Akimirkos iš susitikimo su Elena Bradūnaite-Aglinskiene

Paskelbtas Naujienos
Skaityti 423 kartai
Žymėtas pagal

Lietingas ir vėsus pavasaris neišgąsdino šiuo metu Havajuose gyvenančios etnologės, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės veikėjos Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės. Į Senųjų ir retų spaudinių skyrių atvykusi poeto Kazio Bradūno dukra prasitarė, kad šiltuose ir saulėtuose Havajuose pasiilgsta permainingų Lietuvos orų. Charizmatiškoji pašnekovė susirinkusiems į parodos „Kazio Bradūno kūrybos skveras“ pristatymą pasakojo apie gyvenimą tarp Lietuvos ir JAV, meilę mūsų lietingajai šaliai, tėčio gyvenimą, dalijosi mintimis apie poeziją ir netgi dainavo tėčio sukurtas lopšines.

Galima buvo stebėtis ir žavėtis E. Bradūnaitės-Aglinskienės atvirumu, nuoširdumu, entuziazmu. Bet turbūt labiausiai susirinkusiems širdį glostė mintys apie Lietuvą – pašnekovė gyrė tiek mūsų šalies gamtą, tiek kultūrą; džiaugėsi lietuvių literatūros pasiekimais, o bene daugiausiai pagyrų teko lietuvių kalbai – pasak Elenos, lietuvių kalbos sudėtingumas ir grožis išskiria mus iš kitų tautų. Renginio organizatorei ir vedėjai, Senųjų ir retų spaudinių skyriaus bibliotekininkei Agnei Zakaravičiūtei paklausus, iš kur atsirado ir kaip buvo puoselėjama tokia meilė ir pagarba Lietuvai, E. Bradūnaitė-Aglinskienė atsakė, kad patriotiškumas, lietuvybės puoselėjimas buvo nuo pat vaikystės pabrėžiamas jos šeimoje. Juk ir Kazio Bradūno kūryboje jaučiame meilę ir prisirišimą prie gimtosios žemės bei nuolat girdime pažadą – grįžtu, kurį poetas ir išpildė.

Pasidalijusi mintimis apie emigraciją, Lietuvą, E. Bradūnaitė-Aglinskienė susirinkusią publiką džiugino pasakojimais apie savo tėtį, poetą Kazį Bradūną: jo meilę ir pagarbą gyvenimo bendražygei, pašnekovės mamai Kazimierai Bradūnienei, šeimoje puoselėtas vertybes, tėvynės ilgesį ir ilgas poeto naktis prie spausdinimo mašinėlės rašant eilėraščius ir redaguojant straipsnius spaudai. Kaip teigė pašnekovė, jos tėtis buvo tiesiog įsimylėjęs poeziją – šį teiginį ji patvirtino papasakotu nutikimu: dar Kaziui Bradūnui mokantis gimnazijoje joje lankėsi poetas Jonas Aistis, kuriuo itin žavėjosi būsimasis rašytojas. Žavėjosi taip, kad jam prireikė netgi tokio paties švarko, kokį atvykęs į gimnaziją vilkėjo taip mylimas poetas. Per atostogas tokį ir pasisiuvo! Grįžęs po atostogų norėjo nustebinti savo draugą, taip pat rašytoją Balį Gražulį, tik, pasirodo, šis taip pat pasisiuvo tokį kaip Aisčio švarką! Poeto dukra taip pat dalijosi nuotraukomis iš tėčio jaunystės, savo vaikystės bei apsilankymų Lietuvoje, parodė vaizdo įrašą, kuriame galėjome išgirsti patį Kazį Bradūną, skaitantį savo eiles.

Renginio metu taip pat buvo pristatyta Senųjų ir retų spaudinių skyriaus paroda – Kazio Bradūno kūrybos skveras, kurioje atsispindi pirmieji Kazio Bradūno kūrybos bandymai, jo, kaip žurnalų redaktoriaus karjera bei išleistos poezijos knygos ir jų recenzijos tuometinėje spaudoje. Vyresnysis bibliotekininkas Alvydas Surblys, vienas iš parodos rengėjų, pasidalijo mintimis apie parodos rengimo procesą, paskaitė poeto eilėraščių. Pašnekovė E. Bradūnaitė-Aglinskienė stebėjosi, kad kai kurių, pirmųjų, tėčio eilėraščių, eksponuojamų parodoje, net nebuvo skaičiusi! Visa parodos rengimo komanda džiaugėsi poeto dukros pagyromis Kazio Bradūno kūrybos skverui – pašnekovė pabrėžė parodos turinio išskirtinumą bei kūrybišką, modernų pateikimą ir šiltai dėkojo už tokį jos tėčio jubiliejaus paminėjimą bibliotekoje. O Senųjų ir retų spaudinių skyrius dėkoja Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei už šiltą ir atvirą pokalbį, pagyras ir nepaprastai įdomų pasakojimą.

Parengė vyresn. bibliografė Gabrielė Gibavičienė, vyr. bibliotekininkė Edita Rudminaitė

Atnaujinta 2017-05-05 16:07