Mokslininko ir spaudos puoselėtojo Augustino Janulaičio asmeninė biblioteka

Teisininkas, istorikas, profesorius, publicistas Augustinas Janulaitis (1878–1950) nusipelnė Lietuvai ne tik savo moksline, kultūrine veikla. Be viso to jis prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo jos draudimo metais. Jis ne vieną kartą buvo sulaikytas dėl to, kad turėjo uždraustos spaudos. Šis žmogus energingai kovojo už lietuviško spausdinto žodžio laisvę, o knyga jam buvo ne tik informacijos šaltinis, bet ir didelė vertybė. Todėl džiugu, kad būtent KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyrius saugo A. Janulaičio asmeninės bibliotekos knygas.

Daugiau apie Augustiną Janulaitį galite perskaityti apsilankę virtualioje parodoje.


Bibliotekoje vyrauja teisės ir istorijos knygos

Augustino Janulaičio knygų ir periodikos kolekcijoje – apie 14 tūkst. leidinių. Dauguma jų – rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Taip pat yra leidinių lietuvių, prancūzų, lotynų, anglų, jidiš kalbomis; po kelis egzempliorius čekų (juos iš Prahos atsiuntė istorikas A. Šapoka), latvių, italų, islandų, baltarusių, švedų, ukrainiečių kalbomis.

A. Janulaičio bibliotekoje vyrauja teisės ir istorijos literatūra. Profesorius sistemingai kaupė knygas ir periodinius leidinius jį dominusiomis temomis. Nuosekliai buvo surinkti Prūsijos teisės istorijos šaltiniai ir 1863–1864 m. sukilimo, M. Muravjovo laikotarpio literatūra. A. Janulaičio kolekcijos tematinį kryptingumą lėmė jo politinė veikla, Kauno universiteto teisės fakultete dėstyti Lietuvos istorijos ir Prūsijos teisės istorijos kursai, vyr. tribunolo teisėjo darbas, advokato praktika, veikla Lietuvos istorijos draugijoje bei leidėjų, su kuriais jis bendradarbiavo, poreikiai.

Janulaitis rinko ne tik jam patikusių, bet ir oponuojančių autorių knygas bei straipsnius. Jo bibliotekos lentynose galima rasti istorikų M. K. Liubavskio, A. J. Milovidovo, I. I. Lapo, Stanislavo Koto knygų ir straipsnių. Profesorius taip pat sukaupė daug švietėjiškos, revoliucinės, socialdemokratinės literatūros, daugiausia rusų ir vokiečių kalbomis:  bibliotekoje gausu vokiečių socialdemokratijos teoretiko K. Kautskio, politiko socialdemokrato V. Libknechto, marksizmo pradininko K. Markso, marksizmo teoretikų G. Plechanovo, Rozos Luksemburg ir kitų autorių leidinių. Tačiau A. Janulaitį domino ne tik teisinė, istorinė ar politinė, tačiau ir grožinė literatūra. Jis domėjosi H. Heinės kūryba. Kolekcijoje yra ne tik H. Heinės knygų, bet ir įvairių leidinių, disertacijų apie jį.

Janulaičio bibliotekoje galima rasti ir periodinių leidinių komplektų. Beveik ketvirtadalį A. Janulaičio fondo sudaro iškarpos iš periodinių leidinių. Daug straipsnių iškarpų įrišta knygose (straipsnių konvoliutuose). Daugiausia straipsnių konvoliutų – rusų kalba, tačiau taip pat yra iškarpų vokiečių ir lenkų kalbomis.


Bibliotekos išskirtinumą rodo disertacijų gausa

A. Janulaičio kolekcija išskirtinė tuo, kad joje gana daug disertacijų – apie 400. Prie jų galima paminėti ir mokslinius darbus (disertatio), gintus Karaliaučiaus universitete. Vienas iš seniausių tokių darbų Respublikos bibliotekose yra 1674 m. Karaliaučiuje, Roisnerio tipografijoje išleistas Volfgango Christoforo iš Netelhorst lotyniškas mokslinis disputas „Istorijos darbas apie prūsų kilmę“ (Disertatio historica de originibus Prussicis) su maldų pavyzdžiais lietuvių kalba. Christoforas Hartknochas, šios disertacijos vadovas, buvo prūsų istorikas, artimai susijęs su Lietuva. Jis kurį laiką čia gyveno ir dirbo, po to dėstė Karaliaučiaus universitete. A. Janulaičio bibliotekoje yra ir vienas paties Chr. Hartknocho veikalas – 1698 m. išleista Lenkijos ir Lietuvos istorija lotynų kalba.

