „Lietuvos ūkininko“ leidybos atnaujinimu 1918 m., o sutvarkiusi šio žurnalo leidybos organizacinius reikalus jo vairą perleido kitiems. Iš pradžių F. Bortkevičienė dar pasirašinėjo „Lietuvos ūkininko“ redaktore (nors iš tiesų žurnalą redagavo A. Rimka, J. Strimaitis, V. Oškinis), bet jau nuo 1927 m. oficialusis ir faktiškasis redaktoriai sutapo – juo tapo Vincas Oškinis, o žurnalą leido „Varpo“ akcinė bendrovė.
Felicija Bortkevičienė. Foto Atelier „Zinaida“. Kaunas. 20 a. 4 deš. KTU bibl. Retų leid. fondas. Atv. 678.
Prie „Lietuvos žinių“ vairo F. Bortkevičienė liko ilgesnį laiką, nors faktiški laikraščio redaktoriai taip pat buvo kiti asmenys. F. Bortkevičienė prisiėmė vieną svarbiausių opozicinio leidinio prievolių – atsakomybę už laikraštyje skelbiamus straipsnius, karikatūras. 1922–1936 m. ji pasirašinėjo „Lietuvos žinių“ redaktore ir cenzūrai konfiskavus laikraščio numerius, iškėlus bylas jo redakcijai prisiėmė visą atsakomybę dėl skiriamų baudų ar keliamų bylų. Taip dėl gausybės bylų, vaikščiojimo po teismus, cenzūros ir valdžios įstaigas nebuvo trikdomas laikraščio darbas, kuriuo užsiėmė faktiškieji redaktoriai K. Grinius, P. Ruseckas, B. Sruoga, A. Sugintas, P. Dailidė, J. Strimaitis, J. Pronskus. Nuo 1932 m. „Lietuvos žinių“ redaktoriumi tapo Jonas Kardelis, 1936 m. perėmęs ir oficialaus laikraščio redaktoriaus pareigas.
„Lietuvos žinios“ buvo ne tik populiarios, bet ir kovingos – laikraštyje netrūko polemikos, valdžios kritikos. Spaudos bylų skaičiumi laikraštis buvo neabejotinas rekordininkas tarp visų Lietuvoje leidžiamų periodinių leidinių. Tai, kad gausios spaudos bylos laikraščio nenuskandino, galima paaiškinti jo leidėjų, bendradarbių, F. Bortkevičienės autoritetu visuomenėje, leidybine patirtimi, laikraščio išsikovota vieta tarpukario Lietuvos panoramoje. „Lietuvos žinios“ ne kartą buvo laikinai uždarytos, tačiau tais atvejais buvo leidžiamos kitais pavadinimais tol, kol buvo atnaujinamas „Lietuvos žinių“ leidimas. 1928 04 05 – 1928 05 vietoje „Lietuvos žinių“ išėjo „Mūsų Vilniaus žinios“. 1935 06 13 – 1935 07 13 ėjo „Naujoji banga“, 1936 04 23 – 1936 07 09 vietoj „Lietuvos žinių“ ėjo „Žinios“, nes laikraštis eilinį kartą buvo nubaustas šešių mėnesių uždarymu ir 10 000 litų bauda už Benito Musolinio sūnaus pašiepimą [1].
1923 m. F. Bortkevičienė buvo paminėta septyniolikoje bylų dėl „Lietuvos žinių“ ir „Lietuvos ūkininko“. Galima būtų išskirti I Seimo rinkimų kompanijos įkarštyje F. Bortkevičienei skirtą 1000 litų baudą už visuomenės kurstymą nepasitikėti valdžia straipsnyje „Rinkimų kova ir Poincare Klaipėdos klausimu“ [2]. Didelį atgarsį turėjo F. Bortkevičienės uždarymas į kalėjimą 1925 m. spalio 13 d. ir „Lietuvos žinių“ Nr. 228 konfiskavimas. Spalio pabaigoje F. Bortkevičienė buvo išpirkta iš kalėjimo, o surinktų lėšų likutis turėjo sudaryti laikraščio baudų fondą [3]. Laikraščio baudų fondas iš tiesų pravertė. Jau 1925 m. Nr. 290 buvo sulaikytas dėl tariamo vyriausybės autoriteto žeminimo [4]. 1926 m. sausį kilo nauja byla dėl V. Petrulio karikatūros „Lietuvos žiniose“ ir straipsnelių apie jį [5]. 1926 m. buvo konfiskuotas Nr. 23 už straipsnį „Naujakuriai ir užsienio paskola“ dėl kunigo J. Vailokaičio skerdyklos [6]. „Lietuvos žinių“ 1926 m. Nr. 43 konfiskuotas dėl straipsnio „Naujų eksperimentų beieškant“, o Nr. 46 – dėl paklausimo, kuo remiantis konfiskuotas Nr. 43 [7]. Tų pačių metų Nr. 69 konfiskuotas už straipsnį „Rasputino dvasia“, o Nr. 93 – už straipsnį „Piktšašiai ant visuomenės kūno“ [8]. 1927 m. „Lietuvos žinios“ nubaustos už tai, kad Nr. 153 vietoje cenzūros išbrauktų frazių paliko tuščią vietą [9]. 1931 m. birželio 27 d. „Lietuvos žinių“ redaktorė F. Bortkevičienė Kauno karo komendanto nubausta 300 Lt bauda už netikrų žinių skleidimą [10].
Valstiečių liaudininkų rinkiminė agitacija „Lietuvos žiniose“ ir „Lietuvos ūkininke“ nedaug kuo skyrėsi nuo agitacinio laikraščio tono ne rinkimų metu. Oponentų darbų demaskavimas ir kritika, laikraščių numerių konfiskacija (ypač „Lietuvos žinių“), galima sakyti, buvo šių periodinių leidinių vizitinė kortelė. „Lietuvos žinių“ rinkimų agitacijoje galima būtų išskirti efektyvų karikatūrų panaudojimą, už kai kurias jų atskiri laikraščių numeriai buvo konfiskuoti, o redaktorei F. Bortkevičienei iškeltos baudžiamosios bylos. Prieš pat rinkimus karikatūros buvo spausdinamos su eiliuotais posmeliais. „Lietuvos ūkininke“ didžioji dalis rinkiminės agitacijos ir karikatūrų buvo persispausdinama iš „Lietuvos žinių“, tai liudijo šio leidinio priklausomybę nuo valstiečių liaudininkų ir „Lietuvos žinių“. „Lietuvos ūkininkas“ daugiau rašė kaimo žmonėms ir nebuvo orientuotas į populiarią kultūrinę-šviečiamąją žurnalistiką, skirtą visų pirma miesto inteligentijai. „Lietuvos ūkininkas“ buvo kiek nuosaikesnės tematikos negu „Lietuvos žinios“, kartais nukentėdavo ne tiek dėl savo pozicijos, kiek dėl atgarsio į „Lietuvos žinių“ aktualijas. „Lietuvos ūkininko“ spaudos bylos buvo labiau ekonominio pobūdžio su politiniu prieskoniu, pvz., P. Karvelio byla su „Lietuvos ūkininko“ redaktore F. Bortkevičiene. „Lietuvos ūkininko“ redakcija suabejojo, iš kur P. Karvelis turi tiek pinigų dvarui pirkti, o šis įsižeidė dėl minėto įtarimo piktnaudžiavus tarnybine padėtimi [11]. Priešrinkiminis straipsnis, kuriame buvo pateikta plati panorama galimų piktnaudžiavimų tarnybine padėtimi, liko neužbaigtas dėl iškeltos bylos, o byla greit buvo nutraukta rinkimams praėjus.
F. Bortkevičienė buvo ne tik „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ atsakingoji redaktorė, turėjusi pakelti šių leidinių vargus bei spaudos bylas, bet ir viena „Varpo“ akcinės bendrovės ir jos spaustuvės organizatorių, ji rūpinosi spaustuvės reikalais, žurnalų ir laikraščių leidyba. „Varpo“ bendrovės spaustuvė spausdino ne tik valstiečių liaudininkų „Lietuvos ūkininką“ ir „Lietuvos žinias“, bet ir visus varpininkų leidinius. „Varpo“ bendrovės pastate, tuo metu Laisvės al. 60 (dabar Laisvės al. 84, pastatas, kuriame įsikūrusi legendinė spurginė), ji ne tik dirbo, bet ir gyveno, todėl po 1927 m. sprogimo šiame pastate ji patyrė nemažai streso ne tik kaip „Varpo“ bendrovės direktorė bei „Lietuvos žinių“ redaktorė, bet ir kaip tiesioginė liudininkė, sprogimą pajautusi savo kailiu. Neatsitiktinai po šio pasikėsinimo į valstiečių liaudininkų sąjungos būstinę bei jos spaudos centrą pasipylė užuojauta ne tik valstiečiams liaudininkams, „Lietuvos žinioms“, bet ir asmeniškai F. Bortkevičienei. „Varpo“ direktorės ir „Lietuvos žinių“ redaktorės butas buvo numatytas ir naujose patalpose Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46). Šiame tarnybiniame bute F. Bortkevičienė negyveno nuolat.
Nors F. Bortkevičienė buvo silpnos sveikatos, jos būdas, kovingumas, atkaklus tikslo siekimas suformavo kietos, „geležinės“ moters įvaizdį. Tokia ji buvo vaizduojama ir karikatūrose – karingai kovojanti už savo prenumeratorius. F. Bortkevičienė buvo mėgiama karikatūristų tiek dėl jos susikurto veiklios valstietės liaudininkės, sugebančios susitarti su vyrais, įvaizdžio, tiek dėl to, kad ji nepyko šaržuojama ar pašiepiama. Valstiečių liaudininkų partijoje F. Bortkevičienė buvo didelis autoritetas, niekad nesiekė jokių postų, buvo kovotoja idealistė. Gal todėl politinėse karikatūrose ji buvo vaizduojama kaip kovojančių pusių taikdarė, tarpininkė, net ir valstiečių liaudininkų partijos skilimo akivaizdoje. Ji visada veikė pagal principą „mažiau kalbų, daugiau darbų“. Neatsitiktinai Lietuvos Steigiamojo Seimo narių autografų albume ji pasirašė prie pasakymo „Mažiau žodžių, mažiau kyšių, bet daugiau darbo ir susipratimo – viskas bus gerai“. [12] Tai galėtų būti ir F. Bortkevičienės viso gyvenimo moto.
Felicija Bortkevičienė. Foto Atelier „Zinaida“. Kaunas. 20 a. 4 deš. KTU bibl. Retų leid. fondas. Atv. 678.
Felicija Bortkevičienė. Foto Atelier „Zinaida“. Kaunas. 20 a. 4 deš. KTU bibl. Retų leid. fondas. Atv. 678.
Bortkevičienė Povickaitė Felicija. Paso kort. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 21789.
Antroji Stokholmo Lietuvių Konferencija // Juozas Tumas Vaižgantas / A. Merkelis. – Kaunas: akc. „Pažangos“ b-vės leidinys, 1934, įklij.
Laiškas į redakciją / F. Bortkevičienė // Darbo balsas. – 1918, liep. 3 (Nr. 27), p. 13.
„Varpo“ B-vės Spaustuvės Fondas / F. Bortkevičienė // Lietuvos ūkininkas. – 1919, lapkr. 30 (Nr. 39), p. 1–2.
„Varpo“ B-vės Spaustuvės Fondas / F. Bortkevičienė // Lietuvos ūkininkas. – 1919, lapkr. 30 (Nr. 39), p. 1–2.
„Lietuvos Ūkininko“ Redaktorės p. F. Bortkevičienės byla: [Dėl straipsnio „Lietuviški farizėjai“, atspausdinto „Lietuvos ūkininko“ 1922 m. Nr. 38] // Lietuvos ūkininkas. – 1922, spal. 8–13 (Nr. 41), p. 2–3.
Bortkevičienė Felicija (S. L. D. ir V. S. bloko): [trumpa biogr. su atvaizdu] // Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. – Klaipėda: Steigiamojo Seimo kanceliarija, 1924, p. 10–11.
Felicijos Bortkevičienės kasacijos skundas prieš Kauno apygardos teismo 1924 04 01 sprendimą dėl „Lietuvos ūkininke“ paskelbto straipsnio „Lietuviški Farizėjai“. 1925 01 07 // Vyriausiojo Tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys / redagavo J. Byla. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 51–53.
Konfiskuotas „Lietuvos žinių“ sekmadienio 228 numeris. Redaktorė p. Bortkevičienė baudžiama kalėjimu // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 13, p. 1.
Dėl ko konfiskuotos „L. žinios“?: [Nutarimas dėl „L. žinių“ Nr. 228 konfiskavimo ir F. Bortkevičienės prašymas] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 15, p. 1.
Nauja skubota interpeliacija dėl spaudos laisvės persekiojimo; Ponia F. Bortkevičienė išvesta į kalėjimą // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 15, p. 1.
Ponui Ministeriui Pirmininkui ir Krašto Apsaugos Ministeriui. Valstiečių liaudininkų frakcijos interpeliacija: [Dėl spaudą varžančio įstatymo, „L. žinių“ atskirų numerių konfiskavimo ir piniginių baudų F. Bortkevičienei bei jos arešto] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 16, p. 1–2.
Ponui Ministeriui Pirmininkui ir Krašto Apsaugos Ministeriui. Valstiečių liaudininkų frakcijos interpeliacija: [Dėl spaudą varžančio įstatymo, „L. žinių“ atskirų numerių konfiskavimo ir piniginių baudų F. Bortkevičienei bei jos arešto] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 16, p. 1–2.
Žodžio ir asmens golgotos dienos. F. Bortkevičienė kalėjime // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 21, p. 1: portr.
F. Bortkevičienė kalėjiman. Ties „L. Žinių“ Redakcija; Laisvės Alėja vedant; Ties policijos nuovada. Prie kalėjimo: [nuotr.] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 21, p. 1.
Kova dėl spaudos laisvės Lietuvoje: [Dėl F. Bortkevičienės paleidimo iš kalėjimo] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 25, p. 1: nuotr.: [nuotr., kaip F. Bortkevičienė išvedama į kalėjimą].
P. F. Bortkevičienė iš kalėjimo išpirkta // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 27, p. 1.
F. Bortkevičienės žodis visuomenei: [Paleidus ją iš kalėjimo, aiškino, kad pinigai, kurių surinkta daugiau, negu reikėjo išlaisvinti ją iš kalėjimo, bus panaudoti laikraščio baudų fondui] // Lietuvos žinios. – 1925, spal. 29, p. 1.
Kauno apygardos teismo valstybės gynėjo padėjėjo kasacijos protestas prieš Kauno apygardos teismo 1925 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dėl „Lietuvos žinių“ redaktorės F. Bortkevičienės patraukimo atsakomybėn ir „Lietuvos žinių“ 1925 m. Nr. 153 sulaikymo ir konfiskavimo // Vyr. Tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 110–112.
Kasacinis skundas dėl „Lietuvos žinių“ 1925 m. Nr. 182 sulaikymo ir konfiskavimo bei patraukimo F. Bortkevičienės atsakomybėn: [dienraščio numerio konfiskavimas patvirtintas, kita sprendimo dalis panaikinta, bylą grąžinta Taikos teisėjui] // Vyr. Tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 112–114.
Kasacinis skundas dėl „Lietuvos žinių“ 1925 m. Nr. 182 sulaikymo ir konfiskavimo bei patraukimo F. Bortkevičienės atsakomybėn: [dienraščio numerio konfiskavimas patvirtintas, kita sprendimo dalis panaikinta, bylą grąžinta Taikos teisėjui] // Vyr. Tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 112–114.
Eina garsas nuo rubežiaus: [Karikatūroje pavaizduotas ministras pirmininkas Vytautas Petrulis, bėgantis nuo jam keliamos bylos į užsienį sveikatos taisyti. Dėl šios karikatūros „Lietuvos žinių“ atsakomajai redaktorei buvo iškelta pirmoji karikatūros byla] // Lietuvos žinios. – 1925, gruod. 20, p. 2.
Felicija Povickaitė-Bortkevičienė: [biografija skelbiama šalia žinios apie jos įkalinimą] // Lietuvos ūkininkas. – 1925, spal. 25–31 (Nr. 43), p. 2–3: portr.
Felicija Povickaitė-Bortkevičienė: [biografija skelbiama šalia žinios apie jos įkalinimą] // Lietuvos ūkininkas. – 1925, spal. 25–31 (Nr. 43), p. 2–3: portr.
Felicija Bortkevičienė // Lietuvos ūkininkas. – 1925, spal. 25–31 (Nr. 43), p. 3: portr.
Naujas bažnytinio gyvenimo lapas: Konfiskuoto „L. Ž.“ 290 Nr. karikatūra // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 1, p. 2.
Dėl ko konfiskuotos „Lietuvos žinios“: Seimo narių A. Suginto ir K. Kregždės paklausimas Krašto Apsaugos Ministeriui: [Dėl „Lietuvos žinių“ 1925 m. Nr. 290 konfiskavimo] // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 3, p. 1–2.
Dėl ko konfiskuotos „Liet. Žinios“?: Seimo narių A. Suginto ir K. Kregždės paklausimas p. Krašto Apsaugos Ministeriui: [Paklausime spausdinamas visas cenzūrai nepatikusio „Lietuvos žinių“ Nr. 290 straipsnio „Statybos ir naujų kelių ieškojimo pasekmės“ tekstas] // Lietuvos ūkininkas. – 1926, saus. 1–7 (Nr. 1), p. 2–3.
Dėl ko konfiskuotos „Liet. Žinios“?: Seimo narių A. Suginto ir K. Kregždės paklausimas p. Krašto Apsaugos Ministeriui: [Paklausime spausdinamas visas cenzūrai nepatikusio „Lietuvos žinių“ Nr. 290 straipsnio „Statybos ir naujų kelių ieškojimo pasekmės“ tekstas] // Lietuvos ūkininkas. – 1926, saus. 1–7 (Nr. 1), p. 2–3.
Ar „L. Žinios“ žemina vyriausybės autoritetą: 290 Nr. sulaikymo byla: [F. Bortkevičienės skundas krašto apsaugos ministrui ir kt.] // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 9, p. 2.
Feljetonui medžiaga: Pirmoji karikatūros byla: [Dėl V. Petrulio karikatūros „Lietuvos žiniose“ ir siūlymo nubausti „Lietuvos žinių“ redaktorę F. Bortkevičienę] // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 20, p. 1.
Konfiskuotas vakarykščias „L. žinių“ 23 Nr.: [Norima patraukti atsakomybėn ir F. Bortkevičienę] // Lietuvos žinios. – 1926, saus. 30, p. 1.
Pletkų redakcijoj: [karikatūroje pavaizduota F. Bortkevičienė, prisiimanti atsakomybę už „Lietuvos žinių“ redakcijos straipsnius] // Rytas. – 1926, saus. 30, p. 1.
„Lietuvos žinios“ konfiskuotos dėl kunigo Vailokaičio skerdyklos: [Dėl konfiskuoto „Lietuvos žinių“ 1926 m. Nr. 23 straipsnio „Naujakuriai ir užsienio paskola“] // Lietuvos žinios. – 1926, vas. 4, p. 1.
Karikatūros byla: [Apie F. Bortkevičienės bylą su V. Petruliu dėl jo karikatūros ir straipsnelių apie V. Petrulį] // Lietuvos žinios. – 1926, vas. 9, p. 1.
Naujas chirurgijos propesorius: – Lauk, universitetan paskaitų skaityti! Aš su kardu geriau padarysiu operaciją, kaip visoki ten chirurgai, daktarai ir profesoriai su lancetais: [karikatūroje pavaizduoti policijos inspektorius Pijus Misiurevičius irapsišaukėlis Lietuvos universiteto chirurgijos ordinarinis profesorius Johanas Boitas, dėl šios karikatūros „Lietuvos žinioms“ buvo iškelta antroji karikatūros byla] // Lietuvos žinios. – 1926, kov. 19, p. 1.
Lietuvos žinios. – 1926, kov. 25, p. 1: [šio „Lietuvos žinių“ numerio pirmas puslapis buvo išspausdintas su tuščiais tarpais vietoj cenzūros išbraukto straipsnio].
Už ką konfiskuotas „Lietuvos žinių“ 69 numeris: [už straipsnį „Rasputino dvasia“, įdėtos to straipsnio ištraukos] // Lietuvos žinios. – 1926, kov. 27, p. 1.
Antroji „Lietuvos žinių“ karikatūros byla // Lietuvos žinios. – 1926, bal. 14, p. 1–2; bal. 15, p. 1–2.
Antroji „Lietuvos žinių“ karikatūros byla // Lietuvos žinios. – 1926, bal. 15, p. 1–2.
Pasikėsinimas ant Valstiečių Liaudininkų Sąjungos Centro. Susprogdinta „Varpo“ B-vės spaustuvė... // Lietuvos žinios. – 1927, kov. 11, p. 1.
Pasikalbėjimas su „Varpo“ b-vės direktore ir „Lietuvos Žinių“ Redaktore: [su F. Bortkevičiene dėl sprogimo „Varpo“ b-vės spaustuvėje] // Lietuvos žinios. – 1927, kov. 11, p. 2.
„Lietuvos Žinioms“ užuojautos. P. F. Bortkevičienei: [dėl spaustuvės susprogdinimo] // Lietuvos žinios. – 1927, kov. 16, p. 3.
Akcinės „Varpo“ bendrovės pranešimas // Lietuvos žinios. – 1927, kov. 25, p. 5.
Iš Palangos gyvenimo: [straipsnis atspausdintas su paliktomis tuščiomis vietomis, kur buvo cenzūros išbraukti sakiniai, todėl „Lietuvos žinių“ redaktorė F. Bortkevičienė turėjo sumokėti 100 litų baudą] // Lietuvos žinios. – 1927, liep. 11, p. 3.
Nutarimas Nr. 1212: [Kauno miesto ir apskrities komendanto Kazio Skučo nutarimas nubausti „Lietuvos žinių“ atsakomąją redaktorę F. Bortkevičienę 100 litų arba 7 paromis paprasto kalėjimo už tarpų palikimą vietoj cenzūros išbrauktų sakinių straipsnyje „Iš Palangos gyvenimo“] // Lietuvos žinios. – 1927, liep. 23, p. 3.
„Liet. Žinios“ 100 lit. pabaudos sumokėjo: [Atmetus F. Bortkevičienės skundą dėl Kauno miesto ir apskrities komendanto 1927 m. liepos 13 d. nutarimo, paskyrusio baudą už tarpų palikimą straipsnyje „Iš Palangos gyvenimo“ vietoj cenzūros iškarpymų „Lietuvos žinių“ liepos 21 d., Nr. 153] // Lietuvos žinios. – 1927, rugpj. 10, p. 1.
Susprogdinta „Varpo“ b-vės spaustuvė; Ką padarė sprogimas mūsų spaustuvei // Lietuvos ūkininkas. – 1927, Nr. 11, p. 1.
Artimiausieji liudininkai apie sprogimą // Lietuvos ūkininkas. – 1927, Nr. 11, p. 2.
„Lietuvos Žinių“ platinimo mėnesis: [F. Bortkevičienės karikatūra, piešta Rimto Kalpoko, pasirašiusio Er-ka-ka slapyvardžiu] // Spaktyva. – 1927, Nr. 5/6, p. 4.
„Lietuvos Žinių“ nešvari demagogija: [dėl užuojautų F. Bortkevičienei] // Lietuvos aidas. – 1928, kov. 17, p. 5.
Atviras laiškas „Lietuvos Aido“ redakcijai: [Dėl „Lietuvos aido“ 1928 m. kovo 17 d. straipsnelio „Lietuvos Žinių“ nešvari demagogija“, kuriame teigiama, kad F. Bortkevičienei niekas negrasino ir redaktore ji tik pasirašinėjusi, tad užuojautos jos adresu nereikalingos] // Lietuvos žinios. – 1928, kov. 19, p. 2.
„Lietuvos Žinių“ žinios: italų atstovo susirašinėjimas su redaktore Bortkevičiene: [satyrinis eilėraštis] / Rakštis: [Mykolas Vaitkus] // Garnys. – 1928, Nr. 6, p. 4–5.
1905–XXV–1930: Felicija Bortkevičienė: [laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ priede, skirtame jo 25 metų jubiliejui] // Iliustruota „Lietuvos Ūkininko“ apžvalga: nemokamas priedas. – 1930, Nr. 4, p. 1.
„L. Ū.“ dabartiniai leidėjai: [laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ priede, skirtame jo 25 metų jubiliejui] // Iliustruota „Lietuvos Ūkininko“ apžvalga: nemokamas priedas. – 1930, nr. 4, p. 3.
Kaip kas praleido atostogas: [Valstiečiai liaudininkai, griaunantys Kauno Soboro pamatus, F. Bortkevičienė ir M. Sleževičius] // Vapsva. – 1931, Nr. 7, p. 3.
Slaptas apsiginklavimas: [Karikatūroje kademų smalą pila L. Bistras, nagus galanda liaudininkai F. Bortkevičienė ir M. Sleževičius, bačkos dugną gadina tautininkas N. Rastenis, socialdemokratų pristatymą repetuoja S. Kairys] // Diena. – 1932, saus. 31, p. 8.
Karnavalo šposai, arba visi apsiriko: [Boriso Jermolajevo karikatūroje pavaizduota F. Bortkevičienė, tariamai flirtuojanti su „Lietuvos aidu“ ir su krikščionimis demokratais] // Diena. – 1932, vas. 7, p. 2.
Bergždžioj priedangoj: [Karikatūroje F. Bortkevičienė, bandanti pridengti valstiečių liaudininkų nesutarimus, šalia jos M. Sleževičius ir V. Kvieska] // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 17, p. 2.
Mūsų spauda antrojo šimtmečio angoj: „Lietuvos žinios“ ir jų redakcijos darbuotojai / J. P. [Justas Paleckis] // Laiko žodis. – 1933, Nr. 5, p. 3: iliustr.
Kolegos – svečiai: „Na ir laikai, net ši kuklioji pradėjo dažytis...“: [Šioje Sergej Civinski karikatūroje besidažanti pavaizduota Felicija Bortkevičienė, nes ir laikraštyje „Lietuvos žinios“ naudotas spalvotas šriftas] // Sekmadienis. – 1933, rugpj. 20, p. 1.
Garsieji Lietuvos žmonės kalėjime: [rašo ir apie 1925 m. pabaigoje suimtą dėl spaudos bylos F. Bortkevičienę] // Lapas. – 1933, spal. 22, p. 2.
Iš „Lietuvos žinių“ istorijos / F. Bortkevičienė // Lietuvos žinios. – 1934, birž. 19, p. 5–6: portr.
Svėrėjas... „Dabar jau bus lygsvara“...: [Karikatūroje apie dar vieną Kauno komendanto V. Braziulevičiaus įsakymą spaudai tvarkyti su „Lietuvos žinių“ laikraščiu pavaizduota Felicija Bortkevičienė] // Sekmadienis. – 1934, rugs. 9, p. 1.
Šiuose namuose Laisvės alėja 60: [dabar Laisvės al. 84] po did. karo įsikūrė „Lietuvos žinios“ ir „Varpo“ bendrovė // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 8.
Rūmai, esą Gedimino g. 38: [dabar Gedimino g. 46], kuriuose dabar redaguojamos, spausdinamos ir administruojamos „Lietuvos žinios“... // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 8.
Jubiliatas vaizduose // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 3.
Felicija Bortkevičienė: [portr.] // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 21.
Tarpukariu, kaip ir šiais laikais, buvo domimasi įvairių sričių menininkų gyvenimu, aptarinėjama jų profesinė veikla ir asmeninis gyvenimas. Menininkai noriai pozavo tiek foto ateljė, tiek įvairių leidinių foto korespondentams bei fotografams mėgėjams. Spaudoje ir muziejuose galima rasti tiek profesinės veiklos, tiek buitinio gyvenimo momentus (pobūvius, iškylas, draugų susitikimus) užfiksavusių fotografijų.
Antanas Žmuidzinavičius savo dirbtuvėje V. Putvinskio g. 40: [su dedikacija J. Zikarui „Brangiam Draugui Juozui Zikarui A. Žmuidzinavičius. 1936. X. 31“]. Kaunas. 1936 10 31. ČDM G 154556.
Valstybės teatro dramos aktorė Zuzana Arlauskaitė. Kaunas. 20 a. 3 deš. KMM PMM GEK 9049.
Aktorė K. Dauguvietytė, poeto Antano Gustaičio bičiulė, Lulu spektaklyje „Pirmas slenkstis“: [Užrašyta „Janei prisiminti bendrą darbą Valstybės Teatre Ks. Dauguvietytė 1935“]. Foto Atelier Mejerio Smečechausko. Kaunas. 1935. MLLM GEK 92083.
Minėdami fotografijos dieną pažvelkime į kai kurių sričių menininkų gyvenimą per fotografų objektyvą, jų užfiksuotas statiškas ir ekspresyvias akimirkas. Lietuvos teatro, muzikos ir dailės veikėjų fotografijų neskirstome į profesionalias ir mėgėjiškas. To nedarome jau vien dėl to, kad tiek spaudoje, tiek muziejų fonduose lieka daug neišaiškintų fotografijų autorių. Nuoroda, jog fotografijos atliktos žymių fotografų (Karlo Baulo, Zinaidos Bliumentalienės, Paulinos Brėdikytės, Adomo Kliučinsko, Boleslovo Savsenavičiaus, Mejerio Smečechausko, Janinos Tallat-Kelpšienės) buvo lyg jų kokybės ženklas, bet ir kai kurios nežinomų fotografų nuotraukos patraukia dėmesį tiek savo kokybe, tiek netikėtais rakursais.
Su Laikinosios sostinės fotografais ir kai kuriomis jų užfiksuotomis akimirkomis galite susipažinti Kauno apskrities viešosios bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro virtualioje parodoje „Tarpukario Kauno fotografų veiklos fragmentai“, o šioje parodoje sudėtos nuotraukos iliustruoja dailininkų, skulptorių, teatro artistų, operos dainininkų, baleto šokėjų, kitų dramos ir operos teatro darbuotojų, muzikos kūrėjų ir muzikantų gyvenimą. Šios fotografijos yra tarsi priminimas apie teatro, muzikos ar dailės srityje tarpukariu besidarbavusius žmones bei juos įamžinusius žinomus ir nežinomus fotografus. Nuotraukos iš periodinės spaudos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus, Kauno miesto muziejaus ir jo filialų, Kupiškio etnografijos muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų (publikuotos LIMIS portale) fragmentiškai atskleidžia, kaip teatro, muzikos, dailės gyvenimą matė ano meto fotografai, bet toli gražu nėra pilnas to gyvenimo atspindys.
Pobūvis pas kariškį ir dainininką Vladą Ivanauską. Priekyje šokėjų pora: dramos aktorius ir režisierius Petras Kubertavičius ir operos solistė Aleksandra Staškevičiūtė. Kaunas. 1931. KMM PMM GEK 7368/41.
Operos dainininko Juozo Bieliūno ir dramaturgo Petro Vaičiūno išleistuvės į Italiją. Pirmoje eilėje iš kairės: Borisas Melngailis, Genovaitė Paleckienė, Juozas Bieliūnas. Sėdi: Petras Vaičiūnas, Antanina Vainiūnaitė, Vincas Mykolaitis Putinas, Maironis, Teofilė Vaičiūnienė, Justas Paleckis. Pobūvis vyko kunigo Morkaus Morkelio namuose. Kaunas. 1926 10 25. MLLM GEK 102085.
Operos solistės Marijos Rakauskaitės sceninio darbo Valstybės teatre dešimtmečio sukakties paminėjimas. Stasys Santvaras – antras iš dešinės. 1934 03 12. Nuotrauka iš asmeninio Dainuolės Kazlauskienės archyvo.
Baleto artistai Marija Juozapaitytė (būsima Kelbauskienė), Bronius Kelbauskas ir Olga Dubeneckienė-Kalpokienė kopose. 1930. LTMKM A 1095/159.
Dail. N. Arbitbalatas // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 7, p. 8.
Ars ir menininkai: Dail. [Mstislavas] Dobužinskis. Dail. [Adomas] Galdikas. Dail. [Antanas] Samulevičius ir [Algirdas] Steponavičius. Dail. [Juozas] Mikėnas ir [Viktoras] Vizgirda. Dail. [Vytautas Kazimieras] Jonynas. Dail. [Telesforas] Kulakauskas. Dail. [Antanas] Gudaitis // Bangos. – 1932, Nr. 42, p. 1124.
Ars parodos Kaune atidarymas. Iš kairės: Juozas Mikėnas, Juozas Petrėnas-Tarulis, Paulius Galaunė, Adomas Galdikas, Mstislavas Dobužinskis, Viktoras Vizgirda, Antanas Samuolis. 1932 10 30. ČDM Ta 4507.
„Ars“ grupės paveikslų paroda // Laiko žodis. – 1934, Nr. 12, p. 3.
1938 m. Valstybinės dailės premijos laureatai. Iš kairės į dešinę Paulius Augius, Antanas Gudaitis, Petras Rimša, Valstybės Taupomųjų kasų direktorius J. Vaitkevičius, išmokėjęs premijas, Viktoras Vizgirda, Juozas Bagdonas. Mejerio Smečechausko fotogr. Kaunas. 1938 12 12. ČDM M1-15-6/12.
Dail. Maksas Bandas // Bangos. – 1932, Nr. 36, p. 904.
Dailininkas Jonas Buračas Kauno meno mokykloje. Kaunas. 1921–1923. ČDM G 165387.
Dailininkas, tapytojas, grafikas Jonas Buračas. Kaunas. 20 a. 4 deš. ČDM G 165397.
Dailininkai, kurie ginčijasi dėl Vytauto D. paviljono: [nuotraukoje J. J. Burba ir L. Truikys] // Sekmadienis. – 1930, spal. 19, p. 7.
Kauno meno mokyklos dėstytojas, grafikos studijos vadovas Adomas Galdikas su mokiniais. Kaunas. 20 a. 3 deš. LNDM Fi 1549.
Dailininkas Adomas Galdikas su režisieriumi Andriumi Oleku-Žilinsku ir kompozitoriumi Juozu Gruodžiu. Kaunas. 1929. LTMKM. A 1163/1.
A. Galdikas: [nuotr. prie A. Valeškos straipsnio „Naujoji Romuva ir menas“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 40, p. 775.
Dailininkas ir lakūnas Juozas Gaučas Kauno meno mokyklos piešimo studijoje. Kaunas. 20 a. 3 deš. ČDM GP 7544.
Dailininkas ir lakūnas Juozas Gaučas. Kaunas. 1933 05 14. ČDM GP 7544.
J. Gogelis, kartu su Šimoniu suruošęs savo kūrinių parodą // Naujas žodis. – 1929, Nr. 17, p. 17.
Skulpt. [Vincas] Grybas dirba prie savo kūrinio paminklo Vytautui Didžiajam ties Karo mokykla Panemunėje... // Bangos. – 1932, Nr. 36, p. 893.
Dailininkas J. Gudaitis... // Bangos. – 1932, Nr. 28, p. 737.
Mstislavas Dobužinskis // Meno kultūra. – 1930, Nr. 1, p. 9.
Dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Kaunas. 1935. MLLM RMM ĮK 3524.
Dailininkas Vilius Jomantas. Kaunas. 1919. MLLM RMM ĮK 3537.
Dailininkas Vilius Jomantas ir Liudas Gira su žmona. Kaunas. 1920. MLLM RMM ĮK 3493.
Jaunas, gabus karikatūristas J. Kaganas... // Bangos. – 1932, Nr. 28, p. 743.
Dail. P. Kalpokas (viduryje) su savo studijos mokiniais: [nuotrauka prie straipsnio „Mūsų menininkai namie“] // Bangos. – 1932, Nr. 45, p. 1173.
Dail. Petro Kalpoko originalūs namai: [nuotrauka prie straipsnio „Mūsų menininkai namie“] // Bangos. – 1932, Nr. 45, p. 1173.
Dailininko Petro Kalpoko namas Kaune: Ingelevičiaus foto // Naujas žodis. – 1930, Nr. 5, p. 106.
Rašytoja, dailininkė Aldona Didžiulytė Kazanavičienė. Kaunas. 1922. MLLM GEK 31611.
Grupė pirmosios Lietuvos moterų dailininkių parodos dalyvių prie namo K. Donelaičio g. 24, kur vyko paroda. Pirmoje eilėje trečia iš dešinės fotografė, dailininkė Veronika Šleivytė, antroje eilėje pirma iš kairės dailininkė Elena Janulaitienė. K. Baulo fotogr. 1937. KEM GEK 18400.
Grupė pirmosios Lietuvos moterų dailininkių parodos dalyvių prie namo K. Donelaičio g. 24, kur vyko paroda. Pirmoje eilėje antra iš kairės fotografė, dailininkė Veronika Šleivytė, antroje eilėje už jos dailininkė Elena Janulaitienė. K. Baulo fotogr. 1937. KEM GEK 18402.
„Moterų talkos“ komiteto, rengusio Lietuvos moterų dailininkių parodą Kaune, valdyba, žiuri komisija ir parodos dalyvės. I eilėje iš kairės sėdi: Ona Pakštienė, Paulina Raulinaitienė, Sofija Riomerienė, Adelė Galaunienė, Elena Šklėrienė, Ona Kalpokienė, Veronika Šlevytė. Antroje eilėje pirma iš kairės dailininkė Černė Percikovičiūtė, septinta Domicėlė Tarabildienė. Foto Karlas Baulas. Kaunas. 1937. ČDM G 81615.
„Moterų talkos“ komiteto, rengusio Lietuvos moterų dailininkių parodą Kaune, valdyba ir parodos dalyvės. Sėdi pirmoje eilėje iš kairės: Ona Vaitonytė, Olga Dubeneckienė-Kalpokienė, Elena Starkienė, Paulina Raulinaitienė, Aleksandra Vailokaitienė, Adelė Galaunienė, Ona Pakštienė, Elena Šklėrienė, Sofija Riomerienė. Stovi antroje eilėje iš kairės: dailininkės Regina Matuzonytė-Ingelevičienė, Natalija Luščinaitė-Krinickienė, Liuba Karskytė-Šaltuperienė, Adolfina Novickaitė-Gaučienė, Konstancija Petrikaitė-Tulienė, Elena Janulaitienė, Irena Jackevičiūtė-Petraitienė, Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė, Sofija Pacevičienė, Emilija Idzelevičiūtė, Monika Lapinskaitė. Trečioje eilėje iš kairės stovi dailininkės Irena Trečiokaitė, Eugenija Macytė-Mikšienė, Veronika Tarvydaitė, Bronė Bakutytė, Salomėja Karnauskaitė, Černė Percikovičiūtė, Veronika Šleivytė, Emilija Vaškevičiūtė, Gitel Lurjytė. Foto Karlas Baulas. Kaunas. 1937. ČDM G 81617.
Katalikų organizacijų sąjungos „Moterų talkos“ komiteto valdyba, rengusi 1937 m. moterų dailininkių parodą Kaune. Sėdi iš kairės Paulina Raulinaitienė, Elena Šklėrienė, Adelė Galaunienė, Sofija Riomerienė, Ona Kalpokienė. Stovi Veronika Šleivytė, Ona Pakštienė, Domicėlė Tarabildienė. Foto Karlas Baulas. Kaunas, Daukanto g. 12. 1937. ČDM G 81616.
Vydūnas tarp pirmosios Lietuvos moterų dailininkių parodos dalyvių: pirmoje eilėje iš kairės Sofija Pacevičienė, Irena Jackevičiūtė-Petraitienė, Vydūnas, Černė Percikovičiūtė. Antroje eilėje iš kairės: Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė, Natalija Luščinaitė-Krinickienė, Birutė Bakutytė-Vosylienė, Veronika Tarvydaitė, Veronika Šleivytė, Konstancija Petrikaitė-Tulienė, Domicėlė Tarabildaitė-Tarabildienė. Trečioje eilėje antra iš kairės Elena Janulaitienė. Kaunas. 1937 10 25. MLLM GEK 22907.
P-lė Ž. Macytė „Miss Meno Mokykla: [Eugenija Macytė-Mikšienė-Jurkūnienė]: Foto „Rafael“ // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 4, p. 1.
J. Mikėno (vidury) vadovaujamos freskos studija // Bangos. – 1932, Nr. 22, p. 619.
Keramikas Vaclovas Miknevičius. Karlo Baulo foto. Kaunas. 1940. ČDM G 168690.
Dailininkė Halina Naruševičiūtė-Žmuidzinienė piešimo studijoje. Kaunas. 1928 11 01. ČDM GP 7548.
Dailininkė H. Naruševičiūtė // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 4, p. 5.
Dailininkė Halina Naruševičiūtė ir dramaturgas Petras Vaičiūnas, atvykus svečiui iš Latvijos Adolf Erss, namuose pas H. Naruševičiūtę. Iš kairės: Petras Vaičiūnas, Halina Naruševičiūtė, Adolf Erss, Antanas Rimydis, Augustinas Gricius, Juozas Petrėnas Tarulis. 1931–1932. MLLM F3 929.
N. Romuvos bendradarbių dailininkų grupė. Iš kairės į dešinę: L. Truikys, A. Valeška, A. Samuolis, V. Vizgirda ir L. Kazokas: [nuotr. prie A. Valeškos straipsnio „Naujoji Romuva ir menas“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 40, p. 774.
Nepriklausomųjų menininkų, įsisteigusių jau plačiai žinomą klubą Kaune, grupė: I eilėj Č. Kontrimas, A. Valeška, pirmininkas L. Truikys, L. Kazakevičius, G. Morkus. II eilėj: Ant. Rūkštelė, V. Vizgirda ir A. Samulevičius... // Bangos. – 1932, Nr. 44, p. 1154.
Dailininkas Vytautas Palaima. Kaunas. 1933 07 08. ČDM GP 7542.
Skulpt. Pundziaus darbai. Kairėj: P-lės Lapėnaitės galva; dešinėj: paminklas d-rui Brundzai; Vidury – skulpt. Pundzius // Bangos. – 1932, Nr. 24, p. 659.
Jauno, talentingo skulptoriaus [Broniaus] Pundziaus darbo mūsų tautos dainiaus, atgimimo pranašo, pernai mirusio Maironio biustas. Šį biustą nupirko Karo Muziejus ir bus laikomas muziejaus sodelyje. Atvaizde matome šalia biusto ir patį skulptorių [Bronių] Pundzių // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 8, p. 132.
Dail. P. Puzinas // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 16, p. 285.
Skulptorius Petras Rimša: [nuotr. prie M. Linkevičiaus straipsnio „Dvi valandi pas skulptorių P. Rimšą“] // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 11, p. 167.
Dailininkas Al. Šepetys, Vytauto Didžiojo portreto autorius, „J. Pasaulio“ draugas ir bendradarbis // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 12, p. 5.
Dail. Jonas Šileika: Fotogr. Ščiupakas // Atspindžiai. – 1923, Nr. 2, p. 31.
Dailininkas Jonas Šileika ir aktorė Unė Babickaitė prie Kauno meno mokyklos. Kaunas. 1936. ČDM G 81768.
Dailininkas K. Šimonis // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 41, p. 7.
Dailininkas Kajetonas Šklėrius. Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1919. MLLM RMM ĮK 3832.
Kauno meno mokyklos direktorius Kajetonas Šklėrius savo kabinete prie darbo stalo. Kaunas. 20 a. 3 deš. LNDM ED 175970.
Kauno meno mokyklos direktorius Kajetonas Šklėrius bibliotekoje. Kaunas. 20 a. 3 deš. LNDM ED 175973.
Dailininkas K. Šklėrius-Šklėrys // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 41, p. 6.
Skulptorius Pranas Steponavičius ekspozicijoje. Kaunas. 1930. ČDM GP 7570.
Keramikas, dailininkas Liudvikas Strolis. Kaunas. 1926. ČDM G 164353.
Keramikas, dailininkas Liudvikas Strolis. Foto Mejeris Smečechauskas. Kaunas. 1936 10 10. ČDM G 164356.
Keramikas, dailininkas Liudvikas Strolis su žmona fortepijono pedagoge Birute Damijonaityte-Stroliene. Foto Mejeris Smečechauskas. Kaunas. 1936 10 20. ČDM G 164373.
Dailininkas Antanas Tamošaitis. Kaunas. 1925 09 10. ČDM GP 7546.
Menininkai. I eilėje iš kairės 1) Mykolas Žilinskas, 2) Vytautas Kazimieras Jonynas, 4) Halina Naruševičiūtė-Žmuidzinienė, 7) Antanas Tamošaitis. II eilėje stovi 1) Petras Tarabilda, 2) Konstancija Petrikaitė-Tulienė, 3) Antanas Venclova, 5) Liudas Truikys, 6) Adolfina Navickaitė-Gaučienė, viršuje Antanas Samuolis, apačioje pritūpęs dailininkas Adomas Smetona. 20 a. 1 p. ČDM GP 7592.
Skulptorius Juozas Zikaras su savo mokine, dailininke Domicėle Tarabildiene prie Kauno meno mokyklos. Apie 1930. ČDM G 154530.
Dailininkas A. Valeška, kurio paroda įvyksta V. Teatro fojė // Laiko žodis. – 1934, Nr. 12, p. 9.
A. Valeška: [nuotr. prie A. Valeškos straipsnio „Naujoji Romuva ir menas“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 40, p. 774.
Dailininkai Adolfina Navickaitė-Gaučienė ir Vytautas Varanka Laisvės al. Kaunas. 1932 09 26. ČDM GP 7558.
Adomas Varnas parodoje. Kaunas. 20 a. 4 deš. ČDM GP 20249.
Kauno meno mokyklos mokiniai su dėstytojais. Centre dailininkas Adomas Varnas. Nuotraukoje taip pat yra P. Andriušis (gale viduryje), L. Vaineikytė, Ad. Bal. Matuzevičius, V. Šeinkeris, B. Žėkonis, K. Mikšys. Kaunas. 1930. MLLM GEK 73553.
Pirmieji Kauno meno mokyklos mokiniai. Pirmoje eilėje antras iš kairės meno mokyklos dėstytojas Justinas Vienožinskis. 20 a. 1 p. ČDM G 88997 (ČDM Ta 7287).
J. Vienožinskis: [nuotr. prie A. Valeškos straipsnio „Naujoji Romuva ir menas“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 40, p. 774.
Juozas Zikaras: [nuotrauka prie V. Bičiūno straipsnio „Juozo Zikaro kūryba“] // Krivulė. – 1925, Nr. 17, p. 314.
Skulptorius Juozas Zikaras ir poetas, dramaturgas, vertėjas Petras Vaičiūnas Kaune prie skelbimų stulpo. Kaunas. 1930. MLLM RMM ĮK 5632.
Juozas Zikaras Kaune, savo namuose I. Kanto g. Kaunas. 1930–1931. ČDM G 154445.
Iš Meno Apžvalgos. Parodos Kaune. Parodos kampelis. A. Žmuidzinavičius (toliau) ir dailininkas skulptorius P. Rimša (arčiau) // Atspindžiai. – 1920, Nr. 1, p. 6.
Antanas Žmuidzinavičius // Krivulė. – 1925, Nr. 2, p. 47.
Dailininko A. Žmuidzinavičiaus darbų apžvalginės parodos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidarymas. Mejerio Smečechausko fotogr. Kaunas. 1936 11 01. ČDM Žfp 1217.
Dirbtuvėje V. Putvinskio g. 40 ant sofos prie kilnojamųjų mažų staliukų su kavos puodeliais. Pirmas iš kairės krepšininkas P. Lubinas, šalia A. Žmuidzinavičius, M. Žmuidzinavičienė, dvi vienuolės, M. ir J. Nemeikšos ir nežinoma moteris su skrybėle. 1939. ČDM ŽFp 271.
Pijus Adomavičius, Valstybės Teatro Administratorius, Stasys Grigaliūnas Valstybės Teatro Sekretorius, „Meno dienų“ Redaktorius... // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 17.
Z. Arlauskaitė, Hauptmano veikale Vežėjas Hekšelis: [nuotr. prie S. Aukštaičio straipsnio „Moteris lietuvių dramos teatre“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 740.
Kauno Įgulos kareivių kliūbe Dramos mėgėjų kuopelė. Stovi: 6) J. Dagys, 7) B. Bobelis, 8) Pratkus, 9) K-v Gedmontas, 10) J. Briedis, 11) P-lė Šimkūnaitė, 12) K-v Goštautas, 13) P-lė Oškinaitė. Sėdi: 1) Liagas, 2) P-lė Skablauskaitė, 3) Kap. Braziulevičius, 4) P-nia Lesevičienė, 5) K-v Fonuška, režisierius // Atspindžiai. – 1921, Nr. 3, p. 5.
Kauno Karių Kliubo Dramos Mėgėjų Kuopelė: [Mykolo] Balucko „Aukso dievaičiai“ 3-jų veik. Komedija. Stovi: 1. Genrichas – B. Bobelis 2. Kraičiūnas – A. Gedmontas 3. Burbulis – J. Staugaitis 4. Pilypas tarnas – Šepetys. Sėdi: 5. Vanda – K. Kušeliauskaitė 6. Sagaitis – J. Dagys 7. Kaisutienė – Lukšienė 8. Kaisutis – J. Briedis 9. Elenytė – Z. Lukauskaitė // Atspindžiai. – 1921, Nr. 8, p. 7.
Kpt. Vladas Braziulevičius (sėdi centre) su Karių teatro artistais. Kaunas. 1922. VDMKM GEK 28377/12.
Karių Dramos Mėgėjų Kuopelė. Sėdi (iš kairės dešinėn) St. Kiudulaitė, Ant. Gedmontas, [Olga] Iljinskaitė-Mintaučkienė, režisierius Vl. Braziulevičius, V. Gedaikienė, maj. J. Lanskoranskis. Stovi: [J.] Pratkus, Em. Grikevičiūtė, B. Bobelis, Andriušytė, J. Karpis, [J.] Mintaučkis, [V.] Tumėnienė, Šepetys, J. Briedis. Guli V. Džiugelis, Ant. Zauka // Krivulė. – 1924, Nr. 5, p. 11.
Pulk. Leit. V. Braziulevičius, „Karių Teatro“ režisierius // Meno kultūra. – 1928, Nr. 7/8, p. 23.
A. Budrys, N. R. teatro recenzentas: [nuotr. prie R. Šaltenio straipsnio „Naujoji Romuva ir teatras“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 40, p. 781.
