Įspūdinga tarpukario farmacijos pramonė Kaune

 Darbo sveikata. - 1930, liep./rugs. (Nr. 4). Darbo sveikata. - 1930, liep./rugs. (Nr. 4).
Paskelbtas Teminės leidinių
Skaityti 259 kartai
Žymėtas pagal

Vaistus tarpukario Kaune gamino kelios chemijos-farmacijos laboratorijos ir kai kurios vaistinės. Farmacijos pramonės raidą Kaune lėmė ir su vaistų gamyba tiesiogiai nesusijęs verslas: vaistų urmo sandėliai, vaistų pakavimo, laikymo ir sandėliavimo priemonių, vaistinių įrangos gamyba, farmacijai artimos kosmetikos, parfumerijos, buitinės ir žemės ūkio chemijos prekių verslo šakos. Šioje parodoje didžiausias dėmesys skiriamas stambiausiems vaistinių preparatų gamintojams „Sanitas“ ir „Vaistija“ (vėliau prisijungusiai prie „GerMaPo“) bei keliems smulkesniems to meto vaistų gamintojams.

Tarpukario vaistinės, gavusios patentą, dažnai gamindavo užsienio firmų vaistus. Kartais vaistams būdavo suteikiamas kitoks nei originalo pavadinimas. Pavyzdžiui, A. Grigalausko vaistinės laboratorija „Grikol“ gamino vaistinių preparatų seriją „Grikol“. Kai kurios vaistinės gamino ir savo pačių išrastus, patentuotus vaistus. Štai P. Radeckio-Mikuličiaus „Aleksoto“ vaistinė siūlė garsųjį vaistą nuo reumato, neuralgijos ir podagros – „Methyl Balzamą“.

Iš pradžių savarankiškai veikusi „Vaistija“ nuo 1926 m. persikėlė į Rotušės a. 3 (dabar Rotušės a. 27, šalia Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus) ir prisijungė prie reorganizuotos akcinės bendrovės nauju pavadinimu „GerMaPo“, pavadintos pagal bendrovės savininkų A. Gerdvilio, V. Malelos ir V. Podliaskio pavardes. „GerMaPo“ akcinė bendrovė leido vaistų, gaminamų „Vaistijos“ laboratorijoje, kainoraščius, katalogus.

Apie bendroves „Sanitas“ ir „GerMaPo“ nemažai rašyta tarpukario spaudoje, jų reklama spausdinta įvairiuose periodiniuose leidiniuose, knygose. „Sanito“ reklamos paneigia šių dienų žiniasklaidoje pasitaikančią nuomonę, kad įmonėje iki 1930 m. nebuvo gaminami vaistiniai preparatai. Nuo pat įsikūrimo „Sanite“ veikė chemijos-farmacijos ir kosmetikos-parfumerijos laboratorijos. Chemijos-farmacijos laboratorijoje iš pradžių buvo gaminami vaistiniai Galeno preparatai, vėliau ir kiti patentuoti vaistai. 1926 m. taip pat pradėta gaminti tabletes. Būtent „Sanite“ buvo įdiegta pirmoji tablečių gamybos linija Lietuvoje.

Apie vaistinėse gamintus produktus daugiausia informacijos teikia reklama tarpukario spaudoje. Iš jos sužinome apie P. Radeckio-Mikuličiaus, A. Grigalauskio bei J. Matulaičio ir Z. Kuzavo (vėliau – A. Mačiaus) vaistinių, taip pat Raudonojo Kryžiaus vaistinės chemijos-farmacijos laboratorijos, veikusios kaip atskiras padalinys, gamintus vaistinius preparatus.

Apie K. Butkevičiaus ir P. Raudonikio vaistinėse gamintus preparatus liudija 1927 m. „Farmacijos žiniose“ aprašytos bylos dėl patentuoto vaisto „Migraeno nervosin“ firminio ženklo (raudono gaidžiuko) naudojimo bei iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje saugomos archyvinės medžiagos. Vaistinės taip pat paminėtos Lietuvos farmacijos pramonę apžvelgiančiuose straipsniuose ir „Farmacijos žiniose“ skelbtuose leidimų patentuotiems vaistams gaminti sąrašuose. Juose nurodytos ir tos vaistinės, kurių reklamų spaudoje nepavyko rasti: J. Kocino vaistinė Vilniaus gatvėje, V. Vadausko-Petržkevičiaus vaistinė Aukštojoje Panemunėje.

Iš spaudos sužinome ir apie tarpukariu veikusią chemijos-farmacijos laboratoriją „Delugan“ (laboratorijai persikėlus iš Kauno į Ukmergę, jos reklamų spaudoje padaugėjo) bei J. Goldbergo gydomųjų pieno produktų laboratoriją.

Poleminės diskusijos spaudoje dėl galimo Centralinio valdžios vaistų sandėlio likvidavimo šiandien nemažai pasako ir apie pačią farmacijos bendrovę. Nors vaistų ir kosmetikos produktų gaminimo ir prekybos taisyklės draudė vaistų urmo sandėliams gaminti vaistus, Centralinis valdžios vaistų sandėlis turėjo laboratoriją, gaminusią Galeno preparatus. Be to, jame, kaip ir farmacijos pramonės įmonėse, buvo pilstomi ir fasuojami kai kurie užsienyje bei Lietuvoje pagaminti vaistiniai preparatai.

Apie tarpukariu klestėjusią vaistinių preparatų gamybą taip pat pasakoja Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus ekspozicija. Joje galima pamatyti ir kelis vertingus to laikotarpio vaistų gamybos prietaisus: Raudonojo Kryžiaus vaistinės chemijos-farmacijos laboratorijos Galeno preparatų gamybos liniją, „Sanito“ laboratorijoje naudotą vokišką tablečių gaminimo mašiną, dražiravimo katilą, granuliavimo aparatą, hidraulinį presą. Muziejaus fonduose gausu farmacijos pramonę Kaune menančios archyvinės medžiagos (pvz., Lietuvoje 1921–1928 m. gamintų patentuotų preparatų bylos).

Vaistinių preparatų gamybos tinklas tarpukario Kaune buvo iš tiesų įspūdingas. Norėdami susipažinti su pilnu farmacijos laboratorijų ir vaistinių, 1920–1940 m. Kaune gaminusių patentuotus vaistinius preparatus, sąrašu, žiūrėkite čia.

Dėkojame Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejui ir Kauno apskrities archyvui už geranorišką pagalbą rengiant parodą – pasidalinimą informacija bei archyvinės medžiagos kopijomis.

 

Parengė vyresn. bibliotekininkas A. Surblys, bibliotekininkė A. Zakaravičiūtė, bibliotekininkė S. Izajeva,  vyr. bibliotekininkė E. Rudminaitė

Atnaujinta 2017-11-03 17:51