Nepaprastų kelionių kūrėjas Žiulis Vernas

Žiulis Gabrielis Vernas (1828–1905) yra žymus prancūzų rašytojas, laikomas vienu iš mokslinės fantastikos pradininkų. Ž. Vernas iš viso parašė 65 romanus, taip pat sukūrė pjesių, apsakymų, esė ir kt. Jo kūriniai yra vieni daugiausiai verčiamų pasaulyje, o į lietuvių kalbą Ž. Verno romanai pradėti versti jau XX a. pradžioje. Kviečiame skaityti tekstą ir pamatyti senųjų Ž. Verno knygų įvairiomis kalbomis!

Žiulis Vernas

KARJEROS PRADŽIA IR PIRMOSIOS KELIONĖS

Ž. Vernas gimė Nante, Prancūzijoje, buvo vyriausias iš 5 vaikų. Jo tėvas Pjeras Vernas buvo advokatas ir siekė, kad jo pėdomis sektų ir sūnus, tačiau Ž. Verną labiau traukė nuotykiai ir rašymas. Egzistuoja legenda, kad sulaukęs 11 metų rašytojas pabėgo iš namų ir įlipo į laivą, kuris turėjęs jį nuplukdyti į Indiją, tačiau Ž. Verno tėvas laiku jį rado ir parsivedė namo, o rašytojas turėjo pasižadėti nebekeliauti, nebent svajonėse [1].

1947 m. Ž. Vernas išvyko į Paryžių studijuoti teisės. Nors iš tiesų ketino būti rašytojas, tačiau kol studijavo teisę jį išlaikė tėvas. Rašyti pradėjo dar paauglystėje, o studijuodamas kūrė poeziją, libretus. Paryžiuje jis susipažino ir su rašytojais Viktoru Hugo [2] ir Aleksandru Diuma [3]. Debiutavo kaip dramaturgas, pirmoji jo drama buvo pastatyta 1850 m. Ž. Verno tėvas tikėjosi, kad baigęs studijas sūnus grįš namo ir pradės savo advokato karjerą, tačiau šis nenorėjo išvykti iš Paryžiaus, bandė derėtis su tėvu, kad šis ir toliau jį finansiškai remtų. Ž. Vernui pavyko – jis liko Paryžiuje, kur galėjo toliau kurti ir bendrauti su literatūros pasaulio atstovais. Tuo metu Ž. Vernas rašė trumpas istorijas žurnalui „Musée des Familles“. Rašytojo tėvas dar bandė sūnų įkalbėti grįžti – pasiūlė perduoti savo verslą, tačiau tuo metu Ž. Vernas gavo darbą Paryžiaus teatre „Théâtre Lyrique“ ir tėvo pasiūlymo atsisakė.

Karjeros pradžia Ž. Vernui buvo sunki. Jis turėjo įvairių sveikatos problemų, jautė nuolatinį pinigų stygių ir daug rašė. Tėvų prašė, kad rastų jam turtingą moterį, kurią galėtų vesti, tačiau ilgą laiką paieškos nebuvo sėkmingos. Galiausiai 1856 m. jis susipažino su savo būsima žmona, turtinga našle Honorina de Viane. Jie susituokė 1857 m., o pirmasis ir vienintelis jų sūnus Mišelis gimė 1861 m.

Nors Ž. Verno knygose kelionių daug, tačiau tada, kai pradėjo rašyti romanus, jis dar nebuvo daug keliavęs. Pirmosios jo kelionės iš Prancūzijos buvo 1858 m., kai kartu su savo draugu Aristidu Hignardu ir jo broliu keliavo į Liverpulį ir Škotiją, ir 1862 m., kai vyko į Švediją ir Norvegiją [4]. Ir nors Afrikoje lankytis rašytojui neteko, pirmojo jo romano veiksmas vyksta būtent ten – 1863 m. buvo išleistas romanas „Penkios savaitės oro balionu“. Ž. Vernas tuo metu dar nebuvo skridęs oro balionu, tačiau manoma, kad jį įkvėpė Edgaro Alano Poe kūryba – šio rašytojo pasakojimuose žmonės oro balionu skrido per Atlanto vandenyną ir net į Mėnulį [5].