Baigę Valst. Dramos vaidybos studiją, [Teodoras] Chomskis ir N.: [Nata] Bičiūnienė // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 56, p. 16.
Baigę šiemet Valstybinės dramos vaidybos studiją. I eil. iš kairės: Teodoras Chomskis, Nata Bičiūnienė, Nata Janušaitienė ir Jonas Linkevičius. II eilėj iš kairės: Janina Zdanavičiūtė, Ksandra Ragaitė ir Kazys Inčiūra // Naujas žodis. – 1930, Nr. 13, p. 277.
Kazys Puida, inžinierius, vienas pirmųjų „Dainos“ vaidintojų...; Antanas Sutkus, vienas pirmųjų „Dainos“ vaidintojų ir buv. jos režisierius...; Artistas Aleksandras Vitkauskas...; Juozas Stumbras, vienas seniausių „Dainos“ vaidintojų...; Ona Rymaitė, Valstybinio Dramos Teatro artistė, buv. „Dainos“ vaidintoja; Juozas Kundrotas, vienas senųjų „Dainos“ vaidintojų ir choristų... // Krivulė. – 1924, Nr. 9, p. 14.
Režisierius Borisas Dauguvietis. Ekonominės karių bendrovės fotografija. Kaunas. 1924. BKM GEK 20860/634.
Repertuaro tarybos posėdis. Stovi: A. Sutkus (direktorius), sėdi iš kairės į dešinę: M. Bukša (dirigentas), N. Tichomirovas (operos režisieris), B. Dauguvietis (dramos režisieris), P. Adomavičius (administratorius), J. Tallat-Kelpša (dirigentas): A. Žibo foto // 7 meno dienos. – 1928, Nr. 14, p. 3.
Mūsų menininkai vasarą: artistai Dauguvietis ir Dineika užkandžiauja „kermošiaus“ metu Vilkijoj // Naujas žodis. – 1928, Nr. 14, p. 11.
B. Dauguvietis – Valst. Dram. Režisieris: F. Kelpšienės foto // 7 meno dienos. – 1928, Nr. 17, p. 6.
Valstybės teatro režisierius Borisas Dauguvietis. Kaunas. 1938. LTMKM A 1677/12.
B. Dauguvietis „Mieščionių“ režisierius // Savaitė. – 1940, Nr. 8, p. 161.
Lietuvių Dramos Vaidykla: Viktoras Dineika, Stasys Pilka, Jurgis Petrauskas, Antanas Vanagaitis, Petras Kubertavičius, Vincas Steponavičius, [Aleksandras] Vitkauskas // Atspindžiai. – 1922, Nr. 10, p. 16.Lietuvių Dramos Vaidykla: Viktoras Dineika, Stasys Pilka, Jurgis Petrauskas, Antanas Vanagaitis, Petras Kubertavičius, Vincas Steponavičius, [Aleksandras] Vitkauskas // Atspindžiai. – 1922, Nr. 10, p. 16.
Ona Kurmytė, Ona Rymaitė, Ant. Vainiūnaitė, Liudas Gira, buvęs L. M. K. DR. Dramos sekc. Pirmininkas, dabar Dramos direktorius, Kostas Glinskis, režisierius, P. Vaičiūnas, buv. L. M. Dr. Dramos sek. vicepirmininkas // Atspindžiai. – 1922, Nr. 10, p. 17.
Lietuvos valstybinio dramos teatro aktorius Viktoras Dineika. Foto atelje „Modern“. Kaunas. 20 a. 3–4 deš. VDKM GEK 27912/4.
Lietuvos valstybinio dramos teatro aktorius Viktoras Dineika. Kaunas. 20 a. 3–4 deš. VDKM GEK 27912/32.
Viktoras Dineika Princesė Turandot // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 13.
Nauji Valstybės dramos artistai: A. Mackevičius, E. Gikevičiūtė, A. Radzevičius, P. Rutkauskaitė, [E.] Bindokaitė, S. Petraitis, [T.] Liaugaudaitė // Naujas žodis. – 1929, Nr. 17, p. 13.
Naujas Žydų Teatro režisierius A. Eines // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 14.
Artistas Vl. Fedotas-Sipavičius sąryšy su 10 metų scenos darbo sukaktuvėmis // Naujas žodis. – 1928, Nr. 4, p. 10.
Valstybės teatro artistas V. Fedotas-Sipavičius įvairiose dramose: [nuotraukos prie J. J. Burbos straipsnio „Artistas Vladas Fedotas-Sipavičius“] // Naujas žodis. – 1928, Nr. 4, p. 11.
Sofija Garfunkelytė Erdi. Ekonominės karių bendrovės fotogr. 1920. Su jos autografu „Brangiai Bronislavai Ignatjevnai nuo mylinčios ir dėkingos Sof. Erdi“: [Autografas užrašytas Liudo Giros žmonai Bronislavai]. MLLM RMM ĮK 3769.
Garfunkelytė Zofija, artistė, sceninis vardas Sofija Erdi, g. 1894 Kamenec Podolske, gyveno K. Donelaičio g. 31 (dabar 67), paso kort. nuotr., išd. 1931 08 10. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 14687.
Liudas Gira, poetas, buv. Teatro direktorius, daug rašo apie teatrą // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 2.
Dramos artistas ir režisierius Konstantas Glinskis: Foto Tallat Kelpšienės // Muzika ir teatras. – 1933, Nr. 2, įklij.
Režisierius Konstantinas Glinskis. P. Brėdikytės foto. Kaunas. 20 a. 4 deš. ČDM G 57013.
Eduardas Kaštaunas, artistas, Teklė Daubaraitė, artistė, Aleksandras Kernagis, artistas, Emilija Grikevičiūtė // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 11.
Pirmieji VDU teatro studijos valdybos nariai Česlovas Grincevičius (pirmininkas), P. Žitkutė (iždininkė), V. Šmulkštys (sekretorius). Foto atelje „Splendid foto“. Kaunas. 1935. MLLM GEK 42635.
Radio vaidinimų režisierius J. Gučius // Savaitė. – 1940, Nr. 4, p. 79.
Aktorė Aleksandra Gustaitienė, poeto Antano Gustaičio žmona. Foto atelje „Progress“. Kaunas. 1933–1934. MLLM GEK 92085.
Režisieriaus Algirdo Jakševičiaus dramos studijos nariai. Kaunas. 1939. MLLM GEK 109333.
Naujas žydų teatras. Artistė p. [Zlata] Jarovslavskaitė: [tikr. Zlata Jaroslavskaitė-Bukancienė] // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 37, p. 9.
Kauno menininkai pobūvyje. Režisierius Romualdas Juknevičius (trečioje eilėje pirmas iš dešinės). 1939. MLLM GEK 73548.
K. Juršys – V. Dramos artistas kom. „Batas“: A. Žibo fot. // 7 meno dienos. – 1928, Nr. 12, p. 6.
Kazys Juršys, artistas, Stasys Pilka „Klasta ir meilė“ (Ferdinandas) // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 8.
Petras Kubertavičius ir jo vaidmenys // Naujas žodis. – 1927, Nr. 9, p. 6.
Petras Kubertavičius Arminas „Užtvanka“. Brėdikytės foto // Muzika ir teatras. – 1933, Nr. 1, įklij.
Petras Kubertavičius, artistas // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 4.
Dramos artistė Ona Kurmytė. Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1923: [užrašas ant nuotraukos: „L. M. K. D. Dramos Vaidyba – O. Kurmytė – Banga“]. KMM PMM GEK 9056.
O. Kurmytė, V. dramos artistė: [nuotr. prie S. Aukštaičio straipsnio „Moteris lietuvių dramos teatre“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 739.
Artistė O. Kurmytė su savo sūneliu... // Savaitė. – 1940, Nr. 4, p. 79.
Marijona Rakauskaitė su Ona Kurmytė Palangoje. 20 a. 3–4 deš. ČDM G 73212.
Dramos aktorius Juozas Laucius. Kaunas. 1924 06 13. KMM PMM GEK 9054.
Dramos artistas J. Laucius // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 40, p. 13.
Antanina Leimontaitė, artistė, Stasys Petraitis, artistas, Kazys Jurašiūnas, artistas // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 9.
Pranas Lubickas – Vikt. Pr.: [teatro kritikas] // 7 meno dienos. – 1928, Nr. 18, p. 9.
Antanas Mackevičius, artistas, Teodora Liaugaudaitė, artistė, Vladas Fedotas Sipavičius // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 10.
Naujas Valstybės dramos režisierius A. Oleka, neseniai grįžęs iš Maskvos // Naujas žodis. – 1929, Nr. 17, p. 9.
P. Olekos-Žilinsko valgomojo kambario baldai. Visi baldai p. Prapuolenio darbo // Bangos. – 1932, Nr. 12, p. 368.
A. Oleka-Žilinskas, buv. Teatro direktorius // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 3.
J. Oškinaitė R. U. R. Helen rolėje // 7 meno dienos. – 1927, Nr. 4, p. 7.
Menininkų popietės dalyviai: iš kairės aktoriai Jadvyga Oškinaitė, Henrikas Kačinskas, rašytojas Augustinas Gricius, E. Oškinaitė ir žurnalistas Alfonsas Braziulis. Kaunas. 1928. MLLM GEK 16365.
Dramos artistė J. Oškinaitė // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 40, p. 16.
Artistė J. Oškinaitė-Sutkuvienė (Ryšy su 15 metų scenos darbo sukaktuvėmis) // Laiko žodis. – 1934, Nr. 12, virš.
Valstybės teatro dramos aktorius Stasys Pelaitis. Kaunas. 1925 03 13. KMM PMM GEK 9052.
Dramos artistas Stasys Pilka. Foto atelje „Menas“. Kaunas. 1925. KMM PMM GEK 9057.
Ona Rymaitė Lietuvos Valstybinės Dramos Teatro artistė // Atspindžiai. – 1923, Nr. 5, p. 91.
Aktorė Ona Rymaitė „Mirandolina“. B. Savsenavičiaus foto atelje. Kaunas. 1924. MLLM RMM ĮK 7495/5.
O. Rymaitė – Dalia. P. Vaičiūno „Nuodėmingas angelas“: J. Kelpšienės fotogr. // 7 meno dienos. – 1928, Nr. 10, p. 3
Ona Rymaitė Anni „Vaidinimas pilyje“: Foto Zinaidos // Muzika ir teatras. – 1933, Nr. 2, įklij.
Ona Rymaitė „Valdovo Sūnūs“ (Danguolė), Petras Kubertavičius „Nuotaka“, sveikinimai rež. B. Dauguviečio jubiliejaus proga // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 16.
St. Santvaras Su dedikacija Danutei aktorės Potencijos Pinkauskaitės fonde: „Mano karštam agitatoriui – Danutei – tikinčiam į mano ateitį, sulig tam tikra, pas Antaną esančia enciklopedija. Vydraga: [St. Zaleckio Santvaro slapyvardis]. Jaučiaakis. Kaunas, 1923 m. gegužės 7 d.“. Kaunas. 1923 05 07. LLMA, f. 295, ap. 1, b. 212, l. 1.
St. Santvaras Su dedikacija Danutei aktorės Potencijos Pinkauskaitės fonde: „Mano karštam agitatoriui – Danutei – tikinčiam į mano ateitį, sulig tam tikra, pas Antaną esančia enciklopedija. Vydraga: [St. Zaleckio Santvaro slapyvardis]. Jaučiaakis. Kaunas, 1923 m. gegužės 7 d.“. Kaunas. 1923 05 07. LLMA, f. 295, ap. 1, b. 212, l. 1.
St. Santvaras. Kaunas. 1926: [Nuotrauka daryta Valstybės teatre, vaidinimo pertraukos metu, kai pirmą kartą buvo statomi S. Santvaro „Žvejai“. Nuotrauka iš Dainuolės Kazlauskienės asmeninio archyvo].
Valstybės Teatro direktoriaus J. Savickio išleistuvių proga // Meno kultūra. – 1930, Nr. 1, p. 18.
Jurgis Savickis // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 48, p. 3.
J. Siparis, artistas, Jadvyga Oškinaitė, artistė, Henrikas Kačinskas „12 naktis“ // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 7.
Art. Vladas Sipavičius, statęs Kalderono Nematomąją // Meno dienos. – 1935, Nr. 14, p. 11.Art. Vladas Sipavičius, statęs Kalderono Nematomąją // Meno dienos. – 1935, Nr. 14, p. 11.
Ona Rymaitė, „Klasta ir meilė“ (Luiza), Vincas Steponavičius „Žentas“ (Skylys), Ona Kurmytė „Nuodėmingas angelas“ // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 6.
Antanas Sutkus V. Teatro direktorius // 7 meno dienos. – 1927, Nr. 5, p. 7.
Antanas Sutkus, režisierius, buvęs Teatro direktorius // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 3.
Namas, kuriame randasi „Tautos teatras“ ir „Vilkolakis“ (Maironio g. 3) // Krivulė. – 1924, Nr. 1, p. 14.
„Tautos Teatro“ bendradarbiai: Iš kairės dešinėn (sėdi): H. Kačinskas, dir. J. Lapėnas, J. Oškinaitė, A. Paliušytė, V. Marcinkus, P. Pinkauskaitė, dir. K. Puida, dir. ir režis. A. Sutkus (stovi): A. Norimas, A. Pranaitis, St. Palaitis, V. Tamoliūnas, dekor. V. Bičiūnas, K. Juršys, N. Jurašiūnaitė, J. Siparis, J. Olšauskas, J. J. Jonaitis, rež. padėj. A. Gricius // Krivulė. – 1924, Nr. 1, p. 14.
„Tautos teatro“ salė // Krivulė. – 1924, Nr. 1, p. 15.
Tautos Teatro steigėjas ir jo pirmasis režisierius Antanas Sutkus // Naujas žodis. – 1929, Nr. 10/11, p. 9.
Tautos Teatro artistės, viršuj kairėje: [Nastė] Jurašiūnaitė, greta Ona Ruzgienė, žemiau N. Vosyliūtė, O. Bindokaitė, E. Oškinaitė, apačioje iš kairės [Marija] Lipčienė-Marcinkevičiūtė ir E. Žalinkevičaitė: H. Naruševičiūtės vinjetė // Naujas žodis. – 1929, Nr. 10/11, p. 1.
Art. Pola Tendziulytė // Kino naujienos. – 1932, Nr. 19, p. 3.
Dramos artistas Ipolitas Tvirbutas. Kaunas. 1925 02 28. KMM PMM GEK 9055.
P. Vaičiūnas skaito savo veikalą „Nuodėmingas Angelas“ // 7 meno dienos. – 1927, Nr. 6, p. 9.
P. Vaičiūnas skaito per radio: A. Jurgelionio foto // 7 meno dienos. – 1927, Nr. 7, p. 1.
Petras Vaičiūnas, dramaturgas // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 2.
Petras Vaičiūnas su žmona, aktore Teofile Vaičiūniene. Foto Mejeris Smečechauskas. Kaunas. 1939. MLLM GEK 22615.
Valstybės dramos artistė T. Vaičiūnienė // Naujas žodis. – 1928, Nr. 23/24, p. 7.
Teofilė Vaičiūnienė, artistė // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 4.
T. Vaičiūnienė, V. dramos artistė: [nuotr. prie S. Aukštaičio straipsnio „Moteris lietuvių dramos teatre“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 740.
Petras Vaičiūnas skaito Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriams savo veikalą. Pirmoje eilėje iš kairės: Petras Kubertavičius, Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė, Juozas Vaičkus, Ona Labonaitė-Kiršanskienė, Petras Vaičiūnas. Antroje eilėje iš kairės: Juozas Stanulis, Bronė Paškevičiūtė-Dikinienė, Viktoras Dineika, Adplfas Venclauskas, Jonas Dikinis. Vilnius. 1918. MLLM RMM ĮK 5782.
Aktorės, operos dainininkės M. Vaičkienės portretas. Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1923 03 09. ČDM GP 23017.
Aktorės, operos dainininkės M. Vaičkienės portretas. Foto atelje „Ideal“. Kaunas. 1930 12 05. ČDM GP 23018.
Aktorės, operos dainininkės M. Vaičkienės portretas. Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1930 12 05. ČDM GP 23019.
Lietuvių meno kūrėjų draugijos dramos sekcijos prezidiumas: Juozas Vaičkus, Petras Vaičiūnas ir Petras Kubertavičius. Kaunas. 1920. MLLM RMM ĮK 5572.
J. Vaičkus // Jaunųjų pasaulis. – 1932, Nr. 3, p. 5.
Juozas Vaičkus... // Kino naujienos. – 1932, Nr. 18, p. 1.
Tarptautinė premija Lietuvos foto menui: [viena premijuotų Zinaidos Bliumentalienės nuotraukų režisieriaus, teatro kūrėjo Juozo Vaičkaus (antroje eilėje dešinėje)] // Sekmadienis. – 1933, saus. 22, p. 2.
Juozas Vaičkus Lietuvos Dramos Teatro kūrėjas // Savaitė. – 1940, Nr. 12, p. 239.
Aktorė Antanina Vainiūnaitė: [su įrašu, skirtu operos solistei Marijonai Rakauskaitei: „Simpatingai Marijonai, geriausiai Draugei bendro darbavimosi Valst. Teatre 1925 m. XI. 28“]. Kaunas. 1925 11 28. ČDM G 73386.
Dramos artistė A. Vainiūnaitė // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 40, p. 8.
Antanina Vainiūnaitė, artistė // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 4.
Valstybės teatro meno vadovai: iš kairės į dešinę operos režisierius Petras Oleka, chormeisteris Julius Štarka, operos režisierius Teofanas Paulauskas, teatro direktorius, režisierius Andrius Oleka Žilinskas, dirigentas Mykolas Bukša, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša, dramos režisierius Borisas Dauguvietis. Stovi baletmeisteris Nikolajus Zverevas, administratorius Pijus Adomavičius ir dirigentas Leonas Hofmekleris. Fotogr. B. Mirbachas, foto „Ideal“. Kaunas. 1929. ČDM GP 19402.
„Vilkolakio“ teatro pobūvis. Kaunas. 1919. MLLM GEK 40315.
„Vilkolakio žygiai“: „Velniava“ I–II veiksmas // Krivulė. – 1924, Nr. 2, p. 18.
„Vilkolakio žygiai“: „Velniava“ III veiksmas // Krivulė. – 1924, Nr. 2, p. 19.
„Vilkolakio žygiai“: I–II veiksm.; „Politika“ I veiksm. // Krivulė. – 1924, Nr. 4, p. 32.
„Vilkolakio žygiai“: „Politika“ II veiksm. // Krivulė. – 1924, Nr. 4, p. 33.
„Vilkolakio“ gastrolėse Ukmergėje // Krivulė. – 1924, Nr. 5, p. 10.
Juozas Vizgirda, Teatro Scenos Administratorius // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 15.
Dramos artistė O. Vosyliūtė // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 40, p. 9.
Žinoma mūsų artistė p. Nelė Vosyliūtė dėvi šias dvi skrybėles firmos „Z. Kempinskienė“ // Žvilgsniai. – 1933, Nr. 1, p. 30.
Nelli Vosyliūtė Elena „Užtvanka“: Brėdikytės foto // Muzika ir teatras. – 1933, Nr. 1, įklij.
V. Žadeika Valstybės Teatro Direktorius: [nuotrauka prie Liudo Giros str. „Prieš 15-ka metų“, skirto Valstybės dramos teatro jubiliejui] // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 1.
Valst. Dramos artistė E. Žalinkevičaitė (Kipro Petrausko žmona) // Naujas žodis. – 1929, Nr. 3, p. 8.
Dainininko Kipro Petrausko mažoji dukrelė ir ponia: [dramos artistė E. Žalinkevičaitė-Petrauskienė] // Naujas žodis. – 1930, Nr. 3, p. 67.
Valst. Dramos artistė A. Žalinkevičaitė // 7 meno dienos. – 1932, Nr. 79, įklij.
A. Žalinkevičaitė, Studentė – Kapnio veikale Kai širdis traukia: [nuotr. prie S. Aukštaičio straipsnio „Moteris lietuvių dramos teatre“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 740.
Alė Žalinkevičaitė, artistė, Viktoras Dineika, artistas, Jurgis Petrauskas // Meno dienos. – 1936, Nr. 18, p. 5.
„Žvaigždikio“ teatro artistai... // Naujas žodis. – 1931, Nr. 18, p. 457.
Muz. Pijus Adomavičius... „Dainos“ choro vedėjas ir operetės dirigentas, einąs Valstybės Operos direktoriaus pareigas // Krivulė. – 1924, Nr. 9, p. 10.
J. M. Arbitblatas žinomų muzikos namų savininkas... // Naujas žodis. – 1928, Nr. 11/11, p. 24.
Estera Aronauskaitė, pianistė, koncertavusi Valstybės Teatre // Meno dienos. – 1936, Nr. 19, p. 12.
Dainininkė p-lė J. Augaitytė: [nuotr. prie žinutės „Grįžo dain. J. Augaitytė ir St. Santvaras] // Bangos. – 1932, Nr. 21, p. 604.
Valstybės teatro operos solistė J. Augaitytė // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 9, p. 187.
Operos dainininkė Juzė Augaitytė. Mejerio Smečechausko fotogr.: [dedikuota Liudui Truikiui „Mielam Liudui Juzė A. Kaunas 1935“]. Kaunas. 1935 09 29. ČDM G 73002.
Viktoras Babinas, jaunas, bet labai pasižymėjęs pianistas, sėkmingai koncertavęs visuose Europos centruose... // Bangos. – 1932, Nr. 43, radijo progr. p.
J. Babravičius // Atspindžiai. – 1923, Nr. 1, p. 15.
J. Babravičius. Operos dainininkas, ilgai koncertavęs Europoj ir Amerikoj, sugrįžo Lietuvon ir žada aktyviai dalyvauti mūsų operoje // Krivulė. – 1925, Nr. 5, p. 120.
Vyt. Bacevičius, jaunas talentingas kompozitorius... // Naujoji Romuva. – 1932, Nr. 20, p. 461.
Gražinos Bacevičiūtės koncertui Valstybės teatre artėjant // Bangos. – 1932, Nr. 35, p. 881.
Kompozitorė, smuikininkė Gražina Bacevičiūtė ir dailininkas Adomas Galdikas Jiezno apylinkėse. Foto Pauliaus Galaunės. 1934 03 31. ČDM G 81724.
Juozas Bieliūnas Valstybinio Operos Teatro Direktorius ir artistas (baritonas) // Atspindžiai. – 1923, Nr. 5, p. 93.
Operos art. Juozas Bieliūnas, buvęs „Dainos“ choro vedėjas 1921 metais // Krivulė. – 1924, Nr. 9, p. 10.
Operos dainininko Juozo Bieliūno ir dramaturgo Petro Vaičiūno išleistuvės į Italiją. Iš kairės: Justas Paleckis, namų šeimininkas kunigas Morkus Morkelis, Genovaitė Paleckienė, Juozas Bieliūnas, Borisas Melngailis, Maironis, Teofilė Vaičiūnienė, stovi nežinomas asmuo. Kaunas. 1926 10 25. MLLM GEK 102084.
Valstybės radiofono solistė Antanina Binkevičiūtė // Kinas. – 1934, Nr. 2, p. 7.
Makso Boršteino vadovaujama kapela restorane „Versalis“. Karlo Baulo fotogr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ČDM Ta 9555.
Makso Boršteino vadovaujama kapela restorane „Versalis“. Mejerio Smečechausko fotogr. 1938. ČDM Ta 9554.
[Dirigentas Mykolas Bukša, nuotrauka prie straipsnio „Pas M. Bukšą“] // 7 meno dienos. – 1927, Nr. 3, p. 6.
Dirigentas Mykolas Bukša, operos solistas Kipras Petrauskas, režisierius Antanas Zauka, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. Foto studija K. Baulas. Kaunas. 20 a. 3 deš. KMM PMM GEK 1798/17.
Mykolas Bukša. Paso kortelės nuotr. Kaunas. 1933 04 16. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1065.
J. [Jonas] Būtėnas: [operos dainininkas] // 7 meno dienos. – 1928, Nr. 17, p. 10.
[„Dainos“ vaidintojai]... Liudas Gira... Adelė Galaunienė... Vladislava Grigaitienė... Apolonija Steponaitytė-Jasiūnienė... Jurgis Petrauskas // Krivulė. – 1924, Nr. 9, p. 15.
Kauno „Dainos“ dr-jos choras, koncertavęs kartu su latvių choru „Fortissimo“ Kaune kovo 26 d. dirigentas – Juozas Kudokas // Muzikos barai. – 1938, Nr. 3, p. 62.
Nauja operos solistė A. Dambrauskaitė: Foto J. Tallat-Kelpšienės // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 48, p. 7.
Valstybės teatro operos solistė Antanina Dambrauskaitė // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 9, p. 186.
A. Dambrauskaitė, Parduotojoj nuotakoj: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 734.
A. Dambrauskaitė // Savaitė. – 1940, Nr. 5, p. 101.
A. Dičiūtė, Kačakovna – Kunigaikštis Igoris: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 735.
Dievaitytė Stasė, Šv. Ministerijos stipendininkė Paryžiaus konservatorijoje... // Naujas žodis. – 1929, Nr. 20/21, p. 13.
A. Dirvianskaitė, pijanistė ir kompozitorė: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 737.
J. Dvarionaitė, buvusi Lietuvos valstybės operos solistė ir režisierė: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 731.
Kompozitorius Balys Dvarionas. Kaunas. 1930. MLLM GEK 3966/50.
P. S. Frumkinas, kurio čello koncertas bus radiofone II. 27, 21, 40 val. // Bangos. – 1932, Nr. 5, p. 141.
Juozas Gaidamavičius...: [nuotr. prie straipsnio apie „Dainos“ draugiją] // Krivulė. – 1924, Nr. 9, p. 10.
Lietuvių opera: Traviata, I veiksmas, puota pas Violeta Valery art. Galaunienė (Violeta) art. Petrauskas (Alfredas); Artistė Galaunienė (soprano), Modenos konservatorijoj baigusi; Artistas Kipras Petrauskas (tenoras), buvo Petrogrado valstybinės operos teatro geriausias artistas... Artistė Grigaitienė (mezzo soprano), dainavimo mokslą baigė Petrogrado Konservatorijoj; Traviata III veiksmas, puota pas Flora Belvua. Petrauskas – Alfredas Žermonas. Galaunienė – Violeta Valery. Vera Podėnaitė Flora Belvua. Sodeika – Žoržas Žermonas. Bieliūnas – baronas Dufolis // Atspindžiai. – 1921, Nr. 5, p. 8.
Adelė Nezabitauskaitė Galaunienė. P. Brėdikytės foto. Kaunas. 1927. ČDM G 81109.
A. Galaunienė, Giulietta – Hofmano pasakose: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 731.
„JL“ s-gos centr. choro dirigentas K. Griauzdė // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 9, p. 183.
„Jaunosios Lietuvos“ choras // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 9, p. 183.
Valstybinę konservatoriją (Kaune) šiemet baigusios dainininkės (iš kairės: p. Kardelienė, p. Janulevičiūtė ir p. Andrejauskienė) su savo profesore V. Grigaitiene prišaky // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 13, p. 11.
Vladislavos Grigaitienės „Aida“: Foto Zinaidos // Muzika ir teatras. – 1933, Nr. 2, p. įklij.
Vladislava Grigaitienė su Kipru Petrausku. Kaunas. 20 a. 4 deš. KMM PMM GEK 1798/67.
Fiodoras Šaliapinas svečiuojasi Kaune, teisininko Juozo Grigaičio ir operos solistės Vladislavos Grigaitienės namuose. Šalia F. Šaliapino (stalo gale) iš kairės V. Grigaitienė. Kaunas. 1934. KMM PMM GEK 6278/51.
J. Gruodis // 7 meno dienos. – 1927, Nr. 9, p. 5.
Kompozitorius Juozas Gruodis: [nuotr. prie straipsnio „Mūsų menininkai namie“] // Bangos. – 1932, Nr. 48, p. 1231.
Juozo Gruodžio namai: [nuotr. prie straipsnio „Mūsų menininkai namie“] // Bangos. – 1932, Nr. 48, p. 1231.
Prof. J. Gruodis // Muzikos barai. – 1939, Nr. 5/6, p. 144.
M. Hofmekleris – sukaktuvininkas: [grojo „Lietuvos“ viešbučio restorane] // Bangos. – 1932, Nr. 32, p. 820.
Valstybės Operos teatro artistai: pianistas ir dirigentas Leiba Hofmekleris, solistai Julija Dvarionaitė, Adelė Galaunienė, Juozas Bieliūnas. Kaunas. 20 a. 3 deš. KMM PMM GEK 25.
Valstybės Operos teatro artistai: Priekyje ant kėdės sėdi pianistas ir dirigentas Leiba Hofmekleris, stovi iš kairės solistai Aleksandras Kutkauskas, Adelė Galaunienė, Juozas Bieliūnas, Anastazija Veriovkinaitė ir pianistas Joselis Stupelis. Kaunas. 20 a. 3 deš. KMM PMM GEK 30.
Naujas Operos solistas (dr. tenoras) V. Ivanauskas // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 56, p. 12.
Kompozit. Vl. Jakubėnas // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 9, p. 182.
Operos dainininkė Vincė Jonuškaitė: A. Žibo foto kompozicija // Naujas žodis. – 1929, Nr. 8, p. 3.
Vincė Jonuškaitė // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 40, p. 17.
P. Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, Operos solistė, dainuos per radio vasario 16 d. 20 val. 40 min. // Bangos. – 1932, Nr. 4, p. 109.
Jachtklubo sezono atidarymas. Naujo lenktynių laivo „Rymont“ krikštynos. Ponia Jonuškaitė-Zaunienė šampanu aplaisto laivą... // Bangos. – 1932, Nr. 19, p. 567.
V. Jonuškaitė-Zaunienė, V. operos solistė, dainavusi „JL“ pirmajame literatūros vakare // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 9, p. 179.
[Galina] Juodakytė-Leonienė, pijanistė: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 737.
Kompoz. Aleksandras Kačanauskas, Kauno Konservatorijos profesorius...: [nuotr. prie straipsnio apie „Dainos“ draugiją] // Krivulė. – 1924, Nr. 9, p. 10.
H. Kačinskas: [prie straipsnio „Modernioji muzika“] // Bangos. – 1932, Nr. 16, p. 489.
Baigę šįmet Kauno konservatoriją: E. Kardelienė, koloritinis sopranas, baigė prof. V. Grigaitienės ved. dainavimo klasę; M. Ašlebenaitė, pianistė virtuozė, baigė prof. [Vladimiro] Ružickio vedamą klasę; A. Janulevičiūtė, dramatinis sopranas, baigė V. Grigaitienės ved. klasę; N. Cigleraitė, pianistė virtuozė, baigė prof. [Vladimiro] Ružickio ved. klasę; St. Kelbauskas, Valst. oper. choro artistas tenoras, išvykęs į užsienį tobulintis dainavimo; A. Andrijauskienė dramatinis sopranas baigė prof. V. Grigaitienės ved. klasę; J. Zaksas, dramatinis tenoras, baigė prof. O. Marini ved. klasę // Naujas žodis. – 1930, Nr. 10, p. 211.
Nauja Operos solistė (lir. sopranas) E. Kardelienė // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 56, p. 8.
E. Kardelienė, V. operos solistė: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 734.
Scena iš Leo Delibo operos „Lakmė“. Elžbieta Kardelienė ir Kipras Petrauskas. Foto Mejeris Smečechauskas. Kaunas. 1937. KMM PMM GEK 845.
E. Kardelienė // Savaitė. – 1940, Nr. 5, p. 101.
Marijona Rakauskaitė (viduryje) svečiuose pas operos dainininkę Elžbietą Raciborskaitę Kardelienę (dešinėje). 20 a. 1 p. ČDM G 73319.
Marijona Rakauskaitė su operos dainininke Elžbieta Raciborskaite Kardeliene. 20 a. 1 p. ČDM G 73313.
Dainininkė S. Koncevičienė, sėkmingai debiutavusi operetėje „Čigonų baronas“ Arsenos vaidmenyje // Naujoji Romuva. – 1934, Nr. 201, p. 817.
Op. solistas A. Kučingis, vasario 16 d. koncertuojąs Taline // Meno dienos. – 1935, Nr. 9, p. 12.
A. Kutkauskas Lietuvos Valstybės Operos artistas (tenoras) // Atspindžiai. – 1923, Nr. 1, p. 17.
A. Kutkauskas // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 54, p. 1.
Valstybės teatro operos solistas Aleksandras Kutkus-Kutkauskas K. Donelaičio gatvėje, netoli Stasio Matjošaičio namo, kur nuomojosi butą. 1934 03 15. KMM PMM GEK 1380.
Valstybės teatro operos solistas Aleksandras Kutkus. Fotografija „Modern“. Kaunas. 20 a. 1 p. KMM PMM GEK 1378.
E. Laumenskienė-Morauskienė, muzikė, pedagogė, Liaudies konservatorijos direktorė, parašiusi kompozicijų: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 737.
Iš kairės: operos dainininkė Marija Lipčienė, ekonomistas Juozas Gečius, mokytoja Julija Lipčiūtė-Gečienė, Teklė Lipčiūtė-Grinienė ir Mikalojus Lipčius. 1920. MLLM GEK 64960.
Marija ir Mikalojus Lipčiai vestuvių dieną. Foto Adomas Kliučinskas: [Su dedikacija Maironiui: „Mylimam Dėdei Maironiui mūsų jungtuvių 16 vasario 1920 atminimui nuo dėkingų vaikų Marijos ir Mikalojaus Lipčių Kaunas 26/II/26“]. MLLM GEK 80847.
Alfredas ir Sotera Marcinkai (M. Lipčienės brolis ir jo žmona), dainininkė Marija Lipčienė su dukromis Aldona ir Jūrate. Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1928. MLLM GEK 119030.
Operos solistė M. Lipčienė // Naujas žodis. – 1930, Nr. 18, p. 380.
Mūsų artistės namie: [Operos solistė Marija Lipčienė su dukromis, Teofilija Vaičiūnienė skaitanti knygą, Olga Malėjinaitė su rankdarbiais, Marijona Rakauskaitė prie veidrodžio, dramos artistė Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė su viena iš dukrelių, baleto artistė Marija Juozapaitytė su mylimu šuneliu] // Naujas žodis. – 1931, Nr. 21, p. 521.
A. Makačinas, studentų ateitininkų choro vedėjas... // Laiko žodis. – 1934, Nr. 12, p. 19.
Dainininkė Gražina Matulaitytė, studijuojanti muziką Berlyne, koncertavusi šią vasarą Lietuvoje // Naujas žodis. – 1928, Nr. 14, p. 3.
G. Matulaitytė // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 7.
Valst. operos solistė p-lė Gražina Matulaitytė... // Bangos. – 1932, Nr. 18, p. 549.
Solistė G. Matulaitytė oper. „Faustas“ // 7 meno dienos. – 1932, Nr. 81, įklij.
Op. solistė G. Matulaitytė, vasario 16 d. koncertuojanti Paryžiuje // Meno dienos. – 1935, Nr. 9, p. 11.
Dainininkė Gražina Matulaitytė-Rannit. Kaunas. 20 a. 4 deš. ČDM GP 54046/69.
„Metropolio“ orkestras, priešaky stovi orkestro dirigentas p. M. Hofmekleris // Naujas žodis. – 1932, Nr. 7, p. 136.
Valstybinės operos solistė p. [Emilija] Mickūnaitė baigusi dainavimo mokslus Italijoje ir šiemet pradėjusi dainuoti operoje: Foto Zinaida // Naujas žodis. – 1932, Nr. 4, p. 61.
E. Mickūnaitė, buvusi Lietuvos v. operos solistė, dabar dainuojanti Amerikos radijofonuose: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 734.
Direktorius kompoz. Juozas Naujalis...: [nuotr. prie straipsnio apie „Dainos“ draugiją] // Krivulė. – 1924, Nr. 9, p. 8.
Prof. J. Naujalis: Foto „Modern“ // Muzika ir teatras. – 1933, Nr. 3, įklij.
Lietuvos Opera: Dvarionaitė Julė (sopranas), Grigaitienė Vladislava (mezzo sopr.), M. Jackevičienė (sopranas), Vencevičaitė Jadvyga (mezzo sopr.), Petrauskas Kipras (tenoras), Galaunienė A. (sopr.), Sodeika Antanas (baritonas), operos direktorius Oleka Petras (barit.) // Atspindžiai. – 1922, Nr. 11, p. 14.
Lietuvos Opera: Oleka Petras (barit.), Byra Jonas (tenoras), Bieliūnas Juozas (baritonas), Katelė Juozas (baritonas), Kudirka Antanas (tenoras), Tallat-Kelpša J., operos dirigentas, Štarka Julius, operos choro vedėjas, Juozas Žilevičius, muzikas, daug pasidarbavęs operai // Atspindžiai. – 1922, Nr. 11, p. 15.
V. Operos choras š. m. kovo mėn. atšventęs savo 15 m. jubiliejų // Meno dienos. – 1936, Nr. 21, p. 5.
V. Orentas, baigęs Kauno konservatoriją ir šįmet priimtas į Latvijos operą solistu // Naujas žodis. – 1930, Nr. 18, p. 381.
Juozas Pakalnis, š. m. gegužės mėn. 25 d. dirigavęs V. teatre savo kūrinių simfoninį koncertą // Meno dienos. – 1936, Nr. 23, p. 7.
Kipras Petrauskas įvairiose operose // Naujas žodis. – 1926, Nr. 5, p. 1.
Kipras Petrauskas namie // Naujas žodis. – 1929, Nr. 3, p. 11.
Kipras Petrauskas Radames „Aida“: Brėdikytės foto // Muzika ir teatras. – 1933, Nr. 1, įklij.
Valstybės operos solistas Kipras Petrauskas, K! „Jaunosios Lietuvos“ mecenatas // Akademikas. – 1934, Nr. 18, p. 418.
Kipras Petrauskas, Didysis Lietuvos dainininkas: K. Baulo nuotr. // Trimitas. – 1936, Nr. 14, virš. p.
Kipras Petrauskas valstybės teatro delegacijos priešaky pasitinka mūsų krepšininkus: [laimėjusius 1937 m. Europos krepšinio pirmenybes] // Lietuvos sportas. – 1937, Nr. 18, p. 6.
Kompozitorius, dainininkas, choro dirigentas Mikas Petrauskas. 20 a. 2–3 deš. ČDM M 2-6-3/2.
Dainininkė Vėra Podėnaitė: [Prie Petro Kubiliaus str. „Kaip aš pasidariau „Scalos“ soliste: pasikalbėjimas su „Scalos“ soliste p. Vera Podėnaite“] // Naujas žodis. – 1932, Nr. 12, p. 230.
Vera Podėnaitė // Bangos. – 1932, Nr. 24, p. 659.
Vera Podėnaitė // Naujoji Romuva. – 1932, Nr. 45, p. 981.
Lietuvos dainininkė (V. Podėnaitė): Nuotr. Zinaidos // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, virš. p.
Kauniškis vunderkindas Potašinskis (koncertuoja Valstybės Teatre gruodžio m. 7 d. 15,30 v.) // Meno dienos. – 1935, Nr. 16, p. 7.
Marytė Prancūzevičiūtė: [dainininkė] // Jaunųjų pasaulis. – 1931, Nr. 2/3, p. 3.
Radio orkestras: Tallat Kelpšienės foto // Meno kultūra. – 1928, Nr. 7/8, p. 29.
M. Rakauskaitė – Tosca. V. Operos solistė: Foto J. Barisos ir S. Antonovo // 7 meno dienos. – 1927, Nr. 9, p. 3.
M. Rakauskaitė operoje „Hofmano pasakos“ (Kurtizanė): Tallat Kelpšienės foto // Naujas žodis. – 1929, Nr. 17, p. 4.
Operos dainininkė Marijona Rakauskaitė savo kambaryje „Metropolio“ viešbutyje. Kaunas. 1932 08 03. ČDM G 73078.
Marijona Rakauskaitė su šviesiu švarkeliu. Kaunas. 1933 03 21. ČDM G 73090.
Valst. Teatro operos solistė Marijona Rakauskaitė // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 9, p. 185.
M. Rakauskaitė, Žvaigždonė – Trijuos talismanuos: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 733.
Spaudos darbuotojų pokylio dalyviai „Metropolio“ restorane. Pirma iš dešinės operos solistė Marijona Rakauskaitė. Mejerio Smečechausko fotogr. Kaunas. 1932 – 1933. MLLM GEK 32676.
Stasys Santvaras Vyskupo Merkelio Giedraičio vaidmenyje J. Karnavičiaus operoje „Radvila Perkūnas“. Foto Karlas Baulas. Kaunas. 1932. MLLM GEK 33144.
St. Santvaras, Valst. Operos solistas, baigęs dainavimo mokslus Italijoje, VI. 4 d., 20, 20 val. koncertuos Valstybės radiofone: [nuotr.] // Radio bangos. – 1933, Nr. 14, p. 3.
St. Santvaras Valstybės teatre Kaune, solistas A. Rubinšteino operoje „Demonas“, Kniaziaus [Kunigaikščio] Sinedalo vaidmenyje. Mejeris Smečechauskas. Kaunas. 1933. MLLM GEK 33143.
Fiodoras Šaliapinas su Valstybės teatro artistais. Antroje eilėje vienuoliktas iš kairės stovi St. Santvaras. Foto Mejeris Smečechauskas. Kaunas, „Metropolio“ restoranas. 1934. PMM GEK 3648.
Po A. Račiūno operos „Trys talismanai“ premjeros. Trečioje eilėje ketvirtas iš kairės Stasys Santvaras. M. Smečechausko foto. Kaunas. 1936 03 19. PMM GEK 10182.
Kipro Petrausko 25 metų scenos darbo sukakties pagerbimo vykdomasis komitetas. Stasys Santvaras antroje eilėje šeštas iš kairės. 1936 12 18. Nuotrauka iš asmeninio Dainuolės Kazlauskienės archyvo.
Emilija Semenavičiūtė, baigusi šiais metais (birželio m.) kursus fortepijono klasę, prof. Ružickio vedamą su visais privalomais dalykais // Naujas žodis. – 1932, Nr. 13, p. 244.
Pijanistė Aldona Smilgaitė-Dvarionienė, dalyvaujanti kaip solistė š. m. lapkričio m. 25 d. Valstybės Teatro VIII-me koncerte. Yra baigusi Kauno Konservatoriją, žinomo pianisto prof. Rožickio klasę... // Meno dienos. – 1935, Nr. 16, p. 5.
Antanas Sodeika // Atspindžiai. – 1923, Nr. 1, p. 16.
Trys Sodeikos (jų tarpe L. Operos artistas) // Naujas žodis. – 1928, Nr. 10/11, p. 22.
Valstybės teatro operos solistas A. Sodeika // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 9, p. 182.
Antanas Sprindys, š. m. sausio mėn. 22 d. debiutuojąs op. „Toscoj“ // Meno dienos. – 1936, Nr. 19, p. 5.
Nauja Operos solistė (sopranas) A. Staškevičiūtė // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 56, p. 5.
Aleksandra Staškevičiūtė, operos solistė, dainuos Prahoj „Fauste“ // Meno dienos. – 1936, Nr. 19, p. 3.
[Aleksandra] Staškevičiūtė, V. operos solistė: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 733.
A. Šerėnas: [kompozitorius, prie straipsnio „Kompoz. A. Šerėno muzikos veikla“] // Bangos. – 1932, Nr. 19, p. 565.
Kompoz. Stasys Šimkus...: [nuotr. prie straipsnio apie „Dainos“ draugiją] // Krivulė. – 1924, Nr. 9, p. 8.
St. Šimkus: [prie Leonos Požėlaitės str. „St. Šimkaus muzikos darbai“] // Bangos. – 1932, Nr. 20, p. 581.
Stasys Šimkus, muzikas kompozitorius // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 18, p. 385.
Kompoz. Julius Štarka...: [nuotr. prie straipsnio apie „Dainos“ draugiją] // Krivulė. – 1924, Nr. 9, p. 8.
Chormeisteris Julius Štarka, nuolatinis V. Operos chormeisteris // Meno dienos. – 1936, Nr. 22, p. 5.
Valst. Operos dirigentas J. Tallat Kelpša // 7 meno dienos. – 1927, Nr. 2, p. 6.
Antanas Vaičiūnas, kompozitorius ir dainininkas, dažnai dainuojąs per mūsų radio // Bangos. – 1932, Nr. 29, p. 752.
Iškilmingai palaidojo a. a. A. Vaičiūną: [mirė 1932 09 03] // Bangos. – 1932, Nr. 43, p. 1147.
Valstybės Operos teatro kolektyvas: Ant grindų sėdi iš kairės režisierius Stasys Dautartas, solistės Vincė Jonušlaitė, Julija Dvarionaitė, režisieriaus padėjėjas Juozas Stumbras, solistas Vladas Puškorius. Sėdi iš kairės: solistas Antanas Sodeika, režisierius Andrius Oleka-Žilinskas, solistė Adelė Galaunienė, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša, solistas Kipras Petrauskas, dirigentas Juozas Gruodis, solistė Vladislava Grigaitienė, chormeisteris Julius Štarka, solistas Petras Oleka. Stovi pirmoje eilėje iš kairės: solistai Stasys Sodeika, Jadvyga Varanavičiūtė, Morta Vaičkienė, Juozas Byra, Marijona Rakauskaitė, Viktoras Bručkus, Chanonas Šulginas, Marija Dambravičiūtė, Grigorijus Stupelis, Marija Lipčienė, Juozas Katelė, Antanas Kučingis. Stovi antroje eilėje iš kairės: akompaniatorius Joselis Stupelis, violončelininkas Povilas Berkavičius, sufleris Jonas Dambrauskas, pianistas ir dirigentas Leiba Hofmekleris. Kaunas. 1930. KMM PMM GEK 38.
J. Vencevičaitė, V. operos solistė: [nuotr. prie Iz. Blauzdžiūnaitės str. „Mūsų dainininkės“] // Naujoji Romuva. – 1936, Nr. 39, p. 731.
Viktoras Žadeika ir Kipras Petrauskas. Kaunas. 1936. KMM PMM GEK 1798/115.
Kompoz. Juozas Žilevičius... Operos art. Juozas Bieliūnas... Kompoz. Aleksandras Kačanauskas... Muz. Pijus Adomavičius... Juozas Gaidamavičius: [nuotr. prie straipsnio apie „Dainos“ draugiją] // Krivulė. – 1924, Nr. 9, p. 10.
V. Adomavičiūtė, jaunutė Valstybinio baleto šokėja // Naujas žodis. – 1930, Nr. 18, p. 381.
Mūsų baletas. Kairėje T. Babuškinaitė, balete „Miegančioji gražuolė“. Dešinėje Ž. Žalinkevičaitė, neseniai grįžusi dirbti mūsų baletan // Kinas. – 1934, Nr. 1, p. 10.
Jaunos Valstybinio baleto jėgos: iš kairės – Z. Smolskaitė, T. Kublickaitė ir T. Babuškinaitė // Naujas žodis. – 1930, Nr. 18, p. 381.
J. Pakalnio baleto „Sužadėtinė“ statytojai. Sėdi iš kairės: libreto autorius S. Santvaras, autorius ir dirigentas J. Pakalnis, choreografijos ir pastatymo aut. B. Kelbauskas, stovi dail. Viktoras Andriušis. K. Baulo nuotr. Kaunas. 1943. J. Pakalnio baleto „Sužadėtinė“ premjera įvyko 1943 12 04. PMM GEK 11181.
Valstybės teatro baleto trupė. Pirmoje eilėje iš kairės Z. Smolskaitė, K. Šermušenkaitė, V. Adomavičiūtė, T. Kublickaitė, M. Sarnauskaitė, O. Malėjinaitė, baletmeisteris N. Zverevas, V. Nemčinova, M. Juozapaitytė, T. Babuškinaitė, N. Kaliskienė, A. Abzlatavičienė, A. Gaidukaitė. Antroje eilėje iš kairės B. Čunovas, baletmeisterio padėjėjas J. Ambrazas, A. Butkus, A. Obuchovas, E. Bandzevičius, S. Tamošiūnas. Trečioje eilėje iš kairės V. Aukščiūnas, S. Jasinskas-Velbasis, J. Vasiliauskas, akompaniatorius G. Stupelis, B. Kelbauskas, P. Baravykas. Foto B. Mirbachas. Kaunas. 1931. KMM PMM GEK 6162.
„Naujo žodžio“ konkurso „Kieno gražiausios akys“ laimėtojos: iš kairės šiaulietė X, M. Strazdauskaitė – Subačius ir R. Bandzevičiūtė – L. V. T. baleto šokėja; Valstybinio baleto šokėjas E. Bandzevičius „Gulbių ežere“... // Naujas žodis. – 1932, Nr. 3, p. 56.
Eugenijus Bandzevičius baleto solistas // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 7.
Eugenijus Bandzevičius baleto solistas // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 11.
Adolfas Butkus baleto režisūros padėjėjas // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 3.
Borisas Čunovas baleto solistas // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 9.
Baleto artistė, dailininkė Olga Dubeneckienė ir baleto artistė Marija Juozapaitytė (vėliau Kelbauskienė). Fotografija „Modern“. Kaunas. 1926. LTMKM A 1095/i.
Aleksandra Fedorova-Fokina, dabartinė V. T. baletmeisterė: [nuotrauka prie str. „Mūsų baleto istorijos bruožai“] // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 1.
L. Hofmekleris Baleto dirigentas // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 3.
Mūsų baleto šokėja J. Josiukienė balete „Oriental“ // Naujas žodis. – 1928, Nr. 1, p. 7.
Jadvyga Jovaišytė-Olekienė. Valpurgijų naktis „Faustas“. Foto Brėdikytės // Muzika ir teatras. – 1933, Nr. 2, įklij.
Baleto solistė J. Jovaišytė // Kinas. – 1934, Nr. 2, p. 7.
M. Juozapaitytė, mūsų baleto kylanti žvaigždė // Naujas žodis. – 1930, Nr. 11, p. 226.
Marytė Juozapaitytė: Foto Kelpšienės // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 9/10, p. 10.
Nadežda Kaliskienė baleto solistė // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 8.
Mūsų baleto šokėjas B. Kelbauskas // Naujas žodis. – 1928, Nr. 1, p. 7.
Bronius Kelbauskas baleto solistas // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 6.
Bronius Kelbauskas baleto solistas // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 9.