Kolekcijoje daugiausia istorijos disertacijų. Iš jų matyti, kad A. Janulaitį domino vokiečių ordinų istorija, jų santykiai su kaimynais, Hanza ir kiti XIII–XVI a. Vokietijos miestai, senoji Prūsijos, Lietuvos, Lenkijos istorija. Daug teisės ir teisės istorijos disertacijų, taip pat nemažai prekybos, finansų, amatų, Bažnyčios istorijos ir bažnytinius santykių, tarptautinių, nacionalinių santykių, kalbotyros, literatūros kritikos disertacijų. Daugumą disertacijų A. Janulaitis įsigijo Berlyno ir Leipcigo antikvariatuose. Kaip ir knygos, disertacijos atspindi jo pomėgius, profesiją, domėjimosi sferas.


Vertingas senų knygų palikimas

Janulaičio kolekcijoje gausu ir senų bei vertingų knygų. Pati seniausia knyga – Pijaus II-ojo (pasaulietinis vardas – Enėjus Silvijus Pikolominis) „Epistole et varii tractatus Pii secundi, pontificis Maximi“, išleista 1518 m. Lugdune (Lione) Stephano Gueynardo. Tai Pijaus II-ojo laiškai ir įvairūs traktatai lotynų kalba, daugiausia – istorinės žinios apie tautų gyvenimą. A. Janulaičio bibliotekoje yra net devynios XVII a. knygos. Septynios knygos, atkeliavusios iš XVIII a. – Prūsijos teisės istorijos tyrinėjimai ir dokumentai. Vertingiausia XVII a. knyga – minėtoji Ch. Hartknocho disertacija.

Tarp įdomiausių A. Janulaičio kolekcijos egzempliorių – ranka perrašytos knygos, tokios kaip 1780 m. P. Dusburgo „Chronicon“ vokiečių kalba ar „Trumpas Lenkijos istorijos“ rinkinys lenkų kalba.

Tarp XIX a. pirmoje pusėje išleistų leidinių – daug vertingų darbų, nagrinėjančių Lietuvos ir Lenkijos bei senosios Prūsijos istoriją. Pirmiausia tai vokiečių istoriko J. Foigto knygos, kuriomis A. Janulaitis susidomėjo rinkdamas medžiagą apie Italijos humanistą Enėjų Silvijų Pikolominį.

Kolekcijoje taip pat gana daug vertingų XIX a. antrosios pusės – XX a. leidinių. Tarp jų kelios knygos, kurių dalis ar visas tekstas parašytas ranka bei rankraščiai. Tai teisiniai dokumentai, tarnybiniam naudojimui skirti dokumentai, informacinė medžiaga, paskaitų konspektai. Pavyzdžiui, St. Koscialkovskio paskaitų Vilniaus St. Batoro universitete konspektai ar Vilniaus krašto administracinio valdymo knyga lenkų kalba: ranka rašyti potvarkiai, pranešimai, instrukcijos ir kt. Vertingas dokumentas – mašinėle spausdinta slapta Vilniaus vaivadijos saugumo darbuotojų konferencijos medžiaga lenkų kalba (1936 m.) su nuoroda, kam ją įteikti ir užrašu: Labai slaptai. Laikyti užrakintą.

A. Janulaičio fonde yra nemažai knygų iš kitų asmeninių kolekcijų bei A. Janulaičiui ir kitiems asmenims autografuotų leidinių. Knygų autoriai A. Janulaičiui dedikavo 107 knygas ir dar maždaug tiek pat dovanojo be įrašų. Nenuostabu, kad šis tokiam įdomiam asmeniui priklausęs fondas – vienas populiariausių Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.


Parengė vyresn. Alvydas Surblys, bibliotekininkė Gabrielė Gibavičienė