Jules Verne „Fünf Wochen im Ballon. Entdeckungsreise dreier Engländer in Afrika wiedererzählt nach den Aufzeichnungen des Dr. Fergusson“. Deutsch von Paul Heichen. A. Weichert. – Berlin 1901.

DARBAS SU LEIDĖJU PJERU-ŽIULIU HETZELIU

1862 m. Ž. Vernas susipažino su leidėju Pjeru-Žiuliu Hetzeliu. Būtent jis išleido pirmąjį Ž. Verno romaną, tai buvo ilgo bendradarbiavimo pradžia – kartu jie sukūrė seriją „Voyages extraordinaires“ („Nepaprastos kelionės“), kurią sudaro 62 romanai (54 šios serijos romanai buvo išleisti kai Ž. Vernas dar buvo gyvas, o dar 8 – po jo mirties). Dažnai rašoma, kad būtent P. Ž. Hetzelis „atrado“ Ž. Verną, tačiau iš tiesų jie vienas kitam buvo lygiai svarbūs ir reikalingi [6]. Rašytojui reikėjo leidėjo, o leidėjui – rašytojo.

Nuo 1864 m. P. Ž. Hetzelis kartu su J. Macé ėmėsi leisti žurnalą „Le Magasin d'éducation et de récréation“, kuriame dalimis publikuodavo Ž. Verno kūrinius prieš išleisdamas juos pilnomis knygomis. Antrasis „Voyages extraordinaires“ serijos romanas „Kapitono Hatero kelionė ir nuotykiai“ buvo pirmasis, kurį spausdino žurnale. Yra žinoma, kad P. Ž. Hetzelis nemažai redagavo Ž. Verno knygas, kartais net keitė tokius svarbius aspektus kaip istorijos pabaiga. Romano „Kapitono Hatero kelionė ir nuotykiai“ istorija turėjo baigtis pagrindinio herojaus mirtimi, tačiau P. Ž. Hetzeliui tokia pabaiga pasirodė nepriimtina, todėl herojus grįžo namo [7]. Leidėjas turėjo aiškią viziją, kaip turi atrodyti serija „Voyages extraordinaires“, todėl atsisakė 1863 m. Ž. Verno jam parodytos knygos „XX amžiaus Paryžius“ („Paris au XXe siècle“). Romane vaizduojamas niūrus Paryžiaus 1960 m. vaizdas. Šiame Ž. Verno vaizduojamame mieste nėra karo, gatvės, pasitelkus elektrą, yra apšviestos, galimos greitos kelionės traukiniais be taršos ir vežimais be žirgų, varomais benzinu. Tačiau nors šiame pasaulyje gausu išradimų, gerinančių gyvenimo kokybę, čia nėra menų, humanitarinių mokslų – svarbios tik technologijos. Visa knyga pesimistinė, neturinti laimingos pabaigos, todėl tuo metu, kai buvo parašyta, išleista nebuvo. XX a. pabaigoje ją atrado Ž. Verno proanūkis ir knyga buvo išleista 1994 m. [8].