Valstybinio teatro balerina Tamara Kublickaitė – „Gulbių ežero“ ispanų šokyje // Naujas žodis. – 1932, Nr. 19, p. [379].
Valstybės Teatro baleto balerina O. Malėjinaitė // Naujas žodis. – 1928, Nr. 2, p. 5.
Lietuvos baleto artistė O. Malėjinaitė: J. Tallat-Kelpšienės foto // Naujas žodis. – 1928, Nr. 12, p. 5.
O. Malėjinaitė. Baletas „Arlekinada“ // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 37, p. 8.
Olga Malėjinaitė „Silfidos“: Zinaidos foto // Muzika ir teatras. – 1933, Nr. 1, įklij.
Olga Malėjinaitė baleto solistė // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 5.
Balerina Anaztazija Martinaitytė Abzlatavičienė. Paso kort. nuotr. 1932 01 01. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 919.
Lietuvių baleto šokėja [Leokadija] Matulionienė: Tallat Kelpšienės foto // Naujas žodis. – 1928, Nr. 8, p. 9.
Paryžiaus atspindžiai Kaune. Reviu šokėjų „American girls“ plastikos grupė M. Orlovienės pastatyme gastroliuoja viename Kauno kabare: Š. Bajero fotogr.: [kabare restorane „Miramar“] // Naujas žodis. – 1928, Nr. 4, virš. p.
Valstybės Teatro baleto baletmeisteris P. Petrovas // Naujas žodis. – 1928, Nr. 2, p. 5.
Marija Sarnauskaitė baleto solistė // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 7.
Viera Sotnikovaitė Hebrajų Vaidybos studijos plastikos mokytoja // 7 meno dienos. – 1929, Nr. 35, p. 10.
Jonas Vasiliauskas baleto solistas // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 8.
A. Zateplinskaitė baleto šokėja // Naujas žodis. – 1929, Nr. 14, p. 3.
Olga Zateplinskaitė: Foto P. Brėdikytės // Naujas žodis. – 1931, Nr. 6, p. 105.
Eugenija Žalinkevičaitė baleto solistė // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 6.
Eugenija Žalinkevičaitė baleto solistė // Meno dienos. – 1936, Nr. 20, p. 11.
Daug Lietuvos dvarų garsėjo ne tik prabangiais rūmais ir baldais, jų savininkų įvairiapuse veikla, bet ir turtingomis asmeninėmis bibliotekomis, ilgai kauptomis, pagarbiai laikytomis ir, kaip ir jų savininkai, patyrusiomis skirtingus likimus. Dauguma šių bibliotekų sovietmečiu, o kai kurios ir anksčiau, buvo išsklaidytos, pateko į įvairias bibliotekas ar į knygų kolekcionierių namus. Kai kurių dvarų bibliotekų leidinių beveik visai neliko arba jų likimas iki šiol nežinomas.
Šioje parodoje prisiminsime ir tas dvarų bibliotekas, iš kurių į Kauno apskrities viešąją biblioteką (toliau – KAVB) pateko tik po vieną ar kelias knygas, o kelis žymiausių Lietuvos didikų giminių (Oginskių, Pacų, Platerių, Tiškevičių) dvarų asmeninių bibliotekų leidinius pristatysime atskiroje parodoje. Kai kurių dvarininkų ir jų asmeninių bibliotekų pėdsakų pavyko susekti labai mažai, bet vis tiek ryžomės juos parodyti, vildamiesi, jog kažkur atsiras didesni šių bibliotekų fragmentai ar atsiras daugiau informacijos apie asmenis, kurių gausius asmeninių bibliotekų fragmentus saugome KAVB beveik nieko nežinodami apie asmenis, kurie šiuos lobius sukaupė.
Būtume dėkingi už bet kokią informaciją apie Vilniaus krašto dvarininkus Aleksandrą ir Florentiną Jaloveckius, kurių asmeninių bibliotekų leidinių KAVB gausu, bet turimos žinios apie šiuos savo herbą turėjusios giminės atstovus labai skurdžios. Įdomu būtų atrasti ir daugiau Belvederio dvare buvusios Burbų giminės bibliotekos pėdsakų ar gauti žinių apie Jokimo Chreptavičiaus, Povilo ir Motiejaus Končų bibliotekos Šešuolėlių dvare bei daugelio kitų dvarininkų asmeninių bibliotekų likimą.
Paroda apie dvarų asmeninių bibliotekų fragmentus KAVB turėtų paskatinti domėjimąsi savo praeitimi, dvarų kultūra, ypač ten, kur siekiama prikelti dvarus naujam gyvenimui. Svarbu ne tik materialinė kultūra, puoselėta įvairių mūsų didikų giminių, bet ir jų dvasinės kultūros lobiai, liudijantys apie jų išprusimą, gyvenimo būdą, pomėgius. Knygos buvo svarbi jų gyvenimo dalis, sekant knygų kelionę atsiskleidžia jų savininkų santykis su knygų kultūra, taip pat jų inteligencija, dvasingumas, patriotiškumas, tautiškumas.
Mykolas Balinskis (Jašiūnų dvaras)
Istorikas, publicistas Mykolas Balinskis (1794–1864) nuo 1847 m. turėjo dvarą Jašiūnuose, kur buvo sukaupęs kelių tūkstančių tomų biblioteką, daug rankraščių, autografuotų knygų. Dalis šios bibliotekos saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje. KAVB yra tik viena šios asmeninės bibliotekos knyga, priklausiusi Mykolui ir Sofijai Balinskiams. Tai Vilniaus universiteto teologijos daktaro Martyno Smigleckio (apie 1562–1618) knygos „Apie palūkanas...“ 1753 m. leidimas lenkų kalba. Knyga išleista Vilniuje. Ją išleido Smolensko vyskupas Jurgis Mikalojus Hylzenas pagal 1640 m. Krokuvos leidimą. Iš Balinskių bibliotekos knyga pateko į Lietuvos universiteto biblioteką, o po to į KAVB.
Nauka krotka o Lichwie, y o Wyderkach, Czynszach, spolnych Zarobkach, Naymach, Arendach, y Samokupstwie. – Wilna, 1753. – 196 p. – (KAVB RS R 12107: spaudas „Biblioth.: Michael & Soph. Balinski“).
Jaszuny (Gub. Wilenska): [Mykolui Balinskiui priklausęs Jašiūnų dvaras, Napoleono Ordos piešinys] // Album widokow gubernij Grodzienskiej, Wilenskiej, Minskiej, Kowienskiej, Wolynskiej, Podolskiej, Kijowskiej, Witebskiej i Mochilowskiej... / zrysowane z natury przez Napoleona Ordę. – Warszawa: Litografja Maksymiljana Fajansa, 1876, t. 1.
Jašiūnų herbas // https://www.vle.lt/straipsnis/jasiunai
Burbos (Belvederio dvaras)
KAVB yra saugoma viena knyga, priklausiusi Belvederio dvaro savininkui Kazimierui Burbai (herbas „Odyniec“). 1835 m. valdą iš Tiškevičių nusipirkęs K. Burba XIX a. viduryje pasistatė rūmus, kuriuos dėl gražaus vaizdo pavadino Belvederiu. Jo sūnus Kletas Kazimieras Burba prie rūmų ketino įrengti cukraus fabriką – įsteigė bendrovę, bet planų neįgyvendino. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo sušaudytas. Nuo 1871 m. Belvederio dvarą valdė jo sūnus Antanas Burba.
Burbos savo dvare buvo sukaupę nemažą biblioteką. KAVB esanti šios asmeninės bibliotekos knyga iš pradžių priklausė Kazimierui Burbai, po to Angelei Burbai.
Pielgrzym w Dobromilu / Izabela Czartoryska. – Warszawa, 1819. – [6], 259, [4] p. – (KAVB RS R 83959: įrašas „Z ksiąg Kazimierza Burby...“; įrašas „Angelique de Burba“).
Piliečių Klemenso Burbos, jo žmonos Adolfinos ir kitų, kuriems išduodami užsienio pasai, išvaizdos ypatumai. 1851. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 8542, l. 7.
Vilniaus karinės gubernatūros pasų skyriaus raštas Kauno kariniam ir civiliniam gubernatoriui dėl užsienio pasų išdavimo Kauno gubernijos bajorų vadui Klemensui Burbai, jo žmonai Adolfinai ir kt. vykti į Vokietiją, Austriją ir Olandiją. 1851 03 12. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 8542, l. 8.
Vilniaus karinės gubernatūros pasų skyriaus raštas Kauno kariniam ir civiliniam gubernatoriui dėl užsienio pasų išdavimo Kauno gubernijos bajorų vadui Klemensui Burbai, jo žmonai Adolfinai ir kt. vykti į Vokietiją, Austriją ir Olandiją. 1851 03 12. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 8542, l. 8.
Odyniec: [Burbų giminės herbas] // Herbarz rycerstwa W. X. Litewskiego... / Wojciech Wijuk Kojalowicz. – Krakow, 1897, p. 183.
Belweder nad Niemnem (G. Kowienska): [Burbų giminės Belvederio dvaras, tuo metu priklausęs Kletui Kazimierui Burbai, Napoleono Ordos piešinys] // Album widokow gubernij Grodzienskiej, Wilenskiej, Minskiej, Kowienskiej, Wolynskiej, Podolskiej, Kijowskiej, Witebskiej i Mochilowskiej... / zrysowane z natury przez Napoleona Ordę. – Warszawa: Litografja Maksymiljana Fajansa, 1876, t. 1.
Aleksandras Pranciškus Chodkevičius (Mlynovas)
Aleksandras Pranciškus Chodkevičius (1776 06 04 Černobylyje – 1838 01 24 Mlynove) buvo lenkų literatas, dramaturgas, chemikas, litografas, kultūros mecenatas, kolekcionierius, LDK kariuomenės pulkininkas, Lenkijos karalystės generolas ir senatorius, masonas. Dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime, nuo 1807 m. buvo Edukacinės komisijos narys, 1812 m. LDK laikinosios vyriausybės narys Vilniuje. Iš kariuomenės pasitraukė 1818 m., buvo brigados generolas. 1818–1831 m. buvo Varšuvos senatorius.
A. P. Chodkevičius turėjo Markučių dvarą (prie Vilniaus), kurį 1809 m., pristigęs pinigų, pardavė už penkis ar šešis tūkstančius sidabro rublių Vilniaus iždininkui Juozapui Eismuntui. Kurį laiką valdė ir garsiuosius Chodkevičių rūmus Vilniuje (dabar Vilniaus paveikslų galerija). 1810–1811 m. jiems ieškojo pirkėjo ir rūmai netrukus atiteko valstybės tarėjui Albertui Pulavskiui. Ilgiausiai A. P. Chodkevičius išlaikė valdas Mlynove ir Varšuvoje. 1811–1812 m. iš Mlynovo į Varšuvą išsigabeno portretų galeriją ir turtingą biblioteką, matyt, ketino parduoti ir savo dvarą Mlynove. Tačiau būtent ten jis praleido paskutines gyvenimo dienas ir 1838 m. sausio 24 d., sulaukęs 62 metų, mirė.
Mlynove (Voluinėje) turėjo didžiulę asmeninę biblioteką, kurią žymėjo spaudu su savo herbu ir atitinkama įklija: „Z ksiąg Alexandra Chodkiewicza rok 1804“. KAVB yra tik dvi šios bibliotekos knygos. 1818 m. didelę dalį šios bibliotekos A. Chodkevičius pardavė, o likusius 25000 tomų grąžino į Voluinę.
A. Chodkevičius 1816–1820 m. išleido septynių tomų veikalą „Chemia“, 1811 m. veikalą „Nauka robienia piwa“ („Alaus darymo mokslas“), taip pat parašė 30 žymių lenkų biografijų 1820 m. išleistai knygai „Portrety wslawionych Polakow“ („Žymių lenkų portretai“, litografijos V. Slivickio). Penki iš septynių A. Chodkevičiaus chemijos vadovėlio tomų pateko į LDK ir Abiejų Tautų Respublikos didiko, Salantų dvarininko, Telšių pavieto bajorų maršalkos Leopoldo Gorskio (1776–1838) asmeninę biblioteką.
Systeme des connaissances chimiques, et de leurs applications aux phenomenes de la nature et de l’art / A. F. Fourcroy. – Paris: Baudouin, 1800, t. 7. – (KAVB RS R 52551: įklij. „z Ksiąg Aleksandra Chodkiewicza“).
Systeme des connaissances chimiques, et de leurs applications aux phenomenes de la nature et de l’art / A. F. Fourcroy. – Paris: Baudouin, 1800, t. 7. – (KAVB RS R 52551: įklij. „z Ksiąg Aleksandra Chodkiewicza“).
Kosciesza herb: [Chodkevičių herbas] // Korona Polska... / Kaspar Niesiecki. – Lwow: Drukarnia Collegium Lwowskiej Societatis Jesu, 1728, t. 1, p. 273.
Kosciesza herb: [Chodkevičių herbas] // Korona Polska... / Kaspar Niesiecki. – Lwow: Drukarnia Collegium Lwowskiej Societatis Jesu, 1738, t. 2, p. 644.
Dvaro kambarys Mlynove. 1894. Foto Stanislovas Kazimieras Kosakovskis. ČDM Ta 279.
Jokimas Chreptavičius (Ščiorsai)
LDK ir ATR veikėjas, LDK kancleris (1793), Edukacinės komisijos steigimo iniciatorius ir jos narys Jokimas Chreptavičius (1729–1812) savo dvare Ščiorsuose (Naugarduko vaivadija, dabartinė Baltarusija) turėjo didelę (apie 10 000 tomų) biblioteką, iš kurios į KAVB pateko tik dvi knygos. Abi šios knygos iš Chreptavičių bibliotekos perėjo į Tiškevičių asmeninę biblioteką Raudondvaryje.
„Pokalbių apie girtuoklystę ir kitas nuodėmes“ autorius Adomas Gdacius (1615–1688) buvo vertėjas, liuteronų pastorius, kurį laiką dirbęs ir gyvenęs Vilniuje. Kartu įrištas 1681 m. išleistas pokalbių apie girtuoklystę tęsinys ir 1682 m. išleisti pokalbiai apie šešto Dievo įsakymo nuodėmes (neištikimybę, paleistuvystę ir t.t.) bei šių pokalbių tęsinys. Vienas knygos savininkų buvo Kristoforas Heinrichas Andrejus Geretas. Priešlapyje yra šio savininko ekslibrisas su giminės herbu. Po to knyga priklausė J. Chreptavičiui. Antraštiniame puslapyje yra spaudas „Ex Bibl. Joach. Com. Chreptowicz“ ir spaudas su Tiškevičių herbiniu ženklu ir įrašu „Biblioteka Czerwonodworska“.
Jokūbas Suša (1610–1637) buvo Chelmo ir Belzeno vyskupas, parašęs knygą apie Lenkijos arkivyskupą, šventąjį Juozapą Kuncevičių (1580–1623). Šioje knygoje taip pat įrištas kitas Jokūbo Sušos veikalas [1]. Konvoliutas priklausė J. Chreptavičiui, ankstesni savininkai neišaiškinti. Antraštiniame puslapyje yra spaudas su Tiškevičių herbiniu ženklu ir įrašu „Biblioteka Czerwonodworska“.
Chreptavičių giminės herbas su balta strėle raudoname fone Odrowaz: Odrowaz herb // Korona Polska... / Kasper Niesiecki.-Lwow: Drukarnia Collegium Lwowskiego Societatis Jesu, 1740, t. 3, p. 399.
Cursus vitae et certamen martyrii B. Josaphat Kuncevicii Archiepiscopi Polocen[sis]. Episcopi Vitepscen[sis], Miscislauens[sis] Ord[ini] D[ivi] Basilii Magni / Jacob Susza. – Romae, 1665. – (Kartu įrišta: Saulus et Paulus Ruthenae unionis sanquine Beati Josaphat transformatus... / Jacob Susza. – Romae, 1666. – (KAVB RS R 42428: spaudas „Ex Bibl. Joach. Com. Chreptowicz“; spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“).
Dyszkurs o pijanstwie... / Adam Gdacius. – Brzeg: Jan Krzysztof Jakub, 1681. – (KAVB RS R 52196: spaudas „Ex Bibl. Joach. Com. Chreptowicz“; spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Joachim Litawor Chreptowicz, podkanclerzy litewski // Dzieje porozbiorowe Litwy i Rusi / Henryk Moscicki. – Wilno: Nakladem „Kurjera Litewskiego“, 1910, zesz. 3, p. 89.
Čapskiai (Novosiolkų ir Beržėnų dvarai)
Joana Čapska (1882 04 11 Novosiolkuose, Ašmenos apskr. – 1942 10 28 Vilniuje) gyveno Adomo Čapskio 1893 m. pastatytuose dvaro rūmuose ir turėjo ten nemažą asmeninę biblioteką. Devynios šios bibliotekos knygos pateko į KAVB. Tai J. Čapskos mėgiamos autorės Evos Felinskos atsiminimai, knyga apie Adomą Sapiegą, dovanota jai kaip tetai leidinio autoriaus, lenkų istoriko Stefano Kenevičiaus (1907–1992) ir rašytojo, lenkų teatro Vilniuje iniciatoriaus Ipolito Korvino-Milevskio (1848–1932) atsiminimai su J. Čapskos įrašu, jog knygos autorius pažinojo jos motiną Jadvygą Roytan. KAVB taip pat yra du lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus raštų tomai, pabuvoję Stanislovo Čapskio dvare Beržėnuose ir priklausę Jadvygos Potulickaitės Čapskos, Stanislovo Čapskio žmonos, asmeninei bibliotekai.
Wspomnienia z podrožy do Syberji, pobytu w Berezowie i w Saratowe / E. Felinska. – Wilno, 1852, t. 1. – (KAVB RS R 16494: spaudas „Joanna Czapska“; įspaudas su Čapskių giminės herbiniu ženklu).
Pamiętniki z žycia Ewy Felinskiej / E. Felinska. – Wilno, 1858, t. 1, ser. 2. – (KAVB RS R 16488: spaudas „Joanna Czapska“; įspaudas su Čapskių giminės herbiniu ženklu).
Siedemdzięsiat lat wspomnien (1855–1925) / H. Korwin – Milewski. – Poznan, 1930. – (KAVB RS U 74957: priešlapyje įrašas „Janina Czapska 1931“. Lapo su autoriaus fotografija išorinėje pusėje įklijuota laikraščio iškarpa – nekrologas 1932 m. mirusiam knygos autoriui; po nekrologu J. Čapskos įrašas „Ten sam Milewski starod się o moja matkę (Jadvigę Roytan) dziwnym zbiegiem okolicznosci. Umarl tak samo jako na w dniu 11 lutego aczkolwiek kilka lat pižniej!“; antraštiniame pusl. spaudai „Joanna Czapska“ ir „Nowosiolki J. Czapska“).
Adam Sapieha (1828–1903) / St. Kieniewicz. – Lwow, 1939. – (KAVB RS R 38465: įrašas „Kochanej Cioci Jani tę romantycznę listowie ofiaruje calym sercem oddany autor 5 I 38“).
Pisma Henryka Sienkiewicza / H. Sienkiewicz. – Warszawa, 1899, t. 11, cz. 5. – (KAVB RS U35766-1: antraštinio lapo kitoje pusėje įklijuotas lapelis „Beržany Biblioteka Jadwigi z Hr. Potulickich Hrabini Stanislawowej Czapskiej...“; viršelyje įrašas „Beržany“).
Pisma Henryka Sienkiewicza / H. Sienkiewicz. – Warszawa, 1899, t. 9, cz. 3. – (KAVB RS U35772-1: antraštinio lapo kitoje pusėje įklijuotas lapelis „Beržany Biblioteka Jadwigi z Hr. Potulickich Hrabini Stanislawowej Czapskiej...“; viršelyje įrašas „Beržany“).
Leliwa herb: [Čapskių herbas] // Korona Polska... / Kaspar Niesiecki. – Lwow: Drukarnia Collegium Lwowskiej Societatis Jesu, 1740, t. 3, p. 68.
Nowosiolki. Palac // Powiat Oszmianski: materjaly do dziejow ziemi i ludzi / Czeslaw Jankowski. – Petersburg, 1896, cz. 1, p. 141.
Nowosiolki. Weranda palacowa // Powiat Oszmianski: materjaly do dziejow ziemi i ludzi / Czeslaw Jankowski. – Petersburg, 1896, cz. 1, p. 138.
Palac w Nowosiolkacg. Gabinet // Powiat Oszmianski: materjaly do dziejow ziemi i ludzi / Czeslaw Jankowski. – Petersburg, 1896, cz. 1, p. 138.
Nowosiolki. W palacowem wnętrzu // Powiat Oszmianski: materjaly do dziejow ziemi i ludzi / Czeslaw Jankowski. – Petersburg, 1896, cz. 1, p. 139.
Beržėnų dvaro rūmai (Šaukėnų valsč.): B. Buračo foto // Naujoji Romuva. – 1932, Nr. 15, p. 341.
Kiejdany nad Niewiažą: [Napoleono Ordos piešinyje Kėdainių rūmai, iš pradžių priklausę Radviloms, o nuo XX a. Čapskiams] // Album widokow gubernij Grodzienskiej, Wilenskiej, Minskiej, Kowienskiej, Wolynskiej, Podolskiej, Kijowskiej, Witebskiej i Mochilowskiej... / zrysowane z natury przez Napoleona Ordę. – Warszawa: Litografja Maksymiljana Fajansa, 1876, t. 1.
Vilniaus karinės gubernatūros raštas Kauno gubernijos viršininkui dėl išdavimo grafui Marijonui Čapskiui 180 rub už 6 rekvizuotas karves. 1864 02 24. KRVA, f. I-50, ap. 3, b. 570, l. 5.
Jonas Francūzovičius (Dūkšto ir Gerkonių dvarai)
Advokatas, dvarininkas, Vilniaus mokslo mylėtojų draugijos narys Jonas Francūzovičius (1857–1908) savo Dūkšto ir Gerkonių dvaruose (Zarasų valsčius) turėjo surinkęs nedidelę, bet turtingą Mickevičianos leidiniais asmeninę biblioteką (339 tomus), kurią po J. Franzūzovičiaus mirties 1908 m. jo žmona Antanina padovanojo Vilniaus mokslo mylėtojų draugijai (Jonas ir Antanina Francūzovičiai buvo draugijos nariai). Iš šios bibliotekos į KAVB pateko penkios knygos su spaudu „Biblioteka Duksztanska J. Francuzowicz“.
Poezye Juliana Korsaka / J. Korsak. – Poznan, 1833. – (KAVB RS R 9751: spaudas „Biblioteka Duksztanska J. Francuzowicz“).
Rozprawa Mickiewicza o Jakobie Boehmem / A. Mickiewicz. – Warszawa, 1898. – (KAVB RS U 43600: spaudas „Biblioteka Duksztanska J. Francuzowicz“).
Studya literackie / W. Nehring. – Poznan, 1884. – (KAVB RS U 43573: spaudas „Biblioteka Duksztanska J. Francuzowicz“).
Pisma / Wlodzimierz Spasowicz. – Petersburg, 1892, t. 2. – (KAVB RS U 98527-1: spaudas „Biblioteka Duksztanska J. Francuzowicz“).
Konstantinas ir Leopoldas Gorskiai (Salantų dvaras)
Lietuvos ir Lenkijos bajoro, Salantų dvarininko, Telšių apskrities mokyklų garbės globėjo, Varšuvos universiteto rektoriaus, profesoriaus, gamtos mokslų daktaro Konstantino Gorskio (1823 09 08 Salantuose – 1864 09 08 Gardine) asmeninės bibliotekos fragmente KAVB yra 54 leidiniai, taip pat ir dar 24 knygos, priklausiusios jo tėvo Leopoldo Gorskio (1787–1825) asmeninei bibliotekai. K. Gorskis paveldėjo iš savo tėvo Salantų dvarą, kurį administravo jo brolis Vaitiekus Albertas. Salantų dvare K. Gorskis turėjo archyvą ir biblioteką, joje buvo apie 750 tomų knygų įvairiomis kalbomis, dalis jų vėliau atsidūrė Oginskių bibliotekoje Plungėje, o iš ten pateko į Centralinį valstybės knygyną, VDU biblioteką. Gorskiai turėjo herbą „Nalenč“ („Raištis“).
Nalecz herb: [Gorskių giminės herbas] // Korona Polska... / Kaspar Niesiecki. – Lwow: Drukarnia Collegium Lwowskiej Societatis Jesu, 1740, t. 3, p. 334.
Dvarininko Konstantino Nalenč - Gorskio Salantų miestelio ir dvaro planas sudarytas 1852 metais. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo // Prieiga internete: http://salantiskis.blogspot.com/2012/11/salantu-dvaras-inventoriu-duomenimis.html[žiūrėta 2023-06-26].
Johanas Jakobas Vepferis (1620– 1695) buvo šveicarų patologas ir farmakologas. Savo veikalą apie vandeningąją nuodingąją nuokaną ir nuodų istoriją jis dovanojo Mauricijui Hofmanui. Po to knyga buvo patekusi į K. Gorskio asmeninę biblioteką.
Cicutae aquaticae historia et noxae commentario illustrata / Joh. Jacob Wepfer. – Basilae: Joh. Rodolphus Genathius, 1679. – (KAVB RS R 39952: įrašas „Excellentisimo Domino d Mauritio Hofmanno P. P. Celebrisimo d. d. Author [Johann Jakub Wepfer]“; įrašas „M. E. Krauzmann“; įklij. „Ex Libris Constantini Gorski Mag. Phil.“)
Astolda, Xięzniczka z krwi Palemona, pierwszego Xiązęcia Litewskiego czyli nieszczęsliwe skutki namiętnosci: powiesc oryginalna z historyi litewskiey / Anna Olimpia z Xiązat Radziwillow Mostowska. – Wilna: Drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1807, t. 1. – (KAVB RS R 48843: parašas „Mostowska“; spaudas „AOHM“ (Anna Olimpia Hrabia Mostowska); spaudas „Z Biblioteki JMC Leopolda Gorskiego Marszalka Pott. Telsz i Kawaler“).
Monographia Caviae Porcelli zoologica: Dissertatio inauguralis. Quam illustris facultatis medicae auctoritate et consensu pro gradu Doctoris Medicinae et Chirurgiae in Alma Georgia Augusta / J. J. Freuler. – Goettingae, 1820. – (KAVB RS R 22254: viršelio vidinėje pusėje įklijuota: „Ex Libris Constantini Gorski Mag. Phil.“).
Reise durch Russland zur Untersuchung... / S. G. Gmelins. – St. Petersburg, 1774, t. 1. – (KAVB RS R 49790: viršelio vidinėje pusėje įklijuota: „Ex Libris Constantini Gorski Mag. Phil.“; šalia ekslibriso įrašyti žodžiai: „Constat 28 ... Kayser. Zaplacono 4 rubl. sv.“).
Musa Clifortiana Florens Hartecampi 1736 Prope Harlemum / Carolus Linnaeus. – Lugduni: Batavorum, 1736. – (KAVB RS R 12061: viršelio vidinėje pusėje įklijuota: „Ex Libris Constantini Gorski Mag. Phil.“).
C. Cornelii Taciti opera: Editio stereotypa / Cornelius Tacitus ; ad optimorum librorum fodem adcuravit C. H. Weise. – Lipsiae: Sumptibus et Tyspis Caroli Tauchnitii, 1820, t. 2. – (KAVB RS R 38975: parašas „C. Gorski“).
Bibljoteka romansow, powiesci, podrožy, biografij, poematow I t.d. / Wanda Malecka. – Warszawa: Drukarnia przy ulicy Sgo Jerzego, 1820. – (KAVB RS R 45166: spaudas „Z biblioteki J. W. Leopolda Gorskiego Marszalka Pott. Telsz. i Kawaler.“).
Chemia / Alexander hr. Chodkiewicz. – Warszawa: Drukiem Jozefa Węckiego, 1816, t. 1. – (KAVB RS R 21535: spaudas „Z biblioteki J. W. Leopolda Gorskiego Marszalka Pott. Telsz. i Kawaler.“).
Dykcionarz roslinny... – Warszawa, 1808, t. 2. – (KAVB RS R 58656: spaudas „Z biblioteki J. W. Leopolda Gorskiego Marszalka Pott. Telsz. i Kawaler.“).
Dziela poetyckie Ignacego Krasickiego / Ignaci Krasicki. – Warszawa: [s. n.], 1803, t. 1. – (KAVB RS R 58258: spaudas „Z biblioteki J. W. Leopolda Gorskiego Marszalka Pott. Telsz. i Kawaler.“).
Jaloveckiai (Baltupių, Piotronopolio dvarai)
Dvarininkai Aleksandras bei Florentinas Jaloveckiai turėjo nemažą asmeninę biblioteką, kurią laikė Baltupių dvare (Verkių parapija, dvaras neišliko) ir Piotronopolio dvare (Vidzeniškių parapija, dvaras neišliko). Didelė šios bibliotekos dalis saugoma KAVB: A. Jaloveckio asmeninėje bibliotekoje KAVB yra 400 egz. (328 pavadinimai) knygų.
F. Jaloveckis buvo poetas, rašęs lenkiškai, vertėjas, mokęsis Kražių gimnazijoje ir Vilniuje. Jo asmeninei bibliotekai priklausė 11 knygų, taip pat buvusių ir A. Jaloveckio asmeninėje bibliotekoje. Keli A. Jaloveckio asmeninės bibliotekos dalies, saugomos KAVB, leidiniai anksčiau priklausė Milvydų dvarininkams Juozui Steckevičiui (9 knygos) ir Liudvikui Steckevičiui (3 knygos) bei pijorui Julijonui Miniotui (2 knygos).
Jaloveckių giminės genealoginiai dokumentai, perduoti šios giminės atstovo architekto Romano Jalovecko, yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje Vilniuje (F 369). Dar viena Jaloveckių giminės atšaka (Boleslovas Jaloveckis ir jo sūnus Mečislovas) buvo įsigijusi Saldutiškio dvarą, kurį valdė XIX–XX a.
Jelowicki Herb: [Jaloveckių giminės herbas] // Korona Polska... / Kaspar Niesiecki. – Lwow: Drukarnia Collegium Lwowskiego Societatis Jesu, 1738, t. 2, p. 430.
Poesies erotiques / Evariste Parny. – Bruxeles, 1828. – (KAVB RS R 56687: įrašas „Florintin Jalowiecki“; spaudai „Aleksander Jalowiecki“ ir Jaloveckių giminės herbinio ženklo).
Dziennik podrožy do Krymu, odbytey w roku 1825 / Karol Kaczkowski. – Warszawa: Druck N. Glücksberga, 1829. – (KAVB RS R 44228: įrašas „z Ksiąg Ludwika Steckiewicza“ ; spaudas „Z ksiąg Aleksandra Jalowieckiego).
Poezye Jozefa Massalskiego / Jozef Massalski. – Wilno: Drukarnia B. Neumana, 1827. – (KAVB RS R 12101: perbrauktas įrašas „Z ksiąg Liudwika Steckiewicza“; spaudai „z ksiąg Aleksandra Jalowieckiego“ ir Jaloveckių giminės herbinio ženklo).
Pani kasztelanowa i jej sąsiedztwo: powiesci z konca XVIII wieku / przez autora Pana Jana ze Swisloczy [Jonas Boreika Chodzka]. – Wilno: Nakladem autora, 1841. – (KAVB RS R 32426: įrašas „Z ksiąg Innocentego Krzyszkowskiego trynitarza... (Inokentijus Kžyškovskis (1789–1865), Vilniaus trinitorių ordino bendruomenės prižiūrėtojas); spaudai „Aleksander Jalowiecki“ ir Jaloveckių giminės herbinio ženklo).
Poezye księdza Macieja Kazimierza Sarbiewskiego / Maciej Kazimierz Sarbiewski; przeklad Wladyslawa Syrokomli. – Wilno: Nakladem i drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1851, dz. 1. – (KAVB RS R 6327-1: įrašas „Florentin Jalowiecki“; spaudai „Aleksander Jalowiecki“ ir Jaloveckių giminės herbinio ženklo).
Ulotna broszurka wesolego piorka / Maciej Biedosza. – Wilno: Naklad i druck T. Glücksberga, 1855. – (KAVB RS R 66992: spaudai „Aleksander Jalowiecki“ ir Jaloveckių giminės herbinio ženklo).
Obraz mysli mojej o celach istnienia czlowieka / Floryan Bochwic. – Wilno: Naklad i druck T. Glücksberga, 1841. – (KAVB RS R 40585-1: įrašas „Fl. Jalowiecki“; spaudai „Aleksander Jalowiecki“ ir Jaloveckių giminės herbinio ženklo).
Fizyka doswiaddczeniami potwierdzona... / Samuel Chroscikowski. – Warszawa: Drukarnia Scholarum Piarum J. K. Mci y Rzeczpospolitey R. P., 1764. – (KAVB RS R 39831: įrašas „z Ksiąg X. Juliana Miniota r. 1826 handlem w Wilnie nabyta“; spaudai „Aleksander Jalowiecki“ ir Jaloveckių giminės herbinio ženklo).
Wesele: przedslubny podarek rymowi / Romuald Zienkiewicz. – Wilno: Drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1857. – (KAVB RS R 19314: spaudai „Aleksander Jalowiecki“ ir Jaloveckių giminės herbinio ženklo).
Dziela Jedrzeja Sniadeckiego / wydane Michala Balinskiego. – Warszawa: Nakladem Augusta Emmanuela Glücksberga, 1840, t. 1. – (KAVB RS R 44451: spaudai „Aleksander Jalowiecki“ ir Jaloveckių giminės herbinio ženklo).
Jonas Kamenskis, Elena Dorochova (Vidiškių dvaras)
Vidiškių dvarą testamentu iš brolio Aristarcho Pimenovo gavusi Elena Dorochova perėmė ir ankstesnio dvaro savininko Jono Kamenskio asmeninės bibliotekos knygas, ant kurių šalia J. Kamenskio spaudo su giminės herbu „Sleprown“ („Juodvarnis“) atsirado ir pastarosios bibliotekos spaudas. 1924 m. E. Dorochova dvaro valdymą perleido vyrui Joachimui Dorochovui, o pati užsiėmė dvaro bibliotekos, dar 1915 m. pervežtos į Vilnių, tvarkymu. Į KAVB pateko 7 J. Kamenskio, po to E. Dorochovos asmeninės bibliotekos knygos, 7 tik J. Kamenskio bibliotekos knygos ir 4 knygos, priklausiusios tik E. Dorochovos asmeninei bibliotekai Vilniuje.
Slepwron odmienny: [Kamenskių giminės herbas Juodvarnis] // Herbarz rycerstwa W. X. Litewskiego... / Wojciech Wijuk Kojalowicz. – Krakow, 1897, p. 286.
Dzieje zycia Piusa VII Papieža zawierające uklady i związki stolicy apostolskiej z Napoleonem / P. Artaud; wytlomaczone z trzeciego wydania francuzkiego przez K. S. S. D. – Wilno: Nakladem i drukiem A. Dworca, 1846. – (KAVB RS R 7283-1: spaudas „Biblioteka Jana Kamienskiego“ su giminės herbu; spaudas „Библиотека Е. М. Дороховой Вилъна. 1915...“).
Arcybiskupi Gnieznienscy i Prymasi: wizerunki z galeryi Lowickiej objasnione tekstem historycznym / Juljan Bartosewicz. – Warszawa: Nakladem litografii A. Pecq & Comp., 1857, Zesz. 1. – (KAVB RS R 16669: spaudas „Biblioteka Jana Kamienskiego“ su giminės herbu).
Dopelnienia historyi prawodawstw slowianskich... / Waclaw Aleksandr Maciejowski. – Warszawa: Drukarnia K. Kowalewskiego, 1872. – (KAVB RS U 93820: spaudas „Biblioteka Jana Kamienskiego“ su giminės herbu).
Римъ: история и кулътура римскаго народа для любителей классической древности и для самообразования / сочинение Вилъгелма Вегнера; под ред. В. И. Модестова. – Изд. Четвертое. – Спб.; Москва: Издание т-ва М. О. Волфъ, 1912. – (KAVB RS D 780493: spaudas „Deo soli gratias ago. Biblioteka Jana Kamienskiego“).
Flawiusza Jozefa, Jerozolinskiego Kaplana, Starožytnosci žydowskich Xiąg XX / Jozef Flawiusz; przekladania Jana Lippomana. – Warszawa: Naklad i druck T. Glücksberga, 1829, t. 2. – (KAVB RS R 57064: spaudas „Biblioteka Jana Kamienskiego“ su giminės herbu; spaudas „Библиотека Е. М. Дороховой Вилъна. 1915...“; spaudas „Librairie de A. J. Lichtmacher, a Vilna, Rue Ivanowskaja, maison Rusecki“).
Kalendarzyk polityczny na rok 1819. – Wilno: Drukarnia Uniwersyteta Wilenskiego, 1819. – (KAVB RS R 27323: spaudas „Biblioteka Jana Kamienskiego“ su giminės herbu; spaudas „Библиотека Е. М. Дороховой Вилъна. 1915...“).
Felicijonas ir Eustachijus Karpiai (Joniškėlio dvaras)
Į KAVB pateko nemažai Joniškėlio ir Rėkyvos dvarininkų Karpių asmeninių bibliotekų knygų. Galima išskirti Žemaitijos žemių teisėją, Raseinių vėliavininką Felicijoną Karpį, jo sūnų Eustachijų Karpį (1785–1848) bei anūką Felicijoną Karpį (1821–1880) ir Benediktą Pranciškų Karpį, iš Felicijono Karpio paveldėjusį Joniškėlio dvarą (B. P. Karpis vedė savo pusseserę Marijoną, o jos tėvas buvo Felicijonas Karpis).
Joniškėlio dvarą Karpiai įsigijo dar 1723 m., bet Karpių asmeninės bibliotekos knygos į šį dvarą pateko tik XIX a., kai E. Karpis paveldėjo jį iš tėvo pusbrolio Igno Karpio. Ankstyviausia Karpių asmeninės bibliotekos, patekusios į KAVB, dalis, XVIII a. priklausiusi F. Karpiui, buvo sukaupta Rėkyvos dvare, o vėliau pervežta į Joniškėlio dvarą. Iš Eustachijaus tėvo F. Karpio bibliotekos į KAVB pateko dvylika XVII–XVIII a. knygų lotynų, lenkų ir prancūzų kalbomis, kai kuriose jų yra knygos savininko įrašų apie leidinio įsigijimą bei pastabų dėl jų turinio. Vėliau knygos pateko į E. Karpio asmeninę biblioteką.
Slepwron odmienny: [Kamenskių giminės herbas Juodvarnis] // Herbarz rycerstwa W. X. Litewskiego... / Wojciech Wijuk Kojalowicz. – Krakow, 1897, p. 286.
Dzieje zycia Piusa VII Papieža zawierające uklady i związki stolicy apostolskiej z Napoleonem / P. Artaud; wytlomaczone z trzeciego wydania francuzkiego przez K. S. S. D. – Wilno: Nakladem i drukiem A. Dworca, 1846. – (KAVB RS R 7283-1: spaudas „Biblioteka Jana Kamienskiego“ su giminės herbu; spaudas „Библиотека Е. М. Дороховой Вилъна. 1915...“).
Arcybiskupi Gnieznienscy i Prymasi: wizerunki z galeryi Lowickiej objasnione tekstem historycznym / Juljan Bartosewicz. – Warszawa: Nakladem litografii A. Pecq & Comp., 1857, Zesz. 1. – (KAVB RS R 16669: spaudas „Biblioteka Jana Kamienskiego“ su giminės herbu).
Dopelnienia historyi prawodawstw slowianskich... / Waclaw Aleksandr Maciejowski. – Warszawa: Drukarnia K. Kowalewskiego, 1872. – (KAVB RS U 93820: spaudas „Biblioteka Jana Kamienskiego“ su giminės herbu).
Римъ: история и кулътура римскаго народа для любителей классической древности и для самообразования / сочинение Вилъгелма Вегнера; под ред. В. И. Модестова. – Изд. Четвертое. – Спб.; Москва: Издание т-ва М. О. Волфъ, 1912. – (KAVB RS D 780493: spaudas „Deo soli gratias ago. Biblioteka Jana Kamienskiego“).
Flawiusza Jozefa, Jerozolinskiego Kaplana, Starožytnosci žydowskich Xiąg XX / Jozef Flawiusz; przekladania Jana Lippomana. – Warszawa: Naklad i druck T. Glücksberga, 1829, t. 2. – (KAVB RS R 57064: spaudas „Biblioteka Jana Kamienskiego“ su giminės herbu; spaudas „Библиотека Е. М. Дороховой Вилъна. 1915...“; spaudas „Librairie de A. J. Lichtmacher, a Vilna, Rue Ivanowskaja, maison Rusecki“).
Les Oeuvres de monsieur de Moliere / Moliere. – Paris, 1681, t. 5. – (KAVB RS R 31527: įrašas „Ex Libris Felician Karp“ ir to paties asmens marginalijos knygos priešlapiuose – tezės apie knygą).
Lettres du cardinal Mazarin... – Amsterdam: Chez Henri Wetstein, 1693. – (KAVB RS R 32794: įrašas „Ex Libris Felician Karp“).
Beatyfikacya wielkiego slugi božego Wincentego a Paulo ... wslawiona a jasnie oswieconemu Xiązęciu Jmci Konstantynowi Felicianowi na Szaniawach Szaniawskiemu... – Krakow: Drukarnia Jakuba Matyaszkiewicza, 1731. – (KAVB RS R 27446: įrašas „z Biblioteki Eustachego Karpia“).
Mowy Seymowe Senatorow, y Marszalkow Izby Poselskiey tak Koronnych iako y W. X. Litt... – Warszawa: Drukarnia J. K. Mci Coll. Soc. Jesu, 1738. – (KAVB RS R 11689: įrašas „z Biblioteki Eustachego Karpia“).
Antiqua historia... / Abrahamo Krigele. – Lipsiae: Impens. Io. Frid. Gleditschi, 1744. – (KAVB RS R 11298: įrašas „Ex Libris Felician Karp“ ir to paties asmens marginalijos knygoje; spaudas „z Biblioteki Eustachiego Karpia“).
L’ami des hommes ou traite de la population / V. Mirabeau. – Haye: Chez Benjamin Gibert, 1758. – (KAVB RS R 19464: įrašai „Ex Libris Feliciani Karp...“; „Constat 10 Floren“: [knygą F. Karpis įsigijo už 10 florinų]).
Abrege de phisique / [Jean Henri Samuel] Formey. – Berlin: Chez Joachim Pauli, 1770, t. 2. – (KAVB RS R 29593: įrašas „z Biblioteki Eustachego Karpia“).
Comoediae... / Publius Terentius; accedunt notae Joh. Min – Elius. – Hafniae: Apud Frid. Christian Pelt, 1771. – (KAVB RS R 19382: įrašas „Ex Libris Felician Karps“ ir to paties asmens laiškelis dėl knygos turinio).
Vie et amours du chevalier de Faublas / Louvet de Couvray. – Londres: Chez Bailly, 1790, t. 12. – (KAVB RS R 49883: įrašas „z Biblioteki Eustachego Karpia“).
Comoediae... / Publius Terentius; accedunt notae Joh. Min – Elius. – Hafniae: Apud Frid. Christian Pelt, 1771. – (KAVB RS R 19382: įrašas „Ex Libris Felician Karps“ ir to paties asmens laiškelis dėl knygos turinio).
Comoediae... / Publius Terentius; accedunt notae Joh. Min – Elius. – Hafniae: Apud Frid. Christian Pelt, 1771. – (KAVB RS R 19382: įrašas „Ex Libris Felician Karps“ ir to paties asmens laiškelis dėl knygos turinio).
Contes en prose et en vers suivis de pieces fugitives et du poeme d’erminie / E. F. Lantier. – Paris: Chez F. Buisson, 1801, t. 13. – (KAVB RS R 44294: įrašas „z Biblioteki Eustachego Karpia“).
Fetes et courtisanes de la grece supplement aux voyages d’anacharsis et d’antenor / Pierre Jean Baptiste Chaussard. – Paris: Chez F. Buisson, 1801, t. 2. – (KAVB RS R 84641: įrašas „z Biblioteki Eustachego Karpia“).
Die allgemeine Geschichte für Realschulen in Tabellen dargestellt / J. D. von Braunschweig. – Mitau, 1828. – (KAVB RS R 55686: įrašas „Felicyan Karp“).
Vorübungen zum Uebersetzen aus dem Deutschen ins Lateinische / C. F. Schulze. – Jena: Friedrich Frommann, 1829. – (KAVB RS R 52819-1: įrašas „Felicyan Karp 1836 Mitaviae“; įrašas „Liguem librum par avanture reperias ... incasu de perdition Felician Karp...“).
Lehrbuch der Landwirtschaft / Johann Burger. – Dritte verbesserte und vermehrte Auflage. – Wien: Verlag bei Carl Gerold, 1830, Bd. 1. – (KAVB RS R 43867: spaudas „Fran. F. Karp Biblioth.“).
Учебная книга русскаго языка для употребления въ училищах Балтийскихъ губерний Российской империи / издал Николай Чашников. – Спб.: Николай Чашников, 1830. – (KAVB RS R 41610: įrašai „Eustachy Karp“; „E. Karp 1878“, parašas „E. Karp“).
Opere poetique di Alessandro Manzoni con prefazione di Goethe / Alessandro Manzoni. – Jena: Per Federico Frommann, 1827. – (KAVB RS R 45318: spaudas“ E bibliotheca Böttigeri“ ; spaudas „Fran. F. Karp Biblioth.“).
Dn Joannis Magiri Philosophiae ... / Joannus Magiri. – Erancofurti: Typis Guolphgangi Hofmanni, 1628. – (KAVB RS R 12408: Felician Karp rankr. tekstas ir įrašas „Ex Libris Feliciani Karp“).
Motiejus ir Povilas Končos (Šešuolėlių dvaras)
Kelios knygos į KAVB pateko iš Šešuolėlių dvaro (Ukmergės apskr.) savininkų Motiejaus bei Povilo Končų asmeninių bibliotekų. Šešuolėlių dvarininkas P. Konča savo bibliotekos knygoms turėjo spaudą „Pawel Koncza Szeszolki“ su giminės herbu „Ogonczyk“ („Uodegėlė“). KAVB yra trys šios bibliotekos leidiniai: du Adomo Naruševičiaus Lenkijos istorijos tomai ir Mokslo mylėtojų draugijos Vilniuje tęstinis leidinys lenkų kalba, išleistas 1908 m. Vilniuje (P. Konča buvo šios draugijos narys).
M. Konča (1884–1964) buvo lenkų topografas, keliautojas, gimęs ir kurį laiką gyvenęs Šešuolėlių dvare. KAVB saugomas jo turėtas kunigo Juozo Ambraziejaus-Ambrozevičiaus (1855–1915) veikalas lenkų kalba „Lietuvos bitininkas“, išleistas Varšuvoje 1892 m. Jo spaudas liudija, jog M. Konča Lietuvoje gyveno Šešuolėliuose, Širvintose ir Vilniuje.
Ogonczyk Herb: [Konča giminės herbas] // Korona Polska / Kaspar Niesiecki. – Lwow: Drukarnia Collegium Lwowskiego Societatis Jesu, 1740, t. 3, p. 422.
Historya narodu polskiego / Adam Naruszewicz; wydanie nowe Jana Nep. Bobrowicza. – Lipsk: Breitkopf & Haertel, 1836, t. 1. – (KAVB RS R 71650: spaudas „Pawel Koncza Szeszolki“ su herbiniu ženklu „Ogonczyk“).
Historya narodu polskiego / Adam Naruszewicz; wydanie nowe Jana Nep. Bobrowicza. – Lipsk: Breitkopf & Haertel, 1836, t. 2. – (KAVB RS R 71651: spaudas „Pawel Koncza Szeszolki“ su herbiniu ženklu „Ogonczyk“).
Pszczolarz litewski / Ks. Jozef Ambrožewicz. – Warszawa: Drukarnia St. Niemiery, 1892. – (KAVB RS U 121580: spaudas „Dr Mathias Koncza Szeszolki, Szyrwinty, Wilno“).
Rocznik Towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie 1907. – Wilna: Druk Jozefa Zawadzkiego, 1908. – (KAVB RS T 3676, 1 – 2: spaudas „Pawel Koncza Szeszolki“ su herbiniu ženklu „Ogonczyk“).
Kauno gubernijos bajorų vadovo raštas Kauno civiliniam gubernatoriui dėl Medardo Konča atvykimo į Kauną. 1844 07 22. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 367, l. 1.
Kauno gubernijos bajorų vadovo raštas Kauno civiliniam gubernatoriui dėl Medardo Konča atvykimo į Kauną. 1844 07 22. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 367, l. 1.
Vilniaus karinės gubernatūros valdybos raštas Kauno civiliniam gubernatoriui dėl išdavimo bilieto į Vilnių Ukmergės apskr. dvarininkui, gubernijos sekretoriui Medardui Konča. 1844 11 07. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 367, l. 7.
VRM Kauno gubernijos valdybos kanceliarijos ypatingojo skyriaus raštas Kauno policijos viršininkui dėl dvarininko Medardo Konča, dalyvavusio sukilime, arešto. 1863 10 25. KRVA, f. I-50, ap. 3, b. 264, l. 1.
Kauno miesto karinio viršininko raštas dėl dvarininko Povilo Medardo Konča, dalyvavusio sukilime, suėmimo. 1864 02. KRVA, f. I-50, ap. 3, b. 318, l. 1.
Kauno miesto karinio viršininko raštas dėl dvarininko Povilo Medardo Konča, dalyvavusio sukilime, suėmimo. 1864 02. KRVA, f. I-50, ap. 3, b. 318, l. 1.
Vilniaus karinės gubernatūros valdybos slaptas raštas Kauno civiliniam gubernatoriui dėl Ukmergės apskrities dvarininko Medardo Konča politinių pažiūrų. 1846 04 15. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 367, l. 30.
Paulinos Konča laiškas generolui, Kauno civiliniam ir kariniam gubernatoriui dėl vyro Medardo Konča ligos ir kt. 1844 08 13. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 367, l. 6.
