Knygos lietuvių kalba, išleistos 1905–1917 m.

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimas 1904 m. gegužės 7 d. buvo vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių, turėjęs didelės įtakos visai XX a. lietuvių knygos istorijai – lietuvių inteligentija stengėsi atkurti legalią lietuvišką spaudą. Lietuviškų knygų leidybos centras iš Mažosios Lietuvos persikėlė į Didžiąją Lietuvą,  spauda ir leidyba pradėjo sparčiai augti JAV. Aktyvėjant visuomeniniam gyvenimui ir švietimui, didėjo knygos poreikis, kuris skatino leidybą.

Knygas pradėjo leisti susikūrusios legalios kultūros ir švietimo draugijos – „Aušra“, „Šviesa“, Lietuvių mokslo draugija, Šv. Kazimiero draugija, „Žiburys“ ir kt. Taip pat leidyba užsiėmė privatūs leidėjai, tokie kaip P. Vileišis ir kt.; knygynai (M. Šlapelienės, L. Jakavičiaus, J. Masiulio ir kt.), periodinių leidinių redakcijos, spaustuvės.  Iki Lietuvos nepriklausomos valstybės įkūrimo (1905–1917) išleista daugiau kaip 5000 lietuviškų knygų ir brošiūrų ir per 4000 smulkiųjų spaudinių. Keitėsi repertuaro struktūra – apie 75–80 proc. knygų produkcijos sudarė pasaulietinės knygos, t. y. grožinė, mokslo populiarinimo, informacinė ir mokomoji literatūra. Autoriai ir leidėjai orientavosi į skaitytojų poreikius, kurių dauguma buvo menkai išsilavinę kaimo gyventojai, todėl didžiausią paklausą turėjo kalendoriai, nedidelės apimties, buities žinias populiarinančios knygelės.

Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugome daugiau kaip 1500 pavadinimų 1905–1917 m. išleistų lietuviškų leidinių, kurie išsamiai iliustruoja visą XX a. pradžios tautinio atgimimo laikotarpio lietuviškų knygų repertuarą.

Grožinė literatūra



Mokslo populiarinimo leidiniai

 


Patarimų knygelės ūkininkams




Mokomoji literatūra

     


Tautosaka   

         

 

Kalendoriai

   

 

Religinė literatūra

       

 

Parengė vyr. bibliotekininkė Ramunė Dambrauskienė, bibliotekininkė Agnė Zakaravičiūtė