Skaityti960 kartai

XVI–XVII a. plantenai Kauno bibliotekose

                                                                                                                                                                                  

Plantenų signetas (spaustuvės ženklas) „Labore et constantiaPrancūzų kilmės Nyderlandų spaustuvininko, leidėjo, knygrišio, oficina Plantiniana įkūrėjo K. Planteno (Christophe Plantin, 1520–1589) veikla buvo labai svarbi ir reikšminga Europos knygos kultūrai. Šalia „aldų”, „elzevyrų”, atsirado ir įsitvirtino dar vienas bendrinis žodis „plantenas“, kuriuo vadinamos paties K. Planteno jo žentų G. Beyso (Gilles Beys), F. Ravelingeno (Franciscus Raphelengius), J. Moreto (Joannes Moretus) ir įpėdinių spausdintos knygos. Vienos iš garsiausių ir didžiausių to meto Europos spaustuvių leidiniai pasižymėjo kruopščiai parengtu tekstu, aukšto lygio poligrafija, kokybiškomis iliustracijomis, meniškumu ir harmonija.

Iš viso Kauno bibliotekose šiuo metu yra 67 pavadinimai (72 egzemplioriai) plantenų su „Labore et constantia“ (Darbu ir ištverme) ženklu. Beveik visi jie saugomi Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje: XVI a. – 30 pavadinimų (38 egzemplioriai), XVII a. – 35 pavadinimai (30 egzempliorių).

Du XVI a. plantenus ir vieną XVII a. knygą turi Kauno technologijos universiteto biblioteka, o Kauno kunigų seminarijos (VDU) bibliotekoje galima rasti vieną leidinį ir iš XVII a. Kaip matyti, chronologinės šių plantenų ribos apima du amžius (jeigu tiksliau: 1564–1685 m.). Dauguma leidinių išspausdinti Antverpene (Belgijoje), keli – Leidene (Olandijoje). XVIII amžiaus oficina Plantiniana  knygos vis dar netyrinėtos, tačiau jų jau buvo išspausdinta mažiau, nes leidyklos ir spaustuvės klestėjimo laikas ėjo į pabaigą.

Dauguma plantenų yra religinės tematikos: Biblija ir jos komentarai, mišiolai, Bažnyčios istorija, pamokslai, katekizmas, egzorcizmai, šventųjų gyvenimo aprašymai ir kt. Vis dėlto būta ir kitoms sritims priskirtinų veikalų: gydytojo A.K. Celso (Aulus Cornelius Celsius) De re medicina (1592 m.), ispanų teologo, juristo, filologo ir istoriko M.A. Delrijaus (Martin Antonio Delrio) Syntagma tragoediae Latinae (1593 m.), romėnų filosofo Senekos (Lucius Annaeus Seneca) Opera (1605 m.), romėnų poeto Auzonijaus (Decimus Magnus Ausonius) Opera (1612 m.), filologo J. Lipsijaus (Justus Lipsius) Opera omnia (1614 m., 1637 m.). Išskyrus vieną graikišką knygą, visi Kaune išlikę plantenai parašyti lotynų kalba – universalia to meto Europos išsilavinusių žmonių kalba.

Nemažai knygų (59 egzemplioriai) išlikę su senu įrišu (pergamentas, baltinta, ruda, raudona, juodai marginta oda, žalias aksomas, metaliniai apkaustai). Minėtina, kad kardinolo Bonaventūros (Bonaventura) Speculum disciplinae perrišta XVIII–XIX a. (kartonas, spalvotas popierius, odinė nugarėlė), o 7-asis Bažnyčios analų tomas perrištas 1836 m. Kražiuose; 9 knygos perrištos XX a., dvi – visai neturi viršelių. Kadangi daug to meto knygų buvo religinio turinio, dominavo ir religinės tematikos puošyba.

Seniausias (ir mažiausias) žinomas plantenas – tai lotyniškoji Biblijos Senojo Testamento Psalmių knyga, (išleista 1564 m. spalio 19 d.). Vertingiausia knyga laikomas Bažnyčios istoriko, kardinolo C. Baronijaus (Cesare Baronio) Annales ecclesiastici trečiasis tomas (1593 m.). Veikalo reikšmę didina jame esantys Žemaitijos vyskupų, lietuvių raštijos veikėjų Merkelio Giedraičio ir Motiejaus Valančiaus rankraštiniai įrašai. Pastarieji suteikia nemažai kultūros istorikams reikalingos informacijos.

Svarbią kultūrinę-istorinę vertę turintys knygų savininkų autografai (Merkelio Giedraičio, Motiejaus Valančiaus, įvairių vienuolių, kunigų), knygų įsigijimo informacija (kaina ir vieta), antspaudai ir spaudai, ekslibrisai ir superekslibrisai (Šemetų), lipdės (Tiškevičių), marginalijos paraštėse ir priešlapiuose (1624 m. Sofijos Gomovskos ir Juditos Bilevičiovos lenkų k., religinis tekstas lietuvių kalba bei kt.) paverčia kiekvieną spaudinį muziejine vertybe, leidžia pratęsti knygos migracijos kelią nuo autoriaus ir Plantino-Moretų spaustuvės iki savininko ir skaitytojo.

Atlikta proveniencijų analizė parodė, kad šiuo metu Kaune esančių oficina Plantiniana  knygų savininkais buvo Kretingos, Telšių, Tytuvėnų, Belsko, Liublino, Trakų vienuolynai, Kražių ir Kauno kolegijos, Vilniaus ir Žemaičių seminarijos, Literatų brolija, vienuoliai, kunigai, Tiškevičiai ir kiti bajorai.

Visus KAVB saugomus oficina Plantiniana leidinius galima rasti elektroniniame bibliotekos kataloge.

Parengė vyresnioji bibliografė dr. Rita Urbaitytė