Zigmantas Koreva (Panevėžiuko dvaras)
Į KAVB taip pat pateko dvi knygos iš Panevėžiuko dvare buvusios Zigmanto Korevos (1898–1945) asmeninės bibliotekos. Z. Koreva buvo paskutinis Korevų giminei XIX–XX a. priklausiusio Panevėžiuko dvaro valdytojas. Korevos turėjo herbą „Habdank“, todėl vienoje jo asmeninės bibliotekos knygoje, saugomoje KAVB, pasirašyta „Zygmund Habdank Korewa Poniewiežyk“.
Matka Krolow (czasy Jagiellowie) / J. I. Kraszewski. – Warszawa: Nakladem Michala Glücksberga, 1897, t. 1. – (KAVB RS U-05-1829: įrašyta „Zygmund Habdank Korewa Poniewiežyk No 15“).
Szlakiem Legionow: Z pamiętnikow Generala Dezyd. Chlapowskiego: Wojna 1830–1831 / Dezyderij Chlapowski. – Warszawa: Gebethner i Wolff, 1903. – (KAVB RS U 29008: įrašyta „Zygmunt Korewa z Poniewiežyka“).
Išrašas iš Koreivos Panevėžiuko dvaro inventoriaus apyrašo už 1843 m. 1850 09 02. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 4757, l. 7.
Išrašas iš Koreivos Panevėžiuko dvaro inventoriaus apyrašo už 1843 m. 1850 09 02. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 4757, l. 7.
Panevėžiuko dvaro rūmai. PV fasadas. 1939. Nuotrauka iš dvaro bylos KPD, paimta iš www.heritage.lt.
Panevėžiuko dvaro rūmai. ŠR fasadas. 1939. Nuotrauka iš dvaro bylos KPD, paimta iš www.heritage.lt.
Kosakovskiai (Vaitkuškio, Lyduokių ir Martyniškio dvarai)
Kosakovskiai – sena Lietuvos ir Lenkijos didikų giminė, gyvenusi Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje bei turėjusi „Juodvarnių“ herbą, grafų titulą. Giminės šaknys siekia XIII a. Mazoviją. Būtent iš Mazovijos kilusi Korvin Kosakovskių giminės šaka. Lietuvoje šios giminės atstovai buvo įsigiję Vaitkuškio dvarą (Ukmergės apskr., Pabaisko valsčiuje), Lyduokių dvarą (Ukmergės apskr., 12 km nuo Ukmergės) ir Martyniškio dvarą (dabartiniame Jonavos raj.).
Vaitkuškio dvarą su biblioteka 1760 m. iš Skorulskių nupirko Vitebsko vaivada Mykolas Kosakovskis. 1857–1862 m. pastatyti neogotikiniai Vaitkuškio dvaro rūmai. XX a. pradžioje šių rūmų bibliotekoje buvo apie 12 000 tomų knygų ir rankraščių įvairiomis kalbomis. Per Pirmąjį pasaulinį karą dalis šios bibliotekos knygų buvo išgrobstyta. Po Vaitkuškių dvaro parceliacijos, įvykusios dėl žemės reformos, dauguma dvaro bibliotekos knygų pateko į Centralinį valstybės knygyną, iš kurio pasklido į kelias Lietuvos bibliotekas: Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto bibliotekas Vilniuje, dabartinę KAVB Kaune ir kt.
Dalis Vaitkuškio dvaro bibliotekos knygų jau XX a. pradžioje pateko į Lyduokių dvarą, kurį 1907 m. iš H. Voinickio įsigijo Vaitkuškio dvaro savininko Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837–1905) sūnus Mykolas Stanislovas Kosakovskis (1883–1960). M. S. Kosakovskis šiame dvare suformavo savo asmeninę biblioteką, pavadino ją „Biblioteka Nidocka“. Lyduokių dvare buvo saugomas ir Kosakovskių giminės archyvas, dabar patekęs į Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką Vilniuje. Lyduokių dvarą ištiko tas pats parceliacijos likimas, kaip ir Vaitkuškių dvarą. Lietuviškos Lyduokių dvaro bibliotekos knygos liko rūmuose ir po parceliacijos, o 1934 m. dvarą įsigijo architektas Karolis Reisonas su žmona Elena. K. Reisono žmona dvare gyveno ir jį prižiūrėjo.
Nuo XVII a. Kosakovskiai gyveno Stanislovo Kosakovskio įsigytame nedideliame mediniame Martyniškio dvarelyje, kuriame buvo ir šios šakos Kosakovskių asmeninė biblioteka. Asmenines bibliotekas su atitinkamais ženklais knygose turėjo ir Vilniuje gyvenę Kosakovskių giminės atstovai. Iš turtingos Kosakovskių bibliotekos į KAVB pateko kelių šios giminės kartų, gyvenusių Lietuvoje ir Lenkijoje, knygos.
KAVB yra 6 Jozefo Kosakovskio knygos. Vienos jų įraše J. Kosakovskis panaudojo savo tėvo Mykolo Kosakovskio titulus. Taip pat 6 leidiniai pateko iš Kosakovskių bibliotekos Martyniškio dvarelyje. KAVB yra 3 Vilniaus vyskupo Jono Kosakovskio (1755–1800) asmeninės bibliotekos knygos, perduotos jo Vilniaus diecezijos seminarijos bibliotekai. J. Kosakovskis knygose save įvardino „Joannis Nepom. Corvini Kossakowski Eppi Vilnę.“. 2 KAVB esančios knygos yra iš kunigo, prelato, rašytojo Kaliksto Kosakovskio (1794–1866) bibliotekos. Jose įrašyta „Ex Libris Calliksti Korwin – Kossakowski“. Įvairių Kosakovskių Varšuvos bibliotekos leidinių KAVB yra 31 (dalis šių leidinių priklausė Stanislovui Feliksui Fortunatui Kosakovskiui ir po to buvo perkelta į Vaitkuškio dvarą). Visuose juose yra spaudas „Z Księgozbioru Hr. Kossakowskich Warszawa“. Kai kuriuose dar įklijuotas ekslibrisas su Kosakovskių herbu ir užrašu „Nil perdidisti si famam servaveris“ („Nieko nepasieksi, jei tarnausi gandams“). Daugiausiai Kosakovskių giminės asmeninių bibliotekų leidinių į KAVB pateko iš Vaitkuškio dvaro.
Dobry znak w ktory slonce sprawiedliwosci przy Wcieleniu swoim, na pocieche calemu swiatu weszlo ... jasnie oswieconey jey mosci pani P. Annie Konstancyi, Hrabiance na Wisniczu y Jaroslawiu, Malachowskkiy ... dedykowany / Marcell Dziewulski. – Krakow: Drukarnia Francisca Cezarego, 1721. – (KAVB RS R 42570: įrašas „Z Księgozbioru Wojtkuskiego ordynacyi Hrabiow Kossakowskich“ ; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Dobry znak w ktory slonce sprawiedliwosci przy Wcieleniu swoim, na pocieche calemu swiatu weszlo ... jasnie oswieconey jey mosci pani P. Annie Konstancyi, Hrabiance na Wisniczu y Jaroslawiu, Malachowskkiy ... dedykowany / Marcell Dziewulski. – Krakow: Drukarnia Francisca Cezarego, 1721. – (KAVB RS R 42570: įrašas „Z Księgozbioru Wojtkuskiego ordynacyi Hrabiow Kossakowskich“ ; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Dobry znak w ktory slonce sprawiedliwosci przy Wcieleniu swoim, na pocieche calemu swiatu weszlo ... jasnie oswieconey jey mosci pani P. Annie Konstancyi, Hrabiance na Wisniczu y Jaroslawiu, Malachowskkiy ... dedykowany / Marcell Dziewulski. – Krakow: Drukarnia Francisca Cezarego, 1721. – (KAVB RS R 42570: įrašas „Z Księgozbioru Wojtkuskiego ordynacyi Hrabiow Kossakowskich“ ; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Metaphora Panegiryku žycia Ludzkiego y Exordium Szczęsliwey Wiecznosci, y Epilogu doczesnego žycia albo przenosiny Adama ... jasnie wielmožnego imci pana Jozefa Adama z Lubowce Lubowieckiego ... / Gabriel Bogdanski. – Krakow: Drukarnia Akademicka, 1726.-(KAVB RS R 14516: įrašas „Z Księgozbioru Wojtkuskiego Hrabiow ordynatow Kossakowskich“ ; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Metaphora Panegiryku žycia Ludzkiego y Exordium Szczęsliwey Wiecznosci, y Epilogu doczesnego žycia albo przenosiny Adama ... jasnie wielmožnego imci pana Jozefa Adama z Lubowce Lubowieckiego ... / Gabriel Bogdanski. – Krakow: Drukarnia Akademicka, 1726.-(KAVB RS R 14516: įrašas „Z Księgozbioru Wojtkuskiego Hrabiow ordynatow Kossakowskich“ ; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Koncept madrosci, dzielo wszechmocnosci dar dobroci boskiey niepokalane nayswietszey Maryi panny poczęcie ... a potym wielmožnemu panstwu I. Mci pany Franciszkowy z Slupowa Szembekowi ... jey Mci pani Teresie z Dzialynskich Szembekowey ... dedykowane / Marcell Dziewulski. – Krakow : Drukarnia Jakuba Matyszkiewicza, 1726. – (KAVB RS R 40181 : įrašas „ Z Księgozbioru Wojtkuskiego Hrabiow Ordynatow Kossakowskich“ ; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Koncept madrosci, dzielo wszechmocnosci dar dobroci boskiey niepokalane nayswietszey Maryi panny poczęcie ... a potym wielmožnemu panstwu I. Mci pany Franciszkowy z Slupowa Szembekowi ... jey Mci pani Teresie z Dzialynskich Szembekowey ... dedykowane / Marcell Dziewulski. – Krakow : Drukarnia Jakuba Matyszkiewicza, 1726. – (KAVB RS R 40181 : įrašas „ Z Księgozbioru Wojtkuskiego Hrabiow Ordynatow Kossakowskich“ ; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Koncept madrosci, dzielo wszechmocnosci dar dobroci boskiey niepokalane nayswietszey Maryi panny poczęcie ... a potym wielmožnemu panstwu I. Mci pany Franciszkowy z Slupowa Szembekowi ... jey Mci pani Teresie z Dzialynskich Szembekowey ... dedykowane / Marcell Dziewulski. – Krakow : Drukarnia Jakuba Matyszkiewicza, 1726. – (KAVB RS R 40181 : įrašas „ Z Księgozbioru Wojtkuskiego Hrabiow Ordynatow Kossakowskich“ ; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Erothema oratorium an Divus Thomas Aquinas : sacerrimi praedicatorum ordinis Doctor Angelicus ... / Francisco Weiner. – Wratislaviae: Typis Academicis Colegii Societatis Jesu, 1730. – (KAVB RS R 39914: perbrauktas įrašas „Szymon Kossakowski“ ; įrašas „Biblioteka Wojtkuska Hrabiow Kossakowskich“ ; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Erothema oratorium an Divus Thomas Aquinas : sacerrimi praedicatorum ordinis Doctor Angelicus ... / Francisco Weiner. – Wratislaviae: Typis Academicis Colegii Societatis Jesu, 1730. – (KAVB RS R 39914: perbrauktas įrašas „Szymon Kossakowski“ ; įrašas „Biblioteka Wojtkuska Hrabiow Kossakowskich“ ; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Kronika Marcina Kromera biskupa Warminskiego / Marcin Kromer; na polski język przeložona przez Marcina Blazowskiego. – Warszawa: Drukarnia I. K. MCI y Rzeczyspospolitey u XX. Societatis Jesu, 1767, t. 3. – (Zbior dziejopisow polskich we czterech tomach; KAVB RS R 6084: įklij. „Ksiėgozbior Wojtkuszki“; įklij. „Biblioteka Nidocka Ex Libris Michala Stanislawa Hr. Korwin – Kossakowskiego No 949“).
Knyga iš pradžių priklausė Kosakovskių asmeninei bibliotekai Vaitkuškių dvare, vėliau pateko į Mykolo Stanislovo Kosakovskio biblioteką jo 1907 m. įsigytame Lyduokių dvare („Biblioteka Nidocka“).
Zbior mow rožnych w czasie Seymu ostatniego szescio – niedzielnego roku 1778 mianych. – Wilna: Drukarnia Krolewska Akademicka, 1778. – (KAVB RS R 48020: įrašas „Z Księgozbioru Wojtkuszkiego Hrabiow Kossakowskich“; įklij. „Biblioteka Nidocka Ex Libris Michala Stanislawa Hr. Korwin – Kossakowskiego No 774“; spaudas „Valstybės Centralinis knygynas“; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Knyga priklausė Stanislovui Feliksui, po to Stanislovui Kazimierui Kosakovskiui Vaitkuškių dvare, vėliau pateko į Mykolo Stanislovo Kosakovskio biblioteką jo 1907 m. įsigytame Lyduokių dvare („Biblioteka Nidocka“).
Xiądz Pleban / Jozef Kossakowski. – Warszawa: Drukarnia uprzywileiowaney J. K. Mci i Rzplitey Gröllowskiey, 1786. – (KAVB RS R 47457: Įrašas: „Autorem tego dziela jest Biskup Kossakowski patrz dziela Woronicza Druga Czesc z druku niewydana“; spaudas „Z Księgozbioru Hr. Kossakowskich Warszawa“; spaudas „Valstybės Centralinis Knygynas“; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Dyssertacya o waroscie nauk wyzwolonych i mechanicznych przez duche obserwacyi w Europie ... / [Andrzey Irzcinski]. – Krakow: Drukarnia Ignacego Grebla, 1787 ; Dissertacya o užywaniu lekarskim elektrycznosci na posiedzieniu publicznem .. / przez Andrzeja Irzcinskiego. – Krakow: Drukarnia Ignacego Grebla, 1787. – (KAVB RS R 14530: įklij. ekslibrisai „Hrabiego Stanislawa Korwin Kossakowskiego“ ; „Biblioteka Nidocka. Ex Libris Michala Stanislawa Hr. Korwin-Kossakowskiego Nr. 1619“ ; įrašas „Z Księgozbioru ordynacji Hrabiow Kossakowskich“ ; spaudas „Valstybės Centralinis Knygynas“).
Proiekt do formy rzadu. – Warszawa: [s.n.], 1790. – (KAVB RS R 28586: įrašas „Jozef Kossakowski Posel Wilkomirski i Rotmistrz K. N. Pisarz Witebski“; įrašas „Jozef Kossakowski Posel Wilkomirski Rotmistrz i St. Pisarz Witebski“; spaudas „Z Księgozbioru Hr. Kossakowskich Warszawa“; įklij. „Biblioteka Nidocka Ex Libris Michala Stanislawa Hr. Korwin – Kossakowskiego No 976“; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Proiekt do formy rzadu. – Warszawa: [s.n.], 1790. – (KAVB RS R 28586: įrašas „Jozef Kossakowski Posel Wilkomirski i Rotmistrz K. N. Pisarz Witebski“; įrašas „Jozef Kossakowski Posel Wilkomirski Rotmistrz i St. Pisarz Witebski“; spaudas „Z Księgozbioru Hr. Kossakowskich Warszawa“; įklij. „Biblioteka Nidocka Ex Libris Michala Stanislawa Hr. Korwin – Kossakowskiego No 976“; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Proiekt do formy rzadu. – Warszawa: [s.n.], 1790. – (KAVB RS R 28586: įrašas „Jozef Kossakowski Posel Wilkomirski i Rotmistrz K. N. Pisarz Witebski“; įrašas „Jozef Kossakowski Posel Wilkomirski Rotmistrz i St. Pisarz Witebski“; spaudas „Z Księgozbioru Hr. Kossakowskich Warszawa“; įklij. „Biblioteka Nidocka Ex Libris Michala Stanislawa Hr. Korwin – Kossakowskiego No 976“; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Elements du droit civil romain... / par Jo. Gottl. Heinneccius; traduit en francais par J. F. Berthelot. – Seconde edition. – Paris: Tardieu Denesle et C Libraires, 1812, t. 4. – (KAVB RS R 52162: įrašas „Stanislai Kossakowski Peterborg. 1818 27 Juni“; įklij. „Hrabiego Stanislawa Korwina Kossakowskiego“; spaudas „Z Księgozbioru Stan. Hr. Kossakowskiego Wojtkuszki“).
Listy Krola Jana III, pisane do krolowey Maryi Kazimiry w ciągu wyprawy pod Wieden w roku 1683 / wydanie przez Edwarda Raczynskiego. – Warszawa: nakladem i drukiem N. Glücksberga, 1824. – (KAVB RS R 29670: įrašas „Z Księgozbioru Hrabia Stanislawa Kossakowskiego“; įklija „Hrabiego Stanislawa Korwina Kossakowskiego“; įklij. „Biblioteka Nidocka Ex Libris Michala Stanislawa Hr. Korwin – Kossakowskiego No 846. Class. 14.“; spaudas „Z Księgozbioru Stan. Hr. Kossakowskiego Wojtkuszki“; spaudas „Valstybės Centralinis Knygynas“; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Podania litewskie / Ignacy Chodzka. – Serya druga: Žegota z Milanowa Milanowski. – Wilno: Nakladem i drukiem Jozefa Zawadskiego, 1854. – (KAVB RS R 9807: spaudas su herbu Juodvarnis ir užrašu „Marciniszki“, liudijantis apie knygos priklausomybę Kosakovskių Martyniškių dvarui].
O dowodach praw familijnych a w szczegolnosci o wypieraniu się dzieci nieprawych i o rozprawie w tym przedmiocie pana Augusta Heylmana / Cypryan Zaborowski. – Warszawa: Drukarnia Karola Kowalskiego, 1858. – (KAVB RS R 53311: įrašas „Hrabi Stanislawowi Kossakowskiemu na pamiątkę i jako dowod szacunku ofiaruje autor [Cyprian Zaborowski]; spaudas „Vytauto Didž. Univ. Biblioteka“).
Knygos autorius Cyprian Ksawery Zaborowski (1799–1866) veikalą dovanojo Vaitkuškio dvaro savininkui Stanislovui Kazimierui Kosakovskiui (1837–1905). Iš šios asmeninės bibliotekos knyga pateko į VDU biblioteką, po to į KAVB.
Ramoty starego detiuka o Wolyniu / Antoni Andrzejowski. – Wilno: Nakladem i drukiem A. H. Kirkora, 1861. – (KAVB RS R 9979-1: spaudas su herbu Juodvarnis ir užrašu „Marciniszki“, liudijantis apie knygos priklausomybę Kosakovskių Martyniškių dvarui].
Zlota księga szlachty polskiej / Teodor Žychlinski. – Rocznik IX: z dodaniem dwoch tablic genealogicznych z Blociszewa Gajewskich h. Ostoja i hrabiow Kossakowskich. – Poznan: Jaroslaw Leitgeber, 1887. – (KAVB RS R 11741: spaudas „Z Księgozbioru Hr. Kossakowskich Warszawa“).
Senatorowie Księstwa Warszawskiego i Krolestwa Kongressowego 1807–1815–1831 / Stanislaw Dolęga Cieszkowski. – Warszawa: Druk Jozefa Filipowicza, 1891. – (KAVB RS R 40688: įrašas „J. W. Stanislawowi Hr. Kossakowskiemu w dowod najglębszego szacunku i powažania ofiarowywa Autor Warszawa 11 wrzesnia 1891 r.“).
Knygos autorius Stanislovas Cieškovskis (1866–1933, herbas „Dolenga“) dovanojo šį savo leidinį Stanislovui Kosakovskiui (1837 07 03 Vaitkuškyje – 1905 11 04 Vaitkuškyje).
Kauno iždo rūmų gėrimų skyriaus raštas Kauno gubernijos viršininkui dėl vyno pardavimo Lyduokių dvare (Nidoki), Ukmergės apskr., grafienės Pliaterienės dvaro karčiamoje: [dvaras priklausė Kossakovskiams]. 1852 01 30. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 9126, l. 1.
Kauno iždo rūmų gėrimų skyriaus raštas Kauno gubernijos viršininkui dėl vyno pardavimo Lyduokių dvare (Nidoki), Ukmergės apskr., grafienės Pliaterienės dvaro karčiamoje: [dvaras priklausė Kossakovskiams]. 1852 01 30. KRVA, f. I-50, ap. 1, b. 9126, l. 1.
Wojtkuszki (G. Kowienska): [Kosakovskių dvaro Vaitkuškyje vaizdas, pieštas Napoleono Ordos] // Album widokow gubernij Grodzienskiej, Wilenskiej, Minskiej, Kowienskiej, Wolynskiej, Podolskiej, Kijowskiej, Witebskiej i Mochilowskiej... / zrysowane z natury przez Napoleona Ordę. – Warszawa: Litografja Maksymiljana Fajansa, 1876, t. 1.
Lopacinskiai (Kairėnų dvaras)
Ignacijus Dominykas Pranciškus Lopacinskis (1822–1882) Kairėnų dvare prie Vilniaus turėjo nemažą asmeninę biblioteką, iš kurios 35 knygos pateko į KAVB. Viena knyga iš pradžių buvo patekusi į Lenkijos karaliaus šambeliono Tomo Ignoto Lopacinskio (1753–1827) asmeninę biblioteką jo paveldėtame Sarijos dvare (yra įklija „Ex Parva Biblioth. Thomae Ignatij Lopacinski Sacr. Reg. Polon. Maj. Camerary“ su Lopacinskių herbu „Lubicz“ ir T. I. Lopacinskio žmonos Šadurskių herbo atmaina), o po to buvo I. D. P. Lopacinskio bibliotekoje Kairėnų dvare. Lopacinskiai šį dvarą valdė nuo 1764 iki 1870 m. (1759 m. dvaras buvo išnuomotas Jonui Dominykui Lopacinskiui, o nuo 1764 m. dvaras jau buvo Jono Dominyko brolio Mikalojaus nuosavybė).
I. D. P. Lopacinskis dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo Lietuvos skyriaus sukilimo vadovybės narys (spaudos ir atsišaukimų redaktorius), vienas iš 1863 m. sudarytos vyriausybės penkių narių. Po sukilimo caro valdžia Kairėnų dvarą buvo nusavinusi, bet leido buvusiems savininkams jame gyventi. I. D. P. gyveno dvare prižiūrint policijai. Po to pasitraukė į Sarijos dvarą (Vitebsko gub.), taip pat priklausiusį Lopacinskiams.
Formaliai Kairėnų dvaras priklausė Lopacinskiams iki 1870 m., kai jį nupirko Juozas Tiškevičius. I. D. P. Lopacinskio biblioteką (apie 7000 tomų) jo sūnus Stanislovas dovanojo Vilniaus mokslo bičiulių draugijos bibliotekai. Šiuo metu knygos iš Lopacinskių Kairėnų dvaro bibliotekos yra pasklidusios, dalis jų yra Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje ir Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, o kita dalis Kaune, KAVB ir Kauno technologijų universiteto bibliotekoje.
Lubicz Herb: [Lopacinskių giminės herbas, Kairėnų ir Sarijos dvarai] // Korona Polska / Kaspar Niesiecki. – Lwow: Drukarnia Collegium Lwowskiego Societatis Jesu, 1740, t. 3, p. 157.
C. Suetonii Tranquilli opera omnia: notis illustrata / Suetonius Tranquillius. – Oxonii: E Theatro Sheldoniano, 1690. – (KAVB RS R 14598: spaudas „Księgozbior Koiranski Lopacinskiego“ su Lopacinskių herbu „Lubicz“).
Prawa powszechne przeciw drukowanemu roku 1766. Wykladowi praw dyssydentskich, dla evangelikow i protestantow nic nie wažących do druku podanie w roku 1767 / Ignacy Grabowscy. – [S.n.]: [s.l.], 1767. – (KAVB RS R 15291: įklija „Ex Parva Biblioth. Thomae Ignatij Lopacinski Sacr. Reg. Polon. Maj. Camerary“; spaudas „Księgozbior Koiranski Lopacinskiego“ su Lopacinskių herbu „Lubicz“).
Historya powszechna krotko zebrana / Jan Kaydanow; tlumaczyl Leon Rogalski. – Wilno: Jozef Zawadski, 1826. – (KAVB RS R 7122: spaudas „Księgozbior Koiranski Lopacinskiego“ su Lopacinskių herbu „Lubicz“).
Pan podstolic albo czem jiestesmy czem byč možemy: romans administracijny / E. Masalski. – St. Petersburg: Drukarnia Karola Kraja, 1830. – (KAVB RS R 52956: spaudas „Księgozbior Koiranski Lopacinskiego“ su Lopacinskių herbu „Lubicz“).
Kairėnų dvaro rūmai (buvusios arklidės). VAA, f.5, b.2184, l.110.
Antanas Medekša (Surmantų dvaras)
KAVB yra saugoma 19 knygų, anksčiau priklausiusių Surmantų dvarininko Antano Medekšos asmeninei bibliotekai. A. Medekša (1844 09 10 Paliesio dvare – 1912 09 29 Vilniuje) turėjo herbą „Lis“ („Lapė“) ir didelę asmeninę biblioteką. Pasak ją tyrinėjusio Raseinių M. Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekininko Jono Brigio, šioje bibliotekoje buvo 842 pavadinimų 1 172 tomai knygų ir periodinių leidinių komplektų [2]. Yra išlikęs Antano Medekšos asmeninės bibliotekos Surmantų dvare katalogas (1876 ir 1893 m.). Leidiniai kataloge suskirstyti tematiškai. Jis saugomas Mokslų akademijos bibliotekoje Vilniuje (MAB. F. 75-156).
Lis Herb: [Medekšų giminės herbas] // Korona Polska... / Kaspar Niesiecki. – Lwow: Drukarnia Collegium Lwowskiego Societatis Jesu, 1740, t. 3, p. 126.
Obraz ninieyszego spolecznego Europy stanu w caley jego obszernosci oraz mysli do wewnętrzney poprawy / Karol Brose; przekladal z języka niemieckiego Jozef Bychowiec. – Warszawa: drukarnia Wiktora Dąbrowskiego, 1816. – (KAVB RS R 39724-1: įrašas „JW Zaleskiemu Podkomorzemu w dowod szerenego ... od autora [Jozef Bychowiec]; įrašas „Ze zbioru Antoniego Medekszy“; spaudas „Ant. Medeksza Surmanty, Gub. Kow.“).
Hodowla drobu / E. Ed. Baldamus. – Warszawa: Wydawnictwo Przeglądu Tygodniowego, 1885. – (KAVB RS U 111606: įrašas „Ze zbioru Ant. Medekszy Surmonty; spaudas „No 98 Ant. Medeksza Surmanty, gub. Kow.“; inicialai „AMS“; įklij. „Towarzystwo przyjaciol nauk w Wilnie“).
Соломония: Повестъ из Русской старины (1525-й годъ) / Е. Обухова. – Москва, 1875. – (KAVB RS D 915883: spaudas „No 351 Ant. Medeksza Surmanty. gub. Kov.“; Mokslo bičiulių draugijos Vilniuje spaudas).
Кумысъ и его производство / И. Соколъски. – Спб.: Издание Н. Цылова, 1884. – (KAVB RS D 510626: įrašas „Ze Zbioru Ant. Medekszy“; spaudas „No 163 Ant. Medeksza Surmanty. gub. Kov.“; Mokslo bičiulių draugijos Vilniuje spaudas).
Сибирский привод „Вороба“. – Тоболъскъ: Типография епархиалъного Братства, 1901. – (KAVB RS D 910513: spaudas „No 163 Ant. Medeksza Surmanty. gub. Kov.“; Mokslo bičiulių draugijos Vilniuje spaudas).
О новой категории адсорционных явлений и о применении их к биохимическому анализу / М. С. Цвет. – Варшава: [с. н.], 1903. – (KAVB RS R 52910: įrašas „Hommage de l’auteur...“; spaudas „No 392 Ant. Medeksza Surmanty, gub. Kow.“; įrašas „J. Mierzynska“; Lietuvos mokslo bičiulių draugijos Vilniuje spaudas).
Byla dėl dvarininko Medekšos, dalyvavusio 1863 m. sukilime, arešto. 1863. KRVA, f. I-50, ap. 3, b. 217, l. 1-2.
Byla dėl dvarininko Medekšos, dalyvavusio 1863 m. sukilime, arešto. 1863. KRVA, f. I-50, ap. 3, b. 217, l. 1-2.
Byla dėl dvarininko Medekšos, dalyvavusio 1863 m. sukilime, arešto. 1863. KRVA, f. I-50, ap. 3, b. 217, l. 1-2.
Surmantų dvaras ir kaimas. 1876 m. plano fragmentas. KRVA. I-64, ap. 4, b. 375, l. 8.
Juozapas Milošas (Druja)
Į KAVB patiko šešios Juozapo Milošo (1790–1859), Česlovo Milošo prosenelio, asmeninės bibliotekos knygos, buvusios jo dvare Drujoje, Vilniaus gub. (dabar dvaras yra Baltarusijos teritorijoje, jame įkurta sanatorija). 1824 m. Pranciškus Sapiega Drujos ir Čerėjos valdas pardavė buvusiam šių valdų administratoriui iš Lietuvos Serbinų dvaro, Babtų valsčiuje, bajorui J. Milošui. Jis su žmona Eleonora Sopockaite įsikūrė Drujoje, kur pasistatė dvaro rūmus. Milošai valdė Drują iki 1939 m.
Constantinople ancienne et moderne et description des cotes et isles de l’archipel et de la Troade / Jaque Dallaway; traduit de l’anglais par Andre Morellet. – Paris: Chez Denne jeune Libraire, 1798. – (KAVB RS R 40833: spaudas „z Biblioteki Jozefa Milosza“).
Les quatre fondateurs des dynasties francaises / [Jean Francois] Dubroca. – Paris: Dubroca Libraire; Fantin Libraire, 1806. – (KAVB RS R 27094: spaudai „z Biblioteki Jozefa Milosza“ ir „Jozef Milosz“).
Nowy dykcyonarz jeografii powszechney, dawney i teraznieyszey / [Christian Gottfried Daniel Stein]. – Wroclaw: Wiljelm Bogumil Korf, 1813, t. 2. – (KAVB RS R 28648: spaudas „z Biblioteki Jozefa Milosza“).
Druja w roku 1864: [D. Strukov paveikslo nuotr.] // Historja powiatu Braslawskiego / Otton Hedemann. – Wilno: Nakladem Sejmiku Braslawskiego, 1930, p. 361.
Plan m. Drui // Dzisna i Druja Magdeburskie miasta / Otton Hedeman // Rozprawy wydzialu III towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie. – Wilno, 1934, t. 7, įklij.
Naryškinai (Žagarės dvaras)
KAVB yra dvylika knygų, anksčiau buvusių Dmitrijaus ir Jurgio Naryškinų asmeninėse bibliotekose. D. Naryškinas (1812–1866) Žagarės dvarą įsigijo 1857 m., po to dvarą valdė jo sūnūs Aleksandras ir Georgijus (Jurgis). Dvi D. Naryškino asmeninės bibliotekos knygos jo buvo įsigytos dar gyvenant ne Lietuvoje. Viena jų buvo padovanota D. Naryškinui knygos autoriaus, artilerijos generolo, rašytojo, kariuomenės pedagogo Ivano Gogelio (1770–1834), jam gavus Rusijos kavalerijos korneto laipsnį (žemiausią karininko laipsnį, prilygintą pėstininkų paporučikiui). Dovanojimo įrašą už knygos autorių 1831 05 26 surašė generolas adjutantas Aleksandras Kavelinas. Vėliau D. Naryškinas gavo Rusijos kariuomenės pulkininko laipsnį.
Grafas Jurgis Naryškinas (1848 Sankt Peterburge – 1924 Londone) buvo vedęs rusę Jelizavetą Kneit, buvo Lietuvos rusas, stačiatikis. Jo asmeninės bibliotekos knygos, patekusios į KAVB, daugiausia yra apie šventųjų gyvenimą, stačiatikių cerkvės teoriją ir praktiką. Tik viena J. Naryškino bibliotekos knyga KAVB, įsigyta dar Sankt Peterburge, yra iš teisės srities ir tikriausiai buvo reikalinga jo mokslams. J. Naryškinas, kaip ir jo tėvas, turėjo kamerjunkerio išsilavinimą prie Rusijos imperatoriaus rūmų.
Žagarės dvaro rūmai valdant Naryškinams buvo paversti angliško stiliaus rezidencija su istorizmo laikotarpio neogotikos elementais. Jiems būdingas Tiudorų architektūros stilius arba angliškoji gotika. J. Naryškinas taip pat buvo Žemės ūkio parodų Žagarės dvare iniciatorius.
Žagarės dvarininkas Georgijus (Jurgis) Naryškinas: [nuotrauka iš Veros Naryškinos albumo, panaudota genealogijos internetiniame puslapyje www.geni.com] // https://www.geni.com/photo/view/6000000020369925300?album_type=photos_of_me&end=&photo_id=6000000020758249828&project_id=&start=&tagged_profiles=
Žemės ūkio parodos Žagarėje vartai. Prie vartų stovi pats dvaro savininkas Jurgis Naryškinas. 1910. ŠAM GEK 25096.
Подробное наставление о изготовлении, употреблении и сбережении огнестрелънаго и белаго солдатскаго оружия съ 6-ю чертежами / Иван Гогелъ. – Спб., 1825. – (KAVB RS R 66606: įrašas „Сия книгв назначена въ подарок произведеному изъ Камер – Пажей въ Корнеты въ Кавалергардской полке Дмитрию Нарышкину, изъ пожертвованныхъ на сей предметъ Артилерии Господиномъ Генералъ Лейтенантомъ Гогелемъ. Маия 26 дня 1831 года. Авторъ Генералъ – Адъютантъ Кавелин“).
Memoires du chevalier d’eon... / Frederic Gaillardet. – Bruxeles: Societe Belge de Librairie, 1837. – (KAVB RS R 47477: spaudas „Belgique France Convention du aout 1832“; spaudas „Дмитрий Ивановичъ Нарышкин“).
Полное собрание сочинений К. А. Неволина. – Спб., 1857. – (KAVB RS D 917297: įrašas „Георгий Дмитриевич Нарышкин 25го Октября 1869 года С. Петербургъ.“).
Question religieuse d’orient et d’occident. – St. Petersbourg, 1858. – (KAVB RS H 6982: įrašas „Георгий Дмитриевич Нарышкин 1864“).
Храмъ божий и его священная важностъ для христианъ / Д. Булгаковский. – Спб., 1893. – (KAVB RS D 919649: spaudas „Георгий Дмитриевичъ Нарышкинъ“).
Pavlovskio dvaro, priklausiusio Naujajai Žagarei, dvarininkas Georgijus Naryškinas, parduoto Fomai Baranovui, planas. 1909 05 22. KRVA, f. I-66, ap. 5, b. 4040, l. 1.
Georgijaus Naryškino laiškas – skundas Kauno gubernatoriui dėl Žagarės miestelio plano, jį atstatant po gaisro, tvirtinimo, nepažeidžiant jo turtinių interesų. 1909 09 10. KRVA, f. I-51, ap. 5, b. 81, l. 43-44.
Georgijaus Naryškino laiškas – skundas Kauno gubernatoriui dėl Žagarės miestelio plano, jį atstatant po gaisro, tvirtinimo, nepažeidžiant jo turtinių interesų. 1909 09 10. KRVA, f. I-51, ap. 5, b. 81, l. 43-44.
Georgijaus Naryškino laiškas – skundas Kauno gubernatoriui dėl Žagarės miestelio plano, jį atstatant po gaisro, tvirtinimo, nepažeidžiant jo turtinių interesų. 1909 09 10. KRVA, f. I-51, ap. 5, b. 81, l. 43-44.
Georgijaus Naryškino laiškas – skundas Kauno gubernatoriui dėl Žagarės miestelio plano, jį atstatant po gaisro, tvirtinimo, nepažeidžiant jo turtinių interesų. 1909 09 10. KRVA, f. I-51, ap. 5, b. 81, l. 43-44.
VRM Šiaulių apskrities suvažiavimo nutarimas dėl Žagarės miestelio perplanavimo po Senosios Žagarės gaisro. 1909 10 16. KRVA, f. I-51, ap. 5, b. 81, l. 46.
Naujosios Žagarės plano, daryto 1879 04 17, plano kopija, jos tikrumas patvirtintas 1882 10 20. KRVA, f. I-51, ap. 5, b. 81, l. 79.
Naujosios Žagarės plano, daryto 1879 04 17, plano kopija, jos tikrumas patvirtintas 1882 10 20. KRVA, f. I-51, ap. 5, b. 81, l. 79.
Juozas Pomarnackis (Bratnavos dvaras)
Bratnavos dvaro (Vilniaus gub., nuo 1843 m. Kauno gubernija) savininkas Juozas Pomarnackis (1765 – po 1843, herbas „Gozdawa“) buvo bibliofilas ir turėjo turtingą biblioteką. Į KAVB pateko 16 šios bibliotekos knygų. J. Pomarnackis dėl savo kraštotyros-archeologijos rinkinio 1838–1840 m. susirašinėjo su istoriku Teodoru Narbutu (yra išlikę T. Narbuto laiškai J. Pomarnackiui į Bratnavą [3] ir J. Pomarnackio laiškai T. Narbutui [4]). Po J. Pomarnackio mirties jo asmeninės bibliotekos knygos pateko į Mokslo bičiulių draugijos Vilniuje biblioteką, iš jos į Lietuvos mokslų akademijos biblioteką Vilniuje, o vėliau į KAVB.
Gozdawa Herb: [Pomarnackių giminės herbas Gozdawa] // Korona Polska... / Kaspar Niesiecki. – Lwow, 1738, t. 2, p. 292.
Alantos dvaro planas, dvarininkas Vladimiras Pac – Pomarnackis. 1878 04 20. KRVA, f. I-66, ap. 5, b. 3282, l. 1.
Alantos dvaro planas, dvarininkas Vladimiras Pac – Pomarnackis. 1878 04 20. KRVA, f. I-66, ap. 5, b. 3282, l. 1.
Alantos dvaro planas, dvarininkas Vladimiras Pac – Pomarnackis. 1878 04 20. KRVA, f. I-66, ap. 5, b. 3282, l. 1.
Dzieje narodu litewskiego / Teodor Narbutt. – Wilno: Nakladem i drukiem Antoniego Marciowskiego, 1839, t. 6. – (KAVB RS R 9212: spaudas „z Ksiąg Jozefa Pomarnackiego“; spaudas „Ksiąžnica towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie“; įklij. „Towarzystwo przyjaciol nauk w Wilnie“; spaudas „Lietuvos Mokslų Akademijos Biblioteka Dubletai“).
Jeografiia czyli opisanie matematyczne i fizyczne ziemi / Jan Sniadecki. – Wydanie trzecie. – Wilno: Nakladem i drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1818. – (KAVB RS R 53866: spaudas „z Ksiąg Jozefa Pomarnackiego“; spaudas „Ksiąžnica towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie“; įklij. „Towarzystwo przyjaciol nauk w Wilnie“; spaudas „Lietuvos Mokslų Akademijos Biblioteka Dubletai“).
Kazanie na Pogrzebie J. O. Xięci Adama Czartoryskiego... / Jan Pawel Woronicz. – Krakow: [s.n.], 1823. – (KAVB RS R 9163: spaudas „z Ksiąg Jozefa Pomarnackiego“; spaudas „Ksiąžnica towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie“; spaudas „Lietuvos Mokslų Akademijos Biblioteka Dubletai“).
Oda na smierc wieczney pamięci Alexandra I, Cesarza Rossyjskiego, krola polskiego / Jan Nepomuc Kundzicz. – Wilno: Drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1826. – (KAVB RS R 48847: spaudas „z Ksiąg Jozefa Pomarnackiego“; spaudas „Ksiąžnica towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie“; spaudas „Lietuvos Mokslų Akademijos Biblioteka Dubletai“).
Rzecz o herbacie: Czytana na posiedzieniu Cesarskiego Towarzystwa Lekarskiego w Wilnie dnia grudnia 1822 r. / Jan Wolfgang. – Wilmo: Drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1823. – (KAVB RS R 58094: spaudas „z Ksiąg Jozefa Pomarnackiego“; spaudas „Ksiąžnica towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie“; įklij. „Towarzystwo przyjaciol nauk w Wilnie“; spaudas „Lietuvos Mokslų Akademijos Biblioteka Dubletai“).
Studja literackie / J. I. Kraszewski; Wydanie Adama Zawadzkiego. – Wilno: Nakladem i drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1842. – (KAVB RS R 12771-2: spaudas „z Ksiąg Jozefa Pomarnackiego“; spaudas „Ksiąžnica towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie“; įklij. „Towarzystwo przyjaciol nauk w Wilnie“; spaudas „Lietuvos Mokslų Akademijos Biblioteka Dubletai“).
Zoologiaa krotko zebrana / S. Jundzill. – Wilna: Drukiem Jozefa Zawadzkiego Imperat. Uniw. Typografa, 1807, cz. 1. – (KAVB RS R 19804: spaudas „z Ksiąg Jozefa Pomarnackiego“; spaudas „Ksiąžnica towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie“; įklij. „Towarzystwo przyjaciol nauk w Wilnie“; spaudas „Lietuvos Mokslų Akademijos Biblioteka Dubletai“).
Hermanas Teodoras Rupas (Pakruojo dvaras)
Iš Hermano Teodoro Ropo (1810–1890) asmeninės bibliotekos Pakruojo dvare į KAVB pateko devynios knygos. Tai grožinės, istorijos ir teisės tematikos knygos lotynų, prancūzų, vokiečių kalbomis. H. T. Ropo asmeninės bibliotekos ekslibrisą piešė baronas, muziejininkas, genealogas, dailininkas Artemijus Fiolkerzamas.
Pakruojo dvaro sodybos aero nuotrauka iš dvaro bylos KPD nekilnojamojo paveldo registre. 1938 07 06 // https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/09b45fa7-86fd-4466-9652-b23c31590240
Ricciardetto / di Nicolo Carteromaco. – Londra: e fe trova Parigi Preffo Prault, 1767. – (KAVB RS R 7478: įklij. „Ex libris Baron v. d. Ropp Pokroi“).
Ricciardetto / di Nicolo Carteromaco. – Londra: e fe trova Parigi Preffo Prault, 1767. – (KAVB RS R 7478: įklij. „Ex libris Baron v. d. Ropp Pokroi“).
Auli Flacci Persii, D. Juvenalis, et sulpiciae satyrarum / Aulius Flaccus. – Paris: Typis J. Barbou, 1776. – (KAVB RS R 7477: įklij. „Ex libris Baron v. d. Ropp Pokroi“).
Allgemeine Geschichte vom Anfang der historischen Kentniss bis auf unsere Zeiten... / Carl von Rotteck. – Zweite Auflage. – Freiburg: Herdersche Kunst und Buchhandlung, 1826, bd. 7. – (KAVB RS R 19711: įklij. „Ex libris Baron v. d. Ropp Pokroi“).
Code de procedure civile... – Dessau; Leipzig: chez George Voss, 1808. – (KAVB RS R 39901-1: įklij. „Ex libris Baron v. d. Ropp Pokroi“).
Le Duc de Lauzun et la cour de Marie – Antoinette / Gaston Maugras. – Sixieme Edition. – Paris: Librairie Plon, 1902. – (KAVB RS R 27185: įklij. „Ex libris Baron v. d. Ropp Pokroi“).
Ṻber Volksaufklӓrung ihre Grӓnzen und Vortheile / J. L. Ewald. – Berlinn: Gedruckt und verlegt von J. F. Unger, 1790. – (KAVB RS R 28482: įklij. „Ex libris Baron v. d. Ropp Pokroi“).
Stelmužės dvaro biblioteka
Stelmužės dvarą nuo 1727 m. valdė baronai Fiolkerzamai, kurie dvare turėjo nedidelę asmeninę biblioteką. Fiolkerzamai knygoms naudojo savo ekslibrisą, kuriame vaizduojamas garsusis Stelmužės ąžuolas ir Fiolkerzamų giminės ženklas (sulaužytas ratas su penkiais stipinais – Šv. Kotrynos simbolis). Šį ekslibrisą apie 1890–1900 m. nupiešė menotyrininkas, genealogas, dailininkas Arminas fon Fiolkerzamas (1861–1917). Jis buvo apie 50 caro giminės atstovų ekslibrisų autorius, Kuršo genealogijos komisaras. Su šiuo ekslibrisu KAVB turimos šešios Stelmužės dvaro bibliotekos knygos religine tematika, išleistos XIX–XX a. (5 knygos vokiečių, viena lotynų kalba). Dar 7 knygos iš Stelmužės dvaro bibliotekos KAVB yra be ekslibriso.
1924 m. Fiolkerzamų biblioteką kartu su dvaru perėmė iš Vokietijos kilę baronai Hanai. Vienas Hanų giminės atstovų buvo teisėtas dvaro paveldėtojas iš Vadimo Fiolkerzamo. Vadimas buvo vieno žymiausių šios giminės atstovų Georgo Fridricho Fiolkerzamo anūkas. Baronas G. F. Fiolkerzamas (1764–1848), gimęs Stelmužės dvare, buvo Rusijos valstybės veikėjas, Livonijos civilinis gubernatorius. Iš jo dvarą paveldėjo Karlas Valerianas Fiolkerzamas, vedęs Aleksandrą Valujevą (dvare kartais lankydavosi žymusis šios giminės atstovas Piotras Valujevas), po to jauniausias K. Valeriano sūnus Vadimas Fiolkerzamas, o po Vadimo mirties – jo sūnėnas Herbertas Eduardas fon Hanas. Iš jo dvaro biblioteką paveldėjęs Gerhardas Hanas.
Fiolkerzamų asmeninės bibliotekos likimą tyrinėjusi Lietuvos istorijos instituto mokslininkė Inga Ilarienė [5] liudija, jog 1937 m. spalio 16 d. Vaclovo Biržiškos raštu Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos darbuotoja Marija Čilvinaitė buvo įgaliota paimti į VDU biblioteką 119 Stelmužės dvaro bibliotekos knygų, kurias bibliotekai padovanojo G. Hahnas. Pasak I. Ilarienės, XX a. 6–7 deš. Stelmužės dvaro asmeninė biblioteka buvo išsklaidyta po įvairias Lietuvos bibliotekas: 11 knygų 1956 m. pateko į Kauno medicinos instituto biblioteką (dabartinio LSMU biblioteką, jų likimas nežinomas), 26 knygos 1967 m. pateko į Kauno viešąją biblioteką (dabartinę KAVB, šiuo metu žinoma apie 13 Stelmužės dvaro bibliotekos knygų KAVB), 53 knygos pateko į Vilniaus universiteto biblioteką (šiuo metu ten saugomos 29 Stelmužės dvaro bibliotekos knygos), KTU bibliotekai liko 13 Stelmužės dvaro bibliotekos knygų.
Dėkojame Stelmužės dvaro istoriją ir biblioteką tyrinėjusioms Simonai Burokaitei [6] ir Ingai Ilarienei [7] bei šio krašto kartu su Lietuvos istorijos institutu įgyvendinto projekto „Gyvoji istorija“ dalyviams [8] už vertingą informaciją.
Arminij Foelkersam (1861–1917) // https://bioslovhist.spbu.ru/histschool/2187-felkerzam-arminij-magnus-konrad-armin-evgenevic.html
Die Dogmen des Christentums / Franz Hettinger. – Freiburg im Breisgau: Herdersche Verlagshandlung, 1885, Abt. 1. – (KAVB RS U 94742: įklij. „Foelkersamb Steinensee“).
Homilarius Breviarii Romani. – Romae: Typis Artificum A. S. Iosepho, 1903. – (KAVB RS Už 22652: įklij. „Foelkersamb Steinensee“).
Das Neue Testament nach D. Martin Luthers berichtigter Übersetzung mit fortlaufender Erlӓuterung versehen von D. Bernhard Weiꞵ. – Leipzig: J. E. Hinrichsche Buchhandlung, 1907. – (KAVB RS U 92950: įklij. „Foelkersamb Steinensee“).
Stelmužės dvaro oficina. Gerardo Bagdonavičiaus piešinys. 1928. ŠAM GEK 41503.
Gutshaus Steinensee. Stelmužės dvaro rūmų vaizdas prieš karą. Atvirukas iš Rolando Juknevičiaus (Rasos) rinkinio. Zarasų krašto muziejus.
Piotras Stolypinas (Kalnaberžės dvaras)
Dvi knygos, saugomos KAVB fonde, buvo dovanotos vienam carinės Rusijos žemės reformos iniciatorių Piotrui Stolypinui (1862–1911). Vienoje šių knygų įrašyta pastaba, jog knyga rasta Stolypino dvaro bibliotekoje Kalnaberžėje (Kėdainių apskr.). Abi knygas, istorines apžvalgas apie spaudą carinės Rusijos pietvakarių krašte ir rusus Varšuvoje 1815–1895 m., jam dovanojo šių leidinių autorius, rusų publicistas, valdininkas Aleksejus Sidorovas (1864–1931).
P. Stolypinas 1869–1874 m. ir 1889–1902 m. gyveno tėvo 1869 m. įsigytame Kalnaberžės dvare, vėliau čia leisdavo vasaras, manoma, būtent Lietuvoje susipažino su vienkiemių ūkio sistema, kurią vėliau bandė įdiegti visoje Rusijos imperijoje. Stolypinų šeimai dvaras priklausė iki 1914 m.
Русские и русская жизнъ в Варшаве (1815 – 1895): исторический очерк / А. А. Сидоров. – 2-ое издание. – Варшава: Типография губернскаго правления, 1901. – (KAVB RS R 82988: įrašyta „Его Высокопревосходителству Петру Аркадъевичу Столыпину въ знакъ почтения отъ автора“; įrašas „Rasta Kalnaberžės (kėdainių apskr.) b. Stolypino dvaro bibliotekoje“).
Печатъ и печатное дело въ юго – западномъ крае (исторический очерк) / А. А. Сидоров. – Спб.: Типография Министерства Внутренных Делъ, 1905. – (KAVB RS R 82987: įrašyta „Его Высокопревосходителству Петру Аркадъевичу Столыпину въ знакъ почтения отъ автора“).
Piotr Stolypin dvaro rūmai Kalnaberžėje. 20 a. 3 – 4 deš. Kė KM GEK 9714.
Paskutinis Piotr Stolypin išvykimas iš Kalnaberžės dvaro į Kijevą prieš jo nužudymą. 1911. KM GEK 19410.
