Nepriklausomybės akto signatarų leidinius prisimenant

Paskelbtas Personalijų
Skaityti 101 kartai

Daugumą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų prisimename ne tik kaip garsųjį Vasario 16-osios Aktą pasirašiusius politinius veikėjus ir kaip įvairių sričių specialistus, bet ir kaip knygų autorius. Jų knygos –  simboliniai signatarų kultūrinio palikimo liudijimai. Signatarų knygų katalogavimas, tyrinėjimas bei pristatymas – pagarbos ženklas jų kultūriniam palikimui.

Pirmasis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kurio knygos minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pristatomos KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje – tautos atgimimo patriarchas Jonas Basanavičius (1851 11 23 – 1927 02 16). Jonas Basanavičius buvo vienas iš „Aušros“ žurnalo įkūrėjų ir bendradarbių (1883–1886), vienas Lietuvių mokslo draugijos steigėjų ir jos valdybos pirmininkas (1907–1926), žurnalo „Lietuvių tauta“ sumanytojas ir redaktorius (1907–1926), Lietuvių seimo Vilniuje 1905 metais pirmininkas ir vienas iš jo organizatorių, Lietuvių konferencijos Vilniuje  pirmininkas 1917 metais, Lietuvos Tarybos posėdžio skelbiant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pirmininkas. J. Basanavičius buvo dainuojamosios ir pasakojamosios tautosakos, gimtosios kalbos  tyrinėtojas, istorijos, literatūros istorijos, etnologijos, kalbotyros darbų bei publicistikos kūrinių autorius. Iš visų signatarų J. Basanavičiaus kūrybinis palikimas bene gausiausias (KAVB turime 37 jo parengtas, sudarytas, redaguotas bei parašytas knygas, neįskaitant kartotinių leidimų „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“, „Lietuviškų pasakų“ bei paties J. Basanavičiaus kūrinių kitų autorių rinkiniuose).

Pagal: 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarai / sudarė Neringa Dranginienė. - Kaunas: KAVB, 1998; Jonas Basanavičius: bibliografijos rodyklė. - D. 1: Jono Basanavičiaus darbai  / sudarytoja Jadvyga Kulikauskienė. - Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2015.

Jono Basanavičiaus knygų apžvalgą pradedame nuo 1926 metais Vilniuje („Ruch“ spaustuvėje) išleistos knygos „Dėliai Vasario 16 d. 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo“. KAVB yra ir šios J. Basanavičiaus autografuotos knygos egzempliorius. Šį egzempliorių autorius skyrė JAV lietuvių kultūros veikėjui, numizmatui Aleksandrui Račkui, 1936–1940 metais gyvenusiam ir dirbusiam Kaune. J. Basanavičius A. Račkų įvardijo „Gerb. kolega“ ir jam dovanojo dar vieną savo knygą „Spaudos 1864 metų uždraudimas, jojo pasekmės ir reikšmė“ (išleistą Vilniuje 1924 metais), kuri yra Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje yra septynios Jono Basanavičiaus autografuotos knygos. Vienas knygos „Iš krikščionijos santykių su senovės lietuvių tikyba ir kultūra“ (išleistos 1913 metais Vilniuje) egzempliorius skirtas kraštotyrininkui, senienų kolekcionieriui bei Vilniaus kapinių tyrinėtojui Lucijonui Uziemblai (1864–1942), o kitas – kalbininkui, archeologui, lietuvių kalbos ir senovės tyrinėtojui Adalbert Becenberger (1851–1922). J. Basanavičiaus knygos „Isz priežasties atradimo Lietuvoje raszyto akmens“ KAVB turimas vienas egzempliorius autoriaus buvo pasirašytas „Godotinam M. Davainiui-Silvestraičiui Rašytojas 3. I. 86. Lom Palankoje“ Lom Palankoje (Bulgarijoje).

Po kultūros veikėjo, tautosakos rinkėjo Mečislovo Davainio-Silvestraičio (1849 – 1919) mirties Jonas Basanavičius šią knygą dovanojo Marijampolės Marijonų gimnazijai (įrašas – „Dovana autoriaus 20. IV. 1923“). Dviejų J. Basanavičiaus įrašų jo autografuotose knygose nebeliko: dedikaciją „Lietuvos mokyklos“ redakcijai knygoje „Dėliai Daidaliaus ir jojo labirinto“ (išleistoje Vilniuje 1925 metais) išblukino laikas, o kito knygos egzemplioriaus nebeliko įrišant knygą „Seniausias lietuvių kalbos paminklas“ (Vilnius, 1923). KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus fonde taip pat yra J. Basanavičiaus nežinomam asmeniui ar kolektyvui 1923 metais dovanotas signataro redaguoto žurnalo „Lietuvių tauta“ tomas (1921, kn. 3, d. 1.) ir viena jo asmeninės bibliotekos knyga su įrašu „D-ras Basanavičius“ (Eduardo Volterio 1901 m. rusų kalba  išleistas „Suvalkų gubernijos apgyventų vietų sąrašas“).

