Skaityti1523 kartai

Mikalojaus Daukšos knygų rinkinys – praėjusių amžių paslaptys

Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.  

Turbūt sunku būtų rasti lietuvį, nežinantį šių žymių žodžių, kuriuos kadaise savo „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ parašė Mikalojus Daukša. Katalikų kanauninkas, humanistas, iškilus lietuviškosios raštijos pradininkas ir puoselėtojas – sunku būtų ir išvardyti visus gerus darbus, kuriuos tautos labui nuveikė šis šviesuolis.


Išsiskyręs iš amžininkų

M. Daukša iš amžininkų išsiskyrė išsilavinimu, plačiu akiračiu, mokėjo keletą kalbų, skelbė kontrreformacijos ir renesansinio humanizmo idėjas. Buvo uolus katalikas, tačiau kartu tolerantiškas kitoms religijoms, bendravo su evangelikais reformatais. Rūpindamasis paprastų žmonių švietimu, iš lenkų kalbos išvertė J. Ledesmos katekizmą. Tai pirmoji išlikusi lietuviška knyga, išleista Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tačiau svarbiausias ir bene žymiausias M. Daukšos darbas – 1599 m. Vilniuje išleistas J. Wujeko mažosios postilės vertimas su lenkiška „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, kurioje aukštinama gimtoji kalba, pabrėžiama jos svarba katalikybės idėjų skleidimui, tautos vienybei ir išlikimui.

Nenuostabu, kad kalbos mylėtojas M. Daukša turėjo didelę biblioteką, kurioje buvo įvairių mokslo sričių knygų. Po M. Daukšos mirties šis rinkinys ar didžioji jo dalis buvo perduota Kretingos bernardinų (pranciškonų) vienuolyno bibliotekai.


Bibliotekoje – net uždraustos knygos

Prieš M. Giedraičio pradėtą „antrąją krašto kristianizaciją" Žemaičių vyskupijos bažnyčių bibliotekos buvo itin skurdžios ir dažnai neturėjo net reikalingiausių knygų. 1579 m. Žemaičių vyskupiją vizitavęs popiežiaus nuncijaus auditorius Tarkvinijus Pekulas konstatavo, kad tik Krakių klebono M. Daukšos bibliotekoje yra daugybė įvairių mokslo sričių knygų. Jų rasta net „per daug“: bibliotekoje buvo ir tuo metu uždraustų knygų. Tai Erazmo Roterdamiečio „Adagia“ ir dvi graikų kalbos gramatikos – šias knygas liepta sunaikinti arba perduoti „apvalyti“ tėvams jėzuitams.

Kaune saugomi trys neabejotinai M. Daukšai priklausę paleotipai (leidiniai, išleisti 1501–1550 m.) su nuosavybės keitimo įrašais, du iš jų – KAVB. Mūsų bibliotekoje saugoma Angelo Carleti (Angelo de Clavasio) „Summa Angelica“ (Lijonas, 1509) ir Juozapo Flavijaus „Antiquitatum Iudaicarum libri XX“ (Bazelis, 1540). Du pastarieji veikalai yra religinio turinio, lotynų kalba. Šios knygos – tikri meno kūriniai. Išlikę originalūs, labai puošnūs odiniai įrišimai su dirželių liekanomis ir metaliniais segtuvais. Šiose knygose nėra M. Daukšos įrašų apie jų priklausomybę, knygų įsigijimo laiką, vietą ar kainą – jų nuosavybės įvardijimo įrašai padaryti tik keičiantis savininkams. Jie rodo, kad abi knygos iš Kretingos vienuolyno pateko į Kauno universiteto biblioteką, o vėliau prieglobstį surado KAVB.

O štai įdomus faktas ir galvosūkis knygų istorijos entuaziastams. Tarp KAVB saugomų knygų yra Erazmo Roterdamiečio „Adagia“ (Kelnas, 1539), kurios įrašai rodo, kad, prieš patekdama į Kražių kolegiją, knyga pabuvojo Vilniaus jėzuitų rankose (šios priklausomybės įrašas užbrauktas, tačiau įskaitomas). Be to, „apvalytas“ antraštinis lapas – išbraukti žodžiai Desiderij Erasmi Roterodami. Ar šis paleotipas ir J. Gorskio „Commentariorum“ (Leipcigas, 1563), kurio apatiniame kietviršio veidrodyje įspausti inicialai N D, yra susiję su M. Daukša, turėtų parodyti tolesni tyrinėjimai.

 

 

M. Daukšos knygų sąrašas:

1. Carleti, Angelo (1411–1495). Summa angelica de casib[us] conscientie / correcta [secundu]m primum exemplar ipsius re. fra. Angeli de Clavasio, eo q[uo] alie impresse usq[ue] in presentem vitio tra[n]scriptorum in multis sunt diminute et corrupte cum multis additionibus post primam co[m]pilationem per eundem in diversis locis operis insertis valde necessariis et utilibus. – Venunda[n]tur Lugduni [Lyon] : a Iacobo Huguetano … ; et Parisiis [Paris] i[n] vico sancti Iacobi sub diva Virgine prope sanctum Benedictum ; Lugduni [Lyon] impressa : p[er] Thoma[m] de Ca[m]panis, 1509 die penultima mensis Octobris. – [16], ccclxviii [i.e. 370] lap. : inic., sign. ; 4°. – Saugoma: KAVB – R 31989.
2. Josephus Flavius (apie 37–apie 100). Flavii Iosephi Antiquitatum Iudaicarum libri XX. ad vetera exemplaria diligenter recogniti ; De bello Iudaico libri VII ex collatione Graecorum codicum castigatiores quam unquam ante redditi ; Contra Apionem libri II., pro corruptiss. antea, iam ex Graeco itidem non solum emendati, sed etiam suppleti ; De imperio rationis, sive De Machabaeis liber unus / a Des. Erasmo Roterodamo recognitus ; cum indice copiosissimo. – Basileae [Basel] : in officina Frobeniana per Hieronymum Frobenium et Nicolaum Episcopium, 1540. – [20], 839, [1] p. : inic., sign., vinj. ; 2°. – Saugoma: KAVB – R 12357.
3. Augustinus, Aurelius (354–430). ... Omnium operum ... decimus tomus ...“ . – Basileae [Basel] : in officina Frobeniana, 1528–1529. – 1022, [2] p. : inic., sign. – 20. – Saugoma: KTUB – Fs 1244.

 

Knygos, manoma, galėjusios priklausyti M. Daukšos bibliotekai:

 

 

Knygų, galėjusių priklausyti M. Daukšai, sąrašas:

1a. Erasmus Roterodamus, Desiderius (1469–1536). Adagiorum epitome, ex novissima Desiderii Erasmi Roterodami aeditione exquisitiore, quam antehac unquam, cura recognita, nec parum copioso auctario locupletata … – Coloniae [Köln] : Ioannes Gymnicus excudebat, 1539. – 533, [59] p. : sign. ; 8°. – Saugoma: KAVB – R 32022.
2a. Górski, Jakub (1525–1585). Iacobi Gorscii Commentariorum artis dialecticae libri decem. – Lipsae [Leipzig] : in officina Voegeliana, [po 1563 02 01]. – 1015 [i.e. 1009], [7] p., [1] lent. lap. : herb., inic., sign. ; 8°. – Saugoma: KAVB – R 31886.