Veryhos-Darevskiai (Stajki)
Į KAVB pateko ir dvi knygos iš garsios kunigaikščių Veryhų-Darevskių giminės, turėjusios herbą „Vasilisa“ su įvairiomis Gedimino stulpų modifikacijomis. Lenkų istoriko Antonio Prohaskos istorijos apybraižų knyga apie Lietuvą ir Lenkiją XV a. buvo Kazimiero (Leono Pranciškaus) Veryhos-Darevskio (1850–1890) asmeninėje bibliotekoje, o lenkų rašytojo, publicisto Vladislovo Syrokomlės (1823–1862) kelionių po Lietuvą aprašymai „Wyciecki po Litwie w promieniach od Wilna“ priklausė Artemijaus Veryhos-Darevskio asmeninei bibliotekai.
A. Veryha-Darevskis (1816–1884) buvo dvaro Stajki (Vitebsko apskr.) savininkas, studijavo Vilniaus universitete, yra parašęs kūrinių lenkų ir baltarusių kalbomis, dėl dalyvavimo 1863 m. sukilime (buvo vienas sukilimo organizatorių Vitebsko apskrityje) buvo ištremtas į Sibirą, o jo dvaras Stajki konfiskuotas.
„Wasylissa“ herb rodowy kniaziow Weryhow // Rod Kniaziow Weryhow / opracowal Alexander Weryha. – Warszawa: Nakladem komitetu familijnego Weryhow, 1937, įklij.
Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna / Wladyslaw Syrokomlę. – Wilno: Nakladem Księgarza A. Assa, 1858. – (KAVB RS R 14870: spaudas „Z ksiąg Artemijusza Darewskiego Weryhi“).
Szkice historyczne z XV wieku / Antoni Prohaska. – Krakow; Warszawa: Naklad Gebethnera i Wolffa, 1884. – (KAVB RS R 12086-1: spaudas „Kazimierz Weryha – Darewski“).
Zabielos (Apytalaukio dvaras)
Karolio ir Matildos Zabielų Apytalaukio dvare (Kėdainių apskr.) buvo sukaupta turtinga asmeninė biblioteka. Zabieloms dvaras priklausė nuo XIX a. vidurio iki 1939 m.
Karolis Zabiela, Apytalaukio dvaro rūmų rekonstrukcijos fundatorius. 1904. Kė KM GEK 9647.
Apytalaukio dvaro rūmų pagrindinis šiaurės vakarų fasadas. Foto U. Kriuger. 1914. Kė KM GEK 9643/6.
Apytalaukio dvaro rūmų pagrindinis šiaurės vakarų fasadas. 1929. Kė KM GEK 9643/4.
Apytalaukio dvaro fasado pagrindinė dalis. 1938. Kė Km GEK 9645/2.
Apytalaukio dvaro rūmų pagrindinio fasado dalis ir kiemas. 1938. Kė KM GEK 9645/4.
Apytalaukio dvaro rūmų pagrindinis šiaurės vakarų fasadas. Foto Jokūbas Skrinska. 1930. Kė KM GEK 9643/5.
Medžiotojo baldų komplekto dalis Apytalaukio dvaro rūmuose. Apie 1938. Kė KM GEK 9651/5.
Žywoty slawnych polakow: Zycie Jana Tarnowskiego / X. Kognowicki. – Radom, 1830, t. 2. – (KAVB RS R 53925: spaudas „Biblioteka Opitolocka hr. K. Zabiello“).
Karolina: Powiesc w trzech tomach / J. N. Bobrowicz. – Wydanie drugie. – Lipsk: U Breitkopfa i Haertela, 1841, t. 1. – (KAVB RS R 58791: spaudas „Biblioteka Opitolocka hr. K. Zabiello“); įrašas „z Ksiąg Opitolocka Zabiellow“).
Pamiętnik Elfa / John of Dycalp. – Wilno: Nakladem i drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1843. – (KAVB RS R 46819: spaudas „Biblioteka Opitolocka hr. K. Zabiello“).
Przyczynki do historyi domowej w Polsce (Samuel Korecki, Adam Tarlo, Boguslaw Radziwill) / Wladyslaw Syrokomlę. – Wilno: Nakladem A. Assa, 1858. – (KAVB RS R 52878: spaudas „Biblioteka Opitolocka hr. K. Zabiello“).
Wodzirej: powiesc w dwoch tomach / Gabriela Zapolska. – Warszawa: Kurjer Warszawski; S. Lewentaj, 1896. – (KAVB RS U-04-4815: spaudas „Biblioteka Opitolocka hr. K. Zabiello“).
Pašušvio parko įkūrėjas A. Zaborskis. S. Tizcinski foto. Varšuva // Paminėtas Pašušvio dvaro parko 130 metų jubiliejus. 2021 05 04. https://rinkosaikste.lt/diena-paminetas-pasusvio-dvaro-parko-130-metu-jubiliejus
Pijonierowie albo zrzodla Suskehanny: romans opisowy / Jakob Fenimor Kuper. – Wilno: Drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1832. – (KAVB RS R 14676: spaudas „Z księgozbioru A. Zaborskiego Poszuszwia“).
Akt Uroczystego wstąpienia na biskupa katedrę Wilenską JW. Waclawa Žylinskiego biskupa Wilenskiego: dnia 9 stycznia podlug dawnego Kalendarza 1849 roku odprawiony. – Wilno: Drukarnia A. Marcinowskiego, 1849. – (KAVB RS R 9685: spaudas „Z księgozbioru A. Zaborskiego Poszuszwia“; spaudas „Ksiąžnica towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie“; spaudas „Lietuvos Mokslų Akademijos Biblioteka Dubletas“).
Wiersz z okolicznosci obchodu pamiątki wstąpienia na tron nayjasnieyszego Alexandra Pierwszego imperatora caley Rossyi / Jan Ignacij Moll. – [S. l.]: [s.n.], 1810. – (KAVB RS R 58428: spaudas „Z księgozbioru A. Zaborskiego Poszuszwia“; spaudas „Ksiąžnica towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie“; įklij. „Towarzystwo przyjaciol nauk w Wilnie“).
Wellona nad Niemnem: [Napoleono Ordos Veliuonos piešinys. Veliuonos dvare gyveno Gabriela Zaleska] // Album widokow gubernij Grodzienskiej, Wilenskiej, Minskiej, Kowienskiej, Wolynskiej, Podolskiej, Kijowskiej, Witebskiej i Mochilowskiej... / zrysowane z natury przez Napoleona Ordę. – Warszawa: Litografja Maksymiljana Fajansa, 1876, t. 1.
Trzeci maj i targowica / zebral i uložyl S. Korwin. – Krakow: Druck Wl. L. Anczyca i Spolki, 1890. – (KAVB RS U 28040: parašas „Marian Zalesky“; įrašas „Biblioteca Velonense Gabriele de Zaleskoj“).
Barbara Radziwilowna: Tragedya w 5 aktach / Aloyzius Felinski. – Krakow, 1820. – (spaudas „Cezar Zaleski“; spaudas „Z Księgozbioru Dzieržanskiego Stanislawa Lawrynowicza“).
Barbara Radziwilowna: Tragedya w 5 aktach / Aloyzius Felinski. – Krakow, 1820. – (spaudas „Cezar Zaleski“; spaudas „Z Księgozbioru Dzieržanskiego Stanislawa Lawrynowicza“).
Pan Karol: powiesc fantastyczna / Jozef Ignaci Kraszewski. – Wilno: Drukarnia Neumana i Dworca, 1833. – (KAVB RS R 8549: spaudas „Cezar Zaleski“; spaudas „Z Księgozbioru Dzieržanskiego Stanislawa Lawrynowicza“).
Napoeon na wyspie Swietej Heleny: wyjątki z pamiętnikow Las – Kazesa, Gourgaud, Montholona, O’Meara i Antomarki. – Wilno: Drukarnia S. Blumowicza, 1841, cz. 1. – (KAVB RS R 58398: spaudas „Cezar Zaleski“; spaudas „Z Księgozbioru Dzieržanskiego Stanislawa Lawrynowicza“).
Napoeon na wyspie Swietej Heleny: wyjątki z pamiętnikow Las – Kazesa, Gourgaud, Montholona, O’Meara i Antomarki. – Wilno: Drukarnia S. Blumowicza, 1841, cz. 3. – (KAVB RS R 58400: spaudas „Cezar Zaleski“; spaudas „Z Księgozbioru Dzieržanskiego Stanislawa Lawrynowicza“).
Dramat i komedye mniejsze / Jozef Korzeniowski. – Wilno: Nakladem i drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1851, ser. 2, t. 1. – (KAVB RS R 14132-2: spaudas „Cezar Zaleski“).
Nowe wędrowki oryginala z rękopismu nieznajomego autora / Jozef Korzeniowski. – Wilno: Nakladem i drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1851, t. 1. – (KAVB RS R 8833: spaudas „Cezar Zaleski“; spaudas „Z Księgozbioru Dzieržanskiego Stanislawa Lawrynowicza“).
Powiastki opowiadania i dwa fragmenta poetyczne, z przydaniem kilku poezyj mniejszych / Jozef Korzeniowski. – Wilno: Nakladem i drukiem Jozefa Zawadzkiego, 1849. – (KAVB RS R 8534: spaudas „Cezar Zaleski“; spaudas „Z Księgozbioru Dzieržanskiego Stanislawa Lawrynowicza“).
Rodzina Coco: romans obyczajowy / K. P. de Kock. – Warszawa: Drukarnia T. Wyszomierskiego, 1845. – (KAVB RS R 58643: spaudas „Cezar Zaleski“).
Tak się dzieje: powiesc / Paulina Wilkonska. – Wilno: Naklad i druck T. Glücksberga, 1848. – (KAVB RS R 8540: spaudas „Cezar Zaleski“; spaudas „Z Księgozbioru Dzieržanskiego Stanislawa Lawrynowicza“).
Dziewica Orleanska / tlomaczenia Antoniego Edwarda Odynca. – Wilno: Drukiem Jozefa Zawadskiego, 1843, t. 6. – (KAVB RS R 8526: spaudas „Cezar Zaleski“ ; spaudas „Z Księgozbioru Dzieržanskiego Stanislawa Lawrynowicza“).
Bracia Wladyslawa – Jagielly Olierdowicza, Krola polski, Wielkiego Xięcia Litwy: Jako dalszy ciąg „Synow Giedymina“ / Kazimierz Stadnicki. – Lwow: Nakladem Alexandra Vogla, 1867. – (KAVB RS R 7937: spaudas „Zygmunt Prawdzic Zaleski“ su herbu Prawdzic).
Petras Dusburgietis (vok. Peter von Dusburg) buvo XIV a. pirmosios pusės Vokiečių ordino kronikininkas, gimęs Dusburgo mieste Olandijoje, į rytus nuo Arnhemo (pagal kitą versiją – Duisburge, Klevės hercogystėje, Vestfalijoje). P. Dusburgietis buvo Vokiečių ordino brolis kunigas, kapelionas, gyvenęs ir Karaliaučiuje. Savo kroniką lotynų kalba „Chronicon terrae Prussiae“ P. Dusburgietis baigė rašyti 1326 m. Po to jis pats arba jo artimas amžininkas pridėjo 1326–1330 m. laikotarpio kronikos tęsinį (20 skyrelių). Tolimesnis tęsinys iki 1435 m. (Torunės rankraštyje ir K. Hartknocho 1679 m. leidime) yra ne P. Dusburgiečio.
Petri de Dusburg Ordinis Teutonici Sacerdotis, Chronicon Prussiae... / Peter de Dusburg; Auctore et Collectore Christophoro Hartknoch. – Fracofurti et Lipsiae: Sumptibus Martini Hallervordii, 1679. – (KAVB RS R 12551-2: spaudas „Maczkowski Rechtsanwalt Lyck, Ostpr.“, liudijantis apie knygos priklausomybę Karlo Augusto Mačkovskio, advokato iš Luko, asmeninei bibliotekai).
Petri de Dusburg Ordinis Teutonici Sacerdotis, Chronicon Prussiae... / Peter de Dusburg; Auctore et Collectore Christophoro Hartknoch. – Fracofurti et Lipsiae: Sumptibus Martini Hallervordii, 1679, p. 84.
Petri de Dusburg Ordinis Teutonici Sacerdotis, Chronicon Prussiae... / Peter de Dusburg; Auctore et Collectore Christophoro Hartknoch. – Fracofurti et Lipsiae: Sumptibus Martini Hallervordii, 1679, p. 85.
Petri de Dusburg Ordinis Teutonici Sacerdotis, Chronicon Prussiae... / Peter de Dusburg; Auctore et Collectore Christophoro Hartknoch. – Fracofurti et Lipsiae: Sumptibus Martini Hallervordii, 1679, p. 86.
Petri de Dusburg Ordinis Teutonici Sacerdotis, Chronicon Prussiae... / Peter de Dusburg; Auctore et Collectore Christophoro Hartknoch. – Fracofurti et Lipsiae: Sumptibus Martini Hallervordii, 1679. – (KAVB RS R 12551-2: spaudas „Maczkowski Rechtsanwalt Lyck, Ostpr.“, liudijantis apie knygos priklausomybę Karlo Augusto Mačkovskio, advokato iš Luko, asmeninei bibliotekai).
Petri de Dusburg Ordinis Teutonici Sacerdotis, Chronicon Prussiae... / Peter de Dusburg; Auctore et Collectore Christophoro Hartknoch. – Fracofurti et Lipsiae: Sumptibus Martini Hallervordii, 1679. – (KAVB RS R 12551: spaudas „Ex libris J. O. Širvydo“, liudijantis apie knygos priklausomybę Juozo Otono Širvydo asmeninei bibliotekai).
Di Kronike von Pruzinlant / des Nicolaus von Jeroschin; herausgegeben von Ernst Strehlke. – Leipzig: Verlag von S. Hirzel, 1861.
Petri de Dusburg Ordinis Teutonici Sacerdotis, Chronicon Prussiae... / Peter de Dusburg; Auctore et Collectore Christophoro Hartknoch. – Fracofurti et Lipsiae: Sumptibus Martini Hallervordii, 1679, p. 146.
Petri von Dusburg Chronicon / verdeutscht von dem Latyn Vertfass. Nicolaus Jeroschin. – [S.a.]: [s.n.], 1780. – (KAVB RS AJ 10234: nežinomo asmens 1780 m. kovo 30 d. – balandžio 19 d. ranka perrašytas P. Dusburgiečio „Chronicon“ eiliuotas vertimas į vokiečių kalbą, atliktas Mikalojaus Jerošino; įklij. „Ex Libris Aug. Janulaitis P. G. 1919“).
Petri von Dusburg Chronicon / verdeutscht von dem Latyn Vertfass. Nicolaus Jeroschin. – [S.a.]: [s.n.], 1780. – (KAVB RS AJ 10234: nežinomo asmens 1780 m. kovo 30 d. – balandžio 19 d. ranka perrašytas P. Dusburgiečio „Chronicon“ eiliuotas vertimas į vokiečių kalbą, atliktas Mikalojaus Jerošino; įklij. „Ex Libris Aug. Janulaitis P. G. 1919“).
Paprastai P. Dusburgiečio kronika laikoma tai, kas parašyta iki 1326 m. Ją sudaro 4 dalys: pirmojoje autorius rašo apie ordino įsikūrimą Palestinoje, antrojoje apie kryžiuočių atvykimą į Prūsiją, trečiojoje apie jų karus su prūsais ir lietuviais (iki 1326 m.), ketvirtojoje surašytos ištraukos iš visuotinės istorijos, priede dar yra 20 skyrelių iš karų su lietuviais. Vertingiausioji kronikos dalis prūsų ir lietuvių istorijai yra trečioji, ypač nuo vietos „Incipit bellum Lethowinorum“ [1].
P. Dusburgiečio aprašomoji Vokiečių ordino istorija apima daugiau kaip 100 metų, tad jis galėjo būti tik nedidelės dalies įvykių tiesioginis liudininkas. Kaip amžininkas jis rašė nuo kryžiuočių karų su lietuviais pradžios (1283 m.) arba nuo magistro Meinhardo Kverfurtiečio laikų (1288–1299). Nieko stebėtino, kad būtent šitoje kronikos dalyje pateikiami duomenys pilnesni ir turtingesni negu tie, kurie vaizduoja ankstesnių metų įvykius. Ypač juntamas duomenų trūkumas pirmose kronikos dalyse (nuo ordino atsiradimo iki 1288 m.). Net plačiai aprašęs Antrojo prūsų sukilimo istoriją (1260–1274) P. Dusburgietis atsiprašė skaitytojų dėl ne visai tikslaus ir chronologiškai nuoseklaus sukilimo įvykių aprašymo. Matyt dėl žinių trūkumo P. Dusburgietis negalėjo atvaizduoti ir sūduvių krašto bei skalvių ir nadruvių sričių užėmimo. P. Dusburgietis apėmė platesnį įvykių srautą, negu leido pažinti jo gyvenimiškoji patirtis bei pažinčių ratas, o šaltinių panaudojimo tradicijos ir galimybės buvo labai menkos. Iš rašytinių šaltinių, kuriais rėmėsi P. Dusburgietis, galima paminėti tik Ordino statuto prologą, ordino kalendariumą ir kelis smulkius raštus. Su kai kuriais šaltiniais P. Dusburgietis buvo susipažinęs, bet jų nenurodė. Jis tikriausiai žinojo ir Livonijos eiliuotąją kroniką, bet naudojosi ja tik oficialiai ordino linijai pagrįsti, jos tiksliai necitavo.
Į pagonis prūsus ir lietuvius P. Dusburgietis žiūrėjo su panieka, vadino juos velnio vaikais ir karą su pagoniais laikė šventu. Jo kronika – tai plėšimų, naikinimų ir karų istorija, suteikianti šiek tiek vertingų žinių ir apie patį prūsų kraštą, jo geografiją, papročius. P. Dusburgiečio kronika ypač svarbi tuo, kad ji yra pirmasis ir seniausias išlikęs Vokiečių ordino istoriografijos paminklas Prūsuose. Ja plačiai naudojosi vėlesni kronikininkai Simonas Grunau, Lukas Davidas, Motiejus Strijkovskis, Vygandas Marburgietis ir kiti. P. Dusburgietis savo kroniką buvo įteikęs Vokiečių ordino didžiajam magistrui su prašymu peržiūrėti ir taisyti. Kronika, matyt, atitiko ordino liniją, nes greitai (1332–1335 m.), dar P. Dusburgiečiui gyvam esant, ordino kapeliono Mikalojaus Jerošino ji buvo eilėmis išversta į vokiečių kalbą.
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (toliau – KAVB) Augustino Janulaičio fonde yra P. Dusburgiečio kronikos rankraštinis variantas: nežinomo asmens 1780 m. kovo 31 d. – balandžio 19 d. ranka perrašytas egzempliorius. Perrašinėtojas naudojosi ne lotyniškuoju spausdintu kronikos variantu, o M. Jerošino į vokiečių kalbą verstos P. Dusburgiečio kronikos rankraščiu. 1780 m. perrašytas rankraštis baigiamas 1326 m. įvykiais. Pateikta šio rankraščio ir originalo puslapių numeracija liudija, jog kronikos apimtis padidėjo nuo 355 p. iki 430 p. Kronikos pastraipos perrašytame rankraštyje pabrauktos ir šalia raudonu rašalu užrašytos nuorodos iš originalo numeracijos. Prierašai knygos pradžioje ir gale suteikia truputį informacijos apie originalų rankraštį ir perrašymo laiką, bet nenurodo perrašinėtojo tapatybės. Yra žinomi 7 vertimo rankraščių egzemplioriai, o lotyniškosios kronikos originalo tėra išlikę 4 rankraščiai (Karaliaučiuje, Torunėje, Berlyne ir Vienoje). Apie tai, kad po pirmojo P. Dusburgiečio kronikos išleidimo 1679 m. būtų ranka perrašytų M. Jerošino vokiškosios eiliuotos kronikos variantų, istoriografijoje neužsimenama. Taigi neaišku, ar šis A. Janulaičio fonde saugomas egzempliorius tiesiog mėgėjo darbas, ar nežinomas bandymas parengti rankraštį spausdinimui. M. Jerošino vertimas buvo labiau paplitęs už P. Dusburgiečio originalą abiejų autorių gyvenimo epochoje, tačiau tai pasikeitė XVII–XVIII a., nes P. Dusburgiečio kronika lotynų kalba buvo išspausdinta (nors ir šiek tiek pataisius originalą), o vokiškasis kronikos variantas dar laukė savo eilės. Jis išspausdintas tik XIX a. leidinyje „Scriptores rerum Prussicarum“ [2] bei atskirame M. Jerošino P. Dusburgiečio kronikos leidime senąja vokiečių kalba „Kronika von Pruzinland“ [3].
Mikalojus Jerošinas (apie 1290–1345) buvo poetas, Vokiečių ordino metraštininkas, savo kronikų vertimuose davęs papildomų žinių apie Lietuvą. Svarbiausias M. Jerošino darbas ir yra eiliuotas lotyniškos P. Dusburgiečio kronikos vertimas. Pats M. Jerošinas „Kronike von Pruzinland“ mini, jog vyr. magistras Liuteris fon Braunšveigas jį paskatino P. Dusburgiečio tekstą sueiliuoti vokiškai. Didelė vertimo dalis jau buvo paruošta, kai vienas pavyduolis jo rankraštį sunaikino. Bet vyr. magistras Ditrichas fon Altenburgas, paskyręs M. Jerošiną savo kapelionu, dar kartą paprašė jo išversti P. Dusburgiečio kroniką. M. Jerošinas ne tik suteikė kronikai gyvumo, patrauklesnę eiliuotą formą, bet ir įtraukė kai kuriuos įvykius, asmenis, kurių P. Dusburgietis neminėjo. Pvz., eiliuotos kronikos trečios dalies 36-ame poskyryje jis užrašė ordino magistro Liuterio fon Braunšveigo eilėraštį šventajai Barborai [4].
Žirgai Lietuvoje visais laikais buvo gerbiami. Žemdirbių tauta, aišku, daugiausiai rūpinosi darbinių arklių auginimu ir priežiūra, bet nuo LDK laikų iki pat šių dienų ne mažiau dėmesio skirta ir žirgininkystei. 2023 m. paskelbti Žirgo metais, tad minėdami šią progą apžvelgsime Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (toliau – KAVB) saugomus Lietuvos žirgininkystei skirtus arba su ja susijusius leidinius nuo seniausių laikų iki dabarties.
Neišskirdavo net mirtis
Archeologai įrodė, kad žirgai ir mūsų protėviai buvo neatskiriami bičiuliai netgi po mirties. Žirgas buvo didžiausias kario turtas, jo apranga kainavo daugiau negu kiti namų apyvokos daiktai. Ir šiandien stebina kapinynuose randami žalvariniai ir pasidabruoti žirgo aprangos elementai, puošmenos. Žirgą balnoti ir puošti lietuviai pradėjo apie XI–XII a.
Žemaitijoje žuvęs karys buvo laidojamas kartu su ginklais ir pabalnotu žirgu. Dažnai į kario kapą buvo dedama tik žirgo galva ir balnas su kamanomis, kartais tik žirgo apranga ar jos simboliai. Mirusius pradėjus deginti, toks pat likimas neretai ištikdavo ir žirgą. Vidurio ir Rytų Lietuvoje žirgai būdavo laidojami ir atskirai, specialioje pilkapio dalyje. Tokie žirgų kapinynai atskleidžia ir turtinę mūsų protėvių padėtį – kilmingi kariai palaidoti su keliais žirgais. Kronikos liudija, kad ir Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas buvo sudegintas kartu su 18 žirgų.
Žirgas lietuvių liaudies dainose ir papročiuose
Žirgas – ne tik kario sąvokos sudedamoji dalis. Jis ir bernelio, jojančio pas mergelę, pasididžiavimas. Dar J. Basanavičius rašė, kad nevedęs vyras be žirgo yra kaip mergelė be rūtų. Užtat ir liaudies dainos liudija, kaip buvo puošiamas jo tymo balnas, kaip žirgas „auksu kamanojamas“, šeriamas avižėlėm, kaip savo žvengimu įspėdavo nelaimę, o žuvus berneliui kare ar kitur parnešdavo žinią močiutei sengalvėlei.
Atrodo, tikėta, kad žirgas ar jo simbolis turi magišką galią, saugo namus. Taip atsirado ir garsieji žirgeliai ant stogų kraigo, į kuriuos šiandien jau žvelgiama vien kaip į liaudies meną, puošybą.
Žirgas Bagdo nešėsi kiek įkabindamas; Sarti žirgai sužvengė: [Sartų krašto legendos apie žirgus] // Sartų krašto legendos / Leokadija Lukošiūnaitė-Malcienė. – Utena: Utenos spaustuvė, 2011, p. 21–33; 79–84.
Žirgas Bagdo nešėsi kiek įkabindamas; Sarti žirgai sužvengė: [Sartų krašto legendos apie žirgus] // Sartų krašto legendos / Leokadija Lukošiūnaitė-Malcienė. – Utena: Utenos spaustuvė, 2011, p. 21–33; 79–84.
Žirgas Bagdo nešėsi kiek įkabindamas; Sarti žirgai sužvengė: [Sartų krašto legendos apie žirgus] // Sartų krašto legendos / Leokadija Lukošiūnaitė-Malcienė. – Utena: Utenos spaustuvė, 2011, p. 21–33; 79–84.
Žirgai kariuomenėje
Nuo seniausių laikų žirgai taip pat buvo naudojami kariuomenėje, kai kurios žirgų veislės buvo išvedamos specialiai kariuomenės poreikiams. Raitelių būriai dalyvavo koviniuose veiksmuose nuo LDK laikų iki Nepriklausomybės kovų. Kariuomenei ar karybos istorijai skirtuose leidiniuose rašoma ir apie raitelių parengimą, kavalerijos panaudojimą kovose ir raitųjų karinių dalinių organizacinę struktūrą. Lietuvos kariai raiteliai (riteriai) net buvo vaizduojami kunigaikščių antspauduose, istorinėje literatūroje dažnai piešiamas lietuvio kario žirgas kartu su raiteliu, LDK raitelio apranga.
KAVB saugoma įdomi husarų pulkininko, grafo Juozo Tiškevičiaus (1835–1891) knyga apie Biržuose suburtą 17-tą lietuvių raitelių pulką, vadovaujamą Mykolo Juozapo Tiškevičiaus (1761–1839), dalyvavusį 1812–1815 m. kare prancūzų pusėje. Knygoje įdėtos Mykolo Tiškevičiaus, pulko eskadrono vado Henriko Tiškevičiaus ir kitų fotografijos, taip pat spalvoti piešiniai, kuriuose vaizduojami 17-to raitelių pulko kariai ir vadai su šio pulko uniformomis (nors ir priklausė prancūzų karinei vadovybei, lietuvių pulkai turėjo teisę nešioti lietuvišką uniformą su Vyčiu).
Tarpukariu buvo leidžiamos knygos, skirtos raitelių parengimui, mokymui, kariuomenės žirgų priežiūrai, net buvo arklių kaustymo mokykla ir specialiai jai Ksavero Mašanausko parengti vadovėliai. Reprezentatyviuose Lietuvos kariuomenės leidiniuose skirta vietos ir kavalerijai, žirgų su raiteliais nuotraukoms. Pirmo husarų pulko leitenantas Justinas Liaukus iš prancūzų kalbos išvertė ir Lietuvos kariuomenei pritaikė rašomąja mašinėle atspausdintas mokymo priemones kariuomenės žirgų treniravimui.
Žirgas. Savamokslis skulptorius, I-o husarų pulko viršila Jurgis Rutkauskas. Modelis paties autoriaus žirgas Greitas. Stovėjo prie I-o husarų pulko kareivinių Kaune. 1936: [dabar rekonstruotas, pastatytas prie LSMU Veterinarijos akademijos pastato]. VŽM AMp 2220.
Lietuvos karys XI–XII a.; Lietuvio kario žirgas XI–XII a. // Keturi frontai: XII amžius Lietuvių Karinėje Istorijoje / Z. Raulinaitis. – Brooklyn: Karys, 1982, p. 50; 62; 149.
Lietuvos karys XI–XII a.; Lietuvio kario žirgas XI–XII a. // Keturi frontai: XII amžius Lietuvių Karinėje Istorijoje / Z. Raulinaitis. – Brooklyn: Karys, 1982, p. 50; 62; 149.
Lietuvos karys XI–XII a.; Lietuvio kario žirgas XI–XII a. // Keturi frontai: XII amžius Lietuvių Karinėje Istorijoje / Z. Raulinaitis. – Brooklyn: Karys, 1982, p. 50; 62; 149.
Lietuvos riteris viduramžiais kunigaikščių antspauduose... // 1410 metų karas su kryžiuočiais ir Žalgirio mūšis / O. Urbonas; spaudai paruošė Z. Raulinaitis. – Brooklyn: Karys, 1960.
Lietuvos riteris viduramžiais kunigaikščių antspauduose... // 1410 metų karas su kryžiuočiais ir Žalgirio mūšis / O. Urbonas; spaudai paruošė Z. Raulinaitis. – Brooklyn: Karys, 1960.
Histoire du 17me régt de cavalerie Polonaise (lanciers du cte Michel Tyszkiewicz), 1812–1815 / Joseph Tyszkiewicz. – Cracovie: Imprimerie W. L. Anczyc, 1904.
Histoire du 17me régt de cavalerie Polonaise (lanciers du cte Michel Tyszkiewicz), 1812–1815 / Joseph Tyszkiewicz. – Cracovie: Imprimerie W. L. Anczyc, 1904.
Histoire du 17me régt de cavalerie Polonaise (lanciers du cte Michel Tyszkiewicz), 1812–1815 / Joseph Tyszkiewicz. – Cracovie: Imprimerie W. L. Anczyc, 1904.
Histoire du 17me régt de cavalerie Polonaise (lanciers du cte Michel Tyszkiewicz), 1812–1815 / Joseph Tyszkiewicz. – Cracovie: Imprimerie W. L. Anczyc, 1904.
Histoire du 17me régt de cavalerie Polonaise (lanciers du cte Michel Tyszkiewicz), 1812–1815 / Joseph Tyszkiewicz. – Cracovie: Imprimerie W. L. Anczyc, 1904.
Histoire du 17me régt de cavalerie Polonaise (lanciers du cte Michel Tyszkiewicz), 1812–1815 / Joseph Tyszkiewicz. – Cracovie: Imprimerie W. L. Anczyc, 1904.
Lietuvos Kariuomenė 1812 metais / Raymond Schmittlein. – Kaunas: Pribačio leidinys, 1937: iliustr.
19-to lietuvių ulonų pulko jaunesnysis leitenantas Medekša // Lietuvos Kariuomenė 1812 metais / Raymond Schmittlein. – Kaunas: Pribačio leidinys, 1937, įklij.
Lietuvos Kariuomenė 1812 metais / Raymond Schmittlein. – Kaunas: Pribačio leidinys, 1937: iliustr.
Lietuvos Kariuomenė 1812 metais / Raymond Schmittlein. – Kaunas: Pribačio leidinys, 1937: iliustr.
Lietuvos Kariuomenė 1812 metais / Raymond Schmittlein. – Kaunas: Pribačio leidinys, 1937: iliustr.
Lietuvos Kariuomenė 1812 metais / Raymond Schmittlein. – Kaunas: Pribačio leidinys, 1937: iliustr.
Arklių kaustymo vadovėlis / kapitonas, veterinarijos gydytojas K. [Ksaveras] Mašanauskas. – Kaunas: Vyr. štabo sp. ir švt. sk. leidinys, 1929.
Arklių kaustymo vadovėlis / pulk. lt., vet. gyd. K. [Ksaveras] Mašanauskas. – 2-sis pataisytas leidimas. – Kaunas: Vyr. štabo spaudos ir švietimo skyriaus leidinys, 1934.
Koks turėtų būti Lietuvos kariuomenei tinkamas arklys / Vet. gyd. kav. ltn. [Jonas] Mažeika // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 13/14, p. 190–191.
Koks turėtų būti Lietuvos kariuomenei tinkamas arklys / Vet. gyd. kav. ltn. [Jonas] Mažeika // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 13/14, p. 190–191.
Arklių priežiūros taisyklės. – Kaunas: Vyr. št. spaudos ir šviet. sk. leidinys, 1931. – (Vt.–1; Vyriausiojo štabo viršininko patvirtinta 1931.VI.17).
Raitininkų mokymas. – Kaunas: Vyr. št. spaudos ir šviet. skyriaus leidinys, 1933. – (K-3; Vyr. štabo viršininko patvirtinta 1933.V.16).
Gusaras: I-jo gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilo pulko 15 metų sukakčiai paminėti / redagavo j. ltn. [Norbertas] Gasėnas. – Kaunas: [s. n.], 1934.
[Prezidentas Antanas Smetona ant žirgo] // Gusaras: I-jo gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilo pulko 15 metų sukakčiai paminėti / redagavo j. ltn. [Norbertas] Gasėnas. – Kaunas: [s. n.], 1934, priešlap.
Gusaras: I-jo gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilo pulko 15 metų sukakčiai paminėti / redagavo j. ltn. [Norbertas] Gasėnas. – Kaunas: [s. n.], 1934.
Gusaras: I-jo gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilo pulko 15 metų sukakčiai paminėti / redagavo j. ltn. [Norbertas] Gasėnas. – Kaunas: [s. n.], 1934.
Gusaras: I-jo gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilo pulko 15 metų sukakčiai paminėti / redagavo j. ltn. [Norbertas] Gasėnas. – Kaunas: [s. n.], 1934.
Gusaras: I-jo gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilo pulko 15 metų sukakčiai paminėti / redagavo j. ltn. [Norbertas] Gasėnas. – Kaunas: [s. n.], 1934.
Lietuvių raiteliai iki Didžiojo karo / J. Kurklietis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 32, p. 479.
Lietuvių raiteliai iki Didžiojo karo / J. Kurklietis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 33, p. 497.
Lietuvių raiteliai iki Didžiojo karo / J. Kurklietis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 38, p. 580.
Lietuvių raiteliai iki Didžiojo karo (keletas istorinių bruožų). – Kaunas: Vytijos štabo leidinys, 1934.
Kavalerijos liktinių rikiuotės puskarininkių 5 mėnesių kursai: viešai negarsinama. – Kaunas: Kariuomenės štabas, sp. ir šviet. sk., 1936. – (Krašto apsaugos ministerija; K-52).
Arklio treniravimas / iš prancūzų kalbos vertė ltn. [Justinas] Liaukus. – Kaunas: I-asis gusarų D. L. E. K. J. R. pulkas, 1937.
Jauno arklio išjodinėjimas / surinko bei išvertė ltn. [Justinas] Liaukus. – Kaunas: I-as gusarų D. L. E. K. J. R. pulkas, 1937.
Aš karys: iliustruota knyga vaikams: [nuotraukose ir kariai raiteliai] / [parengė Petras Babickas]. – Kaunas: Šaulių sąjungos leidinys, 1937.
Aš karys: iliustruota knyga vaikams: [nuotraukose ir kariai raiteliai] / [parengė Petras Babickas]. – Kaunas: Šaulių sąjungos leidinys, 1937.
Aš karys: iliustruota knyga vaikams: [nuotraukose ir kariai raiteliai] / [parengė Petras Babickas]. – Kaunas: Šaulių sąjungos leidinys, 1937.
Kavalerija // Lietuvos kariuomenė / redagavo ats. j. ltn. J. Žukauskas, dail. J. Steponavičius. – Kaunas: Sąjunga ginkluotoms krašto pajėgoms remti, 1938, p. [29–32].
Kavalerija // Lietuvos kariuomenė / redagavo ats. j. ltn. J. Žukauskas, dail. J. Steponavičius. – Kaunas: Sąjunga ginkluotoms krašto pajėgoms remti, 1938, p. [29–32].
Kavalerija // Lietuvos kariuomenė / redagavo ats. j. ltn. J. Žukauskas, dail. J. Steponavičius. – Kaunas: Sąjunga ginkluotoms krašto pajėgoms remti, 1938, p. [29–32].
Kavalerija // Lietuvos kariuomenė / redagavo ats. j. ltn. J. Žukauskas, dail. J. Steponavičius. – Kaunas: Sąjunga ginkluotoms krašto pajėgoms remti, 1938, p. [29–32].
Senieji leidiniai apie žirgus
Prisimindami šlovingas LDK kovas neįsivaizduojame savo kunigaikščių be žirgo. Į istoriją net įėjo mitas apie Lietuvos karius, girdžiusius savo žirgus Juodojoje jūroje. Aišku, lietuviai žinojo, jog žirgų negalima girdyti sūriu jūros vandeniu, bet tuo norėta simboliškai parodyti, jog lietuviai kariaudami su savo žirgais buvo pasiekę net tą tolimą kraštą. Iš LDK laikų mus pasiekusių knygų apie žirgus nėra daug. KAVB turime vieną jų, garsiosios Kristupo Manvydo Dorohostaiskio (1562–1615) „Hipikos“ antrąjį, 1647 m. leidimą. Pirmojo (1603 m.) leidimo Lietuvos bibliotekose, deja, nėra. Šį lenkų kalba parašytą veikalą galima vadinti pirmuoju žirgininkystės vadovėliu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje. Jį parašęs K. M. Dorohostaiskis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas, Lietuvos didysis maršalka, Neapolyje studijavęs hipologiją ir pats užsiėmęs žirgininkyste. „Hipikoje“ autorius pateikė pavyzdžių ir iš savo žirgyno Ašmenoje bei garsaus kunigaikščių Radvilų žirgyno Kėdainiuose. Šio veikalo trečiojoje knygoje gausu žirgų inventoriaus piešinių, atliktų dailininko, kartografo Tomo Makausko ranka. KAVB turimas vienas knygos egzempliorius su rankraštiniais papildymais iš pradžių priklausė Kodeno šakos Sapiegoms, o po to jų padovanotas Raudondvario Tiškevičiams. Kiti du KAVB turimi egzemplioriai, nors išleisti maždaug tuo pačiu metu (po 1647 m.), yra kito leidimo. Pirmas minėtas egzempliorius išleistas Krokuvos spaustuvininko ir knygininko Luko Kupiszo (1600–1655), o kiti du – Krokuvos akademinėje spaustuvėje.
Kito žymaus trijų tomų žirgininkystės veikalo lenkų kalba „Visuotinė žirgo istorija“ autorius Marijonas Čapskis (1816–1875), kaip ir K. M. Dorohostaiskis, pats užsiėmė žirgininkyste Radvilas menančiame Kėdainių žirgyne bei išvykęs iš Lietuvos. Antrame „Visuotinės žirgo istorijos“ tome autorius trumpai apžvelgė žirgininkystės padėtį Lietuvoje, o trečiajame aprašė ir lietuvių žemaičių žirgų veislę – žemaitukus. Antrame tome mini dar vieną lietuvių žirgų veislę – trakėnus. Tai žirgai jojimui, išvesti Trakėnų dvare [1].
„Knygos apie arklius“ pirmame tome žemaitukus aprašė bei jų iliustracijas pateikė žymaus trijų tomų veikalo apie arklius autorius kunigaikštis Sergejus Urusovas (1859–1918). Dauguma knygos iliustracijų paimtos iš grafo Karlo Gustavo Vrangelio knygos „Das Buch vom Pferde“ trečiojo leidimo (Štutgartas, 1895). KAVB saugomas S. Urusovo knygos pirmo tomo egzempliorius priklausė buvusio Kauno miesto skerdyklų veterinarijos gydytojo Romualdo Žakevičiaus asmeninei bibliotekai.
Apie žirgininkystės padėtį Lietuvoje vokiečių kalba rašė ir su Lietuva susijusios garsios bajorų giminės atstovas Zdzislavas Poklevskis Koziela, tačiau šio autoriaus knygoje dauguma pavyzdžių yra iš jo Palenkės Januvo dvaro. Tarpukariu vienas šios giminės atstovų Aleksandras Poklevskis Koziela buvo Virbalio pasienio punkto veterinarijos gydytojas.
Tyrinėjantiems žirgininkystės raidą Lietuvoje bus įdomūs ir arklių surašymo Kauno gubernijoje statistiniai duomenys (deja, tik už 1875 m.).
Knygą su gražiomis spalvotomis iliustracijomis apie įvairias arklių veisles (užsimenama ir apie žemaitukus, bet nėra jų iliustracijų) 1895 m. Paryžiuje išleido Leonidas Simonovas ir Ivanas Merderis. Šią knygą savo asmeninėje bibliotekoje turėjęs veterinarijos gydytojas, profesorius Konradas Aleksa prie spalvotų žirgų piešinių įklijavo lietuviškus užrašus (knyga rusų kalba).
Disertaciją apie žemaičių arklį (žemaituką) 1912 m. Vroclavo universitete apsigynė Vilniaus I-ą gimnaziją baigęs Ivo Moračevskis. Šiuo moksliniu darbu pradėti tyrinėti žemaitukai, kurie iki tol buvo minimi įvairioje literatūroje, bet nebuvo mokslinių tyrinėjimų objektas.
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Hippika to iest o koniach księgi; Hippika abo nauka o koniach: sposob natury, przymiotow rožnych konskich poznania, wychowania, cwiczenia, y uleczenia rožnych chorob y przypadkow / Krzysztof Dorohostajski. – Krakow: Drukarnia Lukasza Kupisza; Drukarnia Akademicka, 1647; po 1647. – (KAVB RS R 42600: ranka 1652 m. kažkieno iš Kodeno šakos Sapiegų surašyti knygos papildymai „Sposob chowania zrzebcow“ ir dviem eilėraščiais apie arklius bei knygos dovanojimo tikriausiai Tiškevičiams įrašas; Spaudas „Biblioteka Czerwonodworska“, liudijantis apie knygos priklausomybę Raudondvario Tiškevičių asmeninei bibliotekai; KAVB RS R 42604: kitas knygos leidimas, išleistas Krokuvos akademinėje spaustuvėje po 1647 m.).
Historya powszechna konia / Maryan Czapski. – Poznan: Nakladem księgarni J. K. Županskiego, 1874, t. 1.
Historya powszechna konia / Maryan Czapski. – Poznan: Nakladem księgarni J. K. Županskiego, 1874, t. 1.
Historya powszechna konia / Maryan Czapski. – Poznan: Nakladem księgarni J. K. Županskiego, 1874, t. 2.
Historya powszechna konia / Maryan Czapski. – Poznan: Nakladem księgarni J. K. Županskiego, 1874, t. 2.
Historya powszechna konia / Maryan Czapski. – Poznan: Nakladem księgarni J. K. Županskiego, 1874, t. 3.
Historya powszechna konia / Maryan Czapski. – Poznan: Nakladem księgarni J. K. Županskiego, 1874, t. 3.
Historya powszechna konia / Maryan Czapski. – Poznan: Nakladem księgarni J. K. Županskiego, 1874, t. 3.
Historya powszechna konia / Maryan Czapski. – Poznan: Nakladem księgarni J. K. Županskiego, 1874, t. 3.
Historya powszechna konia / Maryan Czapski. – Poznan: Nakladem księgarni J. K. Županskiego, 1874, t. 3.
Конская переписъ в Европейской России. Ковенская губерния по сведениям 1875 года: [Arklių surašymas Kauno gubernijoje pagal 1875 m. duomenis]. – Санктпетербург: Централъный статистический комитет министерства внутренних дел, 1877, 90 с.
Лошади (конскя породы)/ Д-ра Леонида Симонова и Ивана Мердера; съ приложенемъ письма генерала барона Фавро-де-Керьрекъ. – Парижъ: Издане доктора Леонида Симонова, 1895.
Лошади (конскя породы)/ Д-ра Леонида Симонова и Ивана Мердера; съ приложенемъ письма генерала барона Фавро-де-Керьрекъ. – Парижъ: Издане доктора Леонида Симонова, 1895.
Лошади (конскя породы)/ Д-ра Леонида Симонова и Ивана Мердера; съ приложенемъ письма генерала барона Фавро-де-Керьрекъ. – Парижъ: Издане доктора Леонида Симонова, 1895.
Лошади (конскя породы)/ Д-ра Леонида Симонова и Ивана Мердера; съ приложенемъ письма генерала барона Фавро-де-Керьрекъ. – Парижъ: Издане доктора Леонида Симонова, 1895.
Лошади (конскя породы)/ Д-ра Леонида Симонова и Ивана Мердера; съ приложенемъ письма генерала барона Фавро-де-Керьрекъ. – Парижъ: Издане доктора Леонида Симонова, 1895.
Лошади (конскя породы)/ Д-ра Леонида Симонова и Ивана Мердера; съ приложенемъ письма генерала барона Фавро-де-Керьрекъ. – Парижъ: Издане доктора Леонида Симонова, 1895.
Лошади (конскя породы)/ Д-ра Леонида Симонова и Ивана Мердера; съ приложенемъ письма генерала барона Фавро-де-Керьрекъ. – Парижъ: Издане доктора Леонида Симонова, 1895.
Лошади (конскя породы)/ Д-ра Леонида Симонова и Ивана Мердера; съ приложенемъ письма генерала барона Фавро-де-Керьрекъ. – Парижъ: Издане доктора Леонида Симонова, 1895.
Книга о лошади. Настолъная книга каждаго коннозаводчика, коневода, коневладелъца и любителя лошади / Составил по лучшим новейшим источникам и на основании личнаго опыта князъ С. П. Урусов. – С. – Петербург: Издание типо – литографии Н. Г. Улъ, 1902.
Книга о лошади. Настолъная книга каждаго коннозаводчика, коневода, коневладелъца и любителя лошади / Составил по лучшим новейшим источникам и на основании личнаго опыта князъ С. П. Урусов. – С. – Петербург: Издание типо – литографии Н. Г. Улъ, 1902.
Книга о лошади. Настолъная книга каждаго коннозаводчика, коневода, коневладелъца и любителя лошади / Составил по лучшим новейшим источникам и на основании личнаго опыта князъ С. П. Урусов. – С. – Петербург: Издание типо – литографии Н. Г. Улъ, 1902.
Книга о лошади. Настолъная книга каждаго коннозаводчика, коневода, коневладелъца и любителя лошади / Составил по лучшим новейшим источникам и на основании личнаго опыта князъ С. П. Урусов. – С. – Петербург: Издание типо – литографии Н. Г. Улъ, 1902.
Книга о лошади. Настолъная книга каждаго коннозаводчика, коневода, коневладелъца и любителя лошади / Составил по лучшим новейшим источникам и на основании личнаго опыта князъ С. П. Урусов. – С. – Петербург: Издание типо – литографии Н. Г. Улъ, 1902.
Das Žmudische Pferd: Inaugural Dissertation zur Erlangung der Doktorwürde der hohen philosophischen Fakultӓt der Kgl. Universitӓt Breslau / Iwo Ritter von Moraczewski. – Langensalz: Hermann Beyer & Sӧhne, 1912.
Die Pferde-Zucht in Russisch-Polen / Zdzislaw von Poklewski-Koziell. – Halle: Druck Hermann Kuhnt, [1919]. – (KAVB RS R 11222: autogr., įrašas „Szanownemu Stryjowi Zdzislaw Koziell 1919“).
Žirgininkystės leidiniai tarpukario Lietuvoje
Žirgininkyste domėtasi ir tarpukario Lietuvoje, tačiau specialiai tam skirtų leidinių nebuvo daug. Tarpukario Lietuvoje keletas autorių paskyrė specialias studijas žirgininkystės raidai Lietuvoje bei lietuvių žirgų veislių tyrinėjimams. Šios studijos iš pradžių paskelbtos periodinėje spaudoje, o po to išleistos atskiromis knygelėmis.
Vienas reikšmingiausių tarpukario Lietuvos žirgininkystės leidinių buvo Mikalojaus Kvašnino-Samarino ir Zigmo Mockaus dviejų dalių knyga „Arklio kilmė ir lietuvių arklys“ (1926–1927). Ši studija iš pradžių buvo paskelbta žurnale „Kosmos“. Ją išplėtojo jau minėti ir kiti autoriai (Elijošius Nonevičius, Stasys Jankauskas, Plungės žirgyno veterinarijos gydytojas Pranas Šniukšta, agronomas Vladas Martinavičius ir kt.), žurnaluose „Kosmos“ bei „Veterinarija ir zootechnija“ buvo paskelbti dar keli straipsniai apie žemaitukus. Tiesa, veterinarijos gydytojas S. Jankauskas knygai „Arklio kilmė ir lietuvių arklys“ pažėrė gerokai kritikos: tiek dėl knygos turinio, tiek dėl jos, pasak recenzento, prastų iliustracijų, tiek dėl vieno autorių M. Kvašnino-Samarino kvalifikacijos bei pareigų įvardinimo. M. Kvašniną-Samariną papiktino ne tiek ši knygos recenzija (į kurią jis taip pat piktokai atsakė), kiek S. Jankausko pastaba, jog jis neteisėtai pasirašąs docentu bei privatdocentu. Dėl šios pastabos M. Kvašninas-Samarinas padavė S. Jankauską į teismą, byla buvo svarstyta įvairiose teismo instancijose, įskaitant ir Vyriausiąjį Tribunolą bei Apeliacinį teismą, bet S. Jankauskas liko nenubaustas dėl M. Kvašnino-Samarino įžeidimo, nes sakė tiesą. M. Kvašninas-Samarinas tik 1928 m. įgijo Tartu universiteto zootechnijos magistro laipsnį, o 1929 m. šiame universitete apsigynė ir daktaro disertaciją apie Rytų Europos arklių kilmę baltų šalių pavyzdžiu ir jau teisėtai galėjo pasirašyti privatdocentu, nes 1929 m. rugsėjo 1 d. gavo šias pareigas VDU geologijos ir mineralogijos katedroje. Jo byla su S. Jankausku buvo viena kurioziškiausių Lietuvos teisėsaugos istorijoje. Kaip taikliai buvo parašyta žurnale „Veterinarija ir zootechnija“, ji buvo pavyzdys, kaip iš adatos priskaldyti vežimą [2].
Apie žemaitukus taip pat yra rašę agronomai, veterinarijos gydytojai Antanas Verbickas, Kazys Almenas ir kiti. Straipsnį žurnale „Pieno ir gyvulių ūkis“ paskelbė agronomas, zootechnikas, Plungės žemesniosios žemės ūkio mokyklos ir žemaitukų veislės arklių žirgyno vedėjas, Gruzdžių aukštesniosios gyvulininkystės mokyklos vicedirektorius ir žemaitukų veislės arklių tyrimo stoties vedėjas Juozas Petraitis (1898–1981), sovietiniais metais parašęs ir disertaciją „Žemaičių veislės arklys“ (1948 m.).
