Žymiųjų Europos pasakininkų knygos

Published in Naujienos
Read 328 times

Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Senųjų ir retų spaudinių fonde yra saugoma knygų įvairiomis užsienio kalbomis. Šiame tekste aprašytos vienos gražiausių bibliotekoje saugomų pasakų knygų prancūzų ir vokiečių kalbomis. Tai trijų žymiausių Europos pasakų kūrėjų kūriniai: Šarlio Pero, Brolių Grimų ir Hanso Kristiano Anderseno. 

ŠARLIS PERO
(Charles Perrault)
 
Literatūrinės pasakos pradininkas Šarlis Pero (1628–1703 m.) gimė Paryžiuje, Prancūzijos didikų šeimoje. Š. Pero, kaip ir jo tėvas, studijavo teisę, buvo gerai susipažinęs su antikiniais tekstais. Jis geriausiai žinomas kaip „Motulės Žąsies pasakų“ („Contes de ma mère l’Oye“ arba „Histoires ou contes du temps passé, avec des moralités“), pirmąkart išleistų 1697 m., autorius, nors tai ir nebuvo pirmasis jo kūrinys. Šį pasakų rinkinį jis, bijodamas kritikos, išleido sūnaus vardu ir dedikavo karaliaus Liudviko XIV dukterėčiai. Patys pasakų siužetai nebuvo originalūs, jis rėmėsi tautosaka, mitologija, ankstesnių autorių darbais, bet pasakojimus keitė, pildė to meto realijomis. Iš jo kūrinių išskiriama „Raudonkepuraitė“, kuri laikoma originaliausia Š. Pero pasaka. Š. Pero pasakų siužetai buvo pritaikyti literatūrinių salonų lankytojams – vaizdinga ir išraiškinga kalba, eiliuoti ironiški moralai pasakų pabaigoje siekė sudominti salonų lankytojus ir taip pat atspindėjo nepaklusnumą klasicizmo epochos idėjoms. Nors „Motulės Žąsies pasakas“ dabar priimta laikyti kūriniais vaikams, tačiau kadangi tuo metu vaikų literatūros nebuvo, galima manyti, jog Š. Pero rašė galvodamas apie suaugusį skaitytoją.
 
Pasakos „Raudonkepuraitė“ iliustracija ir pirmasis puslapis
 
Pasakų knyga „Les contes de Perrault“ pirmą kartą buvo išleista Paryžiuje 1862 m. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas leidinys publikuotas XIX a. pabaigoje, apie 1880–1899 m. Šis leidinys ypatingas tuo, kad turi unikalų viršelį, kuris šiek tiek skiriasi nuo ankstesniųjų leidimų. Bibliotekoje saugomos knygos viršelis raudonas su auksiniais akcentais, o nuo kitų leidimų skiriasi juodos ir auksinės spalvos rėmeliu, itin puošniu teksto šriftu, tačiau jame nelieka auksinio autorių ir pavadinimą apipavidalinančio rėmo, papildomų iliustracijų viršelio kampuose ir nugarėlėje. Pirmasis leidimas buvo įrištas J. Engelio, to leidimo viršelyje galima rasti knygrišio parašą.
 
Les contes de Perrault“ viršeliai. Kairėje – Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomos knygos viršelis, dešinėje – 1862 m. leidimas, saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje
 
Knyga gausiai iliustruota Gustavo Doré iliustracijomis, kurių yra net 40, joje pateikiama P. J. Stahlo (tikras vardas P. J. Hetzelis) parašyta įžanga ir devynios Š. Pero pasakos: „Raudonkepuraitė“, „Nykštukas“, „Miegančioji gražuolė“, „Pelenė“, „Batuotas katinas“, „Rikė Kuoduotasis“, „Asilo oda“, „Fėjos“ ir „Mėlynbarzdis“. Pabaigoje pateikiama Š. Pero biografija ir darbai, komentarai apie kiekvieną pasaką, kontekstas. Pavyzdžiui, paminima tai, kad Broliai Grimai pakeitė „Raudonkepuraitės“ pabaigą: Š. Pero versijoje vilkas Raudonkepuraitę suvalgo, o Brolių Grimų pasaka baigiasi laimingai. Pačioje knygos pabaigoje aptariama dar viena Š. Pero pasaka „Juokingi norai“. Ji pavadinama „vidutiniška“ ir neverta atsidurti šiame leidime. O viena pirmųjų Š. Pero pasakų „Grizelda“ lieka išvis nepaminėta.
 
 
 
 
BROLIAI GRIMAI
(Die Brüder Grimm)
 
Broliai Jakobas (1785–1863 m.) ir Vilhelmas (1786–1859 m.) Grimai buvo vokiečių tautosakininkai, kalbininkai, geriausiai žinomi dėl savo pasakų rinkinių. Brolių vaikystė buvo rami, jie augo dideliuose namuose ir gyveno patogiai, tačiau anksti mirus tėvui gyvenimas smarkiai apsunko. Nepaisant skirtingo charakterio (Jakobas buvo uždaras, rimtas, o Vilhelmas draugiškas, kalbus) jie buvo itin artimi, didžiąją gyvenimo dalį gyveno kartu. Nors Vilhelmas vedė ir sukūrė šeimą, vis dėl to ir jis, ir Jakobas savo gyvenimą daugiausia skyrė mokslinei veiklai. Abu broliai buvo darbštūs, nuo mažumės turėję daug mokytis ir dirbti.
 
Kartais manoma, kad Broliai Grimai patys vaikščiojo po šalį rinkdami tautosaką iš valstiečių, tačiau iš tiesų jie kviesdavosi pasakotojus į savo namus, kur pasakas ir užrašydavo – dažniausiai pasakotojos buvo jaunos aukštuomenės moterys. Daug pasakų, kurias užrašė Broliai Grimai, turėjo prancūziškų ištakų. Iš įvairių šaltinių surinktas pasakas Broliai Grimai dar keitė, išėmė tai, kas skaitytojus galėtų įžeisti, papildė to meto skaitytojams patraukliais elementais (pvz., krikščioniškomis nuorodomis). Jų pasakos buvo redaguojamos taip, kad būtų tinkamos skaityti vaikams, o moralai atitiktų krikščionišką pasaulėžiūrą, įtvirtintų lyčių vaidmenis. Pirmasis rinkinio „Vaikų ir namų pasakos“ (vok. „Kinder und Hausmärchen“) tomas pirmą kartą išleistas 1812 m. (antrasis tomas – 1815 m.). Senųjų ir retų spaudinių fonde yra saugomas šių pasakų 1894 m. leidimas. Knygą išleido „Braun und Schneider“ leidykla Miunchene. Knygoje yra 50 pasakų, tarp jų puikiai žinomos „Joniukas ir Grytutė“, „Pelenė“, „Snieguolė“, „Bremeno muzikantai“ ir kitos. Ji iliustruota Hermanno Vogelio, knygoje yra 7 spalvotos iliustracijos ir daugybė nespalvotų.
 
Pasakos „Joniukas ir Grytutė“ spalvota iliustracija
 
Knygos viršelis šviesus, papuoštas paauksuota pasakos „Miegančioji gražuolė“ iliustracija, knygos bloko kraštai raudoni. Iš visų viduje esančių iliustracijų dėmesį verta atkreipti į dvi, kurios skirtos įamžinti du H. Vogelį įkvėpusius dailininkus: Adrianą Ludwigą Richterį ir Moritzą von Schwindą. Šios iliustracijos yra pasakų „Pelenė“ ir „Malūnininko bernas ir katė“ pabaigoje. O pačiame paskutiniame puslapyje yra iliustracija, skirta pačių Brolių Grimų atminimui.
 
Ludwigo Richterio, Moritzo von Schwindo, Brolių Grimų atminimui skirtos iliustracijos
 
 
 
 
HANSAS KRISTIANAS ANDERSENAS
(Hans Christian Andersen)
 
Danų rašytojas Hansas Kristianas Andersenas (1805–1875 m.) išskirtinis tuo, kad iš visų jo sukurtų pasakų tik nedidelė dalis rėmėsi tautosaka – dauguma pasakų sukurtos jo paties, net turėjo autobiografinių motyvų, o ne buvo perrašytos ar užrašytos, kaip Š. Pero ir Brolių Grimų. H. K. Andersenas rašė ir romanus, eilėraščius, straipsnius, kelionių knygas, kūrė teatrui, tačiau iki pat dabar jis žinomas būtent dėl savo pasakų. H. K. Andersenas gimė neturtingoje kurpiaus šeimoje, bet jo tėvas buvo apsiskaitęs. Kai galėdavo, vesdavosi sūnų į teatrą, skaitydavo jam pasakas. Visgi H. K. Anderseno tėvas mirė anksti (H. K. Andersenui buvo 11) ir berniukui teko mesti mokslus tam, kad galėtų dirbti. Sulaukęs keturiolikos jis išvyko į Kopenhagą, kur nieko nepažinojo. Ten H. K. Andersenui pavyko rasti rėmėjų, jam vienam iš nedaugelio tuometinėje Danijoje pavyko pakilti į aukštesnįjį luomą, tačiau jo gyvenimas net ir tada buvo sunkus, jis niekada visiškai nesijautė jokios grupės dalimi, o socialinės, klasių nelygybės temos jaučiamos didelėje dalyje jo kūrybos. Pirmosios H. K. Anderseno pasakos buvo išleistos 1835 m.
 
Senųjų ir retų spaudinių fonde yra saugoma įvairių H. K. Anderseno pasakų rinkinių, vienas iš jų – „Andersens Märchen“, parašytas gotikiniu šriftu. Knygą išleido „Paul Neff Verlag“ 1900 m., Štutgarte. Iš danų kalbos vertė ir prakalbą parašė Pauline Klaiber, o iliustracijas kūrė profesorius Hansas Tegneris. Iš viso yra 44 didelės iliustracijos, užimančios po visą puslapį, ir 167 mažesnės iliustracijos tekste. Prakalboje P. Klaiber rašo, kad H. Tegnerio piešiniai papildo ir praturtina H. K. Anderseno pasakas, kad dailininkas atsižvelgė į tai, kada pasakos buvo parašytos, jo iliustracijos atskleidė tai, ką matė rašytojas. 
 
Knygoje yra 42 pasakos, tarp jų – „Karaliaus nauji rūbai“, „Princesė ant žirnio“, „Sniego karalienė“, „Bjaurusis ančiukas“ ir kitos. Bibliotekoje saugomas knygos egzempliorius priklausė esperantininkui, mokytojui, žurnalistui Edvardui Medišauskui-Medoniui, viduje yra ir jo parašas.
 
„Andersens Märchen“ viršelis ir antraštinis lapas
„Andersens Märchen“ viršelis ir antraštinis lapas
 
 
 
 
 
Naudota literatūra
 
1. Carpenter, H. The Oxford Companion to Children's Literature. - New York: Oxford University Press, 1984.
2. De Mylius, J. „Daugiau negu vaikų rašytojas“. Prieiga internete:https://bit.ly/3x8sLRK [žiūrėta 2022-05-24].
3. Rudnickaitė, D. „Brolių Grimmų gyvenimas ir veikla iš arčiau“. Prieiga internete: https://bit.ly/3zEHgOU [žiūrėta 2022-06-13].
4. Satkutė, L. „Literatūrinės pasakos pradininkas“. Prieiga internete:https://bit.ly/38V8NRy [žiūrėta 2022-05-16].
5. Zipes, J. „The Rise of the French Fairy Tale and the Decline of France“, „Once There Were Two Brothers Named Grimm“ ir „Hans Christian Andersen and the Discourse of the Dominated“ in When Dreams Came True: Classical Fairy Tales and Their Tradition. - New York, London, 1999, p. 30–48, 61–110.
 
 
 
 
 
Tekstą parengė Gabrielė Juodzevičiūtė
Vaizdus skaitmenino Beatričė Jurgaitytė
 
 
 
 
Last modified on Monday, 20 June 2022 15:45

Daugiausiai skaityta