Siuvamosios mašinos: išsivystymo istorija

 Siuvamosios mašinos išsivystymo istorija = Die historische Entwicklung der Nähmaschine. - [S.l.] : [s.n.], [1930], p. 42. Siuvamosios mašinos išsivystymo istorija = Die historische Entwicklung der Nähmaschine. - [S.l.] : [s.n.], [1930], p. 42.
Paskelbtas Vienos knygos
Skaityti 9364 kartai

Reklaminiame leidinyje lietuvių ir vokiečių kalbomis „Siuvamosios mašinos: išsivystymo istorija“ trumpai apžvelgiama siuvamosios mašinos raida nuo pat jos atsiradimo, tačiau pagrindinis dėmesys knygelėje skirtas Singer siuvimo mašinoms. Iš tiesų tai žinomiausia siuvimo mašinų gamybos kompanija, lėmusi šio verslo raidą visame pasaulyje. Singer pavardė dabar yra tarsi siuvimo mašinos sinonimas, o šios kompanijos siuvimo mašinos paplitusios visame pasaulyje. Singer siuvimo mašinų sėkmingo verslo pradžia siejama su išradėju, verslininku Isaac Singer (1811 10 26 Pitstaun, JAV – 1875 07 23 Peinton, Anglija). Jis neišrado siuvimo mašinos, tačiau su jo 1851 m. užpatentuota siuvimo mašina siejama Singer eros pradžia. Ši siuvimo mašina dar buvo brangi, sunki, lėtai dirbo, bet vis tiek buvo geresnė už jos kitų firmų pirmtakes. Nuo jos sukūrimo praėjo 165 metai, o Singer siuvimo mašinos vis dar populiariausios pasaulyje.


Leidinyje vaizdžiai pateikta, kaip keitėsi, tobulėjo Singer siuvimo mašinos. 1852 m. pirmosios siuvimo mašinos medinę dėžę pakeitė metalinis pastovas. 1856 m. Singer siuvimo mašina pasidarė lengvesnė, dailesnė ir greitesnė. O pats Isaac Singer į 19 amžiaus 7 dešimtmetį įžengė jau kaip milijonierius, vienas turtingiausių žmonių pasaulyje. 1865 m. pasirodė Singer firmos taip vadinama šeimyninė siuvimo mašina, kuri buvo žymiai patobulinta, lyginant su ankstesniais modeliais, patogesnė naudojimui. Ji buvo siaura, graži ir labai ekonomiška. 1870 m. modelis su ilgesniu korpusu buvo brangesnis ir ne toks populiarus. 1879 m. 15 klasės modelis buvo ilgiausiai gamintas siuvimo mašinų modelis per visą jų raidos istoriją. Tuo laiku, kai buvo gaminamas, šis modelis buvo beveik tobulas: greitai ir tyliai dirbo, darė lygius ir gražius dygsnius, buvo su dangčiu, apsaugančiu siuvimo mašiną nuo dulkių. Po to atkreiptinas dėmesys į 66 klasės 1908 m. Singer siuvimo mašinos modelį. Tais laikais ji buvo tiesiog geriausia: nauja siuvimo mašina naujam amžiui. Pagrindiniai jos patobulinimai: siūlų svirtelės ir dygsnių plokštelė. Kas gali būti geriau už 66 modelio Singer siuvimo mašiną. Atsakymas: 99 modelio Singer elektrinė siuvimo mašina. Mažas, dailus ir stiprus šios Singer mašinos motoras tuo metu kainavo tik 5 svarus. Ir nereikėjo siūti prie žvakių šviesos, nes buvo su elektrine Singer lempa. Su Singer motoru bei lempa buvo gaminamas ir 66 modelis. Buvo išleisti ir specializuoti Singer siuvimo mašinų modeliai: batsiuviams (Nr. 29, K 51, Nr. 31, K 18, Nr. 34, KSV 5), baltiniams ir moterų drabužiams (Nr. 103), skrybėlių odos juostelėms siūti (Nr. 103, W 2), monogramoms, raidėms ir gėlių vaizdeliams išsiūti (Nr. 87, K 1), langų uždangoms apkarpyti ir apsiūti (Nr. 81-1), paralelėms siūlėms daryti (Nr. 106-8) ir kt.     
Knygelė „Siuvamos mašinos: išsivystymo istorija“ išleista 1930 m. Singer siuvimo mašinų bendrovės generalinės atstovybės Lietuvoje iniciatyva. Singer siuvimo mašinomis Lietuvoje buvo prekiaujama dar nuo carinės Rusijos laikų. Tiek tada, tiek tarpukariu jos buvo populiaresnės už pagamintas Rusijoje. Tarpukaryje buvo bandoma dirbtinai sudaryti palankesnes sąlygas prekiauti Sovietų Rusijos siuvimo mašinomis „Union“. Jomis buvo prekiaujama per Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungą „Lietūkis“, o spaudoje buvo gausu šių „Lietūkio“ parduodamų siuvimo mašinų reklamos. Tačiau Singer siuvimo mašinų kompanijos generalinei atstovybei Lietuvoje ši konkurencinė kova didelės įtakos neturėjo. Kompanijos generalinė atstovybė buvo įsikūrusi Kaune, A.Mickevičiaus g. 26, A.Mickevičiaus ir K.Donelaičio g. kampe (šiuo metu pastatas neišlikęs, jis buvo šalia dabartinio A.Mickevičiaus g. 46, taip vadinamo gydytojų namo). Singer siuvimo mašinų kompanijos kontora buvo įsikūrusi prestižinėje Kauno vietoje, priešais tuo metu buvusią Kauno elektros stotį ir Karo muziejų, tuo metu adresu K.Donelaičio g. 31 (dabar K.Donelaičio g. 71). Kontora buvo šio pastato antrame aukšte, 1928 m. ji užėmė šio aukšto 3 kambarius, 1938 – 4 kambarius. Kurį laiką kompanijos kontoros kaimynystėje buvo pirmame aukšte įsikūrusi Estijos atstovybė (vėliau persikėlusi į Parodos g.).
Singer siuvimo mašinų kompanija Kaune taip pat turėjo dvi parduotuves: vieną beveik miesto centre, Laisvės al. 63 (dabar pastatas Laisvės al. 103), kitą Šančiuose, Juozapavičiaus pr. Singer siuvimo mašinų kompanijos Kauno atstovybė samdė ne tik šių parduotuvių tarnautojus, bet ir firmos tarpininkus bei laisvuosius agentus, iš kurių, kilus nesklandumams, sunku buvo susigrąžinti jų nesumokėtą pelno mokestį.
Eksponuojama Singer siuvimo mašinų kompanijos išleista knygelė, kaip ir 1926 m. išleistas „Singerio siuvamoms mašinoms rankvedis klasė 15“, buvo netiesioginė firmos reklama. Ja buvo siekiama supažindinti su Singer siuvimo mašinų privalumais. Singer reklama spaudoje buvo minimalistinė. Ji buvo atpažįstama iš garsiosios S raidės su siuvančia mergina, apie pačią firmą nepateikiant daugiau jokių duomenų (net firmos atstovybės adreso). Todėl KAVB turimas „List of parts Singer sewing machines. Machine No. 23-19“ („Singer siuvimo mašinų dalių katalogas. Mašinoms Nr. 23-19“) vertingas jame esančiais antspaudais, kurių vienas liudija apie katalogo patekimo į firmos centrinę atstovybę datą: 1926 01 23, o kitame nurodyta, jog firmos generalinė atstovybė buvo įsikūrusi Kaune, A.Mickevičiaus g. 26. Į leidinį „Siuvamosios mašinos: išsivystymo istorija“, deja, neįdėta jokios medžiagos apie kompanijos veiklą Lietuvoje. Besidomintiems tai galėtų būti įdomus tyrinėjimo objektas.

Atnaujinta 2021-03-18 15:28

Daugiausiai skaityta