Žemaičių veislės arklių paroda / Mikų Dėdė [Juozas Ardickas] // Veterinarija ir zootechnija. – 1924, Nr. 1, p. 46–48.
Žemaičių veislės arklių paroda / Mikų Dėdė [Juozas Ardickas] // Veterinarija ir zootechnija. – 1924, Nr. 1, p. 46–48.
XIV šimtmečio lietuvių arklio – žemaituko liekanos Kaune / ištyrė ir paskelbė prof. E. Nonevičius, M. Kvašninas-Samarinas ir Z. Mockus // Kosmos. – 1927, Nr. 6, p. 217–224.
Prof. E. Nonevičius, M. Kvašninas-Samarinas ir Z. Mockus. XIV šimtmečio lietuvių arklio – žemaituko liekanos Kaune. „Kosmos“ 1927 m. 6 nr.: [str. rec.] / vet. stud. St. Raštikis // Veterinarija ir zootechnija. – 1927, Nr. 3, p. 124–125.
Arklininkystės stovis Lietuvoje paskutiniais metais (trumpa apžvalga) / doc. Z. Mockus // Veterinarija ir zootechnija. – 1927, Nr. 3, p. 117–119.
Arklio kilmė ir lietuvių arklys: paleontologijos, archeologijos, istorijos ir dabarties daviniai / M. Kvašninas-Samarinas, Z. Mockus. – Kaunas: [s.n.], 1926, d. 1. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1926, Nr. 6/8).
Bibliografija. M. Kvašninas-Samarinas ir Z. Mockus, Lietuvos universiteto docentai. Arklio kilmė ir lietuvių arklys...: [rec.] / veterinarijos studentas Stasys Raštikis. – Rec. kn.: Arklio kilmė ir lietuvių arklys: paleontologijos, archeologijos, istorijos ir dabarties daviniai / M. Kvašninas-Samarinas, Z. Mockus. – Kaunas: [s.n.], 1926, d. 1. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1926, Nr. 6/8) // Veterinarija ir zootechnija. – 1927, Nr. 3, p. 131–136.
Arklio kilmė ir lietuvių arklys: XVI–XX šimtmečių ir šių dienų daviniai / Priv. doc. M. Kvašninas-Samarinas, doc. Z. Mockus; redagavo Lietuvos universiteto profesorius E. Nonevičius. – Kaunas: [s. n.], 1927, d. 2. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1927, Nr. 12; 1928, Nr. 1).
Arklio kilmė ir lietuvių arklys: XVI–XX šimtmečių ir šių dienų daviniai / Priv. doc. M. Kvašninas-Samarinas, doc. Z. Mockus; redagavo Lietuvos universiteto profesorius E. Nonevičius. – Kaunas: [s. n.], 1927, d. 2. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1927, Nr. 12; 1928, Nr. 1).
Arklio kilmė ir lietuvių arklys: XVI–XX šimtmečių ir šių dienų daviniai / Priv. doc. M. Kvašninas-Samarinas, doc. Z. Mockus; redagavo Lietuvos universiteto profesorius E. Nonevičius. – Kaunas: [s. n.], 1927, d. 2. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1927, Nr. 12; 1928, Nr. 1).
Arklio kilmė ir lietuvių arklys: XVI–XX šimtmečių ir šių dienų daviniai / Priv. doc. M. Kvašninas-Samarinas, doc. Z. Mockus; redagavo Lietuvos universiteto profesorius E. Nonevičius. – Kaunas: [s. n.], 1927, d. 2. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1927, Nr. 12; 1928, Nr. 1).
Arklio kilmė ir lietuvių arklys: XVI–XX šimtmečių ir šių dienų daviniai / Priv. doc. M. Kvašninas-Samarinas, doc. Z. Mockus; redagavo Lietuvos universiteto profesorius E. Nonevičius. – Kaunas: [s. n.], 1927, d. 2. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1927, Nr. 12; 1928, Nr. 1).
Bibliografija. M. Kvašninas-Samarinas ir Z. Mockus, Lietuvos universiteto docentai. Arklio kilmė ir lietuvių arklys. I dalis...: [rec.] / vet. Gyd. Stasys Jankauskas. – Rec. kn.: Arklio kilmė ir lietuvių arklys: paleontologijos, archeologijos, istorijos ir dabarties daviniai / M. Kvašninas-Samarinas, Z. Mockus. – Kaunas: [s.n.], 1926, d. 1. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1926, Nr. 6/8) // Veterinarija ir zootechnija. – 1928, Nr. 1, p. 36–43.
Bibliografija. M. Kvašninas-Samarinas ir Z. Mockus, Lietuvos universiteto docentai. Arklio kilmė ir lietuvių arklys. I dalis...: [rec.] / vet. Gyd. Stasys Jankauskas. – Rec. kn.: Arklio kilmė ir lietuvių arklys: paleontologijos, archeologijos, istorijos ir dabarties daviniai / M. Kvašninas-Samarinas, Z. Mockus. – Kaunas: [s.n.], 1926, d. 1. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1926, Nr. 6/8) // Veterinarija ir zootechnija. – 1928, Nr. 1, p. 36–43.
Bibliografija. M. Kvašninas-Samarinas ir Z. Mockus, Lietuvos universiteto docentai. Arklio kilmė ir lietuvių arklys. I dalis...: [rec.] / vet. Gyd. Stasys Jankauskas. – Rec. kn.: Arklio kilmė ir lietuvių arklys: paleontologijos, archeologijos, istorijos ir dabarties daviniai / M. Kvašninas-Samarinas, Z. Mockus. – Kaunas: [s.n.], 1926, d. 1. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1926, Nr. 6/8) // Veterinarija ir zootechnija. – 1928, Nr. 1, p. 36–43.
Bibliografija. Priv. - doc. M. Kvašninas-Samarinas (N. Kwaschnin-Ssamarin) ir doc. Z. Mockus (Z. Mozkus). Arklio kilmė ir lietuvių arklys. II dalis...: [rec.] / V. g.: [Stasys] Jankauskas. – Rec. kn.: Arklio kilmė ir lietuvių arklys: XVI–XX šimtmečių ir šių dienų daviniai / Priv. doc. M. Kvašninas-Samarinas, doc. Z. Mockus; redagavo Lietuvos universiteto profesorius E. Nonevičius. – Kaunas: [s. n.], 1927, d. 2. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1927, Nr. 12; 1928, Nr. 1) // Veterinarija ir zootechnija. – 1928, Nr. 2, p. 77–86.
Bibliografija. Priv. - doc. M. Kvašninas-Samarinas (N. Kwaschnin-Ssamarin) ir doc. Z. Mockus (Z. Mozkus). Arklio kilmė ir lietuvių arklys. II dalis...: [rec.] / V. g.: [Stasys] Jankauskas. – Rec. kn.: Arklio kilmė ir lietuvių arklys: XVI–XX šimtmečių ir šių dienų daviniai / Priv. doc. M. Kvašninas-Samarinas, doc. Z. Mockus; redagavo Lietuvos universiteto profesorius E. Nonevičius. – Kaunas: [s. n.], 1927, d. 2. – (Atsp. iš: Kosmos. – 1927, Nr. 12; 1928, Nr. 1) // Veterinarija ir zootechnija. – 1928, Nr. 2, p. 77–86.
Pro domo sua: Keli žodžiai apie riterių arabiško arklio poveikį žemaičių veislės arkliui ir apie mudviejų darbo kritiką: [atsako į veterinarijos gydytojo Stasio Jankausko recenzijoje žurnale „Veterinarija ir zootechnija“ 1928 m. Nr. 1–2 pareikštą kritiką apie jų knygą „Arklio kilmė ir lietuvių arklys“, o dėl pastabos apie M. Kvašnino-Samarino mokslinio laipsnio pasisavinimą pažadėjo paduoti autorių į teismą] // Kosmos. – 1928, Nr. 7/8, p. 376–380.
Pro domo sua: Keli žodžiai apie riterių arabiško arklio poveikį žemaičių veislės arkliui ir apie mudviejų darbo kritiką: [atsako į veterinarijos gydytojo Stasio Jankausko recenzijoje žurnale „Veterinarija ir zootechnija“ 1928 m. Nr. 1–2 pareikštą kritiką apie jų knygą „Arklio kilmė ir lietuvių arklys“, o dėl pastabos apie M. Kvašnino-Samarino mokslinio laipsnio pasisavinimą pažadėjo paduoti autorių į teismą] // Kosmos. – 1928, Nr. 7/8, p. 376–380.
Pro domo sua: Keli žodžiai apie riterių arabiško arklio poveikį žemaičių veislės arkliui ir apie mudviejų darbo kritiką: [atsako į veterinarijos gydytojo Stasio Jankausko recenzijoje žurnale „Veterinarija ir zootechnija“ 1928 m. Nr. 1–2 pareikštą kritiką apie jų knygą „Arklio kilmė ir lietuvių arklys“, o dėl pastabos apie M. Kvašnino-Samarino mokslinio laipsnio pasisavinimą pažadėjo paduoti autorių į teismą] // Kosmos. – 1928, Nr. 7/8, p. 376–380.
Pro domo sua: Keli žodžiai apie riterių arabiško arklio poveikį žemaičių veislės arkliui ir apie mudviejų darbo kritiką. Rašo Mag. Kvašninas ir D-tas Mockus. „Kosmos“ 7–8 Nr. 1928 m. / V. g.: [Stasys] Jankauskas: [atsakymas į M. Kvašnino-Samarino ir Z. Mockaus straipsnį žurnale „Kosmos“ dėl Stasio Jankausko jų knygos „Arklio kilmė ir lietuvių arklys“ recenzijos] // Veterinarija ir zootechnija. – 1928, Nr. 2, p. 86–91.
Pro domo sua: Keli žodžiai apie riterių arabiško arklio poveikį žemaičių veislės arkliui ir apie mudviejų darbo kritiką. Rašo Mag. Kvašninas ir D-tas Mockus. „Kosmos“ 7–8 Nr. 1928 m. / V. g.: [Stasys] Jankauskas: [atsakymas į M. Kvašnino-Samarino ir Z. Mockaus straipsnį žurnale „Kosmos“ dėl Stasio Jankausko jų knygos „Arklio kilmė ir lietuvių arklys“ recenzijos] // Veterinarija ir zootechnija. – 1928, Nr. 2, p. 86–91.
Teismo kronika: [rašoma apie M. Kvašnino-Samarino iškeltą bylą Stasiui Jankauskui dėl įžeidimo, kai šis apkaltino M. Kvašniną-Samariną neteisėtai pasirašant universiteto docentu] / K. M. // Veterinarija ir zootechnija. – 1928, Nr. 2, p. 150–151.
Teismo kronika: [rašoma apie M. Kvašnino-Samarino iškeltą bylą Stasiui Jankauskui dėl įžeidimo, kai šis apkaltino M. Kvašniną-Samariną neteisėtai pasirašant universiteto docentu] / K. M. // Veterinarija ir zootechnija. – 1928, Nr. 2, p. 150–151.
Studien ueber die Herkunft des Osteuropӓischen Pferdes hauptsӓchlich auf Grund des baltischen Materiales: eine kurze Zusammenfassung der Doktordissertation, die der Universitӓt Tartu (Dorpat) vorgelegt ist / Magister N. Kwaschnin-Ssamarin (M. Kvašninas-Samarinas). – [Kaunas]: [s. n.], 1929.
Osteometrie der Skelette der litauisch-semaitischen Pferderasse mit den Massen einiger orientalischen Pferderassen: eine kurze Zusammenfassung und Ergebnisse der Dissertation des Veterinarӓrarztes Sigismund Mozkus zur Erlangung des Doktorgrades der Veterinӓrmedizin an der Universitӓt Dorpat. – Kaunas: [s.n.], 1929.
Vet. Gydyt. St. Jankausko ir agr. Dr. Kvašnino-Samarino byla // Veterinarija ir zootechnija. – 1930, Nr. 4/5, p. 95–96.
Ardėnų veislės arklio tipas. Ardėnų veislės arkliams rūšiuoti instrukcija ir registruoti taisyklės. – Kaunas: Ardėnų veislės arkliams auginti Lietuvoje draugijos leidinys; Spaustuvė „Ekonomija“, 1928.
Ardėnų veislės arklio tipas. Ardėnų veislės arkliams rūšiuoti instrukcija ir registruoti taisyklės. – Kaunas: Ardėnų veislės arkliams auginti Lietuvoje draugijos leidinys; Spaustuvė „Ekonomija“, 1928.
Ardėnų veislės arklio tipas. Ardėnų veislės arkliams rūšiuoti instrukcija ir registruoti taisyklės. – Kaunas: Ardėnų veislės arkliams auginti Lietuvoje draugijos leidinys; Spaustuvė „Ekonomija“, 1928.
Ardėnų veislės arklio tipas. Ardėnų veislės arkliams rūšiuoti instrukcija ir registruoti taisyklės. – Kaunas: Ardėnų veislės arkliams auginti Lietuvoje draugijos leidinys; Spaustuvė „Ekonomija“, 1928.
Ardėnų veislės arklio tipas. Ardėnų veislės arkliams rūšiuoti instrukcija ir registruoti taisyklės. – Kaunas: Ardėnų veislės arkliams auginti Lietuvoje draugijos leidinys; Spaustuvė „Ekonomija“, 1928.
Ardėnų veislės arklio tipas. Ardėnų veislės arkliams rūšiuoti instrukcija ir registruoti taisyklės. – Kaunas: Ardėnų veislės arkliams auginti Lietuvoje draugijos leidinys; Spaustuvė „Ekonomija“, 1928.
Ardėnų veislės arklio tipas. Ardėnų veislės arkliams rūšiuoti instrukcija ir registruoti taisyklės. – Kaunas: Ardėnų veislės arkliams auginti Lietuvoje draugijos leidinys; Spaustuvė „Ekonomija“, 1928.
Ardėnų veislės arklio tipas. Ardėnų veislės arkliams rūšiuoti instrukcija ir registruoti taisyklės. – Kaunas: Ardėnų veislės arkliams auginti Lietuvoje draugijos leidinys; Spaustuvė „Ekonomija“, 1928.
„Žemaitukas“ ir Plungės valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas / vet. gyd. P. Šniukšta, agron. V. Martinavičius // Veterinarija ir zootechnija. – 1932, Nr. 5/6, p. 129–155: iliustr.
„Žemaitukas“ ir Plungės valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas / vet. gyd. P. Šniukšta, agron. V. Martinavičius // Veterinarija ir zootechnija. – 1932, Nr. 5/6, p. 129–155: iliustr.
„Žemaitukas“ ir Plungės valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas / vet. gyd. P. Šniukšta, agron. V. Martinavičius // Veterinarija ir zootechnija. – 1932, Nr. 5/6, p. 129–155: iliustr.
„Žemaitukas“ ir Plungės valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas / vet. gyd. P. Šniukšta, agron. V. Martinavičius // Veterinarija ir zootechnija. – 1932, Nr. 5/6, p. 129–155: iliustr.
„Žemaitukas“ ir Plungės valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas / vet. gyd. P. Šniukšta, agron. V. Martinavičius // Veterinarija ir zootechnija. – 1932, Nr. 5/6, p. 129–155: iliustr.
„Žemaitukas“ ir Plungės valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas / vet. gyd. P. Šniukšta, agron. V. Martinavičius // Veterinarija ir zootechnija. – 1932, Nr. 5/6, p. 129–155: iliustr.
Arklių rūšiavimo ir į kilmės knygas įrašymo taisyklės. – Kaunas: Lietuvos arklių auginimo ir gerinimo draugija, 1937.
Lietuvos arklių auginimo ir gerinimo draugijos įstatai ir padalinių taisyklės. – Kaunas: Lietuvos arklių auginimo ir gerinimo draugija, 1937.
Žemaitukai – vienintelė Lietuvos gyvulių veislė / Agr. A. Verbickas // Jaunasis ūkininkas. – 1937, Nr. 7, p. 106.
Züchtungsbiologische Untersuchungen am litauisch-samogitischen „Žemaitukai“-Pferd im Vergleich zu anderen Rassen / K. Alminas // Zeitschrift für Tierzüchtung und Züchtungsbiologie / herausgegeben von J. Schmidt. – Berlin: Verlag von Paul Parey, 1939, Bd. 43, H. 3, S. 273-355. – (KAVB RS R 41376: autogr., įrašas „Vytauto D. Universiteto Bibliotekai autorius“).
Züchtungsbiologische Untersuchungen am litauisch-samogitischen „Žemaitukai“-Pferd im Vergleich zu anderen Rassen / K. Alminas // Zeitschrift für Tierzüchtung und Züchtungsbiologie / herausgegeben von J. Schmidt. – Berlin: Verlag von Paul Parey, 1939, Bd. 43, H. 3, S. 273-355. – (KAVB RS R 41376: autogr., įrašas „Vytauto D. Universiteto Bibliotekai autorius“).
Ištvermingi ir kovoj, ir vagoj
Žemaitukai: istorija, tyrimai, išsaugojimas: monografija / Valė Garbačauskaitė-Macijauskienė. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
Žemaitukai: istorija, tyrimai, išsaugojimas: monografija / Valė Garbačauskaitė-Macijauskienė. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
Težvengia žirgeliai: leidinys apie arklį ir Arklio muziejų / Egidijus Musteikis. – Vilnius: UAB „Petro ofsetas“; A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus, 2003.
Težvengia žirgeliai: leidinys apie arklį ir Arklio muziejų / Egidijus Musteikis. – Vilnius: UAB „Petro ofsetas“; A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus, 2003.
Težvengia žirgeliai: leidinys apie arklį ir Arklio muziejų / Egidijus Musteikis. – Vilnius: UAB „Petro ofsetas“; A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus, 2003.
Težvengia žirgeliai: leidinys apie arklį ir Arklio muziejų / Egidijus Musteikis. – Vilnius: UAB „Petro ofsetas“; A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus, 2003.
Arkliai: enciklopedinis žinynas / Josee Hermsen. – Vilnius: Aktėja, [2004].
Ristūnų veislės žirgų kilmės knyga: XIV tomo papildymas. – Kaunas: Respublikinė lenktyninių žirgų lyga, 2006.
Lietuvos žirgai: fotografijų albumas / leidėja ir teksto autorė Agnė Būtaitė-Levandavičienė; nuotraukų autorius ir sudarytojas Andrius Repšys. – Vilnius: Agnė Būtaitė-Levandavičienė, 2006.
Lietuvos žirgai: fotografijų albumas / leidėja ir teksto autorė Agnė Būtaitė-Levandavičienė; nuotraukų autorius ir sudarytojas Andrius Repšys. – Vilnius: Agnė Būtaitė-Levandavičienė, 2006.
Baltijos Hanoverių veislės žirgų populiacijos kilmės knyga / Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija. – Kaunas: UAB „Arx Baltic“; Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija, 2008.
Baltijos Hanoverių veislės žirgų populiacijos kilmės knyga / Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija. – Kaunas: UAB „Arx Baltic“; Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija, 2008.
Baltijos Hanoverių veislės žirgų populiacijos kilmės knyga / Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija. – Kaunas: UAB „Arx Baltic“; Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija, 2008.
Baltijos Hanoverių veislės žirgų populiacijos kilmės knyga / Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija. – Kaunas: UAB „Arx Baltic“; Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija, 2008.
Baltijos Hanoverių veislės žirgų populiacijos kilmės knyga / Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija. – Kaunas: UAB „Arx Baltic“; Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija, 2008.
Baltijos Hanoverių veislės žirgų populiacijos kilmės knyga / Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija. – Kaunas: UAB „Arx Baltic“; Baltijos Hanoverių veislės žirgų augintojų asociacija, 2008.
Lietuviški žirgai / Mindaugas Bertašius, Vida Girininkienė, Libertas Klimka, Valė Macijauskienė, Tomas Petreikis, Stasys Svetlauskas, Rūta Šveistienė; redaktorė Auksė Baurienė. – Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2008.
Lietuviški žirgai / Mindaugas Bertašius, Vida Girininkienė, Libertas Klimka, Valė Macijauskienė, Tomas Petreikis, Stasys Svetlauskas, Rūta Šveistienė; redaktorė Auksė Baurienė. – Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2008.
Lietuviški žirgai / Mindaugas Bertašius, Vida Girininkienė, Libertas Klimka, Valė Macijauskienė, Tomas Petreikis, Stasys Svetlauskas, Rūta Šveistienė; redaktorė Auksė Baurienė. – Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2008.
Lietuviški žirgai / Mindaugas Bertašius, Vida Girininkienė, Libertas Klimka, Valė Macijauskienė, Tomas Petreikis, Stasys Svetlauskas, Rūta Šveistienė; redaktorė Auksė Baurienė. – Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2008.A
Ką jaučia ir mąsto žirgai / Marlitt Wendt; iš anglų kalbos vertė Dominyka Vaitkutė. – Vilnius: Obuolys, 2011.
Noriu žirgo!: Knyga apie žirgų priežiūrą. Patarimai būsimiems ir esamiems žirgų savininkams / Laura Karažinienė. – Vilnius: Versus aureus, 2012.
Senuoju pašto keliu – žirgais ir karietomis / Gintaras Kaltenis: [tekstų ir nuotraukų albumas apie „Klajūnų klubo“ surengtą kelionę žirgais ir karietomis istoriniu arklių pašto traktu Sankt Peterburgas–Krokuva–Varšuva]. – Vilnius: Vaga, 2016.a
Stambieji žemaitukai – lietuviški važiuojamieji žirgai / Egidijus Musteikis // Senuoju pašto keliu – žirgais ir karietomis / Gintaras Kaltenis. – Vilnius: Vaga, 2016.
Stambieji žemaitukai – lietuviški važiuojamieji žirgai / Egidijus Musteikis // Senuoju pašto keliu – žirgais ir karietomis / Gintaras Kaltenis. – Vilnius: Vaga, 2016.
Arklių lenktynės Šančiuose // Lietuva. – 1924, liep. 15, p. 5.
Žemaituku po Vakarų Europą / Pulgis Andrusevičius-Žemaitis [Pulgis Andriušis] // Diena. – 1929, rugpj. 11, p. 3.
Žemaituku po Vakarų Europą / Pulgis Andrusevičius-Žemaitis [Pulgis Andriušis] // Diena. – 1929, rugpj. 11, p. 3.
Pomeranija – Berlynas (Žemaituku po Vakarų Europą) / Pulgis Andrusevičius-Žemaitis [Pulgis Andriušis] // Diena. – 1929, rugpj. 25, p. 5.
Berlynas – Čechoslovakija (Žemaituku po Vakarų Europą) / Pulgis Andrusevičius-Žemaitis [Pulgis Andriušis] // Diena. – 1929, rugs. 8, p. 5.
Austrija ir raudonoji Viena (Žemaituku po Vakarų Europą) / Pulgis Andrusevičius-Žemaitis [Pulgis Andriušis] // Diena. – 1929, rugs. 22, p. 5–6.Austrija ir raudonoji Viena (Žemaituku po Vakarų Europą) / Pulgis Andrusevičius-Žemaitis [Pulgis Andriušis] // Diena. – 1929, rugs. 22, p. 5–6.
Žemaituku iš Vakarų Europos / Pulgis Andrusevičius-Žemaitis [Pulgis Andriušis] // Diena. – 1929, spal. 6, p. 5–6.
Propaguojamas raitųjų sportas / J. Leonas // Lietuvos aidas. – 1933, kov. 29, p. 5.
5-jų raitijos rungtynių proga / J. K. // Lietuvos aidas. – 1933, geg. 17, p. 10.
Vakar prasidėjo didysis raitų sporto paradas // Lietuvos aidas. – 1933, geg. 27, p. 10.
Pasibaigė raitų sporto rungtynės // Lietuvos aidas. – 1933, geg. 29, p. 7.
Raitų sporto rungtynėse // Lietuvos aidas. – 1933, geg. 30, p. 6–7.
Susirūpinta jojimo sportu / Šviedrys [Vladas Kviklys] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 6, p. 86.
I jojimo mokykla Kaune // Lietuvos aidas. – 1933, birž. 23, p. 6.
Jojimo mokykla // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 22, p. 334.
Jie laimėjo tik savimi ir žirgu pasitikėdami (Penktiems kavalerijos konkūrams pasibaigus) // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 22, p. 335.
Klasikiniai konkūrai...: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 22, p. 337.
Didelės arklių lenktynės Palangoje / Dalyvis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 31, p. 480.
Jau ruošiamasi rudens Sporūtos raitininkų sąjūdžiui // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 33/34, p. 528.
Lietuviai ant žirgų! / V. Kviklys // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 35, p. 537.
Nustatyta raitininkų dovanos / Br. K. // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 36, p. 550.
Tarptautinės raitųjų sporto rungtynės Rygoje / A. A. // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 37, p. 575.
Sporūtos raitininkų rinktinių vadai // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 39, p. 603.
Demonstruoja žirgo klusnumo meną // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 43, virš.
Raitelis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 49/50, virš.
Jo ekscelencija Respublikos Prezidentas Antanas Smetona rytinės mankštos metu // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 49/50, p. 759.
„Vytijos“ vadas major. Kraunaitis (vidury), Kauno Sporūtos komiteto pirmininkas p. Augustauskas ir Kauno raitininkų rinktinės vadas p. Jurgelevičius žiūri A. Panemunės konkūrą // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 49/50, p. 763.
Raitininkams žinotina // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 49/50, p. 783.
Raitelių sportas // Naujas žodis. – 1933, Nr. 17, virš.
Raitųjų sportas // Naujas žodis. – 1933, Nr. 17, p. 9.
Raitųjų sporto rekordai ir keistenybės / Maj. [Izidorius] Kraunaitis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 13/14, p. 191–192.
Raitųjų sporto rekordai ir keistenybės / Maj. [Izidorius] Kraunaitis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 13/14, p. 191–192.
Kūno Kultūros Rūmų „Vytijos“ raitininkams įsakymas Nr. 1; „Vytijos“ raitininkams aplinkraštis Nr. 1 // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 13/14, p. 195.
„Vytijos“ raitininkams įsakymas Nr. 2; „Vytijos“ raitininkams aplinkraštis Nr. 2 // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 16, p. 223.
Graži raitųjų sporto ir kareivių gimnastikos diena // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 17, p. 241.
Raitųjų sporto rungtynių programa // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 29, p. 428–429.
Raitųjų sporto rungtynių programa // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 29, p. 428–429.
Dzūkijos raiteliai pagerbė Valstybės Prezidentą A. Smetoną / J. Ž. // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 39, p. 594.
Mano žirgas / parašė A. [Antanas] Andriūnas, [Jonas] Kukta, [Justinas] Liaukus, agr. A. [Antanas] Verbickas ir V. [Viktoras] Vilkutaitis. – Kaunas: JŪR S-gos leidinys, 1936: nuotr. iš Dusetų arklių lenktynių. – (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui).
Mano žirgas / parašė A. [Antanas] Andriūnas, [Jonas] Kukta, [Justinas] Liaukus, agr. A. [Antanas] Verbickas ir V. [Viktoras] Vilkutaitis. – Kaunas: JŪR S-gos leidinys, 1936: nuotr. iš Dusetų arklių lenktynių. – (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui).
Mano žirgas / parašė A. [Antanas] Andriūnas, [Jonas] Kukta, [Justinas] Liaukus, agr. A. [Antanas] Verbickas ir V. [Viktoras] Vilkutaitis. – Kaunas: JŪR S-gos leidinys, 1936: nuotr. iš Dusetų arklių lenktynių. – (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui).
Mano žirgas / parašė A. [Antanas] Andriūnas, [Jonas] Kukta, [Justinas] Liaukus, agr. A. [Antanas] Verbickas ir V. [Viktoras] Vilkutaitis. – Kaunas: JŪR S-gos leidinys, 1936: nuotr. iš Dusetų arklių lenktynių. – (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui).
Žirginis sportas Lietuvoje: 1936 m. kvieslys: [į VII-as Lietuvos žirginio sporto rungtynes Kaune 1936 m. birželio 27–29 d. d., į antrąsias žirginio sporto rungtynes Palangoje 1936 m. liepos 25–26 d. d. ir į trečiąsias žirginio sporto rungtynes Klaipėdoje 1936 m. rugpjūčio 1–2 d. d.]. – Kaunas: [s. n.], 1936.
Žirginis sportas Lietuvoje: 1936 m. kvieslys: [į VII-as Lietuvos žirginio sporto rungtynes Kaune 1936 m. birželio 27–29 d. d., į antrąsias žirginio sporto rungtynes Palangoje 1936 m. liepos 25–26 d. d. ir į trečiąsias žirginio sporto rungtynes Klaipėdoje 1936 m. rugpjūčio 1–2 d. d.]. – Kaunas: [s. n.], 1936.
Žirginis sportas Lietuvoje: 1936 m. kvieslys: [į VII-as Lietuvos žirginio sporto rungtynes Kaune 1936 m. birželio 27–29 d. d., į antrąsias žirginio sporto rungtynes Palangoje 1936 m. liepos 25–26 d. d. ir į trečiąsias žirginio sporto rungtynes Klaipėdoje 1936 m. rugpjūčio 1–2 d. d.]. – Kaunas: [s. n.], 1936.
Žirginis sportas Lietuvoje: 1936 m. kvieslys: [į VII-as Lietuvos žirginio sporto rungtynes Kaune 1936 m. birželio 27–29 d. d., į antrąsias žirginio sporto rungtynes Palangoje 1936 m. liepos 25–26 d. d. ir į trečiąsias žirginio sporto rungtynes Klaipėdoje 1936 m. rugpjūčio 1–2 d. d.]. – Kaunas: [s. n.], 1936.
Žirginis sportas Lietuvoje: 1936 m. kvieslys: [į VII-as Lietuvos žirginio sporto rungtynes Kaune 1936 m. birželio 27–29 d. d., į antrąsias žirginio sporto rungtynes Palangoje 1936 m. liepos 25–26 d. d. ir į trečiąsias žirginio sporto rungtynes Klaipėdoje 1936 m. rugpjūčio 1–2 d. d.]. – Kaunas: [s. n.], 1936.
Žirginis sportas Lietuvoje: 1936 m. kvieslys: [į VII-as Lietuvos žirginio sporto rungtynes Kaune 1936 m. birželio 27–29 d. d., į antrąsias žirginio sporto rungtynes Palangoje 1936 m. liepos 25–26 d. d. ir į trečiąsias žirginio sporto rungtynes Klaipėdoje 1936 m. rugpjūčio 1–2 d. d.]. – Kaunas: [s. n.], 1936.
Žirginis sportas Lietuvoje: 1936 m. kvieslys: [į VII-as Lietuvos žirginio sporto rungtynes Kaune 1936 m. birželio 27–29 d. d., į antrąsias žirginio sporto rungtynes Palangoje 1936 m. liepos 25–26 d. d. ir į trečiąsias žirginio sporto rungtynes Klaipėdoje 1936 m. rugpjūčio 1–2 d. d.]. – Kaunas: [s. n.], 1936.
Žirginis sportas Lietuvoje: 1936 m. kvieslys: [į VII-as Lietuvos žirginio sporto rungtynes Kaune 1936 m. birželio 27–29 d. d., į antrąsias žirginio sporto rungtynes Palangoje 1936 m. liepos 25–26 d. d. ir į trečiąsias žirginio sporto rungtynes Klaipėdoje 1936 m. rugpjūčio 1–2 d. d.]. – Kaunas: [s. n.], 1936.
Žirginis sportas Lietuvoje: 1936 m. kvieslys: [į VII-as Lietuvos žirginio sporto rungtynes Kaune 1936 m. birželio 27–29 d. d., į antrąsias žirginio sporto rungtynes Palangoje 1936 m. liepos 25–26 d. d. ir į trečiąsias žirginio sporto rungtynes Klaipėdoje 1936 m. rugpjūčio 1–2 d. d.]. – Kaunas: [s. n.], 1936.
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpijada / redagavo V. Kemežys; foto montažai Ged. Orento. – Kaunas: [s. n.], 1938.
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpijada / redagavo V. Kemežys; foto montažai Ged. Orento. – Kaunas: [s. n.], 1938.
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpijada 1938: Žirginis sportas liepos mėn. 22, 23 ir 24 d. d. – Kaunas: [s.n.], 1938.
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpijada 1938: Žirginis sportas liepos mėn. 22, 23 ir 24 d. d. – Kaunas: [s.n.], 1938.
Trumpi nurodymai apie arklių parengimą lenktynėms / B. Ujedinovas. – Kaunas: Žirginio sporto sąjungos leidinys, 1938. – (KAVB RS A 176571: parašas „K. Aleksa“ (knyga priklausė veterinarijos gyd., prof. Konrado Aleksos asmeninei bibliotekai).
Kariuomenės ir V-jų Lietuvos žirginio sporto sąjungos raitųjų rungtynių Palangoje programa 1939 m. liepos mėn. 29 ir 30 d. d.: [šias varžybas rengė Lietuvos žirginio sporto sąjunga]. – Kaunas: [s. n.], 1939.
Kariuomenės ir V-jų Lietuvos žirginio sporto sąjungos raitųjų rungtynių Palangoje programa 1939 m. liepos mėn. 29 ir 30 d. d.: [šias varžybas rengė Lietuvos žirginio sporto sąjunga]. – Kaunas: [s. n.], 1939.
Žirgų lenktynės Dusetose: [ant Sartų ežero vasario 2–3 d. d., nuo 1933 m. organizuotai] / L. Petruškevičius // Jaunasis ūkininkas. – 1939, Nr. 6, p. 83: iliustr.
Žirgų auginimas ir treniravimas / V. [Vytautas] Barauskas; [viršelis dailininko J. Galkaus]. – Vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960.
Ristūnų žirgų treniravimas ir ruošimas lenktynėms / S. [Stasys] Svetlauskas, J. [Juozas] Vilys. – Vilnius: Lietuvos TSR Žemės ūkio ministerija, 1978.
Ristūnų žirgų išbandymo ir vadeliotojų licencijavimo taisyklės / Lietuvos arklių augintojų asociacija. – Vilnius: ŽMŪM UAB „Informacijos ir leidybos centras“, 1998.
Sportinių ir laisvalaikio žirgų šėrimas / Giedrė Augonytė, Jurgis Kulpys. – Kaunas: VŠĮ „Terra publica“, 2005.
Uwagi o koniach / Adolf Biesiekierski. – Warszawa: Drukarnia „Wieku“ Jana Noskowskiego, 1874. – (KAVB RS U 110857: spaudas „Dar Ks. F. Tyczkowskiego 1937“ (knyga priklausė lenkų dvasininkui, kariuomenės kapelionui Francišekui Tyčkovskiui ir buvo jo dovanota nežinomam asmeniui, iš kurio pateko į KAVB).
Uwagi o koniach / Adolf Biesiekierski. – Warszawa: Drukarnia „Wieku“ Jana Noskowskiego, 1874. – (KAVB RS U 110857: spaudas „Dar Ks. F. Tyczkowskiego 1937“ (knyga priklausė lenkų dvasininkui, kariuomenės kapelionui Francišekui Tyčkovskiui ir buvo jo dovanota nežinomam asmeniui, iš kurio pateko į KAVB).
Konie gospodarskie: ich wychow i utrzymanie / napisal Dr. Antoni Baranski. – Lwow: Nakladem Macierzy polskiej, 1890. – (Wydawnictwo Macierzy polskiej; Ksiąžeczka 48; KAVB RS U 111218: spaudas „Sklad glowny w księgarni Edwarda Kolinskiego w Warszawie, ul Marszakowska 122 rog Zgody“; spaudas „Ant. Medeksza Surmanty, gub. Kow. No 291“ (knyga priklausė Surmantų dvaro (Kauno gubernija) savininkui Antanui Medekšai, jo įsigyta iš Edvardo Kolinskio knygyno Varšuvoje, po to perleista Lietuvių mokslo mylėtojų draugijai Vilniuje).
Konie gospodarskie: ich wychow i utrzymanie / napisal Dr. Antoni Baranski. – Lwow: Nakladem Macierzy polskiej, 1890. – (Wydawnictwo Macierzy polskiej; Ksiąžeczka 48; KAVB RS U 111218: spaudas „Sklad glowny w księgarni Edwarda Kolinskiego w Warszawie, ul Marszakowska 122 rog Zgody“; spaudas „Ant. Medeksza Surmanty, gub. Kow. No 291“ (knyga priklausė Surmantų dvaro (Kauno gubernija) savininkui Antanui Medekšai, jo įsigyta iš Edvardo Kolinskio knygyno Varšuvoje, po to perleista Lietuvių mokslo mylėtojų draugijai Vilniuje).
Apie arklius: auginimas ir gydymas nuo nekuriu ligu / B. Gaidys [Petras Vileišis]. – Bitėnai: Kaszta ir spauda M. Jankaus, 1906.
Arklių pirkliams vadovėlis / sutaisė Adomas Galėnas. – Varšava: J. Pesio leidimas, 1908.
Kas reikalinga ūkininkui žinoti apie arklį / gyvulių gydytojas K. [Konstantinas] Jašinskas. – Kaunas: „Varpo“ bendrovės leidinys, 1923. – („Varpo“ bendrovės leidinys; Nr. 29).
Darbo arklys: jo priežiūra ir auginimas / inž. L. [Liudas] Mikuckis. – Kaunas: Žemės ūkio rūmų leidinys, 1929. – (Ūkininko knygynėlis; Nr. 19).
Darbo arklys: jo priežiūra ir auginimas / inž. L. [Liudas] Mikuckis. – Kaunas: Žemės ūkio rūmų leidinys, 1929. – (Ūkininko knygynėlis; Nr. 19).
Arklių kergimui tvarkyti įstatymas ir taisyklės. – Kaunas: Žemės ūkio departamentas, 1938.
Ūkio parodos: parodų rengėjams, dalyviams ir lankytojams vadovėlis. – Šiauliai: „Kultūros“ b-vės leidinys, 1922. – (KAVB RS A 78947-1: įrašas „Lietuvos Ūkininko“ Redakcijai paminėjimui“; spaudas „Lietuvos Ūkininko“ redakcija“).
Ūkio parodos: parodų rengėjams, dalyviams ir lankytojams vadovėlis. – Šiauliai: „Kultūros“ b-vės leidinys, 1922. – (KAVB RS A 78947-1: įrašas „Lietuvos Ūkininko“ Redakcijai paminėjimui“; spaudas „Lietuvos Ūkininko“ redakcija“).
Ūkio parodos: parodų rengėjams, dalyviams ir lankytojams vadovėlis. – Šiauliai: „Kultūros“ b-vės leidinys, 1922. – (KAVB RS A 78947-1: įrašas „Lietuvos Ūkininko“ Redakcijai paminėjimui“; spaudas „Lietuvos Ūkininko“ redakcija“).
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1922 rugsėjo m. 10–20 d.: Katalogas.– Kaunas: [s. n.], 1922, p. 148–150: [gyvulių skyriuje buvo pristatomi ir eržilai bei kumelės].
Antrosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1923 m. rugpjūčio 26 – rugsėjo 3 d. – Kaunas: S. Levi spaustuvė, 1923, p. 47–48: [buvo išskirtas atskiras arklių skyrius].
Antrosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1923 m. rugpjūčio 26 – rugsėjo 3 d. – Kaunas: S. Levi spaustuvė, 1923, p. 47–48: [buvo išskirtas atskiras arklių skyrius].
Trečiosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1924 m. rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 1 d. – Kaunas: „Raidės“ spaustuvė, 1924, p. 16–29: [išskirti arkliai pagal tam tikros vietos augintojus, draugijas ir bendroves, įtraukiant ir Klaipėdos kraštą bei Karaliaučių].
Trečiosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1924 m. rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 1 d. – Kaunas: „Raidės“ spaustuvė, 1924, p. 16–29: [išskirti arkliai pagal tam tikros vietos augintojus, draugijas ir bendroves, įtraukiant ir Klaipėdos kraštą bei Karaliaučių].
Trečiosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1924 m. rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 1 d. – Kaunas: „Raidės“ spaustuvė, 1924, p. 16–29: [išskirti arkliai pagal tam tikros vietos augintojus, draugijas ir bendroves, įtraukiant ir Klaipėdos kraštą bei Karaliaučių].
Trečiosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1924 m. rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 1 d. – Kaunas: „Raidės“ spaustuvė, 1924, p. 16–29: [išskirti arkliai pagal tam tikros vietos augintojus, draugijas ir bendroves, įtraukiant ir Klaipėdos kraštą bei Karaliaučių].
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1925 m. birželio m. 24–29 d. d.: [fotografijų albumas]. – Kaunas: fotografija „Menas“, 1925.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1925 m. birželio m. 24–29 d. d.: [fotografijų albumas]. – Kaunas: fotografija „Menas“, 1925.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1925 m. birželio m. 24–29 d. d.: [fotografijų albumas]. – Kaunas: fotografija „Menas“, 1925.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1925 m. birželio m. 24–29 d. d.: [fotografijų albumas]. – Kaunas: fotografija „Menas“, 1925.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1925 m. birželio m. 24–29 d. d.: [fotografijų albumas]. – Kaunas: fotografija „Menas“, 1925.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1925 m. birželio m. 24–29 d. d.: [fotografijų albumas]. – Kaunas: fotografija „Menas“, 1925.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1925 m. birželio m. 24–29 d. d.: [fotografijų albumas]. – Kaunas: fotografija „Menas“, 1925.
Ketvirtosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1923 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 3 d. – Kaunas: M. Jolko spaustuvė, 1925, p. 21–24: [Parodos skyriuje „Tvartai“ atskiras arklių skyrius, suskirstant juos pagal veisles: ardėnų, belgų, posties-bretonų, danų, Hanoverio, Trakėnų, anglų-arabų, suomų ir žemaitukų veislės].
Ketvirtosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1923 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 3 d. – Kaunas: M. Jolko spaustuvė, 1925, p. 21–24: [Parodos skyriuje „Tvartai“ atskiras arklių skyrius, suskirstant juos pagal veisles: ardėnų, belgų, posties-bretonų, danų, Hanoverio, Trakėnų, anglų-arabų, suomų ir žemaitukų veislės].
Ketvirtosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1923 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 3 d. – Kaunas: M. Jolko spaustuvė, 1925, p. 21–24: [Parodos skyriuje „Tvartai“ atskiras arklių skyrius, suskirstant juos pagal veisles: ardėnų, belgų, posties-bretonų, danų, Hanoverio, Trakėnų, anglų-arabų, suomų ir žemaitukų veislės].
Ketvirtosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1923 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 3 d. – Kaunas: M. Jolko spaustuvė, 1925, p. 21–24: [Parodos skyriuje „Tvartai“ atskiras arklių skyrius, suskirstant juos pagal veisles: ardėnų, belgų, posties-bretonų, danų, Hanoverio, Trakėnų, anglų-arabų, suomų ir žemaitukų veislės].
Arkliams pastogės: 1. Ardėnų veislės arkliai... 2. Lengvieji arkliai... 3. Žemaičių veislės arkliai... // Septintosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1928 m. birželio mėn. 28 d. – liepos mėn. 3 d. – Kaunas: Žemės ūkio rūmai, 1928, p. 32–37.
Arkliams pastogės: 1. Ardėnų veislės arkliai... 2. Lengvieji arkliai... 3. Žemaičių veislės arkliai... // Septintosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1928 m. birželio mėn. 28 d. – liepos mėn. 3 d. – Kaunas: Žemės ūkio rūmai, 1928, p. 32–37.
Arkliams pastogės: 1. Ardėnų veislės arkliai... 2. Lengvieji arkliai... 3. Žemaičių veislės arkliai... // Septintosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1928 m. birželio mėn. 28 d. – liepos mėn. 3 d. – Kaunas: Žemės ūkio rūmai, 1928, p. 32–37.
Arkliams pastogės: 1. Ardėnų veislės arkliai... 2. Lengvieji arkliai... 3. Žemaičių veislės arkliai... // Septintosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: 1928 m. birželio mėn. 28 d. – liepos mėn. 3 d. – Kaunas: Žemės ūkio rūmai, 1928, p. 32–37.
Sąrašas eksponentų, apdovanotų ekspertų komisijos už išstatytus VII Lietuvos Ž. Ūk. Ir Pramonės parodoje: 1. Arklius... // VII Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos ekspertų komisijos protokolų santrauka. – Kaunas: Žemės ūkio rūmų leidinys, [1928], p. 2–7.
Sąrašas eksponentų, apdovanotų ekspertų komisijos už išstatytus VII Lietuvos Ž. Ūk. Ir Pramonės parodoje: 1. Arklius... // VII Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos ekspertų komisijos protokolų santrauka. – Kaunas: Žemės ūkio rūmų leidinys, [1928], p. 2–7.
Ardenų veislės arkliai; Plungės valstybinio žirgyno žemaitukai parodoje apdovanoti aukso medaliais; vietinės veislės arkliai; Trakenų veislės arkliai // 1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune / Parodos komitetui pavedus paruošė spaudai ir išleido D. Gruodis. – Kaunas: D. Gruodis, 1930, p. 85–87; 88; 89...
Ardenų veislės arkliai; Plungės valstybinio žirgyno žemaitukai parodoje apdovanoti aukso medaliais; vietinės veislės arkliai; Trakenų veislės arkliai // 1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune / Parodos komitetui pavedus paruošė spaudai ir išleido D. Gruodis. – Kaunas: D. Gruodis, 1930, p. 85–87; 88; 89...
Ardenų veislės arkliai; Plungės valstybinio žirgyno žemaitukai parodoje apdovanoti aukso medaliais; vietinės veislės arkliai; Trakenų veislės arkliai // 1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune / Parodos komitetui pavedus paruošė spaudai ir išleido D. Gruodis. – Kaunas: D. Gruodis, 1930, p. 85–87; 88; 89...
Ardenų veislės arkliai; Plungės valstybinio žirgyno žemaitukai parodoje apdovanoti aukso medaliais; vietinės veislės arkliai; Trakenų veislės arkliai // 1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune / Parodos komitetui pavedus paruošė spaudai ir išleido D. Gruodis. – Kaunas: D. Gruodis, 1930, p. 85–87; 88; 89...
Ardenų veislės arkliai; Plungės valstybinio žirgyno žemaitukai parodoje apdovanoti aukso medaliais; vietinės veislės arkliai; Trakenų veislės arkliai // 1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune / Parodos komitetui pavedus paruošė spaudai ir išleido D. Gruodis. – Kaunas: D. Gruodis, 1930, p. 85–87; 88; 89...
1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: birželio mėn. 18–22 d. d. – Kaunas: „Varpo“ bendrovės spaustuvė, 1930, p. 44–52: [Arklių skyrius, suskirstant juos pagal veisles: Lengvųjų veislių arkliai, ardėnų veislės arkliai, ardėnų tipo arkliai, metisai ir vietiniai, suomių veislės arkliai, žemaičių veislės arkliai].
Arklių skyrius: Sunkieji arkliai; Lengvieji arkliai; Žemaičių veislės arkliai; Valstybinis Žemaičių veislės arklių žirgynas; Vietiniai arkliai; Eksportiniai arkliai; Kariuomenės remonto arkliai // 1936 m. žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: birželio mėn. 27 d. – liepos mėn. 1 d. – Kaunas: [s. n.], 1936, p. 36–39; 40–45; 44–45; 46–47; 48–49.
Arklių skyrius: Sunkieji arkliai; Lengvieji arkliai; Žemaičių veislės arkliai; Valstybinis Žemaičių veislės arklių žirgynas; Vietiniai arkliai; Eksportiniai arkliai; Kariuomenės remonto arkliai // 1936 m. žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: birželio mėn. 27 d. – liepos mėn. 1 d. – Kaunas: [s. n.], 1936, p. 36–39; 40–45; 44–45; 46–47; 48–49.
Tramwaj Kowienski // Robotnik litewski. – 1897, Nr. 2, p. 34–35.
Tramwaj Kowienski // Robotnik litewski. – 1897, Nr. 2, p. 34–35.
Kauno konkės istorija / Č. Vištakas // Technikos žodis. – 1992, Nr. 2, p. 15–17.
Kauno konkės istorija / Č. Vištakas // Technikos žodis. – 1992, Nr. 2, p. 15–17.
Nuo diližano iki konkės // 80 metų kelyje / Brigita Tranavičiūtė, Arvydas Pakštalis. – Kaunas: Kopa, 2014, p. 16.
Nuo diližano iki konkės // 80 metų kelyje / Brigita Tranavičiūtė, Arvydas Pakštalis. – Kaunas: Kopa, 2014, p. 17.
Nuo diližano iki konkės // 80 metų kelyje / Brigita Tranavičiūtė, Arvydas Pakštalis. – Kaunas: Kopa, 2014, p. 22.
Šydersta su konke... : [karikatūra, vaizduojanti įvykdytą „konkės“ nuvertimą]. Konkės kuinas: Gana to jungo // Spaktyva. – 1928, Nr. 3/4, p. 7.
Viskas pasikeitė Kaune, tik... konkė liko nepasikeitus: [karikatūra] // Spaktyva. – 1928, Nr. 3/4, p. 13.
Mūsų romantizmo laidotuvės. Garsios Kauno konkės paskutiniai reisai: K. Vosyliaus foto // Naujas žodis. – 1929, Nr. 5, p. 1.
Amžiną atilsį Kauno „konkė“ // Naujas žodis. – 1929, Nr. 7, p. 15.
Ar dar gyvi arkliai, traukę Kauno konkę / E. Dantas [P. Kubilius] // Diena. – 1934, geg. 13, p. 2.
Prisimindami 1877 m. gegužės 27 d. San Franciske gimusią airių kilmės tragiško likimo Jungtinių Amerikos Valstijų šokėją, vieną moderniojo šokio pradininkių Isadorą Dunkan (tikrasis vardas Dora Angela), pristatome jos dviejų dalių atsiminimų knygą „Mano gyvenimas“. Pirmas šios knygos leidimas anglų kalba pasirodė 1927 m., tuoj po tragiškos šokėjos mirties, o antrasis išleistas Londone 1928 m. [1] Į lietuvių kalbą I. Dunkan atsiminimus išvertė žurnalistas, Lietuvos mokytojų profsąjungos gimnazijos Kaune mokytojas, vertėjas Jonas Norkus, o išleido spaudos bendrovė „Septynetas lelijų“. Pirmą atsiminimų dalį 1932 m. išspausdino kooperatinė „Raidės“ spaustuvė, iliustracijoms panaudojo „Spindulio“ cinkografijos technika parengtas klišes. Antrąją atsiminimų dalį išspausdino A. Bako spaustuvė 1933 m., iliustracijų klišės liko „Spindulio“.
I. Dunkan netikėtai žuvo nespėjusi baigti savo atsiminimų, todėl antroje atsiminimų knygoje yra surašyta trumpa apžvalga to gyvenimo tarpsnio, kurio nespėjo aprašyti pati autorė. Šios knygos dalies tekstą lietuvių kalba parengė J. Norkus. Tai nėra tikslus teksto iš 1927 m. anglų kalba išleistų atsiminimų vertimas (kai kuriuos įvykius J. Norkus interpretavo savaip).
Savo atsiminimuose I. Dunkan detaliai aprašė sudėtingą kelią į pripažinimą, meilę impulsyviam, natūralių judesių šokiui, kuris turi būti sielos veidrodis, gestais ir judesiais išreiškiantis šokėjo vidaus jausmus, maksimaliai atviras ir tuo pačiu paslaptingas. Atsiminimuose ji taip pat aprašė žmones, su kuriais ją suvedė gyvenimas, meilę įvairiems vyrams ir moterims. Kai kurie žmonės, pvz., Augustinas Deilis, nesupratęs jos šokio, ar jos pirmoji meilė, lenkų dailininkas Ivanas Miroskis, žadėjęs ją vesti, bet nepasakęs, jog jau yra vedęs, buvo lemtingi dėl įgytos patirties. Vienas paskatino nepaklusti tradicinio šokio diktatui ir siekti savo tikslų šokyje, kitas lėmė apsisprendimą nesusisaistyti vedybiniais saitais (tas laisvos meilės principas buvo sulaužytas tik su rusų poetu Sergėjumi Jeseninu). Beje, atsiminimuose aprašytas ir vėlesnis šokėjos susitikimas su I. Miroskio žmona bei geri santykiai su ja.
Kitas I. Dunkan susižavėjimas aktoriumi Oskaru Beregiu, knygoje vadinamu Romeo (pagal jo vaidmenį, žymintį jų pažinties pradžią), taip pat buvo trumpalaikis, nes „Romeo“ ją paliko dėl karjeros, atsisveikinimui dar suvaidinęs Marką Antonijų. Prieš tai buvo žmonių, kuriuos šokėja norėjo artimiau pažinti, bet jie jos arčiau neprisileido: tai skulptorius Ogiustas Rodenas ir prancūzų rašytojas Andre Bonje.
Dar buvo meilė antikai, Olimpo dievams, senovės Graikijai. Būtent antikoje I. Dunkan matė savo šokio ištakas. Tai atvedė Dunkanų šeimą (šokio pasaulyje dar yra žinomas Isadoros brolis Raimundas) į Graikiją, Atėnus, kur Akropolio pašonėje jie pradėjo statyti savo Kopamą (šventą šokių vietą, kurioje turėjo įsikurti I. Dunkan šokių mokykla). Nors įsikūrimas buvo sudėtingas ir brangiai kainavo, jų šokių šventovė buvo pastatyta (Pirmojo pasaulinio karo metais ji buvo panaudota karo tikslams, o joje įkurdinus sužeistuosius nebeliko meninės aplinkos, turėjusios skatinti įkvėpimą).
I. Dunkan šokio mokyklos buvo įsikūrusios Vokietijoje (Griunevalde), Graikijoje (Atėnuose), Prancūzijoje (Paryžiuje), JAV (Niujorke), Rusijoje (Maskvoje). Tiesa, išvykusi iš JAV, šokėja nuo 1900 m. kurį laiką dirbo ir gyveno Didžiojoje Britanijoje, Londone. Deja, ten jos laisvo šokio nepripažino taip pat, kaip ir JAV, nors mokydama turtingųjų vaikus ir susirinko nemažai gerbėjų. Ją taip pat dažnai traukė meno žmonių Meka Paryžius. Šiame mieste ji ne kartą šoko, jame gana skandalingai pabuvojo su S. Jeseninu [2], o 1912–1914 m. turėjo ir savo šokių mokyklą.
Didžiausio populiarumo, pasak pačios I. Dunkan, ji sulaukė būtent Berlyne, kuriame 1905 m. į jos asmeninį gyvenimą įsiveržė anglų režisierius, aktorius, rašytojas Gordonas Kreigas, su kuriuo susilaukė pirmojo vaiko, dukrelės Deirdrės. Gal dėl pažinties su G. Kreigu Berlynas I. Dunkan atrodė ir profesinės sėkmės miestas. Už jau kartą vedusio ir penkis vaikus iš kitos santuokos turėjusio G. Kreigo I. Dunkan tekėti neketino dėl anksčiau minėtų principų, nors ir puoselėjo jam didelę, aistringą meilę bei kartu nerimastingai laukė į pasaulį ateisiančio kūdikio. I. Dunkan aprašė, koks sunkus buvo tas laukimas ir pats gimdymas.
I. Dunkan supažindino G. Kreigą su italų aktore Eleonora Duze. Kaip paaiškėja skaitant jos atsiminimų knygą, I. Dunkan ir E. Duze buvo ne tik geros draugės, bet ir mylimosios. Apie kitą jos moteriškos lyties mylimąją Mersedes de Akostą atsiminimuose nerašoma, bet yra išlikęs laiškas, kuriame I. Dunkan prisipažįsta ją mylinti.
Šokėja taip pat aprašo meilę verslininkui, siuvamųjų mašinų magnato Aizako Merito Singerio sūnui, Paris Singeriui (magnatas turėjo 24 vaikus, Paris buvo dvidešimt antras jo vaikas). P. Singeris jos atsiminimų knygoje taip pat gavo literatūrinio personažo Lohengrino vardą. I. Dunkan atsivėrė kitoks gyvenimas: plaukiojimas jachta, užsakomieji koncertai. Dėl įvairių verslo reikalų pora nedaug laiko praleisdavo kartu, bet P. Singeris finansavo I. Dunkan šokių mokyklas ir jos šokių pasirodymus, o po kiek laiko į pasaulį atėjo jų sūnus Patrikas. P. Singeris leido I. Dunkan ir jos vaikams mėgautis prabanga, rengė pobūvius, bet pats ne visada juose būdavo. Gal todėl, kad į jo norą susituokti I. Dunkan atsakė principingu „ne“, motyvuodama, jog vedybinis gyvenimas ne jai. Jos „Lohengrinui“ su kita išvykus į Egiptą, ji vis tiek tikėjosi, gal jų santykiai pasitaisys, laukė P. Singerio, kuris turėjo ją ir vaikus aplankyti grįžęs iš Egipto. Bet tada atsitiko lemtinga nelaimė, kurią I. Dunkan, giliai tikinti ezoterika ir pasąmonės srautu, nujautė.
Į Paryžių atsivežusi vaikus I. Dunkan susitiko su P. Singeriu, o po susitikimo vairuotojas turėjo parvežti vaikus ir auklę į namus, bet jam nesuvaldžius automobilio visi įkrito į Seną ir 1913 m. balandžio 19 d. žuvo. Po nelaimės I. Dunkan rado paguodą pas E. Duze. Atsiminimuose rašoma apie akivaizdžiai intymius, dangstomus nuo viešumos jų santykius. Bet ir su P. Singeriu santykių I. Dunkan visai nenutraukė. Turėjo gimti dar vienas jų kūdikis, kuris galėjo užpildyti po vaikų mirties susidariusią tuštumą, bet šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – tik gimęs kūdikis mirė. Po netekties I. Dunkan paguodą trumpam rado savo gydytojo Andre glėbyje, bet vėl sugrįžo pas savo „Lohengriną“, tuo metu gastroliavo po pasaulį: Ciurichą, Atėnus, Niujorką, Buenos Aires, Rio de Žaneirą, Havaną ir kitur. Ir tada I. Dunkan pasiekė žinios apie revoliuciją Rusijoje bei vilionės ten vykti. 1921 m. pasidavusi toms vilionėms, be to, išgirdusi burtininkės pranašavimą, jog ten ištekės, I. Dunkan pradėjo vieną paskutinių savo gyvenimo etapų. Rusijoje 1922 m. ji ištekėjo už 18 metų jaunesnio poeto S. Jesenino, kurį, siekdama apsaugoti nuo jo aplinkos, net buvo išsivežusi į Vakarus. Būtent šiame gyvenimo etape, tarsi teisindamasi dėl savo meilės S. Jeseninui, ji yra pasakiusi, jog „moteris, pažinusi tiktai vieno vyro meilę, yra lyg tasai klausytojas, kuris girdėjo tiktai vieno kompozitoriaus muzikos kūrinius.“ [3] Jų santykiams nesusiklosčius dėl poeto girtavimo ir grubaus elgesio, I. Dunkan ir S. Jesenino keliai po poros metų santuokos išsiskyrė. 1924 m. poetui grįžus į Rusiją, I. Dunkan liko Paryžiuje ir ten 1925 m. sužinojo, kad jis nusižudė Petrogrado viešbutyje. 1924 m. šokėja galutinai nutraukė ir ryšius su Rusija, kur buvo įkūrusi savo šokių mokyklą. Iš atsiminimų nematome, kiek ji buvo nusivylusi tuo „sovietiniu rojumi“, bet tikriausiai ne mažiau nei savo vyru S. Jeseninu.
I. Dunkan nuoširdžiai tikėjo išsipildžiusiomis pranašystėmis apie artimųjų mirtį, o netrukus pasitiko ir savąją lemtį. 1927 m. rugsėjo 14 d. jos gyvenimo gija netikėtai nutrūko. Mirties aplinkybės buvo taip pat šokiruojančios, kaip ir visas jos gyvenimas – į automobilio ratą pakliuvęs raudonas jos šalis pasmaugė juo apsigobusią šokėją. Karstas su I. Dunkan palaikais buvo sudegintas Paryžiaus krematoriume, o urna buvo padėta ant to paties kilimo, ant kurio ji paskutinį kartą šoko [4]. Nors Lietuvoje I. Dunkan pasekėjų nebuvo, bet Kaune 1926 m. gastroliavo I. Dunkan pasekėjos Anos Keri plastinis baletas [5], o Rygoje 1927 m. gastroliavo I. Dunkan brolis Raimundas [6].
Lietuviškame atsiminimų knygos leidime, kaip ir angliškame, daug iliustracijų iš įvairių I. Dunkan gyvenimo tarpsnių bei su ja susijusių asmenų fotografijų, yra ir nuogų šokėjų iliustracijų, kurios su tekstu niekaip nesusijusios. Knygoje nepateikta, iš kur paimtos iliustracijos (jų yra 17), jos sudėtos atsitiktine tvarka ir atsitiktinėse vietose, nesiejant jų su tekstu. Knygą dėl daugybės detalių, kurių konteksto mes dabar nežinome, skaityti kiek sudėtinga, bet ji įdomi dėl autentiško intriguojančių I. Dunkan gyvenimo vingių aprašymo.
Aisedora Dunkan: F. A. Kaulbacho portr. Miunchenas. 1902 // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1932, d. 1, virš.
Aisedora Dunkan: F. A. Kaulbacho portr. Miunchenas. 1902 // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1932, d. 1, antr. p.
Aisedora ir Romeo: [Romeo – pirmoji I. Dunkan meilė, aktorius Oskaras Beregi] // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1932, d. 1, įklij.
Rodenas: [Ogiustas Rodenas, skulptorius, su kuriuo I. Dunkan yra bendravusi] // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1932, d. 1, įklij.
Aisedora Dunkan Kolone prie Atėnų // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1932, d. 1, įklij.
Raimondas Dunkan: [I. Dunkan brolis] // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1932, d. 1, įklij.
Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1933, d. 2, virš.
Gordonas Kregas: [aktorius, režisierius, I. Dunkan meilė ir dukros Deirdrės tėvas] // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1933, d. 2, įklij.
Aisedoros Dunkan mokykla Paryžiuje 1914 // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1933, d. 2, įklij.
Aisedoros Dunkan mokykla Grunevalde Berlyne 1903 // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1933, d. 2, įklij.
Aisedora Dunkan apsirengusi graikų tunika ir apsiavusi sandalais // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1933, d. 2, įklij.
Deirdre ir Patrikas: [I. Dunkan vaikai prieš pat savo žuvimą] // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1933, d. 2, įklij.
Eleonora Duze: [aktorė, I. Dunkan meilė] // Mano gyvenimas: atsiminimai / Aisedora Dunkan; vertė Jonas Norkus. – Kaunas: Septynetas lelijų, 1933, d. 2, įklij.
[Isadora Dunkan 1905 m. Nuotrauka užrašyta Konstantinui Balmontui, išspausdinta rusų simbolistų žurnale „Svarstyklės“] // Весы. – 1905, Н. 4, įklij.
Juozas Purickis. KTU bibl. Retų sp. fondas. A 2491, atv. 7924.
Die Glaubenspaltung in Litauen im XVI Jahrhundert bis zur Ankunft der Jesuiten im Jahre 1569: Dissertation zur Erlangung der Doktorwürde von der hohen philosophischen Fakultät der Universität Freiburg in der Schweiz / vorgelegt von Joseph Puryckis. – Freiburg: Buchdruckerei Gebrüder Fragniere, 1919.
Informacijos Biuro kambarys. Iš kairės į dešinę: Dr. J. Purickis, Dr. Ehretas, Dr. V. Bartuška, kun. Daumantas. Vidury sėdi: kun. A. Steponaitis su dviem mašinistėmis // Lietuvos Nepriklausomybės kryžiaus keliais: kritiškas 1914–1919 metų įvykių ir asmenų įvertinimas / V. Bartuška. – Klaipėda: akcinės „Ryto“ b-vės spaustuvė, 1937, įklij.
Dr. Juozas Purickis // Nepriklausomą Lietuvą statant: atsiminimai / Rapolas Skipitis. – Chicago: Terra, 1961, p. 320–339: [apie pasikėsinimą prieš J. Purickį p. 328–334].
Iš teismo kronikos. Byla dėl pasikėsinimo ant buv. užsienio reikalų ministerį Dr. Puryckį pasiųsta per valstybės gynėją apygardos teismui panaikinti, nes nežiūrint gausiai surinktos medžiagos tardytojai nesusekę to pasikėsinimo kaltininkų. Pasklidę gandai, kad tardymas būk buvęs varžomas, yra grynas prasimanymas, nes tardytojas darė laisvai visa ką galėjęs ir turėjęs daryti, jokio spaudimo, paties tardytojo pareiškimu, nebuvę // Laisvė. – 1922, saus. 12, p. 4.
Paklausimas St. Seime dėl šmugelio: [J. Purickio kontrabandos] / A. Šmulkštys // Lietuvių balsas. – 1921, gruod. 8–9, p. 2.
Teisman!: [J. Purickio kontrabandos reikalu ir bendrai valdžios kritika] / A. Voldemaras // Lietuvių balsas. – 1921, gruod. 10–11 (Nr. 17), p. 1–2.
Dėl Purickio atsistatydinimo / A. Voldemaras // Lietuvių balsas. – 1921, gruod. 13–14, p. 1.
Lydint d-rą Purickį: [Kritiškai apie J. Purickio ministeriavimą jam atsistatydinus] / A. Voldemaras // Lietuvių balsas. – 1921, gruod. 15–16 (Nr. 19), p. 1–2.
Dėl Joniškyje sulaikytų 3 vagonų: [bandymas pateisinti kontrabandą] / L. Bistras // Laisvė. – 1921, gruod. 23, p. 1.
Šmugelis: [Dėl J. Purickio ir kitų vykdytos kontrabandos, J. Purickio naudojimosi tarnybine padėtimi kontrabandai ir dėl J. Purickio ligos vengiant teismo] / Pr. Būčys // Laisvė. – 1922, kov. 19, p. 1.
Iš „Napoleonų“ į „sacharininkus“: [Dėl K. Žuko leidimo išvežti 400 kg sacharino už demarkacijos linijos ir jo vaidmens sulaikant J. Purickio kontrabandą Joniškyje] / K. P.: [P. Karvelis] // Laisvė. – 1922, bal. 27, p. 2.
Voldemaro palaiminti, sacharinu pasaldinti, liaudininkai // Tėvynės sargas. – 1922, geg. 12, p. 1: [Dėl J. Purickio sacharino kontrabandos apkaltina ją sulaikiusį krašto apsaugos ministrą K. Žuką, neva palaiminusį kontrabandą, ir A. Voldemarą dėl jo tariamo dvilypumo].
Senovės apaštalas. Šių dienų apaštalas: [J. Purickio karikatūra] // Socialdemokratas. – 1923, bal. 22, p. 1.
Lietuvos teisingumo ministerijos ypatingai svarbioms byloms teismo tardytojo Z. Toliušio nutarimas dėl bylos J. Purickiui iškėlimo sąryšyje su A. Voldemaro straipsniu „Teisman“ laikraštyje „Lietuvių balsas“. 1922 05 25. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 268, l. 153-158.
Lietuvos teisingumo ministerijos ypatingai svarbioms byloms teismo tardytojo Z. Toliušio nutarimas dėl bylos J. Purickiui iškėlimo sąryšyje su A. Voldemaro straipsniu „Teisman“ laikraštyje „Lietuvių balsas“. 1922 05 25. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 268, l. 153-158.
Lietuvos teisingumo ministerijos ypatingai svarbioms byloms teismo tardytojo Z. Toliušio nutarimas dėl bylos J. Purickiui iškėlimo sąryšyje su A. Voldemaro straipsniu „Teisman“ laikraštyje „Lietuvių balsas“. 1922 05 25. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 268, l. 153-158.
Lietuvos teisingumo ministerijos ypatingai svarbioms byloms teismo tardytojo Z. Toliušio nutarimas dėl bylos J. Purickiui iškėlimo sąryšyje su A. Voldemaro straipsniu „Teisman“ laikraštyje „Lietuvių balsas“. 1922 05 25. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 268, l. 153-158.
Lietuvos teisingumo ministerijos ypatingai svarbioms byloms teismo tardytojo Z. Toliušio nutarimas dėl bylos J. Purickiui iškėlimo sąryšyje su A. Voldemaro straipsniu „Teisman“ laikraštyje „Lietuvių balsas“. 1922 05 25. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 268, l. 153-158.
Lietuvos teisingumo ministerijos ypatingai svarbioms byloms teismo tardytojo Z. Toliušio nutarimas dėl bylos J. Purickiui iškėlimo sąryšyje su A. Voldemaro straipsniu „Teisman“ laikraštyje „Lietuvių balsas“. 1922 05 25. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 268, l. 153-158.
Lietuvos teisingumo ministerijos ypatingai svarbioms byloms teismo tardytojo Z. Toliušio nutarimas dėl bylos J. Purickiui iškėlimo sąryšyje su A. Voldemaro straipsniu „Teisman“ laikraštyje „Lietuvių balsas“. 1922 05 25. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 268, l. 153-158.
Lietuvos teisingumo ministerijos ypatingai svarbioms byloms teismo tardytojo Z. Toliušio raštas Vyriausiojo Tribunolo valstybės teismui dėl bylos J. Purickiui iškėlimo ir jo arešto klausimo. 1923 06 30. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 268, l. 150-151.
Lietuvos teisingumo ministerijos ypatingai svarbioms byloms teismo tardytojo Z. Toliušio raštas Vyriausiojo Tribunolo valstybės teismui dėl bylos J. Purickiui iškėlimo ir jo arešto klausimo. 1923 06 30. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 268, l. 150-151.
Lietuvos teisingumo ministerijos ypatingai svarbioms byloms teismo tardytojo Z. Toliušio raštas Vyriausiojo Tribunolo valstybės teismui dėl bylos J. Purickiui iškėlimo ir jo arešto klausimo. 1923 06 30. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 268, l. 150-151.
Socialdemokratų interpeliacija Teising. min. ir Ministrui pirm. dėl kunigo Juozo Purickio ir kitų bylos // Lietuvos Respublika. Seimas. II-ojo Seimo stenogramos. – 1923, spal. 23 (pos. 34), p. 12–17.
Socialdemokratų interpeliacija Teising. min. ir Ministrui pirm. dėl kunigo Juozo Purickio ir kitų bylos // Lietuvos Respublika. Seimas. II-ojo Seimo stenogramos. – 1923, spal. 23 (pos. 34), p. 12–17.
Kun. Purickio ir A. Voldemaro bylos Seimo Teisių komisijoje // Lietuvos žinios. – 1924, spal. 18, p. 2.
Nauja kryptis kun. Purickio byloj // Socialdemokratas. – 1924, lapkr. 6, p. 1.
Kunigo Purickio bylos reikalas Seime // Socialdemokratas. – 1924, lapkr. 6, p. 2–3.
Ar eis kunigo Purickio byla? / M. N. // Lietuvos žinios. – 1925, saus. 28, p. 2.
Atidarykite duris! / A. P.: [Demagogija raginanti J. Purickio bylą nagrinėti atvirai] // Rytas. – 1925, saus. 29, p. 1.
Kokia bausmė gresia kun. Purickiui? // Lietuvos žinios. – 1925, saus. 29, p. 2.
Seimas ar Vyriausias Tribunolas / K.V.: [Dėl to, kas nagrinės J. Purickio bylą] // Rytas. – 1925, saus. 30 (Nr. 24), p. 1.
Seimo atst. Siksto Riaukos paklausimas Teising. min. dėl buvusio Užs. Reikalų Min. daktaro Juozo Purickio ir buvusio Min. Pirm. ir Užs. Reik. Min. prof. Augustino Voldemaro bylų // Lietuvos Respublika. Seimas. II-ojo Seimo stenogramos. – 1925, saus. 30 (pos. 155), p. 1–3.
Seimo atst. Siksto Riaukos paklausimas Teising. min. dėl buvusio Užs. Reikalų Min. daktaro Juozo Purickio ir buvusio Min. Pirm. ir Užs. Reik. Min. prof. Augustino Voldemaro bylų // Lietuvos Respublika. Seimas. II-ojo Seimo stenogramos. – 1925, saus. 30 (pos. 155), p. 1–3.
Ministerių Pir-ko p. A. Tumėno kalba seime 155-me posėdy šio mėn. 30 d. sąryšy su šaukimu teisman Dr. J. Purickio // Rytas. – 1925, saus. 31, p. 2.
„Rytas“ susigriebė: [Dėl „Ryto“ 1925 m. sausio 29 d. str. J. Purickio bylos reikalu] // Lietuvos žinios. – 1925, saus. 31 (Nr. 25), p. 3.
Vengia teismo: [J. Purickis] // Lietuvos žinios. – 1925, saus. 31 (Nr. 25), p. 1–2.
Dar apie Kabineto krizio priežastis // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 1 (Nr. 26), p. 1: [A. Tumėno kabineto krizę sąlygojusi J. Purickio byla ir Vyr. Tribunolas esąs tarp kūjo ir priekalo].
Nepaprastas įstatymo projektas kun. Purickio byloje // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 1 (Nr. 26), p. 5.
Kaip kartais žmogaus pažiūros į tą patį dalyką mainosi: [Dėl A. Tumėno skirtingo nusistatymo į J. Purickio bylą jos eigoje] / T. P. // Lietuvos ūkininkas. – 1925, Nr. 5, p. 2.
„Krikščionių“ subruzdimas dėl kun. Purickio // Lietuvos ūkininkas. – 1925, Nr. 5, p. 1–2.
„Krikščionių“ subruzdimas dėl kun. Purickio // Lietuvos ūkininkas. – 1925, Nr. 5, p. 1–2.
D-ro Purickio kaltinamąjį aktą perskaičius / A. K-ls // Rytas. – 1925, vas. 3 (Nr. 27), p. 1.
Kuri yra p. Tumėno „neklaidingoji“ nuomonė dėl Purickio bylos: [A. Tumėno kalbų seime 1923, 1924 ir 1925 m. ištraukos]; Kun. Purickis nugriovė Ministerių Kabinetą // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 4 (Nr. 28), p. 1.
„Kas kaltas, ar Purickis, ar tauta“ / R-bas // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 5, p. 1.
Dr. Purickio byla / Susipratęs valstietis: [R. Kuodis] // Vienybė. – 1925, vas. 5, p. 42.
Purickiada // Socialdemokratas. – 1925, vas. 5, p. 1.
Purickio byla eina uždaromis durimis // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 5, p. 2.
Kun. Purickio ir kitų byla Vyriausiajam Tribunole nagrinėjama iš esmės; Teismas eina // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 6, p. 1.
Keturių Juozų byla: [Žinutė dėl J. Purickio bylos] // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 6, p. 3.
Pasiteiravimas įstatymuose: [Dėl J. Purickio bylos teisinių peripetijų]; Ilgo siūlo galas: [Dėl J. Purickio bylos užkulisių] // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 7, p. 1.
„Vienybė“ nori daugiau Purickių: [Polemizuoja su „Vienybėje“ 1925 m. Nr. 6 paskelbtu str. dėl J. Purickio bylos] // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 7, p. 2.
Teismo žodžio belaukiant: Aplink kun. Purickio bylą // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 10, p. 1.
Purickio byla: [Žinutė apie bylos eigą vasario 9 d.] // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 11, p. 3.
Purickio byla baigta: [Žinutė] // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 12, p. 1.
D-ras Purickis teisus, o jūs kalti: [Dėl „Lietuvos žinių“ tariamo neobjektyvumo nušviečiant J. Purickio bylą] / Ą-l-s / Rytas. – 1925, vas. 12, p. 1.
D-ras Purickis nekaltas // Tėvynės sargas. – 1925, vas. 18, p. 74.
Kaip pinamas kankiniams vainikas arba Purickio bylos galas: [Apie J. Purickio išteisinimą ir „Ryto“ džiaugsmingus straipsnius tuo reikalu] // Socialdemokratas. – 1925, vas. 19, p. 1.
Kas dabar jiems tikės: [Apie neteisėtus kaltinimus J. Purickiui ir jo išteisinimą] / Arimo Žvirgždas: [P. Sruoginis] // Vienybė. – 1925, Nr. 9, p. 67.
Purickio bylos sprendimą paskelbus // Lietuvos žinios. – 1925, vas. 27, p. 1.
Ar skelbtinas d-ro Purickio bylos sprendimas / T-s // Rytas. – 1925, geg. 24, p. 1.
Ar skelbtinas d-ro Purickio bylos sprendimas / T-s // Rytas. – 1925, geg. 24, p. 1.
„Ryto“ yla išlindo iš maišo: [Dėl „Ryto“ straipsnio: Ar skelbtinas d-ro Purickio bylos sprendimas / T-s // Rytas. – 1925, geg. 24, p. 1, kuriame pasisakoma prieš „Lietuvos žiniose“ spausdinamą J. Purickio bylos medžiagą] // Lietuvos žinios. – 1925, geg. 26, p. 1.
Vyr. Tribunolo 1925 metų vasario 4–10 d. sprendimas Juozo Purickio ir kitų byloje // Teisė. – 1925, Nr. 7, p. 65–86.
Vyr. Tribunolo 1925 metų vasario 4–10 d. sprendimas Juozo Purickio ir kitų byloje // Teisė. – 1925, Nr. 7, p. 65–86.
Vyr. Tribunolo 1925 metų vasario 4–10 d. sprendimas Juozo Purickio ir kitų byloje // Teisė. – 1925, Nr. 7, p. 65–86.
Garsiosios sacharino bylos galas: [Žinutė dėl neatvykusio J. Purickio bylon kaltinamojo Melichovskio išteisinimo] // Lietuvos žinios. – 1925, lapkr. 20, p. 1.
Žvilgsnis į praeitį / K. Žukas. – Chicago, 1959, p. 364–380: [Dėl J. Purickio spekuliacinės arba sacharino kontrabandos bylos].
Žvilgsnis į praeitį / K. Žukas. – Chicago, 1959, p. 364–380: [Dėl J. Purickio spekuliacinės arba sacharino kontrabandos bylos].
Žvilgsnis į praeitį / K. Žukas. – Chicago, 1959, p. 364–380: [Dėl J. Purickio spekuliacinės arba sacharino kontrabandos bylos].
„Mūsų Rytojaus“ redakcijos nariai ir artimiausi bendradarbiai:... Dr. J. Purickis, artimas „Mūsų Rytojaus“ bendradarbis: [Petro Kalpoko pieštas portr.] // Mūsų rytojus. – 1931, lapkr. 27, prie Nr. 47: Mūsų Rytojaus kvieslys 1932 metams, p. 4.
Kyšininkai nesibaigia: [apie J. Purickio, V. Petrulio ir A. Voldemaro bylas] // Kova. – 1932, Nr. 8/9, p. 13.
Dr. J. Purickis, L. Žurnalistų Sąjungos Pirmininkas: [Estų karikatūristo E. Janimegi šaržas] // Naujas žodis. – 1932, Nr. 8, p. 147.
Lietuvos Žurnalistų Sąjungos valdyba 1933–34 m. Iš kairės (sėdi) V. Rastenis, Ed. Turauskas (vicepirm.), dr. J. Purickis (pirmininkas), J. Gerulaitytė. Stovi: J. Paleckis, A. Gricius, J. Kardelis, V. Kemežys ir A. Bružas: [nuotr.] // Lietuvos žurnalistas. – 1974, spal. (Nr. 5), p. 13.
A. Voldemaro diplomatinis pasas Nr. 49, išduotas Vilniuje 1918 12 19. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 74, l. 54.
A. Voldemaro portretinė nuotrauka. 20 a. 2 deš. Petrogradas. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 74, l. 3.
A. Voldemaro portretinė nuotrauka. 20 a. 3 deš. Kaunas. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 74, l. 2.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras. Fotografija „Modern“. LCVA // Prof. A. Voldemaro likimo keliais / Raimundas Kaminskas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2012, virš.
Augustinas Voldemaras su žmona Matilda ir posūniu Luly. 20 a. 4 deš. nuotr. Kaunas. TIM (Trakų istorijos muziejus) GEK 41688.
Augustinas Voldemaras: [rašo apie jo asmeninio gyvenimo, santuokos su Matilda aplinkybes] // Nekuklioji Lietuva / Aurelija Savickienė. – Vilnius: Versus Aureus, 2016, p. 17–20.
Augustinas Voldemaras: [rašo apie jo asmeninio gyvenimo, santuokos su Matilda aplinkybes] // Nekuklioji Lietuva / Aurelija Savickienė. – Vilnius: Versus Aureus, 2016, p. 17–20.
Kauno apygardos teismo sprendimas dėl 1922 m. liepos 17 d. Kauno miesto ir apskrities pirmos nuovados Taikos teisėjo sprendimo Augustino Voldemaro, kaltinamo už K. Ambrozaičio įžeidimą per spaudą, byloje panaikinimo. 1926 02 12. LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 782, l. 1-2.
Kauno apygardos teismo sprendimas dėl 1922 m. liepos 17 d. Kauno miesto ir apskrities pirmos nuovados Taikos teisėjo sprendimo Augustino Voldemaro, kaltinamo už K. Ambrozaičio įžeidimą per spaudą, byloje panaikinimo. 1926 02 12. LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 782, l. 1-2.
Kauno apygardos teismo sprendimas dėl 1922 m. liepos 17 d. Kauno miesto ir apskrities pirmos nuovados Taikos teisėjo sprendimo Augustino Voldemaro, kaltinamo už K. Ambrozaičio įžeidimą per spaudą, byloje panaikinimo. 1926 02 12. LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 782, l. 1-2.
Paskutinis išradimas: Žaliosios magijos profesorius, trejus–devynerius kartus už šmeižtą nuteistas, bežadąs savu ginklu charikiri pasidaryti: [A. Voldemaro karikatūra] // Lietuvos žinios. – 1922, gruod. 17, p. 1.
[Dėl A. Voldemaro bylos už politinį atsišaukimą iš 1922 m.] // Vyriausiojo Tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys. – Kaunas, 1932, p. 25–27.
Katruo keliu? / Prof. A. Voldemaras // Vairas. – 1923, Nr. 6, p. 6–7.
Katruo keliu? / Prof. A. Voldemaras // Vairas. – 1923, Nr. 6, p. 6–7.
Prof. A. Voldemaras išsiųstas iš Kauno: [žinutė apie jo ištrėmimą 1 mėn. į koncentracijos stovyklą]; Nubaustas redaktorius 2000 litų: [žinutė apie A. Smetonos nubaudimą 2000 Lt arba 2 mėn. arešto už įdėjimą „Vairo“ 6 Nr. prof. A. Voldemaro str. „Katruo keliu?“] // Lietuva. – 1923, lapkr. 7, p. 5.
Prof. Augustino Voldemaro skundas prieš Kauno apygardos teismo 1923 m. gegužės mėn. 23 dienos sprendimą. 1925 01 17 // Vyriausiojo tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys / redagavo J. Byla. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 55–60.
Prof. Augustino Voldemaro skundas prieš Kauno apygardos teismo 1923 m. gegužės mėn. 23 dienos sprendimą. 1925 01 17 // Vyriausiojo tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys / redagavo J. Byla. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 55–60.
Kauno apygardos teismo sprendimo dėl apeliacijos Kauno antros nuovados Taikos teisėjo 1925 m. birželio 25 d. sprendimui A. Voldemaro byloje dėl J. Gabrio įžeidimo per spaudą nuorašas, skirtas J. Gabrio įgaliotiniui advokatui A. Tumėnui. Sprendimas 1932 10 06. Nuorašas 1932 12 05: [apeliacijos svarstymas numatytas 1933 01 26]. LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 783, l. 3-5.
Juozo Gabrio įgaliotinio advokato Antano Tumėno kasacijos skundas dėl Kauno apygardos teismo 1932 10 06 sprendimo A. Voldemaro byloje dėl J. Gabrio įžeidimo per spaudą. Rankraštis. 1932 12 05. LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 783, l. 1-2.
Juozo Gabrio įgaliotinio advokato Antano Tumėno kasacijos skundas dėl Kauno apygardos teismo 1932 10 06 sprendimo A. Voldemaro byloje dėl J. Gabrio įžeidimo per spaudą. Mašinraštis. 1932 12 05. LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 783, l. 6-7.
Prof. Augustino Voldemaro kasacijos skundas prieš Kauno apygardos teismo 1926 m. gegužės mėn. 25 dienos sprendimą // Vyriausiojo tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys / redagavo J. Byla. – Kaunas: D. Gutmano leidinys, 1932, p. 219.
„Tik iki Seimo durų“ (A. Smetonos aiškinimas dėl susiblokavimo su liaudininkais): [karikatūra] // Rytas. – 1926, geg. 7, p. 1.
Darbo kankinys. Nuo ko čia dabar pradėjus?: [svarsto A. Voldemaras, nežinodamas, ką pasirinkti, užsienio, susisiekimo ar bendrai ministrų kabineto reikalus: V. Banio karikatūra] // Vėpla. – 1928, Nr. 1, p. 12.
Tarptautinėj arenoj...: [Rimto Kalpoko Er-ka-ka slapyvardžiu A. Voldemaro šaržas] // Spaktyva. – 1928, Nr. 16, p. 5.
Lietuvių–lenkų derybos Karaliaučiuj. Per derybas susitiko: [Augustinas] Voldemaras su: [Augustinu] Zaleskiu: [Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai]. Sveiki sulaukę Šventų Velykų: [T. Kulakausko šaržas] // Aitvaras. – 1928, Nr. 6, p. 49.
J. E. Ministeris Pirmininkas prof. A. Voldemaras, p. M. Voldemarienė, laimingai išlikę sveiki nuo pasikėsinimo prieš jų gyvybę ir kap. L. Virbickas, pasikėsinimo metu sunkiai sužeistas: [nuotr.] // Iliustruota apžvalga. – 1929, Nr. 18, p. 1.
Ministras pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras: [portr. piešė Vladimiras Beresniovas] // Kas labiau mylėjo Tėvynę (Šūviai Valstybės teatre: prologas ir epilogas) // Didžiausi skandalai Lietuvoje, 1918–1940 / Pranas Sasnauskas, Valdas Sasnauskas. – Kaunas: leidykla „Eugrimas“, 2004, p. 106.
Protesto mitingas prieš teroristus gegužės 7 d. Kaune: [nuotr.] // Iliustruota apžvalga. – 1929, Nr. 18, p. 4.
Visuomenė smerkia teroristus... // Iliustruota apžvalga. – 1929, Nr. 19, p. 2.
Atentatas prieš ministerį pirmininką prof. Voldemarą // Naujas žodis. – 1929, geg. 15 (Nr. 9), p. 14: nuotr.
Praeitos savaitės įvykiai: [rašo apie pasikėsinimą prieš A. Voldemarą] // Trimitas. – 1929, Nr. 20, p. 320–321.
Praeitos savaitės įvykiai: [rašo apie pasikėsinimą prieš A. Voldemarą] // Trimitas. – 1929, Nr. 20, p. 320–321.
Nelemto atsitikimo vieta...: [nuotr] // Trimitas. – 1929, Nr. 20, p. 323.
Žiauraus teroro aukos: [Pranas Gudynas, Leonas Virbickas, Galina Juodakytė (praeivė, sužeista į koją)] // Trimitas. – 1929, Nr. 20, p. 324.
Didelė demonstracija Kaune: [dėl pasikėsinimo į A. Voldemarą] // Trimitas. – 1929, Nr. 20, p. 324.
Laimingai išsigelbėję...: [A. Voldemaras su žmona Matilda] // Trimitas. – 1929, Nr. 20, p. 325.
Ministeris Pirmininkas prof. Voldemaras ties savo butu (Lietuvos banko rūmuose)... // Trimitas. – 1929, Nr. 20, p. 326.
Aleksandras Vosylius, vienas pasikėsintojų prieš Ministerį Pirmininką prof. Voldemarą gegužės 9 d. vakare...: [Portr. su trumpu aprašymu] // Trimitas. – 1929, Nr. 20, p. 328.
P. p. Voldemarų augintinis Lucijus jau sveiksta: [nuotr. Lucijus su Voldemariene, su medicinos personalu, pas kap. Virbicką ir pasikėsinimo vietos nuotr.] // Iliustruota apžvalga. – 1929, Nr. 19, p. 1.
Kaip buvo ruoštas pasikėsinimas prieš ministerį pirmininką: [A. Voldemarą] // Vienybė. –1929, Nr. 22, p. 178–179.
Liudininko tardymo protokolas dėl pasikėsinimo į A. Voldemarą, pasirašytas D. Zauniaus. 1929 07 08. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 915, l. 45-46.
Liudininko tardymo protokolas dėl pasikėsinimo į A. Voldemarą, pasirašytas D. Zauniaus. 1929 07 08. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 915, l. 45-46.
Liudininko tardymo protokolas dėl pasikėsinimo į A. Voldemarą, pasirašytas D. Zauniaus. 1929 07 08. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 915, l. 45-46.
Šifruota telegrama D. Zauniui dėl pasikėsinimo į A. Voldemarą. 1929 05 14. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 915, l. 52.
Kriminalinės policijos kvotų sekcijos vedėjo A. Penčylos raportas kriminalinės policijos I skyriaus viršininkui dėl pasikėsinimo į A. Voldemarą. 1929 05 07. LCVA, f. 383, ap. 7, b. 915, l. 60.
Balsas iš tamsos: Matysim ar ilgai tu ten laikysiesi: [A. Voldemaro ant skustuvo ašmenų šaržas] // Vėpla. – 1929, Nr. 7, p. 16.
Prof. A. Voldemaras, Liet. Tautininkų Sąjungos garbės pirmininkas, L. K. Savanorių Sąjungos garbės narys // Prof. Augustinas Voldemaras / [Juozas Gobis]. – Plungė: Liet. Tautininkų sąjungos Plungės skyriaus leidinys, 1930, įklij.
Donelaičio gatvės serenada: Laikraščiai nuolat rašo, kad prof. Voldemaras varginamas dažnais klausinėjimais dėl jo užimamo buto apleidimo: [B. Jermolajevo karikatūroje antstolis Romeo ragina A. Voldemarą išeiti iš buto Lietuvos banko namuose, o A. Voldemaras – Džiuljeta neklauso] // Sekmadienis. – 1930, bal. 27, p. 1.
Misterija ties banku: [A. Voldemaro, nenorinčio išsikraustyti iš buto Lietuvos banke, karikatūra] // Diena. – 1930, liep. 6, p. 4.
Vieno buto „istorija“: Ką sako Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas p. Paknys apie ministeriui pirmininkui išnuomotą butą: [rašoma, jog nuomos sutarties projektas prof. A. Voldemarui, kaip ministrui pirmininkui buvo įteiktas 1928 m. pradžioje, prieš galutinį buto įrengimą. Apie 30000 Lt metinė nuoma. Kol kas dar nieko nemokėta. Buto įrengimui, baldams A. Voldemaro užsakymu išleista 200000 Lt. Įrengimo sąskaitą turėjo apmokėti min. kabinetas, bet apmokėjo bankas] // Lietuvos aidas. – 1930, geg. 24, p. 3.
Lietuvos banko valdytojo butas jau iškraustytas: P. Voldemaro daiktai jau dėžėse. Ponia Voldemarienė pati rūpinasi apleisti L. banko rūmus // Lietuvos žinios. – 1930, liep. 29, p. 3.
Dar apie Voldemarą:... Taip pat kalbama, kad Voldemaras kelsiąs bylą dėl jo turto perkraustant. Savo knygyną Voldemaras įkainojęs ½ mil. Litų, o antikvariatą 4 ½ milijono... Banko butas, kuriame ligi šiol gyveno p. Voldemaras, galutinai paliuosuotas. Buto įrengimas ir daiktai, kurie priklauso bankui, palikti kambariuose, o p. Voldemaro knygos, nedegamos spintos, lovos ir kiti daiktai iškraustyti. Jie supakuoti į dėžes ir laikinai sukrauti į laisvus banko sandėlius. Važiuodama pas vyrą, p. Voldemarienė pakeliui dar aplankys gimines ir susitars, kur padėti daiktus. Ji mano išvažiuoti į užsienį, bet p. Voldemaras išvažiuoti ten nenori. Sako, man ir čia gerai. Kraustant jo daiktus ir raštus prižiūrėjusi speciali komisija. Ji radusi daug įdomios medžiagos. Raštai ir įvairios ministerijų ar valdininkų bylos, neatplėšti laiškai su pažymėjimais „labai skubu“ ir „slaptai“ gražinti kur reikia. Kai kurie laiškai siųsti buvo dar 1928 metais // Rytas. – 1930, rugpj. 6, p. 7.
P. Voldemaro sensacijos: [rašo ir apie jo skundus dėl daiktų iškraustymo iš Lietuvos banko] // Diena. – 1930, rugpj. 10, p. 1–2: nuotr.
Prof. A. Voldemaras savo bibliotekoje, nufotografuotas prie darbo 16 vasario 1930 – V. D. – metais // Prof. Augustinas Voldemaras / [Juozas Gobis]. – Plungė: Liet. Tautininkų sąjungos Plungės skyriaus leidinys, 1930, įklij.
Byla prof. Voldemarui už valstybės išdavimą // Diena. – 1930, geg. 25, p. 1.
Prof. Voldemaro čemodanas: [istorija apie iš A. Voldemaro pavogtus skrybėlę ir lagaminą] // Diena. – 1930, birž. 1, p. 2.
Tautininkų s-gos garbės teismas p. Voldemarui: Tautininkų s-ga prof. Voldemarą traukia garbės teisman. Jis esąs kaltinamas tuo, kad ardąs s-gą, kad žeminąs valstybės autoritetą... Garbės teismo sąstatas yra toks: ministeris p. Žilinskas, p. Dagis ir dir. Danilauskas. Teismas būsiąs apie birželio 15 dieną // Lietuvos ūkininkas. – 1930, Nr. 24, p. 2.
Voldemaras: [apie jo ištrėmimą į Platelius] // Diena. – 1930, liep. 27, p. 1.
Ministeris pirmininkas p. Tubelis apie p. Voldemaro išsiuntimą // Lietuvos žinios. – 1930, liep. 28, p. 2.
Voldemaras nenori sėdėti Plateliuose. Alf. Dėdelė suimtas // Rytas. – 1930, liep. 28, p. 1.
Prie įvykio su p. Voldemaru: [dėl jo pasivažinėjimo su Alf. Dėdele ir stud. Butkevičiumi] // Rytas. – 1930, liep. 29, p. 7.
Voldemaras pats apie save // Lietuvos žinios. – 1930, rugpj. 1, p. 2.
Voldemaro byla dėl 50000 danų kronų // Rytas. – 1930, rugpj. 1, p. 1.
A. Voldemaras sukilimo neruošęs; P. Voldemaro kabinete rado ministerijų bylų; P. Voldemarienė jau apleido banko rūmus // Lietuvos žinios. – 1930, liep. 31, p. 3.
Pasaka apie auksinę žuvelę (Prof. Voldemaras meškeriojąs Platelių ežere): [J. Martinaičio šaržas] // Diena. – 1930, rugpj. 3, p. 2.
Nauja prof. Voldemaro būstinė – grafo Šuazelio rūmai Plateliuose, kur dabar persikėlė prof. V. su žmona: [nuotr.] // Diena. – 1930, rugpj. 10, p. 2.
Prof. A. Voldemaro laiškas: [laiškas „Lietuvos žinių“ redakcijai, jog jokių turtų neturįs, paneigia šio laikraščio rugpj. 6 d. numeryje, p. 3, teiginį, kad turįs turto 5 mil. litų] // Lietuvos žinios. – 1930, rugpj. 20, p. 4.
Dėl p. Voldemaro laiško apie turtus: [„Lietuvos žinių“ red. atsakymas į A. Voldemaro laišką, paskelbtą „Lietuvos žinių“ 1930 m. rugpj. 20 d. numeryje. Rašo, kad ir iš valdžios išėjęs nebuvęs nuskriaustas, imdavo po 2000 litų kas mėnesį, kaip honorarą už rašomą knygą, niekam nemokėjęs už butą nei būdamas valdžioje, nei iš jos išėjęs] / Truputį žinąs // Lietuvos žinios. – 1930, rugpj. 23, p. 4.
Baudžiamoji byla poniai Voldemarienei: [žinutė apie buvusią prof. A. Jaščenkos žmoną, gavusią A. Voldemaro žmonos pasą oficialiai nesusituokus] // Sekmadienis. – 1930, lapkr. 2, p. 1.
Kaltinamasis aktas A. Voldemaro ir kitų asmenų byloje už priklausymą „Geležinio vilko“ organizacijai ir priešvalstybinį veikimą: [įskaitant ir 1930 08 19 pasikėsinimą prieš kriminalinės policijos departamento direktorių Steponą Rusteiką viešbutyje „Kontinent“]. 1931 05 22. LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 784, l. 1-60.
Kaltinamasis aktas A. Voldemaro ir kitų asmenų byloje už priklausymą „Geležinio vilko“ organizacijai ir priešvalstybinį veikimą: [įskaitant ir 1930 08 19 pasikėsinimą prieš kriminalinės policijos departamento direktorių Steponą Rusteiką viešbutyje „Kontinent“]. 1931 05 22. LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 784, l. 1-60.
Kaltinamasis aktas A. Voldemaro ir kitų asmenų byloje už priklausymą „Geležinio vilko“ organizacijai ir priešvalstybinį veikimą: [įskaitant ir 1930 08 19 pasikėsinimą prieš kriminalinės policijos departamento direktorių Steponą Rusteiką viešbutyje „Kontinent“]. 1931 05 22. LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 784, l. 1-60.
Kaltinamasis aktas A. Voldemaro ir kitų asmenų byloje už priklausymą „Geležinio vilko“ organizacijai ir priešvalstybinį veikimą: [įskaitant ir 1930 08 19 pasikėsinimą prieš kriminalinės policijos departamento direktorių Steponą Rusteiką viešbutyje „Kontinent“]. 1931 05 22. LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 784, l. 1-60.
Aplink voldemarininkų bylą // Dienos naujienos. – 1931, rugpj. 19, p. 1.
Iš voldemarininkų bylos // Dienos naujienos. – 1931, rugpj. 20, p. 1: prof. Voldemaro naujausia fotografija.
Voldemarininkų byloj laukiama prokuroro žodžio // Dienos naujienos. – 1931, rugp. 22, p. 1; p. 4 nuotr.: Viešbutis Roma Kaune, kuriame dabar gyvena prof. Voldemaras.
Voldemarininkams gręsia bausmė // Dienos naujienos. – 1931, rugpj. 26, p. 1: nuotr. prof. A. Voldemaras, vakar išėjęs iš kariuomenės teismo pietų pertraukos metu, šalia jo apgynėjas prisiek. advok. Choronžickis.
Voldemarininkų bylos savaitė // Diena. – 1931, rugpj. 30 (Nr. 35), p. 1: nuotr.
Prof. Voldemaras išteisintas: [po voldemarininkų bylos A. Voldemarui leista apsigyventi Zarasuose, pas pusbrolį] // Dienos naujienos. – 1931, rugpj. 31, p. 1–2.
Ką p. Voldemaras dabar kalba // Dienos naujienos. – 1931, rugs. 3, p. 1.
Voldemarui negali įteikti kaltinamojo akto: [byloje dėl danų kronų] // Dienos naujienos. – 1931, rugs. 4, p. 1.
Voldemarininkų bylos užbaiga // Diena. – 1931, rugs. 6 (Nr. 36), p. 7.
Voldemarienė kaltina moterį: [A.Voldemaro byloje] // Diena. – 1931, rugs. 6 (Nr. 36), p. 7.
Kariuomenės teismo protokolas A. Voldemaro ir kitų kaltinamų pučo rengimu byloje. Tardymo medžiaga. 1931 08 17 – 30. LCVA, f. 507, ap. 3, b. 138, l. 1-8.
Kariuomenės teismo protokolas A. Voldemaro ir kitų kaltinamų pučo rengimu byloje. Tardymo medžiaga. 1931 08 17 – 30. LCVA, f. 507, ap. 3, b. 138, l. 1-8.
Kariuomenės teismo protokolas A. Voldemaro ir kitų kaltinamų pučo rengimu byloje. Tardymo medžiaga. 1931 08 17 – 30. LCVA, f. 507, ap. 3, b. 138, l. 1-8.
Prof. Voldemaras Kaune: [dėl jam keliamos bylos] // Diena. – 1931, spal. 4, p. 1.
Kuo kaltino ir kaip nuteisė voldemarininkus // Diena. – 1931, spal. 4, p. 2.
Zarasai rėmeliuose: [humoristinis eilėraštis apie A. Voldemarą] / J. V. // Sekmadienis. – 1932, saus. 24, p. 3.
Voldemaro byla spalių mėn.: [žinutė apie J. Gabrio bylą su A. Voldemaru dėl įžeidimų: apeliacijos apygardos teismo data] // Dienos naujienos. – 1932, rugs. 9, p. 3.
Prof. Voldemaras šiandie teisiamas vyriausiam tribunole: [Byla dėl danų kronų] // Dienos naujienos. – 1932, rugs. 27, p. 1: nuotr.
Prof. Voldemaras išteisintas: [Byloje dėl daniškų kronų] // Diena.– 1932, spal. 2, p. 1: nuotr.
Byloj su Gabriu prof. Voldemaras išteisintas: [1925 m. buvo nubaustas už J. Gabrio-Paršaičio įžeidimą spaudoje dviems savaitėms paprasto kalėjimo, bet padavęs apeliaciją 1932 10 06 išteisintas] // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 7, p. 6.
Plechavičius, Nagevičius ir Voldemaras: [karikatūra] // Margutis. – 1933, Nr. 2, p. 10.
La Lithuanie et ses problemes: Lithuanie et Allemagne / Augustin Voldemaras. – Lille; Paris: Valentin Bresle, 1933, t. 1.
Das Memelgebiet: eine vӧlkerrechtsgeschichtliche und politische Studie / Dr. Ernst Friesecke: [Veikalas, kurio dalį apie Klaipėdos problemą, pasak J. Navako, tariamai nuplagijavo ir išplėtojo A. Voldemaras]. – Stuttgart: Verlag von Ferdinand Enke in Stuttgart, 1928.
Originali knyga: Augustinas Voldemaras, buvęs Universiteto profesorius ir buvęs Ministeris Pirmininkas: La Lithuanie et ses problemes Tome I. Lithuanie et l‘Allemagne (Lietuva ir jos problemos. T. I. Lietuva ir Vokietija) / Jonas Navakas. – Kaunas: Leidėjas Karvelio ir Rinkevičiaus knygynas, 1933.
Byla dėl recenzijos Kauno apylinkės teisme: [A. Voldemaro prieš jo knygelės recenzijos autorių J. Navaką ir prieš „Lietuvos aido“ ats. red. S. Aleksandravičių] // Lietuvos aidas. – 1934, vas. 8 (Nr. 32), p. 8.
Kauno apylinkės teismui skundo papildymas dėl straipsnių „A. Voldemaro sąjunga su Preussische Zeitung“ ir „Kultūros kaina“ laikraštyje „Lietuvos aidas“, 1934 m. kovo 12 ir 13 d. d., pridedant šį papildymą prie A. Voldemaro bylos su „Lietuvos aido“ red. Simu Aleksandravičiumi dėl J. Navako recenzijos. 1934 03 19. LCVA, f. 378, ap. 13, b. 35.
Kauno apylinkės teismui skundo papildymas dėl straipsnių „A. Voldemaro sąjunga su Preussische Zeitung“ ir „Kultūros kaina“ laikraštyje „Lietuvos aidas“, 1934 m. kovo 12 ir 13 d. d., pridedant šį papildymą prie A. Voldemaro bylos su „Lietuvos aido“ red. Simu Aleksandravičiumi dėl J. Navako recenzijos. 1934 03 19. LCVA, f. 378, ap. 13, b. 35.
Voldemaro bylos perturbacijos: [dėl straipsnio „Likimo keliais“] // Diena. – 1935, saus. 13, p. 1.
Augustino Voldemaro laiškas Apeliacinių rūmų prokurorui dėl straipsnio „Likimo keliais“, atsp. „Preussische Zeitung“ ir dėl šio straipsnio bei jo knygos prancūzų kalba „Lietuva ir jos problemos“ kritikos „Lietuvos aido“ laikraštyje: [pasisako apie S. Aleksandravičių ir J. Navaką]. 1934 03 16. LCVA, f. 378, ap. 13, b. 36.
Augustino Voldemaro laiškas Apeliacinių rūmų prokurorui dėl straipsnio „Likimo keliais“, atsp. „Preussische Zeitung“ ir dėl šio straipsnio bei jo knygos prancūzų kalba „Lietuva ir jos problemos“ kritikos „Lietuvos aido“ laikraštyje: [pasisako apie S. Aleksandravičių ir J. Navaką]. 1934 03 16. LCVA, f. 378, ap. 13, b. 36.
Augustino Voldemaro raštas iš Jonavos apie teisinius kvotos ir tardymo pažeidimus jo byloje dėl straipsnio „Likimo keliais“. 1934 04 24. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 341-343.
Augustino Voldemaro raštas iš Jonavos apie teisinius kvotos ir tardymo pažeidimus jo byloje dėl straipsnio „Likimo keliais“. 1934 04 24. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 341-343.
Augustino Voldemaro raštas iš Jonavos apie teisinius kvotos ir tardymo pažeidimus jo byloje dėl straipsnio „Likimo keliais“. 1934 04 24. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 341-343.
Apeliacinių rūmų kaltinamasis aktas prof. Augustino Voldemaro ir redaktoriaus Jono Karučio byloje dėl A. Voldemaro straipsnio „Likimo keliais“. 1934 04 30. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 6-7.
Apeliacinių rūmų kaltinamasis aktas prof. Augustino Voldemaro ir redaktoriaus Jono Karučio byloje dėl A. Voldemaro straipsnio „Likimo keliais“. 1934 04 30. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 6-7.
Apeliacinių rūmų kaltinamasis aktas prof. Augustino Voldemaro ir redaktoriaus Jono Karučio byloje dėl A. Voldemaro straipsnio „Likimo keliais“. 1934 04 30. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 6-7.
Cenzūros konfiskuotas „Tautos balso“ 1934 m. vasario 22 d. numeris su A. Voldemaro straipsniu „Likimo keliais“: [šis egzempliorius liko cenzūros įstaigoje ir kaip įkaltis pridėtas prie bylos medžiagos išliko]. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 147.
Vyriausiojo Tribunolo sprendimas prof. A. Voldemaro byloje dėl straipsnio „Likimo keliais“; Vyriausiojo Tribunolo teisėjo J. Bylos atskiroji nuomonė dėl šio Vyriausiojo Tribunolo sprendimo. 1935 05 28. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 201-204; 205-207.
Vyriausiojo Tribunolo sprendimas prof. A. Voldemaro byloje dėl straipsnio „Likimo keliais“; Vyriausiojo Tribunolo teisėjo J. Bylos atskiroji nuomonė dėl šio Vyriausiojo Tribunolo sprendimo. 1935 05 28. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 201-204; 205-207.
Vyriausiojo Tribunolo sprendimas prof. A. Voldemaro byloje dėl straipsnio „Likimo keliais“; Vyriausiojo Tribunolo teisėjo J. Bylos atskiroji nuomonė dėl šio Vyriausiojo Tribunolo sprendimo. 1935 05 28. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 201-204; 205-207.
Vyriausiojo Tribunolo sprendimas prof. A. Voldemaro byloje dėl straipsnio „Likimo keliais“; Vyriausiojo Tribunolo teisėjo J. Bylos atskiroji nuomonė dėl šio Vyriausiojo Tribunolo sprendimo. 1935 05 28. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 201-204; 205-207.
Vyriausiojo Tribunolo sprendimas prof. A. Voldemaro byloje dėl straipsnio „Likimo keliais“; Vyriausiojo Tribunolo teisėjo J. Bylos atskiroji nuomonė dėl šio Vyriausiojo Tribunolo sprendimo. 1935 05 28. LCVA, f. 932, ap. 1, b. 52, l. 201-204; 205-207.
Voldemaro Augustino ir kit. baudžiamosios bylos: [dėl straipsnio „Likimo keliais“] advokato Nargelevičiaus skundas prieš Apeliacinių Rūmų 1934 metų lapkričio mėnesio 8 dienos sprendimą. 1935 05 28 // Vyriausiojo tribunolo 1933–1938 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys. – Kaunas: Lietuvos teisininkų draugija, 1939, p. 389–394.
Voldemaras paleistas iš kalėjimo: Nepriklausomybės šventės proga Respublikos Prezidentas dovanoja likusias bausmes: prof. A. Voldemarui... Voldemaras Augustinas buvo nuteistas dėl 1934 m. įvykių 12 m. s. d. kalėjimo ir atsėdėjo 3 m. 8 mėn. Paleistas iš kalėjimo jis iš pradžių apsigyvenęs Zarasuose pas savo gimines, o paskui, kaip girdėti, vyksiąs į užsienį. Jis paleistas be sąlygų // Diena. – 1938, vas. 20, p. 9.
Nuo tautos pažangos ligi „Geležinio vilko“ / R. Subačius // Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai... / R. Subačius. – 2-asis patais. leid. – Vilnius: Mintis, 2007, p. 31–45.
Prof. A. Voldemarui leista sugrįžti į Lietuvą: [pašiepiantis straipsnelis] // Sandara. – 1939, birž. 23, p. 2.
Šioje architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893 03 10 Linkaučiuose, Linkuvos valsč. – 1993 05 21 Vilniuje) 130-osioms gimimo metinėms paminėti skirtoje parodoje pasivaikščiosime po Laikinąją sostinę tokią, kokią ją įsivaizdavo ir bandė kurti vienas žymiausių Kauno architektų. Parodoje nemėginame atskleisti visų architekto sumanymų, nesiekiame konceptualaus jo kūrybos vertinimo, nesigiliname į jo asmenybės vingius, tiesiog chronologiškai einame nuo objekto prie objekto rodydami, ką architektas V. Landsbergis-Žemkalnis Kaunui yra sukūręs, kas neišliko ar labai pasikeitė, bet vis tiek paliko ryškų pėdsaką Kauno architektūroje. V. Landsbergis-Žemkalnis jau buvo pristatytas parodoje „Laikinosios sostinės architektai“, taip pat keliose kitose Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro rengtose parodose. Šiuo pasivaikščiojimu, skirtu specialiai V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotiems ar rekonstruotiems namams tarpukario Kaune, siekiame atkreipti dėmesį, kiek daug ir kokių įsimintinų objektų galime sieti su šio talentingo, Romoje mokslus baigusio architekto vardu. Architekto kelią Kaune pradėjęs įsimintinu savo pusbrolio Juozo Landsbergio namu, pastatęs pirmąjį daugiaaukštį Kaune (Mozės Chaimsono namą), jis ir toliau projektavo daug gyvenamųjų namų, kurie savaip žavūs. Bet kūrybinę brandą jis pasiekė suprojektavęs ir pastatęs tokius svarbius ir didelius visuomeninės paskirties objektus kaip „Pienocentras“ (pastatas įvertintas garbės diplomu už architektūrą 1937 m. Paryžiaus parodoje), Kauno apskrities savivaldybės rūmai, Kūno kultūros rūmai, Tyrimų laboratorija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (už šį pastatą autorius pirmasis gavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ką tik įsteigtą apdovanojimą: „Darbo žvaigždės“ pirmo laipsnio ordiną). V. Landsbergio-Žemkalnio architektūros stilių galima apibūdinti kaip funkcionalų modernizmą, kurio ryškiausias pavyzdys yra Tyrimų laboratorija. Kai kuriems objektams V. Landsbergis-Žemkalnis projektavo ir baldus bei kitas vidaus interjero detales. Jo projektuotų baldų ir dabar galima pamatyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, Antano Žmuidzinavičiaus memorialiniame muziejuje, Tado ir Julijos Petkevičių name, dabartiniame Kauno muzikiniame teatre ir kitur. Kurdamas vidaus interjerą V. Landsbergis-Žemkalnis bendradarbiavo ir su kitais architektais (įsimintiniausias to pavyzdys – J. Muralio kirpyklos interjeras, kurtas architekto Arno Funko) ir, aišku, su įvairių sričių inžinieriais, statybų rangovais, baldų gamybos meistrais. Tad kviečiame pakeliauti po architekto V. Landsbergio-Žemkalnio Kauną ir surasti jame sau mielų kampelių.
Archt. inž. Landsbergis // Naujoji Romuva. – 1934, Nr. 160, p. 91.
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis su Aldona Jablonskyte savo namuose K. Donelaičio g. 16. 1937. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2019, l. 8.
LAK pirmininkas prof. Zigmas Žemaitis ir architektas Vytautas Landsbergis Kauno LAK aerodrome. 1935. LAM GEK 12023.
1. Bankininko, Lietuvos kariuomenės teismo teisėjo, pulkininko leitenanto, V. Landsbergio-Žemkalnio pusbrolio Juozo Landsbergio namas. Pastatytas 1926 m. pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą iš S. Nekrošienės 1925 08 25 įsigytame sklype Kalnų g. 8A (vėliau V. Putvinskio g. 8A, o dabar V. Putvinskio g. 14).
Name buvo įsikūrusi Prancūzijos pasiuntinybė. Pats V. Landsbergis-Žemkalnis noriai pozavo šio namo statybos nuotraukoms, tai buvo pirmasis jo statinys Kaune, kuriam vykdė statybos techninę priežiūrą pagal savo parengtą projektą. Namo savininkas J. Landsbergis dėl šeimyninių aplinkybių bei asmeninių priežasčių (apie tai daugiau virtualioje parodoje „Modernizmo kodas: K. Donelaičio gatvė“) šiame name gyveno neilgai.
J. Liandsbergis Apdraudimo Draugijos „Lietuva“ Valdytojas // Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas / spaudai paruošė H. Serafinas. – Kaunas, 1933, p. 420.
Juozo Landsbergio pareiškimas Kauno m. valdybai dėl leidimo statyti namą Kalnų g. 8, statybos priežiūrą pavedant arch. Vytautui Landsbergiui. 1926 04 19. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 1.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasadas iš sodo. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 5.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasadas iš gatvės. Situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 7.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 9.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14) projektas. Fasado piešinys. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 619, l. 8.
J. Landsbergio gyvenamo namo pastatymo Kaune, Kalnų g. 8 Nr. projektas. 1 a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1926 04 19. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 3.
Juozo Landsbergio namo Kaune, V. Putvinskio g. statyba. Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Be kepurės sėdi namo projekto autorius V. Landsbergis. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 2.
Juozo Landsbergio namo Kaune, V. Putvinskio g. statyba. Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Be kepurės sėdi namo projekto autorius V. Landsbergis. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 2.
Bankininko, architekto Vytauto Landsbergio pusbrolio, Juozo Landsbergio namas Kaune, V. Putvinskio g. 8 a (dabar V. Putvinskio g. 14). Projektas ir techninė priežiūra architekto Vytauto Landsbergio. Fotonuotrauka. Kaunas. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1086, l. 1.
Juozo Landsbergio gyvenamojo namo Kaune, V. Putvinskio g. 8 a, statybos nuotraukos. 1926. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 94.
J. Landsbergiui žemės sklypo Kalnų g-vėje 8 Nr. raudonosios linijos braižinys: [reikalingas dėl sklypo tvoros]. Arch. Vyt. Landsbergis. 1927 05 18. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6258, l. 5.
Gyvenamasis namas: [arch. V. Landsbergio projektuotas J. Landsbergio gyvenamasis namas, pastatytas 1926 m.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 37.
Sandleris Solomonas, g. 1902 m. Šiauliuose. Paso kortelės nuotr. Kaunas. 1920 05 31. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 5637.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
Salomono Sandlerio gyvenamojo namo Kaune, Maironio g. 4, projektas. Architektas Vytautas Landsbergis. 1926 08 29. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 4450, l. 3.
S. Sandlerio namai Kaune, Maironio g-vė N. 4. Arch. Vyt. Landsbergis: [projekto fasado piešinio kopija]. [1926–1927]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 86.
„Varpo“ b-vės spaustuvės patalpų Kaune, Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46) rekonstrukcijos projektas. 1 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1927. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 1.
„Varpo“ b-vės spaustuvės patalpų Kaune, Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46) rekonstrukcijos projektas. 2 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1927. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 2.
„Varpo“ b-vės spaustuvės mūrinio sandėlio Kaune, Gedimino g. 38 projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 674, l. 6.
Rūmai, kuriuose gimė, augo ir gyvena „Lietuvos žinios“ / J. Bubnys: [nuotr. prie str.] // Lietuvos žinios. – 1939, birž. 17, p. 8.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 1.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 2.
M. Yčo namo trečio aukšto užstatymui ir kairiojo fligelio pristatymui projektas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 626, l. 3.
Baldų fabriko ir lentpjūvės „Universal“ raštas arch. V. Landsbergiui dėl durų pagal arch. V. Landsbergio projektą rekonstruojamame M. Yčo name Laisvės al. 4 (dabar Laisvės al. 10). Kaunas. 1928 09 27. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 201, l. 5.
Baldų fabriko ir lentpjūvės „Universal“ raštas arch. V. Landsbergiui dėl durų pagal arch. V. Landsbergio projektą rekonstruojamame M. Yčo name Laisvės al. 4 (dabar Laisvės al. 10). Kaunas. 1928 09 27. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 201, l. 5.
Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus gyvenamo namo Kaune, Kalnų g. (dabar V. Putvinskio g. 64, A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus) projektas: [neįgyvendintas projekto variantas, namas pastatytas pagal kitą projektą]. Fasadas. 1 a., 2a., 3 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 649, l. 18.
Antano Žmuidzinavičiaus namo Kaune, Kalnų g. 38 (dabar V. Putvinskio g. 64) trečio aukšto pristatymo projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928 10 24: [leista 1929 01 31]. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6313, l. 4.
Antanas Žmuidzinavičius savo dirbtuvėje name V. Putvinskio g. 40. Kaunas. 1931. ČDM ŽFp 241.
Antanas Žmuidzinavičius su draugais prie savo namo V. Putvinskio g. 40 sodo vartelių, terasos namo kieme. Kaunas. 1934. ČDM ŽFp 198.
Antanas Žmuidzinavičius su draugais prie savo namo V. Putvinskio g. 40, sode prie fontano, antras iš dešinės, šalia jo priklaupęs J. Nemeikša. Kaunas. 1934. ČDM ŽFp 199.
Dailininkas A. Žmuidzinavičius su M. Nemeikšaite, J. Nemeikša ir nenustatyta pora savo name V. Putvinskio g. 40. Kaunas. 1934 12. ČDM ŽFp 243.
Antanas Žmuidzinavičius savo dirbtuvėje V. Putvinskio g. 40: [su dedikacija J. Zikarui „Brangiam Draugui Juozui Zikarui A. Žmuidzinavičius. 1936. X. 31“]. Kaunas. 1936 10 31. ČDM G 154556.
Dirbtuvėje V. Putvinskio g. 40 ant sofos prie kilnojamųjų mažų staliukų su kavos puodeliais. Pirmas iš kairės krepšininkas P. Lubinas, šalia A. Žmuidzinavičius, M. Žmuidzinavičienė, dvi vienuolės, M. ir J. Nemeikšos ir nežinoma moteris su skrybėle. 1939. ČDM ŽFp 271.
[Antano Žmuidzinavičiaus] gyvenamasis namas, V.Putvinskio g. 64 // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas: Kopa, 2013, p. 176–177.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Fasadai, situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1928. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 628, l. 1 a.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 3.
Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1928. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 3.
Kauno m. burmistro J. Vileišio, Kauno m. techniko E. Fryko ir sekretoriaus V. Saulevičiaus raštas Kauno m. policijos III nuovados viršininkui dėl arch. V. Landsbergio atsisakymo vykdyti Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1928 10 17. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 4.
Kauno m. burmistro J. Vileišio, Kauno m. techniko E. Fryko ir sekretoriaus V. Saulevičiaus raštas Kauno m. policijos III nuovados viršininkui dėl arch. V. Landsbergio atsisakymo vykdyti Karmelitų parapijos gyvenamųjų namų statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1928 10 17. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1463, l. 4.
Dr. J. Basanavičius Kauno karo ligoninėj (dabar pavadintoj jo vardu) gydymosi metais // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 16, p. 131.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka: [remonto pradžia]. Kaunas. 1929 04 21. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 4.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka: [Karo ligoninės didieji rūmai remonto pradžioje]. Kaunas. 1929 04 21. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 5.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka. Kaunas. 1929 04 28: [naujai pralaužtas koridorius]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 6.
Dr. J. Basanavičiaus vardo karo ligoninės kapitalinio remonto pagal V. Landsbergio projektą darbų nuotrauka. Kaunas. 1929 05 04: [remontuojamas namas ir statybos sandėliai]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 167, l. 7.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos patvirtintas projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 589, l. 4.
Lietuvos universiteto akių ir ausų ligų klinika ir jos statomieji rūmai: pasikalbėjimas su prof. Radzvicku ir archit. Vyt. Landsbergiu: [projekto piešinys prie str.] // Lietuvos aidas. – 1929, liep. 20, p. 3.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotrauka. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 56.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotrauka. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 57.
Lietuvos universiteto akių ir ausų klinikos statybos nuotraukos: [Nuotraukose arch. V. Landsbergis ir tuo metu dar studentas A. Lukošaitis]. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 58.
Lietuvos universiteto akių, ausų, nosies ir gerklės klinika. Jokūbo Skrinsko nuotr. iš albumo „Kaunas“. 20 a. 4 deš. KMM GEK 10837/20.
Lietuvos universiteto akių klinika. Operuoja gydytoja Ona Landsbergienė. Kaunas. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1730, l. 2.
Lietuvos universiteto akių klinika. Operuoja gydytoja Ona Landsbergienė. Kaunas. 1936. LLMA, f. 81, ap. 1, 2045, l. 27.
Vytauto Didžiojo Universiteto akių, ausų ir nosies ligų klinika // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 25.
Vanda Mingailaitė-Tumėnienė, studijų metu: [nuotr.] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. [44].
Justinas Tumėnas: [portr.] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. [5].
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 9.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. Rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 3.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. 1 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 4.
Vandos ir Justino Tumėnų gyvenamo namo Kaune, Parodos g. 12 a (dabar Parodos g. 18) projektas. 2 a. planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 648, l. 5.
L. Šmulovskio ir sūnų bendrovės Kaune, Prezidento g. 17, sąskaita inž. V. Landsbergiui už spynas, rankenas durims, skardas stogui ir kitus metalo gaminius V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 11 04. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 28.
Elektromechaniko Prano Opo, Kaunas, Aušros g. 16, pasiūlymas dėl elektros instaliacijos V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 06 11. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 26.
Elektromechaniko Prano Opo, Kaunas, Aušros g. 16, pasiūlymas dėl elektros instaliacijos V. Tumėnienės namui Parodos g. Kaunas. 1929 06 11. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 26.
A. Vitkino, Kaunas, Lasivės al. 41, sąskaita inž. V. Landsbergiui už V. Tumėnienės namo stogą. Kaunas. 1929 12 07. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 199, l. 30.
V. ir J. Tumėnų namas Parodos gt. 12 A Kaune, pastatytas 1929 metais // Mano atsiminimai / Dr. V. Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: išleista autoriaus lėšomis, 1957, įklij.
Justino Tumėno gyvenamasis namas Kaune, Parodos g-vėje Nr. 12 a: [namo projektas arch. V. Landsbergio] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. 57.
Justinas Tumėnas su mokytoju Kontrimu savo namo kieme: [Kaune, Parodos g. 12 a, dabar Parodos g. 18] // Justinas Tumėnas: jubiliejinis leidinys / redagavo ir išleido Dr. Vanda Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: Vanda Tumėnienė-Mingailaitė, 1959, p. 59.
Sutartis tarp namų savininko Katalikų veikimo centro ir architekto Vytauto Landsbergio dėl Katalikų veikimo centro pastato Laisvės al. 31 a (neišlikęs) rekonstrukcijos. 1929. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 56, l. 31.
Katalikų veikimo centro namų Laisvės alėja Nr. 31 projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 637, l. 1.
P. Šalčius su žmona Antanina ir vaikais Giedre ir Algimantu. 1935 // Profesorius Petras Šalčius: jo kooperacinė, pedagoginė ir mokslinė veikla / Vincentas Lukoševičius. – Vilnius: Margi raštai, 2004, įklij.
Rašytoja Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė... // Aidai. – 1959, Nr. 5, p. 228
Petro Šalčiaus gyvenamasis namas Kaune, V. Putvinskio g. 6 (dabar V. Putvinskio g. 12), projektas arch. V. Landsbergio. Fotonuotrauka. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1088, l. 1.
Kooperatininko Petro Šalčiaus gyvenamasis namas, statytas 1930 m. pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą, V. Putvinskio g. 6, dabar V. Putvinskio g. 12. Kaunas. 1982: [nuotraukos kopija, dovanota KAVB M. Strukčinsko].
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Fasado pakeitimo eskizas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931 06 08. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 10.
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 1.
Valstybės teatro rekonstrukcijos projektas. Orkestro patalpos. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 530, l. 7.
Valstybės teatras Kaune: [1930 m. rekonstrukcija arch. V. Landsbergio]. Nuotrauka rekonstrukcijos metu, joje užfiksuotas ir arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 715, l. 1.
Scenos rekonstrukcijai ir praplėtimui Valstybės teatre išgriautos teatro sienos iš Kęstučio g. V. Landsbergio nuotr. Kaunas. 1930 05. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 110.
Vedamos naujos Valstybės teatro praplėtimo sienos... Padėtis 1930 m. birželio mėn.; liepos mėn.: [nuotraukoje viršuje teatro rekonstrukcijos autorius, arch. V. Landsbergis]. Kaunas. 1930 07. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 111.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Atnaujintasai Teatras: [apie architekto Vytauto Landsbergio atliktą Valstybės teatro rekonstrukciją] / Adm. Vėtra [Alfonsas Vytautas Braziulis] // 7 meno dienos. – 1930, Nr. 57, p. 3–6.
Valstybės teatro minkštasuoliai, antro aukšto antrasis fojė, arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, 1930. Fotografija. In: LLMA, f. 81, ap. , b. 1452, l. 109 // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 128.
Mozės Chaimsono daugiabutis gyvenamasis namas Kaune, Maironio g. 5 (dabar Maironio g. 13). Projektas arch. V. Landsbergio. Fasado piešinys. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 640, l. 7.
Architektų iš Rygos M. Ornidoff ir M. Herzberg pastato piešinys, kuriuo pasinaudojo V. Landsbergis, projektuodamas Mozės Chaimsono daugiabutį gyvenamąjį namą. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 640, l. 3.
Mozės Chaimsono daugiabutis gyvenamasis namas Kaune, Maironio g. 5 (dabar Maironio g. 13). Jokūbo Skrinsko nuotr. iš albumo „Kaunas“. 20 a. 4 deš. KMM GEK 10837/30.
Aukščiausias Kaune septynių aukštų namas Maironio gatvėje...: [nuotr. Foto Press] // Naujas žodis. – 1930, Nr. 23/24, p. 46.
M. Chaimsono gyvenamasis namas: [vienas pirmųjų Kauno daugiaaukščių, buvo Maironio g. 5, dabar Maironio g. 13]. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 726, l. 1.
M. Chaimsono gyvenamasis namas: [vienas pirmųjų Kauno daugiaaukščių, buvo Maironio g. 5, dabar Maironio g. 13] // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [red. Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 18.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Laisvės al.; Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 151, l. 9.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Laisvės al.; Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 151, l. 9.
„Pienocentro“ centrinių rūmų Kaune projektas. Fasadas iš Daukanto gatvės pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1930. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 611, l. 24.
Pienocentro rūmai Kaune: [nuotr.] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga. 1931 metai“ [„Pienocentro“ metų apyskaita]. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, 1931, p. 5.
„Pienocentro“ rūmai Kaune: [Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55), pastatyti 1931 m. pagal arch. V. Landsbergio projektą] // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 12, p. 195.
„Pienocentras“. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/4.
Kaunas, Laisvės al.: [Matosi ir „Pienocentro“ vitrinos]. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/17.
„Pienocentro“ interjeras: [„Pienocentro“ posėdžių salė su Br. Elsbergo projektuotais baldais]. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. Kaunas. 20 a. 4 deš. ŠAM GEK 129955/18.
Arch. Arno Funko kurtas J. Muralio kirpyklos interjeras V. Landsbergio projektuotame „Pienocentro“ pastate Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55). Moterų skyrius: Vidaus įrengimas ir baldai // [Architekto Arno Funko darbai, 1930–1935] [grafika]: [nuotraukų albumas]. – Kaunas, [s.n.], [1936].
Arch. Arno Funko kurtas J. Muralio kirpyklos interjeras V. Landsbergio projektuotame „Pienocentro“ pastate Laisvės al. 29 a (dabar Laisvės al. 55). Vyrų skyrius. Moterų skyrius: Vidaus įrengimas ir baldai // [Architekto Arno Funko darbai, 1930–1935] [grafika]: [nuotraukų albumas]. – Kaunas, [s.n.], [1936].
„Pienocentro“ 1936 metų Taryba: [„Pienocentro“ rūmų posėdžių salėje, matosi aplinka ir baldai, projektuoti Br. Elsbergo] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 11.
„Pienocentro“ 1936 metų Revizijos Komisija: [„Pienocentro“ rūmų posėdžių salėje, matosi aplinka ir baldai, projektuoti Br, Elsbergo] // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 15.
Vaikų ligoninė: [Vatikano diplomatinė atstovybė (nunciatūra), 1932 m. pertvarkyta į vaikų ligoninę. Projektas arch. Vytauto Landsbergio. 1930. Pastatyta 1931. Buvo V. Putvinskio g. 34, dabar V.Putvinskio g. 56, Kauno menininkų namai] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 25.
Vaikų ligoninė: [V. Landsbergio projektuotos nunciatūros, tuo metu jau Vaikų ligoninės, nuotrauka]. 20 a. 4 deš. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 60.
V. Vaikų Ligoninė ir V. D. Un-o Vaikų Klinika Putvinskio gatvėje Nr. 34, Kaune...: [projektas arch. V. Landsbergio, 1930 m., pastatyta 1931 m., Vaikų ligoninė nuo 1932 m., dabar V. Putvinskio g. 56, Kauno menininkų namai] // Mano atsiminimai / Dr. V. Tumėnienė-Mingailaitė. – Chicago: išleista autoriaus lėšomis, 1957, įklij.
Kauno centrinis tuberkuliozės dispanseris: [įsteigtas V. Putvinskio g. 34 vietoj Vaikų ligoninės]: Jul. Miežlaiškio nuotr. // Sveikata ir darbas. – 1940, Nr. 16, p. 625.
Vatikano diplomatinė atstovybė: [1932 m. pertvarkyta į Vaikų ligoninę, projektas arch. V. Landsbergio (1930), pastatyta 1931, buvo V. Putvinskio g. 34, dabar V. Putvinskio g. 56] // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [red. Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 3.
D-ras Juozas Žemgulys...: [namo K. Donelaičio 4 (dabar K. Donelaičio g. 14) savininkas nuo 1931 iki 1935 m.] // Medicina. – 1930, Nr. 5, p. [307].
D-ro Juozo Žemgulio mūrinio gyvenamojo namo Duonelaičio gatvėje: [K. Donelaičio g. 4, dabar K. Donelaičio g. 14] projektas. Arch. Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 636, l. 4.
Klimas Sergėjus, g. 1885 10 08 Kazliškiuose, Marijampolės apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1939 03 12. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 924.
Agronomo Sergijaus Klimo prašymas Kauno m. valdybai leisti statyti sklype Kęstučio g. 7 trijų aukštų gyvenamąjį namą. Kaunas. 1931 05 30. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 1.
Sergijaus Klimo mūro gyvenamojo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatyta 1939]. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 10.
Sergijaus Klimo gyvenamo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Arch. V. Landsbergis. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatytas 1939]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 643, l. 1.
Sergijaus Klimo gyvenamo namo Kaune, Kęstučio g. 7 d (dabar Vaidilutės g. 4) projektas. Arch. V. Landsbergis. 1931: [pastatyta 1932, antras korpusas ir garažas pristatytas 1939]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 643, l. 1.
Statybos skyriaus vedėjo raštas Kauno apygardos teismo III nuovados Teismo tardytojui dėl architekto Vytauto Landsbergio atsakomybės už nelaimingus atsitikimus Sergijaus Klimo namo statyboje, kaip vykdžiusio šio namo statybos techninę priežiūrą. Kaunas. 1932 09 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 2928, l. 4.
Marijos ir Prano Mašiotų mūrinio gyvenamo namo Kaune, Duonelaičio g-vėj Nr. 2 projektas. Fasadas. Projektas ir techn. priežiūra inž., arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931 07 21. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1075, l. 3.
Marijos ir Prano Mašiotų namo Kaune, K. Donelaičio g. 2, projektas. Pirmo a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 635, l. 2.
Marijos ir Prano Mašiotų namo Kaune, K. Donelaičio g. 2, projektas. Antro a. planas. Arch. V. Landsbergis. 1931. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 635, l. 2.
Pranas Mašiotas, gen. Jonas Bulota su žmona, Marija Mašiotienė (žmona) ir Donatas Mašiotas (sūnus) Mašiotų namuose. Foto Atelier M. Smečechausko. Kaunas, Laisvės al. 36. 1934. MLLM GEK 15657.
Architektas Vytautas Landsbergis su sūnumi Vytuku savo name K. Donelaičio g. 16. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2019, l. 4.
Vytauto Landsbergio namas – biuras K. Donelaičio g. 16 (dabar K. Donelaičio g. 38). Kaunas. 1932. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 2087, l. 18, nuotr. 66.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų garažo ir butų šoferiams projektas. Fasadas iš Vytauto pr. pusės ir 3 a. planas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1932 07 15. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 540, l. 3.
Sutartis tarp Kauno apskrities valdybos ir architekto Vytauto Landsbergio dėl apskrities savivaldybės rūmų statybos. Kaunas. 1933 05 13. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 75, l. 14.
Sutartis tarp Kauno apskrities valdybos ir architekto Vytauto Landsbergio dėl apskrities savivaldybės rūmų statybos. Kaunas. 1933 05 13. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 75, l. 14.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. 37–38.
Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. 37–38.
Naujų Kauno apskr. savivaldybės rūmų bendras vaizdas // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. virš.
Valstybės Saugumo Departamento rūmai: [nuotr.] // Policija. – 1933, Nr. 21, p. 342.
Kauno apskrities savivaldybės rūmai: [nuotr.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 31.
S. Čiurlionienės kalbos šeštadieniai. V. Zubovo filmuotos akimirkos: Sofija pasitinka prie savo namų Žemaičių g. kalbininką P. Joniką; praeina M. ir K. Gregorauskai; diskutuoja kalbininkas A. Salys; Sofija visus vaišina kava. Kaunas. 1940. Filmuoti kadrai iš S. Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus.
S. Kymantaitė-Čiurlionienė // Aukštyn: moterų kūrybos almanachas / redagavo Bronė Buivydaitė. – Kaunas: [s.n.], 1930, p. 139: [nuotraukos originalas, darytas 1928 m., saugomas MLLM].
P. Sofijos Čiurlionienės mūro gyvenamų namų Kaune, Žemaičių g-vė 8 Nr. projektas. Projektas ir techninė priežiūra arch. Vyt. Landsbergis. 1932 07 16. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 10267, l. 5.
Sofijos Čiurlionienės namas, Žemaičių g. 12 (dabar Žemaičių g. 10), projektas arch. V. Landsbergio. Foto nuotrauka. Kaunas. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1089, l. 1.
Sofijos Čiurlionienės namas, Žemaičių g. 12 (dabar Žemaičių g. 10), projektas arch. V. Landsbergio. Foto nuotrauka. Kaunas. 1934. Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinis kambarys – muziejus, f. 44 a.
[Sofijos Čiurlionienės namas Žemaičių g. 12, dabar Žemaičių g. 10, projektas arch. V. Landsbergio, namo 2015 m. nuotr. ir tekstas L. Preišegalavičienės] // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 57–58.
Petkevičius Tadas, g. 1893 03 27 Šiauliuose. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1920 06 09. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 5605.
Jablonskytė-Petkevičienė Julija, g. 1896 04 14 Jelgavoje, Latvija. Kaunas. 1940 04 12. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1511
Tado ir Julijos Petkevičių gyvenamojo namo Kaune, Perkūno a. 1 (dabar Perkūno al. 25) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1932. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5721, l. 19.
P. p. Julijos ir Tado Petkevičių statomų namų situacinis planas, fasadas. Projektas arch. Vyt. Landsbergio. Kaunas. 1932. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5721, l. 20
[Sieninės spintos virtuvėje ir sieninės lentynos po laiptais iš pirmo į antrą aukštą J. Jablonskytės-Petkevičienės namuose, dabar Perkūno al. 25. Baldai projektuoti arch. V. Landsbergio. L. Preišegalavičienės 2010 m. nuotr.] // Lietuvos tarpukario interjerai, 1918–1940 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas: Vox Altera, 2016, p. 103.
Tado ir Julijos Petkevičių namas, dabar Perkūno al. 25. Kaunas. 20 a. 4 deš. nuotr. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1768, l. 11 a.
Tado ir Julijos Petkevičių namas, dabar Perkūno al. 25. Kaunas, 20 a. 4 deš. Nuotr. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1768, l. 18.
Fiziško Auklėjimo Rūmų eskizai: [pagal arch. V. Landsbergio projektą 1934 m. pastatytų Kūno kultūros rūmų, 1931 m. vadintų Fiziško auklėjimo rūmais, pirmo projekto maketo ir situacijos plano nuotrauka prie V. Landsbergio str. „Fiziško auklėjimo rūmai (eskizas – projektas)“] // Fiziškas auklėjimas. – 1931, Nr. 2, įklij. po p. 114.
Pirmasis kūno kultūros rūmų projektas. Dabar baigiami statyti k. k. r. truputį kitoki: [maketo nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 9, p. 122.
Fiziško auklėjimo rūmų projektas: [su pastaba, kad rūmai pastatyti pagal šiuos braižinius ir statybos priežiūros komisijos priimti 1934 12 13]. Gatvės fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1934. LLMA, F. 81, ap. 1, b. 546, l. 6.
Fiziško auklėjimo rūmų projektas: [su pastaba, kad rūmai pastatyti pagal šiuos braižinius ir statybos priežiūros komisijos priimti 1934 12 13]. Fasadas iš kiemo pusės. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1934. LLMA, F. 81, ap. 1, b. 546, l. 7.
Valstybinio stadiono projektas: [neįgyvendintas]. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1934. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 546, l. 1.
Kūno kultūros rūmų pamatų pašventinimas: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 427.
Apie statomus Kūno kultūros rūmus // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 429.
Pašventintas Kūno kultūros rūmų kertinis akmuo / Alf.: [Alfonsas Vytautas Braziulis] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 28, p. 428.
Naujai statomų kūno kultūros rūmų paskirtis // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 40, p. 616.
Pradžios mokyklų inspektoriai prie stat. kūno kultūros rūmų: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1933, Nr. 42, p. 465.
Kūno Kultūros Rūmai // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, priešlap.
Kūno Kultūros Rūmų paskaitų salė: [nuotr.] // Kūno kultūra ir sveikata. – 1934, Nr. 41, p. 622.
K.K. Rūmų didžioji mankštos salė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 163.
K.K. Rūmų mažoji mankštos salė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 166.
K.K. Rūmų didžioji auditorija paskaitos metu: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 169.
Kūno Kultūros Rūmų bufetas: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 191.
K.K. Rūmų rūbinė: [nuotr.] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 195.
Valstybinio stadiono projektas: [projektas arch. V. Landsbergio, neįgyvendintas] // Fiziškas auklėjimas. – 1934, Nr. 2, p. 159.
Kūno Kultūros rūmai: [nuotr.] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 32.
Kauno miesto ligonių kasų rūmų projektas. Fasadas. Projektas arch. V. Landsbergio ir A. Novickio. Kaunas. 1933 03 02. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 677, l. 13.
KMLK Rūmų projektas: [V. Landsberrgio projekto piešinys prie A. Novickio straipsnio „K. m. Ligonių Kasos rūmų statyba] // Darbo sveikata. – 1933, Nr. 3/4, p. 79.
KMLKL Rūmų statyba: [nuotrauka prie A. Novickio straipsnio „K. m. Ligonių Kasos rūmų statyba“] // Darbo sveikata. – 1933, Nr. 3/4, p. 79.
Naujieji KMLK rūmai: [nuotrauka prie A. Jasiūno straipsnio „KMLK naujieji rūmai“] // Sveikata ir darbas. – 1934, Nr. 6, p. 203.
KMLK operacijų salė: [nuotrauka prie A. Jasiūno straipsnio „KMLK naujieji rūmai“] // Sveikata ir darbas. – 1934, Nr. 6, p. 225
Tyrimų laboratorijos pastato projektas. Fasado eskizas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1935. LCVA, f. 3, ap. 1, b. 236, l. 1.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
Tyrimų laboratorijos statybos komisijos aktas dėl statybos rangovo Jechielio Kaplano atliktų statybos darbų. Kaunas. 1934 02 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 92, l. 46–47.
[Tyrimų laboratorijos pastatas, projektas arch. V. Landsbergio, konstruktorius A. Rozenbliumas] // Profesorius Anatolijus Rozenbliumas / Algimantas Nakas. – Vilnius: „Technika“, 2002, p. 38.
Tyrimų laboratorijos Kaune, Radvilėnų pl., projektas arch. V. Landsbergio, fasado nuotrauka. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 51.
Tyrimų laboratorijos Kaune, Radvilėnų pl., projektas arch. V. Landsbergio, fasado nuotraukos. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 55.
Tyrimų laboratorija (dabar – Technologijos universitetas) // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras; Švedijos institutas; Kultūros paveldo institutas; [sudarytoja Morta Baužienė]; [redaktorius Alfonsas Lagunavičius]. – Vilnius: Savastis, 1998, p. 2.
Elžbietos Rimkevičaitė mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Gatvės fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 7.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Šono fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 8.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Kiemo fasadas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 9.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Pirmo aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 4.
Elžbietos Rimkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Antro aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 5.
Elžbietos Rinkevičaitės mūrinio gyvenamojo namo Žemaičių g. 40 projektas. Antro aukšto planas. 1934 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 647, l. 5.
Erazmo Lenartavičiaus dviejų aukštų mūrinio namo Žemaičių g. 40 projektas. [1934]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 653, l. 1.
Juristas Raulinaitis Pranas Viktoras, g. 1895 09 23 Marijampolės apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1925 09 15. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 44499.
Prano Viktoro Raulinaičio gyvenamojo namo Maironio ir Putvinskio gatvių kampe (dabar V. Putvinskio g. 57) projektas. Architektas Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1934 06 11. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 6304, l. 6.
D-ro P. V. Raulinaičio namo Maironio / V. Putvinskio gatvių kampe (dabar V. Putvinskio g. 57) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1934 06 19. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 646, l. 4.
Dariaus ir Girėno Mauzolėjus Kauno kapuose...: [nuotr. 1935 m. pagal arch. V. Landsbergio projektą pastatyto mauzoliejaus] // Sveikata ir darbas. – 1938, Nr. 7, p. 300.
Dariaus ir Girėno karstai įrengtame Kauno kapuose mauzoleume: [nuotr.] // Ūkininkas – vyrų žygiai, 1938, liepos 14, p. 1.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. 1934 11 25 – 28. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 1.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse lakūnų kapo piešinys: [su arch. V. Landsbergio pastaba, kad piešinys ne jo]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 2.
St. Dariaus ir St. Girėno mauzoliejaus Kauno kapinėse rūsio planas. Projektas arch. V. Landsbergio. 1935 02 29. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 696, l. 4.
Mačiulis Petras, g. 1895 03 05 Bimbuose, Rokiškio apskr. Paso kort. nuotr. Kaunas. 1922 02 15. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 29235.
Petro Mačiulio gyvenamojo namo Kaune, K. Donelaičio g. 25 c (dabar K. Donelaičio g. 57) projektas. 1 a. planas, Rytų ir Pietų fasadai. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1935 08 24. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 654, l. 1.
Pr. Dailidė, naujas „Eltos“ direktorius // Naujoji Romuva. – 1935, Nr. 31/32, p. 592.
Prano Dailidės gyvenamojo namo Kaune, Dzūkų g. 1 a (dabar Dainavos g. 5 / Dzūkų g. 3) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1931 07 15: [pastatytas 1935]. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 656, l. 1.
Diplomato, žurnalisto, visuomenės veikėjo Prano Dailidės namas Kaune, Dzūkų g. 1 a (dabar Dainavos g. 5 / Dzūkų g. 3). Fotonuotrauka. Kaunas. 1936. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1090, l. 1.
Centralinė Pienocentro pieninė Kaune // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 142.
Pienocentro pieno produktų išvežiotojai Kaune: [prie „Pienocentro“ centrinės pieninės] // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 138.
Pienocentro pieno produktų išvežiotojai Kaune: [prie „Pienocentro“ centrinės pieninės] // Prekyba. – 1936, Nr. 7/8, p. 143.
Pienocentro Kauno pieninė: [statyta 1935–1936, vienas projekto autorių arch. V. Landsbergis] // Pienocentro grietininiai valgomieji ledai. – Kaunas, 1938, p. 3.
Pienocentro centralinės pieninės Kaune kondensuoto pieno gamybos skyrius // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 132.
Pienocentro centr. Pieninės Kaune bonkų plovimo, pilstymo ir uždarymo skyrius // Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1927–1936. – Kaunas: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, 1936, p. 135.
Jo Ekscelencija, Krašto Apsaugos Ministeris, Pulk. Leit. Juozas Papečkys // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 26, p. 208.
Juozo Papečkio namo Kaune, Vaižganto g. 15 (dabar Vaižganto g. 23) projektas. Arch. V. Landsbergis. Kaunas. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 657, l. 5.
Juozo Papečkio namo Kaune, Vaižganto g. statybos revizinė apyskaita. 1935. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 39–42.
Bagdono Laucevičiaus raštas J. Papečkiui dėl centralinio šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos J. Papečkio name įrengimo pagal V. Landsbergio pateiktą užklausą. 1935 04 25. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 73.
A. Šeliugino raštas J. Papečkiui dėl atsiskaitymo už namo tvorą su arch. V. Landsbergio pastaba. 1936 06 24. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 217, l. 75.
Arch. V. Landsbergio projektuoto Juozo Papečkio namo nuotrauka. Stanislovas Lukošius. Kaunas. 1957. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 101.
Pramonės, prekybos ir amatų rūmų projekto piešinys. Arch. Vyt. Landsbergis. 1937 04 18. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1452, l. 72.
Prekybos rūmai: [Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, pastatyti pagal arch. Vytauto Landsbergio projektą 1937–1939 m. K. Donelaičio g. 2 b, dabar K. Donelaičio g. 8, KAVB. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų iškilmingas atidarymas buvo 1939 02 18, į rūmus įsikelta dar 1938 07. Nuotrauka daryta 1938 m. pabaigoje] // Kaunas. – Praha: Europos miestų statyba ir tautų ūkis, 1938, p. 41.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų projektas. Pusrūsio planas. Arch. Vyt. Landsbergis. Kaunas. 1937 07 08. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 573, l. 1.
„Pienocentro“ sulčių fabriko Kaune administracinis pastatas, projektas arch. V. Landsbergio ir A. Prapuolenio. Fotonuotrauka. Kaunas. 1939. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 1081.
Kauno „Pienocentro“ vaisių sulčių gamykla. Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Konstruktorius A. Rozenbliumas // Profesorius Anatolijus Rozenbliumas / Algimantas Nakas. – Vilnius: „Technika“, 2002, p. 62.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Pirmo aukšto planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 19.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Antro aukšto planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 20.
Centralinės Lietuvos p. p. b-vių sąjungos „Pienocentras“ vaisių sulčių gamyklos Kaune, Napoleono g. 1 projektas. Situacijos planas. Projektas arch. V. Landsbergio. Kaunas. 1938 08 12. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 617, l. 24.
A. Žukausko, gyv. Anykščiuose, ats. adresuoti arch. V. Landsbergiui, K. Donelaičio g. 16, prašymas Kauno miesto statybos komisijai dėl namo P. Višinskio g. 8 antro aukšto užstatymo plano patvirtinimo. Namo ir sklypo nuosavybė patvirtinta 1936 01 27 notaro K. Škėmos. Proj. arch. V. Landsbergio: [1937 03 08 arch. V. Landsbergio parengto projekto įgyvendinimas dėl nežinomų priežasčių atidėtas]. 1937 02 15. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 32.
A. Žukausko-Vienuolio namo Kaune, P. Višinskio g. 8 antrojo aukšto projektas. 1937 02 17. LLMA, f. 81, ap. 1, b. 658, l. 1.
Žukausko Antano P. Višinskio g. 8 nr. gyv. namo proj. Arch. V. Landsbergis. VŽM 8175-1, 2.
Žukausko Antano P. Višinskio g. 8 nr. gyv. namo proj. Arch. V. Landsbergis. VŽM 8175-1, 2.
Antano Žukausko, gyv. Anykščiuose, Birutės g. 1, prašymas Kauno m. statybos komisijai leisti statyti mūrinį namą Višinskio g. 8, pakeičiant jį sulig pridedamu arch. V. Landsbergio planu. 1939 05 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 42.
Antano Žukausko namo antrojo aukšto projektas [pagal projektą turėjo būti pristatytas antras aukštas ir negyvenama palėpė, realiai pristatytas ir trečias aukštas, palėpėje įrengtas butas] Višinskio g. 8 Nr. Sav. Antanas Žukaukas, archit. Vyt. Landsbergis. 1939 05 20. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 43.
Statybos techniko Juozo Kaminsko surašytas protokolas dėl Žukausko Antano, gyv. Anykščiuose, Birutės g. 1, namo priestato ir antro aukšto pristatymo P. Višinskio g. 8 neprisilaikant duoto 1939 06 02 leidimo, prašė iškelti teismo bylą: [Priestatui iš kairiojo galo padarė langus, o iš užpakalinės pusės langų nepadarė, be to, priestato pastogėje įrengė kambarį, kuris leidime nebuvo numatytas, nepadarė priestato architektūrinių pagražinimų]. 1939 12 28. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 46.
Skundas Kauno apylinkės teismui dėl nusižengimų projektui statant A. Žukausko namo P. Višinskio g. 8 priestatą, pasirašytas savivaldybės įgaliotinio E. Sudiko. 1940 02 21. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 9489, l. 54.
2023-10-23 Naujienos
2023-08-08 Naujienos
2023-06-01 Naujienos
2023-04-06 Naujienos
2023-04-04 Naujienos
We use cookies on our website. Some of them are essential for the operation of the site, while others help us to improve this site and the user experience (tracking cookies). You can decide for yourself whether you want to allow cookies or not. Please note that if you reject them, you may not be able to use all the functionalities of the site.
More information