Spausdinti šį puslapį

Knygų iliustruotojai Lietuvoje 1918 - 1940 m.

Paskelbtas Teminės leidinių
Skaityti 8255 kartai


Knygų iliustravimo tendencijas tarpukario Lietuvoje visų pirma lėmė literatūros vaikams raida: būtent šie leidiniai tradiciškai gausiau ir gražiau iliustruoti. Pati to meto knygų rinka ribojo lietuvių iliustruotojų galimybes pasireikšti apipavidalinant literatūrą suaugusiems. Tačiau ir šioje srityje buvo sukurta keletas aukšto meninio lygio darbų.

Kauno meno mokyklos auklėtiniai dar studijuodami gaudavo užsakymus sukurti knygoms viršelius ar jas iliustruoti. Nemažai dailininkų tuos užsakymus atlikdavo profesionaliai, kai kurie jų dar nebaigę Meno mokyklos jau tapdavo pripažintais knygų iliustruotojais. Dalis menininkų, pradėję knygų iliustruotojo kelią kaip mėgėjai, vėliau tapo šios srities profesionalai.

Žinoma, buvo ir tokių dailininkų, kurių sąlytis su knygų iliustravimu buvo atsitiktinis, epizodiškas, o žymiausius darbus jie sukūrė kitose meno srityse: tai P. Aleksandravičius, B. Bučas, M. Dobužinskis, P. Kalpokas, P. Rimša, L. Truikys ir kiti. Keletas dailininkų mėgėjų – V. Bičiūnas, P. Babickas, L. Šlapelienė, E. Totlėbenaitė – taip ir nepasiekė prefesionalų lygio.

Knygų grafika tarpukariu buvo įvardijama kaip svarbi dailininkų išraiškos priemonė. Dėl to vis atsirasdavo pavienių gražiai iliustruotų leidinių suaugusiems, modernėjo knygų viršelių apipavidalinimas. Svarbiausias vaidmuo šiame procese teko Kauno meno mokyklai. Prie knygų grafikos raidos taip pat prisidėjo XXVII-oji knygos mėgėjų draugija, kurios iniciatyva išleista keletas knygų, puikiai įvertintų ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse parodose (Paryžiuje ir kitur).

Ryškiausią pėdsaką grafikoje paliko keletas autorių, nebūtinai pasižymėjusių iliustruotų leidinių gausa, bet, specialistų nuomone, savo braižu dariusių didelę įtaką Lietuvos knygų grafikos raidai. Pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos dailininku, iliustravusiu knygas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, galima įvardinti A. Galdiką. Tarp jo darbų minėtina B. Sruogos knygelė „Deivė iš ežero“ (1919), V. Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1921) ir „Lietuvos albumo“ viršelis bei vinjetės.
Puikiais medžio raižiniais knygas vaikams ir suaugusiems iliustravo dailininkai P. Augius-Augustinavičius, M. Bulaka, V. K. Jonynas, M. Katiliūtė, V. Petravičius, V. Ratas-Rataiskis, T. Valius.

Išskirtiniai savo branda, išraiškingumu, kūrinio siužeto ir tautiškų, buities, peizažo elementų simbioze, pripažinti užsienyje buvo šie išleisti iliustruoti leidiniai suaugusiems: M. Bulakos iliustruoti J. Biliūno raštai (1937), „Liūdna pasaka“ (1937), rinktinė „Darbas“ (1932), A. Galdiko – V. Krėvės veikalas „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1921), V. K. Jonyno – K. Donelaičio „Metai“ (1940).
Sąlyginai prie literatūros, kaip meno kūrinio, suaugusiems galima priskirti XXVII-osos knygos mėgėjų draugijos išleistą V. Petravičiaus iliustruotą pasaką „Gulbė karaliaus pati“. Šis leidinys tarptautinėje parodoje Paryžiuje 1937 m. laimėjo pagrindinį prizą. Ten pat didįjį prizą laimėjo J. Steponavičiaus iliustruota K. Puidos knyga „Vienos nakties dykūnas“, išleista specialiai šiai parodai.

Taip pat pažymėtina V. Rato-Rataiskio medžio raižiniais iliustruota Maironio poema „Jūratė ir Kąstytis“ (1937), T. Valiaus apipavidalinta K. Zupkos poezijos knyga „Mergaitė su žibuoklėm“ (1938). Labai išraiškingi ir spalvingi kai kurie dailininkų V. Jomanto, A. Kučo, skulptoriaus B. Bučo kurti knygų viršeliai.

Nepralenkiamas moderniais ir gražiais knygų viršeliais, savo universalumu iliustruojant knygas buvo dailininkas T. Kulakauskas, visuomenei dar žinomas kaip puikus šaržų ir karikatūrų meistras. Nors iliustruotų leidinių bei sukurtų jų viršelių skaičiumi dailininkas J. J. Burba gerokai nusileidžia T. Kulakauskui, jo viršeliai grožinės literatūros kūriniams ir vadovėliams ne mažiau įspūdingi.