Nedidelės apimties (devyniolikos puslapių) knygos „Dėliai Vasario 16 d. 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo“ turinys pirmą kartą buvo spausdinamas laikraštyje „Vilniaus aidas“ (Dėliai Vasario 16 d. 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės / d-ras J. Basanavičius // Vilniaus aidas. - 1926, vas. 20 (Nr. 20), p. 1-2; vas. 23 (Nr. 21), p. 2-3; vas. 25 (Nr. 22), p. 2-3; vas. 27 (Nr. 23), p. 2-3; kov. 2 (Nr. 24), p. 2-3). Ši knyga taip pat du kartus buvo išleista Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos kataloge (Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas 1917 – 1922 m.: [parodos katalogas] / Lietuvos nacionalinis muziejus; parengė B. Kulnytė, M. Matulytė. - Vilnius, 1998, p. 5-22) ir Vilniaus miesto istorijos skaitinių knygoje (Vilniaus miesto istorijos skaitiniai: mokymo priemonė. - Vilnius, 2001, p. 478-488). Šią knygą įdomu prisiminti ir dėl intriguojančios legendos, jog Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalas (vienintelis, skirtas Lietuvai, o ne jo nuorašai, nors taip pat originalūs dokumentai, bet skirti Vokietijai) buvo paslėptas būtent Jono Basanavičiaus ir vėliau niekas jo nebuvo matęs. Šios legendos esminis trūkumas – lenkų legionieriams užėmus Vilnių aktas atkeliavo į Kauną, o pats J. Basanavičius liko Vilniuje. Prezidentūroje Kaune saugoto valstybės gimimo dokumento nebuvo jokios dingsties slėpti J. Basanavičiaus gimtinėje – avilyje ar kur nors kitur. Kas atsitiko su Aktu atėjus sovietams, jau nėra kam pasakyti.

Knyga „Dėliai Vasario 16 d. 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo“ – vertingas signataro liudijimas apie Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo priešistorę ir Akto pasirašymo bei įsigaliojimo istorines aplinkybes. Pagal kitų amžininkų liudijimus, J. Basanavičius išsiskyrė lakoniškumu ir tik tų įvykių akcentavimu, kuriuose pats dalyvavo. Galimai dėl autoriaus nuostatos nesileisti į tolimą Lietuvos Nepriklausomybės Akto priešistorę kai kurie svarbūs žingsniai kelyje į nepriklausomybę knygoje neaprašyti. J. Basanavičius akcentuoja „Lietuvos aido“ gimimą, A. Smetonos kalbą pirmame leidinio numeryje, vėliau – 1917 metais liepos 10 dieną penkiolikos žmonių (tarp jų – ir J. Basanavičiaus) pasirašytą memorandumą Vokietijos kancleriui.

Beje, anksčiau, liepos 3 dieną vokiečių valdžiai buvo pristatytas ir asmenų, galinčių sudaryti Lietuvos Tarybą, sąrašas, kuriame buvo ir J. Basanavičius. Aprašydamas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto pasirašymą, J. Basanavičius mini ir momentą, kai būdamas posėdžio pirmininkas perskaitė visų posėdyje dalyvavusių pasirašytą dokumentą. J. Basanavičius neatsitiktinai išskiria Jurgio Šaulio nuomonę apie Nepriklausomybės paskelbimą „Lietuvos aide“, paliudydamas išskirtinį jo vaidmenį surašant akto nuorašą Vokietijai. Vėliau knygoje aprašomi Lietuvos žingsniai siekiant Akto pripažinimo ir pateikta Vokietijos reakcija. Knygoje pateiktas 1918 metų kovo 23 dieną Vokietijos kaizerio pareiškimas po to, kai susipažino su Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktu ir su Lietuvos delegacijos Vokietijoje nuostatomis. J. Basanavičius nekomentuoja šiame pareiškime akcentuojamo Lietuvos valstybės pripažinimo pagal ankstesnį 1917 metų gruodžio 11 dienos aktą, siejusį Lietuvą su Vokietija. Jam jis – tiesiog žingsnis link nepriklausomybės pripažinimo. J. Basanavičius knygoje taip pat pateisina Lietuvos Tarybos daugumos kvietimą Vilhelmui von Urachui  tapti Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Argumentų šiam veiksmui pateisinti jis nepateikia, tačiau mini, jog tai – neišvengiamas žingsnis siekiant apsaugoti Lietuvą nuo Vokietijos aneksijos.

J. Basanavičiaus knyga baigiama Lietuvos Valstybės Tarybos 1918 metų lapkričio 3 dienos posėdžio sprendimu sudaryti Lietuvos Ministrų Kabinetą. Tolesnio įvykių aprašymo J. Basanavičius atsisako motyvuodamas laiko trūkumu ir pavesdamas tęsti kitiems. Tačiau iš tikrųjų lėmė ne didelis laiko trūkumas, o pablogėjusi patriarcho sveikata. Be to, po Nepriklausomybės paskelbimo J. Basanavičius aktyviai nebedalyvavo Lietuvos valstybės politiniame gyvenime ir nenorėjo komentuoti tų politinių procesų, kurie vyko be jo politinės valios.

Atnaujinta 2018-02-14 14:52