Ž. Vernas ilgai buvo nepastebėtas – pirmoji jo knyga buvo išleista tik jam sulaukus 35 m. Todėl pagaliau turėdamas galimybę rašyti ir iš to gyventi būtent tai jis ir darė – baigęs vieną knygą jis iškart imdavosi kitos [9]. Dėl šios priežasties nuo 1863 m. iki 1905 m. kasmet pasirodydavo 1–2 nauji romanai. To reikalavo ir sutartis, 1864 m. pasirašyta su P. Ž. Hetzeliu. Joje buvo nurodyta, kad Ž. Vernas kasmet turės pristatyti 3 knygas, parašytas tuo pačiu žanru ir tokio paties ilgio, kaip ir ankstesnės. Šios sąlygos greičiausiai atsirado siekiant, kad Ž. Vernas daugiau nerašytų ir nesiūlytų tokių knygų, kaip „XX amžiaus Paryžius“ [10]. Įspūdį, kad rašytojo ir jo leidėjo darbo santykiai buvo sudėtingi, galima susidaryti iš jų laiškų. Kaip jau buvo minėta, P. Ž. Hetzelis iš Ž. Verno reikalavo stipraus jo tekstų redagavimo, kartais esminių elementų keitimo. Pirmaisiais bendradarbiavimo metais Ž. Vernas visiškai klausė savo leidėjo ir buvo labai dėkingas už visas pastabas, tačiau laikui bėgant tokio nuolankumo rodė vis mažiau, jų santykių dinamika pasikeitė ir, kaip galima spręsti iš laiškų, jų diskusijos ir nesutarimai ėmė panėšėti į lygiaverčių partnerių – Ž. Vernas nustojo aklai paklusti visiems leidėjo reikalavimams. P. Ž. Hetzelis redagavo Ž. Verno kūrinius pagal tokią vertybinę sistemą, kuri leistų parduoti kuo daugiau knygų. Toks elgesys vertinamas prieštaringai, bet greičiausiai be P. Ž. Hetzelio nebūtų atsiradusi serija „Voyages extraordinaires“, o be Ž. Verno niekas nebeprisimintų leidėjo P. Ž. Hetzelio [11]. Po P. Ž. Hetzelio mirties Ž. Vernas bendradarbiavo su jo sūnumi – L. Ž. Hetzeliu.

Ž. Vernas mirė 1905 m. Jis rašė iki pat mirties, nepaisydamas silpstančio regėjimo, todėl paliko rankraščių, kuriuos jau po rašytojo mirties suredagavo jo sūnus ir išleido L. Ž. Hetzelis. Ž. Vernas savo kūryba įtaką darė ne vien rašytojams, bet ir mokslininkams, keliautojams, o jo romanai perleidžiami ir skaitomi iki šiol.

LEIDINIAI, SAUGOMI KAUNO APSKRITIES VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centre yra saugomos dvi Hetzelio XIX a. pab. išleistos knygos: „Garo namas“ („La maison à vapeur“) ir „Juodoji Indija“ („Les Indes noires“). „Garo namas“ (pirmą kartą išleista 1880 m.) gausiai iliustruotas L. Bennetto. Knygoje pasakojama istorija apie britų kolonistų kelionę po Indiją, o keliavo jie namuose, kuriuos traukė mechaninis dramblys, varomas garo mašinos. Ši knyga nėra išversta į lietuvių kalbą. 

Knygoje „Juodoji Indija“ (pirmą kartą išleista 1877 m.), iliustruotoje J. Férato, pasakojama apie kalnakasių bendruomenę Škotijoje, kuri susiduria su keistais nutikimais kasyklose. Knyga į lietuvių kalbą išversta 1997 m.

Dar viena bibliotekoje saugoma knyga prancūzų kalba yra „L'Épave du Cynthia“ (pirmą kartą išleista 1885 m.), ji nepriklauso serijai „Voyages extraordinaires“. Ją parašė Ž. Vernas ir prancūzų politikas, rašytojas, žurnalistas A. Laurie. Jo, kaip ir Ž. Verno, knygų leidėjas buvo P. Ž. Hetzelis. Šie du autoriai bendradarbiavo ties keliomis knygomis, tačiau ne visose jie nurodyti kaip bendraautoriai. Bibliotekos turimas „L'Épave du Cynthia“ egzempliorius buvo išleistas 1935 m. leidyklos „Hachette“, iliustruotas Ch. Hallo.

Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centre saugomos trys XIX a. pabaigoje išleistos Ž. Verno knygos anglų kalba: „The Moon Voyage“ (susideda iš dviejų knygų: pirmos dalies „From the Earth to the Moon“ („Nuo Žemės į Mėnulį“) ir antros dalies „Round the Moon“ („Aplink Mėnulį“)), „Around the World in Eighty Days“ („Aplink pasaulį per 80 dienų“) ir „A Journey into the Interior of the Earth“ („Kelionė į Žemės centrą“). Pastarosios dvi knygos Lietuvai buvo dovanotos, o jas surinko ir į Lietuvą atsiuntė Didžiosios Britanijos visuomenės veikėjas Pranas Bancevičius. Tai liudija įrašai, esantys knygose.

Jules Verne „Around the World in Eighty Days“. Išleista Londone XIX a. pab., leidėjas Sampson Low, Marston & Company.

Jules Verne „A Journey into the Interior of the Earth“. Išleista Londone ~1878–1882 m. [12], leidėjas Ward, Lock & Сo.

Jules Verne „The Moon Voyage“. Išleista Londone ~1873–1878 m. [13], leidėjas Ward, Lock, and Tyler. 

Į lietuvių kalbą Ž. Verno knygos pradėtos versti jau XX a. pradžioje. Pirmoji išleista Čikagoje 1917 m., tai J. A. Chmieliausko išverstas romanas „Vėliavos Akyvaizdoje“ („Face au drapeau“).

Jules Verne „Vėliavos Akyvaizdoje“. – Chicago, 1917.

Senųjų ir retų spaudinių fonde saugomos 10 pavadinimų Ž. Verno knygos lietuvių kalba: „Vėliavos akyvaizdoje“ (1917 m.), du romano „Kelionė aplink pasaulį per 80 dienų“ leidimai (pirmasis išleistas 1921 m., antrasis – 1937 m.), „Kapitono Granto vaikai“ (1929 m.), „Už 20.000 metų ir kitų autorių apysakos“ (1930 m.), „20000 mylių jūros gelmėmis“ (1936 m.), „Paslaptingoji sala“ (1938 m.), „Penkiolikos metų kapitonas“ (1937–1938 m.), „Mykolas Strogovas“ (1937–1938 m.), „Žangada“ (1939 m.), „Aukštyn kojom“ (1940 m.).

Jules Verne „Kelionė aplink pasaulį per 80 dienų“. Vertėjas J. Balčikonis, dailininkas P. Kalpokas, leidėjas M. Yčas, išleista 1921 m. 

Julius Vernas „Aplink Žemę per 80 dienų“. Vertėjas J. Balčikonis, išleido „Spaudos fondas“ 1937 m.

Jules Verne „20000 mylių jūros gelmėmis“, 1 ir 2 dalys. Vertėjas J. Talmantas, išleido „Šviesos“ knygynas 1930 m.

Jules Verne „Paslaptingoji sala“, 1 dalis. Vertėjas P. Budvytis, išleido „Šviesos“ knygynas 1938 m.

Jules Verne „Penkiolikos metų kapitonas“, 1 dalis. Vertėjas V. Žvikėnas, išleido „Spaudos fondas“ 1937 m.

Jules Verne „Žangada“, 1 dalis. Vertėjas P. Tarulis, išleido knygynas „Antikvaras“ 1939 m.

 

1. Lottman, H. R. Jules Verne: An Exploratory Biography. – New York, 1996, p. 6. Prieiga internete: https://bit.ly/41Q9TEs [žiūrėta 2023-02-22].
2. Ibid., p. 23.
3. Ibid., p. 29.
4. Ibid., p. 81.
5. Ibid., p. 84.
6. Ibid., p. 87.
7. Ibid., p. 100–101.
8. Ibid., p. 101–102.
9. Ibid., p. 107.
10. Ibid., p. 115.
11. Evans, A. B. Hetzel and Verne: Collaboration and Conflict / Science Fiction Studies. – 2001, 1 (28). Prieiga internete: https://bit.ly/3JgNBEH [žiūrėta 2023-03-02].
12. Datos nustatytos pagal leidyklos pavadinimą: https://bit.ly/3JDydCN [žiūrėta 2023-03-08].
13. Datos nustatytos pagal leidyklos pavadinimą: https://bit.ly/3JDydCN [žiūrėta 2023-03-08].
 
 
Tekstą parengė ir vaizdus skaitmenino vyresn. metodininkė Gabrielė Juodzevičiūtė
 
 
 
Last modified on Thursday, 06 April 2023 11:25

Daugiausiai skaityta

We use cookies on our website. Some of them are essential for the operation of the site, while others help us to improve this site and the user experience (tracking cookies). You can decide for yourself whether you want to allow cookies or not. Please note that if you reject them, you may not be able to use all the functionalities of the site.

More information