Išskirtinis vaidmuo Lietuvos knygų iliustravimo istorijoje priklauso K. Šimoniui, kūrusiam suaugusiems, bet pripažintam už literatūros vaikams iliustracijas. Jo knygų grafiką galima būtų palyginti su M.K. Čiurlionio dailės kūriniais. Ne iš karto suprastas ir pripažintas, K. Šimonis ilgainiui tapo knygų ir periodinių leidinių vaikams iliustravimo etalonu, savotišku kokybės ženklu. Tai pasakytina tiek apie juodai baltas, tiek apie spalvotas jo iliustracijas, vykusiai jungusias tautišką stilių su moderniuoju.

K. Šimonio iliustruotas pasakas ir kitus kūrinius vaikams, vadovėlius gražiai papildė K. Binkio antologijos „Dainos“ iliustracijos (1922), K. Binkio eilėraščių knygelės „100 pavasarių“ viršeliai (1923), V. Krėvės padavimų knygų vinjetės (1933), poezijos antologijos „Prisikėlusi Lietuva“ iliustracijos ir, aišku, paties K. Šimonio „Girių giesmių“ knygos apipavidalinimas (1936).

Greta K. Šimonio vienomis produktyviausių vaikų literatūros iliustratorių buvo laikomos dar dvi dailininkės: V. Stančikaitė-Abraitienė ir D. Tarabildaitė-Tarabildienė. Pastaroji menininkė kai kuriuos vadovėlius, knygas iliustravusi kartu su vyru, dailininku P. Tarabilda. Jos iliustracijos puošia K. Binkio, B. Brazdžionio, B. Buivydaitės, D. Čiurlionytės, K. Jakubėno, A. Kazanavičienės, V. Tamulaičio, S. Zobarsko ir kitų autorių kūrybą vaikams, taip pat Lietuvos katalikių moterų draugijos motinos ir vaiko sekcijos išleistą bei O. Norušytės parengtą leidinį „Motinos mokykloje“ (1940).
 

V. Stančikaitė-Abraitienė yra iliustravusi B. Brazdžionio, P. Cvirkos, K. Jakubėno, A. Kazanavičienės, M. Lukšio, J. Šiožinio, V. Valsiūnienės, S. Zobarsko ir kitų autorių kūrybą vaikams. Ypač gražiai jos apipavidalinti vaikų religiniam auklėjimui ir tikėjimo praktikai skirti leidiniai „Pirmoji komunija“ (1937) ir „Prie altoriaus“ (1940). Tiek V. Stančikaitė-Abraitienė, tiek D. Tarabildaitė-Tarabildienė stebina tuo, kad daugybėje iliustruotų skirtingo siužeto knygų išlaikė savitą, su niekuo nesupainiojamą stilių, paprastų vaizdų ekspresiją ir emocionalumą.

Gražių, išraiškingų iliustracijų leidiniuose vaikams taip pat yra sukūręs jau minėtas P. Augius- Augustinavičius (Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“ (1940), „Našlaitė“ (1940), R. Kalpokas, K. Petrikaitė-Tulienė, A. Šepetys, L. Truikys, S. Ušinskas. Mstislavas Dobužinskis pakiliai romantiškai iliustravo B. Sruogos „Giesmę apie Gediminą“ (1938).

Išskirtinis reiškinys buvusios pasakų rinkinio „Seku seku pasaką“ (1932) iliustracijos, kurias vadovaujant A. Galdikui, iliustravo net šeši žymūs dailininkai: P. Augustinavičius, V. Jurkūnas, V. Petravičius, V. Rataiskis, K. Šaulys ir L. Vilimas.

Knygų iliustravimą Lietuvoje 1918–1940 m. lėmė ne tiek poligrafijos galimybės ar kūrėjų talentas, kiek puošnių leidinių poreikis, nedidelė ir neturtinga knygų rinka. Keletas reprezentacinių puošnių leidinių nesuformavo leidybos tradicijų ir bazės, būdingos šalims su didele knygų rinka. Knygų suaugusiems leidyboje pagrindiniai akcentai buvo turinys ir kaina, todėl  iliustratyvumo potencialas išnaudotas nebuvo.

Tarpukario Lietuvos knygų iliustruotojai ne tik sekė Vakarų Europos, Rusijos leidinių apipavidalinimo tendencijas, bet ir geriausiais pavyzdžiais sukūrė savitą iliustravimo stilių, gerai įvertintą ne tik Lietuvoje. Kauno meno mokykloje ir privačiai buvo formuotos iliustruotojų mokyklos, puoselėjusios pažangų knygų iliustravimo meną.

Petras Aleksandravičius

Paulius Augustinavičius

Petras Babickas

Vytautas Bičiūnas

Bernardas Bučas

Mečys Bulaka

Jonas Juozas Burba

Mstislavas Dobužinskis

Adomas Galdikas

Vilius Jomantas

Kazimieras Vytautas Jonynas

Vytautas Jurkūnas

Petras Kalpokas

Rimtas Kalpokas

Marcė Katiliūtė



 Antanas Kučas

Telesforas Kulakauskas

Jonas Kuzminskas

Balys Macutkevičius

Jonas Martinaitis

Juozas Mikėnas

Atnaujinta 2021-08